KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMINIŲ IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI - Baltoji knyga dėl bendro intereso paslaugų

1. Įvadas

Pastaraisiais metais diskusijose dėl Europos visuomenės modelio vyravo Europos Sąjungos vaidmens nustatant bendro intereso paslaugas [1] tema. Suprantant, kad lemiamą įtaką Europos salių piliečių gyvenimo kokybei, aplinkai ir Europos įmonių konkurencingumui turi gerai funkcionuojančios, prieinamos, įperkamos ir aukstos kokybės bendro intereso paslaugos, Europos Komisija priėmė aliąją knygą dėl bendro intereso paslaugų, [2] kuria buvo pradėtos plataus masto viesos konsultacijos, kaip geriausiai skatinti aukstos kokybės bendro intereso paslaugų teikimą Europos Sąjungoje. aliąja knyga konsultacijų dalyvių buvo prasoma pateikti pastabas dėl Europos Sąjungos vaidmens nustatant bendro intereso paslaugoms keliamus tikslus ir dėl tų paslaugų organizavimo, finansavimo ir vertinimo.

[1] Sąvokų apibrėzimą zr. 1 priede

[2] KOM(2003) 270, 2003 5 21

aliąja knyga pradėtos diskusijos susilaukė didelio suinteresuotų salių susidomėjimo ir buvo jų gerai priimtos. Komisija gavo beveik 300 atsiliepimų is plataus respondentų rato, tame tarpe is daugelio valstybių narių [3]. Komisija parengė ataskaitą dėl viesų konsultacijų, kurioje analizuojami gauti atsiliepimai ir pateikiama medziaga esamai baltajai knygai [4].

[3] Pilnas atsiliepimų tekstas pateiktas Komisijos tinklapyje adresu: http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/service_general_interest/comments/public_en.htm

[4] Ataskaita apie viesas konsultacijas dėl zaliosios knygos dėl bendro intereso paslaugų, Komisijos darbo dokumentas, SEC(2004) 326, 2004 3 15: http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/service_general_interest

Atsizvelgdama į Europos Parlamento prasymą, isdėstytą jo 2004 m. sausio 14 d. rezoliucijoje dėl zaliosios knygos [5], Komisija prieina isvadas dabartinėje baltojoje knygoje pateiktos diskusijos pagrindu.

[5] Europos Parlamento rezoliucija dėl zaliosios knygos dėl bendro intereso paslaugų, 2004 1 14, (T5-0018/2004)

Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas [6] bei Regionų komitetas [7] taip pat aptarė zaliojoje knygoje iskeltus klausimus ir pateikė savo nuomonę.

[6] Nuomonė dėl zaliosios knygos dėl bendro intereso paslaugų, CESE 1607/2003, 2003 12 11

[7] 2003 m. lapkričio 20 d. Regionų komiteto nuomonė dėl zaliosios knygos dėl bendro intereso paslaugų, CdR 149/2003 galutinė

Intensyvios diskusijos dėl bendro intereso paslaugų taip pat vyko konvente dėl Europos ateities.

Be to, Teisingumo Teismas, isnagrinėjęs įvairius klausimus, susijusius su bendro ekonominio intereso paslaugomis, ypač susijusius su jų finansavimu, paskelbė svarbų sprendimą dėl viesųjų paslaugų kompensavimo [8].

[8] 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje C-280/00 Altmark Trans

Diskusijos parodė, kad egzistuoja ryskūs nuomonių ir poziūrių skirtumai. Nepaisant to, sutarta dėl būtinybės uztikrinti harmoningą rinkos mechanizmų ir viesųjų paslaugų tarnybų funkcionavimą. Bendro intereso paslaugos ir situacija, kurioje jos yra teikiamos, kaip ir pati Europos Sąjunga, nuolat vystosi ir tas procesas vyks toliau. Pateikusi sią Baltąją knygą Komisija nenori uzbaigti Europos lygmeniu vykstančių diskusijų. Komisija kaip tik siekia skatinti diskusijas apibrėziant Europos Sąjungos vaidmenį ir kontekstą, kuriame tos paslaugos gali deramai funkcionuoti.

Baltojoje knygoje pateikiamas Komisijos poziūris dėl Europos Sąjungos vaidmens formavimo skatinant aukstos kokybės bendro intereso paslaugų teikimą, ir nustatomi pagrindiniai strategijos elementai, kuriais siekiama uztikrinti, kad visi Europos Sąjungos salių piliečiai ir įmonės galėtų naudotis aukstos kokybės ir įperkamomis paslaugomis. Tame dokumente pateikiami tik kai kurie svarbiausi diskusijų klausimai, nes neįmanoma jame isnagrinėti visų konsultacijų procese iskeltų klausimų. Labiau specifiniai klausimai bus nagrinėjami atitinkamų veiklos krypčių kontekste.

2. Sąjungos valstybinių valdzios institucijų pasidalijamoji atsakomybė

Viesos diskusijos dėl zaliosios knygos parodė, kad yra aiskus sutarimas dėl aukstos kokybės bendro intereso paslaugų svarbos Europos visuomenei. Atskyrus Europos Sąjungos ir valstybių narių valstybinių valdzios institucijų uzduotis ir galias Sąjunga ir valstybinės valdzios institucijos dalijasi atsakomybe daugelyje sričių, tačiau issamus teiktinų paslaugų nustatymas islieka valstybių narių kompetencijoje.

2.1. Esminis Europos modelio elementas

Diskusijos dėl aliosios knygos patvirtino bendro intereso paslaugų, kaip esminio elemento, kuriuo paremtas Europos visuomenės modelis, svarbą. Nepaisant nemazų diskusijos dalyvių poziūrių ir perspektyvų skirtumų, konsultacijos parodė aiskų sutarimą dėl būtinybės uztikrinti aukstos kokybės ir prieinamų bendro intereso paslaugų teikimą visiems Europos Sąjungos piliečiams ir įmonėms. Diskusijos taip pat patvirtino, kad Europos Sąjungoje egzistuoja bendro intereso paslaugų koncepcija, kuri atspindi Bendrijos vertybes ir tikslus, ir kurią sudaro tokie bendri principai: visuotinumas, tęstinumas, paslaugų kokybė, prieinamumas ir vartotojų apsauga.

Europos Sąjungoje bendro intereso paslaugos yra labai svarbios siekiant uztikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą ir Europos ekonomikos konkurencingumą. Europos piliečiai ir įmonės pagrįstai reikalauja, kad jiems būtų uztikrinta galimybė naudotis įperkamomis aukstos kokybės bendro intereso paslaugomis visoje Europos Sąjungoje. Tokia galimybė yra esminis buvimo Europos Sąjungos piliečiu elementas. Ji absoliučiai būtina norint uztikrinti, kad Sąjungos piliečiai galėtų pilnai naudotis savo pagrindinėmis teisėmis. Įmonės aukstos kokybės bendro intereso paslaugas vertina kaip būtiną konkurencingos verslo aplinkos sąlygą. Aukstos kokybės, prieinamų ir įperkamų bei vartotojų ir įmonių poreikius atitinkančių bendro intereso paslaugų teikimas yra svarbus elementas, prisidedantis prie Sąjungos strateginio tikslo ,tapti pasaulyje konkurencingiausia ir dinamiskiausia zinių ekonomika, galinčia uztikrinti subalansuotą ekonomikos augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą [9]".

[9] 2000 m. kovo 23-24 d. Lisabonos Europos vadovų tarybos pirmininkaujančios salies isvados, 5 pastraipa. Dėl issamesnės informacijos zr.: http://europa.eu.int/comm/lisbon_strategy/intro_en.html

aliojoje knygoje Komisija yra pabrėzusi, kad bendro intereso paslaugos padėjo siekiant Sąjungos tikslų didziojoje dalyje Bendrijos politikos krypčių. Tuo pat metu Bendrijos vykdoma politika didele dalimi sąlygojo bendro intereso paslaugų kokybės gerinimą, paslaugų skaičiaus ir veiksmingumo didinimą.

Remiantis Steigimo sutarties 16 straipsnyje [10] ir Pagrindinių zmogaus teisių chartijos 36 straipsnyje [11] įtvirtintais principais Komisija yra įsipareigojusi savo kompetencijos ribose pilnai atsizvelgti į ypatingą bendro intereso paslaugų vaidmenį formuojant politiką ir vykdant savo veiklą. Komisija stengsis uztikrinti, kad Europos Sąjunga ir toliau prisidėtų prie bendro intereso paslaugų, kurios yra Europos modelio dalis, plėtojimą, tuo pačiu atsizvelgiant į valstybėse narėse esamų tradicijų, struktūrų ir situacijų įvairovę. Atliktas pagrindinių iniciatyvų poveikio įvertinimas [12] bei reguliarus atitinkamų Bendrijos politikos krypčių vertinimas padės siekti to tikslo remiantis geresnio reglamentavimo principais [13].

[10] 16 straipsnio tekstas: ,Nepazeisdamos 73, 86 ir 87 straipsnių ir atsizvelgdamos į tai, kokią vietą tarp Sąjungos bendrųjų vertybių uzima bendrus ekonominius interesus tenkinančios paslaugos ir koks yra jų vaidmuo skatinant socialinę ir teritorinę sanglaudą, Bendrija ir valstybės narės pagal savo atitinkamus įgaliojimus ir sios Sutarties taikymo sritį rūpinasi, kad tokios paslaugos būtų pagrįstos principais ir sąlygomis, padedančiomis joms atlikti savo uzduotis"

[11] 36 straipsnio tekstas: ,Siekiant skatinti socialinę ir teritorinę Sąjungos sanglaudą, Sąjunga pripazįsta ir gerbia prieigos prie bendro ekonominio intereso paslaugų galimybę, nustatytą nacionalinė teisė remiantis Europos Bendrijos Steigimo sutartimi"

[12] Komisijos komunikatas dėl poveikio įvertinimo, KOM(2002) 275 galutinis, 2002 6 5

[13] Europinis valdymo modelis: geresnė įstatymų leidyba, Komisijos komunikatas, KOM(2002) 276, 2002 6 5

Šiuo lemiamu Sąjungos vystymosi etapu didziausią dėmesį reikės kreipti į naujųjų valstybių narių vystymosi raidą ir į jų ypatingus poreikius, kurie didziąja dalimi atsirado dėl jų ekonomikos transformavimo per paskutiniuosius du desimtmečius.

2.2. Valstybinių valdzios institucijų atsakomybė

Nors bendro intereso paslaugų teikimas gali būti organizuotas bendradarbiaujant su privataus sektoriaus įmonėmis, taip pat gali būti patikėtas privačioms ar valstybinėms įmonėms, viesųjų paslaugų įpareigojimus ir uzduotis turėtų nustatyti atitinkamo lygmens valstybinės valdzios institucijos. Atitinkamos valstybinės valdzios institucijos taip pat yra atsakingos uz rinkos reguliavimą ir turi uztikrinti, kad paslaugų teikėjai vykdytų jiems patikėtas viesųjų paslaugų uzduotis.

Konsultacijose dėl zaliosios knygos buvo pabrėzta, kad siekiant vidaus rinką islaikyti konkurencingą, atitinkamos valstybinės valdzios institucijos turi islaikyti reikiamas galias siekiant uztikrinti, kad būtų efektyviai siekiama nustatytų viesosios politikos tikslų, ir kad būtų gerbiamos demokratinio pasirinkimo laisvės, be kita ko priklausomos nuo kokybės ir islaidų. Dėl to valstybinėms valdzios institucijoms turi būti suteiktos reikiamos priemonės ir uztikrinta ekspertų parama. Esamos atskiriems sektoriams taikomos Bendrijos taisyklės nustato specialias teisines priemones ir galias, kurios leidzia valstybėms narėms uztikrinti viesosios politikos tikslų įgyvendinimą. Didziausią dėmesį valstybės narės turi kreipti į nuolat sudėtingesnėmis tampančias prieziūros institucijų uzduotis ir toms institucijoms suteikti visas reikiamas priemones ir resursus.

2.3. Sąjungos ir jos valstybių narių pasidalijamoji atsakomybė

aliojoje knygoje Komisija jau yra pabrėzusi, kad Steigimo sutartyje yra numatyta visa eilė priemonių, uztikrinančių, kad Europos Sąjungos vartotojai galėtų naudotis aukstos kokybės ir įperkamomis bendro intereso paslaugomis. Nepaisant to, visų pirma bendro intereso paslaugas turi nustatyti, organizuoti, finansuoti ir stebėti jų vykdymą atitinkamos nacionalinės, regioninės ir vietos valdzios institucijos.

Ši pasidalijamosios atsakomybės koncepcija yra įtvirtinta EB Steigimo sutarties 16 straipsnyje, kuris tiek Bendrijai, tiek valstybėms narėms nustato atsakomybę savo įgaliojimų ribose uztikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos bendro ekonominio intereso paslaugų teikėjams vykdyti savo uzduotis. Valstybių narių teisė paskirti konkrečius viesųjų paslaugų įpareigojimus ekonominės veiklos vykdytojams ir uztikrinti, kad tų įpareigojimų būtų laikomasi, taip pat netiesiogiai pripazįstama EB Steigimo sutarties 86 straipsnio 2 dalyje [14].

[14] 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad ,įmonėms, kurioms yra patikėta teikti bendro ekonominio intereso paslaugas ... sioje Sutartyje nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos, jei jų taikymas nei teisiskai, nei faktiskai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uzdavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris priestarautų Bendrijos interesams"

Diskusijose dėl zaliosios knygos buvo sutarta, kad nėra reikalo Bendrijai suteikti papildomų galių bendro intereso paslaugų srityje. Is principo Komisija sutinka su tokiu vertinimu. Jos nuomone, siuo metu Bendrijai suteiktos galios bendro intereso paslaugų srityje yra tinkamos ir pakankamos, kad būtų galima uztikrinti gerai funkcionuojančių paslaugų teikimą ir plėtojimą visoje Sąjungos teritorijoje.

Tuo pat metu Komisija sveikina esamų EB Steigimo sutarties 16 straipsnio nuostatų pataisas, kurias III-6 straipsniu pasiūlė Europos Konventas dėl sutarties dėl konstitucijos projekto:

,Nepazeisdamos III-55, III-56 ir III-136 straipsnių ir atsizvelgdamos į tai, kad bendrus ekonominius interesus tenkinančios paslaugos yra visuotinai vertinamos Sąjungoje ir į jų vaidmenį skatinant socialinę ir teritorinę sanglaudą, Bendrija ir valstybės narės pagal savo atitinkamus įgaliojimus ir sios Sutarties taikymo sritį rūpinasi, kad tokios paslaugos būtų pagrįstos principais ir sąlygomis, padedančiomis joms atlikti savo uzduotis. Tuos principus ir sąlygas nustato europiniai įstatymai".

Įsigaliojus sutarčiai dėl konstitucijos, si nuostata suteiks papildomą teisinį pagrindą Bendrijos veiksmams bendro ekonominio intereso paslaugų srityje Europos Sąjungos galių ir konstitucijos taikymo ribose.

3. Komisijos vadovavimosi principai

Komisija vadovaujasi eile principų, įtvirtintų atskiriems sektoriams taikomose Bendrijos politikos kryptyse, kurie gali būti isaiskinti remiantis diskusijos dėl zaliosios knygos rezultatais.

3.1. Valstybinių valdzios institucijų veikimas greta savo piliečių

Konsultacijų metu buvo pabrėzta, kad bendro intereso paslaugų organizavimas ir prieziūra turi būti vykdomas kaip galima arčiau piliečių, ir kad turi būti grieztai laikomasi subsidiarumo principo.

Komisija pripazįsta, kad bendro intereso paslaugų srityje pagrindinis vaidmuo tenka valstybėms narėms ir vietos valdzios institucijoms. Šis vaidmuo atsispindi Bendrijos politikoje bendro intereso paslaugų srityje, kuri, vadovaujantis subsidiarumo principu, vykdoma panaudojant įvairius instrumentus.

Reikalui esant, Komisija, kaip ir anksčiau, ketina teikti siūlymus dėl tų sektorių reguliavimo, kuriuose yra aiski Europinė dimensija (pavyzdziui stambių pramonės sakų), ir kurių atzvilgiu būtina apibrėzti Europos bendro intereso koncepciją. Paprastai toks Bendrijos reguliavimas reiskia norminės bazės, kurią, atsizvelgdamos į konkrečią salies situaciją, valstybės narės gali įgyvendinti ir patikslinti, sukūrimą.

3.2. Viesųjų paslaugų tikslų siekimas konkurencingoje ir atviroje rinkoje

Konsultacijų pagrindu Komisija priėjo nuomonės, kad siekis sukurti laisvą ir konkurencingą vidaus rinką yra suderinamas su aukstos kokybės, prieinamų ir įperkamų bendro intereso paslaugų teikimo tikslu. Is tiesų, vidaus rinkos sukūrimas zymia dalimi prisidėjo prie efektyvumo didinimo - dėl to daug bendro intereso paslaugų tapo labiau prieinamomis. Be to, tai sudarė sąlygas padidinti siūlomų paslaugų pasirinkimą, ypač telekomunikacijų ir transporto sektoriuose [15].

[15] Issamus įvertinimas bus pateiktas numatomame Komisijos darbo dokumente ,Bendro intereso paslaugas teikiančių tinklinių pramonės sakų veiklos rezultatų raida - 2004 m. ataskaita"

Tačiau kai kuriose situacijose visuomenės interesų politikos tikslai turi būti suderinti su tam tikrais Bendrijos tikslais. Tokios situacijos Steigimo sutarties lygmeniu nustatytos 86 straipsnio 2 dalyje, kurioje sakoma, kad įmonėms, kurioms yra patikėta teikti bendro ekonominio intereso paslaugas, netaikomos Steigimo sutarties nuostatos, jei to reikia joms patikėtų bendro ekonominio intereso uzduočių atlikimui. Tai reiskia, kad remiantis EB Steigimo sutartimi ir atsizvelgiant į 86 straipsnio 2 dalies sąlygas, neatitikimų dėl Steigimo sutarties taisyklių [16] taikymo atveju reikia vadovautis nuostata dėl efektyvaus bendro intereso uzduočių atlikimo. Taigi, Steigimo sutarties nuostatos sudaro sąlygas visuomenės interesų politikos tikslų siekimą suderinti su visos Sąjungos konkurencingumo uztikrinimo tikslais, ypač būtinybe visiems paslaugų teikėjams sudaryti vienodas sąlygas ir geriausiu būdu panaudoti valstybės lėsas.

[16] 86 straipsnio 2 dalies taikymas issamiai isaiskintas Komisijos komunikate dėl bendro intereso paslaugų Europoje, OL C 17, 2001 1 19, p. 4

3.3. Sanglaudos ir visuotino prieinamumo uztikrinimas

Galimybė visiems piliečiams ir įmonėms naudotis prieinamomis aukstos kokybės bendro intereso paslaugomis visoje valstybių narių teritorijoje yra būtina sąlyga siekiant socialinės ir teritorinės sanglaudos Europos Sąjungoje bei siekiant mazinti tolimiausių regionų nepalankesnę padėtį dėl prasto tų regionų pasiekiamumo. Komisija visomis savo politikos kryptimis siekia skatinti ir gerinti bendro intereso paslaugų veiksmingumą ir visuotinį prieinamumą.

Šiame kontekste paslaugų visuotinumas yra svarbiausia Bendrijos koncepcija, kuria siekiama uztikrinti efektyvų pagrindinių paslaugų prieinamumą [17]. Pagal sią koncepciją visiems suteikiama teisė naudotis būtiniausiomis paslaugomis. Ja paslaugų teikėjai įpareigojami teikti tam tikras paslaugas nustatytomis sąlygomis, pavyzdziui, visoje teritorijoje ir prieinamomis kainomis. Paslaugų visuotinumas yra dinamiska ir lanksti koncepcija, turinti apsauginę funkciją, kuria uztikrinamas paslaugų teikimas tiems gyventojų sluoksniams, kurie negalėtų kitaip įpirkti pagrindinių paslaugų. Siekiant sią koncepciją pritaikyti prie socialinės, ekonominės ir technologinės aplinkos, ją reikia periodiskai apibrėzti is naujo. Tai, vadovaujantis subsidiarumo principu, sudaro sąlygas bendruosius principus nustatyti Bendrijos lygmeniu, o tų principų įgyvendinimą palikti valstybėms narėms atsizvelgiant į kiekvienos salies specifinę situaciją.

[17] r. zaliąją knygą dėl bendro intereso paslaugų, KOM(2003) 270, 2003 5 21, 50-54 dalys

Savo struktūrinės politikos kontekste Bendrija padeda uztikrinti, kad tam tikroms socialinėms grupėms ir regionams nebūtų uzkirstas kelias naudotis pagrindinėmis paslaugomis [18]. Tuo tikslu, atsizvelgiant į tam tikrus kriterijus, daliniam tinklų infrastruktūros finansavimui gali būti panaudotos struktūrinių fondų lėsos [19]. Be to, Komisijos politika transeuropinių tinklų srityje jau dabar sudarė geresnes sąlygas nuosalesnėse vietovėse naudotis transporto, energijos ir komunikacijų tinklais. Tai taip pat padės naujosioms valstybėms narėms savo infrastruktūrą susieti su kitų penkiolikos valstybių narių infrastruktūra, tuo uztikrinant aukstą kokybės ir saugumo lygį. Europos augimo iniciatyvoje Komisija pristatė ambicingą programą, kuria siekiama įgyvendinti prioritetinius tarpvalstybinius projektus transporto, energetikos ir plačiajuosčių komunikacijos tinklų srityje [20].

[18] Naujoji parterystė sanglaudai, trečioji ataskaita dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos, KOM(2004) 107, 2004 2 18

[19] r., pavyzdziui, Komisijos darbo dokumentą ,Gairės dėl elektronines komunikacijas skatinančių struktūrinių fondų įgyvendinimo kriterijų ir modalumo", SEC(2003) 895

[20] Komisijos komunikatas, Europos augimo iniciatyva, Investavimas į tinklus ir zinias siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, galutinė ataskaita Europos Tarybai, 2003 11 11, KOM(2003) 690 galutinis

3.4. Auksto kokybės ir saugumo lygio islaikymas

Viesos konsultacijos parodė, kad yra būtina uztikrinti aukstą kokybės ir saugumo lygį. Komisija sutinka, kad visiems piliečiams ir vartotojams turi būti teikiamos aukstos kokybės bendro intereso paslaugos. Taip pat turi būti garantuotas fizinis vartotojų, visų tų paslaugų gamyboje ir teikime dalyvaujančių zmonių bei apskritai visuomenės saugumas, įskaitant apsaugą nuo galimų pavojų, pavyzdziui teroristinių ispuolių ar gamtos katastrofų. Nustatant paslaugų uzduotis, taip pat yra būtina atsizvelgti į paslaugų teikimo saugumą, ypač į reikalavimą uztikrinti tiekimo saugumą. Paslaugų teikimo sąlygos turi suteikti paslaugų teikėjams pakankamas paskatas islaikyti deramą ilgalaikių investicijų lygį. Norint uztikrinti paslaugų kokybę ir saugumą, didėja ekonominiai kastai; tuos kastus reikia deramai ir skaidriai palyginti su tikėtina paslaugų nauda.

Vadovaujantis Sąjungos tvarios plėtros politika taip pat būtina atsizvelgti į bendro intereso paslaugų vaidmenį, susijusį su aplinkos apsauga, bei į specifines bendro intereso paslaugų ypatybes, tiesiogiai susijusias su aplinkosaugos, pvz. vandens ar atliekų, sektoriais.

Pilnai atsizvelgdama į siuos reikalavimus Komisija siekia uztikrinti, kad Bendrijos politika prisidėtų prie kokybės ir saugumo standartų islaikymo. Komisija numato stebėti daromą pazangą ir toliau teikti reguliarius atskirų sektorių vertinimus ir ataskaitas.

3.5. Vartotojų teisių uztikrinimas.

Konsultacijose dėl zaliosios knygos pritarta poziūriui, kad organizuojant bendro intereso paslaugas, būtų uztikrintos vartotojų teisės. Komisija ketina savo politiką grįsti zaliojoje knygoje ir 2000 m. rugsėjo mėn. Komisijos komunikate dėl bendro interesų paslaugų Europoje [21] nustatytais principais.

[21] KOM(2000) 580, 2000 9 20, OL C 17, 2001 1 19. r. 8-13 dalis

Tuos principus galima apibrėzti taip: galimybė visoje Sąjungos teritorijoje ir visoms gyventojų grupėms naudotis paslaugomis, taip pat tarpvalstybinio masto paslaugomis, paslaugų įperkamumas, įskaitant specialias priemones mazas pajamas gaunantiems gyventojams, paslaugų saugumas, apsauga, patikimumas, tęstinumas, auksta kokybė, galimybė rinktis, skaidrumas ir galimybė is teikėjų ir prieziūros institucijų gauti informaciją.

Tų principų įgyvendinimui būtinos nepriklausomos prieziūros institucijos su aiskiai apibrėztomis teisėmis ir atsakomybe, tame tarpe teise imtis sankcijų (t.y. stebėti visuotinas paslaugas reglamentuojančių teisės aktų perkėlimą ir vykdymą). Taip pat turi būti priimtos nuostatos dėl vartotojų atstovavimo ir aktyvaus vartotojų dalyvavimo paslaugas nustatyme ir vertinime, dėl tinkamų atlyginimo ir kompensacijos mechanizmų. Be to, turi būti priimta evoliucinė nuostata, kuri leistų reikalavimus pritaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių ir atsizvelgti į ekonominės ir technologinės aplinkos raidą. Prieziūros institucijos taip pat turėtų stebėti rinkos tendencijas ir teikti duomenis įvertinimo tikslu.

3.6. Veiklos stebėsena ir įvertinimas

Remdamasi viesų konsultacijų isvadomis Komisija lieka įsitikinusi, kad siekiant islaikyti ir plėsti aukstos kokybės, prieinamas, įperkamas ir veiksmingas bendro intereso paslaugas Europos Sąjungoje būtinas sistemingai vykdomas vertinimas ir stebėsena. Komisija pripazįsta ypatingą Bendrijos institucijų atsakomybę vertinant pagal atskirus sektorius Bendrijos reglamentuojas paslaugas remiantis nacionalinių institucijų pateiktais duomenimis. Tačiau taip pat svarstytinas ir kitų sričių vertinimo Bendrijos lygmeniu klausimas, jei būtų nustatyta, kad toks vertinimas tam tikrais atvejais galėtų suteikti pridėtinę vertę.

Komisija sutinka su viesose konsultacijose vyravusiu poziūriu, kad bet koks įvertimas turėtų būti daugiamatis, apimantis visus reikiamus teisinius, ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus. Bet kuriuo atveju, vertinant būtina atsizvelgti į specialias vertinamo sektoriaus ypatybes ir į skirtingas įvairių valstybių narių bei jų regionų situacijas. Toks vertinimas turi būti paremtas periodiskais valstybių narių ir (arba) nacionalinių prieziūros institucijų pateiktais lyginamaisiais duomenimis.

3.7. Atsizvelgimas į paslaugų ir situacijų įvairovę

Konsultacijos taip pat isryskino įvairių bendro intereso paslaugų skirtingumus ir skirtingus vartotojų poreikius, atsirandančius dėl skirtingų ekonominių, socialių, geografinių bei kultūrinių situacijų. Be to, buvo pabrėzta, kad dėl labiau asmeninio didziosios dalies socialinių ir sveikatos apsaugos paslaugų pobūdzio tokioms paslaugoms keliami reikalavimai gerokai skiriasi nuo tinklų pagrindu funkcionuojantiems sektoriams taikomų reikalavimų. Kas dėl transliavimo sektoriaus, būtina atsizvelgti į valstybinio transliavimo svarbą kiekvienos salies visuomenės demokratiniams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams [22]. Komisija palaiko tokį poziūrį.

[22] Taip pat zr. protokolą dėl viesojo transliavimo valstybėse narėse sistemos, Amsterdamo sutartimi pridedamo prie EB Steigimo sutarties

Bet kokia Bendrijos politika bendro intereso paslaugų srityje turi deramai atsizvelgti į bendro intereso paslaugų ir situacijų, kuriose jos yra teikiamos, įvairovę ir ypatybes. Tačiau tai nereiskia, kad nereikia uztikrinti skirtingiems sektoriams taikomos Bendrijos politikos nuoseklumo, ar kad nereikia plėtoti bendrų keliuose sektoriuose pritaikytinų koncepcijų.

Šiame kontekste reikėtų pazymėti, kad Komisijos siūlymas priimti direktyvą dėl paslaugų vidaus rinkoje [23] nukreiptos tik į paslaugas, kurios atitinka ekonominės veiklos apibrėzimą. Direktyva taikoma tik bendro ekonominio intereso paslaugoms, bet netaikoma neekonominio bendro intereso paslaugoms. Be to, kai kurios veiklos rūsys, kurias valstybės narės gali traktuoti kaip bendro ekonominio intereso paslaugas, pavyzdziui, transporto paslaugos, į siūlymą neįtrauktos, arba, pasto paslaugų, elektros, dujų ir vandens tiekimo paslaugų atveju, joms netaikomas kilmės salies principas. Dar svarbiau yra tai, kad pasiūlymas neįpareigoja valstybių narių bendro ekonominio intereso paslaugas atverti konkurencijai; be to, siūlyme nėra kalbama apie paslaugų finansavimą ir organizavimą.

[23] KOM(2004) 2, 2004 1 13

3.8. Skaidrumo didinimas

Skaidrumo principas yra esminis principas uztikrinant bendro intereso paslaugų politikos vystymą ir įgyvendinimą. Tas principas uztikrina, kad valstybinės valdzios institucijos galėtų vykdyti savo pareigas, ir kad būtų paisoma demokratinio pasirinkimo laisvės. Tas principas turi apimti visus paslaugų teikimo aspektus: viesųjų paslaugų uzduočių nustatymą, jų organizavimą, finansavimą ir reglamentavimą, teikimą ir įvertinimą, įskaitant skundų nagrinėjimo mechanizmus.

Bendrijos teisės taikymas jau pasitarnavo bendro intereso paslaugų skaidrumo didinimui Sąjungoje. Komisija visose savo politikos kryptyse, susijusiose su bendro intereso paslaugomis, yra įsipareigojusi toliau siekti didinti teikiamų paslaugų skaidrumą. Valstybės narės taip pat turi garantuoti, kad įgyvendinant Bendrijos teisės aktus ir kitas reikiamas nacionalinės teisės nuostatas, būtų pilnai paisoma skaidrumo principo.

3.9. Teisinis aiskumas

Konsultacijose dėl zaliosios knygos buvo pabrėzta, kad nepakankamai aiskios Bendrijos taisyklės, taikomos kai kurių bendro intereso paslaugų atzvilgiu. Ypač daznai siuo poziūriu konsultacijų dalyviai minėjo valstybės paramos taisykles finansuojant bendro intereso paslaugas bei taisykles dėl viesųjų pirkimų ir lengvatų paslaugoms, taip pat taisykles dėl socialinių ir sveikatos apsaugos paslaugų.

Komisija zino, kad Bendrijos teisės aktų taikymas bendro intereso paslaugoms gali sukelti problemų. Dėl to Komisija ir toliau sieks didinti teisinį aiskumą dėl Bendrijos teisės aktų taikymo bendro intereso paslaugoms, nepazeidziant Europos Teisingumo Teismo ir pirmosios instancijos teismo teisminės praktikos. Kaip nurodyta toliau, Komisija jau modernizavo esamas viesųjų pirkimų taisykles ir ėmėsi iniciatyvų dėl valstybės paramos ir valstybinių-privačių bendrijų [24].

[24] r. 4.2 ir 4.3 poskyrius

4. Naujos nuoseklios politikos kryptys

4.1. Politikos nuoseklumas įvertinant skirtumus

Vienas svarbiausių klausimų, kuriuos iskėlė zalioji knyga - būtinybė priimti bendrąją bendro intereso paslaugas reglamentuojančią direktyvą. Issiskyrė viesose konsultacijose tuo klausimu issakyti poziūriai: kai kurios valstybės narės ir Europos Parlamentas į tokį pasiūlymą reagavo skeptiskai. Dėl to abejotina, ar siame etape bendroji direktyva būtų tinkamiausia priemonė zengti pirmyn. Be to, konsultacijose nebuvo nustatyta jokių horizontalaus metodo pranasumų lyginant su iki siol taikytu atskirų sektorių metodu.

Komisijos manymu, siuo metu nėra prasmės teikti pasiūlymą, tačiau tą klausimą reikėtų is naujo perziūrėti vėliau. Tada, remdamasi ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos aspektų įvertinimu, Komisija teiktų pasiūlymą priimti reikiamą teisės aktą [25].

[25] Komisijos komunikatas dėl poveikio įvertinimo, KOM(2002) 276 galutinis, 2002 6 5

Kas dėl perziūrėjimo grafiko, reikia atsizvelgti į tai, kad įsigaliojus sutarčiai dėl konstitucijos ir siūlomam konstitucijos III-6 straipsniui, tai suteiktų papildomą teisinį pagrindą, kuris papildytų jau esamą teisinę bazę. Komisija mano, kad tą klausimą reikėtų is naujo perziūrėti įsigaliojus sutarčiai dėl konstitucijos.

Kol kas Komisija ketina laikytis atskiriems sektoriams taikomo metodo ir jį plėtoti, siūlydama, kai tai yra reikalinga ir tinkama, atskiriems sektoriams taikomas taisykles, kurios leistų atsizvelgti į kiekvieno sektoriaus specifinius reikalavimus ir situacijas. Tačiau, nepazeidziant esamų atskiriems sektoriams taikomų Bendrijos taisyklių, Komisija ketina svarstyti horizontalaus metodo tinkamumą kai kurių specifinių klausimų, pavyzdziui, vartotojų interesų, bendro intereso paslaugų stebėsenos ir vertinimo, finansiniam kompensavimui taikomų valstybės paramos taisyklių bei struktūrinių fondų naudojimo bendro intereso paslaugų rėmimui, atzvilgiu.

Nors viesose konsultacijose poziūriai bendro instrumento klausimu smarkiai issiskyrė, konsultacijose buvo patvirtinta būtinybė uztikrinti bendro intereso paslaugų nuoseklumą ir darnumą. Tuo pat metu buvo pabrėzta, kad nustatant Bendrijos politikos kryptis, būtina atsizvelgti į skirtingas įvairių paslaugų ypatybes bei į valstybių narių skirtingumus.

Vykdydama atskirų sektorių apzvalgas Komisija sieks uztikrinti pilną sektorių politikos nuoseklumą bendro intereso paslaugų srityje [26].

[26] r. 2 priedą

Be to, 2005 m. Komisija ketina is naujo perziūrėti situaciją, susijusią su bendro intereso paslaugomis Europos Sąjungoje, ir apsvarstyti horizontalių priemonių reikalingumą. Komisija ketina iki 2005 m. pabaigos pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ataskaitą su isvadomis.

Komisija

* įsigaliojus sutarčiai dėl konstitucijos, Komisija ketina is naujo perziūrėti bendro intereso paslaugas reglamentuojančios įstatyminės bazės priėmimo būtinybę,

* isnagrinės situaciją, susijusią su bendro intereso paslaugomis, ir iki 2005 m. pabaigos tuo klausimu pateiks ataskaitą.

Valstybės narės

* turi savo lygmeniu modernizuoti bendro intereso paslaugas siekiant uztikrinti galimybę visiems piliečiams naudotis kokybiskomis, jų poreikius ir reikalavimus tenkinančiomis paslaugomis.

4.2. Geresnis teisinės bazės viesųjų paslaugų kompensavimo srityje isaiskinimas ir supaprastinimas

Ypatingai dvejose srityse - finansavimo ir kontraktų skyrimo - valstybių narių veiksmų laisvė apibrėziant bendro intereso paslaugų uzduotis paprastai kertasi su Bendrijos teise. Šiame poskyryje bus nagrinėjamas finansavimo, o 4.3 poskyryje viesųjų pirkimų klausimas.

Valstybių narių savarankiskumo principas nustatant bendro ekonominio intereso paslaugų politiką lygiai taip pat taikomas ir tų paslaugų finansavimo atzvilgiu. Is tiesų, valstybės narės naudojasi plačia veiksmų laisve sprendziant, ar finansuoti, ir kaip finansuoti bendro ekonominio intereso paslaugas. Valstybės narės naudoja įvairius finansavimo mechanizmus: tiesioginę finansinę paramą is valstybės biudzeto, specialias ar isimtines teises, rinkos dalyvių įnasus, tarifų suvienodinimą remiantis isvestu vidurkiu ir finansavimą solidarumo pagrindu. Paprastai valstybės narės gali pasirinkti finansavimo mechanizmą. Kadangi teisės aktai Bendrijos lygmeniu nėra suderinti, pagrindinis dalykas, ribojantis tokią veiksmų laisvę, yra reikalavimas, kad finansavimo mechanizmai neiskreiptų konkurencijos bendrojoje rinkoje. Komisija, būdama Steigimo sutarties sergėtoja, privalo uztikrinti, kad si taisyklė nebūtų pazeista mokesčių mokėtojų ir apskritai visos ekonomikos labui.

Tačiau kartais tą taisyklę yra nelengva pritaikyti praktikoje. Ne visada yra aisku, kokiomis sąlygoms bendro ekonominio intereso paslaugų kompensavimą galima traktuoti kaip valstybės paramą. Bet net ir apibrėzus valstybės paramą, gali kilti tam tikrų neaiskumų, kokiomis sąlygomis tokią paramą galima laikyti suderinama su bendrąja rinka. Be to, Steigimo sutartyje nustatytas įpareigojimas oficialiai informuoti Komisiją apie planus suteikti ar pakeisti valstybės paramą kelia didelių administracinių sunkumų, kurie kartais būna per dideli palyginus su gana nedidelėmis paramos sumomis.

Viesos konsultacijos patvirtino didesnio teisinio aiskumo ir nuspėjamumo taikant valstybės paramos taisykles kompensavimui uz viesųjų paslaugų teikimą būtinybę. Tokia būtinybė ypač ryski vietos paslaugų lygmeniu. Tiesa, neseniai Teisingumo Teismas nustatė eilę sąlygų, kurioms esant kompensavimas uz bendro ekonominio intereso paslaugų teikimą nepriskirtinas valstybės paramai [27]. Nepaisant to, būtina padidinti teisinį aiskumą, ir būtent Komisijos pareiga yra uztikrinti kiek galima didesnį teisinį aiskumą. Tuo tikslu Komisija pasiūlė eilę iniciatyvų.

[27] 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje C-280/00 Altmark Trans ir 2003 m. lapkričio 24 d. sprendimas jungtinėse bylose C-34/01 - 38/01 Enirisorse SpA

Pirmoji siūloma priemonė yra Komisijos sprendimas, nustatantis, kad tam tikromis aplinkybėmis palyginti nedidelis valstybės bendro ekonominio intereso paslaugų teikėjų finansavimas gali būti laikomas suderinamu su bendrąja rinka. Tokiam finansavimui taip pat neturėtų būti taikomas isankstinio pranesimo reikalavimas, tačiau su sąlyga, kad toks finansavimas būtų proporcingas tikriesiems paslaugų kastams ir nebūtų virsyti tam tikri ribiniai dydziai. Nepriklausomai nuo finansavimo sumų Komisija siūlo tokias pačias taisykles taikyti ligoninių ir socialinių prieglaudų teikiamoms bendro ekonominio intereso paslaugoms.

Is esmės tokiomis priemonėmis Komisija siekia atleisti vietos bendro ekonominio intereso paslaugų teikėjus nuo isankstinio pranesimo įpareigojimo. Kai, remiantis tebevykstančio konsultavimosi proceso rezultatais, bus nustatyti ribiniai dydziai, zymiai padidės teisinis aiskumas santykinai nedidelio valstybės finansavimo klausimu.

Be to, Komisija siūlo sukurti Bendrijos teisinę bazę, kuri nustatytų bendro ekonominio intereso paslaugų kompensavimo kriterijus. Tai padidintų teisinį aiskumą dėl bendro ekonominio intereso paslaugų kompensavimo, virsijančio nustatytas ribines vertes, ir kuris turi būti pranestas Komisijai.

Komisija taip pat ketina pakeisti direktyvą 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo. Pakeista direktyva būtų taikoma viesųjų paslaugų kompensavimui, nepriklausomai nuo teisinės tokias paslaugas teikiančių įmonių klasifikacijos pagal Steigimo sutarties 87 straipsnį. Komisijos sprendimas ir Bendrijos teisinė bazė nebūtų taikoma transporto sektoriui [28].

[28] Sprendimas gali būti taikomas kai kuriems susisiekimo jūra su salomis marsrutams, kuriuose metinis transporto srautas nevirsija nustatytų ribinių dydzių

Be to, Komisija, remdamasi Teisingumo Teismo teismine praktika, planuoja dar labiau isaiskinti sąlygas, kuriomis kompensavimą galima laikyti valstybės parama. Konsultacijų dėl zaliosios knygos metu pateiktuose atsiliepimuose pageidauta issamiau isaiskinti skirtumą tarp ekonominės ir neekonominės veiklos [29].

[29] Issamesnei informacijai gauti zr. Komisijos komunikatą dėl bendro intereso paslaugų Europoje, OL C 17, 2001 1 19, p. 4 (28-30 straipsnio dalys) ir zaliąją knygą dėl bendro intereso paslaugų KOM(2003) 270, 270, 2003 5 21, 43-45 dalys

Visos sios priemonės, kurios buvo parengtos konsultacijų su suinteresuotosiomis salimis pagrindu, turėtų uztikrinti didesnį teisinį aiskumą ir nuspėjamumą tiek paslaugų teikėjams, tiek valdzios institucijoms. Siekdama uztikrinti, kad aukstos kokybės, prieinamos ir įperkamos bendro intereso paslaugos ir toliau būtų teikiamos visiems piliečiams, tuo pačiu laikantis pagrindinių bendrųjų taisyklių, Komisija ir toliau laikysis pragmatiskos politikos dėl kompensavimo uz viesųjų paslaugų teikimą.

Komisija

* ketina iki 2005 m. priimti sprendimą dėl Steigimo sutarties 86 straipsnio dėl valstybės paramos įmonėms, kurioms patikėta teikti bendro ekonominio intereso paslaugas,

* numato iki 2005 m. liepos mėn. priimti Bendrijos teisinę bazę dėl valstybės paramos teikiant viesąsias paslaugas,

* numato iki 2005 m. liepos mėn. is dalies pakeisti direktyvą 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo,

* ketina iki 2005 m. liepos mėn. isaiskinti, kokiomis sąlygomis, remiantis 87 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kompensacijų skyrimas viesųjų paslaugų teikėjams gali būti traktuojamas kaip valstybės parama.

Valstybės narės

* turi aiskiai nustatyti viesųjų paslaugų teikėjų įsipareigojimus ir, taikydamos skaidrias kompensavimo taisykles, turi padėti Komisijai taikyti naująją teisinę bazę.

4.3. Aiskios ir skaidrios teisinės bazės, reglamentuojančios įmonių, kurioms patikėta teikti bendro intereso paslaugas, atranką, sukūrimas

Is principo valstybės narės turi didelę pasirinkimo laisvę dėl bendro intereso paslaugų organizavimo. Kadangi Bendrijos teisės aktai nėra suderinti sioje srityje, is principo atitinkamos valstybių narių valstybinės valdzios institucijos gali laisvai spręsti, ar joms pačioms teikti bendro intereso paslaugas, ar tokių paslaugų teikimą patikėti kitoms (valstybinėms ar privačioms) įmonėms [30]. Tačiau bendro ekonominio intereso paslaugų teikėjai, įskaitant paslaugų teikėjus, veikiančius įmonių viduje, yra įmonės, todėl, remiantis Steigimo sutartimi, joms taikomos taisyklės dėl konkurencijos [31]. Siekdamos uztikrinti infrastruktūros projektų ir bendro intereso paslaugų teikimą, praktikoje valstybės narės vis labiau naudoja valstybinių-privačių įmonių modelius, kurie apima kontraktus pagal modelį ,planavimas, kūrimas, finansavimas, veikimas", lengvatas ir misrių įmonių steigimą.

[30] Vietos sausumos transporto srityje Komisija pasiūlė teisės aktą, kuriuo valstybės narės būtų įpareigotos taikyti lengvatas viesosioms paslaugoms. Plg. su siūlymu is dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl valstybių narių veiksmų, susijusių su viesųjų paslaugų reikalavimais ir viesųjų paslaugų kontraktų skyrimu keleivių transportavimui gelezinkelio, kelių ir vandens transportu, OL C 151 E, 2002 5 26, p. 146

[31] Dėl issamesnės informacijos zr. zaliąją knygą dėl bendro intereso paslaugų, KOM(2003) 270, 2003 5 21, 79-83 straipsnio dalys

Viesų konsultacijų metu buvo isreiksti pageidavimai Bendrijos taisykles, susijusias su tokiais modeliais, padaryti aiskesnėmis, ypač Bendrijos taisykles, kurių valstybinės valdzios institucijos turi laikytis pavedant viesųjų paslaugų atlikimą kitoms įmonėms.

Siekiant isaiskinti taikomas taisykles, Bendrija ėmėsi viesųjų pirkimų direktyvų [32] supaprastinimo ir isaiskinimo. Praėjusių metų kovo mėnesį Europos Parlamento ir Tarybos priimtos direktyvos turi būti iki 2006 m. sausio mėnesio perkeltos į valstybių narių teisės aktus. Tai palengvins skiriančiosioms institucijoms laikytis EB Steigimo sutartyje numatytų reikalavimų dėl skaidrumo uztikrinimo.

[32] 2004 m. kovo 31 d. direktyva 2004/18 dėl viesųjų darbų, viesojo teikimo ir viesųjų paslaugų sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo ir 2004 m. kovo 31 d. direktyva 2004/17 dėl įmonių, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pasto paslaugų sektoriuose, pirkimų procedūrų koordinavimo, OL L 134, 2004 4 30, p. 1 ir p. 114

Be to, siekdama nustatyti, ar nereikėtų priimti Bendrijos teisės aktų, kurie reglamentuotų skaidraus lengvatų paslaugų teikėjams skyrimą bei valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, Komisija neseniai priėmė zaliąją knygą dėl valstybinių-privačių Bendrijų Europos Sąjungoje [33]. Ta zaliąja knyga pradedamos plataus masto konsultacijos dėl valstybinių-privačių bendrijų viesųjų įsigijimų.

[33] alioji knyga dėl valstybinių-privačių bendrijų ir dėl Bendrijos teisės, reglamentuojančios viesuosius kontraktus bei lengvatas, KOM(2004) 327, 2004 4 30

Komisija

* ketina pradėti viesas konsultacijas dėl zaliosios knygos, kurioje nagrinėjami klausimai, susiję su valstybinių-privačių bendrijų įsigijimais,

* remiantis viesų konsultacijų rezultatais iki 2004 m. pabaigos numato pateikti reikiamus siūlymus.

Valstybės narės

* turi uztikrinti, kad nacionalinė teisinė bazė, reglamentuojanti viesųjų paslaugų kontraktų skyrimą, būtų paremta skaidriomis ir nediskriminuojančiomis taisyklėmis.

4.4. Deramas socialinių ir sveikatos apsaugos bendro intereso paslaugų supratimas

alioji knyga dėl bendro intereso paslaugų sukėlė didelį suinteresuotų salių susidomėjimą socialinių paslaugų srityje, tame tarpe sveikatos apsaugos, ilgalaikės slaugos, socialinės apsaugos, įdarbinimo ir socialinių prieglaudų paslaugomis. Socialinių bendro intereso paslaugų vaidmuo Europos visuomenės modelyje vaidina ypatingą vaidmenį. Paremtos solidarumo principu, į asmenį orientuotos socialinės ir sveikatos apsaugos bendro intereso paslaugos sudaro sąlygas uztikrinti, kad visi piliečiai galėtų naudotis savo pagrindinėmis laisvėmis ir aukstu socialinės apsaugos lygiu, ir tuo pačiu didina socialinę ir teritorinę sanglaudą. Tokių paslaugų teikimas, plėtra ir modernizavimas visiskai atitinka 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje vykusiame Europos vadovų tarybos susitikime nustatytų tikslų įgyvendinimą, ypač siekį susieti ekonominę, socialinę ir uzimtumo politiką. Viesos konsultacijos parodė, kad socialinių paslaugų teikėjai yra pasirengę dalyvauti modernizavimo procese siekiant geriau tenkinti Europos piliečių poreikius. Tačiau konsultacijų metu taip pat buvo pageidautas didesnis aiskumas ir nuspėjamumas, būtinas norint uztikrinti sklandų socialinių paslaugų, įskaitant sveikatos apsaugos paslaugų, vystymą.

Nors is principo socialinių ir sveikatos apsaugos paslaugų uzduočių ir tikslų nustatymas yra valstybių narių kompetencija, Bendrijos taisyklės turi įtakos jų vykdymo ir finansavimo priemonėms. Aiskus uzduočių ir tikslų isskyrimas padėtų įnesti daugiau aiskumo siekiant tas paslaugas modernizuoti atsizvelgiant į nuolat kintančius vartotojų poreikius, tuo pačiu islaikant ypatingą jų pobūdį, grindziamą tam tikrais principais ir reikalavimais, pvz., solidarumo, savanoriskumo ir pazeidziamų grupių įtraukimo reikalavimais. Aiskesnis uzduočių ir tikslų isskyrimas ypač padėtų toms valstybėms narėms, kuriose veikia rinkos pagrindu sukurtos socialinių ir sveikatos apsaugos paslaugų teikimo sistemos, pasirengti galimam ES konkurencijos įstatymo poveikiui. inoma, ar panaudoti tokias sistemas, ar teikti paslaugas tiesiogiai per valstybės finansuojamas institucijas, priklausys nuo valstybių narių politinio pasirinkimo.

Komisijos manymu, reikėtų sistemingai apibrėzti specifines socialinių ir sveikatos apsaugos bendro intereso paslaugų ypatybes ir geriau isaiskinti jų veikimui ir modernizavimui būtiną norminę bazę. Toks metodas turėtų būti nustatytas 2005 m. numatomame priimti komunikate dėl socialinių bendro intereso paslaugų, įskaitant sveikatos apsaugos paslaugas.

Komunikate bus kritiskai įvertinta Bendrijos politika, susijusi su socialinių ir sveikatos apsaugos bendro intereso paslaugų teikimu. Komunikate, glaudziai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis [34] ir pilietinės visuomenės organizacijomis, taip pat bus nurodyta, kaip valstybėse narėse organizuojamos ir funkcionuoja socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugos.

[34] Ypač su Socialinės apsaugos komitetu ir naujai įsteigta ,Auksto lygio grupe sveikatos apsaugos ir medicininės pagalbos klausimais"

Be to, Komunikate, remiantis Komisijos bendraisiais vertinimo principais, bus pateiktas nacionalinės socialines bendro intereso paslaugas reglamentuojančios norminės bazės įvertinimo mechanizmas. Tuo tikslu gali būti panaudoti esami koordinavimo socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos srityje metodai. Neseniai Komisija pasiūlė atvirą koordinavimo metodą sveikatos apsaugos ir ilgalaikės slaugos srityje, kuris galėtų deramai prisidėti prie apsikeitimo sektina patirtimi sveikatos apsaugos paslaugų srityje ir palengvintų reformų vykdymą [35].

[35] Komisijos komunikatas dėl socialinės apsaugos modernizavimo siekiant plėtoti aukstos kokybės, prieinamą ir tvarią sveikatos apsaugos ir ilgalaikės slaugos strategiją: nacionalinių strategijų palaikymas naudojant ,atviro koordinavimo metodą", KOM(2004) 304, 2004 4 20

Remdamasi aukstu lygiu vykusiais pacientų mobilumo ir sveikatos apsaugos vystymo klausimų svarstymais, Komisija siuo metu rengia priemones jų metu nustatytų tikslų įgyvendinimui. 2004 m. balandzio mėn. Komisija priėmė komunikatą [36], kuriame, remiantis Europos Teisingumo Teismo teisminės praktikos principais, numatyta eilė iniciatyvų dėl dalijimosi atliekamais pajėgumais ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos prieziūros srityje, nustatant Europos sveikatos prieziūros centrus ir juos sujungiant į tinklą ir koordinuojant naujų sveikatos apsaugos technologijų įvertinimą. Jį lydinčiu sprendimu sukurta auksto lygio grupė siekiant palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą sioje srityje.

[36] Komisijos komunikatas, tolesni veiksmai pasibaigus pacientų mobilumo ir sveikatos apsaugos vystymo Europos Sąjungoje klausimų svarstymams, KOM(2004) 301, 2004 4 20

Komisija

* numato 2005 m. pateikti komunikatą dėl socialinių ir sveikatos apsaugos bendro intereso paslaugų.

* siekdama prisidėti prie auksto sveikatos apsaugos visoje Europos Sąjungoje lygio uztikrinimo, Komisija sieks skatinti valstybių narių bendradarbiavimą sveikatos apsaugos ir medicinos pagalbos srityje.

Valstybės narės

* siekiant uztikrinti auksto lygio sveikatos apsaugą visoje Europos Sąjungoje, valstybės narės turėtų pagerinti bendradarbiavimą sveikatos apsaugos ir medicinos pagalbos srityse.

4.5. Rezultatų ir veiklos įvertinimas

Viesos konsultacijos patvirtino Komisijos poziūrį, kad siekiant uztikrinti aukstos kokybės, prieinamas ir įperkamas bendro intereso paslaugas nuolat kintančioje situacijoje, būtinas veiklos įvertinimas tiek Bendrijos, tiek nacionaliniu lygmeniu. Be to, konsultacijų dalyviai yra tvirtai įsitikinę, kad toks įvertinimas turi būti paremtas ne tik ekonominiais kriterijais, bet ir socialiniais bei aplinkosaugos kriterijais.

Pastaraisiais metais Komisija dėjo daugiau pastangų bendro intereso paslaugų vertinimui. Kalbant apie tinklų infrastruktūra paremtus sektorius, Komisijos vertinimo strategiją sudarė reguliarių tiek atskirų sektorių, tiek horizontalių vertinimų, rengimas, ir į tą procesą buvo įtrauktos tiek Europos Sąjungos institucijos ir organai, tiek kitos suinteresuotos salys [37]. Turint omeny, kad Komisija pradėjo vykdyti horizontalius vertinimus 2001 m., o 2004 m. pateiks savo pirmąją horizontalaus vertinimo ataskaitą, parengtą pagal 2002 m. nustatytą metodologija, pries mąstant apie papildomus vertinimo mechanizmus, reikėtų įgauti didesnę patirtį naudojant siuos mechanizmus.

[37] Dėl issamesnės informacijos zr. Komisijos komunikatą: Metodologinės pastabos dėl horizontalaus bendro ekonominio intereso paslaugų vertinimo, KOM(2002)331 galutinis, 2002 6 18

Tuo pačiu į vertinimo procesą reikėtų labiau įtraukti visas suinteresuotąsias salis. Komisija ketina apsvarstyti, kaip pakeisti esamą metodologiją ir procedūras siekiant uztikrinti pilną visų suinteresuotų salių, įskaitant valstybines valdzios institucijas, vartotojus, paslaugų teikėjus ir darbuotojus, įtraukimą. Įvertinusi liberalizavimo poveikį piliečiams, įmonėms ir darbuotojams, Komisija numato isnagrinėti metodologijos ir procedūrų pakeitimų klausimą.

Reikėtų apgalvoti, kaip geriau suderinti esamus bendro intereso paslaugų vertinimo metodus su platesnio pobūdzio Komisijos atskaitomybės priemonėmis. Tai uztikrintų issamesnį bendro intereso paslaugų vertinimą ir tuo pačiu sukurtų pridėtinę vertę, nedidinant atskaitomybės ir statistinių duomenų teikimo reikalavimų Bendrijai, valstybėms narėms, įmonėms ir piliečiams.

Šiame kontekste svarbus yra minėtų atskirų sektorių ir horizontalių vertinimų bei ,Įgyvendinimo paketo", kurį sudaro Ekonominės politikos gairių įgyvendinimo ataskaita, Bendra uzimtumo ataskaita ir Vidaus rinkos strategijos įgyvendinimo ataskaita, ir kuris yra teikiamas pavasario Europos vadovų tarybai, susiejimas.

Be to, bendro intereso paslaugų vertinimą galima būtų susieti su Komisijos reguliariai vykdoma įvairių Bendrijos politikos krypčių analize. Ypač tai galėtų būti pritaikyta socialinių ir sveikatos apsaugos paslaugų srityje.

Kaip numatyta Komisijos 2002 m. birzelio 18 d. komunikate, 2006 m. vykdydama savo darbo metodų įvertinimą, Komisija perziūrės vertinimo mechanizmus, įskaitant vertinimų apimtį, remiantis patirtimi, įgyta naudojant pakeistą metodologiją. Komisija taip pat ketina isnagrinėti papildomų priemonių, kuriomis siekiama pagerinti duomenų prieinamumą ir kokybę, apsikeitimą informacija ir sektina patirtimi bei padidinti suinteresuotų salių dalyvavimą, priėmimo būtinybė.

Komisija

* remdamasi savo vertinimo metodologija 2004 m. ketina pateikti pirmąjį horizontalų bendro intereso paslaugų įvertinimą,

* numato 2006 m. perziūrėti bendro intereso paslaugų vertinimo mechanizmus.

Valstybės narės

* turi padėti Komisijai parengti ir taikyti vertinimo mechanizmus,

* turi apsvarstyti vertinimo priemonių rengimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu.

4.6. Sektorių politikos perziūrėjimas

Šiuo metu atskirų sektorių reguliavimas Bendrijos lygiu is principo taikomas tik dideliems tinklų infrastruktūra paremtiems sektoriams, pvz. telekomunikacijų, pasto, transporto ir energetikos, kuriuose aiski transeuropinė dimensija. Viesos konsultacijos patvirtino tokio veiklos metodo tinkamumą. Kas dėl vandens sektoriaus, Komisija numato iki sių metų pabaigos pateikti jos atlikto įvertinimo rezultatus [38].

[38] Vidaus rinkos strategija, 2003-2006 m. prioritetai, KOM(2003)238, 2003 5 7

Viesos konsultacijos patvirtino eilės atskiriems sektoriams taikomų reikalavimų, pateiktų zaliojoje knygoje, (visuotinumas, tęstinumas, paslaugų kokybė, įperkamumas, vartotojų apsauga, saugumas, prieinamumas ir tarpusavio rysio uztikrinimas), svarbą. Vykdydama numatomą sektorių apzvalgą, Komisija ketina siūlyti tuos reikalavimus įtraukti į teisės aktus.

Kalbant apie ziniasklaidos pliuralizmą, viesos konsultacijos parodė, kad dėl valstybėse narėse egzistuojančių skirtumų, sis klausimas kol kas turėtų būti paliktas valstybių narių kompetencijai. Komisija sutinka su tokia nuomone ir mano, kad siuo metu nereikėtų teikti Bendrijos iniciatyvos pliuralizmo klausimu. Tuo pat metu Komisija įsipareigoja įdėmiai stebėti situaciją.

Kas dėl prieziūros institucinės sąrangos, daznai buvo pabrėziama glaudesnio Komisijos ir nacionalinių prieziūros institucijų bendradarbiavimo būtinybė. Komisija ketina skatinti plėtoti glaudų prieziūros institucijų bendradarbiavimą [39]. Reikalui esant Komisija ketina teikti pasiūlymus tokio bendradarbiavimo teisinės bazės stiprinimui.

[39] r. zaliosios knygos dėl bendro intereso paslaugų priedo 53-59 punktus

Numatomose atskirų sektorių apzvalgose Komisija ketina atsizvelgti į pirmiau pateiktas pozicijas bei į viesų konsultacijų dėl zaliosios knygos isvadas.

Komisija

* sieks skatinti nacionalinių prieziūros institucijų bendradarbiavimą prieziūros institucijų tinklų pagrindu,

* numatomose atskirų sektorių apzvalgose Komisija ketina atsizvelgti į viesų konsultacijų dėl zaliosios knygos isvadas. Numatomos sektorių apzvalgos:

* - iki 2005 m. liepos mėn. numatoma pateikti elektroninių komunikacijų paslaugų apimties apzvalgą

* - iki 2006 m. liepos mėn. numatoma pateikti elektroninės komunikacijos paketo apzvalgą

* - iki 2006 m. pabaigos numatoma pateikti pasto paslaugų direktyvos apzvalgą

* - iki 2006 m. sausio 1 d. numatoma pateikti elektros vidaus rinkos apzvalgą

* - iki 2006 m. sausio 1 d. numatoma pateikti dujų vidaus rinkos apzvalgą

* - 2005 m. pradzioje numatoma pateikti ,Televizija be sienų" direktyvos apzvalgą

* - iki 2004 m. pabaigos numatoma atlikti vandens sektoriaus įvertinimą.

(Daugiau informacijos pateikta priede pateiktoje lentelėje).

Valstybės narės

* turi uztikrinti, kad esami atskirus sektorius reglamentuojantys teisės aktai būtų pilnai perkelti į nacionalinę teisę, ir kad jie būtų taikomi,

* turi suteikti nacionalinėms prieziūros institucijoms visas reikiamas priemones ir resursus

* turi padėti Komisijai skatinti glaudesnį prieziūros institucijų bendradarbiavimą prieziūros institucijų tinklų pagrindu.

4.7. Vidaus veiklos krypčių atspindėjimas tarptautinėje prekybos politikoje

Kaip Komisija yra zaliojoje knygoje pazymėjusi, Bendrijos įsipareigojimai Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) bei dvisalių susitarimų kontekste visiskai atitiko bendro intereso paslaugoms taikomas vidaus rinkos taisykles, ir iki siol praktikoje nekėlė jokių problemų dėl bendro intereso paslaugų organizavimo, teikimo ar finansavimo. Tą patį galima pasakyti ir apie naujus įsipareigojimus, kurie prisiimami dabar vykstančiose derybose.

Viesose konsultacijose jų dalyviai vieningai isreiskė pageidavimą uztikrinti tolesnį Bendrijos vidaus norminės bazės ir Bendrijos bei jos valstybių narių prisiimamų įsipareigojimų pagal tarptautinius prekybos susitarimus, tame tarpe su PPO, nuoseklumą. Tikimasi, kad tarptautiniuose prekybos susitarimuose nebus perzengtos pozicijos, dėl kurių susitarta Europos Sąjungos viduje.

Vykdydama Bendrijos prekybos politiką, Komisija yra pilnai įsipareigojusi uztikrinti tokį nuoseklumą ir siuo atzvilgiu tikisi valstybių narių ir Europos Parlamento paramos. Tuo tikslu Komisija ir toliau ketina pilnai isnaudoti Steigimo sutartimi (133 ir 300 straipsniais) numatytą institucinę bazę, ir į prekybos politikos formulavimą įtraukti Europos Parlamentą, nepaisant ribotų Parlamento galių siuo klausimu. Tuo pačiu Komisija sieks, kad konstitucinės sutarties projekte Parlamento galios siuo klausimu būtų isplėstos. Komisija taip pat ketina ir toliau palaikyti nuolatinį dialogą su pilietine visuomene ir uztikrinti kiek įmanoma didesnį skaidrumą prekybos derybose. Tokio skaidrumo uztikrinimo pavyzdys galėtų būti Bendrijos pradinio siūlymo paskelbimas GATS derybose.

Komisija

* ir toliau sieks uztikrinti, kad Bendrijos pozicija tarptautinėse prekybos derybose pilnai atitiktų ES vidaus bendro intereso paslaugas reglamentuojančią norminę bazę.

Valstybės narės

* Siekiant uztikrinti, kad vidaus politikos pozicijos būtų pilnai atspindėtos Sąjungos prekybos politikoje, valstybės narės turi veikti isvien su Komisija.

4.8. Bendro intereso paslaugų vystymo skatinimas bendradarbiavimo pagrindu

Konsultacijose dėl zaliosios knygos jų dalyviai pilnai suvokė pagrindinių bendro intereso paslaugų svarbą neturtingiausių salių vystymuisi. Buvo pabrėzta, kad investicijų nebuvimas yra didziausia kliūtis tų paslaugų vystymui neturtingiausiose salyse. Remiantis Komisijos Komunikate pateiktomis rekomendacijomis dėl valstybinių įmonių besivystančiose salyse reformos [40], Komisija ketina ir toliau teikti pagalbą kuriant deramą prieziūros ir institucinę bazę besivystančiose salyse. Tai yra būtina siekiant pritraukti investicijas ir uztikrinti priėjimą prie finansavimo saltinių bendro intereso paslaugų finansavimui.

[40] Valstybinių įmonių besivystančiose salyse reforma, ypatingą dėmesį skiriant komunalinių paslaugų įmonėms: būtinybė įvertinti visus galimus variantus, Komisijos komunikatas, KOM(2003) 326, 2003 6 3

ES iniciatyvomis dėl vandens ir energijos, pristatytomis Pasaulio vadovų taryboje tvarios plėtros klausimais, siekiama padėti įgyvendinti Tūkstantmečio vystymo tikslus neturtingiausiems gyventojų sluoksniams teikiant siuolaikiskas ir įperkamas paslaugas. Į tas iniciatyvas yra įtrauktos valstybės narės ir pilietinės visuomenės bei privataus sektoriaus suinteresuotosios salys. Jos yra parengtos palaikant nuolatinį dialogą su Afrikos ir kitų regionų partneriais, ir yra paremtos projektų ,nuosavybės" principu, siekiant inicijuoti veiklą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. Tiek vandens, tiek energijos iniciatyva siekiama stiprinti institucinius gebėjimus, skatinti sektorių planavimą ir rinkos plėtrą vykdant tikslinį techninį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su finansų institucijomis.

Komisija

* Komisija ketina ir toliau teikti pagalbą kuriant gerą prieziūros ir institucinę bazę besivystančiose salyse, būtiną siekiant pritraukti investicijas į bendro intereso paslaugas ir uztikrinti priėjimą prie finansavimo saltinių.

1 PRIEDAS Sąvokų apibrėzimas [41]

[41] Šios sąvokos paremtos zaliojoje knygoje dėl bendro intereso paslaugų vartojamomis sąvokomis, KOM(2003)270, 2004 5 21

Terminologijų skirtumai, semantinė painiava ir skirtingos tradicijos valstybėse narėse sąlygojo daug nesusipratimų diskusijose Europos lygmeniu. Valstybėse narėse bendro intereso paslaugoms apibūdinti vartojamos skirtingos sąvokos ir apibrėzimai - tai atspindi skirtingą tų salių istorinę, ekonominę, kultūrinę ir politinę raidą. Kuriant Bendrijos terminologiją stengiamasi į tuos skirtumus atsizvelgti.

Bendro intereso paslaugos

Sąvokos ,bendro intereso paslaugos" pačioje Steigimo sutartyje nėra. Ši sąvoka yra isvestinė - ji atsirado is Bendrijos praktikos nuo Steigimo sutartyje vartojamos sąvokos ,bendro ekonominio intereso paslaugos". Sąvoka ,bendro intereso paslaugos" yra platesnė, nei ,bendro ekonominio intereso paslaugos". Ji apima tiek ekonomines, tiek neekonomines paslaugas, kurias valstybinės valdzios institucijos priskiria bendro intereso paslaugoms, ir kurioms yra taikomi specialūs viesųjų paslaugų teikimo įpareigojimai.

Bendro ekonominio intereso paslaugos

Sąvoka ,bendro ekonominio intereso paslaugos" vartojama Steigimo sutarties 16 straipsnyje ir 86 straipsnio 2 dalyje. Ji nėra apibrėzta nei Steigimo sutartyje, nei antrinės teisės aktuose, tačiau Bendrijos praktikoje sutarta, kad si sąvoka reiskia ekonominio pobūdzio paslaugas, kurias valstybės narės arba Bendrija paveda specialių viesųjų paslaugų teikėjams remiantis bendro intereso paslaugoms taikomais kriterijais. Bendro ekonominio intereso paslaugų sąvoka apima tam tikras paslaugas, kurias teikia stambių ūkio sakų, pavyzdziui transporto, pasto, energetikos ir komunikacijų, įmonės. Tačiau sąvoka taip pat apima ir bet kokią kitą ekonominę veiklą, kuriai taikomi viesųjų paslaugų įpareigojimai.

Kaip ir zaliojoje knygoje, baltojoje knygoje daugiausiai nagrinėjami klausimai, susiję su ,bendro ekonominio intereso paslaugomis", nes ir pačioje Steigimo sutartyje daugiausiai kalbama apie ekonominę veiklą. Sąvoka ,bendro intereso paslaugos" baltojoje knygoje vartojama tik ten, kur nereikia pabrėzti ekonominio arba neekonominio tam tikrų paslaugų pobūdzio.

Viesosios paslaugos

Sąvokų ,bendro intereso paslaugos" ir ,bendro ekonominio intereso paslaugos" nereikia maisyti su sąvoka ,viesosios paslaugos". Ši sąvoka nėra labai tiksli. Jai gali turėti skirtingas prasmes, ir dėl to gali klaidinti. Kartais si sąvoka reiskia tai, kad paslauga teikiama visuomenei, kartais ja pabrėziama, kad paslaugai yra priskirtas ypatingas vaidmuo visuomenės interesais, o kartais si sąvoka reiskia paslaugą teikiančio subjekto nuosavybę ar statusą [42]. Dėl to si sąvoka baltojoje knygoje nevartojama.

[42] Daznai maisomos sąvokos ,viesosios paslaugos" ir ,viesasis sektorius". Sąvoka ,viesasis sektorius" apima viesojo administravimo institucijas ir visas valstybinių institucijų kontroliuojamas įmones

Viesųjų paslaugų įpareigojimai

Sąvoka ,viesųjų paslaugų įpareigojimai" vartojama baltojoje knygoje. Ji reiskia tam tikrus reikalavimus, kuriuos valstybinės valdzios institucijos nustato paslaugos teikėjui siekiant uztikrinti, kad būtų tenkinami tam tikri visuomenės intereso tikslai, pavyzdziui oro, gelezinkelio ar kelių transporto ar energijos srityje. Tie įpareigojimai gali būti taikomi Bendrijos, nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu.

Viesoji įmonė

Sąvoka ,viesoji įmonė" paprastai vartojama apibrėzti paslaugos teikėjo nuosavybės formą. Steigimo sutartyje grieztai laikomasi neutralumo principo. Pagal Bendrijos teisę nėra svarbu, ar bendro intereso paslaugų teikėjai yra valstybinės, ar privačios įmonės - joms taikomos tos pačios teisės ir įpareigojimai.

2 PRIEDAS: Pagrindiniai viesų konsultacijų rezultatai [43]

[43] Šie punktai paremti Komisijos darbo dokumentu ,Ataskaita dėl viesųjų konsultacijų dėl zaliosios knygos dėl bendro intereso paslaugų", SEK (2004) 326, 2004 3 15

1. Bendro intereso paslaugų svarba

* Plačiai sutinkama dėl bendro intereso paslaugų svarbos Europos salių visuomenėms. Taip pat bendrai sutinkama, kad tos paslaugos turi būti teikiamos pirmiausiai galvojant apie vartotojus.

* Nesutariama dėl bendro intereso paslaugų rysio su rinkos principais.

2. Europos Sąjungos vaidmuo

* Nors poziūriai issiskiria dėl būtinybės pakeisti Steigimo sutartį, plačiai sutariama, kad nereikėtų Bendrijai suteikti papildomų galių bendro intereso paslaugų srityje.

* Nors is principo Bendrijos ir valstybių narių atsakomybės ribos yra aiskiai apibrėztos, kai kuriose srityse reikėtų geresnio Bendrijos teisės aktų isaiskinimo.

* Plačiai sutariama, kad atskirų sektorių reguliavimas neturėtų būti pritaikytas visų paslaugų atzvilgiu. Tačiau poziūriai issiskyrė dėl to, ar speciali norminė bazė Bendrijos lygmeniu yra reikalinga kai kurių paslaugų (vandens tiekimo, atliekų surinkimo, viesojo vietos susisiekimo) atzvilgiu. Pabrėzta būtinybė atsizvelgti į atskirų sektorių, pavyzdziui sveikatos apsaugos, specifiką.

* Yra bendras sutarimas, kad siuo metu nėra reikalo steigti Europos prieziūros institucijų. Tinkamesnis variantas būtų nacionaliniai prieziūros institucijų tinklai, koordinuojami Europos lygmeniu.

3. Atskiriems sektoriams taikomi teisės aktai ir bendra teisinė bazė

* Nors poziūriai dėl bendros teisinės bazės issiskyrė, visuotinai sutinkama, kad ir toliau reikalingi atskirus sektorius reglamentuojantys teisės aktai.

* Daugelis konsultacijų dalyvių pabrėzė esamos sektorių politikos naudą. Kai kas nurodė, kad liberalizavimas turėjo neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių.

4. Bendro ekonominio intereso paslaugos ir neekonominio pobūdzio paslaugos

* Daugelis konsultacijų dalyvių mano, kad būtina atskirti bendro ekonominio intereso paslaugas nuo neekonominio pobūdzio paslaugų. Tačiau siekiant sukurti didesnį teisinį aiskumą, daugelis dalyvių mano, kad taip pat būtina atsizvelgti ne tik į ekonominius, bet ir į kitus kriterijus.

* Nors kai kurie konsultacijų dalyviai pageidautų, kad Bendrijos teisėje būtų geriau isaiskinta socialines paslaugas teikiančių organizacijų situacija, ir kad būtų apsaugotos bendro neekonominio intereso paslaugos, kaip Europos socialinio modelio dalis, plačiai sutariama, kad nereikėtų Bendrijai suteikti daugiau galių neekonominio pobūdzio paslaugų srityje.

5. Bendri įpareigojimai

* Issiskyrė poziūriai dėl bendrų įpareigojimų Bendrijos lygmeniu nustatymo būtinybės ir dėl tokios uzduoties įgyvendinamumo. Kai kurie dalyviai pabrėzė būtinybę nustatyti viesųjų paslaugų įpareigojimus kiekvienam sektoriui atskirai. Kiti dalyviai isreiskė poziūris, kad tinkamesnė ir reikalingesnė būtų bendra koncepcija tuo klausimu.

* Pilnai sutarta, kad reglamentas turėtų Bendrijos lygmeniu nustatyti principus ir tikslus, tuo tarpu konkrečių nuostatų įgyvendinimą reikėtų palikti valstybių narių kompetencijai atsizvelgiant į esamas situacijas ir poreikius nacionaliniu bei vietos lygmenimis.

* Nesutarta dėl veiksmingo Bendrijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimo bei dėl tų reikalavimų poveikio socialinei ir teritorinei sanglaudai. Manoma, kad kol kas per anksti prieiti bendros nuomonės, ir kad yra būtinas issamesnis vertinimas.

* Poziūriai issiskyrė dėl būtinybės nustatyti papildomus įpareigojimus Bendrijos lygmeniu, bei dėl būtinybės isplėsti esamus reikalavimus kitoms bendro intereso paslaugoms.

6. Atskirų sektorių įpareigojimai

* Nėra didelio palaikymo papildomų įpareigojimų atskiriems sektoriams Bendrijos lygmeniu siame etape įvedimui, tačiau siūloma atidziai stebėti situaciją atskiruose sektoriuose, ypač susijusią su tiekimo saugumu. Taip pat buvo isreiksti pageidavimai pagerinti paslaugų prieinamumą ir suderinamumą kai kuriuose sektoriuose.

* Nesutarta dėl vandens tiekimo sektoriaus atvėrimo Bendrijos lygmeniu.

* Plačiai sutarta, kad siame etape nereikėtų imtis jokių specialių priemonių Bendrijos mastu ziniasklaidos pliuralizmo klausimu, ir kad pliuralizmo apsaugos klausimas turėtų būti paliktas valstybių narių kompetencijai.

7. Įpareigojimų nustatymas ir paslaugų organizavimo galimybės

* Kai kurie dalyviai pabrėzė problemas, kylančias dėl Bendrijos teisės taikymo, ypač įsigijimų ir valstybės paramos srityse. Buvo pareiksti pageidavimai geriau isaiskinti teisės normas dėl nuolaidų ir valstybinių-privačių bendrijų. Kai kuriuose komentaruose paminėtos situacijos, kai nacionaliniu lygmeniu buvo sukurtos kliūtys vidaus rinkos uzbaigimui.

* Daugumoje pastabų buvo pareiksta nuomonė, kad nereikėtų labiau derinti viesųjų paslaugų įpareigojimų Bendrijos lygmeniu.

* Didelė dalis dalyvių isreiskė susidomėjimą lanksčiu ir nebiurokratiniu sektinos patirties apsikeitimu bei gairių nustatymu organizuojant bendro intereso paslaugas.

8. Bendro intereso paslaugų finansavimas

* Grieztai reikalaujama geriau isaiskinti ir supaprastinti teisės normas dėl bendro intereso paslaugų finansavimo, ypač dėl valstybės paramos. Neseniai Europos Teisingumo Teismo paskelbtas sprendimas Altmark byloje yra teigiamas, tačiau nepakankamas poslinkis sia linkme.

* Plačiai sutariama, kad valstybės narės ir toliau turi islaikyti sprendimo laisvę dėl tinkamiausio bendro intereso paslaugų finansavimo būdų, su sąlyga, kad nebūtų per daug iskraipoma konkurencija.

9. Bendro intereso paslaugų vertinimas

* Nors poziūriai dėl vertinimo svarbos apskritai issiskyrė, didzioji dalis dalyvių sutarė, kad vertinimuose turi būti atsizvelgiama į politinius, socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus.

* Nesutariama dėl vertintinų paslaugų apimties bei dėl reikiamų procedūrinių ir institucinių susitarimų.

10. Tarptautinė dimensija

* Aiskiai isreikstas pageidavimas uztikrinti, kad Bendrijos uzimama pozicija tarptautinėse prekybos derybose visiskai atitiktų ES vidaus norminę bazę.

* Eilėje komentarų buvo pageidauta daugiau informacijos ir skaidrumo tarptautinės prekybos derybose.

* Visuotinai pripazįstama, kad būtiniausių paslaugų teikimas yra absoliučiai būtinas vargingiausių salių vystymuisi. Manoma, kad pagrindinės problemos yra finansavimas ir uzsienio investicijų pritraukimas.

3 PRIEDAS: SVARBIAUSIOS ATSKIRUOSE SEKTORIUOSE VYKDYTINOS APVALGOS

Elektroninės komunikacijos sektorius

- eEurope veiksmų plano apzvalga iki 2004 m. birzelio mėn

- Komisijos direktyvos 2002/77/EB dėl kabelinės televizijos nuostatų apzvalga iki 2004 m. pabaigos

- Universaliųjų paslaugų apimties pagal Universaliųjų paslaugų direktyvą 2002/22/EB apzvalga iki 2005 m. liepos mėn

- Elektroninės komunikacijos paketo apzvalga iki 2006 m. liepos mėn

Pasto paslaugos

- Ataskaita dėl pasto direktyvos taikymo iki 2004 m. galo, po to kas dvejus metus

- Ataskaita iki 2006 m. pabaigos, paremta numatoma studija dėl vidaus pasto rinkos galutinio uzbaigimo 2009 m. poveikio universaliosioms paslaugoms. Pasiūlymas, kuriame, remiantis tyrimo isvadomis, patvirtinama galutinė vidaus pasto rinkos uzbaigimo data 2009 m., bei nustatomi kiti vykdytini zingsniai

Elektros tiekimo sektorius

- Metinės ataskaitos dėl Direktyvos 2003/54/EB įgyvendinimo, įskaitant kas antrais metais pateikiama ataskaita dėl viesųjų paslaugų įpareigojimų

- Iki 2006 m. sausio 1 d. turi būti pateikta issami ataskaita dėl pazangos kuriant elektros vidaus rinką. Pasiūlymai EP ir Tarybai dėl aukstų viesųjų paslaugų standartų uztikrinimo

- Ataskaita dėl Reglamento 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros mainų tinklo sąlygų įgyvendinimo iki 2006 m. liepos

- Pasiūlymai EP ir Tarybai iki 2007 m. liepos 1 d. uztikrinti pilną ir realią tiekimo sistemos operatorių nepriklausomybę. Reikalui esant tie pasiūlymai taip pat palies rinkos dominavimo, rinkos koncentracijos ir grobuoniskų arba antikonkurencinių veiksmų klausimus

Dujų tiekimo sektorius

- Metinės ataskaitos dėl Direktyvos 2003/55/EB įgyvendinimo, įskaitant kas antrais metais pateikiama ataskaita dėl viesųjų paslaugų įpareigojimų

- Iki 2006 m. sausio 1 d. turi būti pateikta issami ataskaita dėl pazangos kuriant dujų vidaus rinką. Pasiūlymai EP ir Tarybai dėl aukstų viesųjų paslaugų standartų uztikrinimo

- Pasiūlymai EP ir Tarybai iki 2007 m. liepos 1 d. uztikrinti pilną ir realią tiekimo sistemos operatorių nepriklausomybę. Kai reikalinga, tie pasiūlymai taip pat palies rinkos dominavimo, rinkos koncentracijos ir grobuoniskų arba antikonkurencinių veiksmų klausimus

Vandens tiekimo sektorius

- Komisijos vandens sektoriaus įvertinimo rezultatų pateikimas iki 2004 m. pabaigos

Transporto sektorius

- 2004 m. EP ir Taryba turi priimti siuo metu derinamą antrąjį gelezinkelio transporto paketą

- Iki 2004 m. pabaigos EP ir Taryba turi priimti trečiąjį gelezinkelio transporto paketą

- Iki 2004 m. pabaigos EP ir Taryba turi priimti siūlomą reglamentą dėl viesųjų paslaugų reikalavimų ir viesųjų paslaugų kontraktų keleivių transportavimui gelezinkelio, kelių ir vandens transportu paskyrimas

Transliavimo sektorius

- 2005 m. pradzioje turi būti pateikta ataskaita dėl ,Televizija be sienų" direktyvos taikymo kartu su siūlymais įstatymo projektais