29.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/37


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/670

2016 m. balandžio 28 d.

kuriuo nustatoma išankstinė Sąjungos priežiūra, taikoma tam tikriems importuojamiems tam tikrų trečiųjų šalių kilmės geležies ir plieno produktams

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (1), ypač į jo 10 straipsnį,

atsižvelgdama į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (2), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su Apsaugos priemonių ir eksporto bendrųjų taisyklių komitetu,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (ES) 2015/478 10 straipsniu, kai dėl tam tikros prekės importo tendencijų Sąjungos gamintojams kyla žalos grėsmė ir kai to reikia dėl Sąjungos interesų, gali būti nustatyta išankstinė Sąjungos priežiūra. Reglamento (ES) 2015/755 7 straipsnyje taip pat numatyta galimybė nustatyti išankstinę Sąjungos priežiūrą, kai ji būtina dėl Sąjungos interesų;

(2)

Europos Komisija 2016 m. kovo 16 d. paskelbė komunikatą, kuriame išdėstė galimus problemų, su kuriomis pastaruoju metu susiduria Europos plieno gamintojai, sprendimo būdus (3);

(3)

2012–2015 m. geležies ir plieno produktų importo į Sąjungą apimtis bendrai išaugo 32 % – nuo 41,8 iki 55,0 mln. tonų. Per tą laikotarpį importuojamų plieno produktų kainos apskritai sumažėjo 17 % Kita vertus, Sąjungos plieno produktų eksportas vidutiniškai sumenko beveik 20 % – nuo 62,3 mln. tonų 2012 m. iki 50,7 mln. tonų 2015 m. (4);

(4)

ši tendencija dar ryškesnė dėl plieno produktų, kuriems anksčiau iki 2012 m. taikyta išankstinė Sąjungos priežiūra (5). Šių produktų importas tuo laikotarpiu išaugo 53 % – nuo 13,3 mln. tonų 2012 m. iki 20,2 mln. tonų 2015 m., o jų importo kainos vidutiniškai sumažėjo 22 % (6);

(5)

nuo praėjusio dešimtmečio pradžios pasauliniai plieno gamybos pajėgumai sparčiai augo, o daugiausia naujų pajėgumų radosi Kinijos Liaudies Respublikoje (toliau – Kinija). Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis apskaičiuota, kad pasauliniai plieno gamybos pajėgumai 2014 m. pasiekė 2 243 mln. tonų, o tai yra daugiau kaip du kartus daugiau nei 2000 m., kai gamybos pajėgumai sudarė 1 060 mln. tonų;

(6)

be to, dėl bendro ekonomikos nuosmukio ir mažėjančios vidaus paklausos smarkiai išaugo bendras eksporto – daugiausia iš Kinijos – lygis. Dėl išaugusio eksporto visame pasaulyje priverstinai mažintos plieno kainos. Šiandien pagal plieno gamybą Kinija pirmauja pasaulyje – jos neapdoroto plieno gamyba 2014 m. sudarė 822,7 mln. tonų, o tai yra beveik pusė pasaulyje pagaminamo plieno (7). Manoma, kad perteklinis pajėgumas Kinijoje yra apie 350 mln. tonų (8). Tai sudaro maždaug 40 % Kinijos produkcijos ir beveik du kartus viršija visą metinę Sąjungos plieno gamybą;

(7)

jau 2015 m. Sąjungą pasiekė 10 % Kinijos eksporto, kuris sudarė daugiau kaip 30 % viso Sąjungos importo. Todėl importas visiškai patenkino tik šiek tiek išaugusią Sąjungos vidaus paklausą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl dydžio ir kainų Sąjunga yra svarbi plieno rinka, į Sąjungą neabejotinai bus ir toliau nukreipiamas bet koks plieno gamybos pajėgumų perteklius;

(8)

taip pat paminėtina, kad pastaruoju metu smarkiai sumažėjo galimybių patekti į trečiųjų šalių rinkas. Reaguodamos į pasaulinę plieno pramonę ištikusią krizę, Vyriausybės vis dažniau imasi prekybos politikos veiksmų ir daugelis šalių, kurios anksčiau nesinaudojo tokiomis priemonėmis, dabar jas taiko. Šios priemonės – tai įvairių formų kliūtys prekybai, įskaitant muitų tarifų didinimą, antidempingo ir antisubsidijų priemones, kurias taiko šalys, kurių rinkoms priskiriama didelė pasaulinio suvartojimo dalis (9). Dėl šios priežasties dar labiau išauga tikimybė, kad plieno prekyba bus nukreipiama į Sąjungą;

(9)

Sąjungos plieno sektorius toliau pirmauja pasaulyje itin specializuotos technologijos produktų segmente. Tačiau per pastaruosius kelerius metu Sąjungos plieno gamintojų konkurencinė padėtis pasaulinėje plieno rinkoje pablogėjo. Pastaraisiais metais sparčiai blogėjo Sąjungos plieno pramonės finansiniai rodikliai. Vidutinis veiklos pelningumas nesiekia tvaraus lygio, lėčiau investuojama, sumažėjo užimtumas ir praktiškai nebeliko galimybių plėtrai. Sąjungos pramonės padėtį blogina didelės energijos sąnaudos ir priklausomybė nuo importuojamų žaliavų;

(10)

be to, nors neapdoroto plieno gamyba 2013–2015 m. Sąjungoje buvo gana stabili (maždaug 166–169 mln. tonų per metus), 2015 m. antrąjį pusmetį ji labai sumažėjo (10 %, palyginti su pirmuoju pusmečiu);

(11)

atsižvelgiant į pastarojo meto plieno produktų importo tendencijas, Sąjungos pramonės dabartinę pažeidžiamą padėtį, tebesitęsiančią menką paklausą Sąjungos rinkoje ir tikimybę, kad atsigavus paklausai į Sąjungą bus nukreipti dabartiniai ir būsimi pertekliniai pajėgumai, manoma, kad Sąjungos gamintojams gali būti padaryta žala;

(12)

taigi, siekiant apsaugoti Sąjungos interesus, tam tikriems importuojamiems plieno produktams turėtų būti taikoma išankstinė Sąjungos priežiūra, kad būtų teikiama išsami statistinė informacija, leisianti skubiai analizuoti importo iš visų ES nepriklausančių šalių tendencijas. Skubiai teikiami išankstiniai prekybos duomenys yra būtini tam, kad ES plieno rinka būtų apsaugota nuo pažeidžiamumo, jai gresiančio dėl staigių pokyčių pasaulio plieno rinkose. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į dabartinę krizę, kai neaišku, ar struktūriškai pagerės paklausa ir ar tikrai ES pramonei tai bus naudinga;

(13)

atsižvelgiant į pokyčius tam tikrų plieno produktų rinkoje, tikslinga į ankstesnės priežiūros taikymo sritį įtraukti šio reglamento I priede išvardytus produktus;

(14)

siekiant sukurti vidaus rinką, visi formalumai, kuriuos turi atlikti bet kuris importuotojas į Sąjungą, turėtų būti vienodi, neatsižvelgiant į vietą, kurioje prekėms įforminamos muitinės procedūros;

(15)

siekiant palengvinti duomenų rinkimą, į laisvą apyvartą išleidžiant produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būtų reikalaujama pateikti vienodus kriterijus atitinkantį priežiūros dokumentą. Šis reikalavimas bus pradėtas taikyti po 21 darbo dienos nuo šio reglamento įsigaliojimo, kad nebūtų užkirstas kelias į laisvą apyvartą išleisti į Sąjungą jau išsiųstus produktus ir kad importuotojai turėtų pakankamai laiko kreiptis dėl būtinų dokumentų išdavimo;

(16)

importuotojui pateikus paprastą prašymą, valstybių narių institucijos turėtų per tam tikrą laiką tą dokumentą patvirtinti, tačiau dėl to importuotojas neturėtų įgyti teisės importuoti. Todėl šis dokumentas turėtų galioti tik tol, kol nepakeičiamos importo taisyklės;

(17)

išankstinės Sąjungos priežiūros tikslais išduoti priežiūros dokumentai turėtų galioti visoje Sąjungoje, nesvarbu, kurioje valstybėje narėje jie buvo išduoti;

(18)

valstybės narės ir Komisija turėtų kuo daugiau keistis informacija, surinkta taikant išankstinę Sąjungos priežiūrą;

(19)

priežiūros dokumentai turi atitikti Sąjungos lygmeniu nustatytas standartines sąlygas, tačiau už jų išdavimą turi būti atsakingos nacionalinės valdžios institucijos;

(20)

siekiant sumažinti nereikalingus suvaržymus ir pernelyg netrikdyti bendrovių veiklos pasienyje, šis reglamentas neturėtų būti taikomas importuojamiems produktams, kurių grynasis svoris ne didesnis kaip 2 500 kg;

(21)

Europos ekonominėje erdvėje (EEE) Sąjunga ir Norvegija, Islandija bei Lichtenšteinas tarpusavio santykius grindžia labai glaudžia ekonomine integracija. Be to, remdamosi EEE susitarimu EEE narės prekybos apsaugos priemonių tarpusavio santykiuose iš principo netaiko. Dėl šių priežasčių Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino kilmės produktams šis reglamentas neturėtų būti taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Tam tikri geležies ir plieno produktai, išvardyti šio reglamento I priede, į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiami taikant išankstinę Sąjungos priežiūrą, nustatytą Reglamente (ES) 2015/478 ir Reglamente (ES) 2015/755. Ši nuostata taikoma importuojamiems produktams, kurių grynasis svoris didesnis kaip 2 500 kg.

2.   Produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, klasifikuojami remiantis Sąjungos tarifų ir statistine nomenklatūra (TARIC). Produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, kilmė nustatoma vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso (10) 60 straipsniu.

3.   Šios nuostatos netaikomos Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino kilmės produktams.

2 straipsnis

1.   1 straipsnyje nurodyti produktai į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiami pateikus valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą priežiūros dokumentą.

2.   1 dalis pradedama taikyti po 21 darbo dienos nuo šio reglamento įsigaliojimo.

3.   Valstybių narių kompetentingos institucijos 1 dalyje nurodytą priežiūros dokumentą išduoda automatiškai, neimdamos už tai mokesčio ir bet kokiam prašomam kiekiui per penkias darbo dienas nuo bet kurio importuotojo į Sąjungą prašymo pateikimo, neatsižvelgiant į jo įsisteigimo Sąjungoje vietą. Jei neįrodoma kitaip, laikoma, kad kompetentinga nacionalinė institucija prašymą gavo ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo.

4.   Vienos iš II priede išvardytų institucijų išduotas priežiūros dokumentas galioja visoje Sąjungoje.

5.   Priežiūros dokumentas surašomas Reglamento (ES) 2015/478 I priede arba Reglamento (ES) 2015/755 II priede pateikto pavyzdžio formoje, skirtoje iš to reglamento I priede išvardytų trečiųjų šalių importuojamoms prekėms.

6.   Importuotojo prašyme pateikiami šie duomenys:

a)

pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas (įskaitant e. pašto adresą, telefono ar fakso numerius ir bet kokį numerį, pagal kurį nacionalinė kompetentinga institucija gali nustatyti pareiškėjo tapatybę), pareiškėjo PVM registracijos numeris, jei jis privalo mokėti PVM;

b)

prireikus deklaracijos pateikėjo arba pareiškėjo paskirto atstovo vardas, pavardė ir adresas (įskaitant e. pašto adresą ir telefono ar fakso numerius);

c)

prekių aprašymas, nurodant jų:

1)

prekybinį pavadinimą;

2)

TARIC kodą;

3)

kilmės ir išsiuntimo vietą;

d)

deklaruotas kiekis kilogramais ir prireikus kitais papildomais vienetais (poromis, vienetais ir kt.);

e)

prekių CIF vertė eurais Sąjungos pasienyje;

f)

data pažymėtas ir pareiškėjo parašu patvirtintas, pareiškėjo pavardę rašant didžiosiomis raidėmis, pareiškimas: „Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad šiame prašyme nurodyta informacija yra teisinga ir pateikta sąžiningai ir kad esu įsikūręs Sąjungoje.“

Importuotojas taip pat pateikia komercinį ketinimo importuoti įrodymą, kaip antai pirkimo–pardavimo sutarties arba pro forma sąskaitos faktūros kopiją. Jei reikalaujama, pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai prekės nėra tiesiogiai nupirktos pagaminimo šalyje, importuotojas pateikia plieno gamintojo išduotą gamybos sertifikatą.

7.   Nedarant poveikio galimiems galiojančių importo taisyklių pakeitimams arba pagal susitarimą ar administruojant kvotas priimtiems sprendimams:

a)

nustatomas keturių mėnesių priežiūros dokumentų galiojimo laikotarpis;

b)

nepanaudoti arba iš dalies panaudoti priežiūros dokumentai gali būti atnaujinti tokiam pat laikotarpiui.

8.   Kompetentingos institucijos gali leisti, kad deklaracijos arba prašymai būtų perduodami ar spausdinami elektroninėmis priemonėmis jų nustatytomis sąlygomis. Tačiau kompetentingų institucijų prašymu joms turi būti suteikta galimybė susipažint su visais dokumentais ir įrodymais.

9.   Priežiūros dokumentas gali būti išduotas elektroninėmis priemonėmis, jeigu atitinkamos muitinės įstaigos gali tą dokumentą gauti kompiuteriniu tinklu.

3 straipsnis

1.   Nustatymas, kad vieneto kaina, pagal kurią sudarytas sandoris, yra mažiau nei 5 % didesnė arba mažesnė už priežiūros dokumente nurodytą kainą arba kad importui pateiktų produktų bendrasis kiekis viršija priežiūros dokumente nurodytą kiekį mažiau kaip 5 %, neužkerta kelio tuos produktus išleisti į laisvą apyvartą.

2.   Prašymai išduoti priežiūros dokumentą ir patys dokumentai yra konfidencialūs. Jais naudojasi tik kompetentingos institucijos ir pareiškėjas.

4 straipsnis

1.   Valstybės narės kuo reguliariau, bet ne rečiau kaip iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos, Komisijai perduoda kuo naujesnę informaciją apie kiekius ir vertes (apskaičiuotas eurais), dėl kurių buvo išduoti priežiūros dokumentai.

Valstybių narių pateikta informacija turi būti suskirstyta pagal produktus, TARIC kodus ir šalis.

2.   Valstybės narės praneša apie bet kokius nustatytus nukrypimus arba sukčiavimo atvejus ir, kai tinka, pagrindą, kuriuo remdamosi jos atsisakė išduoti priežiūros dokumentą.

5 straipsnis

Visi pranešimai, kurie turi būti pateikti pagal šį reglamentą, pateikiami Komisijai ir perduodami elektroniniu būdu šiam tikslui sukurtu integruotu tinklu, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių techninių priežasčių laikinai turi būti naudojamos kitos ryšio priemonės.

6 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pradedamas taikyti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir taikomas iki 2020 m. gegužės 15 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. balandžio 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 83, 2015 3 27, p. 16.

(2)  OL L 123, 2015 5 19, p. 33.

(3)  Europos Komisijos komunikatas „Plienas. Tvarių darbo vietų ir ekonomikos augimo Europoje apsauga“ (p. 2) http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/15947.

(4)  Šaltinis – Eurostatas.

(5)  2009 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1241/2009, kuriuo toliau taikoma tam tikrų importuojamų tam tikrų trečiųjų šalių kilmės geležies ir plieno produktų išankstinė priežiūra ir atnaujinama jos taikymo sritis (OL L 332, 2009 12 17, p. 54).

(6)  Šaltinis – Eurostatas.

(7)  Šaltinis – Pasaulio plieno asociacija https://www.worldsteel.org/media-centre/press-releases/2015/World-crude-steel-output-increases-by-1.2--in-2014.html.

(8)  Šaltinis – Europos Komisijos komunikatas „Plienas. Tvarių darbo vietų ir ekonomikos augimo Europoje apsauga“ (p. 2) http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/15947.

(9)  Šaltinis – WTO: Overview of Developments in the International Trading Environment https://www.wto.org/english/news_e/news15_e/trdev_09dec15_e.htm.

(10)  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).


I PRIEDAS

Produktų, kuriems taikoma išankstinė Sąjungos priežiūra, sąrašas

7207 11 14

7304

7208

7305

7209

7306

7210

7307 19 10

7211

7307 23

7212

7307 91 00

7213

7307 93 11

7214

7307 93 19

7215

7307 99 80

7216

7318 12 90

7217

7318 14 91

7219

7318 14 99

7220

7318 15 41

7221

7318 15 59

7222

7318 15 69

7223

7318 15 81

7225

7318 15 89

7226

7318 15 90

7227

7318 16 91

7228

7318 16 99

7301

7318 19 00

7302

7318 21 00

7303

7318 22 00


II PRIEDAS

СПИСЪК НА КОМПЕТЕНТНИТЕ НАЦИОНАЛНИ ОРГАНИ

LISTA DE LAS AUTORIDADES NACIONALES COMPETENTES

SEZNAM PŘÍSLUŠNÝCH VNITROSTÁTNÍCH ORGÁNŮ

LISTE OVER KOMPETENTE NATIONALE MYNDIGHEDER

LISTE DER ZUSTÄNDIGEN BEHÖRDEN DER MITGLIEDSTAATEN

PÄDEVATE RIIKLIKE ASUTUSTE NIMEKIRI

ΔΙΕΥΘΥΝΣΕΙΣ ΤΩΝ ΑΡΧΩΝ ΕΚΔΟΣΗΣ ΑΔΕΙΩΝ ΤΩΝ ΚΡΑΤΩΝ ΜΕΛΩΝ

LIST OF THE COMPETENT NATIONAL AUTHORITIES

LISTE DES AUTORITÉS NATIONALES COMPÉTENTES

POPIS NADLEŽNIH NACIONALNIH TIJELA

ELENCO DELLE COMPETENTI AUTORITÀ NAZIONALI

VALSTU KOMPETENTO IESTĀŽU SARAKSTS

ATSAKINGŲ NACIONALINIŲ INSTITUCIJŲ SĄRAŠAS

AZ ILLETÉKES NEMZETI HATÓSÁGOK LISTÁJA

LISTA TAL-AWTORITAJIET NAZZJONALI KOMPETENTI

LIJST VAN BEVOEGDE NATIONALE INSTANTIES

WYKAZ WŁAŚCIWYCH ORGANÓW KRAJOWYCH

LISTA DAS AUTORIDADES NACIONAIS COMPETENTES

LISTA AUTORITĂȚILOR NAȚIONALE COMPETENTE

ZOZNAM PRÍSLUŠNÝCH ŠTÁTNYCH ORGÁNOV

SEZNAM PRISTOJNIH NACIONALNIH ORGANOV

LUETTELO TOIMIVALTAISISTA KANSALLISISTA VIRANOMAISISTA

FÖRTECKNING ÖVER BEHÖRIGA NATIONELLA MYNDIGHETER

BELGIQUE/BELGIË

Service public fédéral de l'économie, des PME, des classes moyennes et de l'énergie

Direction générale du potentiel économique

Service des licences

rue du Progrès 50

B-1210 Bruxelles

Fax (32–2) 277 50 63

Federale Overheidsdienst Economie, KMO,

Middenstand & Energie

Algemene Directie Economisch Potentieel

Dienst Vergunningen

Vooruitgangstraat 50

B-1210 Brussel

Fax (32–2) 277 50 63

БЪЛГАРИЯ

Министерство на икономиката и енергетиката

дирекция „Регистриране, лицензиране и контрол“

ул. „Славянска“ № 8

1052 София

Факс: (359–2) 981 50 41

Fax (359–2) 980 47 10

ČESKÁ REPUBLIKA

Ministerstvo průmyslu a obchodu

Licenční správa

Na Františku 32

CZ-110 15 Praha 1

Fax (420) 224 21 21 33

DANMARK

Erhvervs- og Byggestyrelsen

Økonomi- og Erhvervsministeriet

Langelinie Allé 17

DK-2100 København Ø

Fax (45) 35 46 60 01

DEUTSCHLAND

Bundesamt für Wirtschaft und Ausfuhrkontrolle,

(BAFA)

Frankfurter Straße 29–35

D-65760 Eschborn 1

Fax (49) 6196 90 88 00

EESTI

Majandus- ja Kommunikatsiooniministeerium

Harju 11

EE-15072 Tallinn

Faks: +372 631 3660

IRELAND

Department of Enterprise, Trade and Employment

Import/Export Licensing, Block C

Earlsfort Centre

Hatch Street

IE-Dublin 2

Fax +353–1-631 25 62

ΕΛΛΑΔΑ

Υπουργείο Οικονομίας, Ανάπτυξης και Τουρισμού

Γενική Διεύθυνση Διεθνούς Οικονομικής και Εμπορικής Πολιτικής

Δ/νση Συντονισμού Εμπορίου και Εμπορικών Καθεστώτων

Τμήμα Β': Ειδικών Καθεστώτων Εισαγωγών

Οδός Κορνάρου 1

GR 105 63 Αθήνα

Τηλ..: +30 210 3286041–43

Φαξ: +30 210 3286094

Email: e3a@mnec.gr

ESPAÑA

Ministerio de Industria, Turismo y Comercio

Secretaría General de Comercio Exterior

Subdirección General de Comercio Exterior de Productos Industriales

Paseo de la Castellana 162

E-28046 Madrid

Fax +34–91 349 38 31

FRANCE

Ministère de l'économie, des finances et de l'industrie

Direction générale des entreprises

Sous-direction des biens de consommation

Bureau textile-importations

Le Bervil

12, rue Villiot

F-75572 Paris Cedex 12

Fax (33) 153 44 91 81

REPUBLIKA HRVATSKA

Ministarstvo vanjskih i europskih poslova

Trg N. Š. Zrinskog 7–8,

10000 Zagreb

Tel. (385) 1 6444626

Fax (385) 1 6444601

ITALIA

Ministero dello Sviluppo Economico

Direzione Generale per la Politica Commerciale

DIV. III

Viale America, 341

I-00144 Roma

Fax (39) 06 59 93 26 36

E-mail: dgpci.div3@mise.gov.it

ΚΥΠΡΟΣ

Υπουργείο Εμπορίου, Βιομηχανίας και Τουρισμού

Υπηρεσία Εμπορίου

Μονάδα Έκδοσης Αδειών Εισαγωγής/Εξαγωγής

Οδός Ανδρέα Αραούζου Αρ. 6

CY-1421 Λευκωσία

Φαξ (357) 22 37 51 20

LATVIJA

Latvijas Republikas Ārlietu ministrija

K. Valdemāra iela 3

LV-1395 Rīga

Fakss: +371–67 828 121

LIETUVA

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Investicijų ir eksporto departamentas

Gedimino pr. 38/2

LT-01104 Vilnius

Faks. +370 706 64 762

LUXEMBOURG

Ministère de l'économie et du commerce extérieur

Office des licences

BP 113

L-2011 Luxembourg

Fax (352) 46 61 38

MAGYARORSZÁG

Magyar Kereskedelmi Engedélyezési Hivatal

Margit krt. 85.

HU-1024 Budapest

Fax (36–1) 336 73 02

MALTA

Diviżjoni għall-Kummerċ

Servizzi Kummerċjali

Lascaris

MT-Valletta CMR02

Fax (356) 25 69 02 99

NEDERLAND

Belastingdienst/Douane centrale dienst voor in- en uitvoer

Postbus 30003, Engelse Kamp 2

NL-9700 RD Groningen

Fax (31–50) 523 23 41

ÖSTERREICH

Bundesministerium für Wissenschaft, Forschung und Wirtschaft

Abteilung C2/9 – Außenwirtschaftskontrolle

A- 1011 Wien, Stubenring 1

POST.C29@bmwfw.gv.at

Faks. 01/71100/8366

POLSKA

Ministerstwo Gospodarki

Plac Trzech Krzyży 3/5

00–507 Warszawa

Polska

Fax (48–22) 693 40 21/693 40 22

PORTUGAL

Ministério das Finanças

Autoridade Tributária e Aduaneira

Rua da Alfândega, n.o 5, r/c

P-1149-006 Lisboa

Fax (+ 351) 218 81 39 90

ROMÂNIA

Ministerul Economiei, Comerțului și Relațiilor cu Mediul de Afaceri

Departamentul de Comerț Exterior și Relații Internaționale

Direcția Politici Comerciale

Calea Victoriei, nr. 152, sector 1,

București 010096

Tel.: +40 40 10 504

Fax: +40 40 10 594

e-mail: dgre@dce.gov.ro

SLOVENIJA

Ministrstvo za finance

Carinska uprava Republike Slovenije

Carinski urad Jesenice

Spodnji plavž 6C

SI-4270 Jesenice

Faks (386–4) 297 44 72

SLOVENSKO

Ministerstvo hospodárstva

Mierová 19

827 15 Bratislava 212

Slovenská republika

Fax (421–2) 43 42 39 15

SUOMI/FINLAND

Tullihallitus

PL 512

FI-00101 Helsinki

mailto:kirjaamo@tulli.fi<mailto:kirjaamo@tulli.fi

Tullen

PB 512

FI-00101 Helsingfors

mailto:kirjaamo@tulli.fi<mailto:kirjaamo@tulli.fi

SVERIGE

Kommerskollegium

Box 6803

S-113 86 Stockholm

Fax (46–8) 30 67 59

UNITED KINGDOM

Department of Trade and Industry

Import Licensing Branch

Queensway House — West Precinct

Billingham

UK-TS23 2NF

Fax (44–1642) 36 42 69