KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI - Besivystančios salys, tarptautinė prekyba ir darnus vystymasis: Bendrijos bendrųjų tarifų lengvatų (BLS) vaidmuo 2006-2015 m.

Santrauka

* Bendrųjų lengvatų sistema (BLS) yra viena is priemonių, turinčių padėti besivystančioms salims kovoti su skurdu, didinant jų pajamas is tarptautinės prekybos. Norint pasiekti sį tikslą, siame komunikate nustatomi principai, kuriais bus grindziami įvairūs 2006-2015 m. priimsimi reglamentai.

* BLS yra vienas is platesnio masto Bendrijos prekybos politikos prioritetų, be to, tai yra vienas is Dohos darbotvarkėje nustatytų besivystančioms salims skirtų prioritetų.

* BLS turi būti stabili, numatoma, objektyvi ir paprasta. Ši sistema turi remtis tuo, kas sioje srityje padaryta ankstesniuose reglamentuose. Ji turi tapti ūkio subjektams prieinamesnė. Jos sistemų skaičius (penkios) turės būti sumazintas.

* BLS turi būti skirta toms salims, kurioms to labiausiai reikia. Ji turi įvairiais būdais skatinti regioninį besivystančių salių bendradarbiavimą. BLS turėtų padėti sioms salims pasiekti tokį konkurencingumo lygį, kad jos galėtų sukurti savo uzdarą ūkį ir turėtų partnerių tarptautinės prekybos mastu.

* Darnaus vystymosi skatinimo svarba turi būti tinkamai įvertinta kuriant vieningą papildomų nuolaidų sistemą visoms specifiniais poreikiais issiskiriančioms besivystančioms salims (,BLS+"), kurios yra pasirasiusios pagrindines tarptautines konvencijas dėl socialinių, aplinkos apsaugos, valdymo teisių, įskaitant ir kovą su narkotikų gamyba ir prekyba. Bendrija panaikins papildomai teikiamas lengvatas, jeigu atsakingų tarptautinių organizacijų vertinimo mechanizmai atskleis ryskius ir sisteminius naudą gaunančių valstybių pazeidimus.

1. Įvadas

Tarptautinė bendruomenė prekybą laiko esminiu vystymosi veiksniu. Tačiau jeigu paties daugiasalio bendradarbiavimo nepakanka, norint panaikinti skurdą, svarbu tampa į sį bendradarbiavimą įtraukti kuo daugiau salių. 2001 m. lapkričio 14 d. PPO Ministrų konferencijos Dohoje priimtoje deklaracijoje buvo pripazinta, kad tarptautinė prekyba galėtų atlikti sį svarbų vaidmenį skatinant ekonominį vystymąsi ir skurdo mazinimą.

Pati vystymosi sąvoka pastaraisiais metais keitėsi. Jos turinys taip issiplėtė, kad apima ne vien ekonominius kriterijus. Nuo siol vystymasis yra apibūdinamas ir kitais kriterijais, tokiais kaip pagarba aplinkai, socialinių sąlygų gerinimas, kova su korupcija, valdymo teisių gerinimas ir t. t.

Įvairios BLS, kurias besivystančioms salims taiko issivysčiusios salys, pirmiausiai Europos Bendrija, turi tapti Dohos darbotvarkės dalimi. Svarbiausias prioritetas - padėti besivystančioms salims pasinaudoti globalizacijos teikiamais pranasumais, ypač susiejant prekybą ir darnų vystymąsi. Galiausiai Pietų-Pietų [1] regioninis bendradarbiavimas yra vienas is tų elementų, kurie gali prisidėti prie salių vystymosi skatinimo. Taigi ir BLS turės, kiek galės, prisidėti prie sių tikslų siekimo.

[1] BLS regioninis bendradarbiavimas gali būti skatinamas kilmės taisyklėmis. Kilmės taisyklės yra paremtos lengvatomis, suteikiamomis atitinkamos salies prekėms. Šios taisyklės BLS yra susvelninamos regioninio bendradarbiavimo atveju, kai reikalaujamą vietinės integracijos lygį galima pasiekti dėl is kaimyninių salių kilusių sudėtinių medziagų.

Šio komunikato uzduotis - nustatyti pagrindinius BLS tikslus ateinančiam desimtmečiui (2006-2015 m.) ir jų įgyvendinimo priemones, tam naudojant jau daugelį metų taikytus reglamentus, kurių pirmasis įsigaliotų 2006 m. sausio 1 d.

2. Vystymasis tarptautinėje ekonomikoje

Pastangos skatinti vystymąsi ir naikinti skurdą turi būti ypač pabrėztos. Vis didėjanti tarptautinės prekybos plėtra (nuolatinis ekonomikos atvirumo lygio augimas tiek issivysčiusiose, tiek besivystančiose salyse) didina uzsienio prekybos politikos instrumentų veiksmingumą. BLS yra vienas is sių instrumentų.

Be to, reikėtų nustatyti pusiausvyrą tarp dviejų sąvokų: vystymosi per prekybą ir vystymosi per industrializavimą. Kilmės taisyklės turėtų atspindėti sią pusiausvyrą. Nagrinėjant medvilnės temą, kuri 2003 m. rugsėjo mėn. PPO Ministrų konferencijoje Kankune sukėlė daug diskusijų, atsiskleidė kai kurių Afrikos salių noras ne tik eksportuoti medvilnės pluostą, turintį mazą pridėtinę vertę, bet ir pardavinėti medziagas arba drabuzius. Toks poziūris būtų labiau pravartus industriniam vystymuisi, kuris remiasi kilmės taisyklėmis, reikalaujančiomis didesnės vertikalios integracijos. Tuo tarpu kai kurios Azijos salys, savo pramonėje daugiausia naudojančios darbo jėgą, norėtų apsirūpinti pusgaminiais, nes jų darbo jėga tarptautinėse rinkose zymiai pigesnė. Šiuo atveju tinkamesnis būtų prekybinis vystymosi suvokimas, palengvinantis pačią prekybą. Todėl kilmės taisyklės privalo būti svelnesnės. Taigi kilmės taisyklės turi būti plėtojamos tolygiai, atsizvelgiant į tokias priestaringas situacijas.

3. BLS apzvalga

Kadangi pastarųjų desimties metų BLS statistiniai duomenys yra issamūs ir laisvai prieinami (iki 2002 m.), galima isskirti dvi tendencijas.

Pirmoji jų ta, kad bendro Bendrijos importo vertė (isreiksta eurais) isaugo nuo 424 iki 936 milijardų eurų (1 pav.), tuo tarpu per tą patį laikotarpį BLS importo vertė padidėjo nuo 30 iki 53 milijardų eurų. Be to, sis BLS augimas buvo netolygus. Tai paaiskinama tuo, kad PPO sudarius tarifų sutartis kai kurie muitai buvo panaikinti istisiems prekių sektoriams (pavyzdziui, 1996 m. muito tarifai panaikinti elektroninėms prekėms ir informacinėms technologijoms. Tai is dalies paaiskina importuojamų prekių sumazėjimą 1997-1998 m., kas matyti 1 pav.). Taigi BLS apimtis kinta priklausomai nuo laikotarpio, dėl to pasunkėja kiekybinis sistemos vertinimas.

>REFERENCE TO A GRAPHIC>

Antroji tendencija yra ta, kad BLS naudojimo lygio [2] kreivė svyruoja (2 pav.), ir tas svyravimas priklauso nuo atsitiktinės tendencijos. Tačiau per pastaruosius ketverius metus pastebėtas drąsinamas kreivės kilimas aukstyn, 2002 m. pasiektas 52,5 % lygis.

[2] Naudojimo lygis: naudą galinčių gauti BLS salių prekybos ir jos apimties, kuriai suteikiamos tarifų lengvatos, santykis.

>REFERENCE TO A GRAPHIC>

4. BLS 2006-2015 m.

Nors muitai dabar yra kaip niekad mazi, jie vis dar yra kliūtis daugeliui prekių. Daugumą pramonės sektorių, kur ūkio subjektų konkurencija itin nuozmi, muitų sumazinimas skatina zaliavų ieskoti kitose salyse.

Kol Dohos dienotvarkėje bus nuspręsta, kokia bus mokesčių politika, BLS, ypač Bendrijos siūloma sistema, vis dar gali būti naudingas įrankis salių vystymuisi. Is tiesų Bendrijos taikoma BLS yra pati dosniausia ir didziausia is visų kitų, kurias siūlo issivysčiusios salys [3]. Ši Bendrijos BLS padėtis ateinančiais metais dar labiau sustiprės 2004 m. geguzės 1 d. įvykus ES plėtrai [4].

[3] Bendrijos BLS apima 178 nepriklausomas valstybes ir teritorijas. Is siek tiek daugiau nei 10 000 prekių, įrasytų Kombinuotojoje nomenklatūroje, 7000 perdirbtų prekių galima taikyti BLS, t. y. daugeliui pramoninių prekių ir didziajai daugumai zemės ūkio ir zuvinininkystės prekių. Pusei prekių taikomas nulinis mokestis, o kitai pusei jautriausių prekių taikoma ribota 3,5 procentinių taskų nuolaida (DTS tarifas 20% mazesnis tekstilės gaminiams ir drabuziams). Pagal atskirą susitarimą BLS nulinį mokestį taiko visoms prekėms, isskyrus ginklus, kurių kilmės salys yra 49 maziau issivysčiusios salys ir Rytų Timoras.

[4] 2002 m. BLS naudą gaunančių besivystančių salių prekyba siekė 53 milijardus eurų (5,6% viso Bendrijos importo), o antroje pagal dydį Jungtinių Valstijų BLS - 16,4 milijardo eurų.

5. BLS teisinis pagrindas

Pagal Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) BLS yra isimtis, taikoma didziausio palankumo salies principui. Tačiau BLS taip pat tinka 1979 m. GATT straipsnis dėl muitų apmokėjimo islygos. Tokį straipsnį PPO apeliacinė institucija nagrinėjo Indijai pateikus skundą dėl Bendrijos BLS ir jos skatinamųjų kovos su narkotikų gamyba ir prekyba priemonių.

1979 m. GATT straipsnis rodo, kad pati BLS schema turi būti ,suvienodinta, ji negali būti abipusė ar diskriminacinė". BLS turi palengvinti besivystančių salių prekybą, ją skatinti ir atitikti besivystančių salių vystymosi, finansavimo ir prekybos poreikius.

PPO apeliacinė institucija pareiskė, kad is esmės issivysčiusios salys gali skirti skirtingus tarifus prekėms, kurias įveza skirtinga BLS besinaudojančios naudą gaunančios salys, jei kitoms, panasiomis prekybos sąlygomis besinaudojančioms salims bus keliami tie patys reikalavimai. PPO narė, norėdama suteikti papildomų mokestinių lengvatų savo BLS, turėtų objektyviai nustatyti, kokie yra salies vystymosi poreikiai, ypač jeigu tai yra besivystanti salis, kuriai galėtų būti taikomos isskirtinės sąlygos.

6. Priemonės, kurias reikia įgyvendinti BLS

Taigi per 2006-2015 m. desimtmetį įvairiuose BLS reglamentuose reikės:

6.1. Islaikyti didelę tarifų pasiūlą

Yra trys natūralūs BLS pasiūlos[5] mazėjimo veiksniai. Pirmasis yra DTS[6] muito mokesčių mazinimas, dėl kurio sumazėja vidutinė lengvatinė marza[7] Antrasis - kai PPO sudaro tarptautines sutartis dėl muito mokesčių panaikinimo tam tikram kiekiui galinčių priklausyti BLS prekių (zr. 3 dalį). 2001 m. tarptautiniame susitarime dėl kavos arba 1996 m. PPO Ministrų konferencijoje Singapūre priimtame susitarime dėl informacinių technologijų buvo panaikinti muito tarifai daugybei prekių, dėl to sumazėjo ir nominali BLS aprėptis. Trečiasis veiksnys numato dvisalių sutarčių arba regionų laisvųjų mainų augimą.

[5] BLS pasiūla: tarifų lengvatos, kurias galima suteikti BLS teikiamą naudą gaunančioms valstybėms. 2002 m. BLS pasiūla buvo įvertinta 2,2 milijardo eurų nesurinktų muito mokesčių forma.

[6] DTS mokesčiai: mokesčiai, kuriuos Bendrija taiko trečiosioms salims, isskyrus lengvatinius tarifus, tokius kaip BLS.

[7] Lengvatinė marza: skirtumas tarp DTS mokesčių ir lengvatinių BLS mokesčių.

Yra keletas būdų islaikyti ar net isplėsti Bendrijos pasiūlą. Visų pirma pasiūla gerokai issiplečia 2004 m. geguzės 1 d. į Bendriją įstojus desimčiai naujų narių. Tačiau taip pat reikėtų apsvarstyti, kokias kitas prekes būtų galima įtraukti į BLS. Mazdaug desimtadalis prekių, apmokestinamų bendruoju muitų tarifu, nepriklauso BLS. Be to, kai kurios prekės, siuo metu priskiriamos jautrioms, galėtų būti perkeltos į nejautrių prekių kategoriją, pavartojus kintančią prekės jautrumo sąvoką (zr. 2 dalį).

Lengvatinės marzos (siuo metu 3,5 procentinių punktų jautrioms prekėms ir 100% nejautrioms prekėms) bus bent jau islaikytos, o kai įmanoma - ir padidintos.

Pagaliau Komisija ir toliau atsizvelgs į tai, kokią įtaką sios taikomos priemonės daro patiems tolimiausiems regionams.

6.2. BLS skirti toms salims, kurioms to labiausiai reikia

Kadangi Bendrijos BLS apima milziniską teritoriją, jai turi būti skiriama daug biudzeto lėsų. Todėl BLS turėtų padėti geriau įsitraukti į tarptautinę prekybą toms salims, kurioms labiausiai to reikia, pavyzdziui, maziau issivysčiusioms ir labiausiai pazeidziamoms besivystančioms salims (nedidelės ekonomikos, anklavo salims, nedidelėms saloms-valstybėms ir mazą pelną gaunančioms salims). Todėl joms BLS ir turi būti skiriama pirmiausia. Tai galima pasiekti įvairiais būdais, tačiau vienas tinkamiausių - konkurencingiausių salių ir prekių perkėlimas į aukstesnį lygį( [8]). Perkėlimą į aukstesnį lygį ypač tinka taikyti tam tikroms konkurencingiausių salių prekių grupėms. Tai reiskia, kad sioms prekėms taikomos lengvatos yra nereikalingos ir netgi nepateisinamos. Tačiau labiausiai pazeidziamoms salims sį prekių perkėlimą į aukstesnį lygį reikės atlikti itin apgalvotai.

[8] Perkėlimas į aukstesnį lygį: kai kurių prekių panaikinimas BLS (tiktai vienai ar kelioms kilmės salims).

Taigi kurioms salims labiausiai reikia taikyti BLS? Be abejo, maziau issivysčiusioms salims lengvatos turėtų būti suteikiamos kiek įmanoma platesniu mastu. Taip pat turėtų būti įvestos svelninančios priemonės, kurias Jungtinės Tautos taikytų salims, isbraukiamoms is maziau issivysčiusių salių sąraso. Is tiesų, isbraukus salį is sąraso, ji issyk netenka BLS teikiamų pranasumų, kuriais naudojosi būdama maziau issivysčiusi salis. Turėtų būti sukurtas mechanizmas, leidziantis pamazu pasitraukti is specialios BLS, vadinamos ,Viskas, isskyrus ginklus" (,Everything But Arms") [9].

[9] Šis susitarimas BLS yra pats palankiausias. Mazdaug 10 000 apmokestinamų prekių (isskyrus ginklus), neatsizvelgiant į jų jautrumą, taikomas nulinis mokestis.

Egzistuoja ir dar viena salių grupė, kuriai reikėtų taikyti BLS; tai yra anklavo salys, mazą pelną gaunančios salys, kurios negali įsitvirtinti didelėse rinkose, arba jos negali to pasiekti dėl logistikos problemų, ar dėl to, kad nėra visokeriopo ekonomikos plėtimo. BLS ypač reikia taikyti tekstilės ir drabuzių pramonei. 2003 m. spalio mėn. Komisijos komunikate( [10]) buvo pabrėzta būtinybė lengvatas skirti toms salims, kurioms labiausiai jų reikės, kai 2005 m. sausio 1 d. bus panaikinta DTS tekstilės kvotų sistema.

[10] [?]) Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl būsimojo tekstilės ir drabuzių sektoriaus issiplėtusioje Europoje. 2003 m. spalio 29 d. KOM 2003(649) galutinis.

6.3. Pasiūlyti paprastesnę ir prieinamesnę BLS

Reikia rūpintis sistemos supaprastimu. Ypač daug dėmesio turi būti skiriama jau pradėtam dabartinės BLS supaprastinimui. Kad sistema būtų supaprastinta, reikia mazinti sistemų skaičių, kurių siuo metu yra penkios [11], ir sukurti vieną skatinamąją sistemą vietoj kelių specialių skatinamųjų priemonių: darbo teisių apsaugai, aplinkos apsaugai ir kovai su narkotikų gamyba ir prekyba. Taigi vietoj dabar veikiančių penkių BLS bus tik trys: bendrosios priemonės, specialiosios priemonės maziau issivysčiusioms salims ir skatinančios darnų vystymąsi priemonės. Paprastinant BLS taip pat reikėtų is naudą gaunančių valstybių sąraso isbraukti tas salis, kurios naudojasi sutartiniu lengvatiniu priėjimu prie bendrosios rinkos, dazniausiai remdamosi laisvosios prekybos sutartimis. Bendrija, suprantama, uztikrins, kad nebūtų jokių nuostolių BLS besinaudojančiai saliai, nes visų prekių apmokėjimas is anksto turės būti konsoliduotas siuo metu rengiamose sutartyse. Dėl kilmės taisyklių reikės imtis suderintų veiksmų, nes Komisijos alioji knyga ,Kilmės taisyklių ateitis lengvatinėse prekybos sistemose" [12] sukėlė daug diskusijų. Galiausiai reglamentai dėl BLS turės įsigalioti kuo greičiau, kad ūkio subjektai savo veiklą galėtų planuoti is anksto.

[11] Bazinė BLS (7000 jautrių ir nejautrių prekių), EBA sistema maziau issivysčiusioms salims, dvi skatinamosios sistemos - ,socialinė" ir ,aplinkos apsaugos", pagal kurias jautrioms prekėms yra suteikiama papildomų lengvatų is turinčių teisę jas gauti salių (dabartinė BLS - Moldavijai ir Šri Lankai) ir specialiosios skatinamosios priemonės kovai su narkotikų gamyba ir prekyba (,narkotikai"), panasi į EBA sistemą (12 naudą gaunančių valstybių).

[12] 2003 m. gruodzio 18 d. KOM 2003(787).

6.4. Perkėlimą į aukstesnį lygį paversti skaidresniu ir orientuotu į pagrindines naudą gaunančias valstybes

Perkėlimas į aukstesnį lygį turi būti taikomas naudą gaunančių valstybių prekių grupėms, kurios yra konkurencingos Bendrijos rinkoje ir kurioms nebereikia eksportą skatinančių BLS priemonių. Perkėlimas į aukstesnį lygį nėra nuobauda - tai zenklas, kad BLS sėkmingai įvykdė savo uzduotį, bent jau tų salių ar tų prekių atzvilgiu. Taigi perkėlimas į aukstesnį lygį yra glaudziai susijęs su naudą gaunančios valstybės ekonomikos konkurencingumu.

Perkeltos į aukstesnį lygį salys yra skatinamos kuo labiau įvairinti savo ekonomiką. Tuo tarpu kitos naudą gaunančios valstybės galės gauti didesnę BLS paramos dalį. Be to, 2005 m. sausio 1 d. panaikinus DTS kvotas, perkėlimas į aukstesnį lygį padės sureguliuoti tekstilės gaminių ir drabuzių prekybos srautus.

Didziausi susitarimų dėl perkėlimo į aukstesnį lygį pakeitimai bus padaryti siekiant juos supaprastinti. Dabartiniai kriterijai, tokie kaip lengvatinio importo dalis, valstybės vystymosi indeksas, eksporto specializacijos rodiklis, bus pakeisti vienu paprastu kriterijumi - Bendrijos rinkos dalimi, isreiksta lengvatinio importo dalimi. Bus panaikintas prekių skirstymas sektoriais( [13]), sukurtas vien perkėlimui į aukstesnį lygį. Prekių grupės bus nustatomos tiesiog pagal Kombinuotosios nomenklatūros( [14]) sektorius. Dėl savo sandaros ir paprastumo sia sistema į aukstesnį lygį bus perkeliama tik keletas pačią didziausią naudą gaunančių valstybių( [15]). Is esmės į aukstesnį lygį bus perkeliamos tik salys, kurios yra vienodai konkurencingos pagal visas sektoriaus prekes. Mazos salys, konkurencingos tik pagal keletą prekių, jokiu būdu negalės būti perkeliamos į aukstesnį lygį tik dėl sių prekių.

[13] BLS taikomas 7000 prekių, kurios yra suskirstytos į 34 sektorius.

[14] Kombinuotoji nomenklatūra yra Harmonizuotos sistemos, tarptautinės muitų tarifų nomenklatūros, priimtos Pasaulio muitinių organizacijoje, naudojamos 95% tarptautinės prekybos, Bendrijos dalis. Šios dvi nomenklatūros yra suskirstytos į 21 skyrių (pavyzdziui, 11 skyrius apima tekstilės ir drabuzių prekes).

[15] Maziau nei desimtadaliui is 178 naudą gaunančių salių ir teritorijų, kurioms taikoma BLS.

6.5. Nustatyti darnų vystymąsi ir valdymą skatinančias priemones

Kaip jau buvo galima įsitikinti, kai kurios besivystančios salys, patekusios į dideles pasaulio rinkas, susiduria su tam tikromis problemomis: kovos su narkotikais sunkumai arba nepakankamas ekonomikos sričių plėtimas. BLS iskėlus tikslą isskirtinę pagalbą skirti toms salims, kurioms labai jos reikia, naujoji jos schema turės garantuoti, kad taikomos priemonės teigiamai paveiks specifinius salies vystymosi poreikius ir kad jos nepriestaraus muito apmokėjimo islygai. Papildomos lengvatos turėtų būti prieinamos visoms besivystančioms salims, turinčioms tuos pačius vystymosi poreikius.

Dvi specialios skatinamosios priemonės dėl darbo teisių apsaugos ir aplinkos apsaugos (,socialinė" ir ,aplinkos apsaugos" islyga) savo dabartine forma yra mazai naudojamos. Kai kurios is naudą gaunančių valstybių nepanoro leisti grieztai vertinti jų socialinių teisės aktų turinio ir įgyvendinimo. Be to, dėl vertinimo procedūrų trukmės ir sąlyginio sudėtingumo si priemonė tapo dar nepatrauklesnė. Galiausiai aplinkos apsaugos skatinamosios priemonės apima tik tropinius miskus, o tai labai susiaurina patį aplinkos apsaugos supratimą. Be to, apeliacinė institucija kritikavo dėl to, kad nėra kriterijų, nustatančių specialiąsias kovos su nelegalių narkotikų gamyba ir prekyba priemones.

Todėl būtų naudinga isplėsti darnaus vystymosi ir valdymo sąvoką. Daugybė tarptautinių konvencijų bei deklaracijų yra pripazinusios, kad egzistuoja rysys tarp salies vystymosi bei pagarbos zmogaus ir aplinkos teisėms, socialinėms ir politinėms teisėms. Dėl nesugebėjimo gerbti sių pagrindinių, įvairiose tarptautinėse konvencijose patikslintų normų besivystančioms salims kyla tam tikrų problemų. Todėl derėtų teigiamai vertinti siuos specifinius vystymosi poreikius ir suteikti papildomų lengvatų toms besivystančioms salims, kurios yra pasirasiusios tokias pagrindines tarptautines konvencijas.

Naujos, darnų vystymąsi skatinančiosios priemonės jau tirtus įvertinimus a priori pakeis ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautines konvencijas skatinančia sistema. Ji bus taikoma naudą gaunančioms valstybėms, ratifikavusioms tarptautines darnaus vystymosi normas, įskaitant ir pagrindines zmogaus teises ginančias konvencijas (politines, ekonomines ir socialines teises; kovą su kankinimais bei diskriminacija dėl lyties ir rasės; kovą dėl moterų ir vaikų teisių), bei tam tikras konvencijas, kurios gina darbuotojų teises ir rūpinasi aplinkos apsauga (pavyzdziui, kova su prekyba nykstančiomis rūsimis; ozono sluoksnio apsauga); taip pat atitinkamas konvencijas, skirtas kovai su nelegalių narkotikų gamyba ir prekyba. Visa tai besivystančioms salims yra neginčijamas pranasumas (kaip anksčiau minėta).

Buvo pasirinktos tos konvencijos, kuriose atitinkamos tarptautinės institucijos yra nustačiusios reguliariai jų įgyvendinimą vertinančius mechanizmus. Komisija į tokius kompetentingų tarptautinių institucijų vertinimus atsizvelgs pries sudarydama is skatinamųjų priemonių naudos gaunančių valstybių sąrasą. Pačios valstybės turės pateikti svarstyti oficialų prasymą, kuriame nurodys pagrindinę savo prasymo tinkamumą pagrindziančią informaciją. Tokie prasymai galės būti pateikiami tuoj pat, kai tik Taryba patvirtins naują BLS, suteiksiančią lengvatas naujus objektyvius vystymosi kriterijus atitinkančioms salims. Sistemoje bus numatyta patikima ir greita sustabdymo islyga. Šia islyga, inicijuota Komisijos, valstybių narių ir Europos Parlamento, bus remiamasi pradedant Komisijos tyrimą, pagal kurį naujų skatinamųjų priemonių taikymas bus sustabdytos salims, nesilaikančioms pasirasius konvencijas prisiimtų savo įsipareigojimų.

6.6. Patobulinti kilmės taisykles

Reikalinga sąlyga lengvatoms gauti yra kilmės taisyklės, tačiau jos buvo sukurtos tuo metu, kai tarptautinė ekonomikos aplinka ir prekių gamybos sąlygos buvo visai kitokios. Remiantis neseniai atliktais darbais (6.3 skyriuje minėta alioji knyga) buvo pripazinta, kad reikalingas aiskus taisyklių pritaikymas (jas supaprastinant), grieztas turinys (kilmės kriterijus arba regioninės taisyklės) bei atitinkamos procedūros (formalumai ir kontrolė).

Buvo leista lanksčiau traktuoti taisykles. Tačiau lankstesnė politika turės būti taikoma ir skatinant salių vystymąsi, ne vien prekyboje. Vienas is tikslų bus palengvinti taisyklių taikymą, kad galų gale būtų galima optimaliai panaudoti lengvatas. Sistemą galėtų patobulinti regioninis poziūris, kuris skatintų naudą gaunančių salių bendradarbiavimą. Komisija pabrėzė Pietų salių regioninės integracijos svarbą joms įsitraukiant į tarptautinę prekybą [16]. Šis bendradarbiavimas buvo įvestas BLS pries du desimtmečius, kai de facto buvo pripazintas regioninis poziūris į vystymąsi ir įkurtos regioninės asociacijos (ASEAN, Andų ir Centrinė Amerika, vėliau PARBA). Remiantis is skirtingų regionų gautais prasymais, bus apsvarstytos tarpregioninio poziūrio galimybės. Tokiomis sąlygomis palengvinti regioninį vystymąsi būtų galima tinkamai patikslinus siuo metu nustatytas sąlygas.

[16] Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui ,Prekyba ir vystymasis: padėti besivystančioms salims pasinaudoti prekyba". 2002 m. rugsėjo 18 d. KOM(2002) 513 galutinis.

6.7. Atkurti laikino panaikinimo priemones, apsaugos nuostatas ir kovą su sukčiavimu

Naujoji BLS dėl savo perkėlimo į aukstesnį lygį mechanizmo, skirto konkurencingiausioms salims, daugumai naudą gaunančių valstybių leis teikiamomis lengvatomis naudotis be apribojimų, kitaip nei specifinės BLS taisyklės. Laikino panaikinimo priemonės ir apsaugos nuostatos turi būti patikslintos, kad atitiktų naujai susidariusią padėtį. Nors sios priemonės bus naudojamos tik isskirtiniais atvejais, jos turi būti patikimesnės, todėl paprastesnės ir lanksčiau taikomos, ypač nelegalioje komercinėje veikloje.

Apskritai Bendrijos kovos su sukčiavimu ir finansinių instrumentų apsaugos priemonės, naudojamos BLS, laikomos techniskai patikimomis. Komisija norėtų islaikyti sias priemones, tačiau mano, kad jos bus veiksmingos tik tuomet, kai uz BLS valdymą atsakinga Komisija (taip pat ir valstybės narės) turės pakankamai politinės valios ir ryzto jas sistemingai taikyti tais atvejais, kai to reikės.

Naudą gaunančios salys mūsų visų ir savo pačių naudai taip pat yra atsakingos uz sėkmingą BLS pritaikymą. Tai jos turi sukurti veiksmingas ir tinkamas administracines struktūras, kurios uztikrintų, kad vieni ar kiti dokumentai yra originalūs, kai jie surasomi ir isduodami.

7. Isvados

Komisija pasiūlys daugiamečių reglamentų projektus, skirtus siame komunikate aprasytiems tikslams pasiekti. Ji pasistengs pateikti savo pasiūlymus tokiu metu, kad naudą gaunančios valstybės ir ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko prekybos srautams sudaryti. Ši nuostata ir ilgametis stabilumas (atsiradęs panaikinus kasmet vykdomą perkėlimą į aukstesnį lygį) padės stabilizuoti BLS ir kartu padidins jos patrauklumą.

Naujoji BLS numatoma trukmė - desimt metų, iki 2015-ųjų. Reguliariai, kas trejus metų, bus atliekamas detalus sistemos įvertinimas ir, jeigu reikės, bus daromos pataisos, pavyzdziui, po daugybės daugiasalių derybų atsirado Dohos dienotvarkė.

Naujasis BLS reglamentas iki įsigaliojimo trejiems metams 2004 m. rudenį bus pateiktas Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, o įsigalioti jis turi 2006 m. sausio 1 d.