27.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1601

2017 m. rugsėjo 26 d.

kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 209 straipsnio 1 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Sąjungos išorės investicijų plane (toliau – IIP) numatoma sukurti Europos darnaus vystymosi fondą (EDVF), kuris būtų pirmasis to plano ramstis, numatyti techninę paramą, kaip jo antrąjį ramstį, ir gerinti investicinę aplinką ir bendrą politinę aplinką šalyse partnerėse, kaip jo trečiąjį ramstį;

(2)

EDVF siekiama paremti investicijas visų pirma Afrikoje ir Sąjungos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse ir taip prisidėti siekiant Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.) nustatytų darnaus vystymosi tikslų, ypač skurdo panaikinimo tikslo, ir vykdyti įsipareigojimus pagal neseniai persvarstytą Europos kaimynystės politiką. Remiant tokias investicijas, EDVF siekiama šalinti konkrečias esmines socialines ir ekonomines migracijos priežastis, įskaitant neteisėtą migraciją, ir prisidėti prie tvarios migrantų, grįžtančių į savo kilmės šalis, reintegracijos ir tranzito bei priimančiųjų bendruomenių stiprinimo. EDVF, kaip IIP dalis, taip pat turėtų padėti įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (Paryžiaus susitarimas);

(3)

EDVF investicijos turėtų papildyti ir sustiprinti pastangas, dedamas vykdant Sąjungos migracijos politiką trečiųjų šalių atžvilgiu, įskaitant prireikus naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimą;

(4)

vykdant EDVF veiklą turėtų būti vadovaujamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnyje nustatytais Sąjungos išorės veiksmų tikslais ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje išdėstyta Sąjungos politika vystomojo bendradarbiavimo srityje. EDVF taip pat turėtų leisti investuotojams ir privačiosioms bendrovėms, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, veiksmingiau prisidėti prie darnaus vystymosi šalyse partnerėse, laikantis Sąjungos vystymosi politikos ir Europos kaimynystės politikos. EDVF turėtų kuo labiau padidinti papildomumą, spręsti rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas, užtikrinti novatoriškus produktus ir pritraukti privačiojo sektoriaus lėšas. EDVF operacijos turėtų būti aiškiai atskirtos nuo kitos paramos, įskaitant Europos investicijų banko (EIB) išorės skolinimo įgaliojimo operacijas ir ekonominio atsparumo iniciatyvą, taip pat investicinę priemonę, įsteigtą Partnerystės susitarimu tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, pasirašytu 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (2) (AKR ir ES partnerystės susitarimas) (toliau – AKR investicinė priemonė) ir ją papildyti. EDVF operacijos taip pat turėtų papildyti esamą kitų reikalavimus atitinkančių finansų įstaigų veiklą;

(5)

EDVF turėtų prisidėti siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., pagal kurią tarptautinė migracija pripažįstama kaip įvairialypė tikrovė, turinti esminę reikšmę kilmės, tranzito ir paskirties šalių vystymuisi, į kurią reikia reaguoti nuosekliai ir visapusiškai, kartu pabrėžiant migrantų potencialą padedant skatinti integracinį augimą ir darnų vystymąsi. EDVF remiamomis investicijomis turėtų būti prisidedama prie migracijos spaudimo, kylančio dėl skurdo, konfliktų, nestabilumo, nepakankamo išsivystymo, nelygybės, žmogaus teisių pažeidimų, demografinio augimo, užimtumo ir ekonominių galimybių stokos, taip pat dėl klimato kaitos, problemos sprendimo;

(6)

EDVF turėtų atitikti Sąjungos įsipareigojimą pagal Adis Abebos vystymosi finansavimo veiksmų darbotvarkę ir vystymosi veiksmingumo principus, kaip nustatyta 2011 m. Busane vykusio 4-ojo aukšto lygio forumo dėl pagalbos veiksmingumo (Busano partnerystė dėl veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo) ir pakartotinai patvirtinta 2016 m. Nairobyje vykusiame antrajame aukšto lygio susitikime pagal Globalią partnerystę dėl veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo;

(7)

EDVF tikslas dera su Sąjungos visuotine užsienio ir saugumo politikos strategija, į kurią įtraukti tokie klausimai kaip migracija ir atsparumas bendros Sąjungos užsienio politikos kontekste, užtikrinant, kad Sąjungos išorės politika būtų visapusiškai suderinta su vystymosi politikos tikslais, ir užtikrinant sąsajas su Sąjungos vystymosi ir Europos kaimynystės politika. Šis tikslas pat atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatas, užtikrinant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį ir kartu sprendžiant priverstinio gyventojų perkėlimo ir neteisėtos migracijos problemas;

(8)

EDVF turėtų skatinti deramo darbo vietų kūrimą, ekonomines galimybes ir verslumą, taip pat žaliąjį ir integracinį augimą, ypač daug dėmesio skiriant lyčių lygybei ir moterų bei jaunimo įgalinimui, laikantis Sąjungos „2016–2020 m. plano dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo: mergaičių ir moterų gyvenimo transformavimas ES išorės santykių pagalba“, kartu stiprinant teisinę valstybę, gerą valdymą, žmogaus teises ir lygias galimybes naudotis gamtos ištekliais;

(9)

privačiojo sektoriaus įtraukimas į Sąjungos bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis per EDVF turėtų turėti išmatuojamą ir papildomą poveikį vystymuisi, neiškraipant rinkos, ir turėtų būti ekonomiškai efektyvus, grindžiamas abipuse atskaitomybe ir rizikos bei išlaidų pasidalijimu. Toks įtraukimas turėtų būti grindžiamas įsipareigojimu laikytis tarptautiniu mastu sutartų rekomendacijų ir principų, įskaitant atsakingo investavimo principus ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, taip pat Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms;

(10)

siekiant, kad Sąjunga laikytųsi politinių įsipareigojimų dėl klimato politikos, atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus išteklių naudojimo, mažiausiai 28 % pagal EDVF garantiją skiriamo finansavimo turėtų būti skirta su tais sektoriais susijusioms investicijoms;

(11)

veiksmai pagal šį reglamentą turėtų būti parengti taip, kad atitiktų EBPO Paramos vystymuisi komiteto (OECD DAC) nustatytus oficialios paramos vystymuisi (OPV) kriterijus, atsižvelgiant į privačiojo sektoriaus plėtros ypatumus, atspindėtų šalių, kuriose, kaip įvardijama, padėtis yra nestabili arba vyksta konfliktas, mažiausiai išsivysčiusių šalių ir labai įsiskolinusių neturtingų šalių, poreikius ir jais būtų teikiama tinkama parama investicijoms pietinėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse;

(12)

atsižvelgdama į antrąjį IIP ramstį, Komisija turėtų padidinti paramą, kad padėtų šalims partnerėms pritraukti investicijas, rengiant geresnius projektus ir juos skatinant, kuriant daugiau priimtinų finansuoti projektų ir skleidžiant informaciją apie juos tarptautinei investuotojų bendruomenei. Turėtų būti sukurtas internetinis projektų portalas, viešai prieinamos ir patogios vartotojams duomenų bazės forma, siekiant suteikti atitinkamą informaciją apie kiekvieną projektą;

(13)

atsižvelgdami į trečiąjį IIP ramstį ir esamus Sąjungos politinius santykius su šalimis partnerėmis, Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) turėtų palaikyti politinius dialogus, kuriais siekiama kurti teisines sistemas, politiką ir institucijas, kuriomis skatinamas ekonominis stabilumas, tvarios investicijos ir integracinis augimas. Šis politinis dialogas turėtų apimti, be kita ko, kovą su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir neteisėtais finansiniais srautais, gerą valdymą, vietos rinkų įtrauktį, verslumo skatinimą ir vietinės verslo aplinkos gerinimą, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo paisymą bei politiką, kuria atsižvelgiama į lyčių aspektą;

(14)

EDVF turėtų sudaryti regioninės investavimo platformos, kurios turėtų būti sukurtos remiantis esamų Sąjungos išorės veiksmų lėšų apjungimo priemonių darbo metodais, procedūromis ir struktūromis, ir turėtų aprėpti tų platformų lėšų apjungimo operacijas ir EDVF garantiją. EDVF garantija turėtų būti remiamos finansavimo ir investavimo operacijos Afrikos ir Europos kaimynystės šalyse partnerėse;

(15)

atsižvelgiant į Audito Rūmų išvadas dėl lėšų apjungimo naudojimo Sąjungos išorės veiksmų srityje, labai svarbu, kad lėšų apjungimas būtų naudojamas tik tais atvejais, kai aiškiai galima įrodyti jo pridėtinę vertę;

(16)

turėtų būti sukurta EDVF strateginė valdyba, kuri padėtų Komisijai nustatyti strategines gaires ir bendrus investavimo tikslus, taip pat užtikrinti tinkamą ir įvairiapusę geografinę ir teminę aprėptį investicijų linijoms. Strateginė valdyba turėtų remti bendrą koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą tarp regioninių investavimo platformų, tarp trijų IIP ramsčių, tarp IIP ir kitų Sąjungos pastangų migracijos srityje ir įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m., su atitinkamomis Sąjungos išorės finansavimo priemonėmis ir patikos fondais ir EIB išorės skolinimo įgaliojimų operacijomis, įskaitant EIB ekonominio atsparumo iniciatyvą, ir AKR investicine priemone, nedarant poveikio EIB vidaus valdymo taisyklėms;

(17)

Strateginę valdybą turėtų sudaryti Komisijos, vyriausiojo įgaliotinio, visų valstybių narių ir EIB atstovai. Europos Parlamentas turėtų turėti stebėtojo statusą. Atitinkamais atvejais įnašų mokėtojams, reikalavimus atitinkančioms sandorio šalims, šalims partnerėms, atitinkamoms regioninėms organizacijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams gali būti suteiktas stebėtojo statusas. Strateginė valdyba turėtų priimti savo darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti nustatyta stebėtojų dalyvavimo, atsižvelgiant į jų atitinkamą statusą ir vaidmenį, sistema;

(18)

Komisija ir EIB turėtų sudaryti susitarimą, kuriuo nustatomos jų bendradarbiavimo sąlygos valdant EDVF garantiją, ir šį susitarimą turėtų pateikti strateginei valdybai;

(19)

kiekviena regioninė investavimo platforma turėtų turėti operatyvinę valdybą, kuri turėtų remtis esamų lėšų apjungimo priemonių operatyvinių valdybų patirtimi. Regioninės operatyvinės valdybos turėtų teikti paramą Komisijai įgyvendinant šį reglamentą. Jos turėtų padėti Komisijai nustatyti ir stebėti regioninius ir sektorinius investavimo tikslus ir regionines, sektorines ir tematines investicijų linijas, formuluoti nuomones apie lėšų apjungimo operacijas ir svarstyti dėl EDVF garantijos naudojimo pagal investicijų linijas, kurios turi būti nustatytos;

(20)

turėtų būti užtikrinta, kad Europos Parlamentui ir Tarybai būtų teikiama tinkamo lygio informacija apie EDVF garantijos panaudojimo strateginę kryptį nustatant investicijų linijas;

(21)

EDVF turėtų veikti vieno langelio principu: jis gautų finansų įstaigų ir viešųjų arba privačiųjų investuotojų finansavimo pasiūlymus ir reikalavimus atitinkančioms investicijoms skirtų įvairią finansinę paramą. EDVF garantiją turėtų finansuoti EDVF garantijų fondas;

(22)

EDVF turėtų taikyti novatoriškas priemones investicijoms paremti ir įtraukti privatųjį sektorių, visų pirma labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones. Jis taip pat turėtų leisti Europos investuotojams ir privačiosioms bendrovėms, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, veiksmingiau dalyvauti dedant pastangas, kad būtų pasiektas darnus vystymasis šalyse partnerėse. Šioje srityje reikia šalinti trukdžius ir kliūtis investicijoms;

(23)

skiriant EDVF garantiją pirmenybė turėtų būti teikiama projektų, kurie turi didelį poveikį darbo vietų kūrimui ir dėl kurių sąnaudų ir naudos santykio padidėtų investicijų tvarumas, finansavimui. Remiant operacijas EDVF garantija, turėtų būti atliktas išsamus aplinkosaugos, finansinių ir socialinių aspektų ex ante vertinimas. EDVF garantija neturėtų būti naudojama siekiant pakeisti valdžios atsakomybę už esminių viešųjų paslaugų teikimą;

(24)

Europos Sąjungos delegacijos šalyse partnerėse į savo pranešimus, skirtus pilietinei ir plačiajai visuomenei, turėtų įtraukti informaciją apie EDVF teikiamas finansavimo galimybes ir prisidėti užtikrinant trijų IIP ramsčių suderinamumą;

(25)

EDVF garantija turėtų būti suteikta reikalavimus atitinkančioms sandorio šalims ir skirta finansavimo ir investavimo operacijoms arba garantijos priemonėms pradiniu investavimo laikotarpiu iki 2020 m. gruodžio 31 d.

(26)

siekiant užtikrinti lankstumą, padidinti patrauklumą privačiajam sektoriui ir kuo labiau sustiprinti investicijų poveikį, tikslinga nustatyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (3) nustatytų taisyklių, susijusių su Sąjungos biudžeto vykdymo metodais, pagal kurią reikalavimus atitinkančios sandorio šalys, kurių kaip įstaigų veiklą reglamentuoja privatinė teisė, galėtų būti ir įstaigos, kurioms nepavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, taip pat įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja šalies partnerės privatinė teisė;

(27)

Komisija turėtų sudaryti EDVF garantijos susitarimus su reikalavimus atitinkančiomis sandorio šalimis ir juose nustatyti konkrečias nuostatas, kuriomis toms šalims suteikiama EDVF garantija. Tie garantijos susitarimai turėtų suteikti tinkamo rizikos pasidalijimo teisinį pagrindą ir taip reikalavimus atitinkančias sandorio šalis paskatinti suteikti finansavimą, taip pat nustatyti galimo reikalavimo mokėti pagal EDVF garantiją mechanizmus ir procedūras;

(28)

kad sukurtų EDVF garantiją, Sąjunga turėtų suteikti 1 500 000 000 EUR garantiją. Valstybės narės ir kiti įnašų mokėtojai turėtų būti kviečiami toliau remti ir taip prisidėti prie EDVF garantijų fondo grynaisiais pinigais (valstybės narės ir kitų įnašų mokėtojų atveju) arba garantijomis (valstybės narės atveju), kad padidėtų likvidumo atsargos ir taip išaugtų EDVF garantijos bendra apimtis. Valstybės narės, viešosios finansų įstaigos ir kiti įnašų mokėtojai turėtų būti pakviesti suteikti papildomą finansavimą EDVF garantijų fondui pagal sąlygas, kurios turėtų būti nustatytos susitarimu, kurį Sąjungos vardu turi sudaryti Komisija ir atitinkamas įnašų mokėtojas;

(29)

EDVF garantijų fondas turėtų būti sukurtas kaip likvidumo atsargos tuo atveju, jei būtų pareikalauta mokėti pagal EDVF garantiją. Kad pasiektų lygį, kuris tinkamai atspindėtų Sąjungos finansinius įsipareigojimus EDVF garantijos atžvilgiu, Sąjunga turėtų suteikti 750 000 000 EUR;

(30)

siekiant padidinti EDVF garantijos poveikį atsižvelgiant į susijusių regionų poreikius, valstybėms narėms ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalims turėtų būti sudaryta galimybė skirti įnašus garantijomis arba grynaisiais pinigais;

(31)

kadangi EDVF garantijų fondo tikslais turi būti naudojamos Europos plėtros fondo (EPF) lėšos, visą EDVF garantijos įgyvendinimo laikotarpį investicijoms reikalavimus pagal 11-ąjį EPF (4) atitinkančiose šalyse partnerėse turėtų būti skiriama mažiausiai 400 000 000 EUR EDVF garantijos suma. EDVF garantija turėtų tapti prieinama tik tada, kai EDVF garantijų fondui iš 11-ojo Europos plėtros fondo bus patvirtintas 400 000 000 EUR įnašas;

(32)

kadangi EDVF garantijų fondo tikslais turi būti naudojamos Europos kaimynystės priemonės, nustatytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014 (5), lėšos, visą EDVF garantijos įgyvendinimo laikotarpį investicijoms rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse partnerėse turėtų būti skiriama mažiausiai 100 000 000 EUR EDVF garantijos suma;

(33)

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų kasmet teikti ataskaitą dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma EDVF garantija, ir taip užtikrinti visapusišką atskaitomybę Sąjungos piliečiams ir Europos Parlamento bei Tarybos vykdomą tikrinimą ir kontrolę. Ataskaita turėtų būti skelbiama viešai, kad atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant pilietinę visuomenę, galėtų pareikšti savo nuomonę. Komisija taip pat turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet teikti ataskaitą dėl EDVF garantijų fondo valdymo, kad būtų užtikrinta atskaitomybė ir skaidrumas. Komisija taip pat turėtų informuoti AKR ir ES ministrų tarybą ir AKR ir ES jungtinę parlamentinę asamblėją apie EPF lėšų panaudojimą;

(34)

siekiant užtikrinti EDVF ir IIP stebėseną ir atskaitomybę, Europos Parlamentas arba Taryba turėtų turėti galimybę organizuoti klausymus kaip dalį dialogo su Komisija, Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu, EIB ir kitomis reikalavimus atitinkančiomis finansų įstaigomis, taip pat privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės organizacijomis;

(35)

kad būtų atsižvelgta į įgytą patirtį ir būtų galima toliau plėtoti EDVF, Komisija ir išorės vertintojai turėtų įvertinti EDVF veikimą ir EDVF garantijų fondo naudojimą, taip pat turėtų būti vykdomas metinis konsultacijų procesas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas. Šio reglamento taikymas turėtų būti nepriklausomai įvertintas, kad būtų įvertintas įgyvendinimo atitikties teisiniam pagrindui lygis ir nustatytas šio reglamento taikomumas bei praktiškumas siekiant jame nustatytų tikslų;

(36)

siekiant apsaugoti finansinius Sąjungos interesus ir nustatyti, ar bet kurioje finansavimo ir investavimo operacijoje, kuriai taikomas šis reglamentas, būta sukčiavimo, korupcijos, pinigų plovimo arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) yra įgaliota atlikti tyrimus, vadovaudamasi Tarybos reglamentais (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (6) ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (8);

(37)

vykdant EDVF remiamas finansavimo ir investavimo operacijas turėtų būti laikomasi Sąjungos politikos dėl mokesčių klausimais nebendradarbiaujančių šalių ar teritorijų ir jos atnaujinimų, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose ir Tarybos išvadose, visų pirma 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadose ir jų priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas.

2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais šiuo reglamentu Komisijai pavedama Sąjungos vardu sudaryti EDVF garantijos susitarimus su reikalavimus atitinkančiomis sandorio šalimis, kaip apibrėžta 11 straipsnyje.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   regioninės investavimo platformos– lėšų apjungimo priemonės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 236/2014 (9) 4 straipsnio 1 dalies e punktą ir Tarybos reglamento (ES) 2015/323 (10) 40 straipsnį dėl įnašų iš 11-ojo EPF ir kartu suteikiama EDVF garantija, kaip nustatyta šio reglamento 7 straipsnyje;

2.   investicijų linija– tikslinė EDVF garantijos paramos, kuri teikiama investicijų portfeliams konkrečiuose regionuose, šalyse ar sektoriuose ir įgyvendinama naudojant regionines investavimo platformas, sritis;

3.   įnašų mokėtojas– valstybė narė, tarptautinė finansų įstaiga ar valstybės narės viešoji institucija, viešoji vykdomoji įstaiga ar kiti subjektai, kurie piniginėmis dotacijomis arba garantijomis remia EDVF garantijų fondą;

4.   šalis partnerė– šalis, pasirašiusi AKR ir ES partnerystės susitarimą, Reglamento (ES) Nr. 232/2014 I priede išvardyta šalis arba šalis, atitinkanti geografinio bendradarbiavimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014 (11);

5.   papildomumas– principas, kuriuo užtikrinama, kad EDVF garantijos parama būtų prisidedama prie darnaus vystymosi, vykdant operacijas, kurių be EDVF garantijos nebūtų buvę galima vykdyti, arba kurias vykdant pasiekiama gerokai didesnių teigiamų rezultatų negu būtų buvę pasiekta be EDVF garantijos. Be to, papildomumas – tai privačiojo sektoriaus lėšų pritraukimas ir rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemų sprendimas, taip pat investicijų kokybės, tvarumo, poveikio arba masto gerinimas. Tuo principu taip pat užtikrinama, kad EDVF garantijos operacijomis nepakeičiama valstybės narės parama, privatus finansavimas ar kita Sąjungos arba tarptautinė finansinė intervencija ir jomis vengiama išstumti kitas viešas ar privačias investicijas. EDVF garantija remiami projektai paprastai pasižymi didesne rizika nei reikalavimus atitinkančių sandorio šalių remiamas investicijų portfelis pagal jų įprastą investavimo politiką, nenaudojant EDVF garantijos.

II SKYRIUS

EUROPOS DARNAUS VYSTYMOSI FONDAS

3 straipsnis

Tikslas

1.   EDVF kaip integruotų finansinių priemonių rinkiniu, kuriuo reikalavimus atitinkančioms sandorio šalims dotacijomis, garantijomis ir kitomis finansinėmis priemonėmis suteikiamas finansavimo pajėgumas, siekiama remti investicijas ir užtikrinti daugiau galimybių gauti finansavimą, visų pirma Afrikoje ir Europos kaimynystės šalyse, siekiant skatinti darnų ir įtraukų ekonominį ir socialinį vystymąsi ir šalių partnerių socialinį ir ekonominį atsparumą, be kita ko, prireikus, įgyvendinant Europos kaimynystės politiką ir naują partnerystės su trečiosiomis šalimis modelį pagal Europos migracijos darbotvarkę, ypatingą dėmesį skiriant tvariam ir integraciniam augimui, deramų darbo vietų kūrimui, lyčių lygybei ir moterų bei jaunimo įgalinimui, socialiniams ir ekonominiams sektoriams bei labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kartu siekiant kuo labiau padidinti papildomumą, tiekti novatoriškus produktus ir pritraukti privačiojo sektoriaus lėšas.

2.   Vykdant EDVF veiklą vadovaujamasi Sąjungos išorės veiksmų tikslais, kaip nustatyta ES sutarties 21 straipsnyje, ir Sąjungos politika vystomojo bendradarbiavimo srityje, kaip išdėstyta SESV 208 straipsnyje, taip pat vystymosi veiksmingumo principais, dėl kurių susitarta tarptautiniu mastu. Vykdant EDVF veiklą padedama siekti Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų darnaus vystymosi tikslų, ypač skurdo panaikinimo tikslo, ir prireikus įgyvendinti Europos kaimynystės politiką, taip šalinti konkrečias esmines socialines ir ekonomines migracijos priežastis ir skatinti tvarią migrantų, grįžtančių į savo kilmės šalis, reintegraciją ir stiprinti tranzito bei priimančiąsias bendruomenes.

3.   EDVF prisideda prie Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo, be kita ko, sutelkiant dėmesį į investicijas sektoriuose, kuriuose siekiama sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti.

4.   EDVF turi atitikti išorės finansavimo priemonėse, sukurtose reglamentais (ES) Nr. 232/2014, (ES) Nr. 233/2014 ir (ES) 2015/323, tikslus ir prioritetus, įtrauktus į nacionalines ar regionines programas bei strategijos dokumentus, jei jie yra.

4 straipsnis

EDVF struktūra

1.   EDVF sudaro regioninės investavimo platformos, sukurtos remiantis esamų Sąjungos išorės veiksmų lėšų apjungimo priemonių darbo metodais, procedūromis ir struktūromis, kurios aprėpia savo lėšų apjungimo operacijas ir EDVF garantijų operacijas.

2.   EDVF valdymą užtikrina Komisija. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su EIB, talkinant kitoms reikalavimus atitinkančioms sandorio šalims EDVF garantijos operacijų valdymo srityje. Tuo tikslu sudaroma EDVF garantijos techninio vertinimo grupė.

5 straipsnis

EDVF strateginė valdyba

1.   Komisijai EDVF valdymo klausimais pataria strateginė valdyba.

2.   Strateginė valdyba pataria Komisijai dėl EDVF garantijos investicijų strateginių gairių ir prioritetų ir prisideda prie jų suderinimo su Sąjungos išorės veiksmų, vystymosi politikos ir Europos kaimynystės politikos pagrindiniais principais ir tikslais, taip pat su EDVF tikslu, nustatytu 3 straipsnyje. Ji taip pat padeda Komisijai nustatyti bendrus su EDVF garantijos naudojimu susijusius investavimo tikslus ir stebėti, ar užtikrinama tinkama ir įvairiapusė geografinė ir teminė aprėptis investicijų linijoms, tuo pačiu metu skirdama daug dėmesio šalims, kurių kaip nustatyta, padėtis yra nestabili arba vyksta konfliktas, mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir labai įsiskolinusioms neturtingoms šalims.

3.   Strateginė valdyba taip pat remia bendrą koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą tarp regioninių investavimo platformų, tarp trijų IIP ramsčių, tarp IIP ir kitų Sąjungos pastangų migracijos srityje ir įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m., taip pat su atitinkamomis Sąjungos išorės finansavimo priemonėmis ir patikos fondais bei EIB išorės skolinimo įgaliojimų operacijomis, įskaitant EIB ekonominio atsparumo iniciatyvą, ir AKR investicine priemone, nedarant poveikio EIB vidaus valdymo taisyklėms.

4.   Strateginę valdybą sudaro Komisijos, vyriausiojo įgaliotinio, visų valstybių narių ir EIB atstovai. Europos Parlamentas turi stebėtojo statusą. Atitinkamais atvejais įnašų mokėtojams, reikalavimus atitinkančioms sandorio šalims, šalims partnerėms, atitinkamoms regioninėms organizacijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams gali būti suteiktas stebėtojo statusas. Prieš įtraukiant naujus stebėtojus konsultuojamasi su strategine valdyba. Strateginei valdybai bendrai pirmininkauja Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis.

5.   Strateginė valdyba posėdžiauja bent du kartus per metus ir, jei tai įmanoma, nuomones priima bendru sutarimu. Papildomi posėdžiai gali būti surengti bet kuriuo metu pirmininko arba trečdalio jos narių prašymu. Jei bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, taikomos balsavimo teisės, kaip susitarta pirmame strateginės valdybos posėdyje ir išdėstyta jos darbo tvarkos taisyklėse. Tomis balsavimo teisėmis atsižvelgiama į finansavimo šaltinį. Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma sistema, susijusi su stebėtojų vaidmeniu. Strateginės valdybos posėdžių protokolai ir darbotvarkės juos priėmus skelbiami viešai.

6.   Komisija strateginei valdybai kasmet teikia ataskaitą apie pažangą, pasiektą įgyvendinant EDVF. Strateginė valdyba reguliariai organizuoja konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl EDVF strateginės krypties ir įgyvendinimo.

7.   EDVF įgyvendinimo laikotarpiu strateginė valdyba kuo greičiau priima ir paskelbia gaires, kuriose nurodo, kaip turi būti užtikrinta EDVF operacijų atitiktis 9 straipsnyje nustatytiems tikslams ir tinkamumo kriterijams.

8.   Strateginė valdyba savo strateginėse gairėse tinkamai atsižvelgia į atitinkamas Europos Parlamento rezoliucijas ir Tarybos sprendimus bei išvadas.

6 straipsnis

Regioninės operatyvinės valdybos

Kiekviena regioninė investavimo platforma turi operatyvinę valdybą. Regioninės operatyvinės valdybos padeda Komisijai įgyvendinimo lygmeniu nustatyti regioninius ir sektorinius investavimo tikslus ir regionines, sektorines ir temines investicijų linijas, taip pat formuluoja nuomones apie lėšų apjungimo operacijas ir EDVF garantijos naudojimą.

III SKYRIUS

EDVF GARANTIJA IR EDVF GARANTIJŲ FONDAS

7 straipsnis

EDVF garantija

1.   Sąjunga, atidžiai įvertinusi projekto perspektyvumą, reikalavimus atitinkančių sandorio šalių finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, suteikia neatšaukiamą ir besąlyginę garantiją pagal pirmąjį pareikalavimą.

2.   EDVF garantija remiamos finansavimo ir investavimo operacijos Afrikos ir Europos kaimynystės šalyse partnerėse.

3.   EDVF garantija suteikiama kaip garantija pagal pirmąjį pareikalavimą, taikoma 10 straipsnyje nurodytoms priemonėms, laikantis 9 straipsnyje nustatytų tinkamumo kriterijų.

8 straipsnis

EDVF garantijos naudojimo reikalavimai

1.   EDVF garantija suteikiama su sąlyga, kad Komisija Sąjungos vardu ir reikalavimus atitinkanti sandorio šalis sudaro atitinkamą EDVF garantijos susitarimą.

2.   Investavimo laikotarpis, kuriuo su reikalavimus atitinkančiomis sandorio šalimis galima sudaryti EDVF garantijos susitarimus dėl paramos finansavimo ir investavimo operacijoms, yra iki 2020 m. gruodžio 31 d.

3.   Ilgiausias laikotarpis, kuriuo reikalavimus atitinkančios sandorio šalys galėtų su bendrą finansavimą teikiančiais privačiojo sektoriaus partneriais, finansų tarpininkais arba galutiniais paramos gavėjais sudaryti susitarimus, yra ketveri metai nuo atitinkamo EDVF garantijos susitarimo sudarymo.

9 straipsnis

EDVF garantijos naudojimo tinkamumo kriterijai

1.   Pagal EDVF garantiją, vadovaujantis EDVF tikslu ir kaip numatyta 3 straipsnyje, tinkamos gauti paramą finansavimo ir investavimo operacijos nuosekliai dera su Sąjungos politikos kryptimis, ypač su Sąjungos vystymosi ir Europos kaimynystės politika, taip pat su šalių partnerių strategijomis ir politikos kryptimis. Tokiomis operacijomis atsižvelgiama į kitą Sąjungos ir tarptautinę paramą, siekiant užtikrinti papildomumą su kitomis iniciatyvomis, ir jomis siekiama remti šiuos bendruosius tikslus:

a)

prisidėti prie darnaus vystymosi, atsižvelgiant į jo ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus, ir Darbotvarkės iki 2030 m. ir prireikus Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo, ypatingą dėmesį skiriant skurdo panaikinimui, deramo darbo vietų kūrimui, ekonominėms galimybėms, įgūdžiams ir verslumui, skatinant visų pirma lyčių lygybę ir moterų bei jaunimo įgalinimą, tuo pačiu metu siekiant užtikrinti ir stiprinti teisinės valstybės principą, gerą valdymą ir žmogaus teises;

b)

prisidėti prie Sąjungos migracijos politikos, įskaitant prireikus naują partnerystės su trečiosiomis šalimis modelį pagal Europos migracijos darbotvarkę, įgyvendinimo;

c)

skatinant darnų vystymąsi prisidėti šalinant konkrečias esmines migracijos, įskaitant neteisėtą migraciją, priežastis, taip pat didinti tranzito ir priimančiųjų bendruomenių atsparumą ir prisidėti prie tvarios migrantų, grįžtančių į savo kilmės šalis, reintegracijos, tinkamai atsižvelgiant į teisinės valstybės, gero valdymo ir žmogaus teisių stiprinimą;

d)

stiprinti socialinį ir ekonominį sektorius bei sritis ir susijusią viešą ir privačią infrastruktūrą, įskaitant atsinaujinančiąją ir tvariąją energiją, vandentvarką ir atliekų tvarkymą, transportą, informacines ir ryšių technologijas, taip pat aplinką, tausų gamtos išteklių naudojimą, tvarų žemės ūkį ir mėlynąjį augimą, socialinę infrastruktūrą, sveikatos priežiūrą ir žmogiškąjį kapitalą, kad būtų gerinama socialinė ir ekonominė aplinka;

e)

teikti finansavimą privačiojo ir kooperatyvinio sektoriaus vystymuisi ir jį remti, ypatingą dėmesį skiriant vietos įmonėms ir labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tuo pat metu sprendžiant rinkos nepakankamumo problemas, apriboti rinkos iškraipymus ir skatinti Europos įmones prisidėti siekiant EDVF tikslų;

f)

šalinti kliūtis privačioms investicijoms teikiant finansines priemones, kurios gali būti išreikštos atitinkamos šalies partnerės vietos valiuta, įskaitant portfelio garantijų pirmojo nuostolio garantijas, teikiamas privačiojo sektoriaus projektams, pvz., paskolų garantijas mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir garantijas, susijusias su infrastruktūros projektų ir kitos rizikos kapitalo specifine rizika;

g)

pritraukti privačiojo sektoriaus finansavimą sprendžiant trukdžių ir kliūčių investicijoms problemą, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

h)

prisidėti prie klimato politikos veiksmų ir aplinkos apsaugos ir valdymo ir taip suteikti papildomą naudą klimato srityje, skiriant ne mažiau kaip 28 % finansavimo investicijoms, kuriomis prisidedama prie klimato politikos veiksmų, atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus išteklių naudojimo.

2.   EDVF garantija remiamos finansavimo ir investavimo operacijos, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos ir kurios:

a)

užtikrina papildomumą;

b)

garantuoja papildomumą su kitomis iniciatyvomis, siekiant užtikrinti, kad EDVF garantijų operacijos būtų aiškiai atskirtos, visų pirma, nuo išorės skolinimo įgaliojimų operacijų, kurias valdo EIB;

c)

užtikrina interesų suderinamumą, susijusiai reikalavimus atitinkančiai sandorio šaliai bei kitiems galimiems partneriams tinkamai pasidalijant rizika;

d)

yra ekonomiškai ir finansiškai gyvybingos, deramai atsižvelgiant į galimą privačiojo ir viešojo sektorių partnerių projektui skiriamą paramą ir bendrą finansavimą, taip pat atsižvelgiant į konkrečią šalių, kuriose, kaip nustatyta, padėtis yra nestabili arba vyksta konfliktas, mažiausiai išsivysčiusių šalių ir labai įsiskolinusių neturtingų šalių, kuriose gali būti sudaromos labiau lengvatinės sąlygos, veiklos aplinką ir pajėgumus;

e)

yra techniškai perspektyvios ir aplinkos apsaugos bei socialiniu požiūriu tvarios;

f)

kai įmanoma, maksimaliai sutelkia privačiojo sektoriaus kapitalą;

g)

užtikrina, kad bus paisoma vystymosi veiksmingumo principų, kaip nustatyta Busano partnerystėje dėl veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo ir pakartotinai patvirtinta 2016 m. Nairobyje, įskaitant atsakomybės, suderinimo, dėmesio rezultatams, skaidrumo ir tarpusavio atskaitomybės principus, ir su nesąlygotąja pagalba susijusio tikslo;

h)

yra suplanuotos taip, kad atitiktų OECD DAC nustatytus OPV kriterijus, atsižvelgiant į privačiojo sektoriaus vystymosi ypatumus, ir

i)

yra įgyvendinamos visapusiškai laikantis tarptautiniu lygmeniu sutartų gairių, principų ir konvencijų, be kita ko, Atsakingo investavimo principų, JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų, EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms, JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos atsakingo investavimo į žemės ūkį ir maisto sistemas principų ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, taip pat tarptautinės žmogaus teisių teisės.

3.   Kiekvienu konkrečiu atveju finansavimas ir investicijos gali apimti finansavimą iš skirtingų Sąjungos priemonių, tiek, kiek tai reikalinga EDVF remiamo investicinio projekto sėkmei užtikrinti, jei dėl to nesumažinamas finansavimas kitiems vystymosi tikslams.

4.   Deramai atsižvelgdama į strateginės valdybos pateiktas rekomendacijas, pasikonsultavusi su operatyvinėmis valdybomis ir informavusi Europos Parlamentą ir Tarybą, Komisija konkretiems regionams ir (arba) šalims partnerėms, konkretiems sektoriams, konkretiems projektams ir (arba) tam tikrų kategorijų galutiniams paramos gavėjams nustato investicijų linijas, kurios būtų finansuojamos pagal 10 straipsnyje nurodytas EDVF garantija remiamas nustatyto dydžio priemones. Pateikdama informaciją Europos Parlamentui ir Tarybai, Komisija nurodo, kaip užtikrinta investicijų linijų atitiktis 3 straipsnyje ir šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir išsamiai išdėstomi jų finansavimo prioritetai. EIB turėtų raštu išdėstyti nuomonę dėl klausimų, susijusių su bankininkyste, teikiamą kartu su kiekvienu pasiūlymu dėl investicijų linijų. Visi prašymai suteikti finansinę paramą pagal investicijų liniją pateikiami Komisijai.

Investicijų linijų pasirinkimas yra tinkamai pagrįstas rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos analize. Tokią analizę atlieka Komisija, bendradarbiaudama su potencialiomis reikalavimus atitinkančiomis sandorio šalimis ir suinteresuotaisiais subjektais.

Afrikos investavimo platformoje didelė EDVF garantijos dalis skiriama nestabilioms ir nuo konfliktų nukentėjusioms šalims, žemyninėms šalims ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims.

5.   Komisija įvertina EDVF garantija remiamas operacijas atsižvelgdama į 1 ir 2 dalyse nustatytus tinkamumo kriterijus ir, kai įmanoma, remiasi galiojančiomis reikalavimus atitinkančių sandorio šalių rezultatų vertinimo sistemomis. Komisija kasmet skelbia savo atlikto kiekvienos investicijų linijos vertinimo rezultatus.

10 straipsnis

Tinkamos finansuoti EDVF garantijos priemonės

1.   EDVF garantija naudojama rizikai dėl toliau išvardytų priemonių padengti:

a)

paskolų, įskaitant paskolas vietos valiuta;

b)

garantijų;

c)

priešpriešinių garantijų;

d)

kapitalo rinkos priemonių;

e)

kitų finansavimo, kredito vertės didinimo, draudimo ir dalyvavimo nuosavo ar kvazinuosavo kapitalo valdyme rūšių.

2.   Reikalavimus atitinkančios sandorio šalys gali teikti 1 dalyje išvardytas priemones pagal investicijų liniją ar atskirą projektą, kurį administruoja reikalavimus atitinkanti sandorio šalis. Jos gali būti teikiamos šalims partnerėms, įskaitant šalis, kuriose padėtis yra nestabili arba vyksta konfliktas, arba šalims kyla sunkumų, susijusių su atkūrimu ir atsigavimu po konflikto, tų šalių partnerių institucijų, įskaitant jų nacionalinius viešojo ir privačiojo sektorių vietos bankus ir finansų įstaigas, naudai, taip pat tų šalių partnerių privačiojo sektoriaus subjektų naudai. Šalyse, kuriose padėtis yra nestabili arba vyksta konfliktas, ir kitose šalyse, kai tai pagrįsta, parama gali būti teikiama viešojo sektoriaus investicijoms, darančioms atitinkamą poveikį privačiojo sektoriaus vystymuisi.

11 straipsnis

Sandorio šalių tinkamumas ir atranka

1.   Reikalavimus atitinkančios sandorio šalys EDVF garantijos tikslais yra:

a)

EIB ir Europos investicijų fondas;

b)

viešosios teisės įstaigos;

c)

tarptautinės organizacijos ir jų agentūros;

d)

įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurios veikia viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

e)

nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunkčio, įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

f)

nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunkčio, įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja šalies partnerės privatinė teisė ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų.

2.   Reikalavimus atitinkančios sandorio šalys laikosi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir sąlygų. Atrenkant įstaigas, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės arba šalies partnerės privatinė teisė, pirmenybė teikiama toms įstaigoms, kurios atskleidžia informaciją, susijusią su aplinkos, socialiniais ir įmonių valdymo kriterijais.

EDVF garantija įgyvendinama, kai įmanoma – vadovaujant Europoje esančioms reikalavimus atitinkančioms sandorio šalims, laikantis šiame reglamente nustatytų kriterijų. Komisija užtikrina, kad reikalavimus atitinkančios sandorio šalys veiksmingai, produktyviai ir teisingai naudotų išteklius, ir tuo pat metu skatina jų tarpusavio bendradarbiavimą.

Komisija užtikrina sąžiningas sąlygas visoms reikalavimus atitinkančios sandorio šalims ir pasirūpina, kad būtų išvengta interesų konfliktų visu EDVF įgyvendinimo laikotarpiu. Komisija, siekdama, kad būtų užtikrintas papildomumas, gali reikalavimus atitinkančias sandorio šalis paprašyti pateikti visą svarbią informaciją apie jų operacijas, nesusijusias su EDVF.

3.   Komisija atrenka reikalavimus atitinkančias sandorio šalis pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 61 straipsnį.

4.   Europos Parlamentas arba Taryba gali reikalavimus atitinkančias sandorio šalis pakviesti į keitimąsi nuomonėmis dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas.

12 straipsnis

EDVF garantijos dydis ir sąlygos

1.   Nedarant poveikio 2 daliai, EDVF garantijos suma niekada neviršija 1 500 000 000 EUR.

2.   Valstybės narės ir ELPA šalys gali prisidėti prie EDVF garantijų fondo garantijomis arba grynaisiais pinigais. Strateginei valdybai pateikus nuomonę ir Komisijai pritarus, prisidėti grynaisiais pinigais gali ir kiti įnašų mokėtojai.

Komisija nedelsdama Europos Parlamentui ir Tarybai praneša apie patvirtintus įnašus.

1 dalyje nurodytą sumą viršijanti EDVF garantijos suma skiriama Sąjungos vardu.

Agreguoti grynieji mokėjimai iš bendrojo Sąjungos biudžeto pagal EDVF garantiją neviršija 1 500 000 000 EUR. Prireikus, nedarant poveikio 4 daliai, mokėjimą pagal pareikalautą garantiją pari passu pagrindu su Sąjunga atlieka prisidedančios valstybės narės arba kiti įnašų mokėtojai.

Susitarimą dėl įnašų, į kurį visų pirma įtraukiamos nuostatos dėl mokėjimo sąlygų, Sąjungos vardu sudaro Komisija ir įnašų mokėtojas.

3.   EDVF garantija galima pasinaudoti, tik kai yra patvirtintas piniginis 400 000 000 EUR įnašas iš 11-ojo EPF į bendrąjį Sąjungos biudžetą.

4.   Valstybių narių garantijos forma padaryti įnašai gali būti naudojami mokėjimams pagal pareikalautą garantiją atlikti, kai kitais įnašais grynaisiais pinigais padidintas finansavimas iš bendrojo Sąjungos biudžeto buvo panaudotas pareikalautoms garantijoms apmokėti.

Valstybių narių prašymu strateginėje valdyboje jų įnašai gali būti skirti projektams konkrečiuose regionuose, šalyse, sektoriuose ar esamose investicijų linijose inicijuoti.

Bet koks įnašas gali būti naudojamas mokėjimo reikalavimams pagal garantiją tenkinti, neatsižvelgiant į jo paskirtį.

5.   Visą EDVF garantijos įgyvendinimo laikotarpį investicijoms reikalavimus pagal 11-ąjį EPF atitinkančiose šalyse partnerėse skiriama mažiausiai 400 000 000 EUR EDVF garantijos suma, laikantis AKR ir ES partnerystės susitarimo tikslų.

6.   Investicijoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 232/2014 rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse partnerėse skiriama ne mažesnė nei 100 000 000 EUR EDVF garantijos suma.

13 straipsnis

EDVF garantijos susitarimų įgyvendinimas

1.   Komisija Sąjungos vardu su reikalavimus atitinkančiomis sandorio šalimis, atrinktomis pagal 11 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, sudaro EDVF garantijos susitarimus dėl EDVF garantijos suteikimo; garantija atrinktai reikalavimus atitinkančiai sandorio šaliai suteikiama besąlygiškai, neatšaukiamai ir pagal pirmą pareikalavimą.

2.   Dėl kiekvienos investicijų linijos Komisija ir atrinkta (-os) reikalavimus atitinkanti (-čios) sandorio šalis (-ys) sudaro vieną ar daugiau EDVF garantijos susitarimų. Siekiant patenkinti konkrečius poreikius, EDVF garantija gali būti suteikiama atskiroms finansavimo ar investavimo operacijoms. Susitarimai gali būti sudaromi su konsorciumais, sudarytais iš dviejų ar daugiau reikalavimus atitinkančių sandorio šalių.

Paprašius visi EDVF garantijų susitarimai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai, atsižvelgiant į reikalavimus dėl konfidencialios ir neskelbtinos komercinės informacijos apsaugos.

3.   Į EDVF garantijos susitarimus įtraukiama, visų pirma:

a)

išsamios EDVF garantijos suteikimo taisyklės, įskaitant jos aprėpties tvarką bei jos apibrėžtą taikymą specialių rūšių priemonių portfeliams ir projektams, taip pat projektų ir jų portfelio rizikos analizė, be kita ko, sektorių, regionų ir nacionaliniu lygmenimis;

b)

šio reglamento uždaviniai ir tikslas, poreikių vertinimas ir numatomi rezultatai atsižvelgiant į įmonių socialinės atsakomybės ir atsakingo verslo skatinimą, be kita ko, visų pirma laikantis tarptautiniu mastu sutartų rekomendacijų, principų ir teisinių priemonių, nurodytų 9 straipsnio 2 dalies i punkte;

c)

atlygis už garantiją, kuris turi atspindėti rizikos lygį, ir galimybė iš dalies subsidijuoti atlygį, siekiant sudaryti labiau lengvatines sąlygas tinkamai pagrįstais atvejais, visų pirma šalyse, nurodytose 9 straipsnio 2 dalies d punkte;

d)

reikalavimai dėl EDVF garantijos naudojimo, įskaitant mokėjimo sąlygas, pavyzdžiui, konkrečius terminus, palūkanas, kurios turi būti mokamos už mokėtinas sumas, išlaidas ir susigrąžinimo sąnaudas ir prireikus likvidumo tvarką;

e)

išmokėjimo procedūros, įskaitant išmokėjimo sąlygas atitinkančius įvykius ir laukimo laikotarpius (bet tuo neapsiribojant), ir procedūros, susijusios su išmokėtų sumų išieškojimu;

f)

nuostatos dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo prievolių pagal 16 ir 17 straipsnius;

g)

aiškios ir prieinamos skundų nagrinėjimo procedūros trečiosioms šalims, kurias galėtų paveikti įgyvendinami projektai, remiami EDVF garantijos.

4.   Komisija, sudarydama EDVF garantijos susitarimus su reikalavimus atitinkančiomis sandorio šalimis, tinkamai atsižvelgia į:

a)

strateginių ir regioninių operatyvinių valdybų rekomendacijas ir gaires pagal 5 ir 6 straipsnius;

b)

investicijų linijos tikslus;

c)

reikalavimus atitinkančios sandorio šalies patirtį ir veiklos, finansinį bei rizikos valdymo pajėgumą;

d)

nuosavų išteklių, taip pat privačiojo sektoriaus bendro finansavimo sumą, kurią reikalavimus atitinkanti sandorio šalis yra pasirengusi sutelkti investicijų linijai.

5.   Finansavimo ir investavimo operacijas patvirtina reikalavimus atitinkanti sandorio šalis, laikydamasi savo taisyklių ir tvarkos bei EDVF garantijos susitarimo sąlygų.

6.   EDVF garantija gali apimti:

a)

skolos priemonių atveju – pagrindinę skolos dalį, visas palūkanas ir reikalavimus atitinkančiai sandorio šaliai mokėtinas sumas, bet ne sumas, gautas pagal finansavimo operacijų sąlygas po įsipareigojimų neįvykdymo;

b)

investicijų į nuosavą kapitalą atveju – investuotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo išlaidas;

c)

dėl kitų 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų finansavimo ir investavimo operacijų – panaudotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo išlaidas;

d)

visas atitinkamas sąnaudas ir išieškojimo išlaidas, susijusias su įsipareigojimų neįvykdymu, nebent jos būtų išskaičiuotos iš pajamų, gautų iš išieškojimo.

7.   EDVF garantijos susitarimuose nustatomos išsamios taisyklės dėl aprėpties, reikalavimų, tinkamumo, reikalavimus atitinkančių sandorio šalių ir procedūrų.

14 straipsnis

EDVF garantijų fondas

1.   EDVF garantijų fondas užtikrina likvidumo atsargas, iš kurių reikalavimus atitinkančioms sandorio šalims sumokama reikalavimo mokėti pagal EDVF garantiją atveju pagal atitinkamą EDVF garantijos susitarimą.

2.   EDVF garantijų fondui skiriamos lėšos:

a)

įnašai iš bendrojo Sąjungos biudžeto ir kitų šaltinių;

b)

savanoriški valstybių narių ir kitų įnašų mokėtojų įnašai;

c)

EDVF garantijų fondo investuotų išteklių grąža;

d)

sumos, išieškotos iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų pagal EDVF garantijos susitarimuose numatytas išieškojimo nuostatas;

e)

įplaukos ir bet kokie kiti mokėjimai, kuriuos Sąjunga gauna pagal EDVF garantijos susitarimus.

3.   EDVF garantijų fondo įplaukos pagal šio straipsnio 2 dalies c ir e punktus sudaro vidaus asignuotąsias įplaukas pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 4 dalį.

4.   2 dalyje nurodytus EDVF garantijų fondo išteklius tiesiogiai valdo Komisija, ir jie investuojami laikantis patikimo finansų valdymo principo, vadovaujantis tinkamomis rizikos ribojimo taisyklėmis. Komisija iki 2019 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai Išorės veiksmų garantijų fondo, įsteigto Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (12), ir EDVF turto finansinio valdymo pavedimo Komisijai, EIB arba šioms institucijoms kartu pranašumų ir trūkumų nepriklausomą išorės vertinimą, kuriame atsižvelgiama į atitinkamus techninius ir institucinius kriterijus, naudojamus lyginant turto valdymo paslaugas, įskaitant techninę infrastruktūrą, su teikiamomis paslaugomis susijusių sąnaudų palyginimą, institucinę sąrangą, kiekvienos institucijos ataskaitų teikimą, veiklos rezultatus, atskaitomybę ir kompetenciją, taip pat kitus turto valdymo įgaliojimus ryšium su Sąjungos bendruoju biudžetu. Prireikus kartu su vertinimu pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

5.   EDVF garantijų fondui skiriamos lėšos naudojamos tam, kad būtų pasiektas visiems EDVF garantijos įsipareigojimams padengti reikalingas atidėjinių dydis. Atidėjinių norma turi sudaryti 50 % visų EDVF garantijos įsipareigojimų, kurie dengiami bendrojo Sąjungos biudžeto lėšomis.

6.   Įvertinus EDVF garantijų fondo lygio tinkamumą pagal 16 straipsnio 3 dalyje numatytą ataskaitą, atliekami šie mokėjimai:

a)

bet koks perviršis sumokamas į bendrąjį Sąjungos biudžetą nepažeidžiant šio straipsnio 8 dalies nuostatų;

b)

bet koks EDVF garantijų fondo papildymas mokamas metinėmis dalimis per daugiausia trejų metų laikotarpį pradedant n+1 metais.

7.   Nuo 2021 m. sausio 1 d., jeigu dėl reikalavimų mokėti pagal EDVF garantiją atvejų garantijų fondo išteklių dydis sumažėja žemiau 50 % 5 dalyje numatytos atidėjinių normos, Komisija pateikia ataskaitą dėl:

a)

šio išteklių trūkumo priežasčių su išsamiais paaiškinimais ir

b)

bet kokių išimtinių priemonių, kurių gali prireikti EDVF garantijų fondui papildyti, jei tai laiko būtina.

8.   Pateikus reikalavimą mokėti pagal EDVF garantiją, EDVF garantijų fondui pagal šio straipsnio 2 dalies c, d ir e punktus paskirtos lėšos, viršijančios išteklius, kurių reikia norint pasiekti šio straipsnio 5 dalyje numatytą atidėjinių normą, arba bet koks perviršis, nurodytas šio straipsnio 6 dalies a punkte, pirmiausia naudojami laikantis 8 straipsnio 3 dalyje numatyto ilgiausio laikotarpio terminų, kad būtų grąžintas pradinis EDVF garantijos dydis.

15 straipsnis

EDVF garantijų fondo finansavimas bendrojo Sąjungos biudžeto lėšomis

Iš bendrojo Sąjungos biudžeto skiriamas 350 000 000 EUR įnašas.

IV SKYRIUS

ATASKAITŲ TEIKIMAS, APSKAITA IR VERTINIMAS

16 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir apskaita

1.   Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia metinę ataskaitą dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma EDVF garantija. Ta ataskaita skelbiama viešai. Ją sudaro:

a)

rezultatų, kuriais prisidedama prie 3 straipsnyje ir atitinkamai 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų EDVF uždavinių ir tikslo, vertinimas;

b)

sektoriaus, šalies ir regionų lygmenimis vykdomų finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma EDVF garantija, ir jų atitikties šiam reglamentui vertinimas, apimantis rizikos priemones ir jų poveikį finansiniam ir ekonominiam partnerių stabilumui;

c)

remiantis 9 straipsnio 5 dalyje nurodytais rodikliais, papildomumo ir pridėtinės vertės, privačiojo sektoriaus išteklių sutelkimo, apskaičiuotų ir faktinių finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma EDVF garantija, bendrų įgyvendinimo duomenų, rezultatų ir poveikio, įskaitant poveikį deramo darbo vietų kūrimui, skurdo panaikinimui ir pagrindinių migracijos, įskaitant neteisėtą migraciją, priežasčių šalinimo būdui, vertinimas; tame vertinime pateikiama operacijų, kurioms taikoma garantija, analizė atsižvelgiant į lyties aspektus; ta analizė grindžiama įrodymais ir duomenimis, suskirstytais pagal lytį, kai tai įmanoma;

d)

atitikties reikalavimams dėl EDVF garantijos naudojimo ir pagrindinių veiklos rodiklių, nustatytų dėl kiekvieno pateikto pasiūlymo, pasiekimo vertinimas;

e)

operacijų, kurioms taikoma EDVF garantija, sverto poveikio vertinimas;

f)

paramos gavėjams perduota finansinė suma ir kiekvienos reikalavimus atitinkančios sandorio šalies vykdomų finansavimo ir investavimo operacijų bendras vertinimas;

g)

reikalavimus atitinkančių sandorio šalių finansavimo ir investavimo operacijų papildomumo ir pridėtinės vertės ir su tokiomis operacijomis susijusios bendros rizikos vertinimas;

h)

išsami informacija apie reikalavimus mokėti pagal EDVF garantiją, nuostolius, grąžą, išieškotas sumas ir bet kokius kitus gautus mokėjimus, taip pat bendrą rizikos poziciją;

i)

finansinės ataskaitos dėl reikalavimus atitinkančių sandorio šalių finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, kurių auditą atliko nepriklausomas išorės auditorius;

j)

EDVF garantija remiamų operacijų ir pagal antrąjį ir trečiąjį IIP ramsčius numatytų operacijų sąveikos ir papildomumo vertinimas remiantis atitinkamomis esamomis ataskaitomis, ypatingą dėmesį skiriant pažangai, padarytai užtikrinant gerą valdymą ir, be kita ko, kovojant su korupcija ir neteisėtais finansų srautais, užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principo paisymą ir vykdant politiką, kuria atsižvelgiama į lyčių aspektą, taip pat skatinant verslumą, vietinę verslo aplinką ir vietos finansų rinkas;

k)

EDVF garantija remiamų operacijų atitikties tarptautiniu mastu sutartiems vystymosi veiksmingumo principams vertinimas;

l)

atlygio už garantiją ir 22 straipsnio nuostatų vykdymo vertinimas.

2.   Tam, kad Komisija galėtų vykdyti apskaitą, teikti ataskaitas apie EDVF garantija draudžiamą riziką ir valdyti EDVF garantijų fondą, reikalavimus atitinkančios sandorio šalys, su kuriomis yra sudarytas EDVF garantijos susitarimas, Komisijai ir Audito Rūmams kasmet teikia finansines ataskaitas dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, kurių auditą atliko nepriklausomas išorės auditorius ir kuriose, be kita ko, pateikiama informacija apie:

a)

reikalavimus atitinkančių sandorio šalių finansavimo ir investavimo operacijų rizikos vertinimą, įskaitant informaciją apie Sąjungos įsipareigojimus, vertinamus pagal Sąjungos apskaitos taisykles, kurias remdamasis tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais nustatė Komisijos apskaitos pareigūnas;

b)

neįvykdytus finansinius įsipareigojimus Sąjungos atžvilgiu, susijusius su EDVF garantija, suteikta reikalavimus atitinkančioms sandorio šalims ir jų finansavimo ir investavimo operacijoms, ir suskirstytus pagal atskiras operacijas.

Komisijai paprašius, reikalavimus atitinkančios sandorio šalys jai pateikia papildomos informacijos, kurios reikia, kad Komisija galėtų įvykdyti su šiuo reglamentu susijusius įsipareigojimus.

3.   Komisija ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams kartu su savo finansinėmis ataskaitomis teikia reikiamą informaciją apie EDVF garantijų fondo padėtį. Be to, Komisija ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 31 d. Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams teikia praėjusių kalendorinių metų EDVF garantijų fondo valdymo ataskaitą, įskaitant atidėjinių tinkamumo, EDVF garantijų fondo lygio ir poreikio jį papildyti įvertinimą.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje nurodoma EDVF garantijų fondo finansinė būklė praėjusių kalendorinių metų pabaigoje, finansiniai srautai praėjusiais kalendoriniais metais, taip pat svarbūs sandoriai ir visa su finansinėmis sąskaitomis susijusi informacija. Joje taip pat pateikiama informacija apie EDVF garantijų fondo finansų valdymą, veiklos rezultatus ir riziką praėjusių kalendorinių metų pabaigoje.

17 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.   Komisija EDVF veiklą, jo valdymą ir veiksmingą jo indėlį siekiant šio reglamento tikslo ir įgyvendinant jo uždavinius įvertina iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia vertinimo ataskaitą, kurioje pateikiamas nepriklausomas šio reglamento taikymo išorės vertinimas, taip pat prireikus pridedamas pagrįstas pasiūlymas dėl šio reglamento dalinio keitimo, visų pirma siekiant pratęsti 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą pradinį investavimo laikotarpį. Kartu su vertinimo ataskaita pateikiama Audito Rūmų nuomonė.

2.   Komisija iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas trejus metus vertina, kaip yra naudojamas EDVF garantijų fondas ir kaip jis veikia. Savo vertinimo ataskaitą Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Kartu su vertinimo ataskaita pateikiama Audito Rūmų nuomonė.

V SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Skaidrumas, komunikacija ir viešas informacijos atskleidimas

1.   Reikalavimus atitinkančios sandorio šalys, laikydamosi savo skaidrumo politikos ir Sąjungos taisyklių dėl duomenų apsaugos ir galimybės susipažinti su dokumentais bei informacija, savo interneto svetainėse aktyviai ir sistemingai viešai skelbia informaciją apie visas EDVF garantijos finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas, susijusią visų pirma su tuo, kokiu būdu tomis operacijomis padedama siekti šiame reglamente nustatytų tikslų ir reikalavimų. Jei įmanoma, tokia informacija suskirstoma projektų lygmeniu. Teikiant tokią informaciją visuomet atsižvelgiama į konfidencialios ir neskelbtinos komercinės informacijos apsaugą.

2.   Komisija savo svetainėje skelbia informaciją apie finansavimo ir investavimo operacijas ir pagrindinius visų EDVF garantijų susitarimų elementus, įskaitant informaciją apie reikalavimus atitinkančių sandorio šalių teisinę tapatybę, tikėtiną naudą vystymuisi ir skundų nagrinėjimo procedūras pagal 13 straipsnio 3 dalies g punktą, atsižvelgiant į konfidencialios ir neskelbtinos komercinės informacijos apsaugą.

3.   Reikalavimus atitinkančios sandorio šalys visoje savo skelbiamoje informacijoje apie EDVF garantija remiamas finansavimo ir investavimo operacijas pagal šį reglamentą skelbia, kokią paramą skyrė Sąjunga.

4.   Europos Sąjungos delegacijos į savo pranešimus, skirtus pilietinei ir plačiajai visuomenei, įtraukia informaciją apie EDVF teikiamas finansavimo galimybes.

19 straipsnis

Skundų teikimo ir teisių gynimo mechanizmas

Atsižvelgdamos į galimus trečiųjų šalių skundus šalyse partnerėse, taip pat bendruomenių ir asmenų, kuriems poveikį padarė EDVF garantija remiami projektai, skundus, Komisija ir Europos Sąjungos delegacijos savo interneto svetainėse skelbia tiesiogines nuorodas į skundų nagrinėjimo mechanizmus, skirtus atitinkamoms sandorio šalims, sudariusioms susitarimus su Komisija. Komisija taip pat numato galimybę tiesiogiai gauti skundus, susijusius su reikalavimus atitinkančių sandorio šalių skundų nagrinėjimu. Komisija atsižvelgia į tą informaciją ateityje vykdydama bendradarbiavimą su tomis reikalavimus atitinkančiomis sandorio šalimis.

20 straipsnis

Audito Rūmų vykdomas auditas

1.   Pagal šį reglamentą vykdomos veiklos išorės auditą atlieka Audito Rūmai pagal SESV 287 straipsnį, taigi tai veiklai taikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra pagal SESV 319 straipsnį.

2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslu Audito Rūmai, pateikę prašymą ir laikydamiesi SESV 287 straipsnio 3 dalies, gauna prieigą prie visų dokumentų ar informacijos, kurių reikia audito užduotims atlikti.

21 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1.   Komisija arba reikalavimus atitinkančios sandorio šalys nedelsdamos praneša OLAF ir suteikia jai būtiną informaciją, jeigu bet kuriame finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, rengimo, įgyvendinimo ar užbaigimo etape turi pagrindų įtarti sukčiavimą, korupciją, pinigų plovimą ar bet kokią kitą neteisėtą veiklą, kuri gali pakenkti Sąjungos finansiniams interesams. Komisija arba reikalavimus atitinkančios sandorio šalys suteikia OLAF visą būtiną informaciją, kad OLAF galėtų atlikti visapusišką ir išsamų tyrimą.

2.   OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, vadovaudamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 nuostatomis ir juose nustatytomis procedūromis, kad apsaugotų Sąjungos finansinius interesus ir nustatytų, ar kurioje nors finansavimo ir investavimo operacijoje, kuriai taikomas šis reglamentas, būta sukčiavimo, korupcijos, pinigų plovimo ar bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. OLAF visą savo tyrimų metu gautą informaciją gali perduoti atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

Jeigu tokia neteisėta veikla įrodoma, reikalavimus atitinkančios sandorio šalys imasi išieškojimo veiksmų dėl savo finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas ir kurios susijusios su tokia neteisėta veikla, ir suteikia atitinkamoms institucijoms taip pat visą informaciją, kurios reikia tyrimui atlikti ir galbūt patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

22 straipsnis

Neįtraukiama veikla ir nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos

1.   Vykdydamos finansavimo ir investavimo operacijas reikalavimus atitinkančios sandorio šalys laikosi galiojančių Sąjungos teisės aktų ir sutartų tarptautinių ir Sąjungos standartų, taigi pagal šį reglamentą neremia projektų, kuriais prisidedama prie pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, mokesčių vengimo, mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo.

Be to, reikalavimus atitinkančios sandorio šalys nepradeda vykdyti naujų operacijų ar operacijų neatnaujina su subjektais, priklausančiais šalims ar teritorijoms ar įsisteigusiais šalyse ar teritorijose, kurios yra įtrauktos pagal atitinkamą Sąjungos politiką į nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą arba kurios, kaip nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (13) 9 straipsnio 2 dalį, yra didelės rizikos trečiosios šalys, arba kurios praktiškai nesilaiko Sąjungos ar tarptautiniu mastu sutartų mokesčių standartų, susijusių su skaidrumu ir keitimusi informacija. Reikalavimus atitinkančios sandorio šalys gali nukrypti nuo šio principo tik tuo atveju, jeigu projektas yra fiziškai įgyvendinamas vienoje iš tokių šalių ar teritorijų, ir nesama jokių požymių, kad atitinkama operacija priskiriama vienai iš šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų kategorijų.

Reikalavimus atitinkančios sandorio šalys, sudarydamos susitarimus su finansų tarpininkais, perkelia šiame straipsnyje numatytus reikalavimus į atitinkamas sutartis ir paprašo finansų tarpininkų teikti ataskaitas dėl jų laikymosi.

2.   Vykdydama finansavimo ir investavimo operacijas, reikalavimus atitinkanti sandorio šalis laikosi Sąjungos teisėje ir visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2015/847 (14) bei Direktyvoje (ES) 2015/849 įtvirtintų principų ir standartų, susijusių su finansų sistemos apsauga nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Reikalavimus atitinkančios sandorio šalys pagal šį reglamentą teikia tiesioginį finansavimą ir finansavimą per tarpininkus tik tais atvejais, kai pagal Direktyvą (ES) 2015/849 atskleidžiama atitinkamų tikrųjų savininkų tapatybės informacija, ir paskelbia ataskaitų pagal šalis duomenis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (15) 89 straipsnio 1 dalį.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. rugsėjo 26 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. MAASIKAS

(1)  2017 m. liepos 6 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. rugsėjo 25 d. Tarybos sprendimas.

(2)  OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(3)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(4)  Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių Vyriausybių atstovų vidaus susitarimas dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis (OL L 210, 2013 8 6, p. 1).

(5)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 27).

(6)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(7)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(8)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(9)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros (OL L 77, 2014 3 15, p. 95).

(10)  2015 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento (OL L 58, 2015 3 3, p. 17).

(11)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (OL L 77, 2014 3 15, p. 44).

(12)  2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (OL L 145, 2009 6 10, p. 10).

(13)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(14)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).

(15)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).