17.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 212/1

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/1442

2017 m. liepos 31 d.

kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių

(pranešta dokumentu Nr. C(2017) 5225)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (1), ypač į jos 13 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadomis remiamasi nustatant leidimų sąlygas įrenginiams, kuriems taikomas Direktyvos 2010/75/ES II skyrius, ir kompetentingos valdžios institucijos turėtų nustatyti tokias išmetamųjų teršalų ribines vertes, kuriomis būtų užtikrinama, kad įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis išmetamas teršalų kiekis neviršytų GPGB išvadose nurodyto su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo išmetamųjų teršalų kiekio;

(2)

2011 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimu (2) įsteigtas valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių ir aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovų forumas 2016 m. spalio 20 d. pateikė Komisijai savo nuomonę apie pasiūlytą dideliems kurą deginantiems įrenginiams taikytinų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informacinio dokumento turinį. Ta nuomonė yra viešai prieinama;

(3)

šio sprendimo priede išdėstytos GPGB išvados yra svarbiausias to GPGB informacinio dokumento elementas;

(4)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priimamos šiame priede išdėstytos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2017 m. liepos 31 d.

Komisijos vardu

Karmenu VELLA

Komisijos narys

(1)  OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

(2)  OL C 146, 2011 5 17, p. 3.

PRIEDAS

GERIAUSIŲ PRIEINAMŲ GAMYBOS BŪDŲ (GPGB) IŠVADOS

TAIKYMO SRITIS

Šios GPGB išvados skirtos šiai Direktyvos 2010/75/ES I priede nurodytai veiklai:

—

1.1. Kuro deginimui įrenginiuose, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra ne mažesnė kaip 50 MW, tik jei ši veikla vykdoma kurą deginančiuose įrenginiuose, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra ne mažesnė kaip 50 MW.

—

1.4. Anglių ir kitokio kuro dujinimas įrenginiuose, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra ne mažesnė kaip 20 MW, tik jei ši veikla yra tiesiogiai susijusi su kurą deginančiu įrenginiu.

—

5.2. Atliekų šalinimas arba panaudojimas bendro atliekų deginimo įrenginiuose: nepavojingų atliekų, kai pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą, arba pavojingų atliekų, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną, tik jei ši veikla vykdoma kurą deginančiuose įrenginiuose, kuriems taikomas pirmiau nurodytas 1.1 punktas.

Šios GPGB išvados visų pirma apima priešgamybinę ir pogamybinę tiesiogiai su pirmiau nurodytų rūšių veikla susijusią veiklą, įskaitant taikomus išmetamų teršalų prevencijos ir kontrolės būdus.

Kuras, svarstytas rengiant šias GPGB išvadas, yra bet kokia kietoji, skystoji ir (arba) dujinė degioji medžiaga, įskaitant:

—

kietąjį kurą (pvz., akmens anglis, lignitą, durpes),

—

biomasę (apibrėžtą Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 31 punkte),

—

skystąjį kurą (pvz., mazutą ir gazolį),

—

dujinį kurą (pvz., gamtines dujas, dujų mišinius su vandeniliu ir sintezės dujas),

—

konkrečių pramonės sektorių kurą (pvz., chemijos arba anglies ir plieno pramonės šalutinius produktus),

—

atliekas, išskyrus įvairias komunalines atliekas, apibrėžtas Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 39 punkte, ir išskyrus kitas atliekas, išvardytas tos direktyvos 42 straipsnio 2 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose.

Šios GPGB išvados netaikomos:

—

kuro deginimui blokuose, kurių nominalioji šiluminė galia mažesnė kaip 15 MW,

—

su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekiui kurą deginančiuose įrenginiuose, kuriems taikoma Direktyvos 2010/75/ES 33 ir 35 straipsniuose nustatyta ribotos eksploatavimo trukmės arba centralizuoto šilumos tiekimo išimtis, tol, kol jų leidimuose nurodyta išimtis baigia galioti, tiems teršalams, kuriems taikoma išimtis, taip pat kitiems teršalams, kurių išmetamas kiekis būtų buvęs sumažintas taikant technines priemones, kurios netaikytos dėl išimties,

—

kuro dujinimui, kuris nėra tiesiogiai susijęs su susidarančių sintezės dujų deginimu,

—

kuro dujinimui ir tolesniam sintezės dujų deginimui, jei jie tiesiogiai susiję su naftos ir dujų perdirbimu,

—

priešgamybinei ir pogamybinei veiklai, kuri nėra tiesiogiai susijusi su deginimo ar dujinimo veikla,

—

deginimui technologinėse krosnyse arba šildytuvuose,

—

deginimui antrinio deginimo įrenginiuose,

—

fakelų deginimui,

—

deginimui plaušienos ir popieriaus gamybos įrenginiuose esančiuose regeneravimo katiluose ir bendrojo redukuotos sieros kiekio degikliuose, nes toks deginimas įtrauktas į GPGB išvadas dėl plaušienos, popieriaus ir kartono gamybos,

—

naftos perdirbimo metu susidarančio kuro deginimui naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, nes toks deginimas įtrauktas į GPGB išvadas dėl naftos ir dujų perdirbimo,

—

atliekų šalinimui arba panaudojimui:

—

atliekų deginimo įrenginiuose (apibrėžtuose Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 40 punkte),

—

bendro atliekų deginimo įrenginiuose, kai daugiau kaip 40 % šilumos išsiskiria deginant pavojingas atliekas,

—

bendro atliekų deginimo įrenginiuose, kuriuose deginamos vien atliekos, išskyrus atvejus, kai šias atliekas bent iš dalies sudaro biomasė, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 31 dalies b punkte,

nes toks deginimas įtrauktas į GPGB išvadas dėl atliekų deginimo.

Kitos GPBG išvados ir informaciniai dokumentai, sietini su veikla, kuriai taikomos šios GPGB išvados:

—

bendrosios nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemos chemijos sektoriuje (angl. CWW),

—

cheminių medžiagų GPGB informacinių dokumentų serija (dideliais kiekiais gaminamos organinės cheminės medžiagos (angl. LVOC) ir kt.),

—

ekonominiai klausimai ir poveikis aplinkos terpėms (angl. ECM),

—

iš saugyklų išmetami teršalai (angl. EFS),

—

energijos vartojimo efektyvumas (angl. ENE),

—

pramoninės aušinimo sistemos (angl. ICS),

—

geležies ir plieno gamyba (angl. IS),

—

PITD įrenginių išmetamų teršalų ir į vandenį išleidžiamų teršalų stebėsena (angl. ROM),

—

plaušienos, popieriaus ir kartono gamyba (angl. PP),

—

naftos ir dujų perdirbimas (angl. REF),

—

atliekų deginimas (angl. WI),

—

atliekų apdorojimas (angl. WT).

APIBRĖŽTYS

Šiose GPGB išvadose vartojamų terminų apibrėžtys:

Vartojamas terminas

Apibrėžtis

Bendrieji terminai

Katilas

Bet koks kurą deginantis įrenginys, išskyrus variklius, dujų turbinas ir technologines krosnis bei šildytuvus

Kombinuoto ciklo dujų turbina (KCDT)

KCDT – kurą deginantis įrenginys, kuriame naudojami du termodinaminiai ciklai (t. y. Braitono ir Renkino ciklai). KCDT (kuri veikia pagal Braitono ciklą ir taip gamina elektros energiją) dūmtakių dujų šiluma šilumą rekuperuojančiame garo generatoriuje (ŠRGG) verčiama naudinga energija ir naudojama garui generuoti, o šis tada garo turbinoje išsiplečia (veikia pagal Renkino ciklą ir taip gamina papildomą elektros energiją).

Šiose GPGB išvadose aptariama tiek KCDT konfigūracija su papildomu ŠRGG paleidimu, tiek be jo

Kurą deginantis įrenginys

Bet koks techninis aparatas, kuriame oksiduojamas kuras, siekiant panaudoti taip gautą šilumą. Šiose GPGB išvadose derinys, kurį sudaro:

—

du ar daugiau kurą deginančių įrenginių, kurių dūmtakių dujos išleidžiamos per bendrą kaminą, arba

—

atskiri kurą deginantys įrenginiai, kuriems leidimas pirmąsyk suteiktas ne anksčiau kaip 1987 m. liepos 1 d., arba dėl kurių operatoriai pateikė išsamią paraišką ne anksčiau kaip tą dieną, kurie įrengti taip, kad atsižvelgus į techninius ir ekonominius veiksnius jų dūmtakių dujos, kompetentingai institucijai nusprendus, galėtų būti išleidžiamos per bendrą kaminą,

laikomas vienu kurą deginančiu įrenginiu.

Apskaičiuojant tokio derinio bendrą nominaliąją šiluminę galią, visų atitinkamų atskirų kurą deginančių įrenginių, kurių nominalioji šiluminė galia ne mažesnė kaip 15 MW, pajėgumai susumuojami

Kurą deginantis blokas

Atskiras kurą deginantis įrenginys

Nuolatinis matavimas

Matavimas vietoje stacionariai sumontuota automatine matavimo sistema

Tiesioginis išleidimas

Išleidimas (į nuotekų priimtuvą) tame taške, kuriame išmetami teršalai išleidžiami iš įrenginio ir tolesniuose etapuose nebeapdorojami

Dūmtakių dujų desulfuravimo sistema

Sistema, kurioje naudojamas vienas arba keli taršos mažinimo metodai ir kurios paskirtis – sumažinti kurą deginančio įrenginio išmetamų SOx kiekį

Esama dūmtakių dujų desulfuravimo sistema

Dūmtakių dujų desulfuravimo sistema, kuri nėra nauja

Nauja dūmtakių dujų desulfuravimo sistema

Naujo įrenginio dūmtakių dujų desulfuravimo sistema arba desulfuravimo sistema, apimanti bent vieną taršos mažinimo metodą, kuris esamame įrenginyje buvo įdiegtas arba visiškai pakeistas paskelbus šias GPGB išvadas

Gazolis

Bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, kurio KN kodas yra 2710 19 25 , 2710 19 29 , 2710 19 47 , 2710 19 48 , 2710 20 17 arba 2710 20 19 .

Arba bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, kurio, taikant ASTM D86 metodą, mažiau negu 65 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 250 °C temperatūroje ir kurio ne mažiau kaip 85 % tūrio įskaitant nuostolius) distiliuojasi 350 °C temperatūroje

Mazutas

Bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, kurio KN kodas yra 2710 19 51 –2710 19 68 , 2710 20 31 , 2710 20 35 , 2710 20 39 .

Arba bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus gazolį, kuris dėl nustatytų distiliavimo ribų patenka į kurui skirto mazuto kategoriją ir kurio, taikant ASTM D86 metodą, mažiau nei 65 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 250 °C temperatūroje. Jeigu taikant ASTM D86 metodą distiliavimosi nustatyti negalima, naftos produktas taip pat priskiriamas mazuto kategorijai

Grynasis elektrinis naudingumas (kurą deginančio bloko ir integruoto dujinimo kombinuoto ciklo)

Grynojo pagamintos elektros energijos kiekio (gaunamo iš pagrindinio transformatoriaus aukštos įtampos pusėje pagamintos elektros energijos atėmus importuojamą energiją, pvz., skirtą vartoti pagalbinėse sistemose) ir sunaudoto kuro arba žaliavų energijos kiekio (kaip kuro arba žaliavų apatinio šilumingumo) santykis ties kuro deginimo bloko riba per tam tikrą laikotarpį

Grynasis mechaninės energijos naudingumas

Prijungtos apkrovos mechaninės galios ir kuro teikiamos šiluminės energijos santykis

Bendras grynasis kuro naudingumas (kurą deginančio bloko ir integruoto dujinimo kombinuoto ciklo)

Grynosios pagamintos energijos (elektros energijos, karšto vandens, garo, pagamintos mechaninės energijos, iš jos atėmus importuotą elektros ir (arba) šiluminę energiją (pvz., skirtą vartoti pagalbinėse sistemose)) ir sunaudoto kuro energijos kiekio (kuro apatinis šilumingumas) santykis ties kurą deginančio bloko riba per tam tikrą laikotarpį

Bendras grynasis kuro naudingumas (dujinimo bloko)

Grynosios pagamintos energijos (elektros energijos, karšto vandens, garo, pagamintos mechaninės energijos ir sintezės dujų (sintezės dujų apatinis šilumingumas), iš jos atėmus importuotą elektros ir (arba) šiluminę energiją (pvz., skirtą vartoti pagalbinėse sistemose)) ir sunaudoto kuro ir (arba) žaliavų energijos kiekio (kuro ir (arba) žaliavų apatinis šilumingumas) santykis ties dujinimo bloko riba per tam tikrą laikotarpį

Eksploatavimo valandos

Valandomis išreikštas laikas, kai visas kurą deginantis įrenginys arba jo dalis veikia ir į orą išmetami teršalai, išskyrus paleidimo ir sustabdymo laikotarpius

Periodinis matavimas

Matuojamojo dydžio (konkretaus matuojamo kiekio) nustatymas tam tikrais laiko intervalais

Esamas įrenginys

Kurą deginantis įrenginys, kuris nėra naujas įrenginys

Naujas įrenginys

Kurą deginantis įrenginys, kurį pirmą kartą leista eksploatuoti paskelbus šias GPGB išvadas arba visapusiškas kurą deginančio įrenginio perstatymas ant esamų pamatų paskelbus šias GPGB išvadas

Antrinio deginimo įrenginys

Sistema, skirta dūmtakių dujoms valyti deginant, eksploatuojama ne kaip atskiras kurą deginantis įrenginys, pvz., terminio oksidavimo įrenginys (t. y. liekamųjų dujų deginimo įrenginys), naudojama teršalui ar teršalams (pvz., lakiesiems organiniams junginiams (LOJ)) iš dūmtakių dujų šalinti rekuperuojant jų šilumą arba jos nerekuperuojant. Laikoma, kad pakopinio degimo metodai, kai kiekvienas degimo etapas vykdomas atskiroje kameroje ir kiekvienos kameros degimo proceso charakteristikos (pvz., oro ir kuro santykis, temperatūros pasiskirstymas) skiriasi, yra integruoti į deginimo procesą ir antrinio deginimo įrenginiais nelaikomi. Antrinio deginimo įrenginiu nelaikomas ir įrenginys, kai technologiniuose šildytuvuose arba krosnyse arba kituose deginimo procesuose susidariusios dujos oksiduojamos atskirame kurą deginančiame įrenginyje siekiant panaudoti jų energiją (naudojant papildomo kuro arba nenaudojant) ir gaminti elektros energiją, garą, karštą vandenį arba alyvą arba versti mechanine energija

Prognozinė išmetamųjų teršalų stebėsenos sistema (PEMS)

Sistema, naudojama tam tikro iš išmetimo šaltinio išmetamo teršalo koncentracijai nepertraukiamai nustatyti remiantis jo santykiu su įvairių nuolat stebimų proceso parametrų (pvz., dujinio kuro sąnaudomis, oro ir kuro santykiu) charakteristikomis ir su naudojamo kuro arba žaliavų kokybiniais duomenimis (pvz., sieros kiekiu)

Chemijos pramonės technologinis kuras

(Naftos) chemijos pramonės dujiniai ir (arba) skystieji šalutiniai produktai, kurą deginančiuose įrenginiuose sunaudojami kaip nekomercinis kuras

Technologinės krosnys arba šildytuvai

Technologinės krosnys arba šildytuvai:

—

kurą deginantys įrenginiai, kurių dūmtakių dujos per tiesioginio sąlyčio kaitinimo mechanizmą naudojamos šiluminiam objektų arba žaliavų apdorojimui (pvz., cemento ir kalkių degimo krosnys, stiklo krosnys, asfalto degimo krosnys, džiovinimo procesai, (naftos) chemijos pramonėje naudojami reaktoriai, juodųjų metalų apdorojimo krosnys), arba

—

kurą deginantys įrenginiai, kurių šiluminė spinduliuotė ir (arba) laidumo šiluma objektams arba žaliavoms perduodama per tvirtą sieną, nenaudojant tarpinio šilumnešio (pvz., koksavimo krosnis, kauperis, (naftos) chemijos pramonėje naudojama krosnis arba reaktorius, kuriuo šildomas technologinis srautas, kaip antai garinio krekingo krosnis, technologinis šildytuvas, naudojamas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminaluose SGD pakartotinai dujinti.

Kai taikoma geroji energijos rekuperavimo patirtis, technologiniai šildytuvai ir (arba) krosnys gali būti sujungti su garo ir (arba) elektros energijos gamybos sistema. Ji laikoma neatsiejama technologinio šildytuvo ir (arba) krosnies konstrukcijos dalimi, kurios atskirai vertinti negalima

Naftos perdirbimo metu susidarantis kuras

Kieta, skysta arba dujinė degioji medžiaga, susidaranti skirtingais žalios naftos perdirbimo proceso distiliavimo ir konversijos etapais. Pavyzdžiai – naftos perdirbimo gamyklos dujinis kuras (NPGDK), sintezės dujos, naftos perdirbimo alyvos ir naftos koksas

Liekanos

Medžiagos arba objektai, susidarantys vykdant į šio dokumento taikymo sritį patenkančią veiklą, tokie kaip atliekos arba šalutiniai produktai

Paleidimo ir sustabdymo laikotarpis

Įrenginio eksploatavimo laikotarpis, nustatytas pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2012/249/ES (*1)

Esamas blokas

Kurą deginantis blokas, kuris nėra naujas

Naujas blokas

Kurą deginantis blokas, kurį pirmą kartą leista eksploatuoti paskelbus šias GPGB išvadas arba visapusiškas kurą deginančio bloko perstatymas ant esamų kurą deginančio įrenginio pamatų paskelbus šias GPGB išvadas

Galiojantis (valandos vidurkis)

Valandos vidurkis laikomas galiojančiu, jei nebuvo atliekama techninė automatinės matavimo sistemos priežiūra ir nebuvo jokių gedimų


Vartojamas terminas

Apibrėžtis

Teršalai ir parametrai

As

Suminis arseno ir jo junginių kiekis, išreikštas kaip As kiekis

C3

Angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra trys

C4+

Angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra keturi arba daugiau

Cd

Suminis kadmio ir jo junginių kiekis, išreikštas kaip Cd kiekis

Cd+Tl

Suminis kadmio, talio ir jų junginių kiekis, išreikštas kaip Cd+Tl kiekis

CH4

Metanas

CO

Anglies monoksidas

ChDS

Cheminis deguonies suvartojimas. Deguonies kiekis, kurio reikia, kad organinė medžiaga visiškai oksiduotųsi į anglies dioksidą

COS

Karbonilsulfidas

Cr

Suminis chromo ir jo junginių kiekis, išreikštas kaip Cr kiekis

Cu

Suminis vario ir jo junginių kiekis, išreikštas kaip Cu kiekis

Dulkės

Bendras (ore skendinčių) kietųjų dalelių kiekis

Fluoridas

Ištirpęs fluoridas, išreikštas kaip F- kiekis

H2S

Vandenilio sulfidas

HCl

Visi neorganiniai dujiniai chloro junginiai, išreikšti kaip HCl kiekis

HCN

Cianido rūgštis

HF

Visi neorganiniai dujiniai fluoro junginiai, išreikšti kaip HF kiekis

Hg

Suminis gyvsidabrio ir jo junginių kiekis, išreikštas kaip Hg kiekis

N2O

Diazoto monoksidas (azoto suboksidas, diazoto oksidas)

NH3

Amoniakas

Ni

Suminis nikelio ir jo junginių kiekis, išreikštas kaip Ni kiekis

NOX

Suminis azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) kiekis, išreikštas kaip NO2 kiekis

Pb

Suminis švino ir jo junginių kiekis, išreikštas kaip Pb kiekis

PCDD/F

Polichlorintieji dibenzo-p-dioksinai ir polichlorintieji dibenzo-p-furanai

RCG

Koncentracija neapdorotose dūmtakių dujose. Vidutinė metinė SO2 koncentracija neapdorotose dūmtakių dujose (bendrųjų aspektų dalyje nurodytomis standartinėmis sąlygomis) taršos SOX mažinimo sistemos įleidimo taške, kai atskaitinis deguonies kiekis (O2) yra 6 % (tūrio)

Sb + As + Pb + Cr + Co + Cu + Mn + Ni + V

Suminis stibio, arseno, švino, chromo, kobalto, vario, mangano, nikelio, vanadžio ir jų junginių kiekis, išreikštas kaip Sb + As + Pb + Cr + Co + Cu + Mn + Ni + V kiekis

SO2

Sieros dioksidas

SO3

Sieros trioksidas

SOX

Suminis sieros dioksido (SO2) ir sieros trioksido (SO3) kiekis, išreikštas kaip SO2 kiekis

Sulfatai

Ištirpę sulfatai, išreikšti kaip SO4 2- kiekis

Lengvai išsiskiriantys sulfidai

Suminis ištirpusių sulfidų ir tų neištirpusių sulfidų, kurie lengvai išsiskiria parūgštinus, kiekis, išreikštas kaip S2- kiekis

Sulfitai

Ištirpę sulfitai, išreikšti kaip SO3 2- kiekis

BOA

Bendroji organinė anglis, išreikšta kaip C kiekis (vandenyje)

BSM

Bendrasis skendinčių medžiagų kiekis. Masinė visų skendinčių kietųjų medžiagų koncentracija (vandenyje), išmatuota filtruojant per stiklo pluošto filtrus ir gravimetrijos būdu

BLOA

Bendras dujinės organinės anglies kiekis, išreikštas kaip C kiekis (ore)

Zn

Suminis cinko ir jo junginių kiekis, išreikštas kaip Zn kiekis

SANTRUMPOS

Šiose GPGB išvadose vartojamos santrumpos:

Santrumpa

Apibrėžtis

ASU

Oro tiekimo įrenginys

KCDT

Kombinuoto ciklo dujų turbina su papildomu deginimu arba be jo

CFB

Pseudoverdančiojo sluoksnio cirkuliacija

CHP

Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija)

COG

Koksavimo dujos

COS

Karbonilsulfidas

DLN

Sausieji mažai NOx išmetantys degikliai

DSI

Sorbento įpurškimas ortakiuose

ESP

Elektrostatinis nusodintuvas

FBC

Degimas pseudoverdančiame sluoksnyje

FGD

Dūmtakių dujų desulfuravimas

HFO

Mazutas

ŠRGG

Šilumą rekuperuojantis garo generatorius

IDKC

Integruoto dujinimo kombinuotas ciklas

LHV

Apatinis šilumingumas

LNB

Mažai NOx išmetantys degikliai

SGD

Suskystintos gamtinės dujos

ACDT

Atvirojo ciklo dujų turbina

OTNOC

Neįprastos eksploatacijos sąlygos

PC

Sumalto kuro deginimas

PEMS

Prognozinė išmetamųjų teršalų stebėsenos sistema

SKR

Selektyvioji katalizinė redukcija

SDA

Purškiamas sausasis absorbentas

SNKR

Selektyvioji nekatalizinė redukcija

BENDRIEJI ASPEKTAI

Geriausi prieinami gamybos būdai

Šiose GPGB išvadose išvardyti ir apibūdinti gamybos būdai nėra nei privalomi, nei išsamūs. Galima taikyti kitus gamybos būdus, kuriais užtikrinamas bent lygiavertis aplinkos apsaugos lygis.

Jeigu nenurodyta kitaip, šios GPGB išvados taikomos visuotinai.

Su geriausiais prieinamasis gamybos būdais siejami išmetamųjų teršalų kiekiai

Jei pateikti įvairių vidurkinimo laikotarpių su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai, reikia laikytis jų visų.

GPGB išvadose nustatyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai gali būti netaikomi skystuoju ir dujiniu kuru varomoms turbinoms ir varikliams, skirtiems naudoti nepaprastosios padėties atveju ir naudojamiems mažiau nei 500 h per metus, jei tokio naudojimo metu išmetama daugiau teršalų nei taikant GPGB.

Su GPGB siejami į orą išmetamų teršalų kiekiai

Su GPGB siejami į orą išmetamų teršalų kiekiai, nurodyti šiose GPGB išvadose, reiškia koncentraciją, išreikštą išmestų teršalų mase dūmtakių dujų tūrio vienete tokiomis norminėmis sąlygomis: sausosios dujos esant 273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui, kiekį nurodant mg/Nm3, μg/Nm3 arba ng I-TEQ/Nm3.

Su GPGB siejamų į orą išmetamų teršalų kiekių stebėsena pateikiama GPGB 4 skirsnyje.

Su deguonimi susijusios pamatinės sąlygos, kuriomis nustatyti šiame dokumente nurodyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai, pateikiamos tolesnėje lentelėje.

Veiklos rūšis

Atskaitinis deguonies kiekis (OR)

Kietojo kuro deginimas

6 tūrio %

Kietojo kuro deginimas kartu su skystuoju ir (arba) dujiniu kuru

Bendras atliekų deginimas

Skystojo ir (arba) dujinio kuro deginimas ne dujų turbinoje ir ne variklyje

3 tūrio %

Skystojo ir (arba) dujinio kuro deginimas dujų turbinoje arba variklyje

15 tūrio %

Deginimas IDKC įrenginiuose

Išmetamųjų teršalų koncentracija, esant atskaitiniam deguonies kiekiui, apskaičiuojama pagal formulę

Formula

čia:

ER

:

išmetamųjų teršalų koncentracija, esant atskaitiniam deguonies kiekiui OR;

OR

:

atskaitinis deguonies kiekis, tūrio %;

EM

:

išmatuota išmetamųjų teršalų koncentracija;

OM

:

išmatuotas deguonies kiekis, tūrio %.

Vidurkinimo laikotarpiams taikomos šios apibrėžtys:

Vidurkinimo laikotarpis

Apibrėžtis

Paros vidurkis

Tinkamų valandos vidurkių, gautų atliekant nuolatinį matavimą, 24 val. laikotarpio vidurkis

Metinis vidurkis

Tinkamų valandos vidurkių, gautų atliekant nuolatinį matavimą, vienų metų laikotarpio vidurkis

Ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Bent trijų vienas po kito atliktų matavimų, kurių kiekvienas yra bent 30 min. trukmės, vidutinė vertė (1)

Vienų metų ėminių vidurkis

Verčių, gautų vienus metus periodiškai atliekant matavimus (laikantis nustatyto kiekvieno parametro stebėsenos dažnio), vidurkis

Su GPGB siejami į vandenį išmetamų teršalų kiekiai

Su GPGB siejami į vandenį išmetamų teršalų kiekiai, nurodyti šiose GPGB išvadose, reiškia koncentraciją, išreikštą išmestų teršalų mase vandens tūrio vienete, ir nurodomi μg/l, mg/l arba g/l. Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai reiškia paros vidurkį, t. y. srautui proporcingų sudėtinių ėminių 24 valandų vidurkį. Sudėtiniai ėminiai gali būti imami proporcingai laiko atžvilgiu, jei galima įrodyti, kad užtikrintas pakankamas srauto stabilumas.

Su GPGB siejamų vandenį išmetamų teršalų kiekių stebėsena pateikiama GPGB 5.

Su geriausiais prieinamasis gamybos būdais siejami energinio efektyvumo (EE) rodikliai

Su GPGB siejami EE rodikliai reiškia kurą deginančio bloko atiduodamosios galios ir kurą deginančio bloko sunaudoto kuro arba žaliavų energijos kiekio santykį esant faktinei bloko konstrukcijai. Atiduodamoji galia nustatoma ties deginimo, dujinimo arba IDKC technologinio bloko riba, įtraukiant ir pagalbines sistemas (pvz., dūmtakių dujų apdorojimo sistemas), blokui veikiant visa apkrova.

Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginių:

—

su GPGB siejamas EE rodiklis, bendras grynasis kuro naudingumas, taikomas, kai visa apkrova veikiantis kurą deginantis blokas sureguliuotas taip, kad visų pirma gamintų kuo daugiau šilumos, o tik iš likusių resursų generuotų elektros energiją,

—

su GPGB siejamas EE rodiklis, bendras elektrinis naudingumas, taikomas, kai kurą deginantis blokas, kuris veikia visa apkrova, generuoja tik elektros energiją.

Su GPGB siejami EE rodikliai reiškiami procentais. Sunaudotas kuro arba žaliavų energijos kiekis išreiškiamas kaip apatinis šilumingumas.

Su GPGB siejamų EE rodiklių stebėsena pateikiama GPGB 2.

Kurą deginančių įrenginių ir (arba) blokų skirstymas pagal jų bendrą nominaliąją šiluminę galią

Kur šiose GPGB išvadose nurodytas bendros nominaliosios šiluminės galios verčių intervalas, jį reikia suprasti kaip „lygus mažiausiai intervalo vertei arba už ją didesnis ir mažesnis nei didžiausia intervalo vertė“. Pavyzdžiui, jei įrenginių kategorija yra 100–300 MWth, reiškia, kad tai kurą deginantys įrenginiai, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra 100 MW arba didesnė, tačiau mažesnė nei 300 MW.

Jei kurą deginančio įrenginio dalis, kurios dūmtakių dujos išleidžiamos per bendrame kamine esantį vieną ar daugiau dūmtakių, yra eksploatuojama mažiau kaip 1 500 h per metus, ta įrenginio dalis taikant šias GPGB išvadas gali būti vertinama atskirai. Visoms įrenginio dalims su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai taikomi atsižvelgiant į įrenginio bendrą nominaliąją šiluminę galią. Tokiais atvejais teršalų išmetimas per kiekvieną iš tokių dūmtakių stebimas atskirai.

1.   BENDROSIOS GPGB IŠVADOS

Į 2–7 skirsnius įtrauktos GPGB išvados dėl konkrečių kuro rūšių taikomos kartu su šiame skirsnyje išvardytomis bendrosiomis GPGB išvadomis.

1.1.   Aplinkosaugos vadybos sistemos

GPGB 1.

Siekiant pagerinti bendrą aplinkos apsaugos veiksmingumą, GPGB yra įgyvendinti ir taikyti aplinkosaugos vadybos sistemą (AVS), kuriai būdingos šios ypatybės:

i)

vadovybės, įskaitant aukščiausiąją vadovybę, įsipareigojimas;

ii)

vadovybės nustatoma aplinkosaugos politika, apimanti nuolatinį įrangos aplinkosauginio veiksmingumo gerinimą;

iii)

su finansiniu planavimu ir investicijomis susijusių būtinų procedūrų, tikslų ir uždavinių planavimas ir įgyvendinimas;

iv)

procedūrų įdiegimas, ypatingą dėmesį skiriant:

a)

struktūrai ir atsakomybei;

b)

įdarbinimui, mokymui, išmanymui ir kompetencijai;

c)

komunikacijai;

d)

darbuotojų dalyvavimui;

e)

dokumentacijai;

f)

veiksmingai procesų kontrolei;

g)

planinės techninės priežiūros programoms

h)

avarinei parengčiai ir reagavimui;

i)

atitikties aplinkos teisės aktams užtikrinimui;

v)

veiklos rezultatų tikrinimas ir taisomųjų veiksmų taikymas, ypatingą dėmesį skiriant:

a)

stebėsenai ir matavimui (taip pat žr. JRC informacinį pranešimą apie PITD įrenginių išmetamųjų teršalų ir į vandenį išleidžiamų teršalų stebėseną, ROM);

b)

taisomiesiems ir prevenciniams veiksmams;

c)

įrašų tvarkymui;

d)

nepriklausomam (jeigu įmanoma) vidaus ir išorės auditui siekiant nustatyti, ar AVS atitinka numatytas priemones ir ar ji tinkamai įgyvendinama bei atnaujinama;

vi)

aukščiausiosios vadovybės atliekama AVS ir jos nuolatinio tinkamumo, pakankamumo ir veiksmingumo peržiūra;

vii)

švaresnių technologijų plėtros stebėjimas;

viii)

atsižvelgimas į įrenginio galutinio išmontavimo poveikį aplinkai naujo įrenginio projektavimo ir eksploataciniu laikotarpiu, stengiantis:

a)

vengti požeminių konstrukcijų;

b)

įtraukti išmontavimą spartinančias ypatybes;

c)

pasirinkti tokias paviršių apdorojimo priemones, kurias galima lengvai nukenksminti;

d)

pasirinkti tokios konfigūracijos įrangą, kad būtų sulaikomas kuo mažesnis cheminių medžiagų kiekis ir būtų lengviau išleisti skysčius ar valyti;

e)

projektuoti lanksčią autonominę įrangą, kurią įmanoma laipsniškai uždaryti;

f)

kai įmanoma, naudoti biologiškai skaidžias ir tinkamas perdirbti medžiagas;

ix)

reguliarus lyginamosios sektoriaus analizės taikymas.

Konkrečiai šiame sektoriuje svarbu apsvarstyti ir šiuos AVS elementus, kurie, kur tinka, aprašyti atitinkamuose GPGB:

x)

kokybės užtikrinimo ir (arba) kokybės kontrolės programas, skirtas užtikrinti, kad visos visų rūšių kuro savybės būtų nustatytos ir kontroliuojamos (žr. GPGB 9);

xi)

valdymo planą, skirtą sumažinti į orą ir (arba) į vandenį išmetamų teršalų kiekį neįprastomis eksploatacijos sąlygomis, įskaitant paleidimo ir sustabdymo laikotarpius (žr. GPGB 10 ir GPGB 11);

xii)

atliekų tvarkymo planą, skirtą užtikrinti, kad atliekų nesusidarytų, o susidariusios atliekos būtų pakartotinai naudojamos, perdirbamos arba kitaip regeneruojamos, įskaitant GPGB 16 pateiktų metodų taikymą;

xiii)

sistemingą metodą, skirtą potencialiems nekontroliuojamiems ir (arba) neplanuotiems į aplinką išmetamiems teršalams nustatyti ir tvarkyti, visų pirma:

a)

į dirvožemį ir į gruntinį vandenį išmetamiems teršalams, susidariusiems dirbant su kuru, priedais, šalutiniais produktais ir atliekomis ir juos sandėliuojant;

b)

su savaiminiu kuro kaitimu ir (arba) savaiminiu kuro užsidegimu sandėliavimo vietoje arba jį tvarkant susijusiems išmetamiesiems teršalams;

xiv)

dulkių valdymo planą, skirtą išvengti pasklidžiųjų išmetamųjų teršalų susidarymo kraunant, iškraunant, sandėliuojant ir (arba) tvarkant kurą, liekanas arba priedus arba, jei tai neįmanoma, sumažinti jų kiekį;

xv)

jei tikimasi arba yra pagrįsta tikėtis, kad bus sukeltas jautriems receptoriams poveikį darantis triukšmas, – triukšmo valdymo planą, įskaitant:

a)

triukšmo ties įrenginio riba stebėsenos vykdymo protokolą;

b)

triukšmo mažinimo programą;

c)

reagavimo į triukšmą keliančius įvykius protokolą, kuriame nustatyti tinkami veiksmai ir jų terminai;

d)

ankstesnių triukšmą keliančių įvykių ir taisomųjų veiksmų peržiūrą bei susijusių šalių švietimą apie triukšmą keliančius įvykius;

xvi)

jei deginamos, dujinamos arba bendrai deginamos nemalonaus kvapo medžiagos, – kvapų valdymo planą, įskaitant:

a)

kvapų stebėsenos vykdymo protokolą;

b)

kai būtina, kvapų naikinimo programą, skirtą skleidžiamiems kvapams nustatyti ir pašalinti arba sumažinti;

c)

kvapus skleidžiančių įvykių registravimo protokolą, kuriame nustatyti tinkami veiksmai ir jų terminai;

d)

ankstesnių kvapų sklidimo įvykių ir taisomųjų veiksmų peržiūrą bei susijusių šalių švietimą apie kvapų sklidimo įvykius.

Jei įvertinus paaiškėja, kad kurie nors x–xvi punktuose išvardyti elementai nebūtini, toks sprendimas registruojamas nurodant priežastis.

Taikymas

AVS taikymo sritis (pvz., išsamumas) ir tipas (pvz., standartizuota ar nestandartizuota) apskritai yra susiję su įrenginio tipu, dydžiu ir sudėtingumu, taip pat su jo galimo poveikio aplinkai įvairove.

1.2.   Stebėsena

GPGB 2.

GPGB yra po bloko perdavimo eksploatuoti ir po bet kokio pakeitimo, kuris galėtų turėti reikšmingos įtakos bloko bendram elektriniam naudingumui ir (arba) bendram grynajam kuro naudingumui, ir (arba) bendram mechaninės energijos naudingumui, atlikti eksploatacinį bandymą blokui veikiant visa apkrova (2) ir laikantis EN standartų nustatyti dujinimo, IDKC ir (arba) kurą deginančių blokų bendrą elektrinį naudingumą ir (arba) bendrą grynąjį kuro naudingumą, ir (arba) bendrą mechaninės energijos naudingumą. Jei EN standartų nėra, GPGB yra ISO, nacionalinių ar kitų tarptautinių standartų, kuriuose pateikti lygiavertės mokslinės kokybės duomenys, taikymas.

GPGB 3.

GPGB yra vykdyti pagrindinių proceso parametrų, susijusių su teršalų išmetimu į orą ir vandenį, įskaitant nurodytuosius toliau, stebėseną.

Srautas

Parametras (-ai)

Stebėsena

Dūmtakių dujos

Srautas

Periodinis arba nuolatinis nustatymas

Deguonies kiekis, temperatūra ir slėgis

Periodinis arba nuolatinis matavimas

Vandens garų kiekis (3)

Dūmtakių dujų apdorojimo nuotekos

Srautas, pH ir temperatūra

Nuolatinis matavimas

GPGB 4.

GPGB yra stebėti į orą išmetamų teršalų kiekį ne rečiau, nei nurodyta toliau, ir laikantis EN standartų. Jei EN standartų nėra, GPGB yra ISO, nacionalinių ar kitų tarptautinių standartų, kuriuose pateikti lygiavertės mokslinės kokybės duomenys, taikymas.

Medžiaga / Parametras

Kuras / Procesas / Kurą deginančio įrenginio tipas

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

Standartas (-ai) (4)

Mažiausias stebėsenos dažnis (5)

Kas stebima

NH3

—

Kai naudojama SKR ir (arba) SNKR

Bet kokios galios

Bendrieji EN standartai

Nuolat (6)  (7)

GPGB 7

NOX

—

Akmens anglys ir (arba) lignitas, įskaitant bendrą atliekų deginimą

—

Kietoji biomasė ir (arba) durpės, įskaitant bendrą atliekų deginimą

—

Mazutu ir (arba) gazoliu kūrenami katilai ir varikliai

—

Gazoliu varomos dujų turbinos

—

Gamtinėmis dujomis kūrenami katilai, varikliai ir turbinos

—

Anglies ir plieno pramonės technologinės dujos

—

Chemijos pramonės technologinis kuras

—

IDKC įrenginiai

Bet kokios galios

Bendrieji EN standartai

Nuolat (6)  (8)

GPGB 20

GPGB 24

GPGB 28

GPGB 32

GPGB 37

GPGB 41

GPGB 42

GPGB 43

GPGB 47

GPGB 48

GPGB 56

GPGB 64

GPGB 65

GPGB 73

—

Jūrinėse platformose esantys kurą deginantys įrenginiai

Bet kokios galios

EN 14792

Kasmet (9)

GPGB 53

N2O

—

Akmens anglys ir (arba) lignitas cirkuliacinio pseudoverdančiojo sluoksnio katiluose

—

Kietoji biomasė ir (arba) durpės cirkuliacinio pseudoverdančiojo sluoksnio katiluose

Bet kokios galios

EN 21258

Kasmet (10)

GPGB 20

GPGB 24

CO

—

Akmens anglys ir (arba) lignitas, įskaitant bendrą atliekų deginimą

—

Kietoji biomasė ir (arba) durpės, įskaitant bendrą atliekų deginimą

—

Mazutu ir (arba) gazoliu kūrenami katilai ir varikliai

—

Gazoliu varomos dujų turbinos

—

Gamtinėmis dujomis kūrenami katilai, varikliai ir turbinos

—

Anglies ir plieno pramonės technologinės dujos

—

Chemijos pramonės technologinis kuras

—

IDKC įrenginiai

Bet kokios galios

Bendrieji EN standartai

Nuolat (6)  (8)

GPGB 20

GPGB 24

GPGB 28

GPGB 33

GPGB 38

GPGB 44

GPGB 49

GPGB 56

GPGB 64

GPGB 65

GPGB 73

—

Jūrinėse platformose esantys kurą deginantys įrenginiai

Bet kokios galios

EN 15058

Kasmet (9)

GPGB 54

SO2

—

Akmens anglys ir (arba) lignitas, įskaitant bendrą atliekų deginimą

—

Kietoji biomasė ir (arba) durpės, įskaitant bendrą atliekų deginimą

—

Mazutu ir (arba) gazoliu kūrenami katilai

—

Mazutu ir (arba) gazoliu varomi varikliai

—

Gazoliu varomos dujų turbinos

—

Anglies ir plieno pramonės technologinės dujos

—

Katiluose deginamas chemijos pramonės technologinis kuras

—

IDKC įrenginiai

Bet kokios galios

Bendrieji EN standartai ir standartas EN 14791

Nuolat (6)  (11)  (12)

GPGB 21

GPGB 25

GPGB 29

GPGB 34

GPGB 39

GPGB 50

GPGB 57

GPGB 66

GPGB 67

GPGB 74

SO3

—

Kai naudojama SKR

Bet kokios galios

EN standarto nėra

Kasmet

—

Dujiniai chloridai, išreikšti kaip HCl kiekis

—

Akmens anglys ir (arba) lignitas

—

Katiluose deginamas chemijos pramonės technologinis kuras

Bet kokios galios

EN 1911

Kas tris mėnesius (6)  (13)  (14)

GPGB 21

GPGB 57

—

Kietoji biomasė ir (arba) durpės

Bet kokios galios

Bendrieji EN standartai

Nuolat (15)  (16)

GPGB 25

—

Bendras atliekų deginimas

Bet kokios galios

Bendrieji EN standartai

Nuolat (6)  (16)

GPGB 66

GPGB 67

HF

—

Akmens anglys ir (arba) lignitas

—

Katiluose deginamas chemijos pramonės technologinis kuras

Bet kokios galios

EN standarto nėra

Kas tris mėnesius (6)  (13)  (14)

GPGB 21

GPGB 57

—

Kietoji biomasė ir (arba) durpės

Bet kokios galios

EN standarto nėra

Kasmet

GPGB 25

—

Bendras atliekų deginimas

Bet kokios galios

Bendrieji EN standartai

Nuolat (6)  (16)

GPGB 66

GPGB 67

Dulkės

—

Akmens anglys ir (arba) lignitas

—

Kietoji biomasė ir (arba) durpės

—

Mazutu ir (arba) gazoliu kūrenami katilai

—

Anglies ir plieno pramonės technologinės dujos

—

Katiluose deginamas chemijos pramonės technologinis kuras

—

IDKC įrenginiai

—

Mazutu ir (arba) gazoliu varomi varikliai

—

Gazoliu varomos dujų turbinos

Bet kokios galios

Bendrieji EN standartai ir standartai EN 13284-1 bei EN 13284-2

Nuolat (6)  (17)

GPGB 22

GPGB 26

GPGB 30

GPGB 35

GPGB 39

GPGB 51

GPGB 58

GPGB 75

—

Bendras atliekų deginimas

Bet kokios galios

Bendrieji EN standartai ir standartas EN 13284-2

Nuolat

GPGB 68

GPGB 69

Metalai ir pusmetaliai, išskyrus gyvsidabrį (As, Cd, Co, Cr, Cu, Mn, Ni, Pb, Sb, Se, Tl, V, Zn)

—

Akmens anglys ir (arba) lignitas

—

Kietoji biomasė ir (arba) durpės

—

Mazutu ir (arba) gazoliu kūrenami katilai ir varikliai

Bet kokios galios

EN 14385

Kasmet (18)

GPGB 22

GPGB 26

GPGB 30

—

Bendras atliekų deginimas

< 300 MWth

EN 14385

Kas pusmetį (13)

GPGB 68

GPGB 69

≥ 300 MWth

EN 14385

Kas tris mėnesius (19)  (13)

—

IDKC įrenginiai

≥ 100 MWth

EN 14385

Kasmet (18)

GPGB 75

Hg

—

Akmens anglys ir (arba) lignitas, įskaitant bendrą atliekų deginimą

< 300 MWth

EN 13211

Kas tris mėnesius (13)  (20)

GPGB 23

≥ 300 MWth

Bendrieji EN standartai ir standartas EN 14884

Nuolat (16)  (21)

—

Kietoji biomasė ir (arba) durpės

Bet kokios galios

EN 13211

Kasmet (22)

GPGB 27

—

Bendras atliekų deginimas su kietąja biomase ir (arba) durpėmis

Bet kokios galios

EN 13211

Kas tris mėnesius (13)

GPGB 70

—

IDKC įrenginiai

≥ 100 MWth

EN 13211

Kasmet (23)

GPGB 75

BLOA

—

Mazutu ir (arba) gazoliu varomi varikliai

—

Katiluose deginamas chemijos pramonės technologinis kuras

Bet kokios galios

EN 12619

Kas pusmetį (13)

GPGB 33

GPGB 59

—

Bendras atliekų deginimas su akmens anglimis, lignitu, kietąja biomase ir (arba) durpėmis

Bet kokios galios

Bendrieji EN standartai

Nuolat

GPGB 71

Formaldehidas

—

Liesą mišinį naudojančiuose kibirkštinio uždegimo dujiniuose ir dvejopų degalų varikliuose deginamos gamtinės dujos

Bet kokios galios

EN standarto nėra

Kasmet

GPGB 45

CH4

—

Gamtinėmis dujomis varomi varikliai

Bet kokios galios

EN ISO 25139

Kasmet (24)

GPGB 45

PCDD/F

—

Katiluose deginamas chemijos pramonės technologinis kuras

—

Bendras atliekų deginimas

Bet kokios galios

EN 1948-1, EN 1948-2, EN 1948-3

Kas pusmetį (13)  (25)

GPGB 59

GPGB 71

GPGB 5.

GPGB yra stebėti į vandenį iš dūmtakių dujų apdorojimo įrenginių išleidžiamų teršalų kiekį ne rečiau, nei nurodyta toliau, ir laikantis EN standartų. Jei EN standartų nėra, GPGB yra ISO, nacionalinių ar kitų tarptautinių standartų, kuriuose pateikti lygiavertės mokslinės kokybės duomenys, taikymas.

Medžiaga / Parametras

Standartas (-ai)

Mažiausias stebėsenos dažnis

Kas stebima

Bendroji organinė anglis (BOA) (26)

EN 1484

Kas mėnesį

GPGB 15

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) (26)

EN standarto nėra

Bendrasis skendinčių medžiagų kiekis (BSM)

EN 872

Fluoridai (F-)

EN ISO 10304-1

Sulfatai (SO4 2-)

EN ISO 10304-1

Lengvai išsiskiriantys sulfidai (S2-)

EN standarto nėra

Sulfitai (SO3 2-)

EN ISO 10304-3

Metalai ir pusmetaliai

As

Įvairūs EN standartai (pvz., EN ISO 11885 arba EN ISO 17294-2)

Cd

Cr

Cu

Ni

Pb

Zn

Hg

Įvairūs EN standartai (pvz., EN ISO 12846 arba EN ISO 17852)

Chloridai (Cl-)

Įvairūs EN standartai (pvz., EN ISO 10304-1 arba EN ISO 15682)

—

Bendrasis azoto kiekis

EN 12260

—

1.3.   Bendras aplinkosauginis ir deginimo veiksmingumas

GPGB 6.

Siekiant padidinti bendrą aplinkosauginį kurą deginančių įrenginių veiksmingumą ir sumažinti į orą išmetamo CO ir nesudegusių medžiagų kiekį, GPGB yra optimizuoti degimą ir tinkamai derinti toliau nurodytus metodus.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Kuro derinimas ir maišymas

Degimo sąlygų stabilumo užtikrinimas ir (arba) išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas derinant skirtingas tos pačios rūšies kuro kokybines savybes

Taikoma visuotinai

b.

Techninė degimo sistemos priežiūra

Reguliariai pagal planą ir laikantis tiekėjų rekomendacijų atliekama techninė priežiūra

c.

Pažangioji kontrolės sistema

Žr. apibūdinimą 8.1 skirsnyje

Taikymą seniems kurą deginantiems įrenginiams gali riboti būtinybė modernizuoti degimo sistemą ir (arba) kontrolės ir valdymo sistemą

d.

Gerai sukonstruota degimo įranga

Gerai sukonstruota kūrykla, degimo kameros, degikliai ir susiję įtaisai

Visuotinai taikoma naujiems kurą deginantiems įrenginiams

e.

Kuro pasirinkimas

Iš galimų kuro rūšių pasirenkamas vienos ar kelių rūšių kuras, kurio aplinkosauginės savybės yra geresnės (pvz., sudėtyje yra mažiau sieros ir (arba) gyvsidabrio), arba visiškai ar iš dalies pereinama prie tokio kuro, be kita ko, pradedant deginimą arba kai naudojamas rezervinis kuras

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti tinkamų rūšių kuro, kurio aplinkosauginės savybės yra geresnės, o tai gali priklausyti nuo valstybės narės energetikos politikos arba nuo integruoto gamyklos kuro balanso, jei deginamas pramonės technologinis kuras.

Esamuose kurą deginančiuose įrenginiuose kuro rūšies pasirinkimą gali riboti įrenginio konfigūracija ir konstrukcija

GPGB 7.

Siekiant sumažinti į orą išmetamo amoniako, kuris susidaro taršai NOx mažinti naudojant selektyviąją katalizinę redukciją (SKR) ir (arba) selektyviąją nekatalizinę redukciją (SNKR), kiekį, GPGB yra optimizuoti SKR ir (arba) SNKR konstrukciją ir (arba) veikimą (pvz., optimizuoti reagentus pagal NOx santykį, homogeniškai paskirstyti reagentus ir naudoti optimalaus dydžio reagentų lašelius).

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai

Su GPGB siejamas taikant SKR ir (arba) SNKR į orą išmetamo NH3 kiekis (metinis vidurkis arba ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis) yra < 3–10 mg/Nm3. Apatinė intervalo riba gali būti pasiekta taikant SKR, o viršutinė – taikant SNKR ir netaikant šlapiojo dujų valymo metodų. Jei įrenginiuose deginama biomasė ir jie veikia kintama apkrova, taip pat tais atvejais, kai varikliuose deginamas mazutas ir (arba) gazolis, viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 15 mg/Nm3.

GPGB 8.

Siekiant, kad įprastinės eksploatacijos sąlygomis į orą nebūtų išmetama teršalų arba kad jų būtų išmetama mažiau, GPGB yra naudojant tinkamą konstrukciją, tinkamai eksploatuojant ir atliekant techninę priežiūrą užtikrinti, kad taršos mažinimo sistemos būtų naudojamos optimaliu pajėgumu ir dažnumu.

GPGB 9.

Siekiant padidinti bendrą aplinkosauginį kurą deginančių įrenginių ir (arba) dujinimo įrenginių veiksmingumą ir sumažinti į orą išmetamų teršalų kiekį, GPGB yra kaip dalį aplinkosaugos vadybos sistemos (žr. GPGB 1) į visų naudojamų kuro rūšių kokybės užtikrinimo ir (arba) kokybės kontrolės programas įtraukti šiuos elementus:

i)

pradinį visų naudojamo kuro charakteristikų nustatymą, įskaitant bent jau toliau išvardytus parametrus ir laikantis EN standartų. Galima remtis ISO, nacionaliniais arba kitais tarptautiniais standartais, jei jais užtikrinami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys;

ii)

reguliarius kuro kokybės bandymus, skirtus patikrinti, ar jis atitinka iš pradžių nustatytas charakteristikas ir įrenginio konstrukcijos specifikacijas. Bandymų dažnis ir parametrai iš toliau pateiktos lentelės pasirenkami remiantis kuro kintamumu ir į orą išmetamų teršalų svarbos vertinimu (pvz., pagal jų koncentraciją kure, naudojamą dūmtakių dujų apdorojimo būdą);

iii)

jei reikia ir praktiškai įmanoma, atitinkamą įrenginio nuostatų pakoregavimą (pvz., kuro charakteristikų nustatymo ir kontrolės įtraukimą į pažangiąją kontrolės sistemą (žr. aprašymą 8.1 skirsnyje)).

Apibūdinimas

Pradinį kuro charakteristikų nustatymą ir reguliarius kuro bandymus gali atlikti veiklos vykdytojas ir (arba) kuro tiekėjas. Jei juos atlieka tiekėjas, visi rezultatai veiklos vykdytojui pateikiami produkto (kuro) tiekėjo specifikacijos ir (arba) garantijos forma.

Kuras

Medžiagos ir parametrai, kuriuos reikia apibūdinti

Biomasė ir (arba) durpės

—

Apatinis šilumingumas

—

Drėgnumas

—

Peleningumas

—

C, Cl, F, N, S, K, Na

—

Metalai ir pusmetaliai (As, Cd, Cr, Cu, Hg, Pb, Zn)

Akmens anglys ir (arba) lignitas

—

Apatinis šilumingumas

—

Drėgnumas

—

Lakiosios medžiagos, pelenai, liekamoji anglis, C, H, N, O, S

—

Br, Cl, F

—

Metalai ir pusmetaliai (As, Cd, Co, Cr, Cu, Hg, Mn, Ni, Pb, Sb, Tl, V, Zn)

Mazutas

—

Peleningumas

—

C, S, N, Ni, V

Gazolis

—

Peleningumas

—

N, C, S

Gamtinės dujos

—

Apatinis šilumingumas

—

CH4, C2H6, C3, C4+, CO2, N2, Vobės (Wobbe) skaičius

Chemijos pramonės technologinis kuras (27)

—

Br, C, Cl, F, H, N, O, S

—

Metalai ir pusmetaliai (As, Cd, Co, Cr, Cu, Hg, Mn, Ni, Pb, Sb, Tl, V, Zn)

Anglies ir plieno pramonės technologinės dujos

—

Apatinis šilumingumas, CH4 (vertinant koksavimo dujas), CXHY (vertinant koksavimo dujas), CO2, H2, N2, bendrasis sieros kiekis, dulkės, Vobės skaičius

Atliekos (28)

—

Apatinis šilumingumas

—

Drėgnumas

—

Lakiosios medžiagos, pelenai, Br, C, Cl, F, H, N, O, S

—

Metalai ir pusmetaliai (As, Cd, Co, Cr, Cu, Hg, Mn, Ni, Pb, Sb, Tl, V, Zn)

GPGB 10.

Siekiant sumažinti į orą ir (arba) į vandenį išmetamų teršalų kiekį neįprastomis eksploatacijos sąlygomis, GPGB yra proporcingai atsižvelgiant į galimai išmesimų teršalų svarbą sudaryti ir įgyvendinti valdymo planą, kuris turi būti aplinkosaugos vadybos sistemos dalis (žr. GPGB 1) ir turi apimti šiuos elementus:

—

tinkamą sistemų konstrukciją, kuri laikoma svarbia neįprastų eksploatacijos sąlygų, galinčių turėti įtakos į orą, vandenį ir (arba) dirvožemį išmetamų teršalų kiekiui, susidarymui (pvz., mažesnės apkrovos konstrukcijos koncepcijos, skirtos mažiausioms paleidimo ir sustabdymo apkrovoms, skirtoms stabiliai gamybai dujų turbinose užtikrinti, sumažinti),

—

šių svarbių sistemų konkretaus prevencinės techninės priežiūros plano sudarymą ir įgyvendinimą,

—

neįprastų eksploatacijos sąlygų sukelto teršalų išmetimo ir susijusių aplinkybių peržiūrą ir registravimą ir, jei reikia, taisomųjų veiksmų įgyvendinimą,

—

bendro neįprastomis eksploatacijos sąlygomis išmesto teršalų kiekio periodinį vertinimą (pvz., įvykių dažnį, trukmę, išmetamų teršalų kiekį ar apytikslį kiekį) ir jei reikia, taisomųjų veiksmų įgyvendinimą.

GPGB 11.

GPGB yra tinkamai stebėti neįprastomis eksploatacijos sąlygomis į orą ir (arba) vandenį išmetamų teršalų kiekį.

Apibūdinimas

Stebėsena gali būti vykdoma tiesiogiai matuojant išmetamųjų teršalų kiekį arba vykdant pakaitinių parametrų stebėseną, jei įrodoma, kad tokie duomenys yra lygiavertės arba geresnės mokslinės kokybės nei gauti atliekant tiesioginius išmetamų teršalų kiekio matavimus. Per paleidimo ir sustabdymo laikotarpius išmetamų teršalų kiekį galima įvertinti remiantis išsamiais išmetamųjų teršalų kiekio matavimais, atliekamais per tipinę paleidimo ir sustabdymo procedūrą bent kasmet, ir šių matavimų rezultatus panaudojant kiekvieno per metus atlikto paleidimo ir sustabdymo metu išmetamam teršalų kiekiui įvertinti.

1.4.   Energinis efektyvumas

GPGB 12.

Siekiant padidinti kurą deginančių blokų, dujinimo ir (arba) IDKC blokų, kurie eksploatuojami ≥ 1 500 h per metus, energinį efektyvumą, GPGB yra tinkamai derinti toliau nurodytus metodus.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Degimo optimizavimas

Žr. apibūdinimą 8.2 skirsnyje.

Optimizavus degimą, dūmtakių dujose ir kietuosiuose degimo likučiuose nesudegusių medžiagų lieka minimaliai

Taikoma visuotinai

b.

Darbinės terpės sąlygų optimizavimas

Eksploatuojama esant didžiausiam įmanomam darbinės terpės dujų arba garų slėgiui ir temperatūrai, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius, pvz., su išmetamų NOX kiekio kontrole arba su reikiamos energijos charakteristikomis

c.

Garo ciklo optimizavimas

Eksploatuojama esant mažesniam turbinos išmetamosios sistemos slėgiui, nustatant mažiausią kondensatoriaus aušinimo vandens temperatūrą, galimą pagal konstrukcijos sąlygas

d.

Energijos sąnaudų sumažinimas

Vidinių energijos sąnaudų sumažinimas (pvz., veiksmingesnis paduodamo vandens siurblys)

e.

Degimo oro pakaitinimas

Dalis šilumos, rekuperuojamos iš dūmtakių dujų, vėl panaudojama degimo orui pakaitinti

Taikoma visuotinai, tačiau atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su poreikiu kontroliuoti išmetamų NOX kiekį

f.

Kuro pakaitinimas

Kuro pakaitinimas naudojant rekuperuotą šilumą

Taikoma visuotinai, tačiau atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su katilo konstrukcija ir su poreikiu kontroliuoti išmetamų NOX kiekį

g.

Pažangioji kontrolės sistema

Žr. apibūdinimą 8.2 skirsnyje.

Kompiuterizuota pagrindinių degimo parametrų kontrolė, padedanti padidinti degimo efektyvumą

Visuotinai taikoma naujiems blokams. Taikymą seniems technologiniams blokams gali riboti būtinybė modifikuoti degimo sistemą ir (arba) kontrolės ir valdymo sistemą

h.

Paduodamo vandens pakaitinimas naudojant rekuperuotą šilumą

Prieš vėl naudojant iš garo kondensatoriaus ištekantį vandenį katile, jis pakaitinamas naudojant rekuperuotą šilumą

Taikoma tik garo kontūrams, netaikoma karštiems katilams.

Taikymas esamuose blokuose gali būti ribotas dėl apribojimų, susijusių su įrenginio konfigūracija ir su rekuperuojamos šilumos kiekiu

i.

Šilumos rekuperavimas naudojant bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą

Šilumos rekuperavimas (daugiausia iš garo sistemos) karštam vandeniui arba garui, kuris bus naudojamas pramonės procesuose arba veikloje arba visuomeniniuose centrinio šildymo tinkluose, ruošti. Šilumą taip pat galima rekuperuoti:

—

iš dūmtakių dujų,

—

aušinant groteles,

—

iš cirkuliacinio pseudoverdančiojo sluoksnio

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su vietos šilumos ir energijos poreikiu.

Taikymas gali būti ribotas, jei naudojami dujų kompresoriai, kurių eksploatacinis šilumos profilis yra neprognozuojamas

j.

Kogeneracijos galimybės numatymas

Žr. apibūdinimą 8.2 skirsnyje

Taikoma tik naujiems blokams, kai yra realu, kad ateityje gauta šiluma bus sunaudota netoli to bloko

k.

Dūmtakių dujų kondensatorius

Žr. apibūdinimą 8.2 skirsnyje

Visuotinai taikomas kogeneraciniams blokams, su sąlyga, kad žemos temperatūros šilumos poreikis yra pakankamas

l.

Šilumos kaupimas

Kaupiamos šilumos saugykla veikiant kogeneraciniu režimu

Taikoma tik kogeneraciniams įrenginiams.

Taikymas gali būti ribotas, jei šilumos apkrovos poreikis yra menkas

m.

Kondensacinis dūmtakis

Žr. apibūdinimą 8.2 skirsnyje

Visuotinai taikoma naujiems ir esamiems blokams, kuriuose naudojamas šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas

n.

Išleidimas per aušinimo bokštą

Teršalai į orą išmetami per aušinimo bokštą, o ne per tam skirtą dūmtakį

Taikoma tik blokams, kuriuose naudojamas šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas ir dūmtakių dujas prieš išleidžiant būtina pakaitinti, o bloko aušinimo sistema yra aušinimo bokštas

o.

Kuro padžiovinimas prieš naudojimą

Kuro drėgnumo sumažinimas prieš deginimą, siekiant pagerinti degimo sąlygas

Taikoma biomasės ir (arba) durpių deginimui, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su savaiminio užsidegimo rizika (pvz., palaikomas didesnis kaip 40 % durpių drėgnumas visoje jų tiekimo grandinėje).

Esamų įrenginių modernizavimas gali būti ribotas dėl papildomo šilumingumo, kurį galima gauti džiovinant, ir dėl ribotų kai kurių katilų konstrukcijų arba įrenginių konfigūracijų modernizavimo galimybių

p.

Šilumos nuostolių sumažinimas

Sumažinami šilumos nuostoliai dėl liekanų, pvz., šlako, arba tokie, kuriuos galima sumažinti izoliuojant spinduliavimo šaltinius

Taikoma tik kietąjį kurą deginantiems blokams ir dujinimo arba IDKC blokams

q.

Pažangiosios medžiagos

Pažangiųjų medžiagų, dėl kurių yra įrodymų, kad jos gali atlaikyti aukštą veikimo temperatūrą ir slėgį, vadinasi ir padidinti garų arba degimo proceso veiksmingumą, naudojimas

Taikoma tik naujiems įrenginiams

r.

Garo turbinų modernizavimas

Apima tokius metodus, kaip vidutinio slėgio garo temperatūros ir slėgio padidinimas, papildoma mažaslėgė turbina ir turbinos rotoriaus menčių geometrijos modifikacijos

Taikymas gali būti ribotas dėl paklausos, garo sąlygų ir (arba) ribotos įrenginio eksploatavimo trukmės

s.

Superkritinės ir ultrasuperkritinės garo sąlygos

Naudojamas garo kontūras, įskaitant pakartotinio garo pašildymo sistemas, kuriame garas gali pasiekti didesnį kaip 220,6 barų slėgį ir aukštesnę kaip 374 °C temperatūrą superkritinėmis sąlygomis, o ultrasuperkritinėmis sąlygomis – didesnį kaip 250–300 barų slėgį ir aukštesnę kaip 580–600 °C temperatūrą

Taikoma tik ≥ 600 MWth galios naujiems blokams, veikiantiems > 4 000  h per metus.

Netaikoma, jei bloko paskirtis yra gaminti žemos temperatūros ir (arba) slėgio garą perdirbimo pramonėje.

Netaikoma dujų turbinoms ir varikliams, kuriuose garas generuojamas kogeneracijos režimu.

Biomase kūrenamuose blokuose taikymas gali būti ribotas dėl kai kurių biomasės rūšių sukeliamos aukštatemperatūrės korozijos

1.5.   Vandens naudojimas ir į vandenį išleidžiami teršalai

GPGB 13.

Siekiant sunaudoti mažiau vandens ir sumažinti išleidžiamų užterštų nuotekų kiekį, GPGB yra vieno ar abiejų toliau pateiktų metodų taikymas.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Vandens recirkuliavimas

Įrenginio liekamojo vandens srautai, įskaitant nutekamąjį vandenį, vėl panaudojami kitoms reikmėms. Galimas recirkuliacijos laipsnis priklauso nuo priimančiojo vandens srauto kokybės reikalavimų ir nuo įrenginio vandens balanso

Netaikoma aušinimo sistemų nuotekoms, jei jose yra vandens apdorojimo cheminių medžiagų ir (arba) didelė jūros vandens druskų koncentracija

b.

Sausų nuosėdinių pelenų tvarkymas

Sausi, karšti nuosėdiniai pelenai iš kūryklos krenta ant mechaninių konvejerių sistemos ir yra aušinami aplinkos oru. Tam vandens nenaudojama

Taikoma tik įrenginiams, kuriuose deginamas kietasis kuras.

Gali būti techninių apribojimų, dėl kurių negalima modernizuoti esamų kurą deginančių įrenginių

GPGB 14.

Siekiant išvengti neužterštų nuotekų užteršimo ir sumažinti į vandenį išleidžiamų teršalų kiekį, GPGB yra atskirti nuotekų srautus ir juos apdoroti atskirai, atsižvelgiant į tai, kokių teršalų juose yra.

Apibūdinimas

Paprastai atskiriami ir apdorojami nuotekų srautai apima paviršinių nuotekų vandenį, aušinimo vandenį ir nuotekas, susidariusias apdorojant dūmtakių dujas.

Taikymas

Esamuose įrenginiuose taikymas gali būti ribotas dėl nuotekų sistemų konfigūracijos.

GPGB 15.

Siekiant sumažinti apdorojant dūmtakių dujas į vandenį išleidžiamų teršalų kiekį, GPGB yra tinkamai derinti toliau nurodytus metodus ir taikyti antrinius metodus kuo arčiau šaltinio, kad būtų išvengta praskiedimo.

Metodas

Tipiniai teršalai, kurių išvengiama arba kurie pašalinami

Taikymas

Pagrindiniai metodai

a.

Degimo (žr. GPGB 6) ir dūmtakių dujų apdorojimo sistemų (pvz., SKR ir SNKR, žr. GPGB 7) optimizavimas

Organiniai junginiai, amoniakas (NH3)

Taikoma visuotinai

Antriniai metodai (29)

b.

Adsorbcija aktyvintosiomis anglimis

Organiniai junginiai, gyvsidabris (Hg)

Taikoma visuotinai

c.

Aerobinis biologinis valymas

Biologiškai skaidūs organiniai junginiai, amonis (NH4 +)

Visuotinai taikoma organiniams junginiams apdoroti. Aerobinio biologinio amonio (NH4 +) apdorojimo negalima taikyti, jei yra didelė chloridų koncentracija (t. y. apie 10 g/l)

d.

Bedeguonis arba anaerobinis valymas

Gyvsidabris (Hg), nitratai (NO3 -), nitritai (NO2 -)

Taikoma visuotinai

e.

Koaguliacija ir flokuliacija

Skendinčios kietosios medžiagos

Taikoma visuotinai

f.

Kristalizacija

Metalai ir pusmetaliai, sulfatai (SO4 2-), fluoridai (F-)

Taikoma visuotinai

g.

Filtravimas (pvz., filtravimas smėliu, mikrofiltravimas, ultrafiltravimas)

Skendinčios kietosios medžiagos, metalai

Taikoma visuotinai

h.

Flotacija

Skendinčios kietosios medžiagos, neemulsinė alyva

Taikoma visuotinai

i.

Jonų mainai

Metalai

Taikoma visuotinai

j.

Neutralizacija

Rūgštys, šarmai

Taikoma visuotinai

k.

Oksidavimas

Sulfidai (S2-), sulfitai (SO3 2-)

Taikoma visuotinai

l.

Nusodinimas

Metalai ir pusmetaliai, sulfatai (SO4 2-), fluoridai (F-)

Taikoma visuotinai

m.

Sedimentacija

Skendinčios kietosios medžiagos

Taikoma visuotinai

n.

Stripingas

Amoniakas (NH3)

Taikoma visuotinai

Nurodyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai – tiesiogiai į nuotekų priimtuvą išleidžiami kiekiai tame taške, kuriame teršalai išteka iš įrenginio.

1 lentelė

Su GPGB siejami apdorojus dūmtakių dujas tiesiogiai į nuotekų priimtuvą išleidžiamų išmetamųjų teršalų kiekiai

Medžiaga/Parametras

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai

Paros vidurkis

Bendroji organinė anglis (BOA)

20–50 mg/l (30)  (31)  (32)

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS)

60–150 mg/l (30)  (31)  (32)

Bendrasis skendinčių medžiagų kiekis (BSM)

10–30 mg/l

Fluoridai (F-

10–25 mg/l (32)

Sulfatai (SO4 2-

1,3–2,0 g/l (32)  (33)  (34)  (35)

Lengvai išsiskiriantys sulfidai (S2-

0,1–0,2 mg/l (32)

Sulfitai (SO3 2-

1–20 mg/l (32)

Metalai ir pusmetaliai

As

10–50 μg/l

Cd

2–5 μg/l

Cr

10–50 μg/l

Cu

10–50 μg/l

Hg

0,2–3 μg/l

Ni

10–50 μg/l

Pb

10–20 μg/l

Zn

50–200 μg/l

1.6.   Atliekų tvarkymas

GPGB 16.

Siekiant sumažinti per deginimo ir (arba) dujinimo procesą ir taikant taršos mažinimo būdus šalinamų atliekų kiekį, GPGB yra organizuoti atliekamus veiksmus taip, kad, prioriteto tvarka ir atsižvelgiant į gyvavimo ciklo principą, būtų kuo daugiau:

a)

išvengiama atliekų susidarymo, pvz., padidinant susidarančių liekanų, kurios yra šalutiniai produktai, dalį;

b)

atliekų paruošiama pakartotiniam panaudojimui, pvz., taikant konkrečius reikiamos kokybės kriterijus;

c)

atliekų perdirbama;

d)

atliekų panaudojama kitaip (pvz., energijai gauti),

tinkamai derinant toliau nurodytus metodus.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Gipso, kaip šalutinio produkto, susidarymas

Reakcijų su kalciu liekanų, susidariusių per šlapiąjį dūmtakių dujų desulfuravimą, kokybės optimizavimas, kad jas būtų galima panaudoti kaip iškastinį gipsą (pvz., kaip tinko plokščių gamybos žaliavą). Gaunamo gipso grynumas priklauso nuo šlapiajam dūmtakių dujų desulfuravimui naudojamų klinčių kokybės

Taikoma visuotinai, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su kiekvienam konkrečiam panaudojimo būdui reikiama gipso kokybe, sveikatos apsaugos reikalavimais ir rinkos sąlygomis

b.

Liekanų perdirbimas arba panaudojimas statybų sektoriuje

Liekanų (pvz., gautų iš pusiau sauso desulfuravimo procesų, lakiųjų pelenų, nuosėdinių pelenų) perdirbimas arba panaudojimas kaip statybinės medžiagos (pvz., tiesiant kelius, smėliui pakeisti gaminant betoną arba cemento pramonėje)

Taikoma visuotinai, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su kiekvienam konkrečiam panaudojimo būdui reikiama medžiagų kokybe (pvz., fizikines savybes, sudėtyje esančias žalingas medžiagas) ir rinkos sąlygomis

c.

Energijos gavimas atliekas panaudojant kuro mišinyje

Deginant akmens anglis, lignitą, mazutą, durpes arba biomasę susidariusiuose daug anglies turinčiuose pelenuose ir dumble likusį energijos kiekį galima išgauti, pavyzdžiui, maišant liekanas su kuru

Taikoma visuotinai, jei įrenginiuose galima panaudoti atliekas kartu su kuru ir jei techniškai įmanoma tokį kurą paduoti į degimo kamerą

d.

Panaudoto katalizatoriaus paruošimas pakartotiniam panaudojimui

Paruošiant katalizatorių pakartotiniam panaudojimui (pvz., SKR katalizatorius galima panaudoti iki keturių kartų) atkuriamas pradinis veiksmingumas arba jo dalis, o katalizatoriaus naudojimo trukmė pailgėja iki keleto dešimtmečių Panaudoto katalizatoriaus paruošimas pakartotiniam panaudojimui įtrauktas į katalizatoriaus tvarkymo sistemą

Taikymas gali būti ribotas dėl mechaninės katalizatoriaus būklės ir dėl išmetamų NOx ir NH3 kiekiams kontroliuoti reikiamo veiksmingumo

1.7.   Skleidžiamas triukšmas

GPGB 17.

Siekiant sumažinti skleidžiamą triukšmą, GPGB yra vieno iš toliau pateiktų metodų arba jų derinio taikymas.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Veiklos priemonės

Kas daroma:

—

geriau tikrinama ir prižiūrima įranga,

—

jei įmanoma, uždaromos uždarų patalpų durys ir langai,

—

įrangą eksploatuoja patyrę darbuotojai,

—

jei įmanoma, vengiama triukšmingos veiklos naktį,

—

numatomos triukšmo mažinimo priemonės atliekant techninę priežiūrą

Taikoma visuotinai

b.

Mažiau triukšmo skleidžianti įranga

Ji gali apimti kompresorius, siurblius ir diskus

Taikoma visuotinai, jei įranga yra nauja arba jei sena įranga pakeičiama nauja įranga

c.

Triukšmo silpninimas

Triukšmo sklidimą galima sumažinti tarp triukšmo šaltinio ir veikiamo objekto įrengiant triukšmo barjerus. Tinkami barjerai – apsauginės sienelės, pylimai ir pastatai

Visuotinai taikoma naujiems įrenginiams. Esamose gamyklose galimybė įrengti barjerus gali būti ribota dėl vietos stokos

d.

Triukšmo slopinimo įranga

Apima:

—

triukšmo slopintuvus,

—

įrangos izoliavimą,

—

triukšmingos įrangos laikymą atskiroje patalpoje,

—

pastatų garso izoliavimą

Taikymas gali būti ribotas dėl vietos stokos

e.

Tinkamas pastatų ir įrangos vietos parinkimas

Triukšmą galima sumažinti padidinus nuotolį tarp triukšmo šaltinio ir veikiamo objekto, taip pat triukšmui sulaikyti naudojant pastatus

Visuotinai taikoma naujiems įrenginiams. Esamuose įrenginiuose galimybės keisti įrangos ir gamybos blokų išdėstymą gali būti ribotas dėl vietos stokos ar pernelyg didelių išlaidų

2.   GPGB IŠVADOS DĖL KIETOJO KURO DEGINIMO

2.1.   GPGB išvados dėl akmens anglių ir (arba) lignito deginimo

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados visuotinai taikomos akmens anglių ir (arba) lignito deginimui. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

2.1.1.   Bendras aplinkosauginis veiksmingumas

GPGB 18.

Be GPGB 6, siekiant padidinti bendrą aplinkosauginį akmens anglių ir (arba) lignito deginimo veiksmingumą, GPGB yra taikyti toliau nurodytą metodą.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Integruotas deginimo procesas, kuriuo užtikrinamas didelis katilo veiksmingumas ir kuris apima pirminius NOX kiekio mažinimo metodus (pvz., tiekiamo oro srauto dalijimą, tiekiamo kuro srauto dalijimą, mažai NOX išmetančius degiklius ir (arba) dūmtakių dujų recirkuliaciją)

Ši integracija galima dėl tokių deginimo procesų kaip sumalto kuro deginimas, degimas pseudoverdančiame sluoksnyje arba judamosios grotelės

Taikoma visuotinai

2.1.2.   Energinis efektyvumas

GPGB 19.

Siekiant padidinti akmens anglių ir (arba) lignito degimo energinį efektyvumą, GPGB yra tinkamai derinti GPGB 12 ir toliau nurodytus metodus.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Sausų nuosėdinių pelenų tvarkymas

Sausi, karšti nuosėdiniai pelenai iš kūryklos krenta ant mechaninių konvejerių sistemos ir prieš nukreipiant į kūryklą pakartotinai deginti yra aušinami aplinkos oru. Naudinga energija atgaunama tiek vėl deginant pelenus, tiek aušinant pelenus

Gali būti techninių apribojimų, dėl kurių negalima modernizuoti esamų kurą deginančių blokų


2 lentelė

Su GPGB siejami EE rodikliai, taikomi akmens anglių ir (arba) lignitų deginimui

Kurą deginančio bloko tipas

Su GPGB siejami EE rodikliai (36)  (37)

Grynasis elektrinis naudingumas (%) (38)

Bendras grynasis kuro naudingumas (%) (38)  (39)  (40)

Naujas blokas (41)  (42)

Esamas blokas (41)  (43)

Naujas arba esamas blokas

Kūrenamas akmens anglimis, ≥ 1 000  MWth

45–46

33,5–44

75–97

Kūrenamas lignitu, ≥ 1 000 MWth

42–44 (44)

33,5–42,5

75–97

Kūrenamas akmens anglimis, < 1 000  MWth

36,5–41,5 (45)

32,5–41,5

75–97

Kūrenamas lignitu, < 1 000 MWth

36,5–40 (46)

31,5–39,5

75–97

2.1.3.   Į orą išmetami NOX, N2O ir CO

GPGB 20.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą deginant akmens anglis ir (arba) lignitą arba sumažinti išmetamą jų kiekį, kartu ribojant išmetamo CO ir N2O kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Degimo optimizavimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Paprastai naudojamas kartu su kitais metodais

Taikoma visuotinai

b.

Kitų pirminių NOX kiekio mažinimo metodų (pvz., tiekiamo oro srauto dalijimo, tiekiamo kuro srauto dalijimo, dūmtakių dujų recirkuliacijos, mažai NOX išmetančių degiklių) derinys

Atskiri metodai apibūdinti 8.3 skirsnyje.

Atitinkamo pirminio metodo ar jų derinio pasirinkimas ir veiksmingumas gali priklausyti nuo katilo konstrukcijos

c.

Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SNKR)

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Gali būti taikoma su nuotėkio SKR

Didelio skerspjūvio ploto katiluose taikymas gali būti ribotas dėl negalėjimo homogeniškai sumaišyti NH3 ir NOX.

Taikymas < 1 500  h per metus veikiantiems kurą deginantiems įrenginiams, kai katilo apkrova labai kinta, gali būti ribotas

d.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Netaikoma < 300 MWth galios kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Nėra visuotinai taikoma < 100 MWth galios kurą deginantiems įrenginiams.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų modernizuoti esamus kurą deginančius įrenginius, veikiančius 500–1 500  h per metus, ir ≥ 300 MWth galios esamus kurą deginančius įrenginius, veikiančius < 500 h per metus

e.

Bendrai taikomi išmetamų NOX ir SOX kiekio mažinimo metodai

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikoma atsižvelgiant į kiekvieną atvejį, priklausomai nuo kuro charakteristikų ir degimo proceso


3 lentelė

Su GPGB siejami katiluose deginant akmens anglis ir (arba) lignitą į orą išmetamų NOX kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (47)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (48)  (49)

< 100

100–150

100–270

155–200

165–330

100–300

50–100

100–180

80–130

155–210

≥ 300, akmens anglimis ir (arba) lignitu kūrenamas pseudoverdančiojo sluoksnio katilas ir sumaltu lignitu kūrenamas katilas

50–85

< 85–150 (50)  (51)

80–125

140–165 (52)

≥ 300, miltelių pavidalo anglimis kūrenamas katilas

65–85

65–150

80–125

< 85–165 (53)

Esamiems kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems ≥ 1 500 h per metus, ir naujiems kurą deginantiems įrenginiams taikomas orientacinis metinis vidutinis išmetamo CO kiekis yra:

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia (MWth)

Orientacinis išmetamo CO kiekis (mg/Nm3)

< 300

< 30–140

≥ 300, akmens anglimis ir (arba) lignitu kūrenamas pseudoverdančiojo sluoksnio katilas ir sumaltu lignitu kūrenamas katilas

< 30–100 (54)

≥ 300, miltelių pavidalo anglimis kūrenamas katilas

< 5–100 (54)

2.1.4.   Į orą išmetami SOX, HCl ir HF

GPGB 21.

Siekiant išvengti SOX, HCl ir HF išmetimo į orą deginant akmens anglis ir (arba) lignitą arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Sorbento įpurškimas katile (į kūryklą arba pseudoverdantįjį sluoksnį)

Žr. apibūdinimą 8.4 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Sorbento įpurškimas dūmtakiuose

Žr. apibūdinimą 8.4 skirsnyje.

Metodą galima naudoti HCl ir HF šalinti, kai vamzdyno gale nėra taikomas joks dūmtakių dujų desulfuravimo metodas

c.

Purškiamas sausasis absorbentas

Žr. apibūdinimą 8.4 skirsnyje

d.

Cirkuliacinio pseudoverdančiojo sluoksnio sausasis skruberis

e.

Šlapiasis dujų valymas

Žr. apibūdinimą 8.4 skirsnyje.

Metodus galima naudoti HCl ir HF šalinti, kai vamzdyno gale nėra taikomas joks dūmtakių dujų desulfuravimo metodas

f.

Šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas

Žr. apibūdinimą 8.4 skirsnyje

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų taikyti metodą < 300 MWth galios kurą deginantiems įrenginiams ir modernizuoti 500–1 500  h per metus veikiančius esamus kurą deginančius įrenginius

g.

Dūmtakių dujų desulfuravimas jūros vandeniu

h.

Bendrai taikomi išmetamų NOX ir SOX kiekio mažinimo metodai

Taikoma atsižvelgiant į kiekvieną atvejį, priklausomai nuo kuro charakteristikų ir degimo proceso.

i.

Pasroviui nuo šlapiojo dūmtakių dujų desulfuravimo esančio dujų-dujų šilumokaičio pakeitimas arba pašalinimas

Pasroviui nuo šlapiojo dūmtakių dujų desulfuravimo bloko esantis dujų-dujų šilumokaitis pakeičiamas daugiavamzdžiu šilumokaičiu arba jis pašalinamas ir dūmtakių dujos išleidžiamos per aušinimo bokštą arba kondensacinį dūmtakį

Taikoma tik tada, kai reikia pakeisti šilumokaitį kurą deginančiuose įrenginiuose, kuriuose įrengtas šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas ir pasrovinis dujų-dujų šilumokaitis

j.

Kuro pasirinkimas

Žr. apibūdinimą 8.4 skirsnyje.

Kuro, kurio sudėtyje yra mažai sieros (pvz., sumažinta iki 0,1 % sausosios masės), chloro arba fluoro, naudojimas

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti įvairių rūšių kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika. Taikymas kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose deginamas labai specifinis vietinis kuras, gali būti ribotas dėl apribojimų, susijusių su jų konstrukcija


4 lentelė

Su GPGB siejami deginant akmens anglis ir (arba) lignitą į orą išmetamo SO2 kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (55)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (56)

< 100

150–200

150–360

170–220

170–400

100–300

80–150

95–200

135–200

135–220 (57)

≥ 300, sumaltu kuru kūrenamas katilas

10–75

10–130 (58)

25–110

25–165 (59)

≥ 300, pseudoverdančiojo sluoksnio katilas (60)

20–75

20–180

25–110

50–220

Kurą deginančiam įrenginiui, kurio bendra nominalioji šiluminė galia viršija 300 MW ir kuris specialiai sukonstruotas vietiniam lignito kurui deginti, jei galima įrodyti, kad dėl techninių ir ekonominių priežasčių 4 lentelėje nurodytų su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekių pasiekti negalima, 4 lentelėje nustatyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (paros vidurkis) netaikomi, o viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio (metinis vidurkis) intervalo riba yra tokia:

i)

nauja dūmtakių dujų desulfuravimo sistema: RCG × 0,01 ir ne daugiau kaip 200 mg/Nm3;

ii)

esama dūmtakių dujų desulfuravimo sistema: RCG × 0,03 ir ne daugiau kaip 320 mg/Nm3;

čia RCG yra vidutinė metinė SO2 koncentracija neapdorotose dūmtakių dujose (bendrųjų aspektų dalyje nurodytomis standartinėmis sąlygomis) taršos SOX mažinimo sistemos įleidimo taške, kai atskaitinis 6 tūrio % deguonies kiekis (O2) yra 6 % (tūrio).

iii)

Jei dūmtakių dujų desulfuravimo sistemos dalį sudaro sorbento įpurškimas katile, RCG galima pakoreguoti atsižvelgiant į šio metodo veiksmingumą mažinant SO2 (ηΒSI): RCG (pakoreguota) = RCG (išmatuota)/(1-ηΒSI).

5 lentelė

Su GPGB siejami deginant akmens anglis ir (arba) lignitą į orą išmetamų HCl ir HF kiekiai

Teršalas

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis arba vienų metų ėminių vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (61)

HCl

< 100

1–6

2–10 (62)

≥ 100

1–3

1–5 (62)  (63)

HF

< 100

< 1–3

< 1–6 (64)

≥ 100

< 1–2

< 1–3 (64)

2.1.5.   Į orą išmetamos dulkės ir kietosiose dalelėse esantys metalai

GPGB 22.

Siekiant sumažinti deginant akmens anglis ir (arba) lignitą į orą išmetamų dulkių ir kietosiose dalelėse esančių metalų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Elektrostatinis nusodintuvas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Rankovinis filtras

c.

Sorbento įpurškimas katile

(į kūryklą arba pseudoverdantįjį sluoksnį)

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje.

Metodai daugiausia naudojami SOX, HCl ir (arba) HF kontrolei

d.

Sausojo arba pusiau sauso dūmtakių dujų desulfuravimo sistema

e.

Šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas

Žr. taikymą, nurodytą GPGB 21


6 lentelė

Su GPGB siejami deginant akmens anglis ir (arba) lignitą į orą išmetamų dulkių kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (65)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (66)

< 100

2–5

2–18

4–16

4–22 (67)

100–300

2–5

2–14

3–15

4–22 (68)

300–1 000

2–5

2–10 (69)

3–10

3–11 (70)

≥ 1 000

2–5

2–8

3–10

3–11 (71)

2.1.6.   Į orą išmetamas gyvsidabris

GPGB 23.

Siekiant išvengti gyvsidabrio išmetimo į orą deginant akmens anglis ir (arba) lignitą arba sumažinti taip išmetamo gyvsidabrio kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

Papildoma nauda iš metodų, kurie daugiausia naudojami kitų išmetamųjų teršalų kiekiams mažinti

a.

Elektrostatinis nusodintuvas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje.

Kai dūmtakių dujų temperatūra yra žemesnė nei 130 °C, gyvsidabrį galima šalinti veiksmingiau.

Metodas daugiausia naudojamas dulkių kontrolei

Taikoma visuotinai

b.

Rankovinis filtras

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje.

Metodas daugiausia naudojamas dulkių kontrolei

c.

Sausojo arba pusiau sauso dūmtakių dujų desulfuravimo sistema

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje.

Metodai daugiausia naudojami SOX, HCl ir (arba) HF kontrolei

d.

Šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas

Žr. taikymą, nurodytą GPGB 21

e.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Naudojama tik derinant su kitais metodais, siekiant padidinti arba sumažinti gyvsidabrio oksidaciją prieš vėlesnį jo surinkimą dūmtakių dujų desulfuravimo arba dulkių šalinimo sistemoje.

Metodas daugiausia naudojamas NOX kontrolei

Žr. taikymą, nurodytą GPGB 20

Specialiai išmetamo gyvsidabrio kiekiui mažinti skirti metodai

f.

Anglinio sorbento (aktyvintųjų anglių arba halogenintų aktyvintųjų anglių) įpurškimas į dūmtakių dujas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje.

Daugiausia naudojama kartu su elektrostatiniu nusodintuvu arba rankoviniu filtru. Naudojant šį metodą gali prireikti papildomų apdorojimo veiksmų, skirtų anglies, kurioje yra gyvsidabrio, daliai atskirti prieš tolesnį lakiųjų pelenų panaudojimą

Taikoma visuotinai

g.

Halogenintųjų priedų, įmaišomų į kurą arba įpurškiamų į kūryklą, naudojimas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje

Taikoma visuotinai, jei kuro sudėtyje yra nedaug halogenų

h.

Pirminis kuro apdorojimas

Kuro plovimas, maišymas ir mišinių ruošimas siekiant sumažinti jame esančio gyvsidabrio kiekį arba pagerinti gyvsidabrio surinkimo taršos kontrolės įrangoje galimybes

Taikoma tik prieš tai ištyrus kuro charakteristikas ir įvertinus šio metodo veiksmingumo potencialą

i.

Kuro pasirinkimas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti įvairių rūšių kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika


7 lentelė

Su GPGB siejami katiluose deginant akmens anglis ir (arba) lignitą į orą išmetamo gyvsidabrio kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (μg/Nm3)

Metinis vidurkis arba vienų metų ėminių vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (72)

akmens anglys

lignitas

akmens anglys

lignitas

< 300

< 1–3

< 1–5

< 1–9

< 1–10

≥ 300

< 1–2

< 1–4

< 1–4

< 1–7

2.2.   GPGB išvados dėl kietosios biomasės ir (arba) durpių deginimo

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados visuotinai taikomos kietosios biomasės ir (arba) durpių deginimui. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

2.2.1.   Energinis efektyvumas

8 lentelė

Su GPGB siejami EE rodikliai, taikomi kietosios biomasės ir (arba) durpių deginimui

Kurą deginančio bloko tipas

Su GPGB siejami EE rodikliai (73)  (74)

Grynasis elektrinis naudingumas (%) (75)

Bendras grynasis kuro naudingumas (%) (76)  (77)

Naujas blokas (78)

Esamas blokas

Naujas blokas

Esamas blokas

Kietosios biomasės ir (arba) durpių katilas

33,5 – > 38

28–38

73–99

73–99

2.2.2.   Į orą išmetami NOX, N2O ir CO

GPGB 24.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą deginant kietąją biomasę ir (arba) durpes arba sumažinti išmetamą jų kiekį, kartu ribojant išmetamo CO ir N2O kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Degimo optimizavimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Mažai NOx išmetantys degikliai

c.

Tiekiamo oro srauto dalijimas

d.

Tiekiamo kuro srauto dalijimas

e.

Dūmtakių dujų recirkuliacija

f.

Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SNKR)

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Gali būti taikoma su nuotėkio SKR

Netaikoma < 500 h per metus veikiantiems kurą deginantiems įrenginiams, kai katilo apkrova labai kinta.

Taikymas gali būti ribotas 500–1 500  h per metus veikiantiems kurą deginantiems įrenginiams, kai katilo apkrova labai kinta.

Esamiems kurą deginantiems įrenginiams taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su reikiamu įpurškiamų reagentų temperatūros intervalu ir jų buvimo trukme

g.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Jei naudojamas didelio šarmingumo kuras (pvz., šiaudai), SKR gali reikėti įrengti pasroviui nuo dulkių sulaikymo sistemos

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Gali būti ekonominių apribojimų modernizuoti esamus < 300 MWth galios kurą deginančius įrenginius.

Nėra visuotinai taikoma esamiems < 100 MWth galios kurą deginantiems įrenginiams


9 lentelė

Su GPGB siejami deginant kietąją biomasę ir (arba) durpes į orą išmetamo NOX kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (79)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (80)

50–100

70–150 (81)

70–225 (82)

120–200 (83)

120–275 (84)

100–300

50–140

50–180

100–200

100–220

≥ 300

40–140

40–150 (85)

65–150

95–165 (86)

Orientacinis vidutinis per metus išmetamo CO kiekis yra:

—

50–100 MWth galios esamiems kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems ≥ 1 500 h per metus, ir 50–100 MWth galios naujiems kurą deginantiems įrenginiams – < 30–250 mg/Nm3,

—

100–300 MWth galios esamiems kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems ≥ 1 500 h per metus, ir 100–300 MWth galios naujiems kurą deginantiems įrenginiams – < 30–160 mg/Nm3,

—

≥ 300 MWth galios esamiems kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems ≥ 1 500 h per metus, ir ≥ 300 MWth galios naujiems kurą deginantiems įrenginiams – < 30–80 mg/Nm3.

2.2.3.   Į orą išmetami SOX, HCl ir HF

GPGB 25.

Siekiant išvengti SOX, HCl ir HF išmetimo į orą deginant kietąją biomasę ir (arba) durpes arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Sorbento įpurškimas katile (į kūryklą arba pseudoverdantįjį sluoksnį)

Žr. apibūdinimą 8.4 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Sorbento įpurškimas dūmtakiuose

c.

Purškiamas sausasis absorbentas

d.

Cirkuliacinio pseudoverdančiojo sluoksnio sausasis skruberis

e.

Šlapiasis dujų valymas

f.

Dūmtakių dujų kondensatorius

g.

Šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų modernizuoti esamus kurą deginančius įrenginius, veikiančius 500–1 500  h per metus

h.

Kuro pasirinkimas

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti įvairių rūšių kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika


10 lentelė

Su GPGB siejami deginant kietąją biomasę ir (arba) durpes į orą išmetamo SO2 kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamo SO2 kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (87)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (88)

< 100

15–70

15–100

30–175

30–215

100–300

< 10–50

< 10–70 (89)

< 20–85

< 20–175 (90)

≥ 300

< 10–35

< 10–50 (89)

< 20–70

< 20–85 (91)


11 lentelė

Su GPGB siejami deginant kietąją biomasę ir (arba) durpes į orą išmetamų HCl ir HF kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamo HCl kiekiai (mg/Nm3) (92)  (93)

Su GPGB siejami išmetamo HF kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis arba vienų metų ėminių vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (94)  (95)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (96)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (96)

< 100

1–7

1–15

1–12

1–35

< 1

< 1,5

100–300

1–5

1–9

1–12

1–12

< 1

< 1

≥ 300

1–5

1–5

1–12

1–12

< 1

< 1

2.2.4.   Į orą išmetamos dulkės ir kietosiose dalelėse esantys metalai

GPGB 26.

Siekiant sumažinti deginant kietąją biomasę ir (arba) durpes į orą išmetamų dulkių ir kietosiose dalelėse esančių metalų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Elektrostatinis nusodintuvas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Rankovinis filtras

c.

Sausojo arba pusiau sauso dūmtakių dujų desulfuravimo sistema

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje.

Metodai daugiausia naudojami SOX, HCl ir (arba) HF kontrolei

d.

Šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas

Žr. taikymą, nurodytą GPGB 25

e.

Kuro pasirinkimas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti įvairių rūšių kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika


12 lentelė

Su GPGB siejami deginant kietąją biomasę ir (arba) durpes į orą išmetamų dulkių kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamų dulkių kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (97)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (98)

< 100

2–5

2–15

2–10

2–22

100–300

2–5

2–12

2–10

2–18

≥ 300

2–5

2–10

2–10

2–16

2.2.5.   Į orą išmetamas gyvsidabris

GPGB 27.

Siekiant išvengti gyvsidabrio išmetimo į orą deginant kietąją biomasę ir (arba) durpes arba sumažinti taip išmetamo gyvsidabrio kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

Specialiai išmetamo gyvsidabrio kiekiui mažinti skirti metodai

a.

Anglinio sorbento (aktyvintųjų anglių arba halogenintų aktyvintųjų anglių) įpurškimas į dūmtakių dujas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Halogenintųjų priedų, įmaišomų į kurą arba įpurškiamų į kūryklą, naudojimas

Taikoma visuotinai, jei kuro sudėtyje yra nedaug halogenų

c.

Kuro pasirinkimas

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti įvairių rūšių kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika

Papildoma metodų, kurie daugiausia naudojami kitų išmetamųjų teršalų kiekiams mažinti, nauda

d.

Elektrostatinis nusodintuvas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje.

Metodai daugiausia naudojami dulkių kontrolei

Taikoma visuotinai

e.

Rankovinis filtras

f.

Sausojo arba pusiau sauso dūmtakių dujų desulfuravimo sistema

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje.

Metodai daugiausia naudojami SOX, HCl ir (arba) HF kontrolei

g.

Šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas

Žr. taikymą, nurodytą GPGB 25

Su GPGB siejamas deginant kietąją biomasę ir (arba) durpes į orą išmetamo gyvsidabrio kiekis (ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis) yra < 1–5 μg/Nm3.

3.   GPGB IŠVADOS DĖL SKYSTOJO KURO DEGINIMO

Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados netaikomos jūrinėse platformose esantiems kurą deginantiems įrenginiams; jiems taikomas 4.3 skirsnis.

3.1.   Mazutu ir (arba) gazoliu kūrenami katilai

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados visuotinai taikomos mazuto ir (arba) gazolio deginimui katiluose. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

3.1.1.   Energinis efektyvumas

13 lentelė

Su GPGB siejami energinio efektyvumo (EE) rodikliai, taikomi mazuto ir (arba) gazolio deginimui katiluose

Kurą deginančio bloko tipas

Su GPGB siejami EE rodikliai (99)  (100)

Grynasis elektrinis naudingumas (%)

Bendras grynasis kuro naudingumas (%) (101)

Naujas blokas

Esamas blokas

Naujas blokas

Esamas blokas

Mazutu ir (arba) gazoliu kūrenamas katilas

> 36,4

35,6–37,4

80–96

80–96

3.1.2.   Į orą išmetami NOX ir CO

GPGB 28.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą katiluose degant mazutui ir (arba) gazoliui arba sumažinti išmetamą jų kiekį, kartu ribojant išmetamo CO kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Tiekiamo oro srauto dalijimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Tiekiamo kuro srauto dalijimas

c.

Dūmtakių dujų recirkuliacija

d.

Mažai NOX išmetantys degikliai

e.

Papildomas vandens arba garo tiekimas

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su vandens prieinamumu

f.

Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SNKR)

Netaikoma < 500 h per metus veikiantiems kurą deginantiems įrenginiams, kai katilo apkrova labai kinta.

Taikymas gali būti ribotas 500–1 500  h per metus veikiantiems kurą deginantiems įrenginiams, kai katilo apkrova labai kinta

g.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų modernizuoti esamus kurą deginančius įrenginius, veikiančius 500–1 500  h per metus.

Nėra visuotinai taikoma < 100 MWth galios kurą deginantiems įrenginiams

h.

Pažangioji kontrolės sistema

Visuotinai taikoma naujiems kurą deginantiems įrenginiams. Taikymą seniems kurą deginantiems įrenginiams gali riboti būtinybė modernizuoti degimo sistemą ir (arba) kontrolės ir valdymo sistemą

i.

Kuro pasirinkimas

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti įvairių rūšių kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika


14 lentelė

Su GPGB siejami katiluose degant mazutui ir (arba) gazoliui į orą išmetamų NOX kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (102)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (103)

< 100

75–200

150–270

100–215

210–330 (104)

≥ 100

45–75

45–100 (105)

85–100

85–110 (106)  (107)

Orientacinis vidutinis per metus išmetamo CO kiekis yra:

—

10–30 mg/Nm3 – < 100 MWth galios esamiems kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems ≥ 1 500 h per metus, ir < 100 MWth galios naujiems kurą deginantiems įrenginiams,

—

10–20 mg/Nm3 – ≥ 100 MWth galios esamiems kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems ≥ 1 500 h per metus, ir ≥ 100 MWth galios naujiems kurą deginantiems įrenginiams.

3.1.3.   Į orą išmetami SOX, HCl ir HF

GPGB 29.

Siekiant išvengti SOX, HCl ir HF išmetimo į orą katiluose degant mazutui ir (arba) gazoliui arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Sorbento įpurškimas dūmtakiuose

Žr. apibūdinimą 8.4 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Purškiamas sausasis absorbentas

c.

Dūmtakių dujų kondensatorius

d.

Šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas

Gali būti techninių ir ekonominių metodo taikymo < 300 MWth galios įrenginiams apribojimų.

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų modernizuoti esamus kurą deginančius įrenginius, veikiančius 500–1 500  h per metus

e.

Dūmtakių dujų desulfuravimas jūros vandeniu

Gali būti techninių ir ekonominių metodo taikymo < 300 MWth galios įrenginiams apribojimų.

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų modernizuoti esamus kurą deginančius įrenginius, veikiančius 500–1 500  h per metus

f.

Kuro pasirinkimas

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti įvairių rūšių kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika


15 lentelė

Su GPGB siejami katiluose degant mazutui ir (arba) gazoliui į orą išmetamo SO2 kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamo SO2 kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis.

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (108)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (109)

< 300

50–175

50–175

150–200

150–200 (110)

≥ 300

35–50

50–110

50–120

150–165 (111)  (112)

3.1.4.   Į orą išmetamos dulkės ir kietosiose dalelėse esantys metalai

GPGB 30.

Siekiant sumažinti katiluose deginant mazutą ir (arba) gazolį į orą išmetamų dulkių ir kietosiose dalelėse esančių metalų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Elektrostatinis nusodintuvas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Rankovinis filtras

c.

Multiciklonai

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje.

Multiciklonai gali būti naudojami kartu su kitais dulkių šalinimo metodais

d.

Sausojo arba pusiau sauso dūmtakių dujų desulfuravimo sistema

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje.

Metodas daugiausia naudojamas SOX, HCl ir (arba) HF kontrolei

e.

Šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje.

Metodas daugiausia naudojamas SOX, HCl ir (arba) HF kontrolei

Žr. taikymą, nurodytą GPGB 29

f.

Kuro pasirinkimas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti įvairių rūšių kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika


16 lentelė

Su GPGB siejami katiluose degant mazutui ir (arba) gazoliui į orą išmetamų dulkių kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamų dulkių kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (113)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (114)

< 300

2–10

2–20

7–18

7–22 (115)

≥ 300

2–5

2–10

7–10

7–11 (116)

3.2.   Mazutu ir (arba) gazoliu varomi varikliai

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados visuotinai taikomos mazuto ir (arba) gazolio degimui stūmokliniuose varikliuose. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

Dėl techninių, ekonominių ir logistikos ar infrastruktūros apribojimų antrinio taršos NOX, SO2 ir dulkėmis mažinimo metodų galima netaikyti salose naudojamiems mazutu ir arba gazoliu varomiems varikliams, kurie yra mažos atskiros sistemos (117) arba atskiros mikrosistemos (118) dalis, kol jie nebus prijungti prie žemyninio elektros energijos tinklo arba gamtinių dujų tiekimo šaltinio. Todėl atskirose mažose sistemose ir atskirose mikrosistemose su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai naujiems tokiems varikliams taikomi tik nuo 2025 m. sausio 1 d., o esamiems tokiems varikliams – 2030 m. sausio 1 d.

3.2.1.   Energinis efektyvumas

GPGB 31.

Siekiant padidinti mazuto ir (arba) gazolio degimo stūmokliniuose varikliuose energinį efektyvumą, GPGB yra tinkamai derinti GPGB 12 ir toliau nurodytus metodus.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Kombinuotasis ciklas

Žr. apibūdinimą 8.2 skirsnyje

Visuotinai taikoma naujiems blokams, veikiantiems ≥ 1 500  h per metus.

Esamiems blokams taikoma atsižvelgiant į apribojimus dėl garų ciklo konstrukcijos ir turimos erdvės.

Netaikoma esamiems blokams, veikiantiems < 1 500  h per metus


17 lentelė

Su GPGB siejami energinio efektyvumo rodikliai, taikomi mazuto ir (arba) gazolio degimui stūmokliniuose varikliuose

Kurą deginančio bloko tipas

Su GPGB siejami EE rodikliai (119)

Grynasis elektrinis naudingumas (%) (120)

Naujas blokas

Esamas blokas

Mazutu ir (arba) gazoliu varomas stūmoklinis variklis – vienas ciklas

41,5–44,5 (121)

38,3–44,5 (121)

Mazutu ir (arba) gazoliu varomas stūmoklinis variklis – kombinuotasis ciklas

> 48 (122)

Su GPGB siejamas EE rodiklis nenustatytas

3.2.2.   Į orą išmetami NOX, CO ir lakieji organiniai junginiai

GPGB 32.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą stūmokliniuose varikliuose degant mazutui ir (arba) gazoliui arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Dyzeliniuose varikliuose taikoma degimo išmetant mažai NOX koncepcija

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Išmetamųjų dujų recirkuliacija

Netaikoma keturtakčiams varikliams

c.

Papildomas vandens arba garo tiekimas

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su vandens prieinamumu.

Taikymas gali būti ribotas, jei nėra modernizavimo komplekto

d.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų modernizuoti esamus kurą deginančius įrenginius, veikiančius 500–1 500  h per metus.

Esamų kurą deginančių įrenginių modernizavimą gali riboti turimos erdvės trūkumas

GPGB 33.

Siekiant išvengti CO ir lakiųjų organinių junginių išmetimo į orą stūmokliniuose varikliuose degant mazutui ir (arba) gazoliui arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba abu šiuos metodus.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Degimo optimizavimas

 

Taikoma visuotinai.

b.

Oksidacijos katalizatoriai

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Taikymas gali būti ribotas dėl sieros kiekio kure


18 lentelė

Su GPGB siejami stūmokliniuose varikliuose degant mazutui ir (arba) gazoliui į orą išmetamų NOX kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (123)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (124)  (125)

≥ 50

115–190 (126)

125–625

145–300

150–750

Esamiems kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose deginamas tik mazutas ir kurie veikia ≥ 1 500 h per metus, arba naujiems kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose deginamas tik mazutas, taikomas orientacinis

—

vidutinis per metus išmetamo CO kiekis yra 50–175 mg/Nm3,

—

išmetamo BLOA kiekio ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis – 0–40 mg/Nm3.

3.2.3.   Į orą išmetami SOX, HCl ir HF

GPGB 34.

Siekiant išvengti SOX, HCl ir HF išmetimo į orą stūmokliniuose varikliuose degant mazutui ir (arba) gazoliui arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Kuro pasirinkimas

Žr. apibūdinimą 8.4 skirsnyje

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti įvairių rūšių kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika

b.

Sorbento įpurškimas dūmtakiuose

Gali būti techninių metodo taikymo esamiems kurą deginantiems įrenginiams apribojimų.

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus

c.

Šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas

Gali būti techninių ir ekonominių metodo taikymo < 300 MWth galios įrenginiams apribojimų.

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų modernizuoti esamus kurą deginančius įrenginius, veikiančius 500–1 500  h per metus


19 lentelė

Su GPGB siejami stūmokliniuose varikliuose degant mazutui ir (arba) gazoliui į orą išmetamo SO2 kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamo SO2 kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis.

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (127)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (128)

Bet kokios galios

45–100

100–200 (129)

60–110

105–235 (129)

3.2.4.   Į orą išmetamos dulkės ir kietosiose dalelėse esantys metalai

GPGB 35.

Siekiant išvengti dulkių ir kietosiose dalelėse esančių metalų išmetimo į orą stūmokliniuose varikliuose degant mazutui ir (arba) gazoliui arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Kuro pasirinkimas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti įvairių rūšių kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika

b.

Elektrostatinis nusodintuvas

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus

c.

Rankovinis filtras


20 lentelė

Su GPGB siejami stūmokliniuose varikliuose degant mazutui ir (arba) gazoliui į orą išmetamų dulkių kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamų dulkių kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis.

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (130)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (131)

≥ 50

5–10

5–35

10–20

10–45

3.3.   Gazoliu varomos dujų turbinos

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados visuotinai taikomos gazolio degimui dujų turbinose. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

3.3.1.   Energinis efektyvumas

GPGB 36.

Siekiant padidinti gazolio degimo dujų turbinose energinį efektyvumą, GPGB yra tinkamai derinti GPGB 12 ir toliau nurodytus metodus.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Kombinuotasis ciklas

Žr. apibūdinimą 8.2 skirsnyje

Visuotinai taikoma naujiems blokams, veikiantiems ≥ 1 500  h per metus.

Esamiems blokams taikoma atsižvelgiant į apribojimus dėl garų ciklo konstrukcijos ir turimos erdvės.

Netaikoma esamiems blokams, veikiantiems < 1 500  h per metus


21 lentelė

Su GPGB siejami EE rodikliai, taikomi gazoliu varomoms dujų turbinoms

Kurą deginančio bloko tipas

Su GPGB siejami EE rodikliai (132)

Grynasis elektrinis naudingumas (%) (133)

Naujas blokas

Esamas blokas

Gazoliu varoma atvirojo ciklo dujų turbina

> 33

25–35,7

Gazoliu varoma kombinuoto ciklo dujų turbina

> 40

33–44

3.3.2.   Į orą išmetami NOX ir CO

GPGB 37.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą dujų turbinose degant gazoliui arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Papildomas vandens arba garo tiekimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikymas gali būti ribotas dėl vandens prieinamumo

b.

Mažai NOx išmetantys degikliai

Taikoma tik tų modelių turbinoms, kurioms tinkamų mažai NOX išmetančių degiklių galima gauti rinkoje

c.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų modernizuoti esamus kurą deginančius įrenginius, veikiančius 500–1 500  h per metus.

Esamų kurą deginančių įrenginių modernizavimą gali riboti turimos erdvės trūkumas

GPGB 38.

Siekiant išvengti CO išmetimo į orą dujų turbinose degant gazoliui arba sumažinti išmetamą jo kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Degimo optimizavimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Oksidacijos katalizatoriai

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Esamų kurą deginančių įrenginių modernizavimą gali riboti turimos erdvės trūkumas

Gazolio degimui dvejopo kuro dujų turbinose, skirtose naudoti nepaprastosios padėties atveju ir veikiančiose < 500 h per metus, taikomas orientacinis vidutinis per parą arba ėminių ėmimo laikotarpį išmetamų teršalų kiekis yra 145–250 mg/Nm3.

3.3.3.   Į orą išmetami SOX ir dulkės

GPGB 39.

Siekiant išvengti SOX ir dulkių išmetimo į orą dujų turbinose degant gazoliui arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti toliau nurodytą metodą.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Kuro pasirinkimas

Žr. apibūdinimą 8.4 skirsnyje

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti įvairių rūšių kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika


22 lentelė

Su GPGB siejami dujų turbinose, įskaitant dvejopo kuro dujų turbinas, degant gazoliui į orą išmetamo SO2 ir dulkių kiekiai

Kurą deginančio įrenginio tipas

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3)

SO2

Dulkės

Metinis vidurkis (134)

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis (135)

Metinis vidurkis (134)

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis (135)

Nauji ir esami įrenginiai

35–60

50–66

2–5

2–10

4.   GPGB IŠVADOS DĖL DUJINIO KURO DEGINIMO

4.1.   GPGB išvados dėl gamtinių dujų deginimo

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados visuotinai taikomos gamtinių dujų deginimui. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje. Jos netaikomos jūrinėse platformose esantiems kurą deginantiems įrenginiams; jiems taikomas 4.3 skirsnis.

4.1.1.   Energinis efektyvumas

GPGB 40.

Siekiant padidinti gamtinių dujų degimo energinį efektyvumą, GPGB yra tinkamai derinti GPGB 12 ir toliau nurodytus metodus.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Kombinuotasis ciklas

Žr. apibūdinimą 8.2 skirsnyje

Visuotinai taikoma naujoms dujų turbinos ir varikliams, išskyrus tuos, kurie veikia < 1 500  h per metus.

Esamoms dujų turbinos ir varikliams taikoma atsižvelgiant į apribojimus dėl garų ciklo konstrukcijos ir turimos erdvės.

Netaikoma esamoms dujų turbinos ir varikliams, veikiantiems < 1 500  h per metus.

Netaikoma mechaninės pavaros dujų turbinoms, kurios veikia su pertrūkiais, kurių apkrova labai kinta ir kurios dažnai paleidžiamos ir sustabdomos.

Netaikoma katilams


23 lentelė

Su GPGB siejami EE rodikliai, taikomi gamtinių dujų degimui

Kurą deginančio bloko tipas

Su GPGB siejami EE rodikliai (136)  (137)

Grynasis elektrinis naudingumas (%)

Bendras grynasis kuro naudingumas (%) (138)  (139)

Grynasis mechaninės energijos naudingumas (%) (139)  (140)

Naujas blokas

Esamas blokas

Naujas blokas

Esamas blokas

Dujinis variklis

39,5–44 (141)

35–44 (141)

56–85 (141)

Su GPGB siejamas EE rodiklis nenustatytas

Dujomis kūrenamas katilas

39–42,5

38–40

78–95

Su GPGB siejamas EE rodiklis nenustatytas

Atvirojo ciklo dujų turbina ≥ 50 MWth

36–41,5

33–41,5

Su GPGB siejamas EE rodiklis nenustatytas

36,5–41

33,5–41

Kombinuoto ciklo dujų turbina (KCDT)

KCDT, 50–600 MWth

53–58,5

46–54

Su GPGB siejamas EE rodiklis nenustatytas

Su GPGB siejamas EE rodiklis nenustatytas

KCDT, ≥ 600 MWth

57–60,5

50–60

Su GPGB siejamas EE rodiklis nenustatytas

Su GPGB siejamas EE rodiklis nenustatytas

Kogeneracinė KCDT, 50–600 MWth

53–58,5

46–54

65–95

Su GPGB siejamas EE rodiklis nenustatytas

Kogeneracinė KCDT, ≥ 600 MWth

57–60,5

50–60

65–95

Su GPGB siejamas EE rodiklis nenustatytas

4.1.2.   Į orą išmetami NOX, CO, nemetaniniai LOJ ir CH4

GPGB 41.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą katiluose degant gamtinėms dujoms arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Tiekiamo oro ir (arba) kuro srauto dalijimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Tiekiamo oro srauto dalijimas dažnai siejamas su mažai NOX išmetančiais degikliais

Taikoma visuotinai

b.

Dūmtakių dujų recirkuliacija

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

c.

Mažai NOX išmetantys degikliai

d.

Pažangioji kontrolės sistema

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Šis metodas dažnai naudojamas kartu su kitais metodais arba < 500 h per metus veikiančiuose kurą deginančiuose įrenginiuose gali būti taikomas ir atskirai

Taikymą seniems kurą deginantiems įrenginiams gali riboti būtinybė modernizuoti degimo sistemą ir (arba) kontrolės ir valdymo sistemą

e.

Degimo oro temperatūros mažinimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su technologinėmis reikmėmis

f.

Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SNKR)

Netaikoma < 500 h per metus veikiantiems kurą deginantiems įrenginiams, kai katilo apkrova labai kinta.

Taikymas gali būti ribotas 500–1 500  h per metus veikiantiems kurą deginantiems įrenginiams, kai katilo apkrova labai kinta

g.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Nėra visuotinai taikoma < 100 MWth galios kurą deginantiems įrenginiams.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų modernizuoti esamus kurą deginančius įrenginius, veikiančius 500–1 500  h per metus

GPGB 42.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą dujų turbinose degant gamtinėms dujoms arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Pažangioji kontrolės sistema

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Šis metodas dažnai naudojamas kartu su kitais metodais arba gali būti taikomas ir vienas kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus

Taikymą seniems kurą deginantiems įrenginiams gali riboti būtinybė modernizuoti degimo sistemą ir (arba) kontrolės ir valdymo sistemą

b.

Papildomas vandens arba garo tiekimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikymas gali būti ribotas dėl vandens prieinamumo

c.

Sausieji mažai NOx išmetantys degikliai

Taikymas turbinoms gali būti ribotas, jei nėra modernizavimo komplekto arba kai yra įrengtos papildomo vandens arba garo tiekimo sistemos

d.

Mažesnės apkrovos konstrukcijos koncepcija

Proceso valdymo ir susijusios įrangos pritaikymas siekiant išlaikyti degimo veiksmingumą, kai energijos poreikis kinta, pvz., užtikrinant geresnį įleidžiamo oro srauto valdymą arba degimo procesą suskaidant į nesusietus degimo etapus

Taikymas gali būti ribotas dėl dujų turbinos konstrukcijos

e.

Mažai NOx išmetantys degikliai

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Visuotinai taikoma šilumą rekuperuojantiems garo generatoriams skirtam papildomam deginimui kombinuoto ciklo dujų turbinų (KCDT) įrenginiuose

f.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Netaikoma, jei kurą deginantys įrenginiai veikia < 500 h per metus.

Nėra visuotinai taikoma esamiems < 100 MWth galios kurą deginantiems įrenginiams.

Esamų kurą deginančių įrenginių modernizavimą gali riboti turimos erdvės trūkumas.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų modernizuoti esamus kurą deginančius įrenginius, veikiančius 500–1 500  h per metus

GPGB 43.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą varikliuose degant gamtinėms dujoms arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Pažangioji kontrolės sistema

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Šis metodas dažnai naudojamas kartu su kitais metodais arba gali būti taikomas ir vienas kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus

Taikymą seniems kurą deginantiems įrenginiams gali riboti būtinybė modernizuoti degimo sistemą ir (arba) kontrolės ir valdymo sistemą

b.

Lieso mišinio naudojimo koncepcija

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Paprastai derinama su SKR

Taikoma tik naujiems dujiniams varikliams

c.

Pažangioji lieso mišinio naudojimo koncepcija

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikoma tik naujiems kibirkštinio uždegimo varikliams

d.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Esamų kurą deginančių įrenginių modernizavimą gali riboti turimos erdvės trūkumas.

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų modernizuoti esamus kurą deginančius įrenginius, veikiančius 500–1 500  h per metus

GPGB 44.

Siekiant išvengti CO išmetimo į orą degant gamtinėms dujoms arba sumažinti išmetamą jo kiekį, GPGB yra optimizuoti degimą ir (arba) naudoti oksidacijos katalizatorius.

Apibūdinimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

24 lentelė

Su GPGB siejami dujų turbinose degant gamtinėms dujoms į orą išmetamų NOX kiekiai

Kurą deginančio įrenginio tipas

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3) (142)  (143)

Metinis vidurkis (144)  (145)

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Atvirojo ciklo dujų turbinos (ACDT) (146)  (147)

Nauja ACDT

≥ 50

15–35

25–50

Esama ACDT (išskyrus turbinas, naudojamas mechaninės pavaros technologijoms) – visos, išskyrus veikiančias < 500 h per metus

≥ 50

15–50

25–55 (148)

Kombinuoto ciklo dujų turbinos (KCDT) (146)  (149)

Nauja KCDT

≥ 50

10–30

15–40

Esama KCDT, kurios bendras grynasis kuro naudingumas yra < 75 %

≥ 600

10–40

18–50

Esama KCDT, kurios bendras grynasis kuro naudingumas yra ≥ 75 %

≥ 600

10–50

18–55 (150)

Esama KCDT, kurios bendras grynasis kuro naudingumas yra < 75 %

50–600

10–45

35–55

Esama KCDT, kurios bendras grynasis kuro naudingumas yra ≥ 75 %

50–600

25–50 (151)

35–55 (152)

Atvirojo ir kombinuoto ciklo dujų turbinos

Dujų turbinos, pradėtos eksploatuoti ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d., arba esamos dujų turbinos, skirtos naudoti nepaprastosios padėties atveju ir veikiančios < 500 h per metus

≥ 50

GPGB SITK nenustatytas

60–140 (153)  (154)

Esama dujų turbina, naudojama mechaninės pavaros technologijoms – visos, išskyrus veikiančias < 500 h per metus

≥ 50

15–50 (155)

25–55 (156)

Kiekvieno tipo esamiems kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems ≥ 1 500 h per metus, ir kiekvieno tipo naujiems kurą deginantiems įrenginiams taikomas orientacinis metinis vidutinis išmetamo CO kiekis yra:

—

Nauja ≥ 50 MWth galios ACDT: < 5–40 mg/Nm3. Jei įrenginio grynasis elektrinis naudingumas (eN) didesnis nei 39 %, viršutinei šio intervalo ribai gali būti taikomas pataisos koeficientas, lygus [viršutinė riba] × eN/39; čia eN – įrenginio grynasis elektros energijos naudingumas arba grynasis mechaninės energijos naudingumas, nustatytas ISO bazinės apkrovos sąlygomis.

—

Esama ≥ 50 MWth galios ACDT (išskyrus turbinas, naudojamas mechaninės pavaros technologijoms): < 5–40 mg/Nm3. Esamiems įrenginiams, kuriuose neįmanoma taikyti NOX kiekio mažinimo sausuoju būdu technologijos, viršutinė šio intervalo riba paprastai yra 80 mg/Nm3, o maža apkrova veikiantiems įrenginiams – 50 mg/Nm3.

—

Nauja ≥ 50 MWth galios KCDT: < 5–30 mg/Nm3. Jei įrenginio grynasis elektrinis naudingumas (eN) didesnis nei 55 %, viršutinei intervalo ribai gali būti taikomas pataisos koeficientas, lygus [viršutinė riba] × eN/55; čia eN – įrenginio grynasis elektrinis naudingumas, nustatytas ISO bazinės apkrovos sąlygomis.

—

Esama ≥ 50 MWth galios KCDT: < 5–30 mg/Nm3. Maža apkrova veikiantiems įrenginiams viršutinė šio intervalo riba paprastai yra 50 mg/Nm3.

—

Esamos ≥ 50 MWth galios dujų turbinos, naudojamos mechaninės pavaros technologijoms: < 5–40 mg/Nm3. Maža apkrova veikiantiems įrenginiams viršutinė intervalo riba paprastai yra 50 mg/Nm3.

Jei dujų turbinoje įrengti sausieji mažai NOX išmetantys degikliai, šie orientaciniai kiekiai taikomi, kai sausieji mažai NOX išmetantys degikliai veikia efektyviai.

25 lentelė

Su GPGB siejami katiluose ir varikliuose degant gamtinėms dujoms į orą išmetamų NOX kiekiai

Kurą deginančio įrenginio tipas

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis (157)

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (158)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (159)

Katilas

10–60

50–100

30–85

85–110

Variklis (160)

20–75

2–100

55–85

55–110 (161)

Orientacinis vidutinis per metus išmetamo CO kiekis yra:

—

< 5–40 mg/Nm3 – esami katilai, veikiantys ≥ 1 500 h per metus,

—

< 5–15 mg/Nm3 – nauji katilai,

—

< 30–100 mg/Nm3 – esami varikliai, veikiantys ≥ 1 500 h per metus, ir nauji varikliai.

GPGB 45.

Siekiant išvengti nemetaninių lakiųjų organinių junginių (LOJ) ir metano (CH4) išmetimo į orą liesą mišinį naudojančiuose kibirkštinio uždegimo dujiniuose varikliuose degant gamtinėms dujoms arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra optimizuoti degimą ir (arba) naudoti oksidacijos katalizatorius.

Apibūdinimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje. Oksidacijos katalizatoriai nėra veiksmingi mažinant išmetamų sočiųjų angliavandenilių, kurių grandinę sudaro mažiau nei keturi anglies atomai, kiekį.

26 lentelė

Su GPGB siejami liesą mišinį naudojančiame kibirkštinio uždegimo dujiniame variklyje degant gamtinėms dujoms į orą išmetamo formaldehido ir CH4 kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia (MWth)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3)

Formaldehidas

CH4

Ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas arba esamas įrenginys

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys

≥ 50

5–15 (162)

215–500 (163)

215–560 (162)  (163)

4.2.   GPGB išvados dėl geležies ir plieno pramonės technologinių dujų deginimo

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados visuotinai taikomos geležies ir plieno pramonės technologinių dujų (aukštakrosnės dujų, koksavimo dujų, deguoninio konverterio dujų), deginamų atskirai, kartu ar vienu metu su kitu dujiniu ir (arba) skystuoju kuru, deginimui. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

4.2.1.   Energinis efektyvumas

GPGB 46.

Siekiant padidinti geležies ir plieno pramonės technologinių dujų degimo energinį efektyvumą, GPGB yra tinkamai derinti GPGB 12 ir toliau nurodytus metodus.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Technologinių dujų tvarkymo sistema

Žr. apibūdinimą 8.2 skirsnyje

Taikoma tik integruotoms plieno liejykloms


27 lentelė

Su GPGB siejami EE rodikliai, taikomi geležies ir plieno pramonės technologinių dujų deginimui katiluose

Kurą deginančio bloko tipas

Su GPGB siejami EE rodikliai (164)  (165)

Grynasis elektrinis naudingumas (%)

Bendras grynasis kuro naudingumas (%) (166)

Esamas kelių rūšių kuru kūrenamas dujinis katilas

30–40

50–84

Naujas kelių rūšių kuru kūrenamas dujinis katilas (167)

36–42,5

50–84


28 lentelė

Su GPGB siejami EE rodikliai, taikomi geležies ir plieno pramonės technologinių dujų deginimui KCDT

Kurą deginančio bloko tipas

Su GPGB siejami EE rodikliai (168)  (169)

Grynasis elektrinis naudingumas (%)

Bendras grynasis kuro naudingumas (%) (170)

Naujas blokas

Esamas blokas

Kogeneracinė KCDT

> 47

40–48

60–82

KCDT

> 47

40–48

Su GPGB siejamas EE rodiklis nenustatytas

4.2.2.   Į orą išmetami NOX ir CO

GPGB 47.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą katiluose degant geležies ir plieno pramonės technologinėms dujoms arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Mažai NOx išmetantys degikliai

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Specialios konstrukcijos pagal naudojamo kuro rūšį keliomis eilėmis išdėstyti arba kelių rūšių kurui deginti pritaikyti mažai NOX išmetantys degikliai (pvz., daug įvairiam kurui deginti pritaikytų purkštukų arba kuro sumaišymas)

Taikoma visuotinai

b.

Tiekiamo oro srauto dalijimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

c.

Tiekiamo kuro srauto dalijimas

d.

Dūmtakių dujų recirkuliacija

e.

Technologinių dujų tvarkymo sistema

Žr. apibūdinimą 8.2 skirsnyje

Taikoma visuotinai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ne visada galima gauti įvairių rūšių kuro

f.

Pažangioji kontrolės sistema

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Šis metodas gali būti naudojami kartu su kitais metodais

Taikymą seniems kurą deginantiems įrenginiams gali riboti būtinybė modernizuoti degimo sistemą ir (arba) kontrolės ir valdymo sistemą

g.

Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SNKR)

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus

h.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Nėra visuotinai taikoma < 100 MWth galios kurą deginantiems įrenginiams.

Esamų kurą deginančių įrenginių modernizavimą gali riboti turimos erdvės trūkumas ir kurą deginančio įrenginio konfigūracija

GPGB 48.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą KCDT degant geležies ir plieno pramonės technologinėms dujoms arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Technologinių dujų tvarkymo sistema

Žr. apibūdinimą 8.2 skirsnyje

Taikoma visuotinai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ne visada galima gauti įvairių rūšių kuro

b.

Pažangioji kontrolės sistema

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Šis metodas gali būti naudojami kartu su kitais metodais

Taikymą seniems kurą deginantiems įrenginiams gali riboti būtinybė modernizuoti degimo sistemą ir (arba) kontrolės ir valdymo sistemą

c.

Papildomas vandens arba garo tiekimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Dvejopo kuro dujų turbinose, kuriose geležies ir plieno pramonės technologinėms dujoms deginti naudojami sausieji mažai NOX išmetantys degikliai, deginant gamtines dujas paprastai taikomas papildomas vandens arba garo tiekimas

Taikymas gali būti ribotas dėl vandens prieinamumo

d.

Sausieji mažai NOX išmetantys degikliai

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Geležies ir plieno pramonės technologinėms dujoms deginti naudojami sausieji mažai NOX išmetantys degikliai skiriasi nuo tų, kuriais deginamos tik gamtinės dujos

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su geležies ir plieno pramonės technologinių dujų, tokių kaip koksavimo dujos, reaktyvumu.

Taikymas turbinoms gali būti ribotas, jei nėra modernizavimo komplekto arba kai yra įrengtos papildomo vandens arba garo tiekimo sistemos

e.

Mažai NOx išmetantys degikliai

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikoma tik šilumą rekuperuojantiems garo generatoriams skirtam papildomam deginimui kombinuoto ciklo dujų turbinų (KCDT) įrenginiuose

f.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Esamų kurą deginančių įrenginių modernizavimą gali riboti turimos erdvės trūkumas

GPGB 49.

Siekiant išvengti CO išmetimo į orą degant geležies ir plieno pramonės technologinėms dujoms arba sumažinti išmetamą jo kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Degimo optimizavimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikoma visuotinai.

b.

Oksidacijos katalizatoriai

Taikoma tik KCDT.

Taikymas gali būti ribotas dėl erdvės trūkumo, apkrovos reikalavimų ir sieros kiekio kure


29 lentelė

Su GPGB siejami deginant vien geležies ir plieno pramonės technologines dujas (100 %) į orą išmetamų NOX kiekiai

Kurą deginančio įrenginio tipas

Atskaitinis O2 kiekis (tūrio %)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3) (171)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas katilas

3

15–65

22–100

Esamas katilas

3

20–100 (172)  (173)

22–110 (172)  (174)  (175)

Nauja KCDT

15

20–35

30–50

Esama KCDT

15

20–50 (172)  (173)

30–55 (175)  (176)

Orientacinis vidutinis per metus išmetamo CO kiekis yra:

—

< 5–100 mg/Nm3 – esami katilai, veikiantys ≥ 1 500 h per metus,

—

< 5–35 mg/Nm3 – nauji katilai,

—

< 5–20 mg/Nm3 – esamos KCDT, veikiančios ≥ 1 500 h per metus, ir naujos KCDT.

4.2.3.   Į orą išmetami SOX

GPGB 50.

Siekiant išvengti SOX išmetimo į orą degant geležies ir plieno pramonės technologinėms dujoms arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra derinti toliau nurodytus metodus.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Technologinių dujų tvarkymo sistema ir papildomo kuro pasirinkimas

Žr. apibūdinimą 8.2 skirsnyje.

Geležies ir plieno liejykloje, jei įmanoma, naudojama kuo daugiau:

—

mažai sieros turinčių aukštakrosnės dujų, palyginti su visu suvartojamu kuru,

—

įvairių rūšių kuro, kurio vidutinis sieros kiekis yra nedidelis, pvz., atskirų rūšių labai mažai sieros turintis technologinis kuras, toks kaip:

—

aukštakrosnės dujos, kuriose sieros yra < 10 mg/Nm3,

—

koksavimo dujos, kuriose sieros yra < 300 mg/Nm3,

—

ir pagalbinio kuro, tokio kaip:

—

gamtinės dujos,

—

skystasis kuras, kuriame siera sudaro ≤ 0,4 % (katiluose).

Ribojamas kuro, kuriame yra daugiau sieros, naudojimas

Taikoma visuotinai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ne visada galima gauti įvairių rūšių kuro

b.

Pirminis koksavimo dujų apdorojimas geležies ir plieno liejyklose

Naudojamas vienas iš šių metodų:

—

desulfuravimas naudojant absorbcijos sistemas,

—

šlapiasis oksidacinis desulfuravimas

Taikoma tik koksavimo dujas deginantiems įrenginiams


30 lentelė

Su GPGB siejami deginant vien geležies ir plieno pramonės technologines dujas (100 %) į orą išmetamo SO2 kiekiai

Kurą deginančio įrenginio tipas

Atskaitinis O2 kiekis (%)

Su GPGB siejami išmetamo SO2 kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis (177)

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis (178)

Naujas arba esamas katilas

3

25–150

50–200 (179)

Nauja arba esama KCDT

15

10–45

20–70

4.2.4.   Į orą išmetamos dulkės

GPGB 51.

Siekiant išvengti dulkių išmetimo į orą degant geležies ir plieno pramonės technologinėms dujoms arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Kuro pasirinkimas arba tvarkymas

Naudojamas technologinių dujų ir pagalbinio kuro derinys, kurio vidutinis dulkių kiekis arba peleningumas yra nedidelis

Taikoma visuotinai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ne visada galima gauti įvairių rūšių kuro

b.

Pirminis aukštakrosnės dujų apdorojimas geležies ir plieno liejyklose

Naudojamas vienas ar keli sausojo dulkių šalinimo įtaisai (pvz., kreiptuvai, dulkių rinktuvai, ciklonai, elektrostatiniai nusodintuvai) ir (arba) paskesnio dulkių sulaikymo įtaisai (Venturio plautuvai, plaunamieji tinkleliai, žiediniai plyšeliniai plautuvai, šlapieji elektrostatiniai nusodintuvai, dezintegratoriai)

Taikoma tik jeigu deginamos aukštakrosnės dujos

c.

Pirminis deguoninio konverterio dujų apdorojimas geležies ir plieno liejyklose

Dulkių šalinimas sausuoju (elektrostatinis nusodintuvas arba rankovinis filtras) arba šlapiuoju būdu (šlapiasis elektrostatinis nusodintuvas arba plautuvas). Šie metodai išsamiau apibūdinti Geležies ir plieno GPGB informaciniame dokumente

Taikoma tik jeigu deginamos deguoninio konverterio dujos

d.

Elektrostatinis nusodintuvas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje

Taikoma tik tiems kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose deginamas didelio peleningumo pagalbinis kuras sudaro reikšmingą dalį

e.

Rankovinis filtras


31 lentelė

Su GPGB siejami deginant vien geležies ir plieno pramonės technologines dujas (100 %) į orą išmetamų dulkių kiekiai

Kurą deginančio įrenginio tipas

Su GPGB siejami išmetamų dulkių kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis (180)

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis (181)

Naujas arba esamas katilas

2–7

2–10

Nauja arba esama KCDT

2–5

2–5

4.3.   GPGB išvados dėl dujinio ir (arba) skystojo kuro deginimo jūrinėse platformose

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados visuotinai taikomos dujinio ir (arba) skystojo kuro deginimui jūrinėse platformose. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

GPGB 52.

Siekiant padidinti bendrą aplinkosauginį dujinio ir (arba) skystojo kuro deginimo jūrinėse platformose veiksmingumą, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Proceso optimizavimas

Procesas optimizuojamas siekiant kuo labiau sumažinti mechaninės galios poreikį

Taikoma visuotinai

b.

Slėgio nuostolių kontrolė

Įleidimo ir išleidimo sistemos optimizuojamos ir tvarkomos taip, kad slėgio nuostoliai būtų kuo mažesni

c.

Apkrovos kontrolė

Apkrovos taškuose naudojami keleto generatorių arba kompresorių komplektai išmetamųjų teršalų kiekiui kuo labiau sumažinti

d.

Besisukančiojo rezervo apribojimas iki minimumo

Kai siekiant užtikrinti techninį patikimumą naudojamas besisukantis rezervas, naudojama kuo mažiau papildomų turbinų, išskyrus išimtines aplinkybes

e.

Kuro pasirinkimas

Dujinis kuras tiekiamas iš viršutinio naftos ir dujų proceso taško, kuris užtikrina minimalią dujinio kuro degimo parametrų, pvz., šilumingumo, variaciją ir minimalią sieros junginių koncentraciją, kad susidarytų kuo mažiau SO2. Naudojant skystąjį distiliuotą kurą, pirmenybė teikiama mažai sieros turinčiam kurui

f.

Įpurškimo laiko nustatymas

Varikliuose optimizuojamas įpurškimo laiko nustatymas

g.

Šilumos rekuperavimas

Dujų turbinų arba variklių išskiriama šiluma naudojama platformai šildyti

Visuotinai taikoma naujiems kurą deginantiems įrenginiams.

Taikymas esamiems kurą deginantiems įrenginiams gali būti ribotas dėl šilumos poreikio ir kurą deginančio įrenginio konfigūracijos (turimos erdvės)

h.

Energijos naudojimo integravimas keliuose dujų arba naftos telkiniuose

Naudojamas centrinis energijos šaltinis, iš kurio energija tiekiama kelioms atskirų dujų arba naftos telkinių platformoms

Taikymas gali būti ribotas dėl atskirų dujų arba naftos telkinių išsidėstymo ir dėl atskirų susijusių platformų darbo organizavimo, be kita ko, dėl gamybos planavimo, pradžios ir nutraukimo laiko tvarkaraščių suderinimo

GPGB 53.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą jūrinėse platformose deginant dujinį ir (arba) skystąjį kurą arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Pažangioji kontrolės sistema

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikymą seniems kurą deginantiems įrenginiams gali riboti būtinybė modernizuoti degimo sistemą ir (arba) kontrolės ir valdymo sistemą

b.

Sausieji mažai NOX išmetantys degikliai

Taikoma naujoms dujų turbinoms (standartinė įranga) atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su nevienoda kuro kokybe.

Taikymas esamoms dujų turbinoms gali būti ribotas dėl modernizavimo komplekto trūkumo (veikimas maža apkrova), platformos darbo organizavimo sudėtingumo ir turimos erdvės

c.

Lieso mišinio naudojimo koncepcija

Taikoma tik naujiems dujiniams varikliams

d.

Mažai NOX išmetantys degikliai

Taikoma tik katilams

GPGB 54.

Siekiant išvengti CO išmetimo į orą jūrinių platformų dujų turbinose degant dujiniam ir (arba) skystajam kurui arba sumažinti išmetamą jo kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Degimo optimizavimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Oksidacijos katalizatoriai

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Esamų kurą deginančių įrenginių modernizavimą gali riboti turimos erdvės trūkumas ir svorio apribojimai


32 lentelė

Su GPGB siejami jūrinių platformų atvirojo ciklo dujų turbinose degant dujiniam kurui į orą išmetamų NOX kiekiai

Kurą deginančio įrenginio tipas

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3) (182)

Ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Nauja dujų turbina, kurioje deginamas dujinis kuras (183)

15–50 (184)

Esama dujų turbina, kurioje deginamas dujinis kuras (183)

< 50–350 (185)

Orientacinis vidutinis ėminių ėmimo laikotarpiu išmetamo CO kiekis yra:

—

< 100 mg/Nm3 – esamoms jūrinių platformų dujų turbinoms, kuriose deginamas dujinis kuras ir kurios veikia ≥ 1 500 h per metus,

—

< 75 mg/Nm3 – naujoms jūrinių platformų dujų turbinoms, kuriose deginamas dujinis kuras.

5.   GPGB IŠVADOS, TAIKOMOS ĮVAIRŲ KURĄ DEGINANTIEMS ĮRENGINIAMS

5.1.   GPGB išvados dėl chemijos pramonės technologinio kuro deginimo

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados visuotinai taikomos chemijos pramonės technologinio kuro, deginamo atskirai, kartu ar vienu metu su kitu dujiniu ir (arba) skystuoju kuru, deginimui. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

5.1.1.   Bendras aplinkosauginis veiksmingumas

GPGB 55.

Siekiant padidinti bendrą aplinkosauginį chemijos pramonės technologinio kuro deginimo katiluose veiksmingumą, GPGB yra tinkamai derinti GPGB 6 ir toliau nurodytus metodus.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Pirminis chemijos pramonės technologinio kuro apdorojimas

Kurą deginančio įrenginio teritorijoje ar už jos ribų atliekamas pirminis kuro apdorojimas siekiant padidinti kuro deginimo aplinkosauginį veiksmingumą

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus dėl technologinio kuro savybių ir turimos erdvės

5.1.2.   Energinis efektyvumas

33 lentelė

Su GPGB siejami EE rodikliai, taikomi chemijos pramonės technologinio kuro deginimui katiluose

Kurą deginančio bloko tipas

Su GPGB siejami EE rodikliai (186)  (187)

Grynasis elektrinis naudingumas (%)

Bendras grynasis kuro naudingumas (%) (188)  (189)

Naujas blokas

Esamas blokas

Naujas blokas

Esamas blokas

Katilas, kuriame deginamas skystasis chemijos pramonės technologinis kuras, taip pat sumaišytas su mazutu, gazoliu ir (arba) kitu skystuoju kuru

> 36,4

35,6–37,4

80–96

80–96

Katilas, kuriame deginamas dujinis chemijos pramonės technologinis kuras, taip pat sumaišytas su gamtinėmis dujomis ir (arba) kitu dujiniu kuru

39–42,5

38–40

78–95

78–95

5.1.3.   Į orą išmetami NOX ir CO

GPGB 56.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą deginant chemijos pramonės technologinį kurą arba sumažinti išmetamą jų kiekį, kartu ribojant išmetamo CO kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Mažai NOX išmetantys degikliai

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Tiekiamo oro srauto dalijimas

c.

Tiekiamo kuro srauto dalijimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Norint taikyti tiekiamo kuro srauto dalijimą, kai naudojami skystojo kuro mišiniai, gali reikėti specialios konstrukcijos degiklių

d.

Dūmtakių dujų recirkuliacija

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Visuotinai taikoma naujiems kurą deginantiems įrenginiams.

Taikoma esamiems kurą deginantiems įrenginiams atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su chemijos įrenginio sauga

e.

Papildomas vandens arba garo tiekimas

Taikymas gali būti ribotas dėl vandens prieinamumo

f.

Kuro pasirinkimas

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti įvairių rūšių kuro ir alternatyviu technologinio kuro naudojimu

g.

Pažangioji kontrolės sistema

Taikymą seniems kurą deginantiems įrenginiams gali riboti būtinybė modernizuoti degimo sistemą ir (arba) kontrolės ir valdymo sistemą

h.

Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SNKR)

Taikoma esamiems kurą deginantiems įrenginiams atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su chemijos įrenginio sauga.

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Taikymas gali būti ribotas 500–1 500  h per metus veikiantiems kurą deginantiems įrenginiams, kai dažnai keičiamas kuras ir kai labai kinta apkrova

i.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Taikoma esamiems kurą deginantiems įrenginiams atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su dūmtakių konfigūracija, turima erdve ir chemijos įrenginio sauga.

Netaikoma kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų modernizuoti esamus kurą deginančius įrenginius, veikiančius 500–1 500  h per metus.

Nėra visuotinai taikoma < 100 MWth galios kurą deginantiems įrenginiams


34 lentelė

Su GPGB siejami katiluose deginant vien chemijos pramonės technologinį kurą (100 %) į orą išmetamų NOX kiekiai

Kurą deginančiame įrenginyje naudojamo kuro agregatinė būsena

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (190)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (191)

Dujinio ir skystojo kuro mišinys

30–85

80–290 (192)

50–110

100–330 (192)

Tik dujos

20–80

70–100 (193)

30–100

85–110 (194)

Esamiems įrenginiams, veikiantiems ≥ 1 500 h per metus, ir naujiems įrenginiams taikomas orientacinis metinis vidutinis išmetamo CO kiekis yra < 5–30 mg/Nm3.

5.1.4.   Į orą išmetami SOX, HCl ir HF

GPGB 57.

Siekiant sumažinti katiluose degant chemijos pramonės technologiniam kurui į orą išmetamų SOX, HCl ir HF kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Kuro pasirinkimas

Žr. apibūdinimą 8.4 skirsnyje

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti įvairių rūšių kuro ir alternatyviu technologinio kuro naudojimu

b.

Sorbento įpurškimas katile (į kūryklą arba pseudoverdantįjį sluoksnį)

Taikoma esamiems kurą deginantiems įrenginiams atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su dūmtakių konfigūracija, turima erdve ir chemijos įrenginio sauga.

Šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas ir jų desulfuravimas jūros vandeniu netaikomi kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų taikyti šlapiąjį dūmtakių dujų desulfuravimą ir jų desulfuravimą jūros vandeniu < 300 MWth galios kurą deginantiems įrenginiams ir modernizuoti 500–1 500  h per metus veikiančius kurą deginančius įrenginius, kad juose būtų taikomas minėtas desulfuravimas

c.

Sorbento įpurškimas dūmtakiuose

d.

Purškiamas sausasis absorbentas

e.

Šlapiasis dujų valymas

Žr. apibūdinimą 8.4 skirsnyje.

Šlapiasis dujų valymas taikomas HCl ir HF pašalinti, jei išmetamų SOX kiekiui sumažinti netaikomas šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas

f.

Šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas

Žr. apibūdinimą 8.4 skirsnyje

g.

Dūmtakių dujų desulfuravimas jūros vandeniu


35 lentelė

Su GPGB siejami katiluose deginant vien chemijos pramonės technologinį kurą (100 %) į orą išmetamo SO2 kiekiai

Kurą deginančio įrenginio tipas

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis (195)

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis (196)

Nauji ir esami katilai

10–110

90–200


36 lentelė

Su GPGB siejami katiluose degant chemijos pramonės technologiniam kurui į orą išmetamų HCl ir HF kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3)

HCl

HF

Vienų metų ėminių vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (197)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (197)

< 100

1–7

2–15 (198)

< 1–3

< 1–6 (199)

≥ 100

1–5

1–9 (198)

< 1–2

< 1–3 (199)

5.1.5.   Į orą išmetamos dulkės ir kietosiose dalelėse esantys metalai

GPGB 58.

Siekiant sumažinti katiluose degant chemijos pramonės technologiniam kurui į orą išmetamų dulkių, kietosiose dalelėse esančių metalų ir liekamųjų medžiagų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Elektrostatinis nusodintuvas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Rankovinis filtras

c.

Kuro pasirinkimas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje.

Naudojamas chemijos pramonės technologinio kuro ir pagalbinio kuro derinys, kurio vidutinis dulkių kiekis arba peleningumas yra nedidelis

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galimybe gauti įvairių rūšių kuro ir alternatyviu technologinio kuro naudojimu

d.

Sausojo arba pusiau sauso dūmtakių dujų desulfuravimo sistema

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje.

Metodas daugiausia naudojamas SOX, HCl ir (arba) HF kontrolei

Žr. taikymą, nurodytą GPGB 57

e.

Šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas


37 lentelė

Su GPGB siejami katiluose deginant vien iš chemijos pramonės technologinio dujinio ir skystojo kuro (100 %) sudarytą mišinį į orą išmetamų dulkių kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamų dulkių kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (200)

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys (201)

< 300

2–5

2–15

2–10

2–22 (202)

≥ 300

2–5

2–10 (203)

2–10

2–11 (202)

5.1.6.   Į orą išmetami lakieji organiniai junginiai ir polichlorintieji dibenzodioksinai ir dibenzofuranai

GPGB 59.

Siekiant sumažinti katiluose degant chemijos pramonės technologiniam kurui į orą išmetamų lakiųjų organinių junginių ir polichlorintųjų dibenzodioksinų ir dibenzofuranų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš GPGB 6 ir toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Aktyvintųjų anglių įpurškimas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje

Taikoma tik kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose naudojamas iš cheminių procesų, kuriems naudojamos chlorintosios medžiagos, gautas kuras.

Dėl SKR ir sparčiojo aušinimo taikymo žr. GPGB 56 ir GPGB 57

b.

Greitasis aušinimas taikant šlapiąjį dujų valymą arba dūmtakių dujų kondensatorių

Šlapiojo dujų valymo ir dūmtakių dujų kondensatoriaus apibūdinimą žr. 8.4 skirsnyje

c.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

SKR sistema pritaikoma ir yra didesnė nei SKR sistema, naudojama tik išmetamų NOX kiekiui sumažinti


38 lentelė

Su GPGB siejami katiluose deginant vien chemijos pramonės technologinį kurą (100 %) į orą išmetamų PCDD/F ir BLOA kiekiai

Teršalas

Vienetas

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai

Ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

PCDD/F (204)

ng I-TEQ/Nm3

< 0,012–0,036

BLOA

mg/Nm3

0,6–12

6.   GPGB IŠVADOS DĖL BENDRO ATLIEKŲ DEGINIMO

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados visuotinai taikomos bendram atliekų deginimui kurą deginančiuose įrenginiuose. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

Kai atliekos deginamos kartu su kuru, šiame skirsnyje nurodyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai taikomi visam susidariusių dūmtakių dujų kiekiui.

Be to, kai atliekos deginamos kartu su kuru, kuriam taikomas 2 skirsnis, 2 skirsnyje nustatyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai taip pat taikomi i) visam susidariusių dūmtakių dujų kiekiui ir ii) dūmtakių dujų kiekiui, susidariusiam degant kurui, kuriam taikomas tas skirsnis, naudojant Direktyvos 2010/75/ES VI priedo 4 dalyje nurodytą maišymo taisyklės formulę, kuriai reikalingi deginant atliekas susidariusių dūmtakių dujų kiekiui taikomi su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai nustatomi remiantis GPGB 61.

6.1.1.   Bendras aplinkosauginis veiksmingumas

GPGB 60.

Siekiant padidinti bendrą aplinkosauginį bendro atliekų deginimo kurą deginančiuose įrenginiuose veiksmingumą, užtikrinti degimo sąlygų stabilumą ir sumažinti į orą išmetamų teršalų kiekį GPGB yra taikyti GPGB 60 a punkte nurodytą metodą ir derinti GPGB 6 nurodytus metodus ir (arba) kitus toliau nurodytus metodus.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Atliekų priimtinumo nustatymas ir jų priėmimas

Įdiegiama atliekų, tinkamų deginti kurą deginančiame įrenginyje, priėmimo procedūra vadovaujantis atitinkamu GBGB, nurodytu Atliekų apdorojimo GPGB informaciniame dokumente. Priėmimo kriterijai nustatomi pagal esminius parametrus, tokius kaip šilumingumas, vandens kiekis, peleningumas, chloro ir fluoro, sieros, azoto, polichlorintųjų bifenilų, metalų (lakių (pvz., Hg, Tl, Pb, Co, Se) ir nelakių (pvz., V, Cu, Cd, Cr, Ni)), fosforo ir šarmų (kai naudojami šalutiniai gyvūniniai produktai) kiekis.

Siekiant užtikrinti reikiamas bendrai deginamų atliekų savybes ir patikrinti nustatytų esminių parametrų vertes, kiekvienai atliekų siuntai taikomos kokybės užtikrinimo sistemos (pvz., EN 15358 nepavojingam kietajam atgautajam kurui)

Taikoma visuotinai

b.

Atliekų atranka ir ribojimas

Kruopščiai parenkama atliekų rūšis ir masės srautas, kartu ribojant taršiausių atliekų, kurios gali būti bendrai deginamos, procentinę dalį. Ribojamas kurą deginančiame įrenginyje deginamų atliekų peleningumas, sieros, fluoro, gyvsidabrio ir (arba) chloro kiekis.

Ribojamas bendrai deginamų atliekų kiekis

Taikoma atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su valstybės narės atliekų tvarkymo politika

c.

Atliekų maišymas su pagrindiniu kuru

Veiksmingas atliekų ir pagrindinio kuro sumaišymas, nes nevienalyčio ar prastai sumaišyto kuro srautas arba netolygiai pasiskirstęs srautas gali turėti įtakos katilo užkūrimui ir degimui ir to reikėtų vengti

Atliekas ir pagrindinį kurą sumaišyti įmanoma tik tada, kai jų smulkinimo savybės yra panašios arba kai atliekų kiekis, palyginti su pagrindinio kuro kiekiu, yra labai mažas

d.

Atliekų džiovinimas

Atliekos prieš patekdamos į degimo kamerą padžiovinamos, kad būtų išlaikytas didelis katilo našumas

Taikymas gali būti ribotas dėl rekuperuojamos šilumos trūkumo, reikiamų degimo sąlygų arba atliekų drėgnio.

e.

Parengiamasis atliekų apdorojimas

Žr. metodus, apibūdintus Atliekų apdorojimo GPGB informaciniame dokumente ir Atliekų deginimo GPGB informaciniame dokumente, įskaitant malimą, pirolizę ir dujinimą

Dėl taikymo žr. Atliekų apdorojimo GPGB informacinį dokumentą ir Atliekų deginimo GPGB informacinį dokumentą

GPGB 61.

Siekiant išvengti didesnio išmetamųjų teršalų kiekio dėl bendro atliekų deginimo kurą deginančiuose įrenginiuose, GPGB yra imtis reikiamų priemonių, kad dėl bendro atliekų deginimo išsiskiriančiose dūmtakių dujose esančių išmetamųjų teršalų kiekis nebūtų didesnis nei taikant GPGB išvadas dėl atliekų deginimo.

GPGB 62.

Siekiant kuo labiau sumažinti bendro atliekų deginimo kurą deginančiuose įrenginiuose poveikį liekanų perdirbimui, GPGB yra taikant vieną iš GPGB 60 nurodytų metodų arba jų derinį arba apsiribojant tų atliekų frakcijų, kurioms degant išmetamų teršalų koncentracija panaši į degant kitam kurui išmetamų teršalų koncentraciją, bendru deginimu užtikrinti gerą gipso, pelenų ir šlako bei kitų liekanų kokybę atsižvelgiant į jų perdirbimui keliamus reikalavimus (taikomus įrenginiams, kuriuose atliekos nedeginamos).

6.1.2.   Energinis efektyvumas

GPGB 63.

Siekiant padidinti bendro atliekų deginimo energinį efektyvumą, GPGB yra tinkamai derinti GPGB 12 ir GPGB 19 nurodytus metodus atsižvelgiant į naudojamo pagrindinio kuro rūšį ir įrenginio konfigūraciją.

Su GPGB siejami EE rodikliai, taikomi bendram atliekų ir biomasės ir (arba) durpių deginimui, nurodyti 8 lentelėje, o taikomi bendram atliekų ir akmens anglių ir (arba) lignito deginimui – 2 lentelėje.

6.1.3.   Į orą išmetami NOX ir CO

GPGB 64.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą dėl bendro atliekų ir akmens anglių ir (arba) lignito deginimo arba sumažinti išmetamą jų kiekį, kartu ribojant išmetamo CO ir N2O kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš GPGB 20 nurodytų metodų arba jų derinį.

GPGB 65.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą dėl bendro atliekų ir biomasės ir (arba) durpių deginimo arba sumažinti išmetamą jų kiekį, kartu ribojant išmetamo CO ir N2O kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš GPGB 24 nurodytų metodų arba jų derinį.

6.1.4.   Į orą išmetami SOX, HCl ir HF

GPGB 66.

Siekiant išvengti SOX, HCl ir HF išmetimo į orą dėl bendro atliekų ir akmens anglių ir (arba) lignito deginimo arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš GPGB 21 nurodytų metodų arba jų derinį.

GPGB 67.

Siekiant išvengti SOX, HCl ir HF išmetimo į orą dėl bendro atliekų ir biomasės ir (arba) durpių deginimo arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš GPGB 25 nurodytų metodų arba jų derinį.

6.1.5.   Į orą išmetamos dulkės ir kietosiose dalelėse esantys metalai

GPGB 68.

Siekiant sumažinti dėl bendro atliekų ir akmens anglių ir (arba) lignito deginimo išmetamų dulkių ir kietosiose dalelėse esančių metalų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš GPGB 22 nurodytų metodų arba jų derinį.

39 lentelė

Su GPGB siejami dėl bendro atliekų ir akmens anglių ir (arba) lignito deginimo į orą išmetamų metalų kiekiai

Kurą deginančio įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia (MWth)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai

Vidurkinimo laikotarpis

Sb+As+Pb+Cr+Co+Cu+Mn+Ni+V (mg/Nm3)

Cd+Tl (μg/Nm3)

< 300

0,005–0,5

5–12

Ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

≥ 300

0,005–0,2

5–6

Vienų metų ėminių vidurkis

GPGB 69.

Siekiant sumažinti dėl bendro atliekų ir biomasės ir (arba) durpių deginimo išmetamų dulkių ir kietosiose dalelėse esančių metalų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš GPGB 26 nurodytų metodų arba jų derinį.

40 lentelė

Su GPGB siejami dėl bendro atliekų ir biomasės ir (arba) durpių deginimo į orą išmetamų metalų kiekiai

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai

(vienų metų ėminių vidurkis)

Sb +As + Pb + C r+ Co + Cu + Mn + Ni + V (mg/Nm3)

Cd+Tl (μg/Nm3)

0,075–0,3

< 5

6.1.6.   Į orą išmetamas gyvsidabris

GPGB 70.

Siekiant sumažinti dėl bendro atliekų ir biomasės, durpių, akmens anglių ir (arba) lignito deginimo išmetamo gyvsidabrio kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš GPGB 23 ir GPGB 27 nurodytų metodų arba jų derinį.

6.1.7.   Į orą išmetami lakieji organiniai junginiai ir polichlorintieji dibenzodioksinai ir dibenzofuranai

GPGB 71.

Siekiant sumažinti dėl bendro atliekų ir biomasės, durpių, akmens anglių ir (arba) lignito deginimo į orą išmetamų lakiųjų organinių junginių ir polichlorintųjų dibenzodioksinų ir dibenzofuranų kiekį, GPGB yra derinti GPGB 6 bei GPGB 26 ir toliau nurodytus metodus.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Aktyvintųjų anglių įpurškimas

Žr. apibūdinimą 8.5 skirsnyje.

Šis procesas grindžiamas tuo, kad aktyvintosios anglys adsorbuoja teršalų molekules

Taikoma visuotinai

b.

Greitasis aušinimas taikant šlapiąjį dujų valymą arba dūmtakių dujų kondensatorių

Šlapiojo dujų valymo ir dūmtakių dujų kondensatoriaus apibūdinimą žr. 8.4 skirsnyje

c.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

SKR sistema pritaikoma ir yra didesnė nei SKR sistema, naudojama tik išmetamų NOX kiekiui sumažinti

Dėl taikymo žr. GPGB 20 ir GPGB 24


41 lentelė

Su GPGB siejami dėl bendro atliekų ir akmens anglių ir (arba) lignito deginimo į orą išmetamų PCDD/F ir BLOA kiekiai

Kurą deginančio įrenginio tipas

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai

PCDD/F (ng I-TEQ/Nm3)

BLOA (mg/Nm3)

Ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Metinis vidurkis

Paros vidurkis

Biomasę, durpes, akmens anglis ir (arba) lignitą deginantis įrenginys

< 0,01–0,03

< 0,1–5

0,5–10

7.   GPGB IŠVADOS DĖL DUJINIMO

Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados visuotinai taikomos visiems dujinimo įrenginiams, tiesiogiai susijusiems su kurą deginančiais įrenginiais, ir IDKC įrenginiams. Jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.

7.1.1.   Energinis efektyvumas

GPGB 72.

Siekiant padidinti IDKC ir dujinimo blokų energinį efektyvumą, GPGB yra taikyti vieną iš GPGB 12 ir toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Dujinimo proceso šilumos rekuperavimas

Kadangi norint išvalyti sintezės dujas jas reikia ataušinti, galima rekuperuoti energiją ir tokiu būdu papildomai gauti garo, kuris tiekiamas garo turbinos ciklui, ir pagaminti daugiau elektros energijos

Taikoma tik IDKC blokams ir dujinimo blokams, tiesiogiai susietiems su katilais, kai prieš patekdamos į katilą sintezės dujos apdorojamos, o tam jas reikia ataušinti

b.

Dujinimo ir degimo procesų integravimas

Blokas gali būti suprojektuotas visiškai integruojant oro tiekimo bloką ir dujų turbiną, kai visas į oro tiekimo bloką tiekiamas oras gaunamas iš dujų turbinos kompresoriaus

Dėl integruotam įrenginiui būtino lankstumo greitai tiekti į tinklą elektros energiją, kai jos negali tiekti energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančios elektrinės, taikymas apsiriboja IDKC blokais

c.

Sausos žaliavos tiekimo sistema

Siekiant padidinti dujinimo proceso energinį efektyvumą, kurui į dujinimo įrenginį tiekti naudojama sausa sistema

Taikoma tik naujiems blokams

d.

Aukštatemperatūris ir didžiaslėgis dujinimas

Taikomas dujinimo esant aukštai temperatūrai ir dideliam slėgiui metodas, kad energijos konversija būtų kuo efektyvesnė

Taikoma tik naujiems blokams

e.

Konstrukcijos patobulinimai

Konstrukcijos patobulinimai, kaip antai:

—

dujinimo įrenginio atsparumo ugniai ir (arba) aušinimo sistemos modifikavimas,

—

plėstuvo įrengimas energijai iš sintezės dujų rekuperuoti sumažėjus jų slėgiui prieš deginimą

Visuotinai taikoma IDKC blokams


42 lentelė

Su GPGB siejami EE rodikliai, taikomi dujinimo ir IDKC blokams

Kurą deginančio bloko konfigūracijos tipas

Su GPGB siejami EE rodikliai

IDKC bloko grynasis elektrinis naudingumas (%)

Naujo arba esamo dujinimo bloko bendras grynasis kuro naudingumas (%)

Naujas blokas

Esamas blokas

Dujinimo blokas, tiesiogiai susietas su katilu (prieš patekdamos į katilą sintezės dujos neapdorojamos)

Su GPGB siejamas EE rodiklis nenustatytas

> 98

Dujinimo blokas, tiesiogiai susietas su katilu (prieš patekdamos į katilą sintezės dujos apdorojamos)

Su GPGB siejamas EE rodiklis nenustatytas

> 91

IDKC blokas

Su GPGB siejamas EE rodiklis nenustatytas

34–46

> 91

7.1.2.   Į orą išmetami NOX ir CO

GPGB 73.

Siekiant išvengti NOX išmetimo į orą iš IDKC įrenginių arba sumažinti išmetamą jų kiekį, kartu ribojant išmetamo CO kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Degimo optimizavimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikoma visuotinai

b.

Papildomas vandens arba garo tiekimas

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje.

Šiam tikslui pakartotinai panaudojamas tam tikras vidutinio slėgio garo iš garo turbinos kiekis

Taikoma tik IDKC įrenginio dujų turbinai.

Taikymas gali būti ribotas dėl vandens prieinamumo

c.

Sausieji mažai NOX išmetantys degikliai

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Taikoma tik IDKC įrenginio dujų turbinai.

Visuotinai taikoma naujiems IDKC įrenginiams.

Esamiems IDKC įrenginiams taikoma atskirais atvejais, jeigu turimas modernizavimo komplektas. Netaikoma sintezės dujoms, kuriose vandenilis sudaro > 15 %

d.

Sintezės dujų skiedimas atliekiniu azotu iš oro tiekimo bloko

Oro tiekimo bloke atskiriami ore esantys deguonis ir azotas, kad į dujinimo įrenginį būtų tiekiamas geros kokybės deguonis. Šis oro tiekimo bloko atskirtas azotas panaudojamas degimo temperatūrai dujų turbinoje mažinti – jis sumaišomas su sintezės dujomis prieš jų deginimą

Taikoma tik tada, kai dujinimo procese naudojamas oro tiekimo blokas

e.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Žr. apibūdinimą 8.3 skirsnyje

Netaikoma IDKC įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

Esamų IDKC įrenginių modernizavimą gali riboti turimos erdvės trūkumas.

Gali būti techninių ir ekonominių apribojimų modernizuoti esamus IDKC įrenginius, veikiančius 500–1 500  h per metus


43 lentelė

Su GPGB siejami iš IDKC įrenginių į orą išmetamų NOX kiekiai

IDKC įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (mg/Nm3)

Metinis vidurkis

Paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys

Naujas įrenginys

Esamas įrenginys

≥ 100

10–25

12–45

1–35

1–60

Esamiems įrenginiams, veikiantiems ≥ 1 500 h per metus, ir naujiems įrenginiams taikomas orientacinis metinis vidutinis išmetamo CO kiekis yra < 5–30 mg/Nm3.

7.1.3.   Į orą išmetami SOX

GPGB 74.

Siekiant sumažinti iš IDKC įrenginių išmetamų SOX kiekį, GPGB yra taikyti toliau nurodytą metodą.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Sieringųjų dujų šalinimas

Dujinimo žaliavos sieros junginiai iš sintezės dujų šalinami sieringųjų dujų šalinimo būdu, pvz., naudojant COS (ir HCN) hidrolizės reaktorių ir taikant H2S absorbciją tirpikliu, pvz., metildietanolaminu. Atsižvelgiant į rinkos poreikius siera iš tų junginių išgaunama arba kaip skysto arba kieto pavidalo elementinė siera (pvz., naudojant Klauso įrenginį), arba kaip sieros rūgštis

Taikymas gali būti ribotas biomasę deginančiuose IDKC įrenginiuose, nes sieros kiekis biomasėje labai mažas

Su GPGB siejamas iš ≥ 100 MWth galios IDKC įrenginių į orą išmetamo SO2 kiekis (metinis vidurkis) yra 3–16 mg/Nm3.

7.1.4.   Į orą išmetamos dulkės, kietosiose dalelėse esantys metalai, amoniakas ir halogenai

GPGB 75.

Siekiant išvengti dulkių, kietosiose dalelėse esančių metalų, amoniako ir halogenų išmetimo į orą iš IDKC įrenginių arba sumažinti išmetamą jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.

Metodas

Apibūdinimas

Taikymas

a.

Sintezės dujų filtravimas

Dulkių šalinimas naudojant lakiųjų pelenų ciklonus, rankovinius filtrus, elektrostatinius nusodintuvus ir (arba) žvakinius filtrus lakiesiems pelenams ir nekonvertuotai angliai pašalinti. Rankoviniai filtrai ir elektrostatiniai nusodintuvai naudojamai, kai sintezės dujų temperatūra neviršija 400 °C

Taikoma visuotinai

b.

Sintezės dujų dervų ir pelenų recirkuliacija į dujinimo įrenginį

Neperdirbtose sintezės dujose susidariusios anglingos dervos ir pelenai atskiriami ciklonuose ir grąžinami į dujinimo įrenginį, jei sintezės dujų temperatūra dujinimo įrenginio išleidimo angoje yra nedidelė (< 1 100  °C)

c.

Sintezės dujų plovimas

Sintezės dujos, praėjusios ankstesnius dulkių šalinimo etapus, leidžiamos per drėgnąjį dujų plautuvą (skruberį), kuriame atskiriami chloridai, amoniakas, kietosios dalelės ir halogenidai


44 lentelė

Su GPGB siejami iš IDKC įrenginių į orą išmetamų dulkių ir kietosiose dalelėse esančių metalų kiekiai

IDKC įrenginio bendra nominalioji šiluminė galia

(MWth)

Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai

Sb + As + Pb + Cr + Co + Cu + Mn + Ni + V (mg/Nm3)

(ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

Hg (μg/Nm3)

(ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis)

Dulkės (mg/Nm3)

(metinis vidurkis)

≥ 100

< 0,025

< 1

< 2,5

8.   METODŲ APIBŪDINIMAS

8.1.   Bendrieji metodai

Metodas

Apibūdinimas

Pažangioji kontrolės sistema

Kompiuterinė automatinė sistema, naudojama degimo veiksmingumui kontroliuoti ir padedanti išvengti teršalų išmetimo ir (arba) sumažinti jų kiekį. Apima ir efektyviąją stebėseną.

Degimo optimizavimas

Priemonės, kurių imamasi, kad energijos konversija, pvz., krosnyje arba katile, būtų kuo veiksmingesnė, o teršalų (visų pirma CO) išmetama kuo mažiau. Tai pasiekiama derinant įvairius metodus, įskaitant gerai sukonstruotą degimo įrangą, temperatūros optimizavimą (pvz., efektyvų kuro ir degimo oro maišymą) ir buvimo degimo zonoje laiką, ir pažangiąją kontrolės sistemą.

8.2.   Energinio efektyvumo didinimo metodai

Metodas

Apibūdinimas

Pažangioji kontrolės sistema

Žr. 8.1 skirsnį.

Kogeneracijos galimybės numatymas

Priemonės, kurių imamasi, kad vėliau reikšmingą šilumos kiekį būtų galima perduoti suvartoti ne gamybos vietoje, o tai padėtų sumažinti suvartojamos pirminės energijos kiekį bent 10 %, palyginti su kiekiu, suvartojamu atskirai gaminant šilumą ir elektros energiją. Tam reikia nustatyti konkrečius garo sistemos taškus, iš kurių gali būti imamas garas, ir išlaikyti prieigos prie jų galimybę, taip pat numatyti pakankamai erdvės, kad vėliau būtų galima įrengti vamzdynus, šilumokaičius, papildomą vandens demineralizavimo įrangą, rezervinius katilus ir atgalinio slėgio turbinas. Atnaujinti tinkamos sistemos yra pagalbinės įrangos sistemos ir valdymo (matuoklių) sistemos. Atgalinio slėgio turbiną (-as) taip pat įmanoma prijungti vėliau.

Kombinuotasis ciklas

Dviejų ar daugiau termodinaminių ciklų, pvz., Braitono ciklo (dujų turbina/degimo variklis) ir Renkino ciklo (garo turbina/katilas) derinimas siekiant pirmojo ciklo šilumos nuostolius dėl dūmtakių dujų paversti naudingąja kito ciklo (-ų) energija.

Degimo optimizavimas

Žr. 8.1 skirsnį.

Dūmtakių dujų kondensatorius

Šilumokaitis, kuriame vandenį pašildo dūmtakių dujos prieš jį pašildant garo kondensatoriuje. Dūmtakių dujas aušinant šildymo vandeniu jose esantys garai kondensuojasi. Dūmtakių dujų kondensatorius naudojamas ir kurą deginančio bloko energiniam efektyvumui didinti, ir teršalams, tokiems kaip dulkės SOX, HCl ir HF, pašalinti.

Technologinių dujų tvarkymo sistema

Sistema, leidžianti į kurą deginančius įrenginius nukreipti geležies ir plieno pramonės technologines dujas, kurias galima panaudoti kaip kurą (pvz., aukštakrosnės dujas, koksavimo dujas, deguoninio konverterio dujas), jei tokio kuro turima ir jei integruotoje plieno liejykloje yra tam tinkamas kurą deginantis įrenginys.

Superkritinės garo sąlygos

Naudojamas garo kontūras, įskaitant garo pakartotinio pašildymo sistemas, kuriuose garas gali pasiekti didesnį kaip 220,6 barų slėgį ir aukštesnę kaip 540 °C temperatūrą.

Ultrasuperkritinės garo sąlygos

Naudojamas garo kontūras, įskaitant garo pakartotinio pašildymo sistemas, kuriuose garas gali pasiekti didesnį kaip 250–300 barų slėgį ir aukštesnę kaip 580–600 °C temperatūrą.

Kondensacinis dūmtakis

Dūmtakio konstrukcija, leidžianti kondensuotis dūmtakių dujose esantiems vandens garams ir taip išvengti antrinio dūmtakių dujų pašildymo po šlapiojo jų desulfuravimo.

8.3.   Į orą išmetamų NOX ir (arba) CO kiekio mažinimo metodai

Metodas

Apibūdinimas

Pažangioji kontrolės sistema

Žr. 8.1 skirsnį.

Tiekiamo oro srauto dalijimas

Kelių skirtingos deguonies koncentracijos degimo zonų sukūrimas degimo kameroje siekiant mažinti išmetamų NOX kiekį ir optimizuoti degimą. Taikant šį metodą pirminio degimo zonoje vyksta substechiometrinis degimas (t. y. susidaro deguonies trūkumas), o antrinio degimo zonoje (kurioje yra deguonies perteklius) degimas suintensyvinamas. Kai kurių senų mažų katilų galingumą gali reikėti sumažinti, kad būtų galima taikyti tiekiamo oro srauto dalijimą.

Bendro išmetamų NOX ir SOX kiekio mažinimo metodai

Kompleksinių ir integruotų taršos mažinimo metodų taikymas siekiant sumažinti bendrą NOX, SOX, o neretai ir kitų dūmtakių dujose esančių teršalų kiekį, pvz., aktyvintųjų anglių naudojimas ir bendras sieros oksidų ir azoto oksidų šalinimas. Jie gali būti taikomi atskirai arba kartu su kitais pirminiais metodais, taikomais miltelių pavidalo akmens anglimis kūrenamuose katiluose.

Degimo optimizavimas

Žr. 8.1 skirsnį.

Sausieji mažai NOX išmetantys degikliai

Dujų turbinų degikliai, kuriais deginamas kuras ir oras sumaišomi prieš patekdami į degimo zoną. Kurą ir orą sumaišant prieš degimą, temperatūra tolygiai pasiskirsto ir pasiekiama žemesnė liepsnos temperatūra, o tai leidžia sumažinti išmetamų NOX kiekį.

Dūmtakių dujų arba išmetamųjų dujų recirkuliacija

Dalis dūmtakių dujų grąžinama į degimo kamerą ir pakeičia dalį šviežio degimo oro, darydamos dvejopą poveikį – mažėja temperatūra ir ribojamas azoto oksidacijai naudojamo O2 kiekis, todėl susidaro mažiau NOX. Tuo tikslu dūmtakių dujos iš kūryklos tiekiamos į degiklį, kad sumažėtų deguonies kiekis ir kartu liepsnos temperatūra. Naudojami specialūs degikliai arba taikomos kitos nuostatos, pagrįsti vidine degimo dujų recirkuliacija, dėl kurios mažėja liepsnos vidinės dalies temperatūra ir deguonies kiekis karščiausioje liepsnos dalyje.

Kuro pasirinkimas

Kuro, kuriame yra mažai azoto, naudojimas.

Tiekiamo kuro srauto dalijimas

Metodas grindžiamas liepsnos temperatūros sumažinimu arba lokalizuotų degimo židinių sudarymu degimo kameroje sukuriant kelias degimo zonas taikant įvairius oro ir kuro įpurškimo lygius. Mažesnių įrenginių modernizavimas gali būti ne toks efektyvus kaip didesnių įrenginių.

Lieso mišinio naudojimo koncepcija ir pažangioji lieso mišinio naudojimo koncepcija

Aukščiausios liepsnos temperatūros reguliavimas naudojant liesą mišinį yra pagrindinė degimo koncepcija, taikoma NOX susidarymui dujiniuose varikliuose mažinti. Naudojant liesą mišinį zonose, kuriose susidaro NOX, sumažinamas kuro ir oro santykis, todėl aukščiausia liepsnos temperatūra yra žemesnė nei stechiometrinė adiabatinė liepsnos temperatūra ir susidaro mažiau NOX. Optimizuota ši koncepcija vadinama pažangiąja lieso mišinio naudojimo koncepcija.

Mažai NOx išmetantys degikliai

Šis metodas (įskaitant labai mažai NOX išmetančius, arba pažangiuosius, degiklius) grindžiamas aukščiausios liepsnos temperatūros mažinimu; katilų degikliai suprojektuoti taip, kad degimas lėtinamas, bet yra geresnis ir atiduodama daugiau šilumos (didesnė liepsnos spinduliavimo geba). Dėl oro ir kuro maišymo yra mažiau deguonies ir sumažėja aukščiausia liepsnos temperatūra, todėl kure esantis azotas lėčiau virsta NOX, sulėtėja terminis NOX susidarymas, bet išlaikomas didelis degimo veiksmingumas. Tai gali būti siejama su modifikuota kūryklos degimo kameros konstrukcija. Labai mažai NOX išmetančių degiklių konstrukcija apima pakopinį degimą (tiekiamo oro/kuro srauto dalijimą) ir kūryklos dujų recirkuliaciją (vidinę dūmtakių dujų recirkuliaciją). Kai modernizuojami seni įrenginiai, metodo efektyvumui įtakos gali turėto katilo konstrukcija.

Dyzeliniuose varikliuose taikoma degimo išmetant mažai NOX koncepcija

Metodą sudaro vidinių variklio modifikacijų derinys, pvz., degimo ir kuro įpurškimo optimizavimas (labai uždelstas kuro įpurškimas ir labai ankstyvas oro įleidimo vožtuvo uždarymas), turboįpūtimas arba Milerio ciklas.

Oksidacijos katalizatoriai

Katalizatorių (kuriuose paprastai yra tauriųjų metalų, tokių kaip paladis arba platina) naudojimas anglies monoksidui ir nesudegusiems angliavandeniliams oksiduoti, kad susidarytų CO2 ir vandens garai.

Degimo oro temperatūros mažinimas

Aplinkos temperatūros degimo oro naudojimas. Degimo oras nepašildomas rekuperuojamo oro šildytuvu.

Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR)

Selektyvioji azoto oksidų redukcija amoniaku arba karbamidu veikiant katalizatoriui. Taikant šį metodą, katalizatoriaus kameroje reaguodami su amoniaku (paprastai vandeniniu tirpalu) užtikrinant tinkamiausią veikimo temperatūrą (apie 300–450 °C) NOX redukuojami į azotą. Gali būti naudojami keli katalizatoriaus sluoksniai. Geresnė NOX redukcija gaunama naudojant kelis katalizatoriaus sluoksnius. Kai apkrova nedidelė arba kai dūmtakių dujų temperatūros intervalas labai platus, gali būti taikoma modulinė šio metodo koncepcija ir naudojami specialūs katalizatoriai arba atliekamas pakaitinimas. Dūmtakyje taikoma arba nuotėkio SKR – metodas, kai SNKR derinama su galutinės grandies SKR nesureagavusio amoniako išsiskyrimui iš SNKR bloko sumažinti.

Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SNKR)

Selektyvioji azoto oksidų redukcija amoniaku arba karbamidu nenaudojant katalizatoriaus. Naudojant šį metodą, aukštoje temperatūroje reaguodami su amoniaku ar karbamidu NOX redukuojami į azotą. Kad reakcija būtų optimali, turi būti užtikrinama 800–1 000  °C temperatūra.

Papildomas vandens arba garo tiekimas

Vanduo arba garas naudojamas kaip skiediklis, kad degimo temperatūra dujų turbinose, varikliuose arba katiluose sumažėtų ir būtų stabdomas terminis NOX susidarymas. Jų arba įmaišoma į kurą prieš jį deginant (kuro emulsija, drėkinimas arba sotinimas) arba tiesiogiai įpurškiama į degimo kamerą (vandens arba garo įpurškimas).

8.4.   Į orą išmetamų SOX HCl ir (arba) HF kiekio mažinimo metodai

Metodas

Apibūdinimas

Sorbento įpurškimas katile (į kūryklą arba pseudoverdantįjį sluoksnį)

Tiesioginis sausojo sorbento įpurškimas į degimo kamerą arba magnio arba kalcio pagrindu pagaminto adsorbento naudojimas pseudoverdančiojo sluoksnio katile. Dūmtakių dujose arba pseudoverdančiojo sluoksnio katile sorbento dalelių paviršius reaguoja su SO2. Metodas daugiausia taikomas kartu su dulkių sulaikymo technologija.

Cirkuliacinio pseudoverdančiojo sluoksnio sausasis skruberis

Dūmtakių dujos iš katilo oro pašildymo įrenginio prateka per apatinėje dalyje esantį cirkuliacinio pseudoverdančiojo sluoksnio absorberį ir kyla aukštyn pro Venturio sekciją, kur į dūmtakių dujų srautą atskirai įpurškiama kietojo sorbento ir vandens. Metodas daugiausia taikomas kartu su dulkių sulaikymo technologija.

Bendro išmetamų NOX ir SOX kiekio mažinimo metodai

Žr. 8.3 skirsnį.

Sorbento įpurškimas dūmtakiuose

Miltelinio sorbento įpurškimas į dūmtakių dujų srautą ir dispergavimas. Sorbentas (pvz., natrio karbonatas, natrio bikarbonatas, gesintos kalkės) reaguoja su sieringosiomis dujomis (pvz., dujiniais sieros junginiais ir HCl) ir susidaro kietoji medžiaga, kuri pašalinama taikant dulkių sulaikymo technologiją (rankovinį filtrą arba elektrostatinį nusodintuvą). Sorbento įpurškimo dūmtakiuose metodas daugiausia taikomas kartu su rankoviniu filtru.

Dūmtakių dujų kondensatorius

Žr. 8.2 skirsnį.

Kuro pasirinkimas

Kuro, kuriame yra mažai sieros, chloro ir (arba) fluoro, naudojimas.

Technologinių dujų tvarkymo sistema

Žr. 8.2 skirsnį.

Dūmtakių dujų desulfuravimas jūros vandeniu

Specialus neregeneruojamasis šlapiasis dujų valymas pasinaudojant natūraliu jūros vandens šarmingumu sieringiems dūmtakių dujų junginiams absorbuoti. Paprastai prieš tai reikia sulaikyti dulkes.

Purškiamas sausasis absorbentas

Šarminio reagento suspensija arba tirpalas įpurškiami į dūmtakių dujų srautą ir jame pasklinda. Medžiaga reaguoja su dujiniais sieros junginiais ir susidaro kietoji medžiaga, kuri pašalinama taikant dulkių sulaikymo technologiją (rankovinį filtrą arba elektrostatinį nusodintuvą). Purškiamas sausasis absorbentas daugiausia naudojamas kartu su rankoviniu filtru.

Šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas

Dujų valymo metodas arba metodų derinys, kuriais sieros oksidai iš dūmtakių dujų pašalinami vykstant įvairiems procesams, kuriems paprastai naudojamas šarminis sorbentas dujiniam SO2 sugerti ir paversti kietąja medžiaga. Naudojant šlapiojo dujų valymo metodą dujiniai junginiai ištirpdomi tinkamame skystyje (vandenyje ar šarmo tirpale). Vienu metu galima šalinti ir kietuosius, ir dujinius junginius. Ištekėjusios iš drėgnojo dujų plautuvo dūmtakių dujos prisotinamos vandens; prieš išmetant dūmtakių dujas būtina atskirti lašelius. Gautas skystis nuteka į nuotekų valymo įrenginį, o netirpiosios medžiagos surenkamos nusodinimo ar filtravimo būdu.

Šlapiasis dujų valymas

Skysčio, paprastai vandens arba vandeninio tirpalo, naudojimas sieringiems junginiams iš dūmtakių dujų absorbuoti.

8.5.   Į orą išmetamų dulkių, metalų, įskaitant gyvsidabrį, ir (arba) PCDD/F kiekio mažinimo metodai

Metodas

Apibūdinimas

Rankovinis filtras

Rankoviniai arba audekliniai filtrai pagaminti iš akytojo austinio ar veltinio audinio, per kurį leidžiamos dujos, kad iš jų būtų pašalintos kietosios dalelės. Naudojant rankovinį filtrą privaloma pasirinkti reikiamą audeklą, kuris atitiktų išmetamųjų dujų savybes ir didžiausią darbinę temperatūrą.

Sorbento įpurškimas katile (į kūryklą arba pseudoverdantįjį sluoksnį)

Žr. bendrąjį apibūdinimą 8.4 skirsnyje. Šis metodas duodą papildomą naudą – padeda mažinti išmetamą dulkių ir metalų kiekį.

Anglinio sorbento (aktyvintųjų anglių arba halogenintų aktyvintųjų anglių) įpurškimas į dūmtakių dujas

Gyvsidabrio ir (arba) PCDD/F adsorbcija angliniais sorbentais, pavyzdžiui, (halogentintomis) aktyvintosiomis anglimis, chemiškai apdorojant arba neapdorojant. Sorbento įpurškimo sistema gali būti patobulinta įtaisant papildomą rankovinį filtrą.

Sausojo arba pusiau sauso dūmtakių dujų desulfuravimo sistema

Žr. bendrąjį kiekvieno metodo (purškiamas sausasis absorbentas, sorbento įpurškimas dūmtakiuose, cirkuliacinio pseudoverdančiojo sluoksnio sausasis skruberis) apibūdinimą 8.4 skirsnyje. Šis metodas duodą papildomą naudą – padeda mažinti išmetamą dulkių ir metalų kiekį.

Elektrostatinis nusodintuvas

Elektrostatinių nusodintuvų veikimo principas – kietosios dalelės įelektrinamos ir atskiriamos veikiant elektriniam laukui. Elektrostatinius nusodintuvus galima naudoti labai įvairiomis sąlygomis. Taršos mažinimo veiksmingumas paprastai priklauso nuo laukų skaičiaus, buvimo trukmės (dydžio), katalizatoriaus savybių ir prieš nusodintuvą įrengtų įtaisų dalelėms šalinti. Paprastai elektrostatiniuose nusodintuvuose yra du–penki laukai. Moderniausiuose (didelio našumo) elektrostatiniuose nusodintuvuose būna iki septynių laukų.

Kuro pasirinkimas

Kuro, kuriame yra mažai pelenų arba metalų (pvz., gyvsidabrio), naudojimas.

Multiciklonai

Viename ar keliuose korpusuose sumontuotų išcentrine jėga grindžiamo dulkių sulaikymo sistemų rinkinys dalelėms iš nešančiųjų dujų išskirti.

Halogenintųjų priedų, įmaišomų į kurą arba įpurškiamų į kūryklą, naudojimas

Halogeninių junginių (pvz., bromintųjų priedų) įpurškimas į kūryklą, kad elementinis gyvsidabris virstų tirpiais ar dalelių pavidalo junginiais ir jį būtų galima lengviau pašalinti galutinės grandies taršos mažinimo sistemose.

Šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas

Žr. bendrąjį apibūdinimą 8.4 skirsnyje. Šis metodas duodą papildomą naudą – padeda mažinti išmetamą dulkių ir metalų kiekį.

8.6.   Į vandenį išmetamų teršalų kiekio mažinimo metodai.

Metodas

Apibūdinimas

Adsorbcija aktyvintosiomis anglimis

Tirpių teršalų sulaikymas kietų, labai akytų dalelių (adsorbento) paviršiuje. Paprastai organinių junginių ir gyvsidabrio adsorbcijai naudojamos aktyvintosios anglys.

Aerobinis biologinis valymas

Biologinė ištirpusių organinių teršalų oksidacija deguonimi, naudojantis mikroorganizmų medžiagų apykaita. Kai nuotekose yra ištirpusio deguonies (kurio įleidžiama oro pavidalu arba gryno), organiniai komponentai suskaidomi į anglies dioksidą ir vandenį arba virsta kitais metabolitais ir biomase. Tam tikromis sąlygomis vyksta ir aerobinė nitrifikacija, kai mikroorganizmai suskaido amonį (NH4 +) į tarpinį nitritą (NO2 –), kuris vėliau suskyla į nitratą (NO3 –).

Bedeguonis arba anaerobinis valymas

Biologinė teršalų redukcija, naudojantis mikroorganizmų medžiagų apykaita (pvz., nitratai (NO3 -) redukuojami į elementinį dujinį azotą, oksiduotos formos gyvsidabris redukuojamas į elementinį gyvsidabrį).

Iš šlapiojo valymo sistemų išleidžiamų nuotekų bedeguonis (anaerobinis) valymas paprastai atliekamas stacionariosios plėvelės bioreaktoriuose, kuriuose kaip nešiklis naudojamos aktyvintosios anglys.

Bedeguonis (anaerobinis) biologinis valymas gyvsidabriui pašalinti taikomas kartu su kitais metodais.

Koaguliacija ir flokuliacija

Koaguliacija ir flokuliacija naudojamos nuotekose skendinčioms kietosioms dalelėms atskirti ir dažnai atliekamos vienas po kito einančiais etapais. Koaguliacija atliekama pridedant koaguliantų, kurių krūvis priešingas skendinčių kietųjų dalelių krūviui. Flokuliacija atliekama pridedant polimerų, kad vieni su kitais susidūrę labai maži dribsneliai sukibtų į didesnius dribsnius.

Kristalizacija

Joninių teršalų šalinimas iš nuotekų jiems kristalizuojantis ant kristaliklio, pvz., smėlio arba mineralų, pseudoverdančiojo sluoksnio procese.

Filtravimas

Nuotekose esančių kietųjų medžiagų atskyrimas praleidžiant jas per akytąją terpę. Filtravimas apima įvairius metodus, pvz., filtravimą smėliu, mikrofiltravimą ir ultrafiltravimą.

Flotacija

Nuotekose esančių kietųjų ar skystųjų dalelių atskyrimas joms prikimbant prie dujų, paprastai oro, burbuliukų. Plūdriosios dalelės kaupiasi vandens paviršiuje ir surenkamos graibštais.

Jonų mainai

Joninių teršalų atskyrimas nuo nuotekų ir pakeitimas priimtinesniais jonais naudojant jonitą. Šie teršalai laikinai sulaikomi, o vėliau išleidžiami į regeneravimo arba atbulinio plovimo skystį.

Neutralizacija

Nuotekų pH koregavimas pridedant cheminių medžiagų, kol pasiekiamas neutralus pH lygis (maždaug 7). Paprastai pH padidinti naudojamas natrio hidroksidas (NaOH) arba kalcio hidroksidas (Ca(OH)2), o pH sumažinti – sieros rūgštis (H2SO4), druskos rūgštis (HCl) arba anglies dioksidas (CO2). Vykstant neutralizacijai gali susidaryti kai kurių teršalų nuosėdos.

Alyvos ir vandens atskyrimas

Neemulsinės alyvos pašalinimas iš nuotekų gravitacinio atskyrimo būdu naudojant tokius įtaisus, kaip API separatorius, banguotosios plokštės gaudyklė arba lygiagrečiosios plokštės gaudyklė. Atskyrus alyvą ir vandenį paprastai atliekama flotacija, po kurių seka koaguliacija ir flokuliacija. Kai kada prieš atskiriant alyvą ir vandenį reikia suardyti emulsiją (deemulsacija).

Oksidavimas

Teršalų skaidymas cheminiais oksidatoriais į panašius junginius, kurie yra ne tokie kenksmingi ir (arba) kuriuos lengviau pašalinti. Valant iš šlapiojo valymo sistemų išleidžiamas nuotekas, sulfitams (SO3 2–) oksiduoti į sulfatus (SO4 2–) gali būti naudojamas oras.

Nusodinimas

Ištirpusių teršalų pavertimas netirpiais junginiais pridedant cheminių nusodiklių. Tada susidariusios kietosios nuosėdos atskiriamos sedimentacijos, flotacijos ar filtravimo metodu. Metalam nusodinti paprastai naudojamos kalkės, dolomitas, natrio hidroksidas, natrio karbonatas, natrio sulfidas ir organiniai sulfidai. Sulfatams arba fluoridams nusodinti naudojamos kalcio druskos (išskyrus kalkes).

Sedimentacija

Skendinčių kietųjų medžiagų atskyrimas veikiant sunkio jėga.

Stripingas

Lakių teršalų (pvz., amoniako) pašalinimas iš nuotekų veikiant stipriu dujų srautu ir taip juos perkeliant į dujinę fazę. Paskiau stripingo dujos išvalomos ir iš jų pašalinti teršalai gali būti vėl naudojami.

(*1)  Decisión de Ejecución 2012/249/UE de la Comisión, de 7 de mayo de 2012, relativa a la determinación de los períodos de arranque y de parada a efectos de la Directiva 2010/75/UE del Parlamento Europeo y el Consejo, sobre las emisiones industriales (DO L 123 de 9.5.2012, p. 44).

(1)  Jei dėl ėminių ėmimo arba analizės apribojimų 30 min. matuoti netinka, naudojamas tinkamas ėminių ėmimo laikotarpis. Matuojant PCDD/F, taikomas 6–8 val. ėminių ėmimo laikotarpis.

(2)  Jei kogeneraciniuose blokuose dėl techninių priežasčių eksploatacinio bandymo negalima atlikti jiems veikiant visa apkrova, nustačius, kad gamintų kuo daugiau šilumos, bandymą galima papildyti arba pakeisti skaičiavimais, naudojant visos apkrovos parametrus.

(3)  Jeigu prieš atliekant analizę dūmtakių dujų ėminiai yra džiovinami, vandens garų kiekio dūmtakių dujose nuolat matuoti nebūtina.

(4)  Nuolatiniam matavimui taikomi šie bendrieji EN standartai: EN 15267-1, EN 15267-2, EN 15267-3 ir EN 14181. Periodinio matavimo EN standartai pateikiami lentelėje.

(5)  Stebėsenos dažnis netaikomas, jei įrenginys būtų paleidžiamas vien tik tam, kad būtų išmatuotas išmetamųjų teršalų kiekis.

(6)  Jei įrenginių nominalioji šiluminė galia yra < 100 MW ir jie eksploatuojami < 1 500 h per metus, mažiausias stebėsenos dažnis gali būti bent kartą per pusmetį. Periodinė dujų turbinų stebėsena vykdoma, kai kurą deginančio įrenginio apkrova yra > 70 %. Nustatant bendro atliekų deginimo su akmens anglimis, lignitu, kietąja biomase ir (arba) durpėmis stebėsenos dažnį, reikia atsižvelgti į PITD VI priedo 6 dalį.

(7)  Jei naudojama SKR, mažiausias stebėsenos dažnis gali būti bent kartą per metus, jei įrodyta, kad išmetamųjų teršalų kiekis yra pakankamai stabilus.

(8)  Jei naudojamos gamtinėmis dujomis varomos turbinos, kurių nominalioji šiluminė galia yra < 100 MW ir kurios eksploatuojamos < 1 500 h per metus, arba jei naudojamos jau esamos atvirojo ciklo dujų turbinos, vietoj to galima naudoti prognozinę išmetamųjų teršalų stebėsenos sistemą.

(9)  Vietoj to galima naudoti prognozinę išmetamųjų teršalų stebėsenos sistemą.

(10)  Matavimai atliekami du kartus, vieną kartą įrenginiui veikiant > 70 % apkrova, kitą kartą įrenginiui veikiant < 70 % apkrova.

(11)  Jei įrenginiuose deginama alyva, kurios sieros kiekis yra žinomas, ir jei nėra įrengtos dūmtakių dujų desulfuravimo sistemos, vietoj nuolatinio matavimo gali būti matuojama periodiškai bent kartą per tris mėnesius ir (arba) taikomos kitos išmetamo SO2 kiekio nustatymo procedūros, kurios užtikrintų, kad būtų gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

(12)  Jei deginamas chemijos pramonės technologinis kuras, < 100 MWth galios įrenginių stebėsenos dažnį (prieš tai nustačius kuro charakteristikas (žr. GPGB 5)) galima pakeisti, remiantis į orą išmetamų teršalų svarbos vertinimu (pvz., pagal jų koncentraciją kure, naudojamą dūmtakių dujų apdorojimo būdą), tačiau bet kuriuo atveju stebėsena turi būti atliekama ne rečiau kaip kaskart keičiantis kuro charakteristikoms, dėl kurių gali pakisti ir išmetamųjų teršalų kiekis.

(13)  Jei įrodyta, kad išmetamų teršalų kiekis yra pakankamai stabilus, galima atlikti periodinius matavimus kaskart, kai dėl pasikeitusių kuro ir (arba) atliekų charakteristikų gali pasikeisti išmetamųjų teršalų kiekis, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau kaip kartą per metus. Nustatant bendro atliekų deginimo su akmens anglimis, lignitu, kietąja biomase ir (arba) durpėmis stebėsenos dažnį, reikia atsižvelgti į PITD VI priedo 6 dalį.

(14)  Jei deginamas chemijos pramonės technologinis kuras, stebėsenos dažnį (prieš tai nustačius kuro charakteristikas (žr. GPGB 5)) galima pakeisti, remiantis į orą išmetamų teršalų svarbos vertinimu (pvz., pagal jų koncentraciją kure, naudojamą dūmtakių dujų apdorojimo būdą), tačiau bet kuriuo atveju stebėsena turi būti atliekama ne rečiau kaip kaskart keičiantis kuro charakteristikoms, dėl kurių gali pakisti ir išmetamųjų teršalų kiekis.

(15)  Jei įrenginių nominalioji šiluminė galia yra < 100 MW ir jie eksploatuojami < 500 h per metus, mažiausias stebėsenos dažnis gali būti bent kartą per metus. Jei įrenginių nominalioji šiluminė galia yra < 100 MW ir jie eksploatuojami 500–1 500 h per metus, stebėsenos dažnį galima sumažinti iki stebėjimo bent kartą per pusmetį.

(16)  Jei įrodyta, kad išmetamų teršalų kiekis yra pakankamai stabilus, galima atlikti periodinius matavimus kaskart, kai dėl pasikeitusių kuro ir (arba) atliekų charakteristikų gali pasikeisti išmetamųjų teršalų kiekis, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau kaip kartą per pusmetį.

(17)  Jei naudojami įrenginiai, kuriuose deginamos geležies ir plieno pramonės technologinės dujos, mažiausias stebėsenos dažnis gali būti bent kartą per pusmetį, jei įrodyta, kad išmetamųjų teršalų kiekis yra pakankamai stabilus.

(18)  Stebimų teršalų sąrašą ir stebėsenos dažnį (prieš tai nustačius kuro charakteristikas (žr. GPGB 5)) galima koreguoti, remiantis į orą išmetamų teršalų svarbos vertinimu (pvz., pagal jų koncentraciją kure, naudojamą dūmtakių dujų apdorojimo būdą), tačiau bet kuriuo atveju stebėsena turi būti atliekama ne rečiau kaip kaskart keičiantis kuro charakteristikoms, dėl kurių gali pakisti ir išmetamųjų teršalų kiekis.

(19)  Jei įrenginiai eksploatuojami < 1 500 h per metus, mažiausias stebėsenos dažnis gali būti bent kartą per pusmetį.

(20)  Jei įrenginiai eksploatuojami < 1 500 h per metus, mažiausias stebėsenos dažnis gali būti bent kartą per metus.

(21)  Nuolatinio matavimo alternatyva gali būti nenutrūkstamas ėminių ėmimas, derinamas su dažnai atliekama laikinių ėminių analize, pvz., taikant standartizuotą stebėjimo naudojant sorbcinę gaudyklę metodą.

(22)  Jei įrodyta, kad išmetamųjų teršalų kiekis yra pakankamai stabilus, nes kuro sudėtyje yra nedaug gyvsidabrio, periodinius matavimus galima atlikti tik kai dėl pasikeitusių kuro charakteristikų gali pakisti ir išmetamųjų teršalų kiekis.

(23)  Mažiausias stebėsenos dažnis netaikomas, jei įrenginiai eksploatuojami < 1 500 h per metus.

(24)  Matavimai atliekami įrenginiui veikiant > 70 % apkrova.

(25)  Jei deginamas chemijos pramonės technologinis kuras, stebėsena taikoma tik tuo atveju, jei jame yra chlorintųjų medžiagų.

(26)  BOA stebėsena ir ChDS stebėsena – alternatyvos. Pageidautina BOA stebėsena, nes ją atliekant nereikia naudoti labai toksiškų junginių.

(27)  Apibūdinamų medžiagų ir (arba) parametrų sąrašą galima sutrumpinti, įtraukiant tik tuos, kurių, remiantis informacija apie žaliavas ir apie gamybos procesą, galima pagrįstai tikėtis būsiant kuro sudėtyje.

(28)  Kuro charakteristikos nustatomos nepažeidžiant GPGB 60 a punkte nustatytos atliekų priimtinumo nustatymo ir jų priėmimo procedūros, kurios laikantis gali reikėti nustatyti ir kitų, nei čia nustatyta, medžiagų arba parametrų charakteristikas ir (arba) juos patikrinti.

(29)  Metodų aprašymai pateikiami 8.6 skirsnyje.

(30)  Taikomas arba su GPGB siejamas BOA kiekis, arba su GPGB siejamas ChDS. Pageidautina rinktis BOA, nes atliekant jos stebėseną nereikia naudoti labai toksiškų junginių.

(31)  Šis su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis taikomas prieš tai atėmus įleidimo apkrovą.

(32)  Šis su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis taikomas tik taikant šlapiąjį dūmtakių dujų desulfuravimą susidariusioms nuotekoms.

(33)  Šis su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis taikomas tik kurą deginantiems įrenginiams, kuriuose apdorojant dūmtakių dujas naudojami kalcio junginiai.

(34)  Viršutinės su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekio intervalo ribos galima netaikyti, jei nuotekos yra labai druskingos (pvz., chloridų koncentracija ≥ 5 g/l), nes tada padidėja kalcio sulfato tirpumas.

(35)  Šis su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas nuotekas išleidžiant į jūrą arba į apysūrius vandens telkinius.

(36)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi blokams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(37)  Kogeneraciniams blokams taikomas tik vienas iš dviejų su GPGB siejamų EE rodiklių – grynasis elektrinis naudingumas arba bendras grynasis kuro naudingumas; tai priklauso nuo kogeneracinio bloko konstrukcijos (t. y. nuo to, ar orientuojamasi į elektros energijos gamybą, ar į šilumos gamybą).

(38)  Apatinė intervalo riba gali atitikti atvejus, kai pasiektam energiniam efektyvumui neigiamos įtakos (iki keturių procentinių punktų) turi naudojamos aušinimo sistemos tipas arba geografinė bloko vieta.

(39)  Šių rodiklių gali būti neįmanoma pasiekti, jei potencialus šilumos poreikis per mažas.

(40)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi įrenginiams, kuriais gaminama tik elektra.

(41)  Apatinės su GPGB siejamų EE rodiklių intervalų ribos pasiekiamos nepalankiomis klimato sąlygomis, kai blokai kūrenami prastos kokybės lignitu ir (arba) kai blokai yra seni (pirmą kartą perduoti eksploatuoti iki 1985 m.).

(42)  Viršutinė su GPGB siejamų EE rodiklių intervalo riba gali būti pasiekta pasirenkant didelius garo parametrus (slėgį, temperatūrą).

(43)  Elektrinio naudingumo padidinimo galimybės priklauso nuo konkretaus bloko, tačiau jo padidėjimas daugiau kaip trimis procentiniais punktais laikomas GPGB naudojimo esamiems blokams įrodymu; vis dėlto tai priklauso nuo pradinės bloko konstrukcijos ir nuo to, kas jau modernizuota.

(44)  Jei blokuose deginamas lignitas, kurio apatinis šilumingumas yra mažesnis kaip 6 MJ/kg, apatinė su GPGB siejamų EE rodiklių intervalo riba yra 41,5 %.

(45)  ≥ 600 MWth galios blokų, kuriuose naudojamos superkritinės arba ultrasuperkritinės garo sąlygos, viršutinė su GPGB siejamų EE rodiklių intervalo riba gali būti iki 46 %.

(46)  ≥ 600 MWth galios blokų, kuriuose naudojamos superkritinės arba ultrasuperkritinės garo sąlygos, viršutinė su GPGB siejamų EE rodiklių intervalo riba gali būti iki 44 %.

(47)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(48)  Ne vėliau kaip 1987 m. liepos 1 d. pradėtiems eksploatuoti miltelių pavidalo anglimis kūrenamų katilų įrenginiams, kurie veikia < 1 500 h per metus ir kuriems netaikoma SKR ir (arba) SNKR, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 340 mg/Nm3.

(49)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(50)  Apatinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba laikoma pasiekiama, jei naudojama SKR.

(51)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti pseudoverdančiojo sluoksnio katilams ir sumaltu lignitu kūrenamiems katilams taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 175 mg/Nm3.

(52)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti pseudoverdančiojo sluoksnio katilams ir sumaltu lignitu kūrenamiems katilams taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 220 mg/Nm3.

(53)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams taikoma viršutinė intervalo riba yra 200 mg/Nm3, jei įrenginiai veikia ≥ 1 500 h per metus, ir 220 mg/Nm3, jei įrenginiai veikia < 1 500 h per metus.

(54)  Jei yra su katilo konstrukcija susijusių apribojimų ir (arba) jei naudojamas pseudoverdančiojo sluoksnio katilas, kuriame neįrengtos išmetamų NOx kiekio mažinimo technologijos, viršutinė intervalo riba gali būti iki 140 mg/Nm3.

(55)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(56)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(57)  Įrenginiams, pradėtiems eksploatuoti ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d., taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 250 mg/Nm3.

(58)  Žemutinę intervalo ribą galima pasiekti naudojant kurą, kurio sudėtyje yra mažai sieros, kartu taikant pažangiausias šlapiojo taršos mažinimo sistemas.

(59)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 220 mg/Nm3. Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti esamiems įrenginiams taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 205 mg/Nm3.

(60)  Naudojant cirkuliacinio pseudoverdančiojo sluoksnio katilus apatinę intervalo ribą galima pasiekti taikant didelio veiksmingumo šlapiąjį dūmtakių dujų desulfuravimą. Viršutinę intervalo ribą galima pasiekti naudojant sorbento įpurškimą į katilo pseudoverdantįjį sluoksnį.

(61)  Žemutinę šių su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekių intervalų ribą gali būti sunku pasiekti, jei įrenginiuose įrengtas šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas ir pasrovinis dujų-dujų šilumokaitis.

(62)  Šiais atvejais viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 20 mg/Nm3: jei įrenginiuose deginamas kuras, kuriame chloro vidutiniškai yra 1 000 mg/kg (sauso kuro) arba daugiau; jei įrenginiai eksploatuojami < 1 500 h per metus; naudojant pseudoverdančiojo sluoksnio katilus. Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(63)  Įrenginiams, kuriuose įrengtas šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 7 mg/Nm3.

(64)  Šiais atvejais viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 7 mg/Nm3: įrenginiams su šlapiuoju dūmtakių dujų desulfuravimu ir su pasroviniu dujų-dujų šilumokaičiu; jei įrenginiai eksploatuojami < 1 500 h per metus; naudojant pseudoverdančiojo sluoksnio katilus. Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(65)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(66)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(67)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams taikomas viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 28 mg/Nm3.

(68)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams taikomas viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 25 mg/Nm3.

(69)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams taikomas viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 12 mg/Nm3.

(70)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams taikomas viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 20 mg/Nm3.

(71)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams taikomas viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 14 mg/Nm3.

(72)  Apatinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti pasiekta taikant specialius taršos gyvsidabriu mažinimo metodus.

(73)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi blokams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(74)  Kogeneraciniams blokams taikomas tik vienas iš dviejų su GPGB siejamų EE rodiklių – grynasis elektrinis naudingumas arba bendras grynasis kuro naudingumas; tai priklauso nuo kogeneracinio bloko konstrukcijos (t. y. nuo to, ar orientuojamasi į elektros energijos gamybą, ar į šilumos gamybą).

(75)  Apatinė intervalo riba gali atitikti atvejus, kai pasiektam energiniam efektyvumui neigiamos įtakos (iki keturių procentinių punktų) turi naudojamos aušinimo sistemos tipas arba geografinė bloko vieta.

(76)  Šių rodiklių gali būti neįmanoma pasiekti, jei potencialus šilumos poreikis per mažas.

(77)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi įrenginiams, kuriais gaminama tik elektra.

(78)  < 150 MWth galios blokams, kuriuose deginama labai drėgna biomasė, taikoma apatinė intervalo riba gali būti sumažinta iki 32 %.

(79)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(80)  Kurą deginantiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(81)  Įrenginiams, kuriuose deginamo kuro sudėtyje kalio kiekis vidutiniškai sudaro 2 000 mg/kg (sauso kuro) arba daugiau ir (arba) natrio kiekis vidutiniškai sudaro 300 mg/kg arba daugiau, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 200 mg/Nm3.

(82)  Įrenginiams, kuriuose deginamo kuro sudėtyje kalio kiekis vidutiniškai sudaro 2 000 mg/kg (sauso kuro) arba daugiau ir (arba) natrio kiekis vidutiniškai sudaro 300 mg/kg arba daugiau, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 250 mg/Nm3.

(83)  Įrenginiams, kuriuose deginamo kuro sudėtyje kalio kiekis vidutiniškai sudaro 2 000 mg/kg (sauso kuro) arba daugiau ir (arba) natrio kiekis vidutiniškai sudaro 300 mg/kg arba daugiau, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 260 mg/Nm3.

(84)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams, kuriuose deginamo kuro sudėtyje kalio kiekis vidutiniškai sudaro 2 000 mg/kg (sauso kuro) arba daugiau ir (arba) natrio kiekis vidutiniškai sudaro 300 mg/kg arba daugiau, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 310 mg/Nm3.

(85)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams taikomas viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 160 mg/Nm3.

(86)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams taikomas viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 200 mg/Nm3.

(87)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(88)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(89)  Esamiems įrenginiams, kuriuose deginamo kuro sudėtyje sieros kiekis vidutiniškai sudaro 0,1 % arba daugiau masės (sauso kuro), taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 100 mg/Nm3.

(90)  Esamiems įrenginiams, kuriuose deginamo kuro sudėtyje sieros kiekis vidutiniškai sudaro 0,1 % arba daugiau masės (sauso kuro), taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 215 mg/Nm3.

(91)  Esamiems įrenginiams, kuriuose deginamo kuro sudėtyje sieros kiekis vidutiniškai sudaro 0,1 % arba daugiau masės (sauso kuro), taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 165 mg/Nm3 arba, jei tie įrenginiai pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. ir (arba) jie yra pseudoverdančiojo sluoksnio katilai, kuriuose deginamos durpės, – 215 mg/Nm3.

(92)  Įrenginiams, kuriuose deginamo kuro sudėtyje chloro kiekis vidutiniškai yra ≥ 0,1 % masės (sauso kuro), arba esamiems įrenginiams, kuriuose biomasė deginama kartu su kuru, kuriame yra daug sieros, (pvz., durpėmis) arba naudojant šarminius chloridų virsmo priedus (pvz., elementinę sierą), taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio (metinis vidurkis) intervalo riba yra 15 mg/Nm3 naujiems įrenginiams ir 25 mg/Nm3 esamiems įrenginiams. Šiems įrenginiams su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio (paros vidurkis) intervalas netaikomas.

(93)  Įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus, su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio (paros vidurkis) intervalas netaikomas. Naujiems įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio (metinis vidurkis) intervalo riba yra 15 mg/Nm3.

(94)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(95)  Žemutinę šių su GPGB siejamų išmetamųjų teršalų kiekių intervalų ribą gali būti sunku pasiekti, jei įrenginiuose įrengtas šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas ir pasrovinis dujų-dujų šilumokaitis.

(96)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(97)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(98)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(99)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi blokams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(100)  Kogeneraciniams blokams taikomas tik vienas iš dviejų su GPGB siejamų EE rodiklių – grynasis elektrinis naudingumas arba bendras grynasis kuro naudingumas; tai priklauso nuo kogeneracinio bloko konstrukcijos (t. y. nuo to, ar orientuojamasi į elektros energijos gamybą, ar į šilumos gamybą).

(101)  Šių rodiklių gali būti neįmanoma pasiekti, jei potencialus šilumos poreikis per mažas.

(102)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(103)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(104)  Ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d. pradėtiems eksploatuoti pramoniniams katilams ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams, kurie veikia < 1 500 h per metus ir kuriems netaikoma SKR ir (arba) SNKR, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 450 mg/Nm3.

(105)  Viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba, taikoma 100–300 MWth galios įrenginiams ir ≥ 300 MWth galios įrenginiams, pradėtiems eksploatuoti ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d., yra 110 mg/Nm3.

(106)  Viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba, taikoma 100–300 MWth galios įrenginiams ir ≥ 300 MWth galios įrenginiams, pradėtiems eksploatuoti ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d., yra 145 mg/Nm3.

(107)  Ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d. pradėtiems eksploatuoti > 100 MWth galios pramoniniams katilams ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams, kurie veikia < 1 500 h per metus ir kuriems netaikoma SKR ir (arba) SNKR, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 365 mg/Nm3.

(108)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(109)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(110)  Ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d. pradėtiems eksploatuoti pramoniniams katilams ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams, kurie veikia< 1 500 h per metus, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 400 mg/Nm3.

(111)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 175 mg/Nm3.

(112)  Ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d. pradėtiems eksploatuoti pramoniniams katilams ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams, kurie veikia < 1 500 h per metus ir kuriems netaikomas šlapiasis dūmtakių dujų desulfuravimas, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 200 mg/Nm3.

(113)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(114)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(115)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 25 mg/Nm3.

(116)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 15 mg/Nm3.

(117)  Apibrėžta Direktyvos 2009/72/EB 2 straipsnio 26 punkte.

(118)  Apibrėžta Direktyvos 2009/72/EB 2 straipsnio 27 punkte.

(119)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi blokams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(120)  Su GPGB siejamas grynojo elektrinio naudingumo rodiklis taikomas kogeneraciniams blokams, kurie pirmiausia skirti elektros energijos gamybai, ir blokams, kuriais gaminama tik elektros energija.

(121)  Šiuos rodiklius gali būti sunku pasiekti varikliams, kuriuose įrengta daug energijos suvartojanti antrinio taršos mažinimo technologija.

(122)  Šiuos rodiklius gali būti sunku pasiekti sauso ir karšto klimato geografinėse vietovėse naudojamiems varikliams, kurių aušinimo sistema yra radiatorius.

(123)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi < 1 500 h per metus veikiantiems įrenginiams arba įrenginiams, kuriuose negalima įrengti antrinio taršos mažinimo technologijų.

(124)  Su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio, taikomo < 1 500 h per metus veikiantiems įrenginiams arba įrenginiams, kuriuose negalima įrengti antrinio taršos mažinimo technologijų, intervalas yra 1 150–1 900 mg/Nm3.

(125)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(126)  Įrenginių, kuriuose yra < 20MWth galios mazutą deginančių blokų, atveju tokiems blokams taikomo su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo viršutinė riba yra 225 mg/Nm3.

(127)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(128)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(129)  Viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba, jei neįmanoma taikyti jokios antrinio taršos mažinimo technologijos, yra 280 mg/Nm3. Tai atitinka sieros kiekį kure – 0,5 % (sausos) masės.

(130)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(131)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(132)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi blokams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(133)  Su GPGB siejamas grynojo elektrinio naudingumo rodiklis taikomas kogeneraciniams blokams, kurie pirmiausia skirti elektros energijai gaminti, ir blokams, kuriais gaminama tik elektros energija.

(134)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi esamiems įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(135)  Esamiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(136)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi blokams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(137)  Kogeneraciniams blokams taikomas tik vienas iš dviejų su GPGB siejamų EE rodiklių – grynasis elektrinis naudingumas arba bendras grynasis kuro naudingumas; tai priklauso nuo kogeneracinio bloko konstrukcijos (t. y. nuo to, ar orientuojamasi į elektros energijos gamybą, ar į šilumos gamybą).

(138)  Bendro grynojo kuro naudingumo rodiklių gali būti neįmanoma pasiekti, jei potencialus šilumos poreikis per mažas.

(139)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi įrenginiams, kuriais gaminama tik elektra.

(140)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai taikomi blokams, naudojamiems mechaninės pavaros technologijoms.

(141)  Šiuos rodiklius gali būti sunku pasiekti varikliams, sureguliuotiems taip, kad jų išmetamų NOX kiekis būtų mažesnis nei 190 mg/Nm3.

(142)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai taip pat taikomi gamtinių dujų degimui dvejopo kuro turbinose.

(143)  Jei dujų turbinoje įrengti sausieji mažai NOX išmetantys degikliai, šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai taikomi tik jeigu sausieji mažai NOX išmetantys degikliai veikia efektyviai.

(144)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi esamiems įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(145)  Dėl esamos išmetamų NOX kiekio mažinimo technologijos veikimo optimizavimo išmetamo CO kiekis gali artėti prie viršutinės šioje lentelėje nurodyto išmetamo CO kiekio orientacinio intervalo ribos.

(146)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi esamoms turbinoms, naudojamoms mechaninės pavaros technologijoms, arba įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus.

(147)  Jei įrenginio grynasis elektrinis naudingumas (eN) didesnis nei 39 %, viršutinei intervalo ribai gali būti taikomas pataisos koeficientas, lygus [viršutinė riba] × eN/39; čia eN – įrenginio grynasis elektros energijos naudingumas arba grynasis mechaninės energijos naudingumas, nustatytas ISO bazinės apkrovos sąlygomis.

(148)  Ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams, veikiantiems 500–1 500 h per metus, taikoma viršutinė intervalo riba yra 80 mg/Nm3.

(149)  Jei įrenginio grynasis elektrinis naudingumas (eN) didesnis nei 55 %, viršutinei su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo ribai gali būti taikomas pataisos koeficientas, lygus [viršutinė riba] × eN/55; čia eN – įrenginio grynasis elektrinis naudingumas, nustatytas ISO bazinės apkrovos sąlygomis.

(150)  Esamiems įrenginiams, pradėtiems eksploatuoti ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d., taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 65 mg/Nm3.

(151)  Esamiems įrenginiams, pradėtiems eksploatuoti ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d., taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 55 mg/Nm3.

(152)  Esamiems įrenginiams, pradėtiems eksploatuoti ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d., taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 80 mg/Nm3.

(153)  Apatinė su GPGB siejamo išmetamų NOX kiekio intervalo riba gali būti pasiekta naudojant sausuosius mažai NOX išmetančius degiklius.

(154)  Šie kiekiai yra orientaciniai.

(155)  Esamiems įrenginiams, pradėtiems eksploatuoti ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d., taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 60 mg/Nm3.

(156)  Esamiems įrenginiams, pradėtiems eksploatuoti ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d., taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 65 mg/Nm3.

(157)  Dėl esamos išmetamų NOX kiekio mažinimo technologijos veikimo optimizavimo išmetamo CO kiekis gali artėti prie viršutinės šioje lentelėje nurodyto išmetamo CO kiekio orientacinio intervalo ribos.

(158)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(159)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(160)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai taikomi tik kibirkštinio uždegimo ir dvejopų degalų varikliams. Jie netaikomi dujiniams-dyzeliniams varikliams.

(161)  Naudoti nepaprastosios padėties atveju skirtiems ir < 500 h per metus veikiantiems varikliams, kuriuose naudoti lieso mišinio arba taikyti SKR neįmanoma, viršutinė orientacinio intervalo riba yra 175 mg/Nm3.

(162)  Esamiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(163)  Šis su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis išreiškiamas kaip C veikiant visa apkrova.

(164)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi blokams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(165)  Kogeneraciniams blokams taikomas tik vienas iš dviejų su GPGB siejamų EE rodiklių – grynasis elektrinis naudingumas arba bendras grynasis kuro naudingumas; tai priklauso nuo kogeneracinio bloko konstrukcijos (t. y. nuo to, ar orientuojamasi į elektros energijos gamybą, ar į šilumos gamybą).

(166)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi įrenginiams, kuriais gaminama tik elektra.

(167)  Kogeneracinių blokų energinio efektyvumo įvairavimas labai priklauso vietinio elektros energijos ir šilumos poreikio.

(168)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi blokams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(169)  Kogeneraciniams blokams taikomas tik vienas iš dviejų su GPGB siejamų EE rodiklių – grynasis elektrinis naudingumas arba bendras grynasis kuro naudingumas; tai priklauso nuo kogeneracinio bloko konstrukcijos (t. y. nuo to, ar orientuojamasi į elektros energijos gamybą, ar į šilumos gamybą).

(170)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi įrenginiams, kuriais gaminama tik elektra.

(171)  Tikėtina, kad įrenginių, kuriuose deginamas dujų mišinys, kurio apatinis šilumingumas yra > 20 MJ/Nm3, išmetamų teršalų kiekis bus artimesnis viršutinei su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo ribai.

(172)  Apatinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti pasiekta taikant SKR.

(173)  Įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus, šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi.

(174)  Įrenginiams, pradėtiems eksploatuoti ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d., taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 160 mg/Nm3. Be to, viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti viršijama, kai neįmanoma taikyti SKR arba kai naudojama didelė dalis koksavimo dujų (pvz., > 50 %) ar deginamos koksavimo dujos, kuriose yra palyginti daug H2. Tokiu atveju viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 220 mg/Nm3.

(175)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(176)  Įrenginiams, pradėtiems eksploatuoti ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d., taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 70 mg/Nm3.

(177)  Esamiems įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus, šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi.

(178)  Esamiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(179)  Viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti viršyta, kai sunaudojama didelė dalis koksavimo dujų (pvz. > 50 %). Tokiu atveju viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 300 mg/Nm3.

(180)  Esamiems įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus, šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi.

(181)  Esamiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(182)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai grindžiami > 70 % dieną turimos bazinės apkrovos energijos.

(183)  Apima vienos rūšies kuro ir dvejopo kuro dujų turbinas.

(184)  Viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba, jei nenaudojami sausieji mažai NOX išmetantys degikliai, yra 250 mg/Nm3.

(185)  Apatinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba gali būti pasiekta naudojant sausuosius mažai NOX išmetančius degiklius.

(186)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi blokams, veikiantiems < 1 500 h per metus.

(187)  Kogeneraciniams blokams taikomas tik vienas iš dviejų su GPGB siejamų EE rodiklių – grynasis elektrinis naudingumas arba bendras grynasis kuro naudingumas; tai priklauso nuo kogeneracinio bloko konstrukcijos (t. y. nuo to, ar orientuojamasi į elektros energijos gamybą, ar į šilumos gamybą).

(188)  Šių su GPGB siejamų EE rodiklių gali būti neįmanoma pasiekti, jei potencialus šilumos poreikis per mažas.

(189)  Šie su GPGB siejami EE rodikliai netaikomi įrenginiams, kuriais gaminama tik elektra.

(190)  Įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus, šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi.

(191)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(192)  Ne vėliau kaip 2003 m. lapkričio 27 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams, kuriuose naudojamas skystasis kuras, kurio azoto kiekis yra didesnis nei 0,6 % tūrio, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 380 mg/Nm3.

(193)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuot esamiems įrenginiams taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 180 mg/Nm3.

(194)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuot esamiems įrenginiams taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 210 mg/Nm3.

(195)  Esamiems įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus, šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi.

(196)  Esamiems įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(197)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(198)  Įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 20 mg/Nm3.

(199)  Įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus, taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 7 mg/Nm3.

(200)  Įrenginiams, veikiantiems < 1 500 h per metus, šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi.

(201)  Įrenginiams, veikiantiems < 500 h per metus, šie kiekiai yra orientaciniai.

(202)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 25 mg/Nm3.

(203)  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 7 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams taikoma viršutinė su GPGB siejamo išmetamųjų teršalų kiekio intervalo riba yra 15 mg/Nm3.

(204)  Šie su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai taikomi tik įrenginiams, kuriuose naudojamas iš cheminių procesų, kuriems naudojamos chlorintosios medžiagos, gautas kuras.