6.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 92/68

(1)

2016 m. spalio 7 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1778 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikriems į Sąjungą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvyniotiems arba nesuvyniotiems į ritinius (įskaitant atraižas ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdorotiems, neplakiruotiems, nepadengtiems arba neapvilktiems (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(2)

Tyrimas inicijuotas 2016 m. vasario 13 d. (3), gavus gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 90 % visų tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno Sąjungoje, vardu 2016 m. sausio 4 d. pateiktą Europos plieno asociacijos (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas) skundą.

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat inicijavo šiuos du tyrimus:

(5)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje, 2016 m. balandžio 5 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti iš KLR importuojamą nagrinėjamąjį produktą. 2016 m. birželio 2 d. skundo pateikėjas atnaujino prašymą ir pateikė naujesnių finansinių duomenų, tačiau 2016 m. rugpjūčio 11 d. jį atsiėmė.

(6)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(7)

Kaip išsamiai išdėstyta 135 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, Komisijos tarnybos paragino vieną suinteresuotąją šalį prašyti, kad klausyme dėl pradinio skaičiavimo tikslumo ir dėl šalies teisės susipažinti su konfidencialia informacija dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas (toliau – bylas nagrinėjantis pareigūnas). Klausymas surengtas 2017 m. vasario 7 d.

(8)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą norint padaryti galutines išvadas. Kad gautų daugiau išsamių duomenų apie Sąjungos gamybos sąnaudas (pagal kiekvienos rūšies produktą per tyrimo ketvirtį), ji atrinktų Sąjungos gamintojų paprašė pateikti papildomų duomenų. Prašomą informaciją pateikė visi atrinkti Sąjungos gamintojai.

(9)

Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketina nustatyti galutinį antidempingo muitą į Sąjungą importuojamam nagrinėjamajam produktui. Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(10)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(11)

Laikinojo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje pateikta nagrinėjamojo produkto preliminari apibrėžtis.

(12)

Laikinojo reglamento 29–35 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas Kinijos eksportuojančio gamintojo ir importuotojo prašymas produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti įrankinio plieno ir greitapjovio plieno bei priežastys, dėl kurių Komisija laikinai įrankinio plieno ir greitapjovio plieno nepriskyrė produkto apibrėžtajai sričiai.

(13)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas pakartojo, kad šis prašymas nebuvo pakankamai pagrįstas ir, jei Komisija šiuos prašymus priimtų, kiltų priemonių vengimo pavojus. Komisija pažymėjo, kad priemonių vengimo pavojų ji įvertino jau laikinajame etape. Kaip nustatyta laikinojo reglamento 34 konstatuojamojoje dalyje, ji nustatė, kad įrankinio plieno ir greitapjovio plieno importas pagal apimtį 2015 m. sudarė maždaug 1,25 % viso importo iš Kinijos; tokiam importui priskiriami kiti, specialūs KN kodai. Be to, Komisija negavo jokių įrodymų, kad nustačius laikinąsias priemones pasikeitė prekybos pobūdis, kurie rodytų galimą priemonių vengimą.

(14)

Dėl laikinojo reglamento 32–34 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių ir nesant jokių naujų faktų ar įrodymų, Komisija patvirtino savo sprendimą rankinio plieno ir greitapjovio plieno nepriskirti produkto apibrėžtajai sričiai.

(15)

Laikinojo reglamento 36 ir 37 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas Italijos naudotojo prašymas į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti tam tikrų kitų rūšių produktų. Kaip minėta laikinojo reglamento 38 ir 39 konstatuojamosiose dalyse, Komisija preliminariai atmetė šiuos prašymus, bet nurodė, kad ji toliau tirs šį prašymą neįtraukti produkto. Po pirminio faktų atskleidimo šis Italijos naudotojas pakartojo prašymą.

(16)

Bendrovės patalpose atlikdama tikrinimą vietoje Komisija siekė išsiaiškinti šio naudotojo iškeltus klausimus.

(17)

Tačiau diskusijose naudotojas nepateikė jokios naujos informacijos. Todėl Komisija atmetė šiuo tvirtinimus ir patvirtino laikinojo reglamento 38 ir 39 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas.

(18)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Italijos naudotojas pakartojo savo prašymą į produkto neapibrėžtąją sritį neįtraukti plieno be įterpio (angl. IF steel), dvifazio plieno, anglinio plieno ir ne orientuoto grūdėtumo plieno rūšių. Šis naudotojas nurodė diskusiją su Komisijos tyrėjais, kurioje naudotojas teigė, kad Komisijos pareigūnai būtų patvirtinę, kad įprasto ir aukštos kokybės nagrinėjamojo produkto cheminės savybės ir galutinė naudojimo paskirtis skiriasi. Be to, šis naudotojas nurodė kitus du tyrimus, kuriuose Komisija nusprendė neįtraukti tam tikrų rūšių produkto. Pirmuoju atveju tai buvo vengimo tyrimas, susijęs su tam tikra Kinijos Liaudies Respublikos aliuminio folija; neįtraukimas buvo grindžiamas tuo, kad produktas tariamai šiek tiek pakeistas. Tuo atveju tolesniam perdirbimui naudota tam tikros rūšies aliuminio folija tariamai buvo neįtraukta į išplėstą taikymo sritį, apimančią ir šiek tiek pakeistą produktą (6). Antrasis atvejis susijęs su tyrimu dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės korozijai atsparių plienų (7); šiuo atveju į produkto apibrėžtoji sritis buvo apibrėžtai taip, kad priemonės nebuvo taikomos automobiliams skirtų rūšių plienui.

(19)

Komisija šį prašymą atmetė. Pirma, bendrovės patalpose surengtame susitikime buvo keičiamasi informacija siekiant išsiaiškinti kai kuriuos naudotojo iškeltus klausimus. Naudotojas negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, susijusiu su tokiu neoficialiu susitikimu. Be to, priešingai nei teigė naudotojas, Komisijos tyrėjai niekuomet nesutiko, kad tam tikrų rūšių nagrinėjamojo produkto cheminės savybės ir galutinė paskirtis skiriasi. Antra, tiesa, kad dabartinis aprašymas ir nagrinėjamojo produkto KN kodai apima daug įvairių skirtingos kokybės rūšių produktų. Tačiau, tiek Sąjungos pramonės, tiek eksportuojančių gamintojų pagaminamo aukštos kokybės rūšių nagrinėjamojo produkto gamyba neatsiejama nuo nagrinėjamojo produkto gamybos proceso ir aukštesnės kokybės rūšių produktai gaminami iš tų pačių pagrindinių žaliavų ir ta pačia gamybos įranga. Todėl toks argumentas nėra pakankamas, kad juo remiantis produktai būtų neįtraukiami į apibrėžtį, kaip prašė naudotojas. Trečia, du naudotojo nurodyti atvejai tebėra nagrinėjami ir šiuo metu nėra galutinių išvadų. Be to, vienas iš šių atvejų (dėl tam tikros rūšies aliuminio folijos) susijęs su vengimo tyrimu, todėl nėra aktualus. Ketvirta, skirtingų rūšių nagrinėjamasis produkto, įskaitant vadinamąjį aukštos kokybės rūšių produktą, atveju atliekant apžiūrą neįmanoma nustatyti įvairių rūšių nagrinėjamojo produkto skirtumo, todėl muitinėms būtų sunku nuspręsti dėl neįtraukimo. Penkta, daugeliu atvejų produktų negalima atskirti netgi atliekant cheminę analizę arba mikrostruktūrinius bandymus, nes tokios specifinės savybės atsiranda tik vėliau per papildomą šaltojo valcavimo procesą. Daroma išvada, kad šie tariamai aukštesnės kokybės rūšių produktai taip pat visiškai atitinka nagrinėjamojo produkto apibrėžtį ir nepateikta jokių įtikinamų argumentų, kuriais remiantis tokie produktai neturėtų būti įtraukti į nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį.

(20)

Kadangi kitų pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 24–28 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(21)

Todėl nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės tam tikri plokšti valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant atraižas ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti.

Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami:

Nagrinėjamojo produkto KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 10, 7208 53 90, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10, 7225 30 90, ex 7225 40 60, 7225 40 90, ex 7226 19 10, 7226 91 91 ir 7226 91 99.

(22)

Nustačius laikinąsias priemones ir po galutinio faktų atskleidimo, Kinijos geležies ir plieno asociacija (toliau – CISA) teigė, kad dėl skirtumo tarp žalos ir dempingo skirtumų kilo abejonių dėl Komisijos metodo tikslumo. CISA apskaičiavo, kad normalioji vertė panašioje šalyje buvo 61 % didesnė už Sąjungos pramonės tikslinę kainą. CISA teigimu, su skundo pateikėju susijusio gamintojo pateiktos normaliosios vertės (kaip yra ir šiuo atveju) kartais yra neįprastai didelės.

(23)

Be to, CISA teigė, kad jei duomenys faktiškai teisingi, atsižvelgdama į šiuos skirtumus Komisija turėtų atsisakyti JAV kaip panašios šalies pasirinkimo, koreguoti duomenis arba vietoje jų naudoti ES duomenis.

(24)

Pagal Sąjungos teisę, tinkamos panašios šalies atveju Komisija turi teisę naudoti bendrovių, susijusių su ES gamintojais, kainas. Tai buvo taikyta tyrimuose dėl labai atsparaus nuovargiui plieno strypų (Pietų Afrika) (8) ir plokščių šaltai valcuotų plieno produktų (Kanada) (9), kaip nurodė pati CISA. Panašios šalies gamintojo ir Sąjungos gamintojo ryšys nepanaikina vadovaujantis patikrintais duomenimis nustatytos normaliosios vertės ir nedaro poveikio jos nustatymui.

(25)

Normaliosios vertės skaičiavimai atlikti ir patvirtinti pagal taikytinas teisės normas. Faktiškai jie yra teisingi.

(26)

JAV yra konkurencinga rinka, kurioje veikia dešimt vietos gamintojų ir daug importuojama iš kelių šalių. Joje taikomos antidempingo ir kompensacinės priemonės, todėl bendrovės gali veikti normaliomis konkurencijos sąlygomis. Todėl Komisija nemato jokių priežasčių, dėl kurių ji neturėtų naudoti JAV kainų. Be to, nepateikta jokių pagrindžiančių įrodymų, pateisinančių koregavimą.

(27)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis suabejojo dėl JAV kaip šiuo atveju tinkamos panašios šalies pasirinkimo ir kėlė klausimą dėl panašios šalies normaliosios vertės patikimumo, nes, suinteresuotosios šalies nuomone, pastaroji buvo pernelyg aukšta palyginti su kaina Sąjungos rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad panašios šalies gamintojo duomenys buvo patikrinti ir nustatyta, kad jie teisingi, teiginys atmestas.

(28)

Dėl pasiūlymo taikyti Sąjungoje mokėtas arba mokėtinas kainas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį tokias kainas galima taikyti, kai neįmanoma taikyti rinkos ekonomikos trečiosios šalies kainų arba eksporto. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju JAV kainas galima taikyti (panašios šalies metodas), pasiūlymas atmestas.

(29)

Todėl Komisija patvirtino savo išvadas dėl normaliosios vertės.

(30)

Laikinajame etape Komisija pakoregavo sandorius, pagal kuriuos eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą per susijusias bendroves, kurios veikė kaip importuotojai.

(31)

Šie koregavimai buvo atlikti atsižvelgiant į faktinį susijusių importuotojų pelną.

(32)

Tačiau dėl šių eksportuojančių gamintojų ir susijusių prekiautojų ir (arba) importuotojų ryšių faktinis susijusių importuotojų pelnas turi būti laikomas nepatikimu. Dėl šios priežasties, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį tyrimą atliekanti institucija pagal tinkamą pagrindą turėtų nustatyti atitinkamą pelno dydį. Komisija manė, kad nesusijusio importuotojo pelnas šiuo atveju yra tinkamas pagrindas.

(33)

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atliekant šį tyrimą su Komisija nebendradarbiavo nė vienas nesusijęs importuotojas, ji taikė labai panašaus produkto nesusijusio importuotojo pelną. Todėl Komisija taikė plokščių šaltai valcuotų plieno produktų, kurie, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 221 konstatuojamojoje dalyje, daugeliu atžvilgių panašūs į nagrinėjamąjį produktą, importuotojo pelną. Šis pelnas nustatytas plokščių šaltai valcuotų plieno produktų tyrime, nurodytame 24 konstatuojamojoje dalyje. Atitinkamai pakoreguotos apskaičiuotos eksporto kainos.

(34)

Eksportuojantis gamintojas „Jiangsu Shagang Group“ teigė, kad Komisija neatskleidė visų atliktų „Shagang“ eksporto kainos koregavimų ir nurodė vieną konkretų koregavimą. Komisija paaiškino, kad šio koregavimo teisinis pagrindas buvo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktas, nes jame nurodytas antkainis, kurį gauna susijusi bendrovė, kurios funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas. Atsakydama „Shagang“ teigė, kad kartu su jos susijusiomis bendrovėmis ji turėtų būti laikoma viena ekonominės veiklos vykdytoja, todėl šis koregavimas neturėtų būti atliekamas. 2016 m. lapkričio 16 d., atsižvelgiant į „Shagang“ prašymą, surengtas „Shagang“ ir Komisijos tarnybų klausymas, kuriame toliau nagrinėtas šis klausimas. Be to, po galutinio faktų atskleidimo, 2017 m. sausio 12 d. surengtas antras klausymas, kuriame, inter alia, nagrinėtas šis koregavimas.

(35)

„Shagang“ pakartotinai teigė, kad jos susijusios bendrovės (atitinkamai Honkonge ir Singapūre įsikūrę du prekiautojai), kiek tai susiję su plieno produktais, prekiauja tik „Shagang“ produktais, ir tai, kad susiję prekiautojai taip pat yra susiję su prekyba kitais produktais (išskyrus plieną), kurie nėra pagaminti „Shagang“, nėra reikšminga siekiant nustatyti vieno ekonominės veiklos vykdytojo egzistavimą.

(36)

Pagal nusistovėjusią Teismo praktiką Sąjungos institucijos turi įvertinti visus reikiamus veiksnius, kad nustatytų, ar susijęs prekiautojas atlieka pardavimo departamento, kuris yra gamintojo struktūrinė dalis, veiklą; šie veiksniai negali būti susiję tik su nagrinėjamuoju produktu. Konkrečiai, Sąjungos institucijos turi atsižvelgti į veiksnius, kaip antai į susijusio prekiautojo kitų produktų (išskyrus nagrinėjamąjį produktą) pardavimą ir tokio prekiautojo atliekamą kitų gamintojų (išskyrus susijusį gamintoją) tiekiamų produktų pardavimą. Atitinkamai, Komisija išnagrinėjo kelis veiksnius ir nustatė, inter alia, kad: i) susijusi Kinijos bendrovė susijusiems prekiautojams užsienyje taikė atitinkamą antkainį; ii) pagrindinę šių prekiautojų veiklą, maždaug 90 % jų apyvartos, sudarė prekyba kitais produktais, išskyrus nagrinėjamąjį produktą, įskaitant prekybos veiklą su nesusijusiomis šalimis; iii) tam tikrais atvejais nustatyta, kad pardavimui eksportui į Sąjungą taikyti mokesčiai ir išlaidos; iv) vieno iš šių susijusių prekiautojų verslo licencijoje aprašyta pagrindinė veikla – „didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį, pvz., komisinių pagrindu dirbantys agentai“; v) remiantis patikrinta pelno ir nuostolių ataskaita nustatyta, kad susiję prekiautojai gauna pelną, padengiantį visas susijusias biuro išlaidas, vietoje to, kad šios išlaidos būtų padengiamos patronuojančiosios bendrovės finansiniais įnašais. Todėl Komisija nustatė, kad susiję prekiautojai ir „Shagang“ nesudaro vieno ekonominės veiklos vykdytojo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas, o pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą atliktas koregavimas paliktas.

(37)

Dėl pakoreguoto eksporto kainos skaičiavimo, kaip minėta 33 konstatuojamojoje dalyje, dviejų bendrovių grupių dempingo skirtumai perskaičiuoti ir šiek tiek padidinti. Dėl šio padidėjimo keičiasi ir visoms kitoms bendradarbiaujančioms ir nebendradarbiaujančioms Kinijos bendrovėms nustatytas dempingo skirtumas, nes jis pagrįstas bendradarbiaujančių bendrovių skirtumais.

(38)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

1 lentelė

Dempingo skirtumai, KLR

(39)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta, laikinojo reglamento 62–66 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(40)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad bendras Sąjungos suvartojimas buvo nepakankamai įvertintas, nes skaičiuojant Sąjungos suvartojimą nebuvo įtrauktas Sąjungos gamintojų pardavimas susijusioms bendrovėms, atliktas sąlygomis, panašiomis į taikomas laisvojoje rinkoje.

(41)

Šis tvirtinimas buvo atmestas. Pirma, kaip nurodyta laikinojo reglamento 69 konstatuojamojoje dalyje, atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją ir laisvąją rinkas yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotais, o sandorių kainos nustatomos grupėse pagal įvairią kainų politiką. Priešingai, laisvojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu, o kainas reguliuoja laisvoji rinka. Antra, bendra laisvoji rinka apima Sąjungos gamintojų pardavimą nesusijusiems pirkėjams ir pardavimą ne uždarojoje rinkoje susijusioms bendrovėms. Išnagrinėta ir patvirtinta, kad toks pardavimas ne uždarojoje rinkoje iš tiesų yra pardavimas rinkos kainomis ir kad susijęs pirkėjas galėjo laisvai rinktis tiekėją, nepriklausomai nuo to, ar šis tiekėjas yra susijęs. Todėl Sąjungos suvartojimas (laisvojoje rinkoje) nebuvo nepakankamai įvertintas.

(42)

Sąjungos suvartojimo uždarojoje rinkoje ir laisvojoje rinkoje raida nurodyta ir paaiškinta laikinojo reglamento 2 ir 3 lentelėse. Sujungus šias dvi lenteles bendras suvartojimas (taigi, įskaitant uždarojoje ir laisvojoje rinkose) nagrinėjamuoju laikotarpiu keitėsi taip:

2 lentelė

Bendras suvartojimas (uždaroji ir laisvoji rinkos) (tonomis)

(43)

Iš lentelės matyti, kad bendras suvartojimas padidėjo ir per tiriamąjį laikotarpį buvo didesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Šią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad suvartojimo uždarojoje rinkoje padidėjimas absoliučiaisiais skaičiais buvo daug didesnis nei suvartojimo laisvojoje rinkoje padidėjimas.

(44)

Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 67–74 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas savo išvadas dėl Sąjungos suvartojimo.

(45)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies apimties, rinkos dalies ir kainos negauta, Komisija taip pat patvirtino laikinojo reglamento 75–82 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas šiais klausimais.

(46)

Negauta jokių pastabų dėl šios laikinojo reglamento dalies.

(47)

Nustačius laikinąsias priemones viena suinteresuotoji šalis teigė, kad dauguma Sąjungos pramonės makroekonominių rodiklių rodo teigiamą tendenciją ir nesutiko su Komisijos išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinės žalos.

(48)

Šis tvirtinimas buvo atmestas. Pirma, Komisija laikinajame reglamente neteigė, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinės žalos. Priešingai, laikinojo reglamento 119 konstatuojamojoje dalyje ji teigė, kad Sąjungos pramonės padėtis tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo bloga, bet ne tiek, kad Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį būtų patyrusi materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Antra, šiuo požiūriu, kaip aprašyta laikinojo reglamento 117 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nurodė, kad kai kurie makroekonominiai rodikliai (pvz., gamybos apimtys, pajėgumų naudojimo koeficientas dėl didesnio uždarosios ir laisvos rinkos vartojimo) tebekito teigiama linkme.

(49)

Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 87–103 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas savo išvadas dėl makroekonominių rodiklių.

(50)

Ta pati suinteresuotoji šalis pastebėjo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį, nepriklausomai nuo importo iš Kinijos apimties (mažos ar didelės), atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto sąnaudos visuomet buvo didesnės už jų pardavimo kainas; vienintelė išimtis – 2014 m. Ji taip pat nurodė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų veikla iš esmės buvo nepelninga. Todėl ši suinteresuotoji šalis paprašė Komisijos toliau išnagrinėti kodėl:

(51)

Šiuo klausimu Komisija nurodė laikinojo reglamento 106 konstatuojamąją dalį. Joje Komisija nurodė, kad Sąjungos pramonės veiklai 2012–2013 m. neigiamą įtaką darė euro zonos skolos krizės padariniai ir 2012 m. sumažėjusi plieno paklausa. 2014 m. Sąjungos pramonė pradėjo atsigauti ir tokia tendencija tęsėsi iki 2015 m. pirmo pusmečio. Šis laikinas ES pramonės padėties pagerėjimas vyko dėl didesnių jos pastangų išlikti konkurencinga, ypač padidinant Sąjungos pramonės darbo jėgos produktyvumą. Antra, kaip minėta laikinojo reglamento 107 konstatuojamojoje dalyje, gamybos sąnaudos apskritai buvo didesnės už mažėjančias pardavimo kainas, o nenorėdami prarasti didelės rinkos dalies Sąjungos gamintojai prisiderino prie kainų mažėjimo spiralės ir labai sumažino savo pardavimo kainas, ypač 2015 m. Todėl Komisija manė, kad ji pakankamai ištyrė ir išaiškino šiuos klausimus.

(52)

Ta pati suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad atgaliniu būdu apskaičiavus pardavimo kiekį pagal laikinojo reglamento 7 ir 14 lenteles, ji nustatė, kad atrinkti Sąjungos gamintojai sudaro tik 31 % visos Sąjungos pramonės pardavimo apimties, o laikinojo reglamento 64 konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad jie sudaro 45 % visos Sąjungos produkcijos. Ši suinteresuotoji šalis teigė, kad toks didelis skirtumas kelia abejonių dėl atrankos tipiškumo ir kad dėl bet kokio atrankos pokyčio išvados dėl žalos gali visiškai pasikeisti.

(53)

Kaip minėta laikinojo reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 74,7 mln. Tai apima tiek laisvą, tiek uždarąją rinką. Priešingai, laikinojo reglamento 7 ir 14 lentelėse aiškiai daroma nuoroda tik į laisvąja rinką. Todėl jose nurodytas pardavimas tik laisvojoje rinkoje. Nustatytą skirtumą galima paaiškinti tuo, kad bendra gamybos apimtis, kurią šį suinteresuotoji šalis taikė palyginimui, apėmė pardavimą uždarojoje rinkoje, nors ji turėjo apimti tik pardavimą laisvojoje rinkoje. Todėl nėra jokios priežasties abejoti dėl atrankos tipiškumo.

(54)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, laikinojo reglamento 104–116 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

(55)

Remiantis pastabų analize, kurios santrauka pateikta 39–54 konstatuojamosiose dalyse, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 117–119 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas. Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo bloga, bet ne tiek, kad Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį būtų patyrusi materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(56)

Pagal Teismo praktiką Sąjungos institucijos turi teisę tam tikromis aplinkybėmis atlikdamos antidempingo tyrimą, inicijuotą remiantis prielaidomis dėl žalos grėsmės, atsižvelgti į laikotarpio po tiriamojo laikotarpio duomenis. Iš tiesų, Teismo praktikoje manoma, kad nustatant žalos grėsmės galimybę, iš esmės, reikia atlikti prognozių analizę. Be to, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį išvada dėl materialinės žalos grėsmės vertinama remiantis faktais, o ne vien prielaidomis, spėjimais ar neaiškiomis perspektyvomis, o aplinkybių, dėl kurių dempingas sąlygotų žalą, pasikeitimas, turi būti aiškiai numatomas ir turi būti neišvengiamas.

(57)

Kaip nustatyta Teismo praktikoje ir nurodyta laikinojo reglamento 122 konstatuojamojoje dalyje, Komisija tęsė savo prognozių analizę po laikinųjų priemonių nustatymo, daugiausia surinkusi 2016 m. antro pusmečio duomenis, susijusius su visais veiksniais, kuriuos ji preliminariai išnagrinėjo, ir analizavo, ar šie papildomi duomenys gali būti naudojami siekiant patvirtinti arba paneigti išvadas, pagrįstas tiriamojo laikotarpio duomenimis.

(58)

Komisija taip pat primena, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, kuri taip pat taikoma ir tyrimams, inicijuotiems remiantis įtarimais dėl žalos grėsmės, tipiškos išvados turi būti grindžiamos laikotarpiu, kuris baigiasi iki tyrimo inicijavimo. Šio principo tikslas – užtikrinti, kad tyrimo rezultatai yra tipiški ir patikimi, užtikrinant, kad veiksniams, kuriais remiantis nustatytas dempingas ir žala, nedarė įtakos nagrinėjamųjų gamintojų veikla po antidempingo tyrimo inicijavimo, todėl galutinis muitas, nustatytas atlikus tyrimą, yra tinkamas dėl dempingo padarytai žalai atlyginti.

(59)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje, nuo 2012 m. iki tiriamojo laikotarpio importas iš nagrinėjamosios šalies labai padidėjo – nuo 246 720 iki 1 519 304 tonų. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje taip pat paminėta, kad importo iš Kinijos apimtis per 2016 m. pirmą pusmetį dar padidėjo (8,5 %) ir sudarė 773 275 tonas, palyginti su 2015 m. pirmu pusmečiu (712 390 tonų).

(60)

Turimi papildomo laikotarpio (2016 m. liepos – rugsėjo mėn.) duomenys rodo, kad duomenis išreiškus pagal mėnesio vidurkį matyti, kad Kinijos importas dempingo kainomis pradėjo mažėti, palyginti su TL (2015 m.) ir laikotarpiu po TL (2016 m. sausio – birželio mėn.).

3 lentelė

Kinijos importo apimties raida (tonomis)

(61)

Todėl Komisija nustatė, kad apimties didėjimo tendencija sustojo. Tačiau vertindama šių skaičių svarbą ir patikimumą siekiant patvirtinti arba paneigti žalos grėsmės tyrimo išvadas, Komisija taip pat pažymėjo, kad:

(62)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija savo tyrimą daugiausia grindė duomenų rinkiniu, t. y. nuo 2015 m. pabaigos, o tai reiškia, kad tyrimas buvo atliekamas po daugiau nei devynių mėnesių, todėl tai negali būti patikimas rodiklis dėl tikimybės, kad importas gerokai didės. Be to, ji taip pat tvirtino, kad atlikus tipinio laikotarpio importo tendencijų tyrimą būtų nustatyta, kad importo apimtys mažėja. Todėl ši suinteresuotoji šalis nurodė, kad Komisijos atliekamas žalos grėsmės tyrimas ydingas.

(63)

Pirma, laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje Komisija pastebėjo, kad ji pateikė visus tuo metu turėtus duomenis – tiek nagrinėjamojo laikotarpio, tiek po tiriamojo laikotarpio. Antra, Komisija 60 konstatuojamojoje dalyje atnaujino visą informaciją dėl Kinijos importo apimčių. Šiame atnaujinime Komisija iš tiesų nurodė, kad nuo 2016 m. liepos mėn. vidutinis mėnesinis Kinijos importas sumažėjo. Tačiau šį sumažėjimą daugiausia galima paaiškinti 61 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis priežastimis.

(64)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos geležies ir plieno asociacijos (CISA) pritarė tam, kad Komisija naudojo papildomus duomenis, susijusius su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, bet kita vertus teigė, kad Komisijos vertinimas dėl Kinijos importo raidos nuo 2016 m. liepos mėn. buvo klaidingas. Suinteresuotoji šalis teigė, kad, faktiniu požiūriu, nuo 2016 m. pradžios Kinijos importo apimtis nuolat mažėjo. Be to, ji teigė, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies bendrąjį principą nurodydama, kad Kinijos importu sumažėjimas pastaruoju metu tikėtinai buvo laikinas reiškinys, nes materialinės žalos grėsmė turi būti grindžiama faktais, o ne vien prielaidomis, spėjimais ar neaiškiomis perspektyvomis. Todėl ji paprašė Komisijos apsvarstyti naujausius laikotarpio po TL duomenis remiantis vien tik faktais ir vengti interpretuoti naujausius laikotarpio po TL duomenimis remiantis menkomis tikimybėmis arba nepagrįstais tvirtinimais. Panašių pastabų gauta iš kitų dviejų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir Italijos naudotojo.

(65)

Komisija sutiko, kad apimčių didėjimo tendencija sustojo, bet iš esmės nuo 2016 m. liepos mėn. Tačiau ji taip pat pažymėjo, kad absoliutus lygis vis dar buvo aukštas. Nors Kinijos importas 2016 m. sausio – birželio mėn. laikotarpiu (773 275 tonos per 6 mėnesius) buvo mažesnis nei 2015 m. liepos – gruodžio mėn. laikotarpiu (806 914 tonų per 6 mėnesius), vidutinė importo apimtis 2016 m. sausio – birželio mėn. laikotarpiu vis tiek buvo didesnė nei 2015 m. sausio – birželio mėn. laikotarpiu (712 390 tonų per 6 mėnesius) ir visais ankstesniais 6 mėnesių laikotarpiais. Antra, Komisija neanalizavo vien tik atskiro importo apimčių veiksnio, ji taikė visapusišką požiūrį. Ji pasvėrė ir įvertino ne tik visus veiksnius, kurie išvardyti pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje, bet ir kai kuriuos papildomus veiksnius, kaip antai priimtus užsakymus ir pelningumą (žr. 4.2–4.5 skirsnius), kad atlikdama bendrą vertinimą galėtų remtis tvirtu faktiniu pagrindu.

(66)

Dėl pagrindimo, kodėl Kinijos eksportas sumažėjo daugiausia nuo 2016 m. antro pusmečio, Komisijos paaiškinimai yra pagrįsti trim faktais, t. y. Komunikate dėl plieno pateiktais viešais pareiškimais, šioje byloje skundo pateikėjo pateiktu prašymu registruoti ir sprendimu dėl tam tikriems šaltojo valcavimo produktams iš plieno taikomų muitų surinkimo atgaline data:

(67)

CISA taip pat teigia, kad Komisijos paaiškinimai kodėl Kinijos importas sumažėjo nuo 2016 m. antro pusmečio yra menkos tikimybės arba nepagrįsti tvirtinimai. Kaip minėta, Komisijos paaiškinimai yra pagrįsti faktais. Komisija pažymi, kad pati CISA nepateikė kito įtikinamo paaiškinimo kodėl Kinijos eksportas sumažėjo.

(68)

Negavus jokių kitų pastabų Komisija patvirtino savo išvadą, kad naujausias Kinijos eksporto sumažėjimas tikėtinai yra laikinas reiškinys dėl ypatingų aplinkybių, nurodytų 61 konstatuojamojoje dalyje, dėl kurio nepanaikinama Komisijos išvada dėl žalos grėsmės buvimo. Jei nebus imtasi priemonių galutiniame etape labai tikėtina, kad Kinijos importo apimtys vėl padidės, ypač atsižvelgiant į šiuo metu KLR esančius perteklinius pajėgumus ir nepakankamus absorbavimo pajėgumus trečiosiose šalyse arba pačioje KLR, kaip paaiškinta 70 konstatuojamojoje dalyje ir toliau.

(69)

Kinijos importo apimtis sumažėjimas nuo 2016 m. liepos mėn. gali būti paaiškinamas prašymo registruoti atgrasančiu poveikiu ir žiniomis apie Komisijos ketinimą priimti sprendimą dėl laikinųjų priemonių per 8 mėnesius nuo inicijavimo. Be to, absoliutus Kinijos importo apimčių lygis po 2016 m. liepos mėn. tebėra labai aukštas palyginti su 2014 m. Dėl šių priežasčių tikėtina, kad šis importo apimčių sumažėjimas būtų tik laikinas ir nenustačius priemonių tokia tendencija pasikeistų. Todėl tai nepakeitė Komisijos vertinimo, kad laikinojo laikotarpio pabaigoje buvo aiški ir neišvengiama žalos grėsmė.

(70)

Kaip minėta laikinojo reglamento 133 konstatuojamojoje dalyje ir 185 konstatuojamosios dalies lentelėje, 2014 m. faktinė KLR nagrinėjamojo produkto gamybos apimtis (317,4 mln. tonų) yra apytikriai 5 kartus didesnė už bendrą Rusijos, Ukrainos, Irano ir Brazilijos gamybos apimtį kartu paėmus (57,4 mln. tonų). Šis faktas rodo milžiniškus KLR nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumus. Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 140 ir 139 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad KLR rinkos absorbavimo pajėgumai pakankami ir labai mažai tikėtina, kad trečiosios šalys galėtų sugerti savo milžiniškus laisvai disponuojamus pajėgumus.

(71)

Nustačius laikinąsias priemones Komisija atnaujino laikinojo reglamento 185 konstatuojamosios dalies lentelę pagal naujausius turimus duomenis:

4 lentelė

Faktinė trečiųjų šalių panašaus produkto gamyba (tūkst. tonų)

Iš pateiktų 2015 m. atnaujintų panašaus produkto gamybos duomenų matyti, kad nagrinėjamoji šalis gerokai lenkia visas kitas dideles eksportuojančias šalis. Pateikti atnaujinti 2015 m. neapdoroto plieno pajėgumų duomenys taip pat rodo, kad tik KLR turi tokius didelius perteklinius pajėgumus (beveik 350 mln. tonų 2015 m., palyginti su 317 mln. tonų 2014 m., kaip nurodyta laikinojo reglamento 185 konstatuojamosios dalies lentelėje).

Atitinkamai, Komisija pakartojo, kad pertekliniai plieno gamybos pajėgumai KLR yra svarbus rodiklis, rodantis neišvengiamos žalos grėsmę Sąjungos pramonei.

(72)

Be to, po 2016 m. liepos mėn. gauta informacija ir prognozės dėl Kinijos neapdoroto plieno pajėgumų ir nagrinėjamojo produkto teberodė tuos pačius neatitikimus.

Apibendrinant, Kinijos institucijos pripažįsta KLR plieno sektoriaus perteklinių pajėgumų problemą ir, nepaisant kai kurių pranešimų, paskelbtų po 2016 m. birželio 30 d., artimiausioje ateityje ši problema, tikėtina, nebus išspręsta. Kinijos pertekliniai pajėgumai tokie dideli, kad realiai trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu jie negali išnykti.

(73)

Po 2016 m. liepos mėn. gauti su KLR absorbavimo pajėgumais susiję duomenys yra riboti. Nepaisant to, Komisija nustatė, kad pagal prognozę ateinančius 4–5 metus (2015–2020 m.) numatoma, kad Kinijos vidaus rinkos plieno paklausa „didės nedaug arba nedidės“, nes investicijos (kaip antai į statybos pramonę) yra nedidelės, o tai turės ypač didelį poveikį Kinijos vidaus rinkos gatavo plieno suvartojimui (15).

(74)

Remiantis po 2016 m. liepos mėn. gautais trečiųjų šalių absorbavimo pajėgumų duomenimis, nustatyta tokia padėtis.

Todėl, remiantis šia atnaujinta informacija, mažai tikėtina, kad trečiosios šalys galėtų absorbuoti dėl milžiniškos nepanaudotų Kinijos pajėgumų apimties padidėjusį Kinijos eksportą. NET jeigu Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis padėtis nesikeistų, nenustačius priemonių tikėtina, kad Sąjungos rinka būtų viena iš pagrindinių rinkų, į kurią būtų nukreiptas Kinijos eksportas dempingo kainomis.

(75)

Po laikinojo reglamento skundo pateikėjas nurodė faktą, kad KLR nuo 2008 m. paskelbė kelis planus, skirtus plieno gamybos perteklinių pajėgumų problemai spręsti, bet nė vienas iš jų nebuvo sėkmingas. Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas pakartojo, kad ankstesni Kinijos bandymai riboti vidaus rinkos plieno gamybos perteklinius pajėgumus taip pat buvo nesėkmingi. Todėl, šios suinteresuotosios šalies teigimu, tikėtina, kad Kinijos Vyriausybė negalės išspręsti perteklinių pajėgumų problemos, kuri daugelį metų darė įtaką plieno sektoriui ir kurią Kinija daug kartų nesėkmingai bandė išspręsti.

(76)

Kita vertus, po galutinio faktų atskleidimo, kita suinteresuotoji šalis nurodė, kad Kinijos Vyriausybė nesenai paskelbė, kad ji pasiekė savo tikslą 2016 m. sumažinti plieno sektoriaus pajėgumus ir kad ji buvo tvirtai pasiryžusi toliau juos mažinti.

(77)

Dėl argumento, kad Kinijos Vyriausybei nuolatos nepavyko sumažinti milžiniškų plieno gamybos perteklinių pajėgumų, nagrinėdama žalos grėsmę Komisija turi atlikti prognozių analizę. Todėl laikoma, kad skundo pateikėjo teiginiai nėra pagrįsti, nes jie susiję su praeitimi ir juos taikant negalima ekstrapoliuoti Kinijos Vyriausybės ateities veiksmų.

(78)

Dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateikto priešingo argumento dėl Kinijos perteklinių pajėgumų mažinimo Komisija pakartojo, kad turima informacija ir prognozės dėl Kinijos neapdoroto plieno pajėgumų ir nagrinėjamojo produkto nėra tikslūs. Tačiau, neginčijant Kinijos rimtų ketinimų sumažinti pajėgumus, akivaizdu, kad esami Kinijos pertekliniai pajėgumai, kaip nurodyta laikinojo reglamento 20 lentelėje, yra tokie dideli, kad realiai jie negali išnykti trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu.

(79)

Dėl trečiųjų šalių absorbavimo pajėgumų, viena suinteresuotoji šalis nurodė, kad Malaizija ir Turkija baigė du tyrimus prieš KLR dėl karštai valcuotų ritinių. Todėl suinteresuotoji šalis padarė išvadą, kad tariamo prekybos srautų nukreipimo į Sąjungą tikimybė sumažėjo.

(80)

Šie teiginiai buvo atmesti. Kaip minėta 74 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad kitos šalys priims priemones, todėl mažai tikėtina, kad trečiosios šalys pačios pradės absorbuoti didelius Kinijos pajėgumus.

(81)

Dėl KLR absorbavimo pajėgumų nė viena suinteresuotoji šalis pastabų nepateikė.

(82)

Apibendrinant, laikotarpio po TL duomenys patvirtina Komisijos tyrimą laikinajame etape. Atsižvelgiant į ribotą pažangą mažinant milžiniškus perteklinius pajėgumus 2016 m., tikėtina, kad nenustačius priemonių didelė apimtis esamų milžiniškų plieno, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, gamybos perteklinių pajėgumų ir toliau būtų nukreipiama į Sąjungos rinką. Esami pertekliniai pajėgumai ir nepakankami trečiųjų šalių arba pačios KLR absorbavimo pajėgumai rodo tikimybę, kad galutiniame etape nenustačius jokių priemonių Kinijos eksportas į Sąjungą gerokai padidėtų.

(83)

Dėl importo kainų lygio laikinojo reglamento 142 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad vidutinės importo iš nagrinėjamosios šalies kainos sumažėjo 33 %, nuo 600 EUR už toną 2012 m. iki 404 EUR už toną 2015 m. Be to, remiantis laikinojo reglamento 145 konstatuojamosios dalies lentelės duomenimis, Kinijos vieneto kainos Sąjungos rinkoje laikotarpiu po TL (2016 m. sausio – birželio mėn.) toliau mažėjo.

(84)

Remiantis turimais importo kainų lygių 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. duomenimis, vidutinės Kinijos importo kainos padidėjo.

5 lentelė

Vidutinės importo iš Kinijos kainos po TL

(85)

Nesenai vykęs Kinijos importo kainų padidėjimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tokias aplinkybes:

Lentelė

Koksinių akmens anglių kainų raida

Todėl gali būti daroma prielaida, kad padėjus mažėti šių išskirtinių aplinkybių, susijusių su koksinėmis akmens anglimis, poveikiui nagrinėjamojo produkto kainos vėl pradės mažėti.

(86)

Viena suinteresuotoji šalis pastebėjo, kad Komisijos analizė apima tik laikotarpį iki 2016 m. birželio mėn., o nagrinėjamojo produkto importo kainos po 2016 m. birželio mėn. nuolatos didėjo. Ji prašė Komisijos atsižvelgti į naujausius duomenis. Kita suinteresuotoji šalis taip pat pastebėjo, kad nesenai importo kainos pradėjo didėti.

(87)

Komisija patvirtino, kad, kaip nurodyta 84 konstatuojamosios dalies lentelėje, Kinijos importo kainos 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. padidėjo. Tačiau šios suinteresuotosios šalys nepaminėjo, kad kainos pakilo visame pasaulyje, dėl žaliavų kainų, ypač koksinių akmens anglių, kaip nurodyta 85 konstatuojamojoje dalyje.

(88)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos geležies ir plieno asociacija (CISA) vėl teigė, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies bendrąjį principą, nes materialinės žalos nustatymas turi būti grindžiamas faktais, o ne vien prielaidomis, spėjimais ar neaiškiomis perspektyvomis. Šiomis aplinkybėmis ji nurodė konkretų kontekstą, kuris sukurtas vien tik iš neaiškių perspektyvų. Antra, ji teigė, kad Komisijos teiginys, kad vidutinė importo kaina naujausiu laikotarpiu 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. buvo žemesnė už vidutines Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas TL pabaigoje yra klaidinantis, nes toks palyginimas grindžiamas dviem skirtingais laikotarpiais, todėl lyginimas nelygiavertis. Panašias pastabas pateikė Italijos naudotojas ir kiti Kinijos eksportuojantys gamintojai. Vienas iš šių Kinijos eksportuojančių gamintojų nurodė, kad importo kainos 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. sumažėjo 13,5 %

(89)

Kitas Kinijos eksportuojantis gamintojas taip pat pateikė pastabą, kad didėjančių importo kainų tendencija rodo, kad nėra žalos grėsmės ir šiuo atžvilgiu nurodė Teismo praktiką.

(90)

Pirma, dėl teiginio, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies bendrąjį principą, Komisija pakartoja, kad ji išvadas pagrindė faktais, o ne prielaidomis, spėjimais ar neaiškiomis perspektyvomis. Komisija atsižvelgė į faktus, kaip antai į 5 lentelės duomenis, ir interpretavo šiuos duomenis; iki 2016 m. birželio užfiksuotas kainų mažėjimas, vėliau – didėjimas, daugiausia dėl padidėjusių žaliavų kainų, kaip nurodyta 85 konstatuojamojoje dalyje. Antra, CISA pati neteikia kitų patikimų Kinijos importo kainų raidos paaiškinimų. Trečia, Komisija neanalizavo vien tik atskiro Kinijos kainų raidos veiksnio, ji taikė visapusišką požiūrį. Ji pasvėrė ir įvertino ne tik visus veiksnius, kurie išvardyti pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje, bet ir kai kuriuos papildomus veiksnius, kaip antai priimtus užsakymus ir pelningumą (žr. 4.5 skirsnį), kad atlikdama bendrą vertinimą galėtų remtis tvirtu faktiniu pagrindu.

(91)

Dėl teiginio, kad Komisija sąmoningai klaidino suinteresuotąsias šalis palygindama 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. laikotarpio vidutinę importo kainą su Sąjungos pramonės gamybos sąnaudomis TL pabaigoje, Komisija aiškiai atskyrė šiuos laikotarpius. Be to, šiomis aplinkybėmis svarbu pabrėžti, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų TL pabaigoje duomenys buvo naujausi turimi duomenys atliekant šį tyrimą, nes laikotarpio po TL Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų duomenys dar nesurinkti. Bet kuriuo atveju, net jei (hipotetiškai) Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos naujausiu laikotarpiu sumažėjo, tai nepaneigtų fakto, kad Kinijos kainų lygis 2016 m. rugsėjo mėn. tebedarė labai didelį spaudimą Sąjungos plieno pramonės kainoms.

(92)

Dėl teiginio, kad Komisija nesilaikė Teismo praktikos, Komisija pastebėjo, kad šis argumentas negalioja, nes šiuo atveju Komisija išanalizavo žaliavų kainų raidą laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, kaip nurodyta 85 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis argumentas atmetamas.

(93)

NET atsižvelgiant į tai, kad Kinijos importo kainos nuo 2016 m. liepos mėn. didėjo, ir į tai, kad negauta jokių kitų pastabų, laikotarpio po TL duomenys apie kainas savaime nepanaikina išvados, kad dėl sumažėjusių Kinijos kainų iškilo žalos grėsmė. Ši žalos grėsmė dėl nesenai (nuo 2016 m. liepos mėn.) padidėjusių Kinijos importo kainų nebuvo pašalinta. Kaip nurodyta 85 konstatuojamojoje dalyje, net toks padidėjęs kainų lygis nesustabdo milžiniško kainų smukdymo, dėl kurio ES pramonė atsiduria netvarioje padėtyje, palyginus padidėjusias Kinijos kainas ir Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudomis tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Galiausiai Komisija padarė išvadą, kad didėjančios importo kainos gali būti tik laikina tendencija, kuri, tikėtina, nutrūktų išnykus priežastims, dėl kurių padidėjo žaliavų kainos. Kinijos eksportuojantys gamintojai Sąjungos rinkoje taikė agresyvią kainodarą, ypač 2015 m. antrą pusmetį ir 2016 m. pirmą pusmetį. Netaikant priemonių ir atsižvelgiant į didelius esamus Kinijos plieno, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, gamybos perteklinius pajėgumus, Kinijos eksportuojantys gamintojai galėtų išlaikyti agresyvią kainų strategiją, sumažindami pardavimo kainas iki mažiausio lygio.

(94)

Dėl atsargų lygio laikinojo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisija nemanė, kad šis veiksnys yra svarbus, daugiausia dėl to, kad Sąjungos gamintojai gamina pagal užsakymą ir todėl jų atsargų lygis išlieka neaukštas.

(95)

Dėl KLR atsargų Komisija, nepaisant Kinijos bendradarbiaujantiems gamintojams skirtų prašymų ir pačios Komisijos tyrimų, vėl negalėjo gauti išsamių laikotarpio po tiriamojo laikotarpio duomenų apie atsargas.

(96)

Nepaisant to, Komisija nustatė, kad pagal pateiktus duomenis 40 didžiausių Kinijos miestų sandėliuose plieno atsargos sumažėjo nuo 9,41 mln. tonų 2016 m. rugsėjo pabaigoje iki 8,89 mln. tonų 2016 m. spalio mėn. pabaigoje. Be to, 80 pagrindinių Kinijos gamyklų plieno atsargos sudarė 13,46 mln. tonų 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigoje (17), palyginti su 16,07 mln. tonų 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje.

(97)

Suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pastabų dėl atsargų lygio.

(98)

Apibendrinant, KLR plieno atsargos po 2016 m. birželio 30 d. išliko maždaug to paties lygio kaip ir nurodytos laikinojo reglamento 150 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija patvirtino savo išvadą, pateiktą laikinojo reglamento 151 konstatuojamojoje dalyje.

(99)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 155 konstatuojamojoje dalyje, užsakymų priėmimo raida buvo neigiama. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad skundo pateikėjų, kuriems tenka maždaug 90 % visos Sąjungos pramonės gamybos, pelningumas toliau mažėjo.

Remiantis turimais 2015 m. liepos mėn. – 2016 m. birželio mėn. duomenimis, pelningumas toliau mažėjo, nepaisant to, kad užsakymų priėmimas kito teigiama linkme (palyginti su 2015 m.):

6 lentelė

Skundo pateikėjų pelningumo ir priimtų užsakymų raida

(100)

Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos geležies ir plieno asociacija (CISA) teigė, kad dėl to, jog laikotarpiu po TL užsakymų priėmimas išaugo, Sąjungos gamintojai gavo daugiau užsakymų ir todėl Sąjungos pramonės padėtis ateityje bus gera.

(101)

Komisija sutiko, kad užsakymų priėmimas šiek tiek padidėjo, bet tuo pačiu nurodė skundo pateikėjų patirtus rekordinius nuostolius, kurie taip pat nurodyti toje pačioje lentelėje. Todėl net jei Sąjungos gamintojai galėtų atsigauti per naujausią laikotarpį po TL, toks atsigavimas nekompensuotų smarkiai didėjančių nuostolių, patirtų tuo pačiu metu.

(102)

Apibendrinant ir negavus jokių kitų pastabų, Komisija nustatė, kad skundo pateikėjų pelningumas naujausiu laikotarpiu toliau blogėjo. Atitinkamai vertinimas, kad 2015 m. pabaigoje buvo neišvengiamos žalos grėsmė, nepanaikintas. Priešingai, tolesnis pelningumo mažėjimas visą 2016 m. pirmą pusmetį patvirtino, kad Komisija šį rodiklį įvertino teisingai.

(103)

Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad „aplinkybių, dėl kurių dempingas sąlygotų žalą, pasikeitimas, turi būti aiškiai numatomas ir turi būti neišvengiamas.“

(104)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 157 konstatuojamojoje dalyje, visi minėti veiksniai buvo išnagrinėti ir patikrinti atsižvelgiant į tiriamąjį laikotarpį. Konkrečiai, atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas pasiekė netvarų – 10 % lygį 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį, kai Kinijos kainų daromas spaudimas buvo labiausiai jaučiamas.

(105)

Be to, laikotarpio po tiriamojo laikotarpio duomenys parodė neigiamą Sąjungos pelningumo raidą, kuri prasidėjo 2015 m. antrą pusmetį ir tęsėsi 2016 m. pirmą pusmetį.

(106)

2016 m. liepos – rugsėjo mėn. duomenys rodo dvejopas tendencijas. Nors Kinijos importo apimtys sumažėjo, bet pertekliniai pajėgumai tebekėlė grėsmę. Dėl Kinijos kainų padidėjimo tuo pačiu naujausiu laikotarpiu, net jei (hipotetiškai) Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos naujausiu laikotarpiu sumažėjo, Kinijos kainų lygis 2016 m. rugsėjo mėn. tebedarė labai didelį spaudimą Sąjungos plieno pramonės kainoms. Tai rodo, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje žalos grėsmė buvo neišvengiama ir numatoma.

(107)

Todėl Komisija patvirtino, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje aplinkybių pokytis buvo aiškiai numatomas ir neišvengiamas ir dėl to būtų sudaroma padėtis, kuriai esant dempingas būtų daręs žalą.

(108)

Kaip minėta laikinojo reglamento 158 konstatuojamojoje dalyje, nors 2014 m. ir per 2015 m. pirmus du ketvirčius Sąjungos pramonė pradėjo atsigauti, per 2015 m. antrą pusmetį beveik visi žalos rodikliai labai suprastėjo. Per tyrimą nustatyta, kad ši neigiama tendencija, prasidėjusi 2015 m. antrą pusmetį, per 2016 m. pirmą pusmetį nepasikeitė. Todėl visi pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį įvertinti veiksniai, ypač 2015 m. labai padidėjęs importas toliau mažėjančiomis dempingo kainomis, milžiniški pertekliniai pajėgumai KLR ir neigiama Sąjungos pramonės pelningumo raida rodo tą patį.

(109)

2016 m. liepos – rugsėjo mėn. duomenys rodo dvejopas tendencijas. Nors Kinijos importo apimtys sumažėjo, pertekliniai pajėgumai tebekėlė grėsmę, o kainos, nepaisant nesenai įvykusio padidėjimo, tebebuvo mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas.

(110)

Atsižvelgdama į šią analizę Komisija padarė išvadą, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo aiškiai numatomos ir neišvengiamos žalos Sąjungos pramonei grėsmė. Išnagrinėti laikotarpio po TL pokyčiai šio vertinimo išvados nepakeitė.

(111)

Be to, Komisija atmetė CISA teiginius, pateiktus po galutinio faktų atskleidimo, kad Komisijos vertinimas neatitiko Teismo praktikos; Komisija pastebėjo, kad yra du esminiai skirtumai, skiriantys šį atvejį nuo to, kuriuo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 926/2009 (18):

(112)

Suinteresuotoji šalis pakartojo, kad tiriamuoju laikotarpiu Rusija buvo didžiausia importuotoja į Sąjungą ir Kinijos importui tenkanti dalis, nors padidėjo laikinuoju laikotarpiu, tebebuvo labai maža, t. y. maždaug 4 % Po galutinio faktų atskleidimo kita suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad dėl viso labo Kinijos importui tenkančios 4 % rinkos dalies negalima nustatyti priežastinio ryšio.

(113)

Į šiuos teiginius jau atsakyta laikinojo reglamento 177–188 konstatuojamosiose dalyse. Be to, dėl rinkos dalies laikinojo reglamento 77 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad bendra importo iš Kinijos į Sąjungą rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei penkis kartus.

(114)

Skundo pateikėjo teigimu, būtų tikslinga importo dempingo kaina iš Kinijos poveikį vertinti kartu su importo dempingo kaina iš penkių kitų šalių, kurios nagrinėjamos šiuo metu atliekant tyrimą, poveikiu. Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas pakartojo šį teiginį.

(115)

Komisija nemanė, kad būtų įmanoma įvertinti bendrą poveikį sujungiant šiuos du tyrimus. Taikant „atliekant antidempingo tyrimą tuo pačiu metu nagrinėjamo“ importo sąvoką pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį reikalaujama, kad importas būtų tiriamas atliekant tą patį tyrimą arba tuo pačiu metu atliekant du atskirus tyrimus, kurių tyrimo laikotarpis yra tas pats arba iš esmės sutampa. Šiuo atveju tyrimų tiriamieji laikotarpiai skiriasi ir sutampa tik šešių mėnesių laikotarpis TL.

(116)

Į tai atsižvelgdama Komisija patvirtino laikinojo reglamento 197–198 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas savo išvadas.

(117)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, laikinojo reglamento 203 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada patvirtinta.

(118)

Kadangi jokių pastabų dėl importuotojų interesų negauta, Komisija taip pat patvirtino laikinojo reglamento 204 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą savo išvadą.

(119)

Po pirminio faktų atskleidimo keli naudotojai teigė, kad antidempingo priemonių nustatymas nagrinėjamajai šaliai neatitiktų Sąjungos interesų. Jie tvirtino, kad antidempingo priemonės neatitiktų naudotojų interesų, nes

(120)

Teiginys, kad nustačius antidempingo priemones būtų daromas neigiamas poveikis konkurencijai, jau išnagrinėtas laikinojo reglamento 205–212 konstatuojamosiose dalyse. Teiginys, kad nustačius antidempingo priemones nagrinėjamajam produktui padidėtų trečiosiose šalyse pagamintų galutinės grandies produktų importo apimtis, nebuvo pagrįstas papildoma informacija. Todėl Komisija šį argumentą atmetė.

(121)

Atliekant tyrimą bendradarbiavęs Italijos naudotojas teigė, kad laikinojo reglamento 210 konstatuojamoji dalis turėtų būti papildyta taip pat nurodant antidempingo priemonių poveikį jo pelno dydžiui. Šiuo atžvilgiu Italijos naudotojas nurodė, kad – darant prielaidą, kad taikomas 22,6 % antidempingo muitas – jo ikimokestinis pelnas sumažėtų 2,3 % punkto. Todėl jis padarė išvadą, kad nustačius antidempingo priemones būtų daromas didelis poveikis jo pelningumui ir, juo labiau, kitiems smulkesniems nesusijusiems naudotojams, kurie dalyvauja perdirbant nagrinėjamąjį produktą. Komisija pripažino, kad antidempingo muitai turės neigiamos įtakos Italijos naudotojo pelningumui. Tačiau Komisija taip pat pastebėjo, kad naudotojas nėra priklausomas vien nuo importo iš Kinijos, nes jis nagrinėjamąjį produktą tiriamuoju laikotarpiu pirko iš Sąjungos gamintojų ir kitų trečiųjų šalių gamintojų. Be to, jo pelningumas tebebūtų teigiamas, nors ir žemesnio lygio.

(122)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad šio Italijos naudotojo rezultatai, vertinant pagal augimą ir pelną, yra visiškai nesuderinami su Sąjungos gamintojų, patiriančių didelius nuostolius. Komisijos nuomone, šis argumentas neturėjo įtakos poveikio naudotojams analizei. Priešingai, į Sąjungos gamintojų interesus jau buvo atsižvelgta, kaip nurodyta 6.1 skirsnyje.

(123)

Galiausiai Komisija negalėjo įvertinti priemonių nustatymo poveikio kitiems naudotojams, nes jie nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą.

(124)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 213 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą savo išvadą.

(125)

Kadangi kitų pastabų dėl Sąjungos interesų negauta, laikinojo reglamento 214–217 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

(126)

Komisija tikslinį 7 % pelną preliminariai nustatė remdamasi EBPO tyrimu, kuriame modeliuojama, kaip būtų atsigavusi Sąjungos pramonė po nuosmukio dėl 2009 m. ekonomikos ir finansinės krizės. Nustačius laikinąsias priemones ir kaip minėta laikinojo reglamento 224 konstatuojamojoje dalyje, Komisija toliau nagrinėjo šį klausimą ir ne tik atsižvelgė į naujas pastabas, gautas po faktų atskleidimo, bet ir prašė pateikti daugiau informacijos šiuo klausimu ir ją analizavo.

(127)

Po laikinojo ir galutinio faktų atskleidimo kelios šalys pateikė pastabas dėl 7 % tikslinio pelno dydžio. Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad pelnas buvo gerokai per mažas, o kita suinteresuotoji šalis teigė, kad jis buvo per didelis.

(128)

„Eurofer“ nuomone, 7 % tikslinio pelno dydis buvo gerokai per mažas. Pirma, ji laikėsi nuomonės, kad tinkamiausias būdas nustatyti pelno dydį buvo remiantis su plokščiais karštojo valcavimo produktais susijusio ankstesnio tyrimo (2000 m.) duomenimis arba plieno pramonės pelningumu 2008 m. 2000 m. gautu pelnu grindžiamas tikslinio pelno dydis būtų 12,9 %, o 2008 m. gautu pelnu – 14,4 % „Eurofer“ teigė, kad atsižvelgiant į tai, kad nuo 2000 m. technologinės ir finansinės aplinkybės Sąjungoje nesikeitė, būtų tinkama taikyti 2000 m. gautą pelną. 2008 m. gauto pelno taikymas būtų kita galimybė, nes Komisija patikrino 10 metų laikotarpio pelningumo duomenis, įskaitant 2008 m., prieš prasidedant finansų krizei. „Eurofer“ pridūrė, kad tikslinio pelno dydis neturėtų būti nustatomas remiantis metais, kuriais poveikį darė ekonomikos krizė arba importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies. Antra, „Eurofer“ teigė, kad, jei Komisija atmetė abu metodus, 2013 m. EBPO tyrimu pagrįstas tikslinis pelnas turėtų būti pakoreguotas atsižvelgiant į konkrečius Europos plokščių karštojo valcavimo produktų pramonės rezultatus, gautus per TL. Taikant šį metodą būtų nustatytas pagrįstas 10 % pelno dydis.

(129)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 220 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad tikslinio pelno pagrindimas 2000 m. gautu pelnu nėra pagrįsta galimybė. NET darant nepagrįstą prielaidą, kad, kaip teigia „Eurofer“, nuo 2000 m. technologinės ir finansinės aplinkybės Sąjungoje nesikeitė, nuo 2000 m. būta bent jau kai kurių Sąjungos rinkos dydžio pokyčių dėl augančio valstybių narių skaičiaus 2000–2016 m. Antra, dėl laikinojo reglamento 222 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių, tikslinio pelno pagrindimas 2008 m. gautu pelnu taip pat nėra pagrįsta galimybė, daugiausia dėl to, kad žalos grėsmės tyrimui reikia prognozių analizės. Galiausiai, „Eurofer“ prašymas padidinti tikslinį pelną nuo 7 iki 10 % tuo atveju, jei tikslinis pelnas nebūtų grindžiamas 2000 arba 2008 m., nebuvo pakankamai pagrįstas.

(130)

Kinijos eksportuojantis gamintojas „Hebei Iron & Steel Group“ (19) ir jo susijęs importuotojas „Duferco S.A.“ teigė, kad 7 % tikslinis pelnas buvo per didelis, netinkamas ir netikslus dėl šių priežasčių: pirma, jis atspindi numatomas pajamas, kurioms būdingas netikrumas ir kurių pagrindiniai parametrai nuo to laikotarpio pasikeitė; antra, jis atspindi pelningumą, kurio reikia visai Sąjungos plieno pramonei, o ne konkretiems Sąjungos nagrinėjamojo produkto plieno gamintojams išlikti; trečia, kadangi Komisija preliminariai nustatė, kad 2015 m. vykdytas importas dempingo kaina, 2012–2014 m., priešingai, nebuvo jokio dempingo, o pastaruoju laikotarpiu gautas pelnas svyravo nuo – 3,3 % (nuostolių) iki 0,4 % (pelno). Alternatyviai darant prielaidą, kad 2012–2014 m. vykdytas dempingas, artimiausi metai, kuriais nenustatyta nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina, buvo 2011 m., kuriais gautas vidutinis 3,11 % pelnas. Be to, po galutinio faktų atskleidimo tas pats Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad šis metodas aiškiai pažeidžia Teismo praktiką, nes jį taikant įtraukti ir kiti veiksniai, ne tik dempingas, ir jis skirtas Sąjungos plieno pramonės išlikimui užtikrinti.

(131)

Pirma, Komisijos požiūriu, suinteresuotoji šalis nepagrindė savo teiginių, kad tyrimui, kurį atlikus nustatytas 7 % tikslinis pelnas, taikyti pagrindiniai parametrai nuo to laiko pasikeitė.

(132)

Antra, suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad tyrimas atspindi pelningumą, kurio reikia visai Sąjungos plieno pramonei, o ne konkretiems Sąjungos nagrinėjamojo produkto plieno gamintojams išlikti. Šiuo atžvilgiu, kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 223 konstatuojamojoje dalyje, neturėdama kitų patikimų duomenų šiuos visai plieno pramonei nustatytus skaičius Komisija pritaikė nagrinėjamajam produktui, nes plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno sudaro didelę neapdoroto plieno gamybos dalį.

(133)

Trečia, dėl pastabos, kad reikėtų taikyti 2012–2014 m. arba laikotarpio nuo 2011 m. pelningumo duomenis, tai nėra tinkama. Tikslinė kaina – kaina, kurios Sąjungos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis, kai nėra importo dempingo kaina. Kaip minėta laikinojo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje, dėl euro zonos skolos krizės padarinių ir 2012 m. sumažėjusios plieno paklausos 2012, 2013 ir 2014 metai negali būti laikomi įprastų konkurencijos sąlygų metais. Be to, kaip nustatyta šaltojo valcavimo produktų atveju (20), 2011 m. duomenimis negalima remtis dėl 2009 m. finansų krizės, kuri dvejus metus po to tebedarė poveikį pelningumo duomenims.

(134)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija patvirtino, kad 7 % tikslinis pelnas buvo tinkamiausias pagrindas žalos grėsmės tyrimui atlikti. Tai atitinka Teismo sprendimą (21), kad nustatant žalos grėsmės galimybę, iš esmės, reikia atlikti prognozių analizę.

(135)

Kinijos eksportuojančio gamintojo teisinis atstovas teigė, kad pagal atskleidus pirminius faktus pateiktą informaciją jis negali pateikti pastabų dėl Komisijos išvadų dėl dempingo skirtumo teisingumo ir reikalingumo, įskaitant tai, ar apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis buvo atsižvelgta į visą atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimą, ar tik į tą, kai parduoto produkto rūšys sutapo su Kinijos eksportuojančių gamintojų parduoto produkto rūšimis. Šiomis aplinkybėmis 2016 m. lapkričio 8 d. Kinijos eksportuojantis gamintojas paprašė paaiškinimų. Be to, 2016 m. lapkričio 8 d. ir po galutinio faktų atskleidimo Kinijos eksportuojantis gamintojas taip pat paprašė prieigos prie tam tikros konfidencialios informacijos. Jis pasiūlė, kad ši konfidenciali informacija būtų prieinama tik teisiniams atstovams arba, kitu atveju, dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(136)

Komisijos tarnybos 2016 m. gruodžio 8 d. atsakė, kad siekiant palyginti Kinijos eksportuojančio gamintojo ir ES gamintojų pardavimo duomenis apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis buvo atsižvelgta tik į sutampančių rūšių produktą. Bet kuriuo atveju, palyginamų produktų, kuriuos pardavė Sąjungos pramonė, apimtis sudarė 62 % jos visos eksporto apimties. Šiuo požiūriu šio konkretaus eksportuojančio gamintojo į Sąjungą eksportuotas produktas atitinka palyginamą Sąjungos produktą. Be to, jos pranešė tos šalies teisiniam atstovui, kad jo prašymas susipažinti su konfidencialia informacija negalėjo būti patenkintas, nes Komisija privalo užtikrinti kitų suinteresuotųjų šalių duomenų konfidencialumą. Kadangi pagal galiojančius teisės aktus nėra kito būdo konfidencialumui užtikrinti ir, tuo pačiu, suteikti šalims prašomą informaciją, Komisijos tarnybos paragino atstovą susisiekti su prekybos bylas nagrinėjančiu pareigūnu, kad pastarasis patikrintų konfidencialią informaciją.

(137)

Šiomis aplinkybėmis, po galutinio faktų atskleidimo, skundo pateikėjas šiuo klausimu pastebėjo, kad Komisija yra teisiškai įpareigota saugoti visų suinteresuotųjų šalių pateiktų konfidencialius duomenis. Todėl ji atsisakė netaikyti apsaugos savo konfidencialiems duomenims pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(138)

Pagal dabartinę Sąjungos teisę, kaip ji išaiškinta Teismo praktikoje, teisiškai neįmanoma leisti susipažinti su suinteresuotosios šalies pateiktais konfidencialiais duomenimis, nebent gavus duomenų teikėjo sutikimą arba jei bylinėjamasi Sąjungos teismuose. Vienintelė alternatyva yra 2012 m. vasario 29 d. Komisijos pirmininko sprendimo dėl bylas nagrinėjančio pareigūno funkcijų ir įgaliojimų (22) 15 straipsnyje nurodytas kontrolės mechanizmas. 2017 m. vasario 7 d. surengtas klausymas dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, kuriame aptartas prieigos prie konfidencialių duomenų teisinis pagrindas.

(139)

Po galutinio faktų atskleidimo to paties Kinijos eksportuojančio gamintojo teisinis atstovas pirmą kartą išklausytas 2017 m. sausio 12 d. išsamiai aptariant jo prašomus paaiškinimus. Po šio susitikimo jis pakartojo savo tos pačios dienos rašytinį prašymą suteikti informacijos apie žalos skaičiavimą, norėdamas „suprasti tariamo kainų poveikio pobūdį ir mastą“.

(140)

2017 m. sausio 18 d. Komisijos tarnybos pateikė atskiru raštu visus įmanomus paaiškinimus (t. y. nepažeidžiant pagrindinio reglamento teisinio įsipareigojimo apsaugoti konfidencialius duomenis), kurių prašė šio Kinijos eksportuojančio gamintojo teisinis atstovas. Be to, Komisija pastebėjo, kad šio Kinijos eksportuojančio gamintojo parduodamas nagrinėjamas produktas ir Sąjungos gamintojų parduodamas produktas pagal 10 rūšių sutampa 100 % Be to, tik vienos iš 10 rūšių produktas sudaro apie 75 % visos pardavimo Sąjungoje per TL apimties.

(141)

Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nesutiko su tuo, kaip Komisija apskaičiavo žalos skirtumą. Ši suinteresuotoji šalis teigė, kad Kinijos pardavimo kainos turi būti pakoreguotos pagal vadinamąjį „importuotojų skirtumą“, t. y. įskaitant muitinį įforminimą, tvarkymą, finansavimą, PBA ir pelną (5 % dydžio). Tokiu būdu į pradinę importuotojo sandėlio kainą būtų įtraukiamos sąnaudų sudėtinės dalys, panašios į Sąjungos pramonės atitinkamą EXW pardavimo kainą. Be to, suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija atsižvelgė tik į iškrauto produkto kainą (t. y. nekoreguotą pagal PBA ir pelną), kuri nėra pakankama siekiant atlikti tinkamą atitinkamų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų kainų palyginimą apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis. Šiam teiginiui pagrįsti suinteresuotoji šalis atkreipė dėmesį į du laikinuosius reglamentus, priimtus prieš daugiau nei 20 metų. Šis Kinijos eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad eksportuotojo ir importuotojo ryšiai turėtų poveikį eksporto kainai Sąjungos pasienyje. Tokiu būdu Komisija, trumpai tariant, taikytų susijusių bendrovių sandorių kainą kaip pagrindą palyginimui su Sąjungos pramonės kainomis EXW sąlygomis.

(142)

Komisija šį teiginį atmetė dėl toliau nurodytos priežasties. Žalos skirtumo apskaičiavimo tikslas – nustatyti, ar importo dempingo kaina padarytai žalai pašalinti pakaktų, jei dempingo kaina importuojamų produktų eksporto kainai būtų taikoma už dempingo skirtumu grindžiamą muito normą mažesnė muito norma. Šis vertinimas turėtų būti grindžiamas eksporto kaina Sąjungos pasienyje, kuri laikoma palyginama su Sąjungos pramonės kaina EXW sąlygomis. Priešingai, Komisijos taikytas metodas palyginti Kinijos eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų duomenis apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis užtikrina, kad tiek eksportuotojams, tiek Sąjungos gamintojams taikomos vienodos sąlygos. Komisija manė, kad atitinkamos importo kainos nustatymui, siekiant apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, neturėtų turėti įtakos tai, ar eksportuojama susijusiai ar nesusijusiai veiklai Sąjungoje. Taigi atitinkama kaina, į kurią reikia atsižvelgti, yra kaina, kuria nagrinėjamasis produktas parduodamas Sąjungoje, o ne kaina, kuria importuotos medžiagos vėliau perparduodamos importuojantiems gamintojams Sąjungoje. Be to, Komisija remiasi šio reglamento 144 konstatuojamąja dalimi. Todėl Komisija mano, kad jos požiūris buvo teisingas.

(143)

Skundo pateikėjas teigė, kad apskaičiuodama žalos skirtumą Komisija, siekdama nustatyti eksporto pardavimui, kuris atliktas per susijusius importuotojus, kainas turėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Ši suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad, priešingai nei šaltojo valcavimo produktų atveju, pirminis faktų atskleidimas išskirtinai nepatvirtino, kad taikytas šis metodas.

(144)

Komisija patvirtino, kad žalos skirtumo apskaičiavimo tikslas – nustatyti, ar importo dempingo kaina padarytai žalai pašalinti pakaktų, jei dempingo kaina importuojamų produktų eksporto kainai būtų taikoma už dempingo skirtumu grindžiamą muito normą mažesnė muito norma. Šis vertinimas turėtų būti grindžiamas eksporto kaina Sąjungos pasienyje, kuri laikoma palyginama su Sąjungos pramonės kaina EXW sąlygomis. Kai produktas eksportui parduodamas per susijusius importuotojus, eksporto kaina nustatoma remiantis perpardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui kaina, tinkamai pakoreguota vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi. Eksporto kaina yra būtina apskaičiuojant žalos skirtumą, o minėta nuostata yra vienintelė pagrindinio reglamento nuostata, išaiškinanti, kaip nustatoma eksporto kaina, todėl šios nuostatos taikymas pagal analogiją yra pagrįstas.

(145)

Po galutinio faktų atskleidimo CISA teigė nustebusi, kad Komisija pagal analogiją taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Ji teigė, kad toks taikymas pažeidė pačią pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį ir tai buvo akivaizdi vertinimo klaida. Ji taip pat teigė, kad bent vienas atrinktas Kinijos eksportuojantis gamintojas eksportavo per susijusius importuotojus ir todėl galutinė muito norma būtų padidinta.

(146)

Pirma, Komisija pakartojo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis yra vienintelė pagrindinio reglamento nuostata, išaiškinanti, kaip nustatoma eksporto kaina. Todėl jos taikymas žalos skirtumui apskaičiuoti yra pagrįstas. Antra, priešingai nei buvo teigiama, Komisijos praktika pastaruoju metu yra nuosekliai (23) taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį pagal analogiją žalos skirtumui apskaičiuoti. Trečia, žalos skirtumo skaičiavimo tikslas yra ne nustatyti, kokiu mastu susijusių importuotojų pardavimas daro žalą Sąjungos gamintojams, o tai, ar Kinijos eksportuojančio gamintojo eksportas daro žalą Sąjungos gamintojams dėl priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis. Taigi atitinkama kaina, į kurią reikia atsižvelgti, yra kaina, kuria nagrinėjamasis produktas parduodamas Sąjungoje, o ne kaina, kuria importuotos medžiagos vėliau perparduodamos importuojantiems gamintojams Sąjungoje. Apibendrinant, Komisija patvirtino, kad ji taikė šį metodą pardavimo eksportui per susijusius importuotojus kainai nustatyti.

(147)

Skundo pateikėjas kritikavo tai, kad Komisija laikinai taikė standartinį materialinės žalos metodą remdamasi vidutiniu žalos skirtumu per visą TL (t. y. 2015 m.). Ji teigė, kad toks metodas nėra tinkamas, nes žalos grėsmė turi atspindėti grėsmę, o, kai vėliau per TL žala materializuojasi, žalos skirtumas turi atspindėti konkretų poveikį grėsmei. Kad tinkamai pašalintų žalos grėsmės poveikį, Komisija turėtų išnagrinėti tas TL dalis, kai žalos grėsmė pradėjo materializuotis. Šiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas nurodė tai, kad žalos grėsmė ėmė daryti poveikį Sąjungos plieno pramonei nuo 2015 m. antro pusmečio. Todėl priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis ir priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti reikėtų taikyti tik 2015 m. antrą pusmetį. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad žalos grėsmės atvejais siekiama sudaryti sąlygas Komisijai veikti veiksmingai ir imantis prevencijos prieš tai, kai žalos grėsmė padarė žalos. Jei Komisija nebūtų linkusi keisti savo žalos (grėsmės) skirtumo apskaičiavimo metodo, siekiant gauti realesnį žalos skirtumą pramonės šakos turėtų laukti ilgiau, patirdamos materialinę žalą visus metus, kol jos galėtų prašyti apsaugos nuo importo dempingo kaina. Dėl tokios elgsenos Sąjungos rinkoje būtų prarandama darbo vietų ir daroma žala pramonės veiklai; tai taip pat tai trukdytų žalos grėsmės skundų tikslams.

(148)

Atlikusi visapusišką skundo pateikėjo argumentų tyrimą Komisija priminė, kad ji padarė preliminarią išvadą, kad aplinkybių pasikeitimas tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo aiškiai numatomas ir neišvengiamas, dėl to susiklostys tokia padėtis, kai dėl dempingo bus daroma žala. Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė, inter alia, laikinojo reglamento 157, 159 ir 198 konstatuojamąsias dalis, kuriose teigiama, kad „nors 2014 m. ir per 2015 m. pirmus du ketvirčius Sąjungos pramonė pradėjo atsigauti, per 2015 m. antrą pusę beveik visi žalos rodikliai labai suprastėjo. Per tyrimą nustatyta, kad ši neigiama tendencija, prasidėjusi 2015 m. antroje pusėje, per 2016 m. pirmą pusę nepasikeitė.“ Laikinojo reglamento 163 konstatuojamojoje dalyje ji toliau nurodė, kad „atsižvelgdama į tai, kad sutampa laikas, kai produkto nuolat mažinama dempingo kaina buvo importuojama vis daugiau ir kai sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis, buvo smukdomos jos kainos ir dėl to pramonė patyrė dar daugiau nuostolių, ypač nuo 2015 m. antros pusės, Komisija priėjo prie išvados, kad importas dempingo kaina turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.“

(149)

Antra, nagrinėjant iš esmės, Komisija nustatė, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 157 konstatuojamojoje dalyje, neigiama tendencija prasidėjo 2015 m. antrą pusmetį ir dėl jos aplinkybių pasikeitimas tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo aiškiai numatomas ir neišvengiamas, dėl to susiklostytų tokia padėtis, kai dėl dempingo bus daroma žala. Tai atitinka Komisijos teiginį laikinojo reglamento 113 konstatuojamojoje dalyje, kad „2014 m. ir 2015 m. pirmą pusmetį Sąjungos gamintojai galėjo iš dalies atsigauti“. Todėl 2015 m. antras pusmetis geriau atspindi žalos, kuri turėtų būti pašalinta, grėsmės faktinį poveikį Sąjungos pramonei.

(150)

Trečia, Teismas konstatavo, kad laikotarpio po tiriamojo laikotarpio duomenų analizė yra itin tinkama tyrimui siekiant nustatyti, ar egzistuoja žalos grėsmė, o tam savaime reikalinga prognozių analizė. Komisijos požiūriu, 2015 m. antras pusmetis geriau atitinka šį reikalavimą, nes jis yra arčiau ateities prognozių nei visas TL.

(151)

Ketvirta, apskaičiavimas remiantis visu tiriamuoju laikotarpiu, nepriklausomai, ar yra neigiamų tendencijų požymių, trukdytų žalos grėsmės tyrimo tikslui veikti veiksmingai ir imantis prevencijos prieš tai, kai žalos grėsmė padarė žalos.

(152)

Dėl visų nurodytų priežasčių Komisija sutiko su požiūriu, kad žalos skirtumams apskaičiuoti šiuo konkrečiu atveju reikėtų remtis 2015 m. antru pusmečiu, o ne visu tiriamuoju laikotarpiu.

(153)

Todėl Komisija paprašė bendradarbiaujančių gamintojų pateikti papildomų duomenų. Atrinkti Sąjungos gamintojai pateikė papildomų ketvirčio TL atskirų rūšių produktų sąnaudų duomenų. Buvo tikrinami tik pateikti papildomi duomenys, kurių nebuvo prašyta anksčiau, ir buvo užtikrinta, kad duomenys, kuriais Komisija vėliau pagrindė savo išvadas, būtų patikimi.

(154)

Kadangi bendradarbiavimo lygis buvo laikomas aukštu, galutinis KLR žalos skirtumas, taikytinas neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, buvo apskaičiuotas kaip trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų arba bendrovių grupių vidutinis skirtumas. Galutinis KLR žalos skirtumas, taikytinas nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, nustatytas kaip didžiausias iš trijų bendradarbiaujančių bendrovių arba bendrovių grupių skirtumas.

(155)

Po galutinio faktų atskleidimo CISA teigė, kad Sąjungos pramonės tikslinei vieneto kainai apskaičiuoti taikytas visas TL, o Kinijos eksportuojančių gamintojų, priklausančių „Shagang“ grupei, į laisvą apyvartą Sąjungoje išleisto produkto vieneto pardavimo kainai apskaičiuoti taikyti tik 6 TL mėnesiai. Todėl CISA paprašė Komisijos perskaičiuoti šiuos abu rodiklius pagal turimus to paties laikotarpio duomenis.

(156)

Atlikus analizę nustatyta, kad ši pastaba buvo teisinga. Todėl Komisija perskaičiavo Sąjungos pramonės tikslinę kainą Kinijos eksportuojantiems gamintojams, priklausantiems „Shagang“ grupei, naudodama to paties laikotarpio (2015 m. antro pusmečio), kuris taikytas ir Kinijos eksportuojančių gamintojų į laisvą apyvartą Sąjungoje išleisto produkto vieneto pardavimo kainai apskaičiuoti, gamybos sąnaudų duomenis.

(157)

Atlikus peržiūrėtą skaičiavimą nustatyta, kad „Shagang“ grupei priklausančių bendrovių žalos skirtumai sumažėjo nuo 36,6 % iki 35,9 %

(158)

Be to, Komisija peržiūrėjo kitų dviejų Kinijos eksportuojančių gamintojų žalos skirtumų pradinius skaičiavimus. Nustatyta, kad „Hebei“ grupei pradinis skaičiavimas buvo teisingas, o atlikus „Bengang Steel Plates Co., Ltd.“ pradinio skaičiavimo peržiūrą nustatytos kelios kanceliarinės klaidos:

Dėl minėtų pokyčių, šio Kinijos eksportuojančio gamintojo žalos skirtumas padidėjo iki 28,1 % (vietoje 25,5 %)

(159)

Peržiūrėta Sąjungos pramonės tikslinė vieneto kaina 2017 m. sausio 16 d. buvo pateikta „Shagang“ grupei ir „Bengang Steel Plates Co., Ltd.“ Kadangi vienintelis pasikeitęs veiksnys, palyginti su Komisijos 2016 m. gruodžio 22 d. galutiniu faktų atskleidimu, buvo Sąjungos pramonės tikslinė kaina, abiejų susijusių šalių buvo paprašyta iki 2017 m. sausio 18 d. pateikti pastabas dėl šio riboto papildomo faktų atskleidimo. Iki tos datos negauta jokių pastabų.

(160)

Po galutinio faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad jo neįtikino paaiškinimas, kad naudojant tik duomenis, apimančius tik 2015 m. antrą pusmetį, būtų geriau atspindėta grėsmės poveikio padėtis. Jis taip pat teigė, kad dėl bet kokio atrankinio laikotarpio taikymo žalos skirtumui apskaičiuoti dempingo ir žalos skirtumų palyginimas pagal mažesniojo muito taisyklę būtų nelogiškas ir darantis iškreipiamąjį poveikį ir būtų nustatyti didesni skirtumai nei tuo atveju, jei būtų taikomas visų 2015 metų laikotarpis. Todėl jis prašė Komisijos taikyti 12 mėnesių laikotarpį žalos skirtumui apskaičiuoti, panašiai kaip ir apskaičiuojant dempingo skirtumus. Panašių pastabų gauta iš Italijos naudotojo, kuris papildė, kad dėl pasirinktinio informacijos, susijusios su TL dalimi, naudojimo šiuo atveju negalima atlikti objektyvaus žalos pašalinimo lygio vertinimo.

(161)

Panašių pastabų pateikė CISA ir du Kinijos eksportuojantys gamintojai; abu teigė, kad pasirinkus šešių mėnesių laikotarpį pažeidžiamas teisinis tikrumas ir teisėti lūkesčiai. Šiuo atžvilgiu, nors kiti Kinijos eksportuojantys gamintojai daugiausia teigė, kad dėl duomenų rinkinio apribojimo iki šešių mėnesių laikotarpio negalima laikyti tiesioginiais įrodymais pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį, CISA nurodė pranešimo apie inicijavimą 5.1 punktą, kuriame nurodyta, kad atliekant dempingo ir žalos tyrimą bus nagrinėjamas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis, ir Teismo praktiką.

(162)

Be to, vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas taip pat nurodė, kad paprastai Komisija nenaudoja duomenų, susijusių tik su tiriamojo laikotarpio dalimi, ir kad šiuo atveju taikytas metodas neatitinka PPO Antidempingo komiteto rekomendacijos, kad „duomenų rinkimo laikotarpis <…> turėtų apimti visą dempingo tyrimo duomenų rinkimo laikotarpį“.

(163)

Komisija atmetė visus šiuos argumentus. Pirma, dempingo ir žalos nustatymas atliekamas remiantis tiriamuoju laikotarpiu ir nagrinėjamuoju laikotarpiu, kurie apibrėžti pagal atitinkamas pagrindinio reglamento nuostatas ir paskelbti pranešime apie inicijavimą. Kita vertus, pagrindiniame reglamente nenumatytas joks konkretus metodas žalos skirtumui apskaičiuoti, naudojamas taikant mažesnio muito taisyklę. Antra, pagrindiniame reglamente taip pat nenumatyti konkretūs kriterijai, taikomi laikotarpiui, per kurį vertinami parametrai žalos skirtumui apskaičiuoti. Šiuo atveju Komisija manė, kad pasirinktas laikotarpis atspindi šios bylos specifiškumą ir, atsižvelgiant į prognozių analizę, yra tinkamas. Be to, Komisija žalos skirtumui apskaičiuoti taikė tą patį 6 mėnesių laikotarpį kaip ir palygindama eksporto kainą ir tikslinę kainą, kad užtikrintų objektyvų vertinimą.

(164)

Atsižvelgiant į 135–163 konstatuojamosiose dalyse nurodytus klausimus ir negavus kitų pastabų, galutiniai žalos skirtumai buvo perskaičiuoti pagal 2015 m. antro pusmečio duomenis. Šie procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai skirtumai pateikiami toliau. Taip pat nurodytos galutinės muito normos.

7 lentelė

Galutiniai skirtumai ir muito normos

(165)

Gavus eksportuojančio gamintojo po galutinio faktų atskleidimo pateiktas pastabas nurodyti žalos skirtumai suapvalinti į mažesniąją pusę, prireikus iki artimiausios dešimtosios skaičiaus dalies.

(166)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos rodo atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Taigi šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkrečios bendrovės, t. y. nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, neturėtų būti taikomos šios normos – jam turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(167)

Visi prašymai taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti siunčiami Komisijai (*1), pateikiant visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir pardavimas eksportui, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus šis reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(168)

„Hebei Iron & Steel Group Co., Ltd“ tyrimo metu pakeitė pavadinimą į „Hesteel Group Co., Ltd.“ Kai kurios jos susijusios bendrovės taip pat pakeitė savo pavadinimus. Komisija deramai pripažino šiuos pavadinimų pakeitimus ir atitinkamai pakeitė 1 straipsnio 2 punktą.

(169)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, skirtos tinkamam antidempingo priemonių taikymui užtikrinti. Taikomos šios specialios priemonės: valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

(170)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija negali galutinai surinkti laikinųjų muitų pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalį, nebent įrodoma, kad nenustačius laikinųjų priemonių būtų patiriama materialinė žala prieš priimant galutines priemones.

(171)

Atsižvelgdama į šios bylos išvadas Komisija mano, kad pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalį garantijomis užtikrintos laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumos nerenkamos.

(172)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

—

produktai iš nerūdijančiojo plieno ir orientuoto grūdėtumo silicinio elektrotechninio plieno,

—

produktai iš įrankinio plieno ir greitapjovio plieno,

—

produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis didesnis kaip 10 mm ir kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, ir

—

produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, ir kurių plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm.

1)

nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (tiriamuoju laikotarpiu) neeksportavo į Sąjungą produkto, aprašyto 1 dalyje;

2)

nėra susijęs su jokiu Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos antidempingo priemonės;

3)

faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį.

—

2013 m. kovo 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 217/2013, kuriuo tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 69, 2013 3 13, p. 11|),

—

2015 m. spalio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1953, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės orientuoto grūdėtumo plokštiems valcavimo produktams iš silicinio elektrotechninio plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 284, 2015 10 30, p. 109).