[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 27.09.2004.

KOM(2004)611 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

1. Įžanga

Pastaruoju metu kilę skandalai sukėlė nepasitikėjimą kapitalo rinkomis, dėl to buvo padaryta nuostolių visai ekonomikai. Per vienerius metus „Enron“ akcininkai prarado apie 67 milijardus JAV dolerių, ir darbuotojai bei buvę darbuotojai liko, galima sakyti, be pensijų[1]. „Parmalat“ rinkos kapitalizacija vien per tris mėnesius nuvertėjo daugiau negu 90 %. „Enron“, „Parmalat“ ir, be abejo, kitos bendrovės naudoja ir naudos sudėtingas bei neskaidrias struktūras, įskaitant įmones ofšoriniuose finansiniuose centruose (OFC), specialiosios paskirties priemones (Special Purpose Vehicles, SPV) ir sudėtingas finansines operacijas, dažnai bendrininkaujant trečiosioms šalims, kad sumažintų savo veiklos skaidrumą investuotojams. Tokios praktikos rizika turi būti sumažinta.

Finansinių paslaugų veiksmų planas (FSAP) bei Bendrovių teisės ir korporatyvaus valdymo veiksmų planas (Veiksmų planas)[2] jau suformavo veiksmingą ES teisinę bazę, leidžiančią reaguoti į pastarojo meto skandalus. Atrodo, kad nėra reikalo iš esmės keisti ar papildyti šių veiksmų planų; veikiau reikia siekti juos laiku įgyvendinti ir užtikrinti griežtą teisės aktų taikymo priežiūrą bei veiksmingą kontrolę. Šio komunikato tikslas – pateikti bendrą požiūrį į tai, kaip sumažinti finansinę ir valdymo riziką, taip pat ir mokesčių bei įstatymų vykdymo srityse.

2. Konceptualus pagrindas

Yra keturios „gynybos“ nuo valdymo pažeidimų linijos. Pirmoji – tai bendrovės vidaus kontrolė , visų pirma atliekama stebėtojų tarybos narių.

1 pav.: Konceptualus pagrindas

[pic]

Antroji gynybos linija – tai pagrindiniai auditoriai. Auditoriai turi būti nepriklausomi ir patvirtinti, kad bendrovės atskaitomybė teisingai ir sąžiningai rodo jos finansinę padėtį. Ši gynybos linija apima ir patarėjus, pvz., bendrovių teisininkus, finansinius tarpininkus ir investicinius bankus, kurie, pvz., pataria kaip naudoti SPV, įskaityti bendrovės ofšorinius padalinius, leisti vekselius ir pan. Taip pat šioje gynybos linijoje dalyvauja reitingus nustatančios agentūros ir finansiniai analitikai. Pagrindinė problema – užtikrinti skaidrumą ir iki minimumo sumažinti ar bent jau veiksmingai valdyti interesų konfliktus. Pvz., tarpininkai neturėtų padėti leisti bendrovės vekselių, jeigu jie žino, kad bendrovė nemoki, beveik nemoki ar veikiausiai nesugebės apmokėti skolinių instrumentų.

Trečioji gynybos linija – tai priežiūra ir kontrolė. Investuotojai ne be pagrindo tikisi, kad priežiūros vykdytojai užtikrina įstatymų vykdymą. Tačiau pastarojo meto skandalai parodė tobulintinus dalykus, įskaitant viso sektoriaus priežiūros vykdytojų bendradarbiavimą ir pakankamus priežiūros vykdytojų įgaliojimus.

Ketvirtoji gynybos linija – tai teisėsaugos institucijos. Prie jų yra priskiriamos kriminalinio persekiojimo institucijos ir visų pirma policija, teismo institucijos ir kitos viešosios institucijos, atsakingos už kovą su finansiniais nusikaltimais, įskaitant neteisėtus veiksmus, kenkiančius ES finansiniams interesams. Kartu su atgrasančiomis sankcijomis, teisėsaugos institucijos gali daryti baudžiamąjį ir prevencinį poveikį. Visais atvejais yra didžiulis poreikis teisėsaugos institucijoms bendradarbiauti su priežiūros ir kontrolės vykdytojais.

3. Kontekstas

Vienas iš paskutinių didžiausių finansinių skandalų – tai „Parmalat“. Kriminaliniai tyrimai vyksta toliau, ir dar per anksti daryti kokias nors konkrečias išvadas. Tačiau atrodo, kad kasmetiniai „Parmalat“ nuostoliai nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio iki 2001 m. galėjo siekti nuo 350 iki 450 milijonų eurų. Nepaisant to, bendrovės atskaitomybė rodė pelną. Padedant finansiniams tarpininkams buvo išleisti vertybiniai popieriai už milijardus eurų, nepaisant sunkios tikrosios grupės finansinės padėties. Didžiąją dalį šių vertybinių popierių įsigijo smulkūs investuotojai. Kodėl nesuveikė gynybos linijos?

„Parmalat“ sukūrė sudėtingą dukterinių įmonių tinklą, įsteigė ofšorines bendroves, kurios leistų pasinaudoti pakankamai lanksčia teisine, finansine ir mokesčių aplinka. Nuosavybės ryšiai ne visada buvo aiškūs. Kad finansuotų savo skolą ir nerodytų didelės dalies savo veiklos balanse, bendrovė naudojo sudėtingas SPV struktūras, integruotas į OFC. „Parmalat“ – pieno produktų bendrovė – vykdė ypatingo lygio finansines manipuliacijas, daugelį metų taikydama šiuos metodus įvairiose teisinėse sistemose už Sąjungos ribų.

„Parmalat“ vidaus kontrolė neveikė tinkamai. Bendrovėje stigo gero vadovavimo ir vadybos, dėl ko žlugo pirmoji gynybos linija.

Atrodo, kad buvo ir nemažų audito spragų, dėl kurių sugriuvo antroji gynybos linija, prie to galbūt prisidėjo kai kurių bankų ir investicinių bankų, reitingus nustatančių agentūrų ir finansinių analitikų veiksmai. Tam tikri tarpininkai ir patarėjai, be abejo, žinojo apie labai rizikingus „Parmalat“ aktyvus, tačiau kai kurie šia informacija galbūt pasinaudojo tik perkeldami šią riziką kitiems ir mažindami savo riziką arba užsidirbdami pelno.

Atrodo, kad ir trečioji gynybos linija žlugo. Akivaizdi nepakankamo ofšorinių jurisdikcijų bendradarbiavimo problema. Institucijų, prižiūrinčių daugianacionalinių bendrovių ir finansinių institucijų veiklą skirtingose jurisdikcijose, gali būti labai daug, tačiau jų galimybės užtikrinti teisės aktų vykdymą gali būti nepakankamos. Net nacionaliniu lygiu gali būti daugiau kaip vienas priežiūros vykdytojas.

Naudojant sudėtingą bendrovės struktūrą sudėtingose reguliavimo sistemose gali susilpnėti kontrolė ir atsirasti veiksmingos kontrolės ir priežiūros spragų[3].

Žinant, kokį vaidmenį „Parmalat“ aferoje galėjo suvaidinti bankai, investiciniai bankai, reitingus nustatančios agentūros ir finansiniai analitikai, didesnio dėmesio nusipelno finansinės sistemos rizikos perkėlimas smulkiems investuotojams ir nepakankamas bendrovės vertybinių popierių rinkos skaidrumas. Kadangi sudėtingos finansinės sistemos dažnai naudojamos siekiant nuslėpti tikruosius bendrovių naudos gavėjus, Komisija išnagrinės, kokie veiksmai bus reikalingi ateityje.

4. Ką galima padaryti, kad sustiprėtų keturios gynybos linijos?

Visos gynybos linijos kartu turi būti pakankamai tvirtos, kad padėtų išvengti valdymo pažeidimų. Jų pagrindinės dalys yra šios: didesnis skaidrumas; geresnis veiklos dokumentavimas ir labiau koordinuota teisėtumo užtikrinimo veikla. Kiekviena iš šių dalių vertinga pati savaime, tačiau jos yra ir tarpusavyje susijusios. Pvz., griežtos skaidrumo taisyklės ar auditorių rotacija būna veiksminga tik kontroliuojant jų vykdymą.

Toliau pateikiamos ES iniciatyvos keturioms gynybos linijoms stiprinti[4].

5. Pirmoji gynybos linija – bendrovių vidaus kontrolė ir valdymas

Bendrovių tarybos turi sąžiningos veiklos įsipareigojimus bendrovėms, jų akcininkams bei visoms vienaip ar kitaip suinteresuotoms šalims.

ES lygmuo

Kaip pranešta Veiksmų plane, Komisija:

- Artimiausiu metu[5] paaiškins tarybos narių kolektyvinę atsakomybę už finansinę atskaitomybę ir svarbiausią nefinansinę informaciją, padidins grupių vidaus operacijų ir operacijų su susijusiomis šalimis (įskaitant SPV) skaidrumą bei įgalios visas bendroves, kurių akcijos kotiruojamos rinkoje, kasmet skelbti bendrovių valdymo deklaraciją;

- Atsižvelgdama į ilgalaikę perspektyvą Komisija išnagrinės direktorių diskvalifikavimo ir neteisėtos prekybos nustatymo kriterijus;

Pateiktinės akcijos ir obligacijos gali būti naudojamos tikriesiems naudos gavėjams ir finansiniams srautams nuslėpti. Komisija įdėmiau išnagrinės tokių priemonių naudojimą ir pateiks pasiūlymus dėl panašių problemų sprendimo.

Vykdydama Rinkų ir finansinių priemonių direktyvą[6], Komisija išnagrinės vekselių rinkos skaidrumą, įskaitant rizikos perkėlimą į mažmeninės prekybos sektorių. Tolesnės iniciatyvos priklausys nuo šio tyrimo rezultatų.

6. Antroji gynybos linija – nepriklausomos trečiosios šalys

Svarbiausia trečioji šalis – auditoriai. Tačiau prie jų reikėtų priskirti ir apskaitos firmas, bankus, investicijų bankininkus ir teisininkus, taip pat reitingus nustatančias agentūras ir finansų analitikus.

ES lygmuo

Vykdydama Veiksmų planą, Komisija pasiūlė direktyvą dėl privalomo audito , kurioje inter alia reikalaujama: visiškos grupės auditoriaus atsakomybės už konsoliduotą atskaitomybę; visuose visuomenei svarbiose subjektuose steigti audito komitetus; auditorių rotacijos; sustiprinti sankcijų režimą[7].

Muitinių bendradarbiavimo srityje Komisija siūlo pinigų plovimo prevencijos reglamentą . Reglamente reikalaujama deklaruoti pinigų sumas, didesnes kaip 15 000 eurų, ir muitinėms suteikiamos galios bei sankcijos, reikalingos šiam reglamentui įgyvendinti.

Kaip vieną iš Veiksmų plano (FSAP) dalių Komisija pasiūlė trečiąją kovos su pinigų plovimu direktyvą, reglamentuojančią trestų ir kompanijų paslaugų teikėjų veiklą, nors Prancūzija, Švedija, Graikija ir Liuksemburgas iki šiol nėra perkėlę į savo teisės sistemas antrosios kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatų[8]. Pasiūlyme taip pat reikalaujama, kad visos Bendrijos institucijos kovos su pinigų plovimu nuostatas taikytų visuose savo filialuose arba visose ofšorinėse zonose veikiančiose dukterinėse įmonėse, kurių didžioji dalis akcijų priklauso šioms institucijoms.

Trumpalaikiu laikotarpiu reglamente bus nustatys FATF VII specialiosios rekomendacijos dėl terorizmo finansavimo įsigaliojimą ir pareikalauta iš emitentų informacijos apie visas elektronines pinigų siuntas už ES ribų.

2002 m. Oviede ECOFIN tarybos posėdyje Komisija buvo paraginta atidžiau stebėti kredito reitingus nustatančių agentūrų (CRA) ir finansinių analitikų veiklą. CRA veikloje domina keturi klausimai: teisinis neaiškumas dėl CRA teisių gauti emitentų vidaus informaciją; kreditorių patikimumo vertinimo metodai, kuriuos taiko CRA; konkrečiose veiklos šakose patekimo į rinką kliūtys; ir interesų konfliktai. 2004 m. liepos 5 d. Komisija paprašė CESR[9] ištirti šią sritį, kad Komisiją galėtų iki 2005 m. liepos 31 d. parengti Europos Parlamento prašomą ataskaitą.

Finansų analitikų veikloje pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad investicinės firmos turėtų veiksmingas sistemas interesų konfliktams išvengti arba valdyti; investuotojų interesams apsaugoti; geram emitentų elgesiui su finansų analitikais užtikrinti. 2005 m. Komisija siūlys priemones direktyvai dėl rinkų ir finansinių priemonių įgyvendinti, interesų konfliktams, atsirandantiems investavimo firmoms atliekant investicijų galimybių tyrimus, išvengti ir valdyti.. Šiuos reikalavimus papildo direktyva dėl teisingo investavimo[10], nustatanti informacijos atskleidimo investavimo tyrimams režimą.

7. Trečioji gynybos linija –- priežiūra

Valstybės narės privalo įgyvendinti ir priversti vykdyti ES teisės aktus. Čia pagrindinį vaidmenį turi atlikti nacionaliniai prižiūrėtojai, kurie turi bendradarbiauti nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis. Nesugebėjimas įgyvendinti ir priversti vykdyti ES teisės aktus yra didžiausia kliūtis kovoje su kompanijų valdymo pažeidimais.

ES lygmuo

Kaip vieną iš Veiksmų plano dalių Komisija pasiūlė direktyvą dėl privalomo audito, kurioje reikalaujama, kad būtų pakankamai finansuojama, veiksminga ir nepriklausoma visų privalomą auditą atliekančių auditorių ir audito firmų valstybinė priežiūra ; pasienio bendradarbiavimas; ir yra nustatomi bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis principai. Siūloma direktyva turi būti galutinai priimta ne vėliau kaip 2005 m. liepos mėn.

Valstybėse narėse dažnai yra daugiau nei viena institucija, prižiūrinti finansų rinkose veikiančias institucijas. Šios įvairios prižiūrinčios institucijos turi bendradarbiauti, kad užtikrintų reguliavimo priemonių veiksmingumą ir tinkamumą.

Europos lygmeniu buvo imtasi veiksmų, gerinančių prižiūrėtojų bendradarbiavimą, visų pirma siekiant padėti Komisijai parengti Europos lygmens įgyvendinimo priemones[11].. Tačiau labai svarbu ir stiprinti kasdieninį prižiūrėtojų bendradarbiavimą. Pvz., CESR nariai turi savanoriško bendradarbiavimo sistemą[12]. Joje numatyti vertybinius popierius prižiūrinčios institucijos ir įstatymų vykdymą užtikrinantys veiksmai, pvz., prieš neteisėtus vidinius sandorius, rinkos manipuliacijas ir kitus sukčiavimo ar manipuliavimo veiksmus. Ši sistema suteikia pasirašiusios šalies institucijoms galimybę atlikti bendrus tyrimus, pasidalyti darbą bei pareigas ir koordinuoti rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę. Kaimyninių šalių priežiūros institucijų bendradarbiavimas iš tikrųjų buvo įvestas neseniai priimtomis direktyvomis, pvz., direktyva dėl teisingo investavimo.

CESR patvirtino koordinavimo ir įstatymų įgyvendinimo užtikrinimo, susijusio su finansine informacija, standartą[13], kuris inter alia užtikrina, kad ES priežiūros institucijos gautų visą informaciją apie ES priimtus sprendimus. CESR ir kiti komitetai taip pat rengia susitikimus, per kuriuos priežiūros institucijos gali koordinuoti savo veiklą ir dalytis patirtimi. Tačiau pastarojo meto įvykiai rodo, kad reikia dar labiau stiprinti priežiūros institucijų bendradarbiavimą, pvz., atliekant privalomus tyrimus sudėtingos struktūros bendrovėse, veikiančiose keliose valstybėse narėse; priežiūros veiklą orientuoti pagal rizikos nustatymą; ir parengti profesionalaus kolegų vertinimo gaires, įskaitant jų rezultatų skelbimą, kad būtų skleidžiama geriausia praktika.

Kad neatsiliktų nuo vis sudėtingesnių finansinių operacijų ir institucijų, vertybinių popierių, bankininkystės ir draudimo priežiūros institucijos turi dar glaudžiau bendradarbiauti. Turi būti aiškesnis darbo pasidalijimas Europos ir nacionaliniu lygmenimis, pvz., prižiūrint sudėtingos struktūros institucijas, kurios kaimyninėse šalyse veikia tik Europos lygmeniu.

Siekiant padidinti mokesčių sistemų skaidrumą , reikia padėti gauti informaciją ir ja keistis. Kitų priežiūros institucijų gaunama informacija gali būti susijusi su mokesčiais ir perduota mokesčių administratoriams viršijant teisinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kad būtų padėta nustatyti ofšorinių centrų struktūrą ir vietą.

Kad būtų pagerintas finansinių srautų tarp kompanijų dokumentavimas ir mokesčių administratoriams suteikta informacija apie naudos gavėjus, Komisija ilgalaikiu laikotarpiu kartu su valstybėmis narėmis išnagrinės galimybę bendrovėms nustatyti vienodą tiesioginių mokesčių mokėtojo numerį pasinaudojant PVM mokėtojo numerio naudojimo patirtimi.

Kad būtų pašalintos likusios kliūtys mokesčių administratoriams keistis informacija, turi būti apsvarstyti du klausimai. Pirma, reikia išsiaiškinti, ar dabartiniai Tarpusavio pagalbos direktyvos[14] apribojimai netrukdo keistis informacija, ir nustatyti sudėtingas struktūras, pavyzdžiui, „Parmalat“, ir, jeigu netrukdo, išsiaiškinti, ar pageidautina juos pakeisti bent jau tiek, kiek tai yra susiję su bendrovių mokesčiais. Antra, ES turėtų atsižvelgti į OECD atliekamą darbą gerinant bankų informacijos gavimą mokesčių administravimo reikmėms ir išnagrinėti, kaip šios naujovės galėtų atsispindėti dabartiniuose Bendrijos dokumentuose.

Artimiausiu metu turi būti skatinamas geresnis administracinis bendradarbiavimas geriau panaudojant jau esamas ES priemones ir skleidžiant valstybių narių geriausią praktiką. „Fiscalis“[15] seminaruose daugiausia dėmesio bus skirta mokesčių sukčiavimo pasinaudojant sudėtingomis įmonių struktūromis atskleidimui.

Vidutinės trukmės laikotarpiu administracinis bendradarbiavimas gali būti pagerintas išplečiant bendrus tyrimus tiesioginių mokesčių srityje[16] tarp atskirų valstybių narių ir nacionaliniu lygmeniu – tarp atskirų tarnybų.

Ilgesnės trukmės laikotarpiu, pasinaudojant automatinio informacijos keitimosi įgyvendinant santaupų pajamų direktyvą patirtimi būtų galima ištirti, ar tokia praktika galėtų būti taikoma ir kitose tiesioginių mokesčių arba kitų pajamų tipų srityse, galbūt geriau panaudojant naujas technologijas, tokias kaip jau veikianti saugi Bendrijos lygmens sistema[17]. Keičiantis prašoma informacija spartinimo procedūros gali padėti greičiau ir veiksmingiau atsakyti apie mokesčių sukčiavimo arba vengimo atvejus; ir galėtų būti parengti bendri tokių su tiesioginiais mokesčiais susijusių sąvokų apibrėžimai, atitinkantys OECD šioje srityje atliekamą darbą.

Artimiausiu metu Komisija padirbės su valstybėmis narėmis rengdama konkrečius pasiūlymus kovai su mokesčių sukčiavimu ir vengimu naudojant sudėtingas ir neskaidrias struktūras, tokias kaip „Parmalat“ atveju.

Pastangos didinti skaidrumą ir gerinti keitimąsi informacija duoda menkus rezultatus, jeigu jos apsiriboja vien ES. „Parmalat“ naudojo neskaidrias ofšorines struktūras. Todėl Europos Sąjunga turi skatinti gerokai didesnį skaidrumą ir geresnį keitimąsi informacija, taip pat ir priklausomose arba asocijuotose teritorijose , kad užtikrintų jų įteisinimą ir vykdymą kuo platesnėje geografinėje teritorijoje. Tam reikalinga nuoseklesnė ES politika bendradarbiaujančių ir nebendradarbiaujančių mokesčių lengvatų zonų atžvilgiu. Atėjo konkrečių veiksmų, užtikrinančių mūsų partnerių skaidrumą, laikas.

Visų pirma ES partneriai turi palaikyti skaidrumą ir keitimąsi informacija su ES susijusiose finansų ir mokesčių srityse. Komisija ketina aptarti tai savo politinėse diskusijose su trečiosiomis šalimis ir priklausomomis teritorijomis, taip pat galbūt derybose dėl asociacijos susitarimo pasirašymo ar atnaujinimo išsiaiškinti galimus žingsnius pirmyn. Tai taikytina jau vykstančioms deryboms, tokioms kaip dėl ekonominės partnerystės susitarimų su Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno bei kitomis šalimis. Be to, siekdama savo tikslų, ES turi būti pasirengusi padėti šalims partnerėms nustatyti šiuos klausimus reglamentuojančias regionines taisykles. Tačiau į tai turi būti žiūrima ne kaip į taškų rinkimo priemonę nustatant partnerių pasirinkimo sąlygas ir kriterijus, o kaip į standartų tobulinimo priemonę.

Antra, pozityvūs veiksmai gali padėti geriems partneriams įveikti reguliavimo, techninius ir ekonominius sunkumus arba įdiegti daugiau skaidrumo naudojant techninę paramą, kadangi ES turi didelę patirtį, arba gavus kokią nors riboto laikotarpio ekonominę paramą. Galimos įvairios priemonės, pvz., Kotonu susitarimas. Kasmetinės ir tarpinės šalių strateginių dokumentų peržiūros taip pat gali padėti imtis tam tikrų veiksmų. Komisija stebės OFC veiksmingumą ir pažangą skaidrumo požiūriu.

Trečia, bendradarbiaujančių lengvatinių mokestinių zonų įsipareigojimų ir skaidrumo taisyklių vykdymui įtakos turi dvišaliai susitarimai su atskirais OECD nariais dėl keitimosi informacija. Komisija rekomenduoja ES valstybėms narėms skubiai sudaryti tokius susitarimus.

8. Ketvirtoji gynybos linija – įstatymų vykdymo užtikrinimas

Tyrimai ir persekiojimas kartu su atgrasančiomis priemonėmis daro prevencinį ir represinį poveikį. Tūkstantmečio strategija[18] pateikė šias rekomendacijas: dėl nusikalstamų grupių skverbimosi į juridinius asmenis; fiskalinių nusikaltimų; teisės aktų, nustatančių minimalius reikalavimus kovai su finansiniais nusikaltimais, suderinimas; ir teisės aktų, reglamentuojančių nusikalstamu būdu įgyto turto nustatymą, areštą ir konfiskavimą, peržiūra. Rezultatų suvestinėje[19] matoma panaudotų arba taikomų priemonių tobulėjimas.

2001 m. buvo susitarta dėl pagrindinio sprendimo (PS)[20], užtikrinančio, kad tam tikros sukčiavimo rūšys būtų kvalifikuojamos kaip kriminaliniai nusikaltimai, kuriems visose valstybėse narėse turi būti taikomos atgrasančios sankcijos. 2001 m. birželio mėn. PS[21] siekiama užtikrinti, kad valstybės narės leistų areštuoti ir konfiskuoti išplautą turtą ir kad pinigų plovimo sąvoka būtų taikoma plačiam nusikaltimų ratui. Vykdymo ataskaitoje[22] daroma išvada, kad valstybės narės šį PS įvykdė.

Visose valstybėse narėse yra finansinės žvalgybos tarnybos (FŽT). Kadangi pinigų plovimas nepripažįsta sienų, veiksmingas FŽT bendradarbiavimas vaidina svarbiausią vaidmenį. ES lygmeniu tokį bendradarbiavimą reglamentuoja 2001 m. spalio mėn. Tarybos sprendimas[23]. Komisija finansiškai remia FŽT bendradarbiavimą FIU NET tinkle, kuriuo siekiama įdiegti automatinio ryšio platformą.

2003 m. liepos mėn. PS yra nustatytas turto ir įrodymų arešto orderių tarpusavio pripažinimas. PS dėl konfiskavimo priemonių suderinimo projekte[24] numatyta, kad jei asmuo nuteisiamas už organizuotą nusikaltimą, teismas gali skirti turto konfiskavimą, nors jis ir nebuvo įgytas dėl nusikalstamos veiklos, už kurią tas asmuo nuteistas. Šis PS projektas parlamentuose iki šiol vertinamas atsargiai, nors dėl jo bendrųjų principų buvo susitarta dar 2002 m. gruodžio mėn. Trečiasis PS projektas numato abipusį turto konfiskavimo orderių pripažinimą valstybių narių teisminėse institucijose[25]. Susitarimas dėl bendrųjų principų pasiektas 2004 m. birželio mėn., tačiau kai kurių valstybių narių parlamentuose į susitarimą žiūrima nepalankiai.

ES lygmuo

Turi būti pagerintas bendradarbiavimas ir keitimasis informacija atliekant tyrimą ir vykdant persekiojimą. Todėl buvo įsteigtas Europolas, turintis padėti teisėsaugos institucijoms atlikti tyrimus dviejose ar daugiau ES šalių. Tačiau viena svarbi problema – valstybių narių nenoras teikti informaciją ir žvalgybos duomenis Europolui, o tai mažina Europolo galimybę teikti naudą tiriant nusikaltimus ES lygmeniu. 2002 m. buvo įkurtas Eurojustas, gerinantis nacionalinių institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą tiriant ir persekiojant už sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem ar daugiau valstybių narių. Eurojustas ir Europolas užmezgė gerus darbo santykius ir 2004 m. birželio mėn. pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Priežiūros ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas yra labai svarbus. Bendrovių pažeidimų tyrimui ir persekiojimui reikalingi labai įvairūs įgūdžiai ir patirtis. Turi būti skatinamas reguliuojančių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas. Vienas iš galimų būdų galėtų būti Memorandumas dėl bendradarbiavimo kovojant su finansiniais nusikaltimais. Komisija toliau nagrinės šį klausimą.

Bendradarbiavimas keičiantis informacija apie bankų sąskaitas ir kita su bankais susijusia informacija gali būti naudingas. Konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose protokole[26] reikalaujama, kad valstybių narių institucijos teiktų informaciją apie nurodytų asmenų banko sąskaitas ir banko operacijas bei suteiktų galimybę tokias operacijas stebėti. Protokolas dar neįsigaliojo. Tačiau Komisija pasiūlė, kad Europos įrodymų garantija[27] pakeistų Protokolą tais atvejais, kai reikalinga informacija apie banko sąskaitų buvimą (jeigu duomenys yra) ir ankstesnes banko operacijas per tokias sąskaitas. Vėliau šiame procese galėtų būti įdiegtos kitos tarpusavio pripažinimo priemonės, kurios įgyvendintų likusias Protokolo nuostatas, visų pirma susijusias su banko operacijų stebėjimu.

Bendradarbiavimas tarp finansinio ir kitų verslo sektorių su teisėsaugos institucijomis ES lygmeniu labai svarbus bendrovių nusikaltimų prevencijai ir išaiškinimui. Viena vertus, yra nuomonė, kad apie daugelį bendrovių pažeidimų tiesiog nepranešama. Kita vertus, manoma, kad apie daugelį įtartinų operacijų pranešama, tačiau toliau jomis nebesidomima. Komisija ketina skatinti privataus ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimą per ES organizuoto nusikalstamumo prevencijos forumą; skatindama tiriamuosius darbus; parengdama Privataus ir valstybinio sektorių partnerystės ES veiksmų planą.

Finansiniai tyrimai labai svarbūs kovojant su bendrovių nusikaltimais. Vidutinės trukmės laikotarpiu Komisija parengs ES programą, skatinančią finansinius tyrimus. Ir „Enron“, ir „Parmalat“ skandaluose finansiniam tyrimui trukdė sąmoningas dokumentų sunaikinimas. Tokiems veiksmams turi būti numatyta griežta, visoje ES galiojanti minimali bausmė. Tam tikslui Komisija vidutinės trukmės laikotarpiu numato parinkti tinkamą priemonę.

Finansinių srautų dokumentavimas ypač svarbus bendrovių nusikaltimų prevencijai. Kol kas nėra jokio sistemingo operacijų internete dokumentavimo. Sprendžiant šį klausimą reikia ištirti, ar reikia registruoti ir išsaugoti informaciją apie visas operacijas, atliktas net ir atvirame tinkle. Kibernetinės įrodymų rinkimo priemonės (CTose[28]) jau rengiamos kartu su CTose fondu; jos leistų rinkti elektroninius įrodymus, kurie galėtų būti naudojami nagrinėjant baudžiamąsias bylas.

Vargu ar yra kokių nors patikimų skaičių apie elektroninės prekybos, elektroninių atsiskaitymų ir kitokių finansinių operacijų internete naudojimą nusikalstamai veiklai. Todėl numatoma parengti projektą, kuris padėtų nustatyti finansinių nusikaltimų atvejus, mastą ir tendencijas, kai internetas naudojamas kaip mokėjimų infrastruktūra; taip pat tikimasi, kad šis projektas padės priimti operacijų dokumentavimo sprendimus.

Kol kas diskvalifikavimo rezultatų yra tik tose valstybėse narėse, kurios patvirtino diskvalifikavimo tvarką. Tam tikros diskvalifikavimo kategorijos turėtų būti pripažįstamos ir taikomos visoje ES. 2004 m. Komisija pateiks pasiūlymus, kaip gerinti keitimąsi informacija apie nuosprendžius ir diskvalifikavimą. Šios informacijos perdavimo veiksmingas mechanizmas reikalingas tam, kad diskvalifikavimas būtų taikomas visoje ES[29].

Kruopščiai išnagrinėjus bendrovių prievoles galėtų būti parengti ES principai dėl baudų ir kitų nuobaudų už įstatymų pažeidimus. Šių sankcijų bendri kriterijai turėtų būti nuobaudų veiksmingumas, proporcingumas ir atgrasantis poveikis.

2003 m. gegužės 28 d. Komisija priėmė komunikatą dėl bendros ES politikos kovojant su korupcija [30]. Komisija aktyviai laikosi šio komunikato ir reikalauja, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus.

Veiksmingas pinigų plovimu įgyto turto nustatymas, areštavimas, sulaikymas ir konfiskavimas bus taikomas dar plačiau, jeigu valstybės narės įsteigs specializuotas nacionalines institucijas. Ilgalaikiu laikotarpiu Komisija ištirs, ar reikia papildomų priemonių konfiskuotą turtą skirstant ar grąžinant.

Tolesnės iniciatyvos – tai PFI konvencijos 2 protokolo [31] ratifikavimas ir pasiūlymas dėl savitarpio administracinės pagalbos apsaugant Bendrijos finansinius interesus , kuriuo siekiama sustiprinti savitarpio administracinę pagalbą keičiantis informacija kovoje su sukčiavimu ir su tuo susijusiu pinigų plovimu.

9. Išvada

Nors daugelis ES politikos principų vienaip ar kitaip siejasi su pačiais įvairiausiais čia nurodytais dalykais, dabar yra poreikis paspartinti jų įgyvendinimą ir įtvirtinimą. Tačiau šis dokumentas rodo, kad reikalingos naujos iniciatyvos mokesčių ir kitose „trečiosios kolonos“ srityse, kad būtų sumažintas polinkis į bendrovių valdymo ir finansinius pažeidimus.

Annex 1: International level

Below is set out some international initiatives that will contribute to reinforcing the lines of defence.

1 st line of defence - International level

Accounting standards are crucial to the first line of defence. Therefore the accounting standard setting process itself must be as transparent as possible. The Commission has engaged in a reform process to make the International Accounting Standards Board (IASB) improve its working methods. The reform should be carried through by 2005.

2 nd and 3 rd line of defence - International level

Both the EU and the OECD achieved significant progress in tackling harmful tax practices based inter alia on non-transparency. Part of the OECD work is oriented towards so-called tax havens, and more than 30 offshore financial centres committed to the OECD principles of transparency and exchange of information in tax matters. An OECD Model Agreement on Exchange of Information on tax matters was jointly elaborated by OECD countries and cooperative tax havens. Its implementation is subject to OECD members and cooperative tax havens together setting those standards of transparency to be applied to access relevant information, detail the type of information to be made available, the persons concerned and how to record the accounts.

Although, subject to their EU commitments, EU Member States are free to define their position on direct tax matters within the OECD, the Commission considers it desirable that they have a more coordinated approach in setting standards to be applied in offshore financial centres, to ensure that such standards adequately facilitate information exchange with the EU.

The implementation of the cooperative tax havens' commitments, and of transparency rules, relies on bilateral exchange of information agreements with individual OECD member countries. The Commission recommends EU Member States to rapidly conclude such agreements to better promote transparency towards offshore financial centres.

The EU has strong relationships with some offshore centres that lack transparency, in which Parmalat had subsidiaries, and that were scrutinized by international initiatives promoting transparency. These EU relationships could be used to promote the principles of transparency and exchange of information, in line with the guiding principle the Commission adopted in 2001 that “ better consistency should be sought in defining EU policies towards cooperative and non cooperative tax havens .” The time has now come for concrete actions to ensure that our partners are transparent.

First, the EU partners should support transparency and exchange of information in the financial and tax fields in their relations with the EU. The Commission intends to discuss this in its policy dialogue with third countries and dependent territories, as well as possibly when negotiating or updating an association agreement, with a view to identifying possible ways forward. This could be applied to ongoing negotiations such as the economic partnership agreements with the African, Caribbean and Pacific or other countries. In addition to this, in order to achieve our objectives, the EU should be prepared to assist partner countries to put in place regional rules on these issues. It should however not be considered as a scoreboard aimed at setting up a basis for conditionality or selectivity, but as a tool for practical improvements in standards.

Second, positive actions could help cooperative partners to overcome difficulties of regulatory, technical or economic nature when introducing more transparency, in the form of reinforced technical assistance, where the EU as a whole has a considerable experience, or through some form of economic support for a limited period of time. Several instruments are available, e.g. the Cotonou agreement. The annual and mid-term reviews of Country Strategy Papers could also provide for appropriate actions. The Commission will monitor the efficiency and the progress made by offshore financial centres towards more transparency.

Financial market supervisors cooperate internationally Securities supervisors within the International Organization of Securities Commissions (IOSCO). Banking supervisors within the Basel Committee; Insurance supervisors cooperate within the International Association for Insurance Supervisors (IAIS). Pension regulators also have an international network. The Basel Committee, IOSCO and IAIS have established a Joint Forum to examine supervisory issues of common interest. The Joint Forum is currently analysing Credit Risk Transfer and it has recently published a report on enhanced disclosure.

Within IOSCO the following aspects are subject to scrutiny: corporate governance and the role of independent directors; auditor oversight and the effectiveness of audit standards; regulatory oversight; use of complex corporate structures (e.g. special purpose vehicles and complex shareholding structures); role of market intermediaries and market “gatekeepers,” such as investment banks and broker-dealers; role of private-sector information analysts (e.g. securities analysts and credit rating agencies); and offshore financial centres. In IAIS a discussion is how the US accreditation system can inspire an international accreditation system for supervisors supervising reinsurance companies.

As in the field of accounting, the Commission considers it important that global standards are used in auditing . The Commission has proposed in the 8th Company Law Directive that all statutory audits prescribed by Community law should be carried out in accordance with International Standards on Auditing (ISAs). Adoption by the Community of ISAs will be subject to strict conditions, such as the respect of proper due process. A final decision on whether and to what extent to endorse ISAs will depend largely on satisfactory governance arrangements relating to the operation of the International Auditing and Assurance Standards Board. This will help to secure the recognition of EU audited financial statements also in third country jurisdictions. It is also a logical consequence of the introduction of International Accounting Standards in the EU. The objective is that ISAs are applied worldwide.

4 th line of defence - International level

The UN Convention against Corruption will be signed by the Commission on behalf of the EC, upon receipt of the necessary authorisation by the Council. The majority of Member States and acceding countries signed the UN Convention in December 2003.

Council of Europe:

Council of Europe Conventions on corruption | Signature | Ratification | Entry into force |

Civil Law Convention | All MS except ES, NL, PT | All | FI, EL only | All except LV and CY | FI, EL | All except LV and CY |

The Council of Europe has established a monitoring mechanism (GRECO) in respect of the implementation of these Conventions. All Member States (except Italy and Austria) are members of GRECO.

A new Protocol to the Council of Europe Convention on Money Laundering is currently negotiated. Issues considered include preventive duties of control for money laundering purposes, terrorist financing and international cooperation in criminal matters that touch both on first and third pillar competencies.

Moreover, it is important to mention the anti-fraud agreement with Switzerland , which following a subsequent Council Decision will have to be adopted by the Community and the Member States.

Annex 2: Overview of initiatives to reinforce the four lines of defence

1ST LINE OF DEFENCE – INTERNAL CONTROL IN THE COMPANY |

Short term – Actions completed before end 2004 | Medium Term – December 2005 | Long term |

EU-action | Revision of accounting directives (transparency in/of groups structure and activities, including any use of special purpose vehicles; clarify responsibility of directors for the financial statements and key non-financial information; and listed companies to publish annual corporate governance statement) (Lead: MARKT)* Recommendation on the role of (independent) non-executive or supervisory directors (Lead: MARKT)* Recommendation on directors remuneration (Lead: MARKT)* Set up Corporate Governance Forum (Lead: MARKT)* Follow the work of the IASB and endorse international accounting standards as appropriate (Lead: MARKT)* Initiate study on beneficial ownership (Lead: MARKT) | Final adoption of accounting directives by Council and EP – December 2005 (Lead: MARKT)* Final adoption of implementing measures for the transparency directive – 2005 (Lead: MARKT)** Proposal on facilitating the exercise of shareholders rights cross border voting – 2005 (Lead: MARKT)* Follow the work of the IASB and endorse international accounting standards as appropriate (Lead: MARKT)* Report on beneficial ownership – including recommendations for actions – December 2005 (Lead: MARKT) | Proposals on key aspects of directors’ liability (disqualification of directors and wrongful trading) – 2006 (Lead: MARKT)* Follow the work of the IASB and endorse international accounting standards as appropriate (Lead: MARKT)* |

International level | EFRAG and IASB reformed – June 2005(Lead: MARKT) | Worldwide application IAS standards (Lead: MARKT)* |

* Initiatives that were announced in the Action Plan on Company Law and Corporate Governance. The initiative regarding disqualification of directors and wrongful trading has been moved forward to 2006

** Initiative that is part of the Financial Services Action Plan

2ND LINE OF DEFENCE – INDEPENDENT THIRD PARTIES |

Short term – Actions completed end 2004 | Medium Term – December 2005 | Long term |

EU-level | Directive on statutory Auditing (revised 8th company law directive) (Lead: MARKT)* Third Anti Money Laundering Directive (Lead: MARKT)** Regulation to implement FATF Special Recommendation on Terrorist Financing (Lead: MARKT)**** Report on Financial Analysts (Lead: MARKT)*** Official position on rating agencies (Lead: MARKT)*** | Final adoption of directive on statutory auditing by Council and EP– June 2005 (Lead: MARKT) Third Anti Money Laundering - Final adoption by Council and EP – first half of 2005 - (Lead: MARKT)** Poss. follow up on financial analysts – June 2005 (Lead: MARKT)*** Poss. follow up on rating agencies – June 2005 (Lead: MARKT)*** Implementing measures for Directive for Markets in Financial Instruments – Conflict of Interest - June 2005 (Lead: MARKT)** Adoption of the proposal on customs cooperation – December 2005 (Lead: TAXUD) | Implementing measures for Directive for Markets in Financial Instruments – December 2006 (Lead: MARKT)** |

International level | Regulatory cooperation on Audit standards (Lead: MARKT)* | Influence ISAs - providing conditions are met ISAs will be endorsed – June 2005 (Lead: MARKT)* | Worldwide application of ISAs (Lead: MARKT)* |

* Initiatives that were announced in the Action Plan on Company Law and Corporate Governance.

** Initiative that is part of the Financial Services Action Plan

*** Follows from the meeting in the ECOFIN-Council in Oviedo in April 2002. MEP Kataforis has also in a report by the European Parliament raised the issue of Credit Rating Agencies

**** Originally part of the planned new legal framework for payments but separated out.

3RD LINE OF DEFENCE – SUPERVISION AND OVERSIGHT |

Short term – Actions completed before end 2004 | Medium Term – December 2005 | Long term |

EU-level | Initiate study on consequences for retail investors and transparency in the bond market. (Lead: MARKT) Schedule Fiscalis seminars promoting best practices to deal with complex corporate structures(Lead: TAXUD) | Report on implications for retail investors – recommendations for action – December 2005 (Lead: MARKT) Examine with MS relevant information to be passed on to tax authorities (Lead: TAXUD) Working party to develop concrete proposals targeted at tax fraud and tax avoidance cases involving complex non-transparent structures (Lead: TAXUD) Consider developing common definitions of tax fraud and avoidance (Lead: TAXUD) Propose revision of the Mutual Assistance directive – December 2005 (Lead: TAXUD) Propose/consider improvements on access to bank information for tax purposes – December 2005 (Lead: TAXUD) | Explore extension and improvement of automatic exchange of information by use of new technology – 2006 (Lead: TAXUD) Examine with Member States the possibility of a company identification number for direct tax purposes (Lead: TAXUD) |

International level | IOSCO task force on Parmalat (Lead: MARKT) Joint Forum Report on Enhanced Disclosure (Lead: MARKT) Further good governance on supervisory issues relating to tax, financial services etc. Ensure that EU partners support transparency and exchange of information principles in the financial and tax fields. Positive actions towards our most cooperative partners. (Lead: TAXUD) Recommend Member States to conclude exchange of information agreements with offshore financial centres. (Lead: TAXUD) | Joint Forum Report on Credit Risk Transfer – December 2005 (Lead: MARKT) Coordination between MS and the Commission on line to pursue in the OECD group on accounts (Lead: TAXUD) |

* Initiatives that were announced in the Action Plan on Company Law and Corporate Governance.

** Initiative that is part of the Financial Services Action Plan

*** Follows from the meeting in the ECOFIN-Council in Oviedo in April 2002.

**** Originally part of the planned new legal framework for payments but separated out.

4TH LINE OF DEFENCE – LAW ENFORCEMENT |

Short term – Actions completed before end 2004 | Medium Term – December 2005 | Long term |

EU-level | Framework Decision on confiscation of crime-related proceeds, instrumentalities and property (lead JAI) Framework Decision on the execution in the EU of confiscation orders (lead JAI) Communication on EU Disqualifications – could address an information exchange mechanism to ensure that disqualified professional persons including company directors, cannot re-enter that profession in another MS. (lead JAI) Commission Proposal on mutual administrative assistance on the protection of the Community’s financial interests against fraud and any other illegal activities which has been adopted by the Commission on 20 July ((COM2004)509). (Lead: OLAF) | Improved cooperation among FIUs via FIU-NET – December 2005 (lead JAI) MoU – FIU and supervisors – December 2005 (Lead: JAI) Improved cooperation FIU’s and other law enforcement authorities – December 2005 (Lead: JAI) Program on investigative techniques – December 2005 (Lead: JAI) Instrument on obstruction of justice to include such things as wilful destruction of documents to destroy financial paper trail. December 2005 (Lead: JAI) Develop enhanced co-operation between private and public sector stakeholders with a common interest to combat/reduce organised crime (EU Action Plan on Public Private Partnerships). (lead JAI) Traceability of on-line financial flows – Launch of Research Project re money laundering and other financial crime vulnerabilities of the Internet as payment infrastructure. (lead JAI) Promote establishment of national bodies specialised in identification, seizing, freezing and confiscation of criminal assets. Promote co-operation among such bodies including establishment of network of “asset recovery bodies”. (lead JAI) Ratification of the 2nd protocol of the PFI Convention (Lead: OLAF) Follow up to anti-fraud agreement with Switzerland by Council Decision on signature and conclusion of this agreement. Subsequent implementation the Community and Member States. (Lead: OLAF) | Instrument on asset sharing and restitution of confiscated proceeds (lead JAI) Corporate liability – develop EU policy on administrative, civil and criminal corporate liability. (lead JAI) |

International level |

[1] „Los Angeles Times“: „ Enron brangiai kainuoja ekonomikai“, 2002 m. sausio 20 d.

[2] KOM(1999)232 ir KOM(2003)284 galutinis.

[3] HSBC dirba 79 jurisdikcijų ir teigia, kad turi palaikyti ryšius su 370 valdžios institucijų, tai jai kasmet atsieina po 320 milijonų eurų. ( HSBC Holding PLC metinė ataskaita p. 7 ir 30). Po plėtros vien ES yra apie 50 institucijų, kontroliuojančių dar sudėtingesnes operacijas ir produktus.

[4] Kai kurios tarptautinės iniciatyvos nurodytos 1 priede.

[5] Trumpalaikės priemonės – iki 2004 m. pabaigos; vidutinės trukmės terminas – iki 2005 m. gruodžio mėn.; ilgalaikės iniciatyvos – po 2006 m.

[6] 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB.

[7] Pasiūlymas dėl EP ir Tarybos direktyvos dėl privalomo metinės atskaitomybės ir konsoliduotos atskaitomybės audito bei Tarybos direktyvų 78/660/EEB ir 83/349/EEB dalinio keitimo – 2004 m. kovo 16 d. KOM(2004)177 galutinis.

[8] 2001 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/2001/EB dėl finansinių sistemų naudojimo pinigų plovimui.

[9] Vertybinių popierių reguliuotojų komitetas.

[10] Komisijos direktyva 2003/125/EB.

[11] Europos vertybinių popierių komitetas (ESC), Europos bankininkystės komitetas (EBC), Europos draudimo ir pensijų komitetas (EIOPS); Europos vertybinių popierių reguliuotojų komitetas (CESR); Draudimo ir darbo pensijų priežiūros komitetas (CEIOPS) ir Bankų priežiūros komitetas (CEBS).

[12] 1999 m. sausio mėn. daugiašalis memorandumas dėl keitimosi informacija vertybinių popierių srityje.

[13] CESR / 03-317c.

[14] Ypač Tarpusavio pagalbos direktyvos 8 straipsnis, kuris „neįpareigoja valstybės narės, turinčios pateikti informaciją, atlikti jokių tyrimų arba perduoti informaciją, jeigu tos šalies įstatymai arba administracinė praktika neleidžia tos valstybės kompetentingai institucijai atlikti tokių tyrimų arba rinkti tokios informacijos“.

[15] 1998 m. kovo 30 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 888/98/EB, nustatantis Bendrijos veiksmų gerinant netiesioginių mokesčių sistemas vidaus rinkoje programą.

[16] Reglamente 1798/2003 jau numatyti bendri tyrimai netiesioginių mokesčių srityje.

[17] CCN/CSI platforma.

[18] Organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kontrolė: Europos Sąjungos strategija naujo tūkstantmečio pradžioje, OL C 124, 2000 5 3, p. 1.

[19] Kas dvejus metus atnaujinama pažangos suvestinė kuriant „Laivę, saugumą ir teisingumą“ Europos Sąjungoje (antroji 2003 m. pusė) 2003 12 30 KOM(2003)812 galutinis

[20] 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos pagrindinis sprendimas dėl kovos su sukčiavimu ir nepiniginių mokėjimo priemonių padirbinėjimo (2001/413/TVR), OL L 149, 2001 6 2, p.1.

[21] Pamatinis sprendimas dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo. 2001/500/TVR, OL L 182, 2001 7 5.

[22] Komisijos ataskaita grindžiama 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pagrindiniu sprendimu KOM(2004)230 galutinis, 2004 m. balandžio 5 d.

[23] 2000 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimas dėl valstybių narių finansinių žvalgybos tarnybų bendradarbiavimo keičiantis informacija. 2000/642/TVR.

[24] Pagrindinio sprendimo dėl nusikalstamu būdu įgyto turto ir priemonių konfiskavimo projektas, OL C 184, 2002 8 2.

[25] Pagrindinio sprendimo dėl konfiskavimo orderių vykdymo projektas, OL C 184, 2002 8 2, p. 3-5.

[26] Įsteigta Tarybos aktu, OL C 326, 2001 11 21, p. 1.

[27] KOM (2003) 688.

[28] Įrodymų paieškos tinkle kibernetinės priemonės (Cyber Tools On-line Search for Evidence).

[29] Taip pat žr. KOM(2004)221.

[30] KOM(2003)317 galutinis.

[31] Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos protokolas (OL C 313, 1996 10 23, p. 1) EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA.