Briuselis, 14.7.2004

KOM(2004) 493 galutinis

2004/0165 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos socialinio fondo

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Nauji iššūkiai ateities ESF

Europos socialinis fondas (ESF) padeda siekti EB sutarties 158 straipsnyje nustatyto ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslo, remdamas tas politikas ir prioritetus, kuriais, remiantis Europos užimtumo strategijoje (EUS) nustatytomis gairėmis ir rekomendacijomis, siekiama užtikrinti visišką užimtumą, pagerinti darbo kokybę bei našumą ir skatinti socialinę integraciją bei sanglaudą.

Kad pasiektų šį tikslą, ESF turi išspręsti tris pagrindinius sunkumus: užimtumo skirtumų, socialinės nelygybės ir įgūdžių trūkumų bei darbo trūkumo problema išsiplėtusioje Sąjungoje; dėl globalizacijos ir žiniomis grįstos ekonomikos plėtojimo spartėjantys ekonominės bei socialinės pertvarkos tempai; ir demografiniai pokyčiai, kuriuos sukėlė darbo jėgos mažėjimas ir senėjimas.

Ryšių tarp ESF, Europos užimtumo strategijos ir Sąjungos nustatytų tikslų socialinės integracijos ir švietimo bei mokymo srityje stiprinimas

Siekiant geriau įgyvendinti užimtumo ir Lisabonos strategijos tikslus, per kitą programavimo laikotarpį būtina sustiprinti ryšį tarp Bendrijos finansinės priemonės ir Sąjungos politinės sistemos. Todėl ESF turėtų remti valstybių narių politikas, kurios didžiąja dalimi atitinka gaires ir rekomendacijas, pateiktas pagal Europos užimtumo strategiją bei Sąjungos nustatytus tikslus socialinės integracijos, švietimo ir mokymo srityje.

2007–2013 m. ESF reglamento projekte yra numatyta koncentruota ESF intervencinių priemonių visoje Sąjungoje sistema. ESF teiks paramą pagal „konvergencijos“ ir „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslus, kad galėtų numatyti ir kontroliuoti ekonominius bei socialinius pokyčius. Jo intervencija bus daugiausia orientuota į keturias pagrindines Europos Vadovų Tarybos patvirtintas sritis, kuriose reikia imtis veiksmų: geresnių prisitaikymo galimybių sudarymas darbuotojams ir įmonėms; geresnių įsidarbinimo sąlygų sudarymas, nedarbo prevencija, darbinės veiklos ilginimas ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas; socialinės integracijos gerinimas, skatinant socialiai remtinų žmonių integraciją į darbą ir kova su diskriminacija; bei partnerystės skatinimas vykdant užimtumo ir integracijos sričių reformą.

Labiausiai atsilikusiuose regionuose ir valstybėse narėse fondai daugiausia skatins struktūrinį pertvarkymą, augimą ir darbo vietų kūrimą. Šiuo tikslu ESF, siekdamas konvergencijos tikslo, be pirmiau minėtų prioritetų taip pat rems veiksmus, skirtus padidinti ir pagerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, ypač tobulindamas švietimo ir mokymo sistemas, ir veiksmus, skirtus instituciniams gebėjimams plėtoti ir valstybės valdymo institucijų darbo efektyvumui didinti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu.

Be to, pasiūlyme labiau akcentuojamas Sąjungos pasiryžimas panaikinti moterų ir vyrų nelygybę: konkretūs, moterims skirti veiksmai derinami su griežta lyčių aspekto integravimo strategija, siekiant aktyvesnio moterų dalyvavimo ieškant darbo ir geresnių moterų užimtumo rodiklių.

Analogiškai į ESF veiklos sritį bus visiškai įtrauktas novatoriškos veiklos ir nacionalinio bendradarbiavimo skatinimas, kuriam nacionalinėse ir regioninėse veiklos programose bus suteiktas pagrindinis vaidmuo. Siekdamas „konvergencijos“ ir „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslų, ESF pirmiausia finansuos nacionalinį bendradarbiavimą, įskaitant ir keitimąsi patirtimi bei geriausia praktika visoje Sąjungoje ir bendrus veiksmus, tam tikrais atvejais užtikrindamas, kad jo parama derėtų su kitomis nacionalinėmis Bendrijos programomis ir jas papildytų.

Galiausia, pasiūlyme ypatingas dėmesys skiriamas veiksmingo valdymo skatinimui. Socialinių partnerių dalyvavimas yra ypač svarbus, planuojant ir įgyvendinant Fondo prioritetus ir operacijas. Šiuo tikslu, vadovaujantis nauju konvergencijos tikslu, socialiniai partneriai bus skatinami aktyviai dalyvauti gebėjimų formavimo veiksmuose ir imtis bendrų veiksmų tose politikos srityse, kuriose jie vaidina svarbų vaidmenį.

2004/0165 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos socialinio fondo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 148 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[3],

veikdami pagal Sutarties[4] 251 straipsnyje nustatytą tvarką,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. […], nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo[5], yra nustatytas šių fondų ir Sanglaudos fondo veiksmų pagrindas, o taip pat yra nustatyti tikslai, principai ir taisyklės, susiję su partneryste, programavimu, vertinimu ir valdymu. Todėl būtina apibrėžti Europos socialinio fondo (toliau – ESF) misiją, siejant ją su Sutarties 146 straipsnyje nustatytais uždaviniais ir atsižvelgiant į valstybių narių ir Bendrijos veiklą, kuriant suderintą užimtumo strategiją, kaip numatyta Sutarties 125 straipsnyje. Siekiant aiškumo turėtų būti pakeistas 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1784/1999 dėl Europos socialinio fondo[6].

Turi būti nustatytos konkrečios nuostatos dėl veiklos rūšies, kurią ESF gali finansuoti vadovaudamasis tikslais, apibrėžtais Reglamente (EB) Nr. […] [nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo].

ESF, siekdamas labiau prisidėti įgyvendinant Lisabonos ir Geteborgo Europos Vadovų Tarybų nustatytus tikslus, turėtų remti valstybių narių politikas, kurios didžiąja dalimi atitinka pagal Europos užimtumo strategiją pateiktas gaires ir rekomendacijas bei Sąjungos nustatytus tikslus socialinės integracijos, švietimo ir mokymo srityje.

Kad galima būtų geriau numatyti ir valdyti pokyčius, siekiant regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslo, ESF pagalba turėtų būti daugiausia skirta geresnių prisitaikymo galimybių darbuotojams ir įmonėms sudarymui, geresnių įsidarbinimo sąlygų sudarymui, aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje skatinimui, socialiai pažeidžiamų žmonių socialinės integracijos skatinimui ir kovai su diskriminacija bei partnerystės skatinimui vykdant reformas.

Be šių prioritetų, vadovaujantis konvergencijos tikslu ir siekiant didesnio ūkio augimo, geresnių užimtumo galimybių moterims ir vyrams, geresnės darbo kokybės ir našumo, labiausiai atsilikusiuose regionuose ir valstybėse narėse būtina padidinti ir pagerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, patobulinti institucinius, administracinius ir tesimų gebėjimus, ypač siekiant pasirengti reformoms ir jas įgyvendinti bei įgyvendinti acquis.

Novatoriškos veiklos ir nacionalinio bendradarbiavimo skatinimas yra pagrindinis aspektas, kuris turėtų būti integruotas į ESF veiklos sritį.

Būtina užtikrinti, kad ESF veiksmai atitiktų Europos užimtumo strategijoje numatytas politikas, ir sutelkti ESF paramą užimtumo gairėms ir rekomendacijoms įgyvendinti.

ESF remiamų veiksmų efektyvų ir veiksmingą įgyvendinimą lemia veiksmingas valdymas ir visų susijusių teritorinių ir socialinių ekonominių subjektų, ypač socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų asmenų partnerystė, taip pat ir regioniniu ir vietos lygiu.

Valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti, kad ESF finansuojamų prioritetų įgyvendinimas siekiant konvergencijos, regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslų, padėtų skatinti moterų ir vyrų lygybę bei jų nelygybės šalinimą; lyčių aspekto integravimo strategija turėtų būti derinama su konkrečiais veiksmais, skirtais aktyvesniam nuolatiniam moterų dalyvavimui ieškant darbo paskatinti ir moterų užimtumo rodikliui padidinti.

ESF taip pat turėtų remti techninę pagalbą, daugiausia skatindamas abipusį mokymąsi, keičiantis patirtimi, perteikiant gerą praktiką, ir akcentuodamas ESF indėlį, siekiant Bendrijos tikslų ir prioritetų, susijusių su užimtumu ir socialine integracija.

Reglamente (EB) Nr. [...] [nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo] numatyta, kad dėl išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams sprendimas sprendžiama nacionaliniu lygiu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių reikia parengti specialias nuostatas. Todėl turėtų būti nustatytos išimtys, susijusios su ESF,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas nustato Europos socialinio fondo (ESF) užduotis ir jo pagalbos taikymo sritį, atsižvelgiant į „konvergencijos“ ir „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslus, kurie apibrėžti Reglamento (EB) Nr. [...] 3 straipsnyje, bei išlaidų rūšis, kurios atitinka reikalavimus pagalbai gauti.

2 straipsnis

Paskirtis

1. ESF stiprina ekonominę bei socialinę sanglaudą, remdamas valstybių narių politikas, skirtas visiškam užimtumui pasiekti, darbo kokybei ir našumui gerinti, socialinei integracijai skatinti ir mažinti regionų užimtumo skirtumus.

Pirmiausia ESF remia veiksmus, kurie atitinka pagal Europos užimtumo strategiją priimtas gaires ir rekomendacijas.

2. Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus uždavinius, ESF remia Bendrijos prioritetus, susijusius su būtinybe stiprinti socialinę integraciją, konkurencingumą ir skatinti aplinką tausojantį ekonominį augimą. Visų pirma jis atsižvelgia į Bendrijos tikslus socialinės integracijos, švietimo, mokymo ir moterų bei vyrų lygybės srityse.

3 straipsnis

Pagalbos taikymo sritis

1. Siekdamas konvergencijos, regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslų, ESF remia veiksmus, laikydamasis šių prioritetų:

a) sudaryti geresnes prisitaikymo galimybes darbuotojams ir įmonėms, pirmiausia skatinant:

i) didesnes investicijas į įmonių, ypač MVĮ, žmogiškuosius išteklius ir darbuotojus, plėtojant ir įgyvendinant visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistemas ir strategijas, užtikrinančias nekvalifikuotiems ir pagyvenusio amžiaus darbuotojams geresnes galimybes mokytis, kvalifikacijos ir kompetencijos skaidrumą, IRT bei valdymo įgūdžių mokymą ir verslumo bei naujovių skatinimą;

ii) ekonominių pokyčių prognozavimą ir tikslų valdymą, ypač kuriant bei propaguojant naujoviškus ir našesnius darbo organizavimo būdus, įskaitant geresnius sveikatos ir saugumo užtikrinimo būdus, nustatant būsimus profesinius ir įgūdžių reikalavimus bei plėtojant konkrečias užimtumo, mokymo ir pagalbos paslaugas darbuotojams, pertvarkant bendrovę ir sektorių.

b) gerinti darbo ieškančių žmonių ir nedirbančių žmonių užimtumo galimybes, užkertant kelią nedarbui, ilginant darbinę veiklą, skatinant aktyvesnį moterų ir migrantų dalyvavimą darbo rinkoje, ypač skatinant:

i) darbo rinkos institucijų, ypač užimtumo tarnybų, modernizavimą ir stiprinimą;

ii) aktyvių prevencinių priemonių, užtikrinančių ankstyvą poreikių ir asmeniniams poreikiams pritaikytos pagalbos nustatymą, darbo paieškas ir mobilumą, savisamdą ir verslo kūrimą, įgyvendinimą;

iii) konkrečius veiksmus, kurie skatintų aktyvesnį nuolatinį moterų dalyvavimą ieškant darbo ir geresnį jų užimtumą, mažintų segregaciją dėl lyties darbo rinkoje, taip pat sprendžiant lyčių apmokėjimo skirtumų problemą, ir suderintų darbą ir asmeninį gyvenimą, taip pat sudarant geresnes sąlygas prižiūrėti vaikus ir rūpintis išlaikomais asmenimis;

iv) konkrečius veiksmus, kurie stiprintų socialinę migrantų integraciją ir skatintų aktyvesnį jų dalyvavimą ieškant darbo, įskaitant orientavimą, kalbų mokymą bei užsienyje įgytų gebėjimų pripažinimą.

c) stiprinti socialiai remtinų žmonių socialinę integraciją ir kovą su diskriminacija, ypač skatinant:

i) būdus integruoti į užimtumą socialiai remtinus žmones, socialiai atskirtus žmones, žmones, kurie anksti baigė mokyklą, mažumas ir neįgaliuosius, taikant priemones, užtikrinančias galimybę gauti darbą, taip pat ir socialinės ekonomikos srityje, lydimuosius veiksmus ir atitinkamą socialinę paramą bei rūpybos paslaugas;

ii) įvairovę darbo vietoje ir kovą su diskriminacija dalyvaujant darbo rinkoje, didinant sąmoningumą ir įtraukiant vietos bendruomenes ir įmones.

(d) susitelkti reformoms užimtumo ir integracijos srityse, ypač skatinant partnerytes ir susitarimus, nustatant ryšius su atitinkamais suinteresuotaisiais asmenimis nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu.

2. Siekdamas konvergencijos tikslo, ESF taip pat remia veiksmus, laikydamasis šių prioritetų:

a) Plėsti ir gerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, ypač skatinant:

i) reformų švietimo ir mokymo sistemose įgyvendinimą, ypač siekiant labiau jas pritaikyti prie žiniomis paremtos visuomenės poreikių, gerinant pradinio išsilavinimo tinkamumą darbo rinkai ir nuolatinį apmokančio ir kito personalo įgūdžių atnaujinimą;

ii) aktyvesnį dalyvavimą švietime ir mokyme visą gyvenimą, tam tikslui taip pat imantis veiksmų, kad gerokai sumažėtų anksti baigiančių mokyklą skaičius, ir geresnes galimybes gauti pradinį profesinį ir tretinį išsilavinimą;

iii) plėtoti žmogiškąjį potencialą mokslinių tyrimų ir naujovių srityje, ypač per antrosios ir trečiosios pakopų studijas, mokslo darbuotojų mokymą bei užmezgant ryšius tarp universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių.

b) Stiprinti valstybės valdymo institucijų institucinius gebėjimus ir darbo efektyvumą, viešąsias paslaugas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, apimant reformas ir veiksmingą valdymą, ypač ekonomikos, užimtumo, socialinėje, aplinkosaugos ir teismų srityje, pirmiausia skatinant:

i) tinkamą politikų ir programų kūrimą, kontrolę ir vertinimą, organizuojant studijas, renkant statistinę informaciją ir kaupiant patirtį, pagalbą departamentų veiksmų koordinavimui ir atitinkamų valstybės ir privačių įstaigų dialogui;

ii) gebėjimų formavimą politikų ir programų įgyvendinimo srityje, taip pat teisės aktų taikymo srityje, ypač vykdant vadovų ir personalo mokymus, teikiant konkrečią paramą pagrindinėms tarnyboms, inspekcijoms ir socialiniams ekonominiams dalyviams, įskaitant socialinius partnerius ir atitinkamas nevyriausybines organizacijas.

3. Įgyvendindamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus tikslus ir prioritetus, ESF remia novatoriškos veiklos skatinimą ir integravimą, taip pat nacionalinį ir regioninį bendradarbiavimą, pirmiausia keičiantis informacija, patirtimi, rezultatais ir gera praktika, bei plėtojant papildomas strategijas, suderintus arba bendrus veiksmus.

4. Įgyvendinant socialinės integracijos prioritetą, minimą šio straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje, ESF skiriamas finansavimas veiksmams, patenkantiems į Reglamento (EB) Nr. [...] [ERPF] taikymo sritį, gali siekti daugiausia 10% atitinkamam prioritetui skirtų lėšų.

4 straipsnis

Darna ir koncentracija

1. Valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad ESF finansuojamas veiksmas atitiktų Europos užimtumo strategijos įgyvendinimą ir jį pagrįstų. Pirmiausia jos užtikrina, kad strateginiuose metmenyse ir veiklos programose nustatytas veiksmas kiekvienoje valstybėje narėje skatintų įgyvendinti strategijos tikslus, prioritetus ir užduotis, bei daugiausia finansavimo skiria užimtumo rekomendacijų, pateiktų Sutarties 128 straipsnio 4 dalyje, o taip pat atitinkamų Bendrijos tikslų socialinės integracijos srityje įgyvendinimui.

2. Veiklos programose lėšos skiriamos svarbiausiems poreikiams; daugiausia jų skiriama toms politikos sritims, kuriose ESF parama gali padaryti didelį poveikį, siekiant programos tikslų. Siekiant maksimizuoti ESF paramos efektyvumą, veiklos programose ypač atsižvelgiama į regionus ir vietoves, kurie turi rimtų problemų, įskaitant neturtingus miestus ir atsilikusias kaimo vietoves bei nuo žvejybos priklausančias vietovės.

3. Atitinkami valstybių narių metinės ataskaitos, minimos Reglamento (EB) Nr. [...] [nustatančio pagrindines nuostatas dėl Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo], 19 straipsnyje elementai atitinkamai integruojami į atitinkamus nacionalinių veiksmų planus užimtumo srityje ir nacionalinių veiksmų planus socialinės integracijos srityje.

4. Kiekybiniai uždaviniai ir rodikliai, atrinkti kontroliuoti nacionalinio strateginio orientacinio plano, apibrėžto Reglamento (EB) Nr. [...] [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo] 18 straipsnyje, įgyvendinimą yra tikslai ir rodikliai, naudojami įgyvendinant Europos užimtumo strategiją ir siekiant Bendrijos suderintų tikslų socialinės integracijos, švietimo ir mokymo srityse. Veiklos programų priežiūros rodikliai turėtų būti suderinti su šiais kiekybiniais uždaviniais.

5. Vertinant ESF veiksmus taip pat atsižvelgiama į ESF finansuojamo veiksmo indėlį, įgyvendinant Europos užimtumo strategiją ir Bendrijos tikslus socialinės integracijos, švietimo ir mokymo srityse suinteresuotojoje valstybėje narėje.

5 straipsnis

Veiksmingas valdymas ir partnerystė

1. ESF skatina veiksmingą valdymą ir partnerystę. Jo parama formuojama ir įgyvendinama atitinkamu teritoriniu lygiu, ypatingą dėmesį skiriant regioniniam ir vietos lygiui, pagal kiekvienai valstybei narei būdingą institucinę tvarką.

2. Valstybės narės ir kiekvienos veiklos programos vadovaujančioji institucija užtikrina socialinių partnerių dalyvavimą ir deramas konsultacijas su nevyriausybiniais suinteresuotaisiais asmenimis atitinkamu teritoriniu lygiu ESF paramos programavimo, įgyvendinimo ir priežiūros srityje.

3. Kiekvienos veiklos programos vadovaujančiosios institucijos skatina tinkamą socialinių partnerių dalyvavimą pagal šio reglamento 2 straipsnį finansuojamoje veikloje.

Pagal „konvergencijos“ tikslą mažiausiai 2% ESF lėšų skiriama gebėjimų formavimui ir veiklai, kurią bendrai vykdo socialiniai partneriai, ypač veiklai, susijusiai su geresnių prisitaikymo sąlygų darbuotojams ir įmonėms sudarymu, minimu 2 straipsnio 1 dalies a punkte.

4. Kiekvienos veiklos programos vadovaujančioji institucija skatina tinkamą nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą finansuojamoje veikloje, ypač socialinės integracijos ir moterų bei vyrų lygybės srityje.

5. Kai įgyvendinimo atsakomybė yra perduodama, parama programai gali būti teikiama visuotinių dotacijų forma.

6 straipsnis

Lyčių lygybė

Valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad veiklos programose būtų aprašyta, kaip bus skatinama lyčių lygybė programavimo, įgyvendinimo ir priežiūros procesuose, įskaitant visus konkrečius rodiklius, o taip pat vertinimo procese.

7 straipsnis

Naujovės

Įgyvendindamos kiekvieną veiklos programą, valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos ypatingą dėmesį skiria novatoriškos veiklos skatinimui ir integravimui. Pasikonsultavusi su priežiūros komitetu, minimu Reglamento (EB) Nr. [...] [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo] 47 straipsnyje, vadovaujančioji institucija atrenka naujovių finansavimo temas ir nustato įgyvendinimo tvarką.

8 straipsnis

Nacionalinis bendradarbiavimas

1. Valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad veiklos programoje arba specialioje veiklos programoje nacionalinio ir regionų bendradarbiavimo veiklai būtų suteiktas ypatingo prioriteto statusas.

2. Kad būtų optimizuotas Bendrijos lėšų naudojimas švietimui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi remti, valstybės narės užtikrina, kad Fondo veiksmas ir veiksmai, finansuojami pagal kitas Bendrijos nacionalines programas, būtų suderinti ir papildytų vieni kitus, ypač švietimo ir mokymo srityje, tam tikslui taikydamos tinkamus koordinavimo mechanizmus.

9 straipsnis

Techninė pagalba

Siekdama nustatyti gerą praktiką ir ją platinti, skatinti abipusį mokymąsi, kad sustiprintų politikos svarbą ir ESF indėlį įgyvendinant Bendrijos tikslus, susijusius su užimtumu ir socialine integracija, Komisija pirmiausia skatina keitimąsi patirtimi, informuotumo didinimo veiklą, seminarus, ryšių užmezgimą ir ekspertų patikrinimus.

10 straipsnis

Metinės ir baigiamosios ataskaitos

Metinėse ir baigiamosiose ataskaitose, kurios minimos Reglamento (EB) Nr. [...] [nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo] 49 straipsnyje, yra pateikta toliau išvardytų veiksmų įgyvendinimo sintezė:

a) lyčių aspekto integravimas, taip pat bet kokio kito su lyčių problema susijusio veiksmo įgyvendinimas;

b) veiksmai, skirti sustiprinti migrantų socialinę integraciją ir užimtumą;

c) veiksmai, skirti sustiprinti mažumų socialinę integraciją ir užimtumą;

d) novatoriška veikla, įskaitant naujovėms atrinktų temų pagrindimas, jos rezultatų pateikimas, platinimas ir integravimas;

e) nacionalinio ir regionų bendradarbiavimo veikla.

11 straipsnis

Finansavimo tinkamumas

1. ESF teikia paramą padengti valstybės išlaidas, susijusias su nekompensuojamomis individualiomis arba visuotinėmis dotacijomis, kompensuojamomis dotacijomis, palūkanų normos kompensacijomis, mikrokreditais ir prekių bei paslaugų pirkimu viešuosiuose konkursuose.

2. Šioms išlaidoms padengti ESF parama neskiriama:

a) Kompensuojamas PVM;

b) Skolos palūkanos;

c) Infrastruktūros, nusidėvinčio kilnojamojo turto, nekilnojamojo turto ir žemės pirkimas.

3. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies, Reglamento (EB) Nr. [...] [dėl ERPF] 6 straipsnyje išdėstytos finansavimo tinkamumo taisyklės taikomos veiksmams, kurie bendrai finansuojami su ESF ir kurie patenka į [Reglamento dėl ERPF] [2] straipsnio taikymo sritį.

4. Nepaisant nacionalinių finansavimo tinkamumo taisyklių, išlaidos, deklaruotos pagal einamąsias programas ir bendrai finansuojamos su ESF, gali apimti:

a) išmokas arba atlyginimus, kuriuos trečioji šalis išmoka operacijoms dalyviams ir kurie yra tvirtinami paramos gavėjui su sąlyga, kad tokios išmokos sudaro nacionalinį valstybinį bendrą operacijos finansavimą, atitinkantį galiojančias nacionalines taisykles.

b) operacijos netiesiogines išlaidas, nustatytas pagal vienodo dydžio normą, kurios skaičiuojamos pagal operacijos rūšį, jos atlikimo situaciją ir vietą, ir kurios sudaro iki 20 % tiesioginių, tai operacijai deklaruotų išlaidų.

12 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis reglamentas neturi įtakos priemonių, kurias Taryba arba Komisija yra patvirtinusi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1784/99, taikomą iki 2007 m. sausio 1 d., tolesniam įgyvendinimui ar taisymui, įskaitant visišką arba dalinį panaikinimą.

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1784/94 pateiktos paraiškos ir toliau galioja.

13 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1784/99 yra panaikinamas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 1784/99 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

14 straipsnis

Persvarstymo straipsnis

Pagal Sutarties 251 straipsnyje nustatytą tvarką Europos Parlamentas ir Taryba persvarsto šį reglamentą vėliausiai iki 2013 m. gruodžio 31 d.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, […]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[…] […]

[1] OL C […], […], p. […].

[2] OL C […], […], p. […].

[3] OL C […], […], p. […].

[4] OL C […], […], p. […].

[5] OL L […], […], p. […].

[6] OL L 213, 1999 8 13, p. 5.