52004DC0038




Briuselis, 09.02.2005

KOM(2005) 37 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2005 m. ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūra:pirmoji apžvalga ir ateities gairės{SEK(2005) 225}

TURINYS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI 2005 m. ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūra: pirmoji apžvalga ir ateities gairės 1

Pratarmė 3

I dalis: Tvarus vystymasis – Svarbūs klausimai 6

1. Įžanga 6

2. Europos Sąjungos požiūris į tvarų vystymąsi 7

3. Peržiūros tikslai 8

4. Pažangos apžvalga 8

II dalis: Atsakyti į iššūkius 17

5. Ateities gairės 17

5.1. Dar kartą patvirtinti pagrindinius Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategijos principus 17

5.2. Dar kartą patvirtinti naująjį požiūrį į politikos formavimą ir jos nuoseklumą 17

5.3. Toliau akcentuoti netvaraus vystymosi tendencijas ir atidžiau nagrinėti jų tarpusavio ryšius 18

5.4. Nustatyti tikslus, užduotis ir terminus 19

5.5. Užtikrinti veiksmingą stebėseną 19

5.6. Stiprinti strategijos įsisavinimą ir bendradarbiavimą su visų lygių viešojo ir privačiojo sektorių atstovais. 19

6. Kiti etapai 20

Pratarmė

Tvarus vystymasis yra ne vien tik pagrindinis Europos Sąjungos tikslas, tai ir pasaulinis iššūkis, su kuriuo susiduria mūsų partneriai visame pasaulyje. Juo iškeliamas klausimas apie tai, kaip suderinti ekonomikos vystymąsi, socialinę sanglaudą, Šiaurės ir Pietų regionų lygybę ir aplinkos apsaugą. Jo svarba pabrėžta ES sutartyje ir Konstitucijoje, kurioje Sąjunga raginama siekti „ Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo “

Per ateinantį dešimtmetį dėl staigių demografinių pokyčių būsime priversti pasaulio išteklius naudoti milžiniškais kiekiais, kuo toliau tuo labiau didėsiančiais, tai įtakos klimato kaitą, gamtinius išteklius, bioįvairovę, netgi atotrūkį tarp gyvenimo gerovės Šiaurėje ir Pietuose. Jei norime rytojui išsaugoti trapią pasaulio ekonominę, socialinę ir aplinkos pusiausvyrą, veiksmų turime imtis jau šiandien.

Europos ateitis gali būti matoma tik pasaulio kontekste. ES jau įdėjo reikšmingų pastangų, skatindama tvarų vystymąsi tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Vadovaudamasi iniciatyviu požiūriu, ES aplinkos apsaugos ir socialinės sanglaudos poreikį gali paversti galimybe plėtoti inovacijas, augimą ir užimtumą. Šioje tvaraus vystymosi strategijos (TVS) peržiūroje mes dar kartą primename apie savo įsipareigojimus tiksliau apibrėžti struktūrinius pokyčius, būtinus mūsų ekonomikoms ir visuomenėms, ir parengti konstruktyvią darbotvarkę, nukreipiančią šį kaitos procesą taip, kad kiekvienas atskirai ir visi kartu gyventumėme geriau.

Atsakydama į šį iššūkį, Sąjunga turi veikti koordinuotai ir tapti tvirta lydere ieškant sprendimų, kurie leistų Europos ir likusio pasaulio žmonėms pajausti ilgalaikį teigiamą skirtumą.

Štai kodėl šio tūkstantmečio pradžioje Europos Sąjunga įsipareigojo parengti griežtą darbotvarkę, kuria siekia pasipriešinti netvariam ekonominiam, socialiniam ir aplinkos vystymuisi. 2000 m. Lisabonos strategijoje nustatyta didelius tikslus sau kelianti darbotvarkė dėl ekonominių ir socialinių reformų vykdymo, siekiant sukurti dinamiškiausią ir konkurencingiausią žiniomis pagrįstą ekonomiką. 2001 m. Geteborge Europos Vadovų Taryba patvirtino plačių užmojų tvaraus vystymosi strategiją, o 2002 m. Barselonoje, prieš pat prasidedant JT pasaulio viršūnių susitikimui tvaraus vystymosi klausimais 2002 m. vasarą, buvo apibrėžtas jos išorės aspektas. Kiekvieną tokį žingsnį lydėjo svarbūs sprendimai ir veiksmai prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti. Tačiau, nepaisant viso to, pasiekta nepakankama pažanga; netvaraus vystymosi tendencijos vis dar turi būti sustabdytos, o tarptautiniu mastu tai yra susiję su jautriais šalių interesais.

Naujos sudėties Komisijos darbo pradžia ir naujojo Parlamento išrinkimas yra tinkamas metas pažangai įvertinti ir pokyčių ritmui paspartinti.

Pirmieji žingsniai jau nueiti. Komisija ateinantiems penkeriems metams siūlydama Sąjungos strateginius tikslus dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dėl tvaraus vystymosi. Tarpinėje Lisabonos strategijos peržiūroje ji pasiūlė atnaujinti Lisabonos darbotvarkę ir paversti ją strategija užimtumui didinti; tai suteiktų galimybę išnaudoti varomąją dinamiškos ekonomikos jėgą aukštesniam socialiniam ir ekonominiam siekiui pasiekti. Tokiu būdu Lisabonos strategija ir toliau lieka svarbiausia prioritetinio tvaraus vystymosi tikslo dalimi, šis tikslas nustatytas Sutartyje – gerinti socialinės gerovės ir gyvenimo sąlygas tvariu dabarties ir ateities kartoms būdu. Kaip Komisija patvirtino tarpinėje peržiūroje: „ Tiek Lisabonos, tiek tvaraus vystymosi strategijos prisidedama siekiant šio tikslo . Viena kitą papildydamos, jos taiko papildomus veiksmus, naudoja daugybę priemonių, o jomis pasiekti rezultatai jaučiami įvairiais laiko momentais.“

Be to, Lisabonos strategijos peržiūra sutapo su šiandien Komisijos paskelbta atnaujinta ES Socialine darbotvarke; darbotvarke, kurioje nustatomos politikų, padėsiančių užtikrinti didesnį nuoseklumą kontinente ir tolimesnį mūsų socialinio modelio plėtojimą kovojant su netvaraus vystymosi tendencijomis, gaires. Tokiu būdu mūsų Socialinė darbotvarkė prisideda siekiant tvaraus vystymosi.

Šis komunikatas – tai pirmasis Komisijos žingsnis peržiūrint 2005 m. tvaraus vystymosi strategiją. Šioje apžvalgoje pristatomas pirmasis nuo 2001 m. pasiektos pažangos įvertinimas ir pabrėžiama keletas ateities gairių, kuriomis bus paremta tvaraus vystymosi strategijos peržiūra, kurią ketinama pristatyti atskirame Komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai šių metų bėgyje. Šis komunikatas parengtas remiantis debatais, vykusiais praėjusiais metais, praėjusių metų balandį Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pateikta nuomone ir viešomis konsultacijomis, surengtomis Komisijos iniciatyva praėjusių metų lapkritį[1].

Europos Sąjunga sukūrė plačią ir ilgalaikę savo ateities viziją. Mes tikime mūsų dinamiško Europos modelio tvirtumu ir vertybėmis. Užtikrinsime, kad dabarties ir ateities kartų poreikiai būtų patenkinti. Šis pagrindinis tikslas atsispindės visose Sąjungos politikos kryptyse. Tvariam vystymuisi užtikrinti – veikti reikia jau dabar. Europos Sąjunga turi sugebėjimų, kompetencijos ir kūrybiškumo potencialą būtiniems pokyčiams pasiekti. Europiečiai ir kiti pasaulio gyventojai gali tikėti Europos įsipareigojimu užtikrinti tvarią ateitį visiems.

I dalis: Tvarus vystymasis – Svarbūs klausimai

1. Įžanga

Tvarus vystymasis – tenkinant dabarties kartos poreikius ir nekeliant pavojaus ateities kartų galimybei patenkinti savuosius – yra pagrindinis Europos Sąjungos tikslas, kaip numatyta Europos Sąjungos sutartyje[2] ir Konstitucijoje. Ši visapusiška koncepcija persipina visose Sąjungos politikos srityse, veiksmuose ir strategijose, ja siekiama, kad ekonomikos, aplinkos ir socialinė politika būtų formuojama ir įgyvendinama taip, kad stiprintų viena kitą.

Kaip niekada didelės globalizacijos sąlygomis pasaulyje, būtinas aiškus politinis vadovavimas, skatinantis taikyti dinamišką Europos modelį dabar ir ateityje. Komisija tvirtai pasisako už tvarų vystymąsi ir nori nustatyti konstruktyvią pokyčių darbotvarkę. Mūsų ateitis Europoje ir pasaulyje turi būti kuriama remiantis ilgalaike vizija ir veiksmais visose politikos srityse. Komisija įsitikinusi, kad turime tobulinti mūsų gerovę, solidarumą ir saugumą, siekiant suteikti geresnę gyvenimo kokybę tiek mūsų, tiek ateities kartoms. Tam būtinas ekonomikos augimas ir didesnis užimtumas, švaresnė ir sveikesnė aplinka. Mums reikia darnesnės visuomenės, kuri gerove ir galimybėmis dalintųsi visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Mums reikia daugiau inovacijų, tyrimų ir žinių. Mes privalome prisiimti pasaulinę atsakomybę ir įsipareigojimus. Mūsų ateities gerovė ir gyvenimo kokybė priklausys nuo sugebėjimo ir pasiryžimo pakeisti gamybos metodus bei vartojimo įpročius ir atsieti ekonominį augimą nuo aplinkos niokojimo.

Veiksmai, susiję su šiomis problemomis, negali būti patikėti vien tik Sąjungai. Tvarumas išlieka iššūkiu visam pasauliui. Dėl to svarbu parodyti, kad Europos politinis pirmavimas vyksta tolygiai tiek išorėje, tiek viduje. Tam reikalingas integruotas požiūris ir tai patvirtina faktą, kad didėjant globalizacijai ir stiprėjant sąryšiui tarp problemų, ES gali visiškai atsiduoti didžiųjų vidaus prioritetų sprendimui, tik su sąlyga, kad lygiagrečiai jai gerai seksis juos vykdyti pasauliniu mastu. Tokiu pat būdu ES privalu formuoti politikos kryptis atspindint jose savo pasaulinius įsipareigojimus, kalbas paverčiant darbais ir išsaugant kitų tikėjimą ja, kaip pagrindine veikėja pasaulio arenoje tvaraus vystymosi klausimais.

Nepaisant to, kad šios Komisijos kadencija trunka iki 2009 m. pabaigos, akivaizdu, kad formuodama savo politiką ji privalo žvelgti žymiai toliau į ateitį. Jei norime pasiekti užsibrėžtus tikslus, nereikėtų laukti rytojaus; veiksmų reiktų imtis tuoj pat. Jeigu norime ilgalaikę viziją paversti tikrove, jau dabar reikėtų apibrėžti tikslus, tinkama kryptimi nukreipsiančius ilgalaikes tendencijas, bei jiems pasiekti reikalingas priemones. Komisija jau patvirtino, kad pagrindiniai strateginiai gerovės, solidarumo ir saugumo tikslai yra tinkami tvariam vystymuisi užtikrinti[3].

2001 m. birželio mėn. ES pirmą kartą patvirtino savo įsipareigojimus dėl tvaraus vystymosi. Geteborgo Europos Vadovų Taryba priėmė ES tvaraus vystymosi strategiją (TVS), remdamasi Komisijos komunikatu. 2002 m. Komisija pateikė antrąjį komunikatą[4], didžiausią dėmesį skiriantį tvaraus vystymosi išorės aspektui, kurį patvirtino Barselonos Europos Vadovų Taryba. Šie tekstai sudaro ES tvaraus vystymosi strategijos pagrindą. Komisija įsipareigojo peržiūrėti Strategiją kaskart, kai prasidės naujos sudėties Komisijos kadencija. Tai bus daroma 2005 m., remiantis per paskutiniuosius keturis metus įgyta patirtimi.

Peržiūrėta tvaraus vystymosi strategija bus paremta atviresniu metodu, kuris dėmesį sutelks į struktūrinius ekonomikos pokyčius, būtinus skatinant tvaresnius gamybos ir vartojimo įpročius ir kovosiančius su netvaraus vystymosi tendencijomis. Toliau stiprinant naująjį politikos formavimo metodą, peržiūrėtoje Strategijoje bus dar kartą pabrėžtas jos trimatis požiūris ir užtikrintas visiškas tvaraus vystymosi išorės aspektų integravimas ir stiprinimas. Juo labiau, kad jos turinį patvirtins 2007–2013 m. pasiūlyme dėl finansinių perspektyvų prisiimti įsipareigojimai, pagal kuriuos tvarus vystymasis taps pagrindiniu ES politikos krypčių principu.

2. EUROPOS SąJUNGOS POžIūRIS į TVARų VYSTYMąSI

Tvaraus vystymosi strategija sudaryta iš tokių elementų:

Pirmiausia, joje nustatoma labai plati tvarumo sąvoka . Svarbiausias strategijos motyvas yra tas, kad galiausiai ekonominis, socialinis ir aplinkos tvarumo aspektai turi būti vykdomi kartu ir stiprinti vienas kitą: „ Tvarus vystymasis Europos Sąjungai suteikia konstruktyvią ir ilgalaikę labiau klestinčios ir teisingesnės visuomenės viziją ir žada švaresnę, saugesnę bei sveikesnę aplinką – laiduosiančią geresnę gyvenimo kokybę mums, mūsų vaikams ir vaikaičiams [5]“. Gyvybiškai svarbu suprasti šiuos tris tvaraus vystymosi ramsčius ir jų tarpusavio ryšius.

Antra, dažnai suvokiama, kaip ambicingiausia, strategijos dalimi siekiama pagerinti politikos formavimo būdus , didžiausią dėmesį skiriant politikų nuoseklumui ir žmonių informavimui apie galimus prieštaringų tikslų kompromisus, siekiant kad žmonės būtų informuoti apie ketinamus priimti sprendimus. Tai būtų daroma atidžiai nagrinėjant visas įmanomas jų pasekmes, įskaitant ir neveikimą, atliekant išankstinį poveikio vertinimą, ir siunčiant atitinkamus signalus rinkai, vėlgi atitinkamoms kainoms nustatyti. Privalu, kad ES politikai atsižvelgtų į padėtį pasaulyje ir aktyviai skatintų vidaus ir išorės politikų nuoseklumą. Be to, taip pat reikia investuoti į mokslą ir technologijas, padėsiančias įgyvendinti tvariam vystymuisi būtinus pokyčius. Galiausiai, pagal naują požiūrį į politikos formavimą reikalaujama gerinti informavimą ir piliečių bei verslininkų susitelkimą.

Trečia, joje kalbama apie tam tikrą skaičių tendencijų, kurios akivaizdžiai nėra tvarios , tokios kaip klimato kaitos, energijos išteklių naudojimo, pavojaus visuomenės sveikatai, skurdo ir socialinės atskirties, senstančios visuomenės, gamtos išteklių valdymo, žemės naudojimo ir transporto problemos.

Galiausiai, pasauliniu aspektu strategijoje kalbama apie keletą tarptautinių tikslų ir susitelkiama ties prioritetiniais tikslais, nustatytais ES dalyvaujant Pasaulio viršūnių susitikime tvaraus vystymosi klausimais (PVSTV). Šie tikslai apima globalizaciją, tvarų vystymąsi atitinkančią prekybą, kovą su skurdu, socialinę plėtrą, gamtos ir aplinkos išteklių tvarų valdymą, Europos Sąjungos politikų nuoseklumo gerinimą, geresnį valdymą visuose lygmenyse ir tvaraus vystymosi finansavimą.

3. Peržiūros tikslai

Komisija jau įsipareigojo peržiūrėti Strategiją kaskart, kai prasideda naujos sudėties Komisijos kadencija. Tam paskutinį kartą pritarė Europos Vadovų Taryba 2004 m. birželio ir lapkričio mėn. Be to, dėl keletos naujų elementų gimė dar didesnis poreikis peržiūrėti Strategiją šiame etape:

- netvaraus vystymosi tendencijų sustiprėjimas, t. y. vis didėjantis spaudimas dėl gamtos išteklių, bioįvairovės bei klimato, ir išliekanti nelygybė bei skurdas, vis didėjantys ekonominiai ir socialiniai iššūkiai, kylantys dėl senstančios visuomenės;

- prasti Europos ekonominiai rodikliai, lydimi naujo konkurencijos spaudimo, atsiradusio dėl didėjančios globalizacijos ir naujų pramoninių šalių (tokių kaip Kinija, Indija ir Brazilija) iškilimo, skelbiantys apie stiprėjančią konkurenciją ir galimus pokyčius nacionalinėse gamybos struktūrose, kurios turės pasekmių tvariam vystymuisi pasauliniu mastu;

- nauji tarptautiniai įsipareigojimai ir derybos, galintys prisidėti prie pasaulinio tvaraus vystymosi, turi būti derinami stiprinant pastangas jų įgyvendinimui (tai PPO Doros darbotvarkė, PVSTV Johanesburgo įgyvendinimo planas, Monterėjaus įsipareigojimai dėl vystymosi finansavimo ir Tūkstantmečio vystymosi tikslai);

- naujos grėsmės saugumui, tokios kaip terorizmas (2001 m. rugsėjo 11 d. ir 2004 m. kovo 11 d. išpuoliai), gamtinės katastrofos (potvyniai) ir ligos (pvz., SŪRS), privertė stipriau pajusti, kokie esame pažeidžiami. Be to, vis geriau suvokiame, kad reikia imtis veiksmų prieš organizuotą nusikalstamumą, korupciją ir rasizmą;

- galiausiai, peržiūroje turėtų būti atsižvelgta į Europos Sąjungos, kurią dabar sudaro 25 valstybės narės, plėtrą, nacionalinių tvaraus vystymosi strategijų nustatymą daugumoje valstybių narių ir didesnį vietinės ir regioninės valdžios įsitraukimą.

4. PAžANGOS APžVALGA

Įgyvendinant strategiją buvo pasiekta tam tikra pažanga, ir nors greitu metu neverta tikėtis apčiuopiamų rezultatų, yra aišku, kad dar daug ką reikia padaryti. Nėra jokių ženklų, rodančių, kad daugelis grėsmių tvariam vystymuisi buvo nuslopintos. Todėl kovai su jomis reikia skubiai skirti nuolatinį dėmesį. Nors išsamesnę pažangos ataskaitą galima rasti Komisijos tarnybų darbiniame dokumente[6], gali būti apibrėžta nemažai svarbių pasiekimų.

- Politikos formavimo būdų keitimas. Nuo 2001 m. buvo priimtas „naujas politikos formavimo būdas“, kuriuo siekiama vykdomas politikos kryptis paversti nuoseklesnėmis ir sukurti palankias sąlygas tvariam vystymuisi skatinti.

Nuoseklesnė politika

Pagrindinė užduotis yra tam tikrų sutartyse numatytų horizontalių principų integravimas į visas ES politikos kryptis. Vienas šiai užduočiai įgyvendinti vykdomų darbų pavyzdys būtų Kardifo procesas, kuriuo aplinkos apsaugos interesai integruojami į sektorių politikas. Tačiau pirmoji Kardifo proceso apžvalga 2004 m. parodė, kad iki šiol pasiekta pažanga yra labai ribota.

2003 m. Komisijoje buvo įvestas naujas pasekmių vertinimo mechanizmas, jis skirtas politikos nuoseklumui gerinti. Jis skirtas integruotai įvertinti ekonomikos, aplinkos ir socialinį svarbiausių politikos planų poveikį ir labiau išryškinti dėl konkuruojančių tikslų pasiektus kompromisus. Iki šiol Komisija parengė daugiau kaip 50 poveikio įvertinimų įvairiose politikos kryptyse, pradedant pasiūlymais dėl Perdraudimų direktyvos, politikos gairėmis dėl Bendro cukraus rinkos organizavimo ir baigiant Natura 2000 finansavimu. Išorės veiksmų srityje buvo pradėti visų pagrindinių derybų dėl prekybos tvarumo poveikio tyrimai.

Atviro koordinavimo metodo vystymas

Atviro koordinavimo metodas gali tapti galingu instrumentu skatinant keitimąsi gera praktika, vienijant ir sutelkiant suinteresuotąsias šalis bei darant įtaką valstybėms narėms, raginant jas priimti labiau strategišką ir integruotą požiūrį, bei formuojant veiksmingesnes politikas. Tokiu būdu Komisija susitarė su valstybėmis narėmis dėl bendrų tikslų ir rodiklių tokiose srityse kaip, pavyzdžiui, socialinės sanglauda ir pensijos. Dauguma valstybių narių nusistatė sau kiekybinius tikslus skurdui ir socialinei atskirčiai sumažinti.

Kainų ir paskatų adekvatumas

Jeigu pasiektumėme, kad rinkos kainos atspindėtų tikrąsias ekonominės veiklos sąnaudas visuomenei, paskatintumėme keisti gamybos ir vartojimo būdus. Šiam tikslui įgyvendinti, rinkos priemonės, tokios kaip aplinkos mokesčiai, prekyba dujų emisijos kvotomis ir subsidijos, galėtų veiksmingai papildyti tradicines reglamentavimo priemones. Šioje srityje per pastaruosius metus ES lygmeniu yra pasiekta tam tikra pažanga, tačiau sprendimų priėmimas kartais ir dabar yra sudėtingas, ypač apmokestinimo atveju, kadangi Taryboje reikalaujama vienbalsio pritarimo. Pavyzdžiais, kai ES taikė rinkos priemones, galėtų būti 2003 m. Energijos mokesčių direktyva, kuria Bendrijos minimalių mokesčių dydžių sistema išplečiama nuo mineralinių alyvų iki kitų energetikos produktų, ir 2005 m. prasidėjusi prekyba šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotomis ES ribose, siekiant pasiekti Kyoto protokole nustatytus sumažintus jų kiekius.

Investuoti į mokslą ir technologijas

Pažanga žinių ir technologijų srityje, yra svarbiausia sąlyga siekiant pusiausvyros tarp ekonomikos augimo ir socialinio bei aplinkos tvarumo. Galima pasitelkti daug sąveikų, egzistuojančių tarp inovacijos kokybei ir rezultatams gerinti bei inovacijos energijos suvartojimui, atliekoms ir saugumui optimizuoti. Pavyzdžiui, mažiau energijos suvartojančios mašinos, garantuotų mažesnį gamtos išteklių sunaudojimą ir mažesnes dujų emisijas. Investuojant į naująsias technologijas būtų sukuriamos darbo vietos ir užtikrinamas ekonomikos augimas. ES veiksmai šioje srityje apima ir tvaraus vystymosi veiklą, numatytą Šeštojoje mokslinių tyrimų ir technologijos plėtros pagrindų programoje. Aplinkosaugos technologijų veiksmų planas skatina „technologijų platformas“ vandenilio ir kuro elementų, saulės elementų, tvarios chemijos, vandens tiekimo ir sanitarijos pagrindu. ES taip pat skatina platinti technologijas, darančias įtaką mūsų socialinėms sistemoms, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistemai[7].

Piliečių ir verslininkų informavimas ir sutelkimas

Pilietinė visuomenė ir privatusis sektorius atlieka svarbius vaidmenis tvaraus vystymosi srityje. ES lygmeniu buvo pradėta keletas iniciatyvų, skatinančių aktyvų šių grupių dalyvavimą ir gerinančių konsultacijų eigą bei suinteresuotųjų šalių susitelkimą. Be kita ko Komisija priėmė minimalius standartus dėl suinteresuotųjų šalių konsultavimo, informavo, ir jų dalyvavimo priimant sprendimus aplinkos srityje. Ji taip pat ėmėsi įvairių iniciatyvų, skatinančių įmonių socialinę atsakomybę.

- Netvaraus vystymosi tendencijos

Klimato kaita ir švari energija

Per pastaruosius 100 metų temperatūra Europoje padidėjo daugiau nei pasaulinis vidurkis (0,95°C Europoje lyginant su 0,7°C visame pasaulyje); 8 iš 9 ledynų pastebimai slenka; padažnėjo ekstremalios oro sąlygos (tokios kaip sausros, karščio bangos ir potvyniai)[8]. Norint pasaulio temperatūrą išlaikyti žemiau ribos, virš kurios pavojingiausi klimato pokyčiai tampa labai tikėtini, reikia žymiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą visame pasaulyje. Tam tikrais vertinimais 2002 m. ekstremalių oro sąlygų sukelta žala siekia 25 milijardus EUR[9]. Patikimos ir įperkamos energijos tiekimas toli gražu nėra besivystančių šalių gyvenimo kasdienybė, jose daugiau nei du milijardai žmonių naudoja biomasę (medieną, atliekas ir t. t.) kaip pirminį energijos šaltinį, o 1,6 milijardo žmonių neturi galimybių naudotis elektra.

Europos klimato kaitos programa (EKKP) buvo pagrindiniu įrankiu imantis veiksmų prieš klimato kaitą Europoje. Ji apima būtiniausiais iniciatyvas energetikos srityje ir neseniai leido prekybą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotomis ES ribose, kuri prasidėjo 2005 m. sausio 1 d. ES taip pat skatina tam tikrą skaičių priemonių, padėsiančių kovoti su klimato kaita pasitelkus regioninius fondus. Tačiau nors naujausi turimi duomenys rodo, kad 2002 m. ES 15 sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 2,9 % lyginant su 1990 m., dar reikia nueiti ilgą kelią tol, kol pasieksime Kyoto protokole nustatytą 8 % mažesnes nei 1990 m. emisijas 2008–2012 m. Tarptautiniu mastu, ES ir toliau atliko pagrindinį vaidmenį skatindama ratifikuoti Kyoto protokolą ir įvykdyti 2002 m. Johanesburgo Pasaulio viršūnių susitikimo tvaraus vystymosi klausimais metu prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo požiūriu ES visame pasaulyje skatino naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, dalyvaudama Johanesburgo atsinaujinančios energijos koalicijoje. ES energijos iniciatyva prisidėjo prie PVSTV, skatindama pagerinti galimybę naudotis adekvačiomis, tvariomis ir įperkamomis energijos paslaugomis kaimo, užmiesčio ir miesto vietovėse.

Europoje buvo atnaujintas įsipareigojimas padaryti apčiuopiamą pažangą didinant energijos efektyvumą pagal naują Energijos efektyvumo iniciatyvą.

Visuomenės sveikata

Nuo 2001 m. grėsmė visuomenės sveikatai ES nuolat augo. Su gyvenimo būdu susijusios ir chroniškos ligos sparčiai plinta visame pasaulyje, didžiausią nerimą kelia nutukusių žmonių skaičiaus didėjimas (10–40 % padidėjęs per pastaruosius 10 metų daugelyje ES šalių). ŽIV/AIDS epidemija visame pasaulyje pasiekė didžiausią užsikrėtusių asmenų skaičių (39,4 milijonai), o naujai nustatomų ŽIV infekcijų dalis nuo 1996 m. Europoje padidėjo daugiau nei dvigubai. Ryšių dažnėjimas ir mobilumas pasauliniu mastu padidino grėsmių, tokių kaip paukščių gripas ir SŪRS, poveikį sveikatai. Biologinis terorizmas – naujas grėsmės tipas. Besivystančiose šalyse neseni laimėjimai sveikatos ir vystymosi srityje tapo beveik niekiniais, o sunkiausių užkrečiamų ligų plitimas kelia rimtą grėsmę šių šalių ateities vystymuisi. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad pavojų sveikatai kelianti aplinka visame pasaulyje kasmet tampa daugiau nei 5 milijonų vaikų mirties priežastimi.

Politinių priemonių, kurių buvo imtasi šiuo atžvilgiu nuo 2001 m. pavyzdžiu galėtų būti genomų tyrimų, kovojant su atsparumu antibiotikams, finansavimas; ES bendros priežiūros ir išankstinio perspėjimo tinklo apie užkrečiamas ligas sukūrimas; pasiūlymo dėl naujos ES chemikalų reguliavimo sistemos (REACH) priėmimas; Europos aplinkos ir sveikatos apsaugos veiksmų plano 2004–2010 patvirtinimas; ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) bei Europos užkrečiamų ligų centro (EULC) įkūrimas.

Tarptautiniu mastu ES finansavimas kovojant su tokiomis ligomis kaip ŽIV/AIDS, tuberkuliozė ir maliarija ženkliai padidėjo. Taip pat buvo suteikta finansinė parama siekiant sumažinti svarbiausių vaistų besivystančiose šalyse kainą.

Skurdas ir socialinė atskirtis

Skurdas ir socialinė atskirtis tampa vis didėjančia problema. ES maždaug 15 % gyventojų gyvena rizikuodami nuskursti. Padėtis tam tikrose naujosiose valstybėse narėse ypač kelia nerimą. Kita nerimą kelianti tendencija yra skurdo ir atskirties perėjimas iš kartos į kartą bei neproporcinga tam tikrų gyventojų pogrupių našta (pvz., bedarbių, vienišų tėvų, neįgalių asmenų, etninių mažumų). Iš 6 milijardų pasaulio gyventojų 2,8 milijardai gyvena gaudami mažiau nei 2 EUR per dieną.

ES valstybės narės susitarė koordinuoti nacionalines politikos kryptis kovoje su skurdu ir socialine atskirtimi, nustatydamos bendrus tikslus, parengdamos nacionalinius veiksmų planus ir juos vertindamos pagal bendrus rodiklius, skirtus stebėti pažangą. Europos Komisija aktyviai remia šį koordinavimo procesą. Europos regionų politikos finansavimas taip pat prisideda prie šio tikslo, pavyzdžiu, investuojama į švietimą, mokymus ir vietos užimtumą.

Pasauliniu mastu kovojant su šia problema, ES vystymosi politika iškelia sau pagrindinį tikslą – ženkliai sumažinti, o vėliau ir panaikinti skurdą. Įvairių veiksmų buvo imtasi pagal naują pasaulinę partnerystę dėl skurdo panaikinimo ir tvaraus vystymosi, priimtą Doroje, Monterėjuje ir Johanesburge vykusių viršūnių susitikimo metu.

Senstanti visuomenė

Numatoma, kad ES gyventojų skaičius nustos augti ir kad mažėjanti bei senstanti darbinga visuomenė turės išlaikyti padidėjusį pagyvenusių asmenų skaičių. Pagyvenusių asmenų priklausomybės nuo darbingų asmenų santykis turėtų padidėti nuo 24 % 2004 m. iki 47 % 2050 m.

Nors gyvenimo trukmės ilgėjimas yra svarbus laimėjimas, Europos visuomenės senėjimas sukelia naujų problemų, kurias išspręsti būtina. Nei imigracija, nei greitai didėjantis gimstamumas negali užkirsti kelio staigiam pagyvenusių asmenų dalies visuomenėje didėjimui per ateinančius du dešimtmečius.

Komisija su valstybėmis narėmis dirba stengdamasi modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, siekdama užtikrinti, kad jos ir toliau liktų finansiškai tvirtomis ir socialiai adekvačiomis. Viena iš priemonių būtų vyresnių darbuotojų darbo metų prailginimas. Europos Vadovų Tarybos Barselonoje nustatytu tikslu siekiama, kad 50 % 55–64 metų amžiaus asmenų dirbtų iki 2010 m. ir kad asmens amžius, leidžiantis pasitraukti iš darbo rinkos, būtų prailgintas 5 metais iki 2010 m. Be finansinio aspekto, sveikatos priežiūros sistemos taip pat turi vystytis, kad sugebėtų patenkinti padidėjusio vyresnių asmenų skaičiaus paklausą, ypač gerindamos galimybę naudotis sveikatos priežiūros sistema. Sąjunga lengvina struktūrinį bendradarbiavimą šioje srityje ir keitimąsi gera praktika.

Gamtos išteklių valdymas

Spartus gyventojų skaičiaus augimas reiškia, kad 2010 m. Žemėje gyvens 400 milijonų daugiau žmonių nei dabar, pagrinde įsikūrusių miesto zonose. Pasaulyje, kuriame vis stiprėja tarpusavio priklausomybė, negalime gaminti ir vartoti tiek, kiek šiandien. Bioįvairovei gresia didelis pavojus. Visame pasaulyje egzistuoja 15 500 augalų ir gyvūnų rūšių, kuriems gresia išnykimas. Pastaraisiais dešimtmečiais jau patyrėme labai didelių netekčių beveik visose ekosistemose ir rūšių grupėse (gyvūnų, augalų, miškų, gėlo vandens, derlingos žemės ir t. t.). Gėlas vanduo – dar vienas vertingas gamtos šaltinis, kuriam kyla pavojus. Apskritai pasaulinė gėlo vandens krizė kelia grėsmę žmonių gyvybei, tvariam vystymuisi ir netgi taikai bei saugumui.

Politinės priemonės, kurių imtasi siekiant ES tikslo sustabdyti bioįvairovės nykimą iki 2010 m., apima bendros žemės ūkio politikos ir bendros žuvininkystės politikos reformas ir Natura 2000 tinklo sukūrimą. Šiuo metu rengiamas Komunikatas dėl bioįvairovės nykimo sustabdymo iki 2010 m. Priemonės, skatinančios efektyviau naudoti išteklius, apima ES Direktyvą dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei Komisijos komunikatą dėl integruotos produktų politikos. 2000–2006 m. laikotarpiu ES iš struktūrinių ir Sanglaudos fondų skiria dideles sumas pinigų investicijoms į aplinkos infrastruktūras ir pramoninių, miesto ir gamtos vietovių atstatymą ir išlaikymą.

Tarptautinės iniciatyvos apima ES vandens iniciatyvą – „Gyvybės vanduo“ – Pasaulio viršūnių susitikimo tvaraus vystymosi klausimais rezultatą. ES taip pat ėmėsi vadovaujančio vaidmens Konvencijos dėl bioįvairovės klausimais ir darbe, skirtame nustatyti 10 metų programų tvariam vartojimui ir gamybai metmenis.

Žemės naudojimas ir transportas

Nepaisant siekto transporto skaičiaus atsiejimo nuo BVP augimo, transporto skaičius ir toliau auga greičiau nei BVP. Tai atsiliepia daugelyje sričių, pradedant transporto grūstimis ir oro teršalų sukeliamomis sveikatos problemomis ir baigiant padidėjusiu CO2 išmetimu, neigiamai veikiančiu ES užsibrėžtus tikslus dėl klimato kaitos.

ES inicijavo tam tikrą kiekį politikos iniciatyvų, skirtų apriboti neigiamą šių transporto skaičiaus didėjimo sukeliamų veiksnių poveikį. Ji skatina pereiti nuo kelių transporto prie kitų mažiau aplinkai kenkiančių transporto rūšių, tokių kaip ekologiški autobusai, laivyba ir geležinkelis. Komisija taip pat pasiūlė, kad valstybės narės įvestų apmokestinimą pagal infrastruktūras, siekiant taip įtakoti transporto paklausą ir pamažu pereiti prie tokios situacijos, kai transporto vartotojų mokama kaina visiškai atspindėtų visuomenės sąnaudas (pavyzdžiui, direktyva dėl euro lipduko), tačiau to įgyvendinimas kol kas yra ribotas. Be to, ženkli pažanga, nors ir sumenkinta vis didėjančios paklausos ir transporto skaičiumi, buvo pasiekta automobilių ir kuro technologijose, įsigaliojus ES teisės aktams ir iniciatyvoms. Galiausiai, tęsiami veiksmai gerinant miesto aplinkos ir žemės naudojimo valdymą, pavyzdžiui, pagal ES struktūrinių fondų programą „Urban II“ ir Mokslinių tyrimų pagrindų programą. Komisija taip pat rengia miesto aplinkos teminę strategiją, kurią ketinama paskelbti 2005 m.

Tvaraus vystymosi išorės aspektai

Be pirmiau minėtų netvaraus vystymosi tendencijų, tvaraus vystymosi skatinimas pasauliniu lygmeniu, inter alia , apima šiuos ES veiksmus:

- Globalizacijos naudojimą

Globalizacija tapo nauja sritimi, kurioje turi būti pasiektas tvarus vystymasis. Ji gali tapti svarbia tvaraus vystymosi paskata, tačiau jos laimėjimai per dažnai yra pasiskirstę netolygiai tarp šalių ir šalių viduje, todėl nereguliuojama integracija gali turėti neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei apskritai.

ES remia nuoseklų ir integruotą požiūrį į klausimus, susijusius su globalizacija PPO, tarptautinėse finansų institucijose (TFI) ir JT organizacijose. ES taip pat nori sustiprinti tokių pagrindinių organizacijų, kaip Tarptautinė darbo organizacija, galią.

Veiksmingas ir lygiavertis besivystančių šalių integravimas į pasaulio ekonomiką, PPO vedamas derybas, Dohos plėtros darbotvarkę yra labai svarbus. Vykstant DPD deryboms nuo 2002 m. ES nuolat dirbo siekdama savo tikslų, t. y. skatino pasaulinį tvarų vystymąsi daugelio derybinių klausimų metu. Be to, kadangi reikia aktyviai paremti besivystančių šalių pastangas integruotis į pasaulinės prekybos sistemą, techninė parama prekybai (TPP) buvo apibrėžta kaip viena iš prioritetinių ES bendradarbiavimo vystymosi vardan sričių ir TPP apsektas buvo integruotas visuose sprendimų dėl lėšų paskirstymo priėmimo lygmenyse.

Be to, po PVSTP ES žengė keletą svarbių žingsnių įgyvendindama paramą, susijusią su prekybos politika už Dohos plėtros darbotvarkės taikymo srities ribų, inter alia , tęsdama pastangas įtraukti pagrindinį tvaraus vystymosi elementą visose vykdomose arba būsimose dvišalėse arba regioninėse derybose.

- Geresnį valdymą pasauliniu mastu

Geras valdymas ir demokratijos skatinimas yra esminiai veiksniai siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų. Tūkstantmečio deklaracijoje teigiama, kad palankios vystymuisi ir skurdo panaikinimui aplinkos kūrimas priklauso, inter alia , nuo gero valdymo kiekvienoje šalyje atskirai, nuo gero valdymo tarptautiniu mastu ir finansinių, pinigų ir prekybos sistemų skaidrumo.

Komisija aptarė institucijų gebėjimų vystymo, gero valdymo ir įstatymo viršenybės klausimus savo komunikate dėl valdymo ir plėtros, didžiausią dėmesį skirdama institucijų gebėjimams ir dialogui dėl valdymo įvairiomis situacijomis, į kurias patenka šalys. Taip pat nemažai pastangų įdėta skatinant tvarų vystymąsi įtraukti į visus galiojančius tarptautinius ir regioninius bendradarbiavimo susitarimus ir į politikos formavimo priemones. Be to, sustiprintas tarptautinis valdymas tvaraus vystymosi srityje yra viena pagrindinių ES dedamų pastangų skatinant veiksmingą daugiašališkumą.

- Vystymosi finansavimą (VF)

Norint pasiekti Tūkstantmečio plėtros tikslus – būtinas finansavimas. Tačiau JT tikslas – 0,7 % bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti oficialiai plėtros pagalbai (OPP) dar toli gražu nėra pasiektas.

ES nustatė savo įnašą finansuojant plėtros procesą atskirais aštuoniais įsipareigojimais, prisiimtais 2002 m. kovo 14 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Barselonoje. Naujausioje stebėsenos ataskaitoje numatyta, kad pagalbos dydis išsiplėtusioje ES (25 valstybių narių) bendrai viršys užsibrėžtą tarpinį tikslą 0,39 % BVP skirti OPP ir 2006 m. 0,42 % BVP skirti OPP, kitaip tariant maždaug 38,5 milijardus EUR. Bendrai per 2002–2006 m. papildomų išteklių surinkta 19 milijardų EUR.

II dalis: Atsakyti į iššūkius

5. ATEITIES GAIRėS

Susidurdama su nuolat jai metamais iššūkiais, Europa turi ne tik toliau laikytis įsipareigojimo taikyti ilgalaikę tvariam vystymuisi ir geresniam gyvenimo lygiui palankią darbotvarkę, bet ir rasti būdų kaip į juos kuo veiksmingiau atsakyti.

5.1. Dar kartą patvirtinti pagrindinius Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategijos principus

Tvaraus vystymosi sąvoka ir tvaraus vystymosi strategijos bei Lisabonos strategijos papildomumas buvo išaiškinti pratarmėje.

Nepaisant to, peržiūros metu patvirtinamas trimatis tvaraus vystymosi aspektas , kaip kertinis strategijos akmuo, t. y. vystymasis gali būti pasiektas tik lygiagrečiai augant ekonomikai, stiprėjant socialinei sanglaudai ir aplinkos apsaugai tiek Europoje, tiek likusiame pasaulyje.

Peržiūroje taip pat atsižvelgiama į dvejopą ES indėlį skatinant pasaulinį tvarų vystymąsi : pirma, pabrėžiant šešių strategijoje paminėtų netvaraus vystymosi tendencijų tarptautinį aspektą; antra, integruojant į jį ES išorės politikas, prisidedančias prie tvaraus vystymosi. Taip veikdama, ES dar kartą patvirtins ir sustiprins savo įsipareigojimus prisiimti vadovo vaidmenį sudarant tvaraus vystymosi darbotvarkę pasauliniu mastu.

5.2. Dar kartą patvirtinti naująjį požiūrį į politikos formavimą ir jos nuoseklumą

Peržiūra bus dar kartą skatinama „ naująjį požiūrį į politikos formavimą “ suvokti kaip pagrindinę priemonę tvariam vystymuisi įtraukti formuojant visas ES politikos kryptis. Būsimoji ES tvaraus vystymosi strategija taps ypač svarbia paskata įvairioms ES geresnio reglamentavimo darbotvarkės dalims, įskaitant poveikio įvertinimą, suinteresuotųjų šalių konsultacijas ir teisės aktų supaprastinimą.

Tai reiškia, kad tvarus ir ekonomiškas politikos formavimas ir toliau bus skatinamas gerinant reglamentavimą, įgyvendinant veiksmingesnį darnaus poveikio vertinimo mechanizmą, apimantį naująsias vidaus ir išorės Bendrijos politikos iniciatyvas. Be to, tvarumo poveikio vertinimo tyrimai ir toliau bus naudojami sudarant pagrindinius prekybos susitarimus. Nors neseniai ši priemonė buvo patobulinta, pasimokius iš pirmų gautų pamokų[10], ir toliau bus skiriamas dėmesys tam, kaip geriau patobulinti šį metodą, ypač atsižvelgiant į tvaraus vystymosi ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus. Šiuo atveju Komisija taip pat ketina pagerinti konsultacijų metodą su suinteresuotomis šalimis dėl ES politikų. Be to, tinkamas dėmesys taip pat bus skirtas tarpinstitucinio susitarimo su Europos Parlamentu ir Taryba[11] įgyvendinimui užtikrinti (pvz., Europos Parlamentas ir Taryba turi taikyti tuos pačius principus ir standartus vertinant poveikį, kai kalbama apie Komisijos pasiūlymų dėl esminių pakeitimų poveikio vertinimą).

Naujas požiūris taip pat apima atviro koordinavimo metodą, ypač socialinės sanglaudos, galimybės patekti į darbo rinką ir socialinės apsaugos srityse, kuriose šis metodas atlieka pagrindinį vaidmenį modernizuojant socialinės apsaugos sistemas.

Taikydama naują požiūrį priimant sprendimus, Komisija ir toliau skatins naudoti rinkos priemones , kad būtų atspindėtas tikrosios išteklių naudojimo ir jų poveikį aplinkai sąnaudos visuomenei. Pavyzdžiui, valstybės narės bus raginamos nagrinėti, kaip jos galėtų perkelti mokesčių naštą, slegiančią darbo sritį, į aplinką niokojančių šaltinių sritį. Peržiūroje taip pat bus pabrėžiama investicijų į mokslą ir technologijas, skatinančias tvarų vystymąsi, svarba. Galimos priemonės, kurios toliau skatintų ekologines inovacijas, apima ES mokslinių tyrimų programą, Komisijos inovacijų politiką, bei viešuosius pirkimus. Taip pat bus skatinami informacijos mainai tarp išorės partnerių vykdomų tvarių mokslo tyrimų, mokslo ir technologijų klausimais.

5.3. Toliau akcentuoti netvaraus vystymosi tendencijas ir atidžiau nagrinėti jų tarpusavio ryšius

Peržiūroje bus išlaikytas Strategijoje teikiamas dėmesys pagrindinėms tendencijoms, keliančioms grėsmę tvariam vystymuisi . Dauguma šių tendencijų gali būti sustabdytos nuolat ir ilgai su jomis kovojant bei įgyvendinant didžiausius struktūrinius pokyčius mūsų visuomenių ir ekonomikų veikime. Tačiau tai neturėtų būti priežastis neveikti artimiausiu metu.

Peržiūroje bus įtrauktas šioje strategijoje aptariamų netvaraus vystymosi tendencijų išsamus įvertinimas , siekiant nustatyti tikslus ir būtinus atlikti ateinančiais metais veiksmus. 2001 m. nustatytos prioritetinės sritys taip pat turėtų būti suderintos su tarptautiniais ES įsipareigojimais, prisiimtais Pasaulio viršūnių susitikime dėl tvaraus vystymosi, JT konferencijoje dėl plėtros finansavimo ir JT tūkstantmečio deklaracijoje, bei kitose susijusiose daugiašaliuose susitarimuose, ir su kitais ES prisiimtais įsipareigojimais. Be to, jie bus atnaujinti siekiant atsižvelgti į dešimties naujųjų valstybių narių įstojimą į ES ir į visai netolimoje ateityje numatytą dar vieną plėtrą; tai kelia naujus iššūkius Sąjungos sugebėjimui sustabdyti netvaraus vystymosi tendencijas. Šiuo požiūriu, peržiūroje taip pat bus nagrinėjama galimybė prijungti tam tikrą skaičių naujų ar anksčiau nenagrinėtų tendencijų, įskaitant ekonomiškai netvaraus vystymosi tendencijas.

Galiausiai, peržiūroje bus skirtas didesnis dėmesys nustatant netvaraus vystymosi tendencijų tarpusavio ryšius . Bus siekiama maksimaliai panaudoti teigiamas sąveikas ir sumažinti nenaudingus kompromisus. Pavyzdžiui, skatinant pereiti nuo kelių transporto prie geležinkelio, įmanoma sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą ir transporto grūstis vienu ir tuo pačiu metu (sukuriant abipusiai naudingą situaciją). Kitas pavyzdys būtų, kaip, investuojant į esminius technologijos pokyčius, būtų galima geriau konkuruoti ir tuo pačiu metu pagerinti aplinkos kokybę ir socialinę sanglaudą.

5.4. Nustatyti tikslus, užduotis ir terminus

Pagal 2001 m. strategijoje pasirinktą požiūrį buvo siekiama nustatyti vidurio laikotarpio prioritetinius tikslus, susijusius su kiekviena iš tvariam vystymuisi nepalankia tendencija ir priimti tam tikrą skaičių priemonių, skirtų jiems pasiekti. Peržiūroje bus patvirtinta apibrėžtų tikslų, užduočių ir jiems pasiekti nustatytų terminų būtinybė, kaip priemonė leidžianti veikti prioritetinėse srityse ir apskaičiuoti pasiektą pažangą.

Nors netvaraus vystymosi tendencijos yra ilgalaikės problemos, kurioms išspręsti reikės daug laiko, vienintelis būdas užtikrinti, kad visuomenė žengia teisinga kryptimi, yra nustatyti aiškias tarpines užduotis ir apskaičiuoti pasiektą pažangą. Todėl ilgalaikių tikslų nusistatymas neturėtų reikšti veiksmų atidėjimo tolimesnei ateičiai.

Taigi, peržiūrėtoje strategijoje bus nustatyti nauji prioritetiniai tikslai kiekvienai iš netvaraus vystymosi tendencijų ir tarpiniai terminai, kurie leis ES stebėti ir vertinti daromą pažangą. Veiklos tikslai ir veiksmų planai bus nustatyti formuojant atitinkamas vidaus ir išorės sektorių politikas, kurios taip pat taps pagrindine strateginių iniciatyvų įgyvendinimo ir stebėsenos priemone, įskaitant tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus Tūkstantmečio deklaracijoje ir Barselonos bei Monterėjaus viršūnių susitikimuose.

5.5. Užtikrinti veiksmingą stebėseną

Geteborgo sprendimas užtikrinti kasmetinę strategijos stebėseną pavasario Europos vadovų taryboje nepatenkino lūkesčių. Patobulinta atskaitomybės sistema bus aptarta peržiūros metu. Šioje sistemoje didžiausias dėmesys bus skiriamas trumpalaikei ir vidutinės trukmės pažangai siekiant strategijos tikslų, kiek įmanoma labiau derinant ir paprastinant dabartines ataskaitas dėl tvaraus vystymosi problemų. Taip pat bus aiškiau apibrėžta institucinė (ypač Europos Tarybos ir Europos Parlamento) atsakomybė stebėsenos proceso metu.

Stebima bus, remiantis tvaraus vystymosi rodikliais, kuriuos sukūrė Komisija. Jie remiasi, be kita ko, įvairiais rodikliais, sukurtais sektorių politikų veiklos metu, ir jau atlikta jų sinteze struktūrinių rodiklių grupėje, kuriais buvo stebima pažanga įgyvendinant užduotis, nustatytas Lisabonos darbotvarkės reformos dalyje. Taip pat daugiau pastangų bus dedama tobulinant ateities modelius, prognozes ir tolesnį mokslinių duomenų kaupimą, siekiant stebėjimą padaryti kuo veiksmingesniu.

5.6. Stiprinti strategijos įsisavinimą ir bendradarbiavimą su visų lygių viešojo ir privačiojo sektorių atstovais.

Reikia naujų priemonių, skatinančių supratimą, susitelkimą ir visų lygių suinteresuotųjų šalių įsitraukimą. Turi būti aišku, kas už ką ir kokį laiko tarpą yra atsakingas bei kas padengs sąnaudas. Siekiant šio tikslo, Komisija išnagrinės, kaip sukurti veiksmingą partnerystę su pramonės atstovais, profesinėmis sąjungomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir vartotojų interesus atstovaujančiomis organizacijomis, ypač siekiant aptarti būdus, kaip sustabdyti netvaraus vystymosi tendencijas, apibrėžtas peržiūroje.

Bus siekiama didesnio nuoseklumo tarp ES vykdomų pasaulinių, nacionalinių, regioninių ir vietos iniciatyvų, skatinančių tvarų vystymąsi. Galimi veiksmai apims bendrų prioritetų nustatymą kiekvienam svarbiausiam tikslui; dvišalio mokymosi su valstybėmis narėmis ir (arba) regionais pradžia; mechanizmų nuolatiniam keitimuisi informacija apie gerą praktiką sukūrimas.

Sąjungai taip pat reikės aktyviau skatinti tęsti pradėtus kitose pasaulio šalyse veiksmus, tiek pramoninėse šalyse, pereinamojo laikotarpio šalyse, tiek besivystančiose šalyse. Komisija pasistengs užmegzti dialogą tvaraus vystymosi tikslų tema su partneriais už ES ribų, ypač su trečiųjų šalių valdymo institucijomis ir pilietine visuomene, bei su tarptautinėmis organizacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis sprendžiant pasaulines problemas.

6. Kiti etapai

Komisija ragina Europos Vadovų Tarybą, Tarybą, Europos Parlamentą, valstybes nares, regionų valdžios institucijas ir visas pilietinės visuomenės grupes teikti pastabas apie pasiūlytas strategijos gaires. Pirmoji galimybė diskutuoti bus suteikta suinteresuotųjų šalių forumo metu, kurį rengia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 2005 m. balandžio 14 ir 15 dienomis. Vėliau šiais metais Komisija pateiks pasiūlymą dėl Europos sąjungos peržiūrėtos tvaraus vystymosi strategijos.

[1] Išsamesnė šios veiklos santrauka yra pateikiama Komisijos tarnybų darbinio dokumento 1 ir 2 dalyse, SEC (2005) 225. Visą Komisijos ataskaitą apie konsultacijų rezultatus greitai galėsite rasti http://europa.eu.int/comm/sustainable/pages/review_en.htm.

[2] Europos Sąjungos sutarties 2 str.

[3] COM(2005) 12, 2005 1 26: „2005–2009 m. strateginiai tikslai – Europa 2010: Partnerystė Europos atsinaujinimo vardan: Gerovė, solidarumas ir saugumas.

[4] COM(2002) 82, 2002 2 13: „Pasaulinė partnerystė tvaraus vystymosi vardan“.

[5] COM(2001) 264 „Tvaresnė Europa geresniam pasauliui: Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategija“, p. 2.

[6] SEK (2005) 225.

[7] Žiūrėti, pavyzdžiui, neseniai priimtą e.sveikatos veiksmų planą: tobulinant Europos piliečių sveikatos priežiūrą – Europos e.sveikatos veiksmų planas, KOM(2004) 356.

[8] EAA ataskaita “Europos klimato kaitos poveikis“, 2004 rugpjūtis.

[9] Munich Re, Geo rizikos tyrimų departamentas, 2004 m. sausis.

[10] Nuor. Poveikio vertinimas: Kiti etapai – Konkurencingumui ir tvariam vystymuisi remti, SEK(2004) 1377, 2004 10 21.

[11] Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisės aktų leidybos, OL C 321,2003 12 31, p. 1.