52004DC0636

Komisijos komunikatas Europos parlamentui ir Tarybai - Perėjimas į Europos palydovinės radijo navigacijos programos parengimo darbui ir veikimo etapus /* KOM/2004/0636 galutinis */


Briuselis, 06.10.2004

KOM(2004)636 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Perėjimas į Europos palydovinės radijo navigacijos programos parengimo darbui ir veikimo etapus

ĮžANGA

Susipažinusi su 2004 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatu[1], 2004 m. kovo 9 d. Taryba patvirtino išvadas, kuriose paskatino Komisiją iki 2004 m. spalio mėn. pabaigos pateikti naują komunikatą, kuriuo remdamasi Taryba galėtų iki metų pabaigos priimti tam tikrus politinius sprendimus, būtinus norint pradėti parengimo darbui ir veikimo etapus, taip pat ir poziciją dėl Europos Sąjungos finansinio dalyvavimo šiuose etapuose maksimalios ribos nustatymo bei dėl teiktinų paslaugų apibrėžimo. 2002 m. prasidėjo programos kūrimo etapas, po jo eis parengimo darbui (2006-2007 m.) ir veikimo (nuo 2008 m.) etapai.

Prieš pradedant programos parengimo darbui ir veikimo etapus turi būti išspręsti keturi klausimai:

- esminis privataus sektoriaus įsipareigojimas prisidėti prie šių etapų finansavimo;

- teikiamų paslaugų apibrėžimas;

- sistemos priežiūros struktūrų parengimas;

- susitarimo dėl Europos ir Amerikos sistemų sąveikumo sudarymas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Pastarieji du klausimai jau yra išspręsti. Tarybos reglamentas (EB) Nr.1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP dėl tam tikrų Europos palydovinės radijo navigacijos programų vykdymo aspektų, galinčių kelti grėsmę Europos Sąjungos saugumui, abu dokumentai pasirašyti 2004 m. liepos 12 d.[2], įsteigia sistemos priežiūros struktūras. Be to, Europos ir Amerikos sistemų sąveikumas yra aiškiai numatytas Jungtinių Amerikos Valstijų pasirašytame 2004 m. birželio 26 d. susitarime.

Finansavimo iš privataus sektoriaus klausimu buvo pavesta rūpintis nuo 2003 m. vasaros veikiančiai bendrai įmonei GALILEO, kuri buvo įpareigota atlikti koncesijos turėtojo išankstinę atranką. Pirmas išankstinės atrankos etapas buvo baigtas 2004 m. vasario mėn. 2004 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje du iš trijų išankstinę atranką perėjusių konsorciumų pateikė išsamius pasiūlymus antrajam atrankos etapui. Bendra įmonė 2004 m. rugsėjo mėn. įvertino šiuos pasiūlymus ir parengė pranešimą apie juos. Bendra įmonė, veikdama pagal savo įgaliojimus, pasirinks kandidatą, kuriam atiteks koncesija ir kuris jos siūlymu turės būti pateiktas svarstyti administracinei valdybai.

Bendros įmonės pranešimas bei Komisijos komunikatas buvo parengti, kad būtų priimtos atitinkamos politinės instrukcijos dėl tolesnių programos etapų viešojo finansavimo ir dėl viešųjų paslaugų sektoriaus veiklos, ypač jo teikiamų paslaugų nustatymo. Tuo remdamasi bendra įmonė galės pradėti paskutinį sistemos perdavimo konsorciumui etapą - derybas dėl koncesijos sutarties, kuri turėtų būti pasirašyta 2005 m. Šiame etape bus glaudžiai bendradarbiaujama su Priežiūros institucija, kuri, įgaliota išduoti licenciją, pasirašys šią sutartį ir užtikrins jos vykdymą pagal minėto Reglamento (EB) Nr.1321/2004 2 straipsnio 1 dalies nuostatas.

1. PARENGIMO DARBUI IR VEIKIMO ETAPŲ FINANSAVIMAS

Nemaža palydovinės radijo navigacijos rinkų plėtra Europos Sąjungos institucijas paskatino pirmenybę teikti viešojo ir privataus sektorių partnerystei, šiems kartu įgyvendinant pagal jiems suteiktą koncesijos sutartį GALILEO programos parengimo darbui ir veikimo etapus. Net jeigu privatus sektorius ir yra pasirengęs daug investuoti į projektą dėl jo teikiamų komercinių perspektyvų, Bendrijos biudžeto lėšos vis tiek išlieka būtinos programos finansinei pusiausvyrai palaikyti.

1.1. DIDELėS VERSLO PERSPEKTYVOS

Daug žadančios rinkų plėtros perspektyvos, susijusios su palydovine radijo navigacija, buvo patvirtintos daugeliu nuo 1999 m. Europos Sąjungos užsakytų tyrimų[3], su kuriais buvo supažindinta Taryba. Keletą pastarųjų metų konstatuota nuolatinė rinkų plėtra tik patvirtina produktų ir paslaugų rinkų, turinčių ryšį su palydovine radijo navigacija, milžinišką išsiplėtimą. Buvo pranokti patys optimistiškiausi lūkesčiai.

Taigi pasaulinė produktų ir paslaugų rinka, susijusi su palydovine radijo navigacija, 2002-2003 m. padidėjo dvigubai - nuo 10 iki 20 milijardų eurų. Apie 2020 m. ji turėtų pasiekti 300 milijardų eurų, joje bus maždaug 3 milijardai veikiančių radijo ryšio imtuvų. Šie imtuvai teiks visas paslaugas, numatytas GALILEO, EGNOS IR GPS sistemose.

Technologinės naujovės rinkoje yra reklamuojamos kiekvieną dieną. Radijo ryšio imtuvų kaina nuolat mažėja. Šiandien radijo ryšio imtuvų galima įsigyti už mažiau nei 150 eurų. Kainų smukimas, kaip ir prieš keletą metų mobiliųjų telefonų rinkoje, sukelia staigų radijo navigacijos paslaugų plitimą visuose sektoriuose, dėl to naudojimasis jomis tampa toks įprastas, kaip ir plačiai paplitusių elektronikos prietaisų - laikrodžių, fotoaparatų, mobiliojo telefono paslauga ir t. t. Palydovinė radijo navigacija skverbiasi į visas visuomenės gyvenimo sritis - tai GALILEO programai suteikia dimensiją, kurią galėtume pavadinti "pilietinės svarbos" dimensija.

Nuo pat GALILEO projekto vykdymo pradžios Taryba reiškė norą, kad privatus sektorius svariai prisidėtų prie programos vykdymo. Savo 1999 m. liepos 19 d. rezoliucijoje Taryba paragino Komisiją "kurti realias ir palankias sąlygas, leisiančias užsitikrinti svarbią privataus sektoriaus finansinę paramą viešojo ir privataus sektorių partnerystės kontekste"[4]. Šios pozicijos vėliau buvo nuolat laikomasi. Antai savo 2002 m. kovo 26 d. išvadose Taryba sutiko "stengtis užtikrinti, kad ne daugiau kaip vienas trečdalis lėšų būtų skirta iš Bendrijos biudžeto ir ne mažiau kaip du trečdaliai - iš privataus sektoriaus lėšų". Be to, šiose ir 2004 m. kovo 9 d. išvadose Taryba aiškiai numatė Bendrijos biudžeto subsidijas veikimo etapo finansavimui.

1.2. PRIVATAUS SEKTORIAUS FINANSAVIMO šALTINIAI

Pagal bendros įmonės GALILEO parengtą ataskaitą pirminę atranką perėjusių konsorciumų pateikti pasiūlymai patvirtina pasirinktą programos parengimo darbui ir veikimo etapų finansavimo būdą, kadangi šie pasiūlymai visiškai atitinka Tarybos numatytą planą: kiekvienas konsorciumas įsipareigoja padengti ne mažiau kaip du trečdalius bendros parengimo darbui etapo sąnaudų sumos, vertinamos 2,1 milijardo eurų, ir prašo, kad pirmais sistemos veikimo metais jiems būtų išmokėtos subsidijos pusiausvyrai tarp išlaidų ir pajamų palaikyti.

Pirmiau minėtame 2004 m. vasario 18 d. komunikate Komisija išvardijo keletą galimų privataus sektoriaus finansavimo, skirto programos parengimo darbui ir veikimo etapų įgyvendinimui, šaltinių.

Vienas iš pagrindinių finansavimo šaltinių, numatytų pirminę atranką perėjusių konsorciumų planuose, yra pajamos iš paslaugų teikimo. Koncesijos gavėjas pajamas gaus tiesiogiai ir tokiu būdu galės atgauti investuotą kapitalą bei grąžinti pasiimtas paskolas. Reikia pažymėti, kad kiekvienas konsorciumas akcentuoja laukiamų pajamų iš viešosios reguliuojamos paslaugos (PRS) teikimo svarbą

Pajamos, gaunamos iš intelektinės nuosavybės teisių, taip pat yra vienas iš pagrindinių pirminę atranką perėjusių konsorciumų finansavimo planų elementų. Kaip ir pajamos iš paslaugų teikimo, jas tiesiogiai gaus koncesijos turėtojas, kuriam Priežiūros institucija pagal koncesijos sutartį išduos licenciją naudotis intelektinės nuosavybės teisėmis, susijusiomis su sistemos sudedamosiomis dalimis ir jų taikymu. Bendra įmonė GALILEO kartu su Komisija ir Europos kosmoso agentūra parengė bendrą projektą, kaip teisiškai apsaugoti esmines sistemos sudedamąsias dalis, ypač tas, kurios yra susijusios su gaunamų signalų apdorojimu. Šis projektas apima bet kokia paslauga besinaudojančių vartotojų visumą. Jo pageidavo visi norintys sudaryti koncesijos sutartį kandidatai, nes jis yra svarbus pajamų šaltinis ir dėl jo nebus apmokestinti radijo ryšio imtuvai, kaip ir buvo numatyta pirmiau minėtame 2004 m. vasario 18 d. komunikate.

Pirminę atranką perėjusių konsorciumų finansavimo planuose numatytas svarus įnašas jų pačių lėšomis, o kita dalis - su banko parama. Šiame finansiniame kontekste svarbus vaidmuo teks Europos investicijų bankui, su daugeliu kandidatų gauti koncesijos sutartį palaikančiam glaudžius ryšius, kuris teiks ilgalaikes paskolas ir kiekvienam individualiai nustatys pirmosios įmokos datą.

1.3. PRIVALOMAS BENDRIJOS FINANSINIS įNAšAS

Europos palydovinė radijo navigacijos sistema yra didelė viešoji infrastruktūra, kurią įgyvendinus Europos Sąjunga įgyja daugybę privalumų. Monopolio atveju ji duoda galimybę būti nepriklausomiems nuo trečiosios sistemos, juolab kad kiekvieną dieną esminio sistemos taikymo sričių vis daugėja. Ji užtikrina technologijos ir radijo navigacijos funkcijų valdymo įgūdžius ir strategiškai svarbių ekonomikos datų nustatymą. Ši civilinė sistema, sukurta civiliniam vartotojui, sugeba patenkinti tuos poreikius, kurių dabar egzistuojančios sistemos patenkinti negali. Ji atitinka bendrą 2003 m. lapkričio 11 d. Komisijos pristatytos baltosios knygos[5] Europos kosmoso politiką. Būtent joje yra visi elementai, pagrindžiantys valstybės institucijų prisidėjimą prie programos parengimo darbui ir veikimo etapų finansavimo.

Šių dviejų etapų vykdymui reikalinga viešųjų lėšų dalis papildo privataus sektoriaus finansavimą. Viešosios lėšos yra, viena, projektui Europos bendrijos suteiktos vertės ir kokybės ir, antra, komercinių pajamų, kurios galės būti gautos sistemai pradėjus veikti, rezultatas.

Programos parengimo darbui etapo sąnaudos yra vertinamos 2,1 milijardo eurų. Kadangi kiekvienas pirminę atranką perėjęs konsorciumas įsipareigoja prisiimti du trečdalius bendros sąnaudų sumos, t. y. 1,4 milijardo eurų, iš Bendrijos biudžeto lieka padengti 700 milijonų eurų.

Programos veikimo etapo finansavimas bus užtikrintas iš privataus sektoriaus lėšų. Tačiau, atsižvelgus, viena, į iš viešojo sektoriaus įsipareigojimų šiai didelei viešajai GALILEO sistemos infrastruktūrai kylančius apribojimus ir, antra, į laiko tarpą, reikalingą palydovinės radijo navigacijos rinkos visapusei plėtrai bei teikiamų paslaugų reklamavimui, pirmaisiais programos veikimo etapo metais dalį lėšų išimties tvarka teks skirti ir iš viešojo sektoriaus.

Kad finansuotų Bendrijos biudžetui padengti tekusią dalį, 2004 m. liepos 14 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlė reglamentą dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programos parengimo darbui ir veikimo etapų įgyvendinimo[6]. Šiame pasiūlyme GALILEO programai suteikiama konkreti teisinė forma, kuri atitinka būsimą Europos kosmoso programą ir gali daug lengviau patenkinti jos keliamus reikalavimus, kartu neeikvodama papildomų lėšų. Šiame pasiūlyme numatyta, kad 2007 m. sausio 1 d.-2013 m. gruodžio 31 d. Europos bendrija turės įnešti 1 milijardą eurų. Taigi 500 milijonų eurų yra skiriama programos parengimo darbui etapui, kuriame 2006 m. pagal dabartines finansines perspektyvas papildomai turėtų būti gauta 200 milijonų eurų, o likę 500 milijonų yra skirti pirmiesiems sistemos veikimo etapo metams. Ši 500 milijonų eurų suma yra tik numatoma ir prireikus ji galės būti patikslinta atsižvelgus į derybų su kandidatais gauti koncesijos sutartį rezultatus.

Pagal pirmiau minėto Tarybos reglamento Nr. 1321/2004 nuostatas Bendrijos lėšų valdymą ir jų panaudojimo kontrolę užtikrins Europos priežiūros institucija GNSS. Yra numatyta, kad Priežiūros institucija bus įsteigta 2005 m. pirmojoje pusėje. Visiškai įmanoma, kad prireikus Europos kosmoso agentūra prisidės prie programos parengimo darbui ir veikimo etapų finansavimo, pervesdama lėšas per Priežiūros instituciją.

Svarbu pažymėti, kad įnašo iš viešųjų lėšų dydis galės būti sumažintas atsižvelgiant į pajamas, kurias koncesijos turėtojas gaus iš sistemos naudojimo. Vienoje iš koncesijos sutarties dalių turės būti numatytos aiškios šio pakeitimo sąlygos.

Komisija savo ruožtu skatins naudotis palydovine radijo navigacija, rodydama iniciatyvą įvairiausiose srityse, ypač skambinimo greitajai pagalbai, laivybos saugos, žūklės ir žemės ūkio klausimais, veikdama kartu su "Global Monitoring for Environment and Security" (GMES) sistema, geležinkelio transporto, teisėsaugos ir vidaus reikalų sistemų bendrų tarpusavio veiksmų klausimais.

1.4. Iš TREčIųJų šALIų GAUNAMOS PAJAMOS

Smarkiai padidėjo susidomėjimas tarptautiniu bendradarbiavimu. Daugelis trečiųjų šalių labai nori dalyvauti GALILEO programoje, taip pat ir prisidėti lėšomis. 2003 m. spalio 30 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kinija, o 2004 m. liepos 13 d. - su Izraeliu. Derybos dėl sutarties su Rusijos Federacija, Indija ir Ukraina vyksta gera linkme, o su Pietų Korėja, Australija, Meksika ir Brazilija buvo užmegzti daug žadantys ryšiai. Be to, Europos kosmoso agentūros narės Šveicarija ir Norvegija ir asocijuotoji narė Kanada šiuo metu nagrinėja galimybes prisidėti prie vėlesnių programos etapų finansavimo. Būtų galima tikėtis nemažo trečiųjų šalių įnašo.

Su GALILEO programa susijusios trečiosios šalys suteikia puikią galimybę plėsti rinką. Kiekvienoje iš šių šalių yra labai gerų techninių ir komercinių įgūdžių kosmoso ir palydovinės radijo navigacijos srityse turinčių įmonių, kurios galėtų pagyvinti Europos pramonę. Visų šių šalių operatoriai ir vartotojai pabrėžia būtinumą kurti civilinę palydovinės radijo navigacijos sistemą, kuri galėtų jų poreikius tenkinti teikdama penkias skirtingas paslaugas ir turėdama šios naujos technologijos platinimui dideliu mastu reikalingas tarnybas: sistemos vientisumo, paslaugų garantijos ir ryšio su telekomunikacijomis tarnybą. Jos vertina nuo Amerikos sistemos GPS besiskiriantį Europos GALILEO programos pobūdį ir supranta dvišalio susitarimo, leidžiančio prisidėti prie šios labai perspektyvios technologijos įvairių aspektų įgyvendinimo, naudą visais bendradarbiavimo lygmenimis.

GALILEO programa yra atvira plačiam bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis ir joms suteikia galimybę prisidėti prie strateginės infrastruktūros kūrimo, plėtojimo ir valdymo. Ji svariai prisideda prie Europos bendrijos politikos tarptautinės svarbos didinimo. Numatytų dalyvavimo programoje būdų, susijusių su koncesijos sutartimi, įvairovė ir gausa, mokslinių tyrimų programa, su Europos kosmoso agentūra pasirašomos sutartys, teisės aktų aspektai, dalyvavimas bendros įmonės veikloje arba asociacija su būsimąja Priežiūros institucija yra svarbus tarptautinio bendradarbiavimo pranašumas.

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis taip pat leidžia užsitikrinti šių šalių paramą tarptautinėse institucijose, atsakingose už dažnių skirstymą arba normų nustatymą. Be to, jis garantuoja, kad pradėjus veikti sistemai jos teikiamos paslaugos galės būti be jokių kliūčių parduodamos šiose šalyse.

2. PASLAUGŲ TEIKIMUI KELIAMI REIKALAVIMAI

Naudojantis GALILEO sistema turi būti teikiamos įvairios aiškaus pobūdžio paslaugos ir užtikrinta aukšto lygio sauga.

2.1. TEIKIAMOS PASLAUGOS

Paslaugos, kurios bus teikiamos naudojantis GALILEO sistema, buvo išsamiai apibrėžtos 2002 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikato 1 priede[7]. Jų apibrėžimas sudaro "High-Level Definition" dokumento, parengto 2002 m. ir kartu su įvairiomis vartotojų grupėmis nuolat atnaujinamo, pagrindą. Tuo remdamasi 2002 m. gruodžio 6 d. išvadose Taryba pažymėjo, kad GALILEO programai rengiami pasiūlymai, visų pirma tie, kurie yra susiję su koncesijos sutartimi, turėtų numatyti penkias paslaugas: "atvirą paslaugą"; "komercinę paslaugą"; "gyvybės išsaugojimo paslaugą"; "viešąją reguliuojamą paslaugą (PRS)"; pagalbą paieškos ir gelbėjimo tarnybai COSPAS-SARSAT ir kitoms atitinkamoms sistemoms.

Pirminę atranką perėjusių konsorciumų pasiūlymai, kuriais remiantis dabar vyksta derybos, atitinka konkrečius techninius reikalavimus ir siūlo pirmiau išvardytas penkias paslaugas.

Kalbant apie viešąją reguliuojamą paslaugą (PRS) svarbu priminti, kad ji yra viena iš svarbiausių programos dalių Ji leis valstybės institucijoms turėti saugomą, aukštos kokybės paslaugą. Daugelis ministerijų prisidėjo prie šios paslaugos techninių aspektų apibrėžimo ir patvirtino būtinybę ją įgyvendinti. Tai ypač aktualu įgaliotosioms tarnyboms, atsakingoms už pasienio saugojimą ar vidaus saugą ir kovojančioms su nusikalstamumu, neteisėta prekyba, nelegalia imigracija ar terorizmu, bei tarnyboms, kurios yra atsakingos už civilinę apsaugą. Viešosios reguliuojamos paslaugos liks pagalbinės. Valstybės narės ir jų administracijos galės pasirinkti, naudotis ar nesinaudoti šia paslauga. Pirminę atranką perėję kandidatai gauti koncesija parengę verslo planų projektus, iš kurių matyti, kad daugelyje valstybių narių yra didelė šios paslaugos paklausa, ir primygtinai pabrėžia pajamų, kurias jie tikisi gauti naudodamiesi sistema, svarbą. Už naudojimąsi viešąja reguliuojama paslauga vartotojai turės mokėti vieni, tačiau sąnaudos neturės viršyti viešojo administravimo nustatytų normų.

Be to, išlaidos, susidariusios įtraukiant viešąją reguliuojamą paslaugą į bendrą sistemą, sudaro tik mažą visos infrastruktūros išlaidų procentą. Iš tiesų ši paslauga labai mažai priklauso nuo nustatytų pagrindinių palydovų parametrų - įrenginių svorio, galingumo ir dydžio. Jų įtaka tokio pobūdžio išlaidoms yra nedidelė.

Be to, jau dvejus metus atliekami moksliniai tyrimai ir su Jungtinėmis Valstijomis vedamos derybos leido nustatyti tikslų dažnių planą, į kurį įtrauktos ir penkiomis būsimosios paslaugos. 2004 m. birželio 26 d. su Jungtinėmis Valstijomis pasirašytas susitarimas pašalina paskutines politinio pobūdžio kliūtis pritarti šiam planui.

Kalbėdama apie EGNOS programą, 2003 m. birželio 5 d. išvadose Taryba sutiko, kad "galimo EGNOS valdymo įtraukimo į GALILEO valdymo koncesijos sutartį teigiamybės turi būti įvertintos kartu su potencialiais koncesijos gavėjais". Atsižvelgdama į tai, bendra įmonė GALILEO įtraukė EGNOS klausimą į savo diskusijas su pirminę atranką perėjusiais konsorciumais, kurie pareiškė esą pasirengę GALILEO koncesijos sutartimi prisiimti atsakomybę už EGNOS valdymą. Dėl šio punkto Komisija pateiks pasiūlymą, parengtą remiantis derybų su atrinktais kandidatais bei diskusijų su valstybių narių, atsakingų už civilinę aviaciją, valstybės institucijomis rezultatais ir Europos navigacijos plano tyrimų išvadomis.

2.2. SAUGOS REIKALAVIMų LAIKYMASIS

Kaip keletą kartų yra pabrėžusi Taryba, GALILEO sistema yra jautri infrastruktūra, kurios naudojimas turėtų būti saugomas specialiomis saugos ir saugumo priemonėmis. Reikėtų pasirengti dviem galimiems pavojams: viena, reikia saugoti sistemą nuo keliamos tyčinės ar netyčinės grėsmės jos veikimui ir, antra, svarbu neleisti naudoti sistemos tokiems tikslams, kurie prieštarauja Europos Sąjungos ir jos valstybių narių interesams.

Norint užtikrinti GALILEO sistemos parengimo darbui ir veikimo etapų saugą ir saugumą bus remiamasi pirmiau minėtu 2004 m. liepos 12 d. reglamentu (EB) Nr.1321/2004 ir Tarybos bendraisiais veiksmais 2004/552/BUSP: reglamentas įsteigia Priežiūros instituciją, kuri privalės turėti visus būtinus techninio pobūdžio įgaliojimus sistemos saugai ir saugumui užtikrinti; Tarybos bendrieji veiksmai yra skirti grėsmės jos vientisumui ar veikimui klausimams ir numato, kokių veiksmų reikia imtis kilus konfliktui. Sistemos saugos ir saugumo komitetas prie Priežiūros institucijos, sudarytas iš valstybių narių atstovų, imsis Saugumo tarybos (GSB) veiklos.

Bendra įmonė patikrino, ar pasirinkti konsorciumai siūlo visas saugos ir saugumo priemones. Už sistemos valdymą atsakingos darbo grupės bus sudarytos iš žmonių, turėsiančių teisę susipažinti su klasifikuotais dokumentais ir procesais. Kiekvienas iš konsorciumų į savo pasiūlymų programas įtraukė pasižadėjimą laikytis dabartinės Saugumo tarybos (ateityje - Priežiūros institucijos) parengtų saugumo normų Jie taip pat numatė, kad Taryba galės nurodyti pakeisti signalų kokybę, jeigu viename iš pasaulio regionų kils konfliktas.

IšVADOS

Bendra įmonė GALILEO, vykdydama savo užduotis, gerai atliko būsimo koncesijos gavėjo atrankos procedūrą. Akivaizdu, kad GALILEO programos vykdymui keltos sąlygos yra įvykdytos. Taip pat yra patvirtinti:

- infrastruktūros, kuria siekiama užtikrinti Europos Sąjungos nepriklausomybę ir kartu palaikyti bendradarbiavimą su Amerikos sistema GPS, strateginiai aspektai;

- techninių sistemos, kuri suteikia Europos Sąjungai palydovinės radijo navigacijos technologijos valdymą, aspektų apibrėžimas;

- ekonominis sistemos ilgaamžiškumas ateityje įdėjus nemažai lėšų;

- programoje numatytų penkių paslaugų civilių vartotojų poreikiams tenkinti tarpusavio papildomumas;

- galimybė įtraukti EGNOS programą - Europos palydovinės radijo navigacijos sistemos pradininkę - į bendrą projektą, taip pat ir į koncesijos sutarties planą;

- svarbus privataus sektoriaus įnašas;

- pagaliau tarptautinė projekto svarba ir didėjantis trečiųjų šalių noras aktyviai dalyvauti programoje ir prisidėti prie jos finansavimo.

Kitos Tarybos nustatytos sąlygos norint pereiti prie tolesnių programos parengimo darbui ir veikimo etapų taip pat yra patenkintos:

- 2004 m. birželio 26 d. susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis dėl Amerikos ir Europos sistemų bendrų tarpusavio veiksmų išvada;

- 2004 m. liepos 12 d Tarybos priimti du teisės aktai apibrėžia būsimos sistemos priežiūros struktūras, Priežiūros instituciją ir saugos įtaisus;

Kadangi visos sąlygos buvo patenkintos, dabar Taryba gali patvirtinti:

- neatšaukiamą perėjimą į programos parengimo darbui ir veikimo etapus;

- esminį sistemos, ypač jos teikiamų paslaugų, pobūdį;

- valstybės institucijų įsipareigojimą prisidėti prie sistemos kontrolės bei programos parengimo darbui ir veikimo etapų finansavimo.

Žinoti apie šiuos elementus yra būtina norint leisti:

- bendrai įmonei baigti koncesijos sutarties, kurią 2005 m. pasirašys Priežiūros institucija, derybas;

- privatiems asmenims - patvirtinti jų pasiūlymus ir finansinius įsipareigojimus.

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai nuolat pranešinės apie programų eigą. Bendros įmonės Priežiūros taryba savo ruožtu stebės koncesijos sutarties pasirašymo procesą. Gavusi Priežiūros institucijos, kuri nuo 2005 m. pradės pagrindinius programos parengimo darbui ir veikimo etapų įgyvendinimo darbus, sutikimą, Komisija šio proceso rezultatus pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai.

[1] KOM(2004)112 galutinis.

[2] OL L 246, 2004 7 20, p. 1 ir 30.

[3] Ypač GALA, GEMINUS, PRICEWATERHOUSE COOPERS ir GALILEI tyrimais.

[4] OL D 221, 1998 3 8 , p. 1.

[5] KOM(2003)673.

[6] KOM(2004)477 galutinis.

[7] KOM(2002)518 galutinis.