Briuselis, 1.3.2005

KOM(2005) 64 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

2003 METŲ PHARE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR KIPRUI, MALTAI IR TURKIJAI SKIRTŲ PASIRENGIMO STOJIMUI PRIEMONIŲ TAIKYMO ATASKAITA

{SEC(2005) 273}

Įžanga

Šioje kasmetinėje Europos Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui yra vertinama PHARE programos įgyvendinimo dešimtyje paramą gaunančių valstybių narių pažanga ir Kiprui, Maltai bei Turkijai skirtos pasirengimo stojimui priemonės.

Prie šios ataskaitos pridėtame techniniame dokumente yra skirsniai apie PHARE programos programavimą ir įgyvendinimą kiekvienoje iš 13 paramą gaunančių valstybių.

1. APžVELGIAMI METAI

1.1. Pagrindiniai 2003 metų įvykiai, susiję su plėtros procesu

2002 metais Kopenhagos Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimą leisti 10 naujųjų valstybių narių ( Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Maltai, Slovakijai, Slovėnijai ir Vengrijai ) 2004 m. gegužės 1 d. tapti ES narėmis, 2003 m. balandžio 16 d. buvo pasirašyta Stojimo sutartis ir Stojimo aktas, kurie buvo pateikti esamoms ir stojančiosioms valstybėms narėms ratifikuoti pagal kiekvienos valstybės nacionalines ratifikavimo procedūras.

Nuo Stojimo sutarties pasirašymo stojančiosios valstybės aktyvių stebėtojų teisėmis dalyvauja Tarybos organų, taip pat Europos Komisijos vadovaujamų komitetų darbe.

Siekdama užtikrinti darnų informavimą apie plėtros procesą, Komisija patvirtino ES piliečiams, taip pat naujųjų valstybių narių gyventojams skirtą Informavimo plėtros klausimais strategiją .

Dėl likusių šalių kandidačių Komisija savo reguliariosiose ataskaitose , patvirtintose 2003 m. lapkričio 5 d., nurodė, kad Bulgarija ir Rumunija ir toliau atitinka politinius kriterijus, tačiau dar ne visiškai tenkina ekonominius kriterijus. Abi valstybės darė didelę pažangą ir stengėsi baigti privalomą teisės aktų derinimą, tačiau reikėjo nuolatinių pastangų, kad būtų sukurtas reikiamas administracinis ir teismų pajėgumas tinkamam acquis įgyvendinimui užtikrinti . Norėdama padėti šioms šalims, balandžio 14 d. Taryba, remdamasi Komisijos pateiktais pasiūlymais, patvirtino pataisytas stojimo partnerystės programas. Be to, buvo gerokai padidinta pasirengimo stojimui parama[1].

Kalbant apie Turkiją pažymėtina, kad jos vyriausybė paspartino reformas ir dėjo daug pastangų, kad įgyvendintų Kopenhagos politinius kriterijus, taip pat padarė didelę pažangą, įgyvendindama ekonominius kriterijus. Tačiau ataskaitoje taip pat buvo nurodyta, kad keliose srityse reikia dėti daugiau pastangų, pavyzdžiui, įgyvendinant principą, kad kariškiai turi būti kontroliuojami civilių, ir užtikrinant naudojimąsi pagrindinėmis laisvėmis, įskaitant religijos laisvę. Peržiūrėta stojimo partnerystės programa , kurioje buvo išsamiai aptartos toliau reformuotinos sritys, buvo patvirtinta 2003 m. balandžio mėn. Joje buvo pateiktas pasiūlymas finansinę paramą padidinti tiek, kad po trejų metų bendras biudžetas siektų 1050 milijonų eurų.

Atsižvelgiant į tai taip pat būtina paminėti, kad 2003 m. vasario mėn. Kroatija pateikė paraišką dėl narystės, o 2004 m. birželio 18 d. jai buvo suteiktas kandidatės statusas.

1.2. Pagrindinės 2003 metų Europos Vadovų Tarybų išvados

Kalbant apie Bulgariją ir Rumuniją pažymėtina, kad gruodžio 12 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Komisijos stebėsenos ataskaitose pateiktas išvadas ir rekomendacijas, strateginį dokumentą ir reguliarias ataskaitas, kurias Komisija buvo patvirtinusi lapkričio mėn. Taryba paragino Komisiją 2004 metų pradžioje pateikti pasiūlymą dėl finansinių pagrindų Bulgarijai ir Rumunijai, kuriuo remiantis 2004 metų pavasarį būtų pristatyti patikslintų bendrųjų pozicijų dėl dar neuždarytų skyrių projektai. Taryba atsižvelgė į Komisijos pareiškimą, kad ji ketina savo pasiūlymą pagrįsti tais principais ir metodais, kurie buvo taikomi derybose su dešimčia stojančiųjų valstybių. PHARE programa skirta parengti šalis kandidates stojimui į ES, tačiau jos paskirtis taip pat yra sujungti pasirengimo stojimui paramą su struktūriniais fondais. Išsamesnė informacija pateikta II priedo 1 dalyje.

Kalbant apie Kiprą pažymėtina, kad birželio mėn. Salonikų Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Komisijos komunikatą „ Šiaurinės Kipro dalies ekonominės plėtros skatinimo ir suartinimo su Sąjunga būdai“. Komisija pasiūlė aktyviai teikti finansinę paramą Kipro turkų šiaurinių sričių ekonomikai vystyti, siekiant paskatinti prekybą su šiaurine dalimi ir priartinti ją prie Sąjungos.

2. PROGRAMų įGYVENDINIMAS: BENDRA APžVALGA

2.1. PHARE gairių įgyvendinimas

Dešimčiai naujųjų valstybių narių 2003 metai buvo paskutiniai pasirengimo stojimui programavimo metai. Nuo 2004 metų pasirengimo stojimui programavimas taikomas tik Bulgarijai ir Rumunijai.

Programavimas buvo pagrįstas PHARE gairėmis[2], naujai pataisytomis 2002 m. rugsėjo 6 d.[3], Komisijai patvirtinus specialiąją laipsniško PHARE programos nutraukimo strategiją, siekiant įgyvendinti precedento neturintį perėjimą nuo pasirengimo stojimui paramos prie struktūrinės paramos, įtraukti Tarpvalstybinio bendradarbiavimo (TB) reglamento (EB) Nr. 2760/98 pakeitimus, taikyti išskirtinį požiūrį, kurio būtina laikytis branduolinės saugos srityje, ir siekiant pabrėžti perėjimą prie EDIS sistemos (taip pat žr. 3.1 skirsnį).

Gruodžio 22 d. gairės buvo dar kartą pataisytos, patvirtinus komunikatą[4], kuriame buvo iš naujo apibrėžta „institucijų administracinių gebėjimų stiprinimo“[5] sąvoka ir pabrėžta, kad būtina paspartinti finansinės ir valdymo atsakomybės valstybėse gavėjose decentralizavimą.

Laipsniško PHARE programos nutraukimo strategija buvo įgyvendinama toliau, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą į ES įstosiančiose 2004 m. gegužės 1 d. valstybėse.

Be PHARE TB reglamento dalinio pakeitimo pataisytose PHARE gairėse dar kalbama apie du svarbius klausimus, susijusius su tarpvalstybiniu ir regioniniu bendradarbiavimu ir su bendradarbiavimu su ES nepriklausančiomis valstybėmis ir šalimis, kurios nėra kandidatės. Dešimt PHARE paramą gaunančių valstybių buvo paskatintos iš savo PHARE nacionalinės programos lėšų finansuoti tarpvalstybinio pobūdžio veiksmus prie savo išorės sienų ir taip pasirūpinti potencialiomis dalijančiomis sienomis būsimajame Sąjungos pasienyje. Be to, Bulgarija ir Rumunija buvo paragintos toliau finansuoti savo dalyvavimą Interreg III B (tarpvalstybinėje) arba Interreg III C (regioninėje) programose iš nacionalinės programos lėšų.

Nors pasirengimo stojimui paramą Maltai, Kiprui ir Turkijai reglamentuoja atskiri reglamentai[6], jų 2003 metų programos iš esmės yra pagrįstos PHARE metodologija ir komitologija.

2.2. Bendri PHARE įsipareigojimai[7]

Bendra įsipareigojimų vertė yra 1 699 milijono EUR, įskaitant:

Nacionalinės programos | 1 223 milijono EUR |

tarpvalstybinis bendradarbiavimas | 161 milijonas EUR |

regioninės ir horizontalios programos | 187 milijonai EUR |

branduolinė sauga | 128 milijonai EUR |

Nacionalinės programos buvo suskirstytos taip:

Bulgarija | 99 milijonai EUR | Lietuva | 67 milijonai EUR |

Čekija | 95 milijonai EUR | Lenkija | 403 milijonai EUR |

Estija | 40 milijonų EUR | Rumunija | 272 milijonai EUR |

Vengrija | 107 milijonai EUR | Slovakija | 57 milijonai EUR |

Latvija | 46 milijonai EUR | Slovėnija | 38 milijonai EUR |

Be to, Maltai, Kiprui ir Turkijai buvo patvirtintos pasirengimo stojimui paramos programos, o šiaurinei Kipro daliai – specialios paramos paketas:

Kipras | 12 milijonų EUR | Šiaurės Kipras | 12 milijonų EUR |

Malta | 13 milijonų EUR | Turkija | 145 milijonai EUR |

Išsami informacija apie PHARE programą kiekvienoje valstybėje pateikta priedo I dalyje: šios ataskaitos skirsnyje „Valstybė“.

2.3. Finansinė ir techninė parama

Dabartinėse PHARE gairėse yra nustatyta, kad maždaug 65 % PHARE lėšų skiriama instituci jų administraciniams gebėjimams stiprinti . Pagrindinė institucijų administracinių gebėjimų stiprinimo ir pažangiosios patirties perdavimo priemonė yra „Twinning“ arba „Twinning Light“ projektai (valstybių narių ekspertai siunčiami į šalis kandidates, kur jie padeda plėtoti pajėgumus, reikalingus tam tikriems acquis aspektams įgyvendinti). Likę maždaug 35 % PHARE programos lėšų yra skirta investicijoms į ekonominės ir socialinės sanglaudos (ESS) skatinimą.

2002 metų uždavinys buvo parengti veiksmų planus, kuriuose būtų nurodyti prioritetiniai veiksmai, susiję su administraciniu ir teismų pajėgumu, reikalingu prieš stojant į ES, ir įgyvendinti konkrečias jų vykdymo priemones, o 2003 metai buvo orientuoti į ESS stiprinimą ir pasirengimą įstojus naudotis ES fondais.

Buvo pradėtos taikyti kelios daugiašalės arba horizontalios programos, siekiant išspręsti iškilusias itin svarbias stojimo problemas, kurias galima būtų veiksmingiau spręsti naudojant šių programų masto ekonomiją. Tos programos buvo susijusios su mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) plėtra, savivaldybių infrastruktūra, savivaldybių finansais, TAIEX operacijomis, dalyvavimu Bendrijos komitetuose, branduoline sauga, mažų projektų programa, statistiniu bendradarbiavimu, aplinkos apsauga bei informacijos ir ryšių programa. Išsamesnė informacija apie šią veiklą pateikta priedo II dalies 2.2.2 punkte ir II Dalies 2.2.3 punkte.

2.4. Bendrijos pasirengimo stojimui paramos koordinavimas

SAPARD[8] (Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa) tikslas – padėti šalims kandidatėms spręsti savo žemės ūkio sektorių ir kaimo vietovių struktūrinio pertvarkymo sunkumus, taip pat sunkumus, susijusius su acquis communautaire bendros žemės ūkio politikos srityje ir susijusių teisės aktų įgyvendinimu. Išsamios informacijos apie SAPARD veiklą galima rasti 2003 metų SAPARD metinėje ataskaitoje.

ISPA[9] (Pasirengimo narystei struktūrinės politikos programa) daugiausia yra skirta šalims kandidatėms pritaikyti prie Bendrijos infrastruktūros standartų. Ji taip pat naudojama pagrindinei aplinkos ir transporto infrastruktūrai finansuoti. Išsamios informacijos apie ISPA veiklą galima rasti 2003 metų ISPA metinėje ataskaitoje.

Atskiroje metinėje pasirengimo stojimui paramos koordinavimo ataskaitoje yra pateikta išsamesnė informacija apie PHARE, ISPA ir SAPARD programų koordinavimą. Komisijos trijų pasirengimo narystei priemonių koordinavimo komitetas , įsteigtas direktoratų lygiu, posėdžiavo tris kartus.

Bendrasis paramos dokumentas, kuriame Komisija pateikia informaciją apie pasirengimo stojimui paramos koordinavimą, pirmiausia informaciją apie kiekvienos šalies preliminarius finansinius rodiklius, susijusius su šiomis trimis priemonėmis, informaciją apie koordinavimą su EIB bei tarptautinėmis finansinėmis institucijomis ir apie decentralizuoto valdymo pažangą ir perspektyvas, PHARE valdymo komitete buvo pristatytas balandžio 9 d.

2.5. Bendradarbiavimas su EIB ir tarptautinėmis finansinėmis institucijomis

Su EIB ir kitomis tarptautinėmis finansinėmis institucijomis toliau buvo bendradarbiaujama pagal susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo teikiant pasirengimo stojimui paramą.

Komisijos tarnybos reguliariai rengia susitikimus su EIB ir kitomis tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, per kuriuos yra koordinuojami klausimai, susiję su programavimu ir įgyvendinimu, taip pat procedūriniai klausimai. Siekdama parengti šalių, turėjusių 2004 m. gegužės mėn. tapti ES narėmis, perėjimą nuo pasirengimo stojimui paramos prie visateisės ES narystės, 2004 m. kovo 26 d. Komisija taip pat ėmėsi vadovauti EB/TFI darbo grupei ir EB/TFI aukšto lygio grupei, kuriose vyresniosios vadovybės lygiu vyko EB ir visų tarptautinių finansinių institucijų susitikimai.

PHARE programoje pagrindinė bendro finansavimo priemonė vėl tapo MVĮ programa, kurioje dalyvauja EIB, ERPB ir Europos Tarybos plėtros bankas/KfW. Siekiama toliau didinti finansinio sektoriaus bendro finansavimo pajėgumą ir taip užtikrinti MVĮ (naudojant MVĮ programą) ir savivaldybių finansavimą (naudojant savivaldybių kreditavimo programą). Gruodžio 5 d. Komisija patvirtino dvi PHARE programas dėl 2003 metų MVĮ finansavimo programos, į kurias pirmą kartą buvo įtraukta programa „Rural Sub-Window“, sudaranti sąlygas tarp vietos finansinių tarpininkų ypač plėtoti žemės ūkio paskolų sektorių. Dalyvauja dvi tarptautinės finansinės institucijos – ERPB ir CEB/KfW. Išsamesnė informacija apie šias programas pateikta priedo II dalies 2.2.3 punkte.

3. PROGRAMų VALDYMAS

3.1. Perėjimas prie išplėstinės decentralizuotos įgyvendinimo sistemos (EDIS)

Pagal EDIS sistemą turi būti visiškai decentralizuotas ES paramos teikimas: tai procesas, kai rūpintis ES pasirengimo stojimui fondų vadyba yra pavedama šalių kandidačių administracijoms, Komisija nevykdo sistemingos ex-ante pavienių sandorių kontrolės, o vykdo tik ex-post kontrolę, išlaikydama galutinę atsakomybę už bendrojo biudžeto vykdymą.

2003 metais pasirengimas EDIS sistemos diegimui paspartėjo visose šalyse kandidatėse[10]. Perėjimas prie EDIS sistemos susideda iš 4 etapų, kurie aprašyti Komisijos darbiniame dokumente „Pasirengimas išplėstinei decentralizacijai“ (šalims kandidatėms išsiųstas 2000 metais) ir dokumente „EDIS sistemos taikymo ISPA ir PHARE programoms planas“ (šalims kandidatėms išsiųstas 2001 metais).

Komisija ir nacionalinės administracijos šalyse kandidatėse ir stojančiosiose šalyse ir toliau stebėjo procesą aukšto lygio darbo grupėse (ALDG), kurios visose PHARE paramą gaunančiose valstybėse buvo įsteigtos, kad prižiūrėtų perėjimą prie EDIS sistemos ir konsultuotų konkrečiais su perėjimu prie EDIS sistemos susijusiais klausimais.

Kovo mėn. Briuselyje buvo surengtas seminaras viešųjų pirkimų klausimais, skirtas šioje srityje dirbantiems šalių kandidačių ir stojančiųjų šalių nacionalinių administracijų darbuotojams. Jame buvo nagrinėjami klausimai, susiję su naujo finansinio reglamento, taikomo Europos Bendrijų bendrajam biudžetui[11], sukeltais pokyčiais ir poveikiu pasirengimo stojimui projektams, taip pat buvo nagrinėjamas perėjimas nuo 2004 m. gegužės 1 d. nuo išorinės pagalbos pirkimo taisyklių prie ES viešųjų pirkimų direktyvų.

Komisija toliau plėtojo šią iniciatyvą: valstybėse buvo surengti PHARE sutarčių sudarymo institucijų personalo mokymai, parengta ir paskelbta išorinės pagalbos taisyklių ir ES direktyvų lyginamoji studija (padedant SIGMA organizacijai).

Įsipareigojimas įdiegti EDIS sistemą iki stojimo dienos buvo įtrauktas į Stojimo aktą (33 straipsnis), ir akivaizdu, kad jis paskatino galutinai pasirengti perėjimui prie EDIS sistemos.

2003 metų pabaigoje dvylikoje suinteresuotų valstybių buvo padaryta tokia pažanga diegiant EDIS sistemą:

- Bulgarija ir Rumunija buvo padariusios pažangą I etape (trūkumų nustatymas).

- Lenkija ir Estija buvo baigusios III etapą (atitikties nustatymas), tačiau dar nebuvo pateikusios Komisijai EDIS paraiškų, kad būtų pradėtas paskutinis plane nurodytas, IV etapas. Abi paraiškos buvo pateiktos 2004 metų pradžioje.

- Čekija, Vengrija, Lietuva, Latvija, Slovakija ir Slovėnija buvo pateikusios Komisijai būtinas EDIS paraiškas. Todėl buvo pradėtas paskutinis etapas, o atitinkamos Komisijos audito tarnybos atliko kontrolinį patikrinimą. Jeigu įvertinimas teigiamas, EDIS sistema įdiegiama Komisijos sprendimu, kuriuo panaikinamas reikalavimas vykdyti ex-ante pasirengimo stojimui fondų valdymo kontrolę. Lapkričio ir gruodžio mėn. Plėtros generalinio direktorato auditoriai Vengrijoje ir Slovėnijoje atliko patikrinimus vietoje. Tačiau gavus šių patikrinimų rezultatus Komisijos sprendimo dėl EDIS sistemos diegimo iki stojimo dienos priėmimo procesas nebuvo pradėtas.

- Po 2002 metų patikrinimų papildomi patikrinimai buvo atlikti Maltoje ir Kipre . Tačiau gavus šių papildomų patikrinimų rezultatus Komisijos sprendimo dėl EDIS sistemos įdiegimo iki stojimo dienos priėmimo procesas nebuvo pradėtas.

3.2. Stebėsena ir vertinimas

Stebėsenos ir vertinimo funkcijos paskirtis – pirmiausia stebėti ir vertinti remiamoms valstybėms skiriamą finansinę paramą, kuri naudojama siekiant pasirengimo stojimui tikslų; ji vykdoma vertinant programos įgyvendinimo rezultatus ir išmoktas pamokas. Antrasis tikslas – stiprinti vietos stebėsenos ir vertinimo pajėgumą, kuris padeda stiprinti valstybės pajėgumą valdyti ir kontroliuoti pasirengimo stojimui paramą.

3.2.1. Ex ante vertinimas

2004 ir vėlesnių metų PHARE programavimo mechanizmų ex ante vertinimo ataskaita parodė, kad yra būtinas labiau strategiškas požiūris į programavimą, būtina skirti daugiau išteklių projektų rengimui ir pradėti vykdyti sistemingesnę kokybės kontrolę. Todėl buvo parengtas veiksmų planas ir papildomos priemonės[12], susijusios su ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis.

3.2.2. Stebėsena ir tarpinis vertinimas

Pagal PHARE s tebėsenos ir tarpinio vertinimo sistemą buvo parengtos maždaug 123 PHARE programų vertinimo ataskaitos, susijusios su pavienėmis valstybėmis, sektoriais ir temomis. Be to, buvo sutarta 2003 m. pradžioje atlikti Turkijos pasirengimo stojimui paramos programos tarpinį vertinimą (TV); TV sistema taip pat buvo įdiegta Maltoje ir Kipre.

Apskritai tarpinio vertinimo rezultatai parodė, kad PHARE programa buvo įgyvendinama patenkinamai. Projektų prioritetai atitiko prioritetus, nustatytus stojimo partnerystės programose, reguliariosiose ataskaitose ir veiksmų planuose. Pats tarpinis vertinimas dabar visuotinai laikomas sudedamąja projekto valdymo ciklo dalimi. Tai, kad buvo atsižvelgta į vertinimo rezultatus ir laikomasi rekomendacijų, atnešė daug naudos ir paskatino plisti vertinimo kultūrą. Išsami informacija apie TV naujosiose valstybėse narėse pateikta priedo II dalies 3 punkte.

3.2.3. Ex post vertinimas

2003 metais atliktas PHARE 1997–1998 metų nacionalinių programų ex poste vertinimas parodė didžiulę PHARE programos, padėjusios spręsti problemas, „sudarančias labai didelių arba gana didelių kliūčių kelyje į narystę“, svarbą, didžiausią įtaką į acquis orientuotose politikos srityse (trečiasis Kopenhagos kriterijus) ir didelį Komisijos tarnybų dominavimą programavimo procese, o tai iš dalies rodo šalių kandidačių programavimo silpnybes. Taip pat žr. priedo II dalies 3 punktą.

3.3. Kiti veiksmai

Komisijos tarnybos ėmėsi daugybės kitų veiksmų, kad pagerintų 2004 metų programų kokybę ir paremtų vietos stebėsenos ir vertinimo pajėgumo vystymą. Konkretūs veiksmai aprašyti priedo II dalies 3.3 punkte.

[1] 2004–2006 metais buvo padidinta vidutiniškai 30 %; Bulgarijai skirtas vidutinis metinis biudžetas yra 400 milijonų eurų, o Rumunijai – iki 1 milijardo eurų.

[2] (SEK (1999) 1596), patvirtinta Komisijos 1999 m. spalio 13 d.

[3] K (2002) 3303-2.

[4] K (2003) 4906.

[5] Šiandien išankstiniais skaičiavimais 65 % PHARE paramos skiriama institucijų administraciniams gebėjimams stiprinti (30 % – nematerialiosioms priemonėms, pvz., pažangiajai patirčiai, ir 35 % – materialiosioms, pvz., investicijoms į įrangą). Toks skirstymas skiriasi nuo ankstesnio, kai 30 % buvo skiriama institucijų administraciniams gebėjimams stiprinti (tik nematerialiosioms priemonėms) ir 70 % – investicijoms (35 % – investicijoms į socialinę ir ekonominę sanglaudą ir 35 % – investicijoms į institucijų administracinių gebėjimų stiprinimą).

[6] Reglamentas (EB) Nr. 555/2000, 2000 m. kovo 13 d. priimtas Kiprui ir Maltai; (EB Nr. 2500/2001), 2001 m. gruodžio 30 d. priimtas Turkijai.

[7] Papildoma finansinė informacija apie PHARE programą pateikta priedo III dalyje.

[8] Bendros informacijos taip pat galima rasti Žemės ūkio generalinio direktorato tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/agriculture/external/enlarge/index_en.htm

[9] Bendros informacijos taip pat galima rasti Regioninės politikos generalinio direktorato tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/regional_policy/funds/ispa/ispa_en.htm

[10] Išskyrus Turkiją, kuri prie decentralizuotos įgyvendinimo sistemos perėjo 2003 metais.

[11] 2002 m. birželio mėn. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1605/2002 – OL L 248, 2002 9 16.

[12] Apėmė daugiamečio programavimo gaires, projektų aprašymų tobulinimą ir logines matricas.