—

atitinkamo ES mastu atliekamo darbo jaunimo srityje skatinimu ir svarbos suteikimu;

—

užtikrinimu, pasitelkiant sektorių bendradarbiavimą, kad kitose ES politikos srityse (pvz., užimtumo, švietimo, socialinių reikalų, sveikatos) būtų žinoma apie konkrečias problemas, su kuriomis susiduria jaunuoliai;

—

prisidėjimu prie visa apimančių ES ekonominės ir socialinės politikos darbotvarkės prioritetų, visų pirma strategijos „Europa 2020“ proceso ir jos įgyvendinimo mechanizmų;

—

žiniomis ir faktiniais duomenimis pagrįstos jaunimo politikos formavimu;

—

sistemos lankstumo išlaikymu, kad prireikus būtų galima reaguoti į jaunimo srityje vykstančius pokyčius;

—

bendradarbiavimu grindžiamo suderinto valstybių narių ir Komisijos požiūrio į pridėtinės vertės užtikrinimą 6 punkte išvardytose prioritetinėse teminėse srityse skatinimu;

—

prireikus esamų savišvietos struktūrų integravimu į šiame darbo plane nustatytas struktūras;

—

visapusišku struktūrinio dialogo procese nustatytų konsultacijų procedūrų panaudojimu, siekiant užtikrinti, kad darbo plane būtų sprendžiami jaunimui aktualūs klausimai.

—

darbo su jaunimu, neformaliojo mokymosi bei savišvietos plėtojimui ir jo įnašui šalinant krizės padarinius jaunimui;

—

išplėstam sektorių bendradarbiavimui įgyvendinant ES strategijas;

—

įgalėjimui, itin daug dėmesio skiriant teisių suteikimui, autonomiškumui, dalyvavimui ir aktyviam pilietiškumui Europos Sąjungoje ir už jos ribų.

—

reikia stiprinti jaunimo klausimų integravimą ir sektorių bendradarbiavimą Taryboje siekiant garantuoti, kad formuojant politiką būtų atsižvelgta į jaunimo sąlygas ir poreikius.

—

siekiant įgyvendinti šį darbo planą bus taikomi darbo metodai, dėl kurių susitarta Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintoje sistemoje, taip pat bus sudarytas tam tikras skaičius neformalių ekspertų grupių ir nustatyta lanksti savitarpio mokymosi veiklos programa.

—

Ekspertų grupių bus paprašyta savo darbe daug dėmesio skirti II skirsnio 6 punkte išdėstytoms prioritetinėms temoms ir I priede išvardytiems veiksmams bei tikslinėms datoms Taryba ir Taryboje posėdžiaujantys valstybių narių vyriausybių atstovai gali patikslinti I priede išvardytus veiksmus atsižvelgdami į pasiektus rezultatus ir politikos pokyčius ES lygiu.

—

Narystės ekspertų grupėse ir šių grupių veikimo principai išdėstyti II priede.

—

Jaunimo teisės dalyvauti plėtojant politiką, kuri turi jiems įtakos, atžvilgiu struktūrinis dialogas bus priemonė, kurią taikant jaunimas dalyvaus jungtiniuose šio darbo plano prioritetinių temų svarstymuose.

—

Jaunimo reikalų generalinių direktorių neformaliuose susitikimuose bus nagrinėjami strateginiai, su šiuo darbo planu susiję klausimai, taip pat bendresni su ES jaunimo politika susiję klausimai.

—

2015 m. antrąjį pusmetį Taryba įvertins dabartinio darbo plano įgyvendinimą, remdamasi jo įgyvendinimo įvertinimu, atliktu vykdant bendrą jaunimo sektoriaus peržiūrą, įtrauktą į Komisijos ne vėliau kaip 2015 m. liepos mėn. parengtą ES jaunimo reikalų ataskaitą.

—

darbo su jaunimu kokybės sistemų valstybėse narėse ir bendrų rodiklių arba programų vaidmens;

—

darbo su jaunimu, neformaliojo mokymosi bei savišvietos konkretaus įnašo sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria jaunimas, visų pirma iš švietimo sistemos pereidamas į darbo rinką, nustatymo;

—

savitarpio mokymosi veiklos tarp valstybių narių ir Komisijos siekiant nustatyti geriausią praktiką ir rekomendacijas sektorių jaunimo politikos formavimui ES ir nacionaliniu lygmenimis.

—

dirbti kartu padedant Komisijai ir naudotis šioje rezoliucijoje nurodytoje atnaujintoje sistemoje nustatytais darbo metodais;

—

priėmus Tarybos išvadas „Jaunimo politikos potencialo maksimalus išnaudojimas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų“ toliau skatinti aktyvų jaunimo perspektyvų įtraukimą į nacionalinės politikos, susijusios su strategija „Europa 2020“ ir Europos semestru, formavimą;

—

laikantis subsidiarumo principo apsvarstyti galimybę plėtojant politiką nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis tinkamai atsižvelgti į Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintą sistemą (2010–2018 m.) ir šį darbo planą;

—

atitinkamais atvejais informuoti jaunimą ir jaunimo organizacijas apie ES darbo plano įgyvendinimo pažangą, kad būtų užtikrinamas veiklos aktualumas bei matomumas.

—

pirmininkaujančių valstybių narių grupėje rengiant savo programą atsižvelgti į ES darbo plano prioritetines temas;

—

pasibaigus 18 mėnesių laikotarpiui, kuriam taikoma ši rezoliucija, ir remiantis įvertinimu, kuris turės būti įtrauktas į Komisijos parengtą valstybių narių savanoriškais pasiūlymais grindžiamą ES jaunimo reikalų ataskaitą, apsvarstyti, ar kitam laikotarpiui reikia pasiūlyti naują darbo planą;

—

pasiūlyti Jaunimo reikalų generaliniams direktoriams jų eiliniuose neformaliuose susitikimuose apsvarstyti ir įvertinti darbo plano rezultatus, prireikus surengti neeilinius jungtinius sektorių generalinių direktorių susitikimus ir plačiai skleisti rezultatus.

—

įgyvendinant šį darbo planą, visų pirma priede išdėstytus veiksmus, remti valstybes nares ir su jomis bendradarbiauti;

—

informuoti valstybes nares apie vykdomas arba planuojamas ES jaunimo politikos ir kitų sričių politikos, kuri turi įtakos jaunimui, iniciatyvas ir atitinkamą Komisijoje vykdomos veiklos raidą;

—

išnagrinėti priemones, kuriomis būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas kuo platesniam valstybių narių dalyvavimui ekspertų grupių susitikimuose;

—

ne vėliau kaip 2015 m. liepos mėn. į pasiūlymą dėl ES jaunimo reikalų ataskaitos, remiantis valstybių narių savanoriškais pasiūlymais, įtraukti darbo plano įgyvendinimo ir aktualumo įvertinimą. Šia ataskaita bus remiamasi 2015 m. antrąjį pusmetį rengiant kitus atitinkamus Tarybos darbo planus;

—

siekti užtikrinti šio darbo plano ir partnerystės susitarimo su Europos Taryba darbo plano jaunimo srityje nuoseklumą;

—

pasiūlyti lanksčią savitarpio mokymosi veiklos tarp valstybių narių programą.

—

tęsti glaudų bendradarbiavimą ekspertų lygmeniu pagal šios rezoliucijos I ir II priedus;

—

skatinti kitų sektorių subjektus atsižvelgti į jaunimo aspektą formuluojant, įgyvendinant ir vertinant politiką bei veiksmus kitose politikos srityse, ypač daug dėmesio skiriant šio aspekto ankstyvo ir veiksmingo įtraukimo į politikos plėtojimo procesą užtikrinimui;

—

skatinti geresnį jaunimo politikos įnašo siekiant bendrų strategijos „Europa 2020“ tikslų pripažinimą, atsižvelgiant į dideles šio sektoriaus galimybes prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo, ir į jo teigiamą poveikį užimtumui, socialinei įtraukčiai, švietimui ir mokymui, taip pat visuomenės sveikatai ir gerovei.