[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 30.5.2005 KOM(2005) 206 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI dėl su jaunimu susijusių Europos politikos krypčių Europos jaunimo reikalų sprendimas – Europos jaunimo pakto įgyvendinimas ir aktyvaus pilietiškumo skatinimas {SEC(2005)693} p. Figel komunikatas paruoštas kartu su p. Špidla 1. ĮžANGA Europos likimas vis daugiau priklauso vaikams ir jaunimui palankios visuomenės puoselėjimo. 2005 m. pavasarį Europos Vadovų Tarybos priimtas Europos jaunimo paktas[1] yra atnaujintos Lisabonos strategijos dalis, pagrindinį dėmesį skiriant ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimui, be to, juo pripažįstama, kad jaunimo integravimas į visuomeninį ir profesinį gyvenimą bei geresnis jo potencialo panaudojimas yra patys svarbiausi veiksniai, siekiant užtikrinti tvarų Europos vystymąsi. Šia iniciatyva pabrėžiamas jaunimo vaidmuo svarbiausiose Lisabonos partnerystės ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo labui srityse, o ypač pagal Europos užimtumo ir socialinės įtraukties strategiją bei darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“, taip pat pakte skatinama derinti iniciatyvas, kurių imamasi atsižvelgiant į minėtas strategijas. Pakto priėmimas sutampa su pirmojo 2001 m. baltosios knygos „Naujas postūmis Europos jaunimui“[2], įtrauktos į 2002 m. birželio mėn. Tarybos rezoliuciją[3], įgyvendinimo etapo užbaigimu. Baltojoje knygoje buvo nustatyti Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje metmenys, siekiant sustiprinti jaunimo aktyvų pilietiškumą pagal atviro koordinavimo metodą (AKM), bei įtraukti jaunimo reikalus į kitas politikos kryptis. Dabar labiau nei bet kada Europai reikia jaunimo nuolatinio įsipareigojimo padėti sukurti visa apimančią Europą. Be to, ši iniciatyva bus sėkminga, jei prie jos prisijungs visos atitinkamos šalys, pirmiausia – jaunimo organizacijos, regioninės bei vietos valdžios institucijos ir socialiniai partneriai. Komunikate: - nustatoma kaip galima būtų paktą įgyvendinti, - aprašomi Jaunimo AKM prioritetai, - atkreipiamas dėmesys į jaunimo reikalus kitose politikos kryptyse - išvardijamos susijusios Europos programos ir - nagrinėjama kaip ir toliau skatinti jaunimą dalyvauti politiniame procese. 2. JAUNIMAS LISABONOS PARTNERYSTėJE SIEKIANT EKONOMIKOS AUGIMO IR KURIANT DARBO VIETAS 2.1. Aplinkybės Siūlydami Europos jaunimo paktą Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir Švedijos valstybių bei vyriausybių vadovai nurodė keturias pagrindines temas: - jaunimo pažeidžiamumą - poreikį stiprinti kartų vieningumą senėjančioje visuomenėje - poreikį išmokslinti ir išlavinti jaunimą - geresnės visų su jaunimu susijusių politikos sričių darnos poreikį. Šis tyrimas sutampa su Baltosios knygos tyrimu. Jaunimo svarbiausiosios savybės keičiasi dėl ekonominių ir socialinių bei kultūrinių veiksnių spaudimo. Jaunimas tam tikrus gyvenimo etapus pasiekia vėliau, nei ankstesnės kartos, ir ne tokiais tiesiais keliais kaip anksčiau. Rengdama Lisabonos strategijos vidurio laikotarpio peržiūrą Europos Vadovų Taryba atsižvelgė į demografinių veiksnių svarbą kuriant Europos ateitį. Komisijos žaliojoje knygoje „Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę“[4] nurodyta, kad mažėjantis gimstamumas ir gyvenimo trukmės ilgėjimas ypatingai pakeitė Europos gyventojų sudėtį, nagrinėjant ją pagal gyventojų skaičių ir amžių. Nustatyta, kad 2005–2050 metais 15–24 metų amžiaus jaunimo skaičius sumažės ketvirtadaliu, t.y. nuo 12.6% iki 9.7%, o amžiaus grupė nuo 65 metų ir vyresnių padidės nuo 16.4% iki 29.9%.[5]. Žaliojoje knygoje atkreipiamas dėmesys į šių pokyčių sukeliamą poveikį Europai, o ypač jaunimui. Naujoje Socialinėje darbotvarkėje 2005–2010 m.[6] taip pat atsižvelgiama į sąsajų tarp kartų svarbą. Jaunimui sunku patekti į darbo rinką, nes nedarbo lygis jaunimo tarpe yra dvigubai didesnis už bendrą nedarbo lygį Europoje (17,9% jaunesnių nei 25 metų jaunuolių bedarbių, palyginus su 7,7% 25 metų ir vyresnio amžiaus bedarbių)[7]. Jaunimui ypatingai gresia skurdo rizika (19% 16–24 metų amžiaus jaunimo, palyginus su 12% 25–64 metų amžiaus žmonių).[8] Jaunimo indėlis siekiant Lisabonos tikslų skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą bei prisidedant prie tvarios plėtros yra ypač svarbus, nes jaunimas – tai būsima darbo jėga ir būtinų mokslinių tyrimų gebėjimų, inovacijų ir verslumo ateities šaltinis. Šių tikslų pasieksime tik tada, jei jaunimas bus pasisėmęs žinių, įgūdžių ir patirties iš aukštos kokybės tinkamų švietimo ir mokymo programų. Tačiau to negalima užtikrinti, nebent pavyktų pašalinti tokias kliūtis, kaip augimas skurde ir socialinė atskirtis. Taip pat reikėtų nagrinėti lyčių lygybės klausimus, nes jaunos moterys susiduria su didesniu nedarbo lygiu ir didesne skurdo rizika nei jauni vyrai, nors daugiau jaunų vyrų anksčiau palieka mokyklą. 2.2. Europos jaunimo paktas Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į Komisijos 2005–2009 m. strateginius tikslus[9], Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad jaunimui yra būtina naudinga politika ir priemonės, kurios būtų neatskiriama atnaujintos Lisabonos strategijos dalis, ir priėmė paktą, kurį sudaro trys dalys (žr. 1 priedą): - užimtumas, integracija ir socialinė pažanga - švietimas, mokymas ir mobilumas - profesinės veiklos suderinimas su šeimyniniu gyvenimu. Reikia parengti atitinkamus veiksmus, ypač pagal Europos užimtumo strategiją, Socialinės įtraukties strategiją bei darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“. Įtraukiant jaunimo reikalus į Lisabonos partnerystę nereikia kurti jokių naujų struktūrų. Stiprinant priemones jaunimui bus galima padėti didinti Lisabonos strategijos įtaką. 2005 m. rudenį pristatydamos savo nacionalines Lisabonos reformų programas valstybės narės pasinaudos „Integruotomis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis“ (apimančiomis ekonomikos ir užimtumo skatinimo gaires), kurias Komisija pasiūlė 2005 m. balandžio mėn.[10] (žr. 2 priedą). Pakto įgyvendinimo stebėsena bus įtraukta į ataskaitų teikimo tvarką pagal Lisabonos strategiją. Komisijos metinė Lisabonos pažangos ataskaita bus rengiama, remiantis kiekvieną rudenį valstybių narių parengtomis ataskaitomis apie nacionalinių Lisabonos reformų programų pažangą. Ataskaitą nagrinės atitinkamos Tarybos grupės ir aptars pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu. Bendrijos lygiu Komisija pranešė apie Bendrijos Lisabonos programą, kurios tikslas – siekti Lisabonos vidurio laikotarpio peržiūros prioritetų, kuriuos patvirtino 2005 m. pavasario Europos Vadovų Taryba. Tolesnėse dalyse pabrėžiami integruotų gairių ir būsimos Bendrijos Lisabonos programos aspektai, kurie yra susiję su paktu. 2.2.1. Jaunimo užimtumo, integracijos ir socialinės pažangos skatinimo priemonės Siūlomos Užimtumo gairės 2005–2008 m., dabar esančios sudedamąja integruotų gairių dalimi, yra Europos užimtumo strategijos pagrindas ir jomis atliekamas pagrindinis koordinavimo vaidmuo valstybėms narėms kuriant užimtumo politiką. Gairėse akcentuojamas užimtumo politikos indėlis kuriant daugiau ir geresnių darbo vietų ir nurodomi šie trys pagrindiniai prioritetai: - pritraukti į darbą ir jame išlaikyti daugiau žmonių bei modernizuoti socialinės apsaugos sistemas - gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti bei didinti darbo rinkų lankstumą - didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius gerinant švietimą ir įgūdžius Šios gairės yra ypatingai susijusios su jaunimu: - propaguoti požiūrį į darbą visą gyvenimą (įskaitant inter alia atnaujintas pastangas sudaryti galimybes jaunimui įsidarbinti ir jaunimo nedarbo mažinimą, bei ryžtingas priemones šalinant užimtumo, nedarbo ir darbo užmokesčio skirtumus tarp vyrų ir moterų) - užtikrinti darbo ieškančių ir socialiai remtinų žmonių integraciją į darbo rinką - geriau derinti darbo rinkos poreikius - plėtoti ir didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius - pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas prie naujų darbo vietos reikalavimų. Atitinkamų priemonių įgyvendinimui valstybėms narėms suteikiama Europos struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo, finansinė parama. Valstybės narės taip pat yra skatinamos pasinaudoti Europos investicijų banko siūlomomis priemonėmis. Pasikeitimo gera praktika skatinant užimtumą abipusėje mokymosi programoje tarp valstybių narių akcentuojamas jaunimo užimtumas 2005 m. Komisija ir toliau sieks užtikrinti EB teisės aktų, draudžiančių diskriminaciją pagal amžių kuriant darbo vietas, perkėlimą į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimą[11]. Pranešime apie socialinės politikos darbotvarkę[12] skelbiama, kad į socialinės įtraukties strategiją bus įtraukti jaunimo reikalai, be to, bus atsižvelgta į Tarybos rezoliuciją dėl socialinės jaunimo integracijos[13]. Tikėtina, kad prioritetas bus teikiamas labiausiai pažeidžiamo jaunimo situacijos gerinimui, vaikų skurdo šalinimui ir mokyklos nelankymo prevencijos iniciatyvoms. Itin socialiai nuskriausto jaunimo socialinės integracijos tyrimo metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas minėto jaunimo integracijai į darbo rinką, savarankiškumui ir aktyviam dalyvavimui visuomenėje. Komisija sveikina ir skatina socialinius partnerius prisidėti prie šios iniciatyvos bendrais veiksmais vykstant socialiniam dialogui[14]. Veiksmai užimtumo ir socialinės įtraukties srityse ( Valstybės narės imasi veiksmų jaunimo užimtumui skatinti, pavyzdžiui, siekiant: – sumažinti jaunimo nedarbo lygį – sukurti galimybes įsidarbinti – kurti individualius priemonių planus, pagal kuriuos teikiama pagalba ieškant darbo ir organizuojami mokymai ( Komisija ir valstybės narės jaunimo klausimams suteikia prioritetą 2005 m. abipusėje mokymosi apie užimtumą programoje ( Pasinaudodamos socialinės įtraukties strategija Komisija ir valstybės narės gerina labiausiai pažeidžiamų jaunimo grupių situaciją ( 2005 m. Komisija pradeda ypatingai socialiai nuskriausto jaunimo socialinės integracijos tyrimą 2.2.2. Švietimo, mokymo ir mobilumo priemonės Siūlomose integruotose gairėse pabrėžiamas poreikis plėsti ir gerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą Europoje bei pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas prie naujų darbo vietos reikalavimų. Prioritetas teikiamas inter alia anksti paliekančių mokyklą mokinių skaičiaus mažinimui, galimybei įgyti profesinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant amatų ir verslininkystės mokymą; ir metmenų, padedančių sukurti skaidresnes kvalifikacijų sistemas, kūrimui bei neformalaus ir neinstitucinio mokymo patvirtinimui. Tai darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“, pagal kurią bus įgyvendinti Lisabonos partnerystės ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo labui švietimo ir mokymo aspektai, ir kuri bus įtraukta į naująjį Lisabonos strategijos valdymo etapą, prioritetai. Gairėse pabrėžiama naudojimosi patvirtintais Europos dokumentais ir nuorodomis svarba, remiant nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų reformas. Pagal 2010 m. darbo programą to paties amžiaus ar tos paties socialinės padėties grupių mokymosi veiksmai 2005 m. apima su jaunimu susijusias sritis: - siekti, kad būtų laikomasi iškeltų užduočių anksti mokyklą paliekančių mokinių, mokyklą baigiančių mokinių ir raštingumo klausimais; - įgyvendinti pagrindinių gebėjimų metmenis nacionaliniame lygmenyje; - siekti, kad būtų laikomasi iškeltų užduočių didinti matematikos, gamtos mokslų ir technologijų specialybių diplomantų skaičių, ypač mažinant nelygybę tarp vyrų ir moterų, ir atsižvelgti į sąsajas su pradiniu ir viduriniu išsilavinimu. 2005 m. Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos ir Europos Parlamento rekomendacijos, susijusios su svarbiausiais gebėjimais, bus pabrėžiama šių gebėjimų svarba mažiau galimybių turinčiam jaunimui. 2006 m. Komisija pasiūlys Europos kvalifikacijų sistemos projektą, siekiant pateikti bendras rekomendacijas dėl kvalifikacijos sistemų ir metmenų visoje Europoje. Projektas bus susietas ir pagrįstas kreditų perkėlimo ir kokybės užtikrinimo susitarimais, bendrais pritarimo Europos neformaliam ir neinstituciniam mokymuisi ir jo patvirtinimo principais ir Europass mokymu (Europos bendra sistema, siekiant užtikrinti diplomų, sertifikatų ir gebėjimų skaidrumą). Siekiant į Europass įtraukti „Jaunimo pasą“, bus parengta speciali priemonė jaunimo darbui pripažinti. Bandomasis etapas turėtų prasidėti 2006 m. Kita labai svarbi darbo programos sudedamoji dalis yra skirta užsienio kalbų žinių gerinimui, o tai yra ypatingai svarbu, nes įgydami šiuos gebėjimus daugiau jaunų Europiečių dalyvauja žinių visuomenėje ir mobilioje Europoje bei pasaulyje. Atsižvelgiant į tai, kad ekonominė veikla palaipsniui virsta mokslu ir technologijomis pagrįstu procesu, galimybė įgyti mokslinį bei IRT srities (informacijos ir ryšių technologijos) išsilavinimą yra ypač svarbus jaunimui. 2005 m. Komisija priims Komunikatą apie verslumo ugdymą ir mokymą, kuriame jaunimui pabrėžiamas ryšys tarp verslumo įgūdžių ir pagrindinių gyvenimiškų įgūdžių. Komisijos verslumo veiksmų plane skatinama jaunimui „kurstyti verslumo mąstyseną“. Veiksmai švietimo ir mokymo srityje ( Valstybės narės imasi šių veiksmų jaunimo atžvilgiu, pavyzdžiui: – sumažinti anksti mokyklą paliekančių mokinių skaičių – gerinti galimybes įgyti profesinį išsilavinimą, įskaitant amatų ir verslininkystės mokymą – gerinti metmenis pagal kuriuos remiamas kvalifikacijų ir kompetencijos skaidrumas bei pripažinimas, ir įteisinamas neformalus bei neinstitucinis mokymasis ( Valstybės narės įgyvendina sprendimą dėl Europass ( 2005 m. Komisija priima Komunikatą dėl verslininkystės mokymo ( 2006 m. Komisija pasiūlo Europos kvalifikacijų sistemą ( 2006 m. Komisija priima rekomendaciją dėl svarbiausių gebėjimų ( 2006 m. Komisija ir valstybės narės kuria „Jaunimo pasą“ Siūlomose integruotose gairėse valstybės narės kviečiamos modernizuojant užimtumo paslaugas suteikti daugiau informacijos apie užimtumo ir mokymo galimybes ir stengtis jas padaryti skaidresnėmis siekiant palengvinti mobilumą. 2006 metais, Europos darbuotojų mobilumo metais, specialios iniciatyvos bus skirtos padėti jaunimui patekti į darbo rinką. Nuo 2007 m., tęsiant 2002–2005 m. Komisijos ir valstybių narių įgūdžių ir mobilumo veiksmų planą, daugiau dėmesio bus skiriama jaunimo patekimo į darbo rinką galimybių gerinimui didinant mobilumą. Komisijos ataskaitoje[15] apie rekomendacijos Europos Parlamentui ir Tarybai dėl studentų, besimokančių, savanorių ir mokytojų bei instruktorių mobilumo Bendrijoje[16] tęstinumą pažymima, kad valstybės narės, prireikus, turėtų stiprinti strategijas kliūčių mobilumui šalinti. Skatindama jaunimo mobilumą Europoje Komisija pasiūlė sustiprintas jaunimui, studentams ir savanoriams skirtas programas, į jas įtraukiant naujas savanoriškos veiklos formas, ir tokiu būdu siekiant praplėsti ir lengviau įtraukti į Europos savanorių tarnybą (EST). Informacijos portale EURES (Europos darbo mobilumo portalas) ir PLOTEUS (Mokymosi galimybių Europoje portalas) bus labiau atsižvelgiama į jaunimo poreikius, o Komisijos atliekamo tyrimo metu bus paruoštos rekomendacijos kaip praplėsti mobilumo kortelių jauniems žmonėms Europoje apimtį. Komisija skatins keistis gera praktika mobilumo srityje, pavyzdžiui, prancūziška „vasaros darbo“ iniciatyva, kurią, įvertinus pradinius rezultatus, galima būtų taikyti visoje Europoje. Mobilumą skatinantys veiksmai ( Siekiant palengvinti darbą ir mokymąsi užsienyje valstybės narės kviečiamos suteikti daugiau informacijos ir skaidrumo ( 2006 metais, t.y. Europos darbuotojų mobilumo metais, reikia imtis konkrečių jaunimui skirtų veiksmų ( Komisija parengia tokias priemones kaip EURES ir PLOTEUS, skirtas padidinti galimybes jaunimui dirbti ir mokytis užsienyje ( 2005 m. Komisija parengia rekomendacijas dėl Europos mobilumo kortelės jaunimui ( 2006 m. Komisija nagrinėja „vasaros darbo“ iniciatyvos praplėtimą ( 2007 m. Komisija ir valstybės narės įgyvendina naujas EST formas ( Nuo 2007 m. tęsiant Užimtumo ir mobilumo veiksmų planą, bus imamasi veiksmų jaunimo geografinio ir užimtumo mobilumui gerinti 2.2.3. Priemonės, padedančios suderinti profesinę veiklą su šeimyniniu gyvenimu Integruotose gairėse valstybės narės kviečiamos imtis veiksmų, siekiant geriau suderinti profesinę veiklą su šeimyniniu gyvenimu. Geriau suderinus šeimyninį gyvenimą ir profesinę veiklą būtų lengviau įveikti problemas, susijusias su demografiniu senėjimu, o ypač su gimstamumo mažėjimu. Tai apima vaikų ir kitų išlaikytinių priežiūros paslaugas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas naujoviškų ir šeimai palankių darbo susitarimų kūrimui. Skatinant lyčių lygybę tarp jaunų moterų ir vyrų asmeninio gyvenimo ir profesinės veiklos suderinimas yra svarbiausias dalykas. Pagal Žaliąją knygą, skirtą besikeičiančiai Europos demografinei situacijai, Komisija pradėjo konsultacijas, siekdama nustatyti kokias politikos kryptis reikia vykdyti ir stiprinti Europos ir nacionaliniu lygiu. Veiksmai, siekiant suderinti šeimyninį gyvenimą ir profesinę veiklą ( Valstybės narės teikia daugiau prieinamų, įperkamų ir kokybiškų vaiko ir kitų išlaikytinių priežiūros paslaugų ( Komisijos remiamos valstybės narės sukuria naujas darbo organizavimo formas, pavyzdžiui, lanksčios darbo valandos, darbas nuotoliniu būdu, motinystės ir tėvo atostogos, ir pan. ( 2005 m. Komisija surengs konsultacijas dėl demografinių pokyčių poveikio ir galimų politikos priemonių 3. AKTYVUS JAUNIMO PILIETIšKUMAS Atviro koordinavimo metodo (AKM) dėmesio centras – tai aktyvus jaunimo pilietiškumas. Jaunimo baltojoje knygoje atkreipiamas dėmesys į didėjantį atotrūkį tarp jaunimo ir valstybės reikalų. Gerindama dalyvavimą, informavimą, savanorišką veiklą ir žinias apie jaunimo reikalus, 2003 m. ir 2004 m. Taryba priėmė 14 bendrų tikslų (žr. 3 priedą)[17]. Savo 2004 m. spalio mėnesio komunikate[18] Komisija teigiamai įvertino Europos mastu vykdytą veiklą ir pabrėžė, kad nacionaliniu lygiu reikia imtis tinkamų priemonių, siekiant įgyvendinti bendrus tikslus. Iki 2005 m. pabaigos valstybės narės turi pateikti ataskaitas apie bendrus dalyvavimo ir informavimo tikslus. 2006 m. turės būti parengtos ataskaitos apie savanorišką veiklą ir geresnį jaunimo reikalų išmanymą. Kiekvienu atveju Komisija pateiks Tarybai pažangos ataskaitą. Jaunimo dalyvavimas ir informavimas, savanoriška veikla ir geresnis jaunimo reikalų supratimas ir suvokimas lieka pagrindiniais sveikos bendruomenės kūrimo elementais. Taryba tik visai neseniai patvirtino bendrus tikslus, todėl valstybės narės tik dabar pradėjo juos įgyvendinti, ir šis įgyvendinimas turėtų būti pagrindiniu valstybių narių veiklos pagal jaunimo AKM dėmesio centru. Komisija mano, kad šiuos dabartinius prioritetus reikėtų išlaikyti ir stiprinti. Dalyvavimo aspektu pagrindinį dėmesį reikėtų ir toliau skirti aktyvesniam dalyvavimui vietos lygiu atstovaujamoje demokratinėje valstybėje ir paramai, skirtai mokymuisi kaip dalyvauti. Reikia stiprinti ir gerinti galimybes susipažinti su informacija, didinti kokybiškos informacijos kiekius ir jaunimo dalyvavimą ruošiant ir skleidžiant informaciją. Jaunimo savanoriško darbo, kaip dalyvavimo ES ir asmeninio tobulėjimo priemonės, stiprinimas išlieka politiniu tikslu. Savanorių indėlio visuomenei svarbą parodo ir neseniai vykusios gaivalinės nelaimės bei ilgalaikio atstatymo poreikis nuniokotose vietovėse. Priėmus paktą ir jį tęsiant Lisabonos valdymo ciklo metu, bei pasinaudojus Lisabonos mechanizmais, jaunimo reikalai tikslinėse srityse, būtent jaunimo užimtumo, jaunimo įtraukties, jaunimo verslumo, jaunimo mobilumo ir jaunimo darbo pripažinimo srityse turėtų būti geriau suprantami ir žinomi. Geresnis tyrimų šiose srityse rezultatų panaudojimas sustiprintų duomenimis pagrįstas politikos kryptis. Veiksmai aktyvaus jaunimo pilietiškumui stiprinti ( Komisija patirtina jaunimo aktyvaus pilietiškumo prioritetus (dalyvavimas, informavimas, savanoriška veikla) ( Pakto įtraukimas į Lisabonos valdymo etapą pagerina žinias jaunimo užimtumo, įtraukties, verslumo, mobilumo ir jaunimo darbo pripažinimo srityse 4. jaunimo reikalų įtraukimas į kitas politikos sritis Kadangi su jaunimu susiję klausimai yra svarbūs daugelyje Europos lygiu vystomų politikos sričių, Komisija rekomenduoja susitelkti į Europos jaunimo pakte išdėstytas politikos sritis. Kitos su jaunimo klausimais susijusios politikos sritys: Komisija ir toliau kovos su tarp jaunimo paplitusiu rasizmu ir ksenofobija. Nuo 2005 m. pratęsiama visoje ES vykdoma kampanija jaunimui „Už įvairovę – prieš diskriminaciją“[19], kuria skatinamas aktyvus jaunimo dalyvavimas ir visuomenės informavimas apie EB teisės aktus bei kovos su diskriminacija politiką. Komisija taip pat skirs dėmesį jaunimo sveikatai, pavyzdžiui, mitybos ir nutukimo bei alkoholio ir narkotikų vartojimo klausimais, ir geros sveikatos skatinimo strategijoms. 2006 m. planuojama vykdyti Europos vaikų ir jaunimo sveikatos iniciatyvą. Pagal Šeštąją pagrindų mokslinių tyrimų programą bus atliekami konkretūs jaunimo požiūrių, gyvensenos ir Europos jaunimo patvirtintų dalyvavimo formų tyrimai. Pagal Septintąją pagrindų mokslinių tyrimų programą atliekamų tyrimų jaunimo sektoriuje metu galima būtų nagrinėti jaunimo dalyvavimo atstovaujamoje demokratinėje valstybėje ir savanoriškoje veikloje poveikį. Komisija pradės viešas konsultacijas dėl galimų Europos Sąjungos veiksmų sporto srityje, atsižvelgiant į sporto sukuriamas vertybes švietimo ir socialinėje srityje bei jaunimo gyvenimo būdą. Veiksmai, pabrėžiantys jaunimo svarbą kitose politikos srityse ( Nuo 2005 m. Komisija skatina jaunimą dalyvauti kampanijoje „Už įvairovę – prieš diskriminaciją“ ( 2006 m. Komisija inicijuoja jaunimo ir vaikų geros sveikatos skatinimo Europos iniciatyvą ( 2005 m. Komisija pradeda viešas konsultacijas sporto srityje, siekdama sustiprinti sporto sukuriamas vertybes jaunimui švietimo ir socialinėje srityje 5. Politinių veiksmų stiprinimas vykdant programas Jaunimui skirti politiniai veiksmai turi būti vykdomi kartu su programas remiančiais projektais, kuriais jauni žmonės skatinami būti aktyviais ir dalyvaujančiais piliečiais, ir kurie padeda jaunimui stiprinti gebėjimus. Tokius projektus reikėtų rengti vietos, regionų ir Europos lygiu. Tokiems projektams vykdyti galima pasinaudoti šiomis Europos programomis (žr. 4 priedą): - Europos socialinis fondas - Europos regioninės plėtros fondas - Kaimo plėtros fondai - Jaunimo ir „Veiklaus jaunimo“ programos - Integruota mokymosi visą gyvenimą programa - „Piliečiai Europai“ programa - Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa - Marie Curie programa - Europos mokslo švietimo iniciatyva 6. Jaunimo dalyvavimas Jaunimo baltojoje knygoje yra nustatytas jaunimo konsultavimo metodas, siekiant sustiprinti jaunimo ir jaunimo organizacijų dalyvavimą. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad pakto sėkmė priklauso nuo visų suinteresuotųjų grupių, o pirmiausiai – jaunimo organizacijų ir regioninės bei vietos valdžios institucijų ir socialinių partnerių dalyvavimo. Jaunimas ir jaunimo organizacijos turi būti konsultuojamos apie šios iniciatyvos įgyvendinimui kuriamas priemones pagal nacionalines Lisabonos reformų programas ir tų priemonių įgyvendinimą. Kadangi valstybės narės kol kas turi pačios nustatyti kaip paskatinti jaunimą dalyvauti, todėl pirmiausia reikėtų konsultuotis su nacionalinėmis jaunimo tarybomis. Komisija taip pat ketina organizuoti konsultacijas apie jaunimo politiką su jaunimu ir Europos jaunimo forumu. Konsultacijas vainikuos 2005 m. surengtas Jaunimo visuotinis susirinkimas. Ruošdamasi Komisija organizuos išsamias konsultacijas su jaunimu internetu ir pakvies valstybes nares rengti debatus nacionaliniu lygiu. Komisija po Visuotinio susirinkimo ketina rengti jaunimo ir komisarų „metinius susitikimus“. Šis tiesioginis dialogas su jaunimu nepakeičia socialinio dialogo, tačiau gali tapti vertinga papildoma priemone. Dialogas vyktų kartu su kitomis Komisijos iniciatyvomis, kurių tikslas – stiprinti pilietinės visuomenės atsakomybės už Lisabonos tikslus jausmą. Konsultacijų su jaunimu veiksmai ( 2005 m. rudenį valstybės narės konsultuojasi su jaunimu dėl priemonių paktui įgyvendinti ( 2005 m. Komisija organizuoja konsultacijas su jaunimu internetu ( 2005 m. Komisija surengia Jaunimo visuotinį susirinkimą, o po to kasmet rengia susitikimus su jaunimu 7. IšVADOS Europos jaunimo pakto priėmimas prisidėjo prie aktyvaus jaunimo pilietiškumo ugdymo pagal AKM jaunimo srityje, atsižvelgiant į jaunimo reikalus politikos kryptyse, kurios yra įtrauktos į Lisabonos partnerystę skatinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas. Pirmą kartą Europos Sąjunga gali pritaikyti iš tiesų integruotą politinį požiūrį į jaunimą. Siekiant pritaikyti supaprastintą politinį požiūrį praktikoje: - nacionaliniu lygiu valstybės narės, po konsultacijų su jaunimu, turėtų sukurti priemones paktui įgyvendinti pagal nacionalines Lisabonos reformų programas. - Europos lygiu Komisija, atsižvelgdama į būsimą Bendrijos Lisabonos programą, imsis veiksmų šiame komunikate nurodytose srityse. - Komisija mano, kad AKM prioritetai jaunimo srityje turėtų būti patvirtinti ir sustiprinti. - Komisija toliau įtrauks jaunimo reikalus į kitas susijusias politikos sritis. - Komisija pabrėžia programų, palengvinančių mokymąsi visą gyvenimą, mobilumą, verslumą ir jaunimo pilietiškumą, svarbą finansinių perspektyvų metmenyse. - Konsultavimasis su jaunimu ir jaunimo organizacijomis bei jų dalyvavimas yra ypač svarbūs įgyvendinant visas šiame komunikate išvardytas priemones. Komisija kviečia Tarybą patvirtinti šias išvadas. Komisija perduos šį komunikatą Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. PRIEDAI Komisijos komunikatas Tarybai dėl su jaunimu susijusių Europos politikos krypčių Europos jaunimo reikalų sprendimas –Europos jaunimo pakto įgyvendinimas ir aktyvaus pilietiškumo skatinimas 1 priedas Europos jaunimo paktas 2 priedas Komisijos pasiūlymo dėl integruotų gairių 2005–2008 m. ištraukos, kuriose atsispindi Europos Vadovų Tarybos veiksmų metmenys Europos jaunimo pakto atžvilgiu 3 priedas Bendri tikslai pagal Atviro koordinavimo metodo jaunimo srityje metmenis 4 priedas Su jaunimo politika susijusios Bendrijos programos 1 PRIEDAS Europos jaunimo paktas (2005 m. kovo 22–23 d. Briuselis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvadų 1 priedas (7619/05)) Atsižvelgdama į tai, kad Europos visuomenė sensta, Europos Vadovų Taryba mano, kad Europos jaunimui būtina naudinga politika ir priemonės, kurios būtų neatskiriama Lisabonos strategijos dalis. Jaunimo paktu siekiama pagerinti Europos jaunimo ugdymą, mokymą, mobilumą, profesinę integraciją ir socialinę įtrauktį, sudarant sąlygas suderinti profesinę veiklą su šeimyniniu gyvenimu. Šiuo paktu turėtų būti užtikrinta iniciatyvų šiose srityse darna ir duotas postūmis aktyviam, nuolatiniam pastangų mobilizavimui jaunimo labui. Paktas bus sėkmingas, jei prie jo prisijungs visos suinteresuotosios šalys, pirmiausia – nacionalinės, regioninės ir vietos jaunimo organizacijos, taip pat Europos jaunimo forumas, regioninės ir vietos valdžios institucijos bei socialiniai partneriai. Europos Vadovų Taryba ragina Sąjungą ir valstybės nares pagal savo įgaliojimus ir ypač atsižvelgiant į Europos užimtumo strategiją bei socialinės įtraukties strategiją, laikytis toliau išdėstytų veiklos krypčių: Užimtumas, integracija ir socialinė pažanga - užtikrinti konkrečią jaunimo ilgalaikio integravimo į darbo rinką politikos stebėseną, atsižvelgiant į abipusio mokymosi programą dėl užimtumo; - stengtis padidinti jaunimo užimtumą; - atsižvelgiant į nacionalinę socialinės įtraukties politiką, teikti pirmenybę pažeidžiamiausio jaunimo, ypač skurstančio, padėties gerinimui ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama išvengti mokymo nesėkmių; - raginti darbdavius ir įmones įrodyti socialinę atsakomybę jaunimo profesinio integravimo srityje; - skatinti jaunimo verslumą, taip pat skatinti jaunimą užsiimti verslu. Švietimas, mokymas ir mobilumas - užtikrinti, kad žinios atitiktų žinių ekonomikos poreikius, ir todėl skatinti sudaryti bendrą pagrindinių įgūdžių bazę; todėl visų pirma dėti pastangas sprendžiant mokyklos nepabaigimo problemą; - išplėsti galimybes studentams kurį laiką mokytis kitoje valstybėje narėje; - skatinti jaunimo mobilumą pašalinant kliūtis stažuotojams, savanoriams ir darbuotojams bei jų šeimos nariams; paspartinti mokslo darbuotojams skirtas iniciatyvas, įgyvendinamas pagal Marie Curie programą; - valstybėms narėms glaudžiau bendradarbiauti profesinės kvalifikacijos skaidrumo ir palyginamumo, taip pat neformalaus ir neinstitucinio išsilavinimo pripažinimo klausimais. Profesinės veiklos suderinimas su šeimyniniu gyvenimu - skatinti profesinės veiklos suderinimą su šeimyniniu gyvenimu partneriams dalijantis pareigas, visų pirma plečiant vaikų priežiūros institucijų tinklą ir kuriant novatoriškas darbo organizavimo formas; - apsvarstyti vaikams palankią politiką, atsižvelgiant į Komisijos žaliosios knygos dėl demografinių pokyčių aptarimą. 2 PRIEDAS Komisijos pasiūlymo dėl integruotų gairių 2005–2008 m. ištraukos, kuriose atsispindi Europos Vadovų Tarybos veiksmų kryptys Europos jaunimo pakto atžvilgiu (Iš Komisijos komunikato dėl integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių(2005–2008 m.), KOM(2005) 141, 2005 4 12) Mikroekonominės reformos Gairė – Stiprinti verslumo kultūrą ir sudaryti MVĮ palankią aplinką - Valstybės narės turėtų stiprinti verslumo ugdymą ir profesinį mokymą Gairė – Didinti ir gerinti investicijas į tyrimus ir taikomąją veiklą - Valstybės narės turėtų toliau vystyti keletą skirtingų priemonių, skirtų skatinti verslo tiriamąją ir taikomąją veiklą, be kita ko, užtikrinančią pakankamą kvalifikuotų tyrinėtojų pasiūlą pritraukiant daugiau studentų į mokslines, technines ir inžinerines disciplinas bei išplečiant karjeros galimybes ir tarptautinį bei sektorinį tyrinėtojų mobilumą Užimtumo gairės 1 Pritraukti į darbą ir jame išlaikyti daugiau žmonių bei modernizuoti socialinės apsaugos sistemas Gairė – Propaguoti požiūrį į darbą visą gyvenimą - Pastangų sudaryti galimybes jaunimui įsidarbinti atnaujinimas - Jaunimo nedarbo lygio sumažinimas - Užimtumo, nedarbo ir darbo užmokesčio skirtumų tarp moterų ir vyrų šalinimas - Geresnis darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimas - Aprūpinimas vaikų priežiūros institucijomis Gairė – Užtikrinti darbo ieškančių ir socialiai remtinų žmonių integraciją į darbo rinką - Ankstyvas poreikių nustatymas - Pagalba ieškant darbo ir organizuojant mokymą pagal individualius priemonių planus - Socialinių paslaugų, reikalingų socialiai remtinų žmonių integracijai į darbo rinką remti, teikimas Gairė – Geriau derinti darbo rinkos poreikius - Darbo rinkos institucijų, ypač užimtumo tarnybų, modernizavimas ir stiprinimas - Aiškesnių užimtumo ir mokymosi galimybių užtikrinimas nacionaliniu ir Europos lygmeniu, siekiant palengvinti mobilumą Europos viduje 2. Gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti bei darbo rinkų lankstumą Gairė – Užtikrinti darbą atitinkantį darbo užmokestį ir kitus išlaidų darbo jėgai pokyčius - Su darbo užmokesčiu nesusijusių išlaidų darbo jėgai struktūros ir lygio bei jų poveikio užimtumui, ypač tais atvejais, kai darbas mažai apmokamas ir pirmą kartą įsijungiančių į darbo rinką žmonių atžvilgiu tikslinimas 3. Didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius tobulinant švietimą ir įgūdžius Gairė – Plėtoti ir didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius - Ženklus mokinių, anksti paliekančių mokyklą, skaičiaus sumažinimas - Galimybių įgyti pradinį profesinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant amatų ir verslininkystės mokymą, didinimas Gairė – Pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas prie naujų darbo vietos reikalavimų - Geresnis darbo rinkos poreikių ir pagrindės reikalingos kompetencijos nustatymas, bei įgūdžių, kurie bus reikalingi ateityje, numatymas - Aprūpinimo švietimo ir mokymo priemonėmis plėtotė - Reguliavimo sistemų, skirtų paremti skaidrumą kvalifikacijų srityje, jų efektyvų pripažinimą ir neformalaus ir neinstitucinio mokymo patvirtinimą, tobulinimas - Švietimo ir mokymo sistemų patrauklumo, atvirumo ir aukštų kokybės standartų užtikrinimas 3 PRIEDAS 14 JAUNIMO ĮSIPAREIGOJIMO TIKSLŲ (Iš 2003 m. lapkričio 25 d. ir 2004 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliucijų ) Dalyvavimas[20] Plėsti jaunimo dalyvavimą pristatant paramos veiksmus, kuriais skatinamas aktyvus jaunimo pilietiškumas, ir stiprinant jų veiksmingą dalyvavimą demokratiniame gyvenime: 1. Stiprinti jaunimo dalyvavimą jų bendruomenės pilietiniame gyvenime 2. Stiprinti jaunimo dalyvavimą atstovaujamoje demokratinėje valstybėje 3. Teikti daugiau paramos įvairioms mokymosi kaip dalyvauti formoms Informavimas[21] Plėsti jaunimo informavimą ir gerinti jaunimo priėjimą prie informacijos, siekiant sustiprinti jaunų žmonių dalyvavimą valstybės gyvenime ir palengvinti jų, kaip aktyvių ir atsakingų piliečių, galimybių realizavimą: 4. Sudaryti geresnes galimybes jaunimui gauti informacijos paslaugas 5. Teikti daugiau kokybiškos informacijos 6. Stiprinti jaunų žmonių dalyvavimą informuojant jaunimą, pavyzdžiui, ruošiant ir skleidžiant informaciją Jaunimo savanoriška veikla[22] Siekiant sustiprinti jaunimo aktyvų pilietiškumą ir solidarumą reikėtų plėtoti, skatinti ir pripažinti visais lygiais savanorišką veiklą ir palengvinti dalyvavimą joje: 7. Skatinti jaunimo savanoriškos veiklos vystymą siekiant gerinti informavimą apie esamas galimybes, plėsti jų apimtį ir gerinti jų kokybę 8. Palengvinti jaunimo savanoriškos veiklos vykdymą ir pašalinti esamas kliūtis 9. Skatinti savanorišką veiklą siekiant sustiprinti jaunimo, kaip atsakingų piliečių, solidarumą ir dalyvavimą 10. Pripažinti jaunimo savanorišką veiklą siekiant įvertinti jų tokiu būdu įgytų asmeninių įgūdžių vertę ir jų įsipareigojimą visuomenei bei savanoriškos veiklos vaidmenį palengvinant pereinamąjį laikotarpį iš mokslo į darbo ir suaugusiųjų gyvenimą Geresnis jaunimo reikalų supratimas ir jų išmanymas[23] Siekiant savalaikio, veiksmingo ir tvaraus politikos kūrimo svarbu skatinti nuoseklios, aktualios ir kokybiškos žinių srities Europos jaunimo sektoriuje plėtros ir numatyti būsimus poreikius vykdant pasikeitimus, vedant dialogą ir kuriant tinklus: 11. Vietos ir regionų lygiu nustatyti dabartines žinias jaunimo sektoriaus prioritetinėse srityse, ypač tokiose kaip dalyvavimas, informavimas ir savanoriška veikla bei palengvinti galimybę įgyti šias žinias 12. Vietos ir regionų lygiu antrame etape nustatyti dabartines žinias kitose su jaunimo sektoriumi susijusiose prioritetinėse srityse, tokiose kaip savarankiškumas, neformalus mokymasis, kova su diskriminacija, švietimas ir mokymas, užimtumas, verslininkystė, kūrybiškumas, perėjimas iš mokslo į darbo pasaulį, socialinė įtrauktis ir sveikata, bei įgyvendinti priemones, skirtas papildyti, atnaujinti ir palengvinti galimybę įgyti šias žinias 13. Naudojant atitinkamus metodus ir priemones užtikrinti žinių kokybę, palyginamumą ir aktualumą jaunimo srityje 14. Palengvinti ir skatinti pasikeitimą, dialogą ir tinklus, siekiant užtikrinti žinių „matomumą“ jaunimo srityje ir numatyti būsimus poreikius. 4 PRIEDAS SU JAUNIMO POLITIKA SUSIJUSIOS BENDRIJOS PROGRAMOS - Europos socialinis fondas remia jaunimui skirtus projektus užimtumo, mokymo ir socialinės įtraukties srityse. - Europos regioninės plėtros fondo finansuojamos Bendrijos programos apima tokias plėtros sritis, kuriose galėtų būti remiami jaunimui skirti projektai, pavyzdžiui, švietimas ir mokymas, universitetiniai moksliniai tyrimai, verslininkystė, sveikata, kultūra ir miestų atnaujinimas. - Pagal Kaimo plėtros reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 jauniems ūkininkams skiriama parama pagal keletą priemonių: parama jauniems ūkininkams pradėti savo verslą, didėjanti parama kitoms investicijoms į jų žemės ūkio valdas ir reikiamų žinių ir įgūdžių įgijimas pagal mokymo priemonę. Šios priemonės taip pat yra įtrauktos į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl kaimo plėtros būsimu programavimo laikotarpiu (KOM (2004) 490 galutinis). - Jaunimo ir siūloma „Veiklaus jaunimo“ programos prisidės ir prie pakto įgyvendinimo, ypač mobilumo, neformalaus mokymosi ir jaunimo verslumo atžvilgiu, ir prie aktyvaus jaunimo pilietiškumo. - Integruotoje mokymosi visą gyvenimą programoje nustatyti nauji ambicingi dalyvavimo Europos švietimo ir mokymo programose (Comenius, Erasmus, Leonardo da Vinci) tikslai, todėl ši programa yra viena iš pagrindinių pakto įgyvendinimo priemonių. - Europos piliečių programa suteiks piliečiams, įskaitant jaunimą, galimybę bendrauti ir susipažinti su kultūrų įvairove, tokiu būdu kuriant Europos identiškumą ir gerinant abipusį supratimą. - Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa skatins jaunimo verslumą. - Marie Curie programa ir ją pagrindžianti integruota politika padaryti Europą patrauklesne tyrinėtojams remia net ir karjerą pradedančių tyrinėtojų mokymo, mobilumo ir karjeros kūrimo iniciatyvas ir skatina jaunimą domėtis mokslu bei technologijomis ir karjera tyrimų srityje. - Europos mokslinio mokymo iniciatyva siekiama skatinti jaunimo domėjimąsi mokslu pradinėje ir vidurinėje mokyklose, padedant mokytojams sužinoti apie gerą praktiką, mokslinius įrodymus ir mokymo priemones ir jomis naudotis. - Komisija remia veiksmus, kurių tikslas – įtraukti socialiai remtinas grupes, įskaitant neįgalų jaunimą, įvairias etnines grupes, jaunas moteris bei jaunimą iš neturtingų ir atokių regionų, į procesus, skatinančius daryti karjerą mokslo srityje. - Atnaujintoje Tvaraus vystymosi strategijoje dėmesys skiriamas švietimui tvaraus vystymosi srityje. [1] 2005 m. kovo 22–23 d. Briuselis, Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadų 1 priedas (7619/05). [2] KOM(2001) 681. [3] OL C168 2002 7 13. [4] KOM(2005) 94. [5] 2004 metų duomenimis pagrįstos Eurostato rengtos prognozės dėl gyventojų pirminis variantas. [6] KOM(2005) 33. [7] KOM(2005) 94. [8] do. [9] KOM(2005) 12. [10] KOM(2005) 141. [11] Direktyva Nr. 2000/78/EB, 2004 11 27, OL L303, 2000 12 2. [12] KOM(2005) 33. [13] Tarybos rezoliucija Nr. 9601/04, 2004 5 28. [14] 2005 m. kovo 22 d. ETUC (Europos Sąjungos Profsąjungų konfederacija), CEEP (Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras), UNICE/UEAPME (Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga) indėlis [15] KOM(2004) 21. [16] OL L 215, 2001 8 9. [17] OL C 295, 2003 12 5. Tarybos rezoliucijos Nr. 13996/04 ir 13997/04, 2004 11 15. [18] KOM(2004) 694. [19] Komisijos veiksmų programos kovai su diskriminacija remiama penkiametė visos Europos informavimo kampanija. www.stop-discrimination.info [20] 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos rezoliucija dėl bendrų tikslų skatinant jaunimo dalyvavimą ir informuotumą (OL C 295, 2003 12 5). [21] Ditto. [22] 2004 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliucija dėl bendrų tikslų skatinant jaunimo savanorišką veiklą (13996/04 JEUN 89). [23] 2004 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliucija dėl geresnio jaunimo reikalų supratimo ir jų išmanymo (13997/04 JEUN 90).