Briuselis, 17.02.2005

KOM(2005) 50 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl bendro bananų rinkos organizavimo veikimo

T URINYS

Įvadas 3

1. BRO struktūra ir įgyvendinimas bananų sektoriuje 3

1.1. Gamintojų organizacijos 3

1.2. Kompensuojamoji pagalba 4

1.3. Struktūrinės priemonės 5

1.4. Prekyba su trečiosiomis šalimis 5

1.4.1. Importo režimas (EU-15) 5

1.4.2. Ūkio subjektai ir licencijų naudojimas ES-15 6

1.4.3. Su plėtra susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės (ES-10) 6

1.4.4. Derybos pagal GATT XXIV.6 ir XXVIII straipsnius 7

2. Specialioji paramos tradiciniams AKR bananų tiekėjams sistema 7

3. Rinkos vystymasis 7

3.1. Tiekimas Bendrijos rinkai 7

3.1.1. ES produkcija 7

3.1.2. ES importas 8

3.1.3. Kainos 8

ĮVADAS

Reglamento (EEB) Nr. 404/93 dėl bendro bananų rinkos organizavimo[1] 32 straipsnyje nurodyta, kad ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie bendro bananų rinkos organizavimo (BRO) veikimą. Šioje faktais paremtoje ataskaitoje pateikiamas bendro bananų rinkos organizavimo veikimas nuo 1999 m.

Šiuo metu vyksta išsamus BRO įgyvendinimo tyrimas nuo 1993 m., kuris turėtų būti baigtas anrajame 2005 m. ketvirtyje. Tuo pat metu Komisija pradėjo derybas pagal GATT XXVIII straipsnį, kad ne vėliau kaip nuo 2006 m. sausio 1 d. būtų pradėtas taikyti vien tik tarifinis režimas bananų importui.

Įvertinimo rezultatų pagrindu Komisija su kitomis institucijomis ir socialiniais bei ekonominiais partneriais detaliai išnagrinės galimą bendro rinkos organizavimo patobulinimą. Po šių svarstymų ji galės pateikti pasiūlymus Parlamentui ir Tarybai.

1. BRO STRUKTūRA IR įGYVENDINIMAS BANANų SEKTORIUJE

Bendras rinkos organizavimas bananų sektoriuje buvo įvestas 1993 m. vasario 13 d. Tarybos Reglamentu (EEB) Nr. 404/93 dėl bendro bananų rinkos organizavimo[2] kaip vieningos rinkos kūrimo dalis. Jis apima bendras kokybės ir prekybos normas, gamintojų organizacijas, paramą Bendrijos gamintojams ir prekybą su trečiosiomis šalimis. Per kelerius metus, ypač 1998 ir 2001 m., bendrame bananų rinkos organizavime buvo atlikta keletas pakeitimų, pirmiausia susijusių su importo režimu.

1.1. Gamintojų organizacijos

21 gamintojų organizacijos, jungiančios visus Bendrijos bananų augintojus, yra pasiskirsčiusios taip:

Kanarų salos | 5 |

Gvadelupa | 2 |

Martinika | 4 |

Madera | 2 |

Azorų salos | 5 |

Algarvė | 1 |

Kreta | 1 |

Lakonija | 1 |

[Kipras | 1, susikurs]. |

Minimalus kiekvienos organizacijos dydis, pagal gamintojų skaičių ir parduodamų bananų kiekį, priklauso nuo auginimo regiono gamybos struktūros.

1.2. Kompensuojamoji pagalba

Kompensuojamoji pagalba skaičiuojama remiantis skirtumu tarp:

- „vienodo dydžio tipinių pajamų“ už bananus, išaugintus ir parduotus Bendrijoje, ir

- „vidutinių produkcijos pajamų“ gautų Bendrijos rinkoje per metus už bananus, išaugintus ir parduotus Bendrijoje.

Pradinės vienodo dydžio tipinės pajamos buvo suskaičiuotos produkcijos išvežimo iš pakavimo patalpų etape, remiantis 1991 m. užregistruotų vidutinių kainų santykiniais duomenimis. Po 1998 m. birželio mėn. įvykusio Žemės ūkio tarybos posėdžio jos buvo padidintos 5 % 1998 m. ir 8 % 1999 m. Dabartinis lygis yra 64,03 EUR už 100 kilogramų.

Didžiausias Bendrijoje pagamintų bananų kiekis, kuriam taikoma kompensuojamoji pagalba, yra 867 500 tonų. Šis didžiausias kiekis padalinimas kiekvienam Bendrijos gamybos regionui tokia tvarka:

Kanarų salos | 420 000 t |

Gvadelupa | 150 000 t |

Martinika | 219 000 t |

Madera, Azorai ir Algarvė | 50 000 t |

Kreta ir Lakonija | 15 000 t |

Kipras | 13 500 t. |

2001 m. Taryba priėmė nuostatą[3], leidžiančią valstybėms narėms neskirti kompensuojamosios pagalbos už produktus, išaugintus naujosiose bananų plantacijose. Ši nuostata gali būti taikoma, kai valstybė narė nusprendžia, kad auginimo zonose yra pavojus darniam vystymuisi ir ypač aplinkos, dirvožemio bei tipiškų kraštovaizdžio elementų išsaugojimui. 2002 m. gegužės 31 d. Komisijos sprendimu[4] buvo leista Ispanijai taikyti laikinąją kompensuojamosios pagalbos netaikymo priemonę iš naujųjų bananų plantacijų, įsikūrusių 2002 birželio 1 d. ar po tos datos, parduodamiems produktams.

ES biudžeto išlaidos kompensuojamajai pagalbai kinta priklausomai nuo Bendrijos augintojų taikomų rinkos kainų ir nuo parduoto kiekio per atitinkamus metus. 1999–2003 m. vidutinė metinė šių išlaidų suma buvo 249 mln. EUR.

Papildoma pagalba buvo suteikta gamybos regionams, kai jų vidutinės produkcijos pajamos yra ne mažiau kaip 10 % mažesnės už vidutines Bendrijos pajamas. Siekiant skatinti Bendrijos gamintojus laikytis į rinką orientuoto požiūrio, papildomos pagalbos suma yra atvirkščiai proporcinga regioninės ir Bendrijos kainų skirtumui.

Išsamus vidaus paramos režimo veikimo ir jo kaštų-efektyvumo santykio tyrimas, įskaitant ir galimas taikymo problemas, bus atliktas kartu su vykstančiu bendro rinkos organizavimo įvertinimu.

Išsamūs duomenys apie „pagrindinės“ kompensuojamosios pagalbos ir papildomos pagalbos dydį bei 1999–2003 m. biudžeto išlaidos pateikti 1 priede.

1.3. Struktūrinės priemonės

Bananų augintojai taip pat gali pasinaudoti struktūrine parama, teikiama pagal kaimo plėtros priemones, kuri paprastai taikoma įvairiems produktams ir finansuojama iš EŽŪOGF. Šios paramos schemos teisinis pagrindas yra Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999[5].

Bananų auginimui taikomi trys kaimo plėtros priemonių rūšys: investavimas į ūkį, žemės ūkio produktų perdirbimo ir pardavimo pagerinimo veiksmai bei žemės ūkio aplinkos apsaugos priemonės. Tokios priemonės buvo įtrauktos į auginimo regionų veiklos programas. Vertinimo metu bus specialiai tiriama įvairių Bendrijos pagalbos priemonių, skirtų bananų sektoriui, sinergija.

1.4. Prekyba su trečiosiomis šalimis

1.4.1. Importo režimas (EU-15)

Importo režimas du kartus – 1998 ir 2001 m. – buvo žymiai pakeistas.

1998 m. reforma buvo įvesta 1998 m. liepos 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1637/98[6] ir įgyvendinta 1998 spalio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2362/98[7]. Iš dalies pakeistas režimas įsigaliojo 1999 m. sausio 1 d. Ūkio subjektai nebebuvo klasifikuojami pagal kategoriją ir funkcijas; jie buvo padalinti į dvi grupes: „tradiciniai ūkio subjektai“ ir „naujieji ūkio subjektai“. Naujiesiems ūkio subjektams buvo skirta didesnė tarifinė kvota nei anksčiau – 8 % vietoje 3,5 %. „Tradiciniams ūkio subjektams“ skirti kiekiai buvo nustatyti remiantis nesenu „faktiniu importu“, kuris reiškia išleidimą į laisvą apyvartą ir importo muitų sumokėjimą. Licencijas buvo galima naudoti ir „dolerinių“ ( dollar bananas ), ir bananų importui iš AKR valstybių („bendro puodo“ principas).

2001 m. sausio mėn. Taryba nusprendė, kad ne vėliau kaip 2006 m. sausio mėn. turi įsigalioti vien tik tarifinė importo tvarka.[8]. Pagal 2001 m. balandžio mėn. sudarytas Europos Sąjungos ir atitinkamai Jungtinių Valstijų bei Ekvadoro sutartis, nuo 2001 m. liepos 1 d. galioja laikinasis importo licenzijų režimas. 2001 m. lapkričio mėn. įvestos GATT I ir XIII straipsnių leidžiančios nukrypti nuostatos leido rezervuoti C kvotą (750 000 tonų) AKR šalims ir taikyti nulinio muito tarifą iš AKR importuojamiems trijų tarifinių kvotų A/B ir C bananams. Tuo tikslu 2001 m. sausio 25 d. Tarybos reglamentais Nr. 216/2001 ir 2001 m. gruodžio 19 d. Nr. 2587/2001 buvo iš dalies pakeistas bendras rinkos organizavimas[9]. Išsamios taisyklės buvo nustatytos 2001 m. gegužės 7 d. Reglamentu (EB) Nr. 896/2001[10].

Taikomos trys tarifinės kvotos:

- A kvota: 2 200 000 tonų taikant 75 EUR muitą už toną (nulinis muitas už iš AKR importuojamus bananus),

- B kvota (autonominė tarifinė kvota),: 453 000 tonų taikant 75 EUR muitą už toną (nulinis muitas už iš AKR importuojamus bananus),

- C kvota: 750 000 tonų taikant 0 EUR muitą už toną (skirta už iš AKR importuojamus bananus).

A ir B kvotos taikomos iš bet kur įvežamiems bananams; C kvota skirta tik AKR šalims. Bananų importui viršijus kvotas taikomas 680 EUR muitas už toną, už iš AKR šalių įvežamus bananus taikomas lengvatinis 300 EUR muitas už toną.

83 % kiekio, kuriam taikoma A/B kvota, yra skirta „tradiciniams ūkio subjektams“, 17 % skirta „netradiciniams ūkio subjektams“. C kvotos atveju šis procentas yra atitinkamai 89 % ir 11 %.

Importo licencijų išdavimo tradiciniams ūkio subjektams tvarka veikia remiantis pradine informacija. Referenciniai kiekiai kiekvienam tradiciniam ūkio subjektui nustatomi remiantis jo pirminio importo vidurkiu 1994, 1995 ir 1996 m.į kurį buvo atsižvelgta juos nustatant 1998 metams. Siekiant atnaujinti šiuos duomenis skaičiuojami tradicinių ūkio subjektų referenciniai kiekiai 2004–2005 m. pagal importo licencijų išnaudojimą atitinkamai 2002 ir 2003 m.

1.4.2. Ūkio subjektai ir licencijų naudojimas ES-15

Bananų importas į Bendriją vyksta pagal registruotų ūkio subjektų prašymu valstybių narių išduotas importo licencijas. Šios licenzijos galioje visoje Bendrijos teritorijoje.

Nuo 1999 m. sausio mėn. iki 2001 m. birželio mėn. beveik visos licencijos „doleriniams“ bananams įvežti buvo išnaudotos. Licencijos, taikomos bananams iš AKR šalių tradicinių tiekėjų[11], nebuvo išnaudotos iki galo. 1999 m. tradiciniai ūkio subjektai išnaudojo 88 % jiems skirtų licencijų, o naujieji ūkio subjektai – tik 36 %. 2000 m. šis procentas buvo atitinkamai 84 % ir 46 %. Tuo pačiu laikotarpiu buvo užregistruoti 625 tradiciniai ūkio subjektai, o per antrąjį 2001 m. pusmetį naujųjų ūkio subjektų skaičius nuolat augo ir pasiekė 1383.

2001 pereinamojo laikotarpio metais visos licenzijos A/B kvotoms buvo išnaudotos. Buvo išnaudota 86,6 % licenzijų C kvotai. Kitų metų rezultatai buvo geresni. 2002 m. visos licenzijos A/B kvotoms buvo išnaudotos. Buvo išnaudota 95 % licenzijų C kvotai. 2003 m visos kvotos buvo iki galo išnaudotos.

Nuo 2001 liepos mėn. iki 2003 m. tradicinių ūkio subjektų skaičius liko gana stabilus – 2003 m. buvo 174 tradiciniai ūkio subjektai, iš kurių 147 A/B kvotoms ir 26 – C kvotai.

Tuo pačiu laikotarpiu netradicinių ūkio subjektų skaičius pastoviai augo, ypač C kvotos ūkio subjektų. Netradicinių A/B kvotų ūkio subjektų padaugėjo nuo 188 2001 m. antrajame pusmetyje iki 220 2003 m. C kvotos ūkio subjektų padaugėjo nuo 37 iki 79.

1.4.3. Su plėtra susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės (ES-10)

Buvo nustatytas papildomas 300 000 tonų kiekis bananų importui į naująsias valstybes nares laikotarpiui nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki gruodžio 31 d.[12] Papildomas kiekis 2005 m. yra 460 000 tonų.[13]

Papildomas kiekis buvo nustatytas nustatytas pereinamojo laikotarpio pagrindu. Šis kiekis administruojamas atskirai, bet naudojamos priemonės ir mechanizmai yra tokie patys, kaip ir A, B, C tarifinėms kvotoms. Šis kiekis jokiu būdu neturėtų nulemti derybų PPO rezultatų ir galėtų būti padidintas, jei toks prašymas būtų pagrįstas.

1.4.4. Derybos pagal GATT XXIV.6 ir XXVIII straipsnius

2004 m. sausio 19 d. EB pranešė PPO apie EB įsipareigojimų sąrašo atsiėmimą ir laikiną EB įsipareigojimų sąrašo dėl ES-25 taikymą, laukiant derybų dėl su kompensacijomis susijusių naujų valstybių įsipareigojimų sąrašo pabaigos ir pasiskelbė pasiruošusi pradėti derybas dėl pritaikomųjų pataisų pagal GATT XXIV.6 straipsnį. 2004 m kovo 22 d. Taryba įgaliojo Komisiją vesti derybas pagal XXIV.6 straipsnį su Bendrijos prekybos partneriais.

2004 m birželio 4 d. Taryba leido Komisijai vesti derybas pagal XXVIII straipsnį. 2004 m. liepos 15 d. Komisija pranešė PPO apie ketinimą pakeisti įsipareigojimus dėl bananų Bendrijos tarifų, nurodytų GATT. Derybos prasidėjo lapkričio mėnesį.

2. SPECIALIOJI PARAMOS TRADICINIAMS AKR BANANų TIEKėJAMS SISTEMA

Siekdama spręsti konkurencingumo problemas, EB sukūrė Specialiąją paramos sistemą (SPS) tradiciniams AKR bananų tiekėjams. Šios pagalbos, nustatytos 1999 m. balandžio 22 d. Tarybos reglamentu Nr. 856/1999[14], nustatančiu specialiąją paramos sistemą tradiciniams AKR bananų tiekėjams, tikslas yra padėti tradiciniams AKR bananų tiekėjams prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Skiriamos lėšos leidžia parama besinaudojančioms šalims sustiprinti konkurencingumą savo bananų sektoriuje ir palaikyti diversifikavimą, jei konkurencingumas negali būti pagerintas.

1999–2003 m. paramą gaunančioms šalims buvo skirta 216,78 mln. EUR. Didžiausią paramą gavo Priešvėjinės salos[15], kurioms minėtuoju laikotarpiu buvo paskirta 51 % lėšų.

Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija reguliariai pateikia ataskaitas apie specialiosios paramos sistemos įgyvendinimą.

3. RINKOS VYSTYMASIS

3.1. Tiekimas Bendrijos rinkai

2 priede yra pateikti atitinkami grafikai.

3.1.1. ES produkcija

2003 m. bendra ES-15 produkcija buvo 754 000 tonų, arba 1 % pasaulinės produkcijos tais pačiais metais. (2 piešinys, 2 priedas).

Nuo 1999 m. iki 2003 m. ES-15 produkcija sudarė maždaug 750 000 tonų ir iš viso padidėjo 3,5%. Šiuo laikotarpiu produkcijos augimas valstybėse narėse buvo skirtingas.

3.1.2. ES importas

ES-15 rinkoje suvartojama 4 mln. tonų bananų per metus, šis skaičius kito ir iš viso padidėjo 5 % per 1999–2003 m. ES-15 šalys importuoja apie 82 % jų rinkoje suvartojamų bananų (3,4 tonų 2003 m.). Šį skaičių sudaro 63 % „dolerinių“ bananų, išaugintų Lotynų Amerikoje; 19 % bananų išauginta AKR šalyse. Likę 18 % bananų yra išauginami Bendrijos teritorijoje (1 piešinys, 2 priedas).

Šios trys atitinkamos kilmės bananų kategorijos ES rinkoje daugelį metų buvo pakankamai vienodo dydžio; vis dėlto, net jei pagrindiniai skaičiai keičiasi nedaug, „dolerinių“ ir ypač AKR šalių bananų importo struktūra kinta (6 piešinys, 2 priedas).

Tarp „dolerinių“ bananų eksportuotojų visada dominavo 4 šalys: Ekvadoras, Kosta Rika, Kolumbija ir Panama (97 % bendro „dolerinių" bananų importo), tuo tarpu kitų tiekėjų užimama rinkos dalis yra žymiai mažesnė (4 ir 7 piešiniai, 2 priedas).

ES importas iš AKR šalių yra labai skirtingas ir priklauso nuo šalies tiekėjos. Iš Karaibų jūros baseino importuojamų bananų skaičius nuo 1999 iki 2003 m. sumažėjo 9,6 % ir dabar sudaro 36,8 % bendro importo iš AKR šalių. Šis sumažėjimas ypač reikšmingas Priešvėjinių salų atveju, kurių eksportas į ES sumažėjo 51,1 %. Kita vertus, minėtuoju laikotarpiu Dominikos respublika padidino savo eksportą į ES 159 % ir dabar tiekia 14 % bendro importo iš AKR (1999 m. šis skaičius buvo 6 %). AKR šalims priklausančių Afrikos valstybių dalis, ypač importas iš Kamerūno, nuo 1999 iki 2003 m. išaugo 83 % ir dabar sudaro 37 % bendro importo iš AKR šalių skaičiaus (5 ir 8 piešiniai, 2 priedas).

Iš 2004 m. gegužės mėn. į ES įstojusių naujųjų valstybių narių pagrindinis importuotojas yra Lenkija. 2003 m. 98 % naujųjų valstybių narių importuotų bananų buvo „doleriniai“. Didžiausią rinkos dalį užėmė Ekvadoras (49 %), Kolumbija (21 %), Panama (13 %) ir Kosta Rika (12 %). Rinkoje beveik nėra Karaibų jūros baseine išaugintų bananų. AKR šalims priklausančių Afrikos valstybių dalis yra 2 % (9 piešinys, 2 priedas).

3.1.3. Kainos

3.1.3.1. Žaliųjų bananų kainos

CIF bananų importo kainos nuo 1999 iki 2003 pakilo 8 %. 2003 m. jos pasiekė 598 EUR už toną vidurkį (už AKR ir „dolerinius bananus“, 10, 11, 12 ir 13 piešiniai, 2 priedas).

3.1.3.2. Geltonųjų bananų kainos

Didmeninės geltonųjų bananų kainos ES rinkoje daugelį metų kito. Nuo 1999 iki 2003 m. jos pasiekė 808 EUR už toną vidurkį (14 ir 15 piešiniai, 2 priedas)

Skirtumas tarp CIF ir didmeninių bananų kainų nuo 1999 iki 2003 m. buvo vidutiniškai 28 % už AKR bananus ir 55 % „dolerinius“ bananus.

ANNEX I

[pic]

ANNEX 2

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[1] OL L 47, 1993 2 25, p. 1. Straipsnis su pakeitimais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1637/98 (OL L 120, 1998 7 28, p. 28).

[2] OL L 47, 1993 2 25, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[3] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2587/2001 (OL L 345, 20001 12 19, p. 13).

[4] Komisijos sprendimas K(2002) 2029 (OL L 148, 2002 6 6, p. 28).

[5] OL L 160, 1999 6 26, p. 80. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 583/2004 (OL L 91, 2004 3 30, p. 1).

[6] OL L 120, 1998 7 28, p. 28.

[7] OL L 293, 2004 10 31, p. 32. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1632/2000 (OL L 187, 2000 7 26, p. 27).

[8] Reglamentas (EB) Nr. 216/2001 (OL L 31, 2001 2 2, p. 2).

[9] OL L 345, 2001 12 29, p. 13.

[10] OL L 126, 2001 5 8, p. 6. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 838/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 52).

[11] 12 AKR šalys: Belizas, Kamerūnas, Žaliojo Kyšulio salos, Dramblio Kaulo Krantas, Dominika, Grenada, Jamaika, Madagaskaras, Somalis, Sen Liučija, Sen Vinsenas, Surinamas.

[12] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 838/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 52).

[13] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1892/2004 (OL L 328, 2004 10 30, p. 50).

[14] OL L 108, 1999 4 27, p. 2.

[15] Dominika, Grenada, Sen Liucija, Sen Vincentas ir Grenadinai.