5.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 88/1

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 596/2014 Komisijai suteiktas įgaliojimas priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų glaudžiai susijusių dalykų, tai yra dėl to reglamento netaikymo tam tikroms trečiųjų šalių valstybės institucijoms ir centriniams bankams, manipuliavimo rinka požymių, ribinių verčių, kurias pasiekus apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviai turi atskleisti viešai neatskleistą informaciją, kompetentingos institucijos, kuriai pranešama apie viešai neatskleistos informacijos viešo atskleidimo atidėjimą, nurodymo, aplinkybių, kuriomis emitentas gali leisti prekiauti draudimo laikotarpiu, ir vadovų sandorių, apie kuriuos reikia pranešti, rūšių;

(2)

valstybės narės, Europos centrinių bankų sistemos nariai, ministerijos ir kitos vienos ar kelių valstybių narių agentūros ir specialiosios paskirties įmonės, taip pat Sąjunga ir tam tikros kitos valstybės institucijos ar jų vardu veikiantys asmenys neturėtų būti varžomi sprendžiant pinigų, valiutos kurso ar valstybės skolos valdymo politikos klausimus, jeigu tos operacijos vykdomos dėl viešojo intereso ir yra susijusios tik su tų sričių politikos įgyvendinimu;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 596/2014 taikymo išimtis, taikoma operacijoms, vykdomoms dėl viešojo intereso, pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 6 straipsnio 5 dalį gali būti taikoma tam tikroms trečiųjų šalių valstybės institucijoms, kurioms pavesta valdyti valstybės skolą ar dalyvauti ją valdant, ir centriniams bankams, jeigu jie atitinka nustatytus reikalavimus. Todėl Komisija parengė ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikė ataskaitą, kurioje įvertinamas trečiųjų šalių tam tikrų valstybės institucijų, kurioms pavesta valdyti valstybės skolą ar dalyvauti ją valdant, ir centrinių bankų traktavimas tarptautiniu lygmeniu. Ataskaitoje pateikta tam tikrų valstybės institucijų ir centrinių bankų traktavimo trečiųjų šalių teisinėje sistemoje ir rizikos valdymo standartų, taikomų sandoriams, kuriuos tose jurisdikcijose sudaro tos valstybės institucijos ir centriniai bankai, lyginamoji analizė. Ataskaitoje pateiktoje lyginamojoje analizėje padaryta išvada, kad išimtį dera taikyti sandoriams, pavedimams ar veiksmams, vykdomiems įgyvendinant pinigų, valiutos kurso ar valstybės skolos valdymo politiką, taip pat tam tikroms tų trečiųjų šalių valstybės institucijoms ir centriniams bankams;

(4)

reikėtų sudaryti ir prireikus peržiūrėti trečiųjų šalių valstybės institucijų ir centrinių bankų, kuriems taikoma išimtis, sąrašą;

(5)

būtina konkrečiai nurodyti Reglamento (ES) Nr. 596/2014 I priede nustatytus manipuliavimo veiksmų, susijusių su melagingais ar klaidinančiais signalais ir kainų fiksavimu, požymius, siekiant patikslinti jų elementus ir atsižvelgti į finansų rinkų techninius pokyčius. Todėl reikėtų pateikti nebaigtinį tokių požymių sąrašą ir praktikos pavyzdžių;

(6)

taip pat reikėtų nustatyti papildomus tam tikros praktikos požymius, nes pagal juos galima patikslinti ir paaiškinti tokios praktikos atvejus. Šių požymių nereikėtų laikyti išsamiais ar galutiniais, o jų ryšių su vienu ar keliais praktikos pavyzdžiais – ribojančiais. Nereikėtų manyti, kad praktikos pavyzdžiai patys savaime yra manipuliavimas rinka, tačiau rinkos dalyviai ir kompetentingos institucijos į juos turėtų atsižvelgti nagrinėdami sandorius arba prekybos pavedimus;

(7)

vertinti reikėtų proporcingai, atsižvelgiant į atitinkamų finansinių priemonių ir rinkų pobūdį ir konkrečias savybes. Pavyzdžiai gali būti susiję su vienu ar keliais manipuliavimo rinka požymiais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 596/2014 I priede, ir jais tie požymiai gali būti paaiškinti. Todėl konkretus praktikos pavyzdys gali būti susijęs su keliais manipuliavimo rinka požymiais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 596/2014 I priede, priklausomai nuo to, kaip ta praktika yra taikoma, ir galimi tam tikri sutapimai. Tam tikrais kitais praktikos pavyzdžiais, nors šiame reglamente jie konkrečiai ir nenurodyti, panašiai gali būti aiškinamas kiekvienas iš šiame reglamente nurodytų požymių. Todėl rinkos dalyviai ir kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į kitas konkrečiai nenurodytas aplinkybes, kurias pagal Reglamente (ES) Nr. 596/2014 nustatytą apibrėžtį būtų galima laikyti galimu manipuliavimu rinka;

(8)

tam tikrais šiame reglamente nustatytais praktikos pavyzdžiais apibūdinami atvejai, įtraukti į manipuliavimo rinka sąvoką, arba atvejai, tam tikrais atžvilgiais susiję su manipuliavimo veiksmais. Kita vertus, tam tikrus praktikos pavyzdžius galima laikyti teisėtais, jeigu, pavyzdžiui, asmuo, sudaręs sandorius ar pateikęs prekybos pavedimus, kurie gali būti laikomi manipuliavimu rinka, gali įrodyti, kad jo motyvai sudaryti tokius sandorius ar pateikti prekybos pavedimus buvo teisėti ir neprieštaravo atitinkamoje rinkoje priimtai praktikai;

(9)

pateikiant praktikos pavyzdžių, susijusių su manipuliavimo rinka požymiais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 596/2014 I priede, sąrašą, į šio reglamento II priede pateiktas kryžmines nuorodas įtrauktas ir atitinkamas praktikos pavyzdys, ir papildomas su tuo pavyzdžiu susijęs požymis;

(10)

nurodant šiame reglamente nustatytus manipuliavimo veiksmų požymius, bet kokia nuoroda į prekybos pavedimą apima visų rūšių pavedimus, įskaitant pirminius, pakeistus, atnaujintus ir atšauktus pavedimus, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo įvykdyti, taip pat neatsižvelgiant į prieigos prie prekybos vietos, sandorio vykdymo ar prekybos pavedimo pateikimo būdus ir į tai, ar pavedimas buvo įtrauktas į prekybos vietos pavedimų knygą, ar ne;

(11)

apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviai – specialus apyvartinių taršos leidimų rinkos veikėjų pogrupis. Apyvartinių taršos leidimų rinkos veikėjai, viršijantys tam tikras mažiausias ribas, turėtų būti laikomi apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviais, ir reikalavimas viešai atskleisti viešai neatskleistą informaciją turėtų būti taikomas tik jiems. Todėl reikėtų aiškiai nustatyti tas mažiausias ribas;

(12)

atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą viešai neatskleistos informacijos apibrėžtį, apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis kiekvienu konkrečiu atveju turi vertinti, ar atitinkama informacija atitinka viešai neatskleistos informacijos kriterijus. Tai reiškia, kad apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvio nereikalaujama viešai atskleisti visos informacijos apie savo fizines operacijas. Tam tikru metu, kai informacijos atsiranda, apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis, atsižvelgdamas į rinkos aplinkybes ir kitus išorės veiksnius, galinčius turėti poveikį apyvartinio taršos leidimo kainai, turi tą informaciją tinkamai įvertinti;

(13)

Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvio apibrėžtis netaikoma tiems apyvartinių taršos leidimų rinkos veikėjams (tame reglamente – dalyviams apyvartinių taršos leidimų rinkoje), kurių įrenginių ar aviacijos veiklos, kurią jie valdo nuosavybės teise, kontroliuoja ar už kurią atsako, išmetamieji teršalai prieš tai buvusiais metais neviršijo mažiausio anglies dioksido ekvivalento lygio, o kai vykdoma deginimo veikla, jų nominali šiluminė galia neviršijo mažiausio nustatyto lygio. Taigi mažiausios ribos turėtų būti susijusios su visa veikla, įskaitant aviacijos veiklą arba įrenginius, kurią atitinkamas apyvartinių taršos leidimų rinkos veikėjas, jo patronuojančioji bendrovė ar su juo susijusi įmonė valdo nuosavybės teise ar kontroliuoja arba už kurios praktinius valdymo aspektus atitinkamas veikėjas, jo patronuojančioji bendrovė ar su juo susijusi įmonė visiškai ar iš dalies atsako;

(14)

be to, kad šio reikalavimo nereikėtų laikytis, metinę anglies dioksido ekvivalento ir nominalios šiluminės galios ribą reikia vertinti bendrai. Todėl bent vienos iš tų dviejų ribų viršijimas turėtų būti pakankamas rodiklis, kad būtų taikomos Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės;

(15)

siekiant didinti rinkos vientisumą ir kartu nereikalauti atskleisti per daug informacijos, dera nustatyti tokias mažiausias ribas, kad išimtis būtų taikoma bendrovėms, kurios veikiausiai neturi viešai neatskleistos informacijos;

(16)

mažiausias ribas prireikus reikėtų peržiūrėti ir įvertinti, ar jos tinkamos, atsižvelgiant, inter alia, į tikėtiną didesnį apyvartinių taršos leidimų rinkos skaidrumą, įskaitant įvykių, apie kuriuos pranešta, skaičių ir susijusią administracinę naštą, apyvartinių taršos leidimų rinkos pokyčius ir stabilumą, apyvartinių taršos leidimų rinkos veikėjų skaičių ir poveikį galimybei gauti įmonėms būdingą informaciją, taip pat poveikį kainodarai arba investiciniams sprendimams apyvartinių taršos leidimų rinkoje;

(17)

atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 taikomas daugiau finansinių priemonių, taip pat į tai, kad ex post pranešimo kompetentingai institucijai reikalavimas taikomas emitentams, kurie yra pateikę prašymą ar turi leidimą prekiauti savo finansinėmis priemonėmis valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, arba, jei priemone prekiaujama tik daugiašalėje prekybos sistemoje ar kitokios rūšies organizuotose prekybos sistemose, emitentams, kurie turi leidimą prekiauti savo finansinėmis priemonėmis valstybės narės daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje arba yra pateikę prašymą leisti jomis prekiauti valstybės narės daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje, ir į tai, kad tokių emitentų finansinėmis priemonėmis gali būti leidžiama prekiauti arba jomis gali būti prekiaujama kelių valstybių narių prekybos vietose, reikėtų užtikrinti, kad visais atvejais vienintelė pranešimą gaunanti kompetentinga institucija būtų institucija, labiausiai suinteresuota rinkos priežiūra, ir kad emitentas negalėtų savo nuožiūra rinktis, kuriai institucijai pranešti informaciją. Šis metodas taikomas vertybiniams popieriams, kuriuos galima laikyti nuosavybės vertybiniais popieriais;

(18)

Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga pranešti apie viešai neatskleistos informacijos atskleidimo atidėjimą nustatoma ir apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams. Kalbant apie taikymo sritį, Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 taikomas apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams, vykdantiems veiklą pirminėje apyvartinių taršos leidimų rinkoje arba apyvartiniais taršos leidimais pagrįstų produktų, parduodamų aukcione, rinkoje (teikiantiems pasiūlymus aukcionuose) ir apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių antrinėse rinkose;

(19)

siekiant užtikrinti, kad apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams būtų aiškiai nustatyta viena kompetentinga institucija, kompetentinga institucija, kuriai pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 4 dalį teikiami pranešimai, turėtų būti valstybės narės, kurioje apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis registruotas, kompetentinga institucija, kaip nurodyta to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje, o ne kiekvienos prekybos vietos, kurioje prekiaujama apyvartiniais taršos leidimais, kompetentinga institucija;

(20)

pasirinkus valstybės narės, kurioje apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis yra registruotas, kompetentingą instituciją užtikrinama, kad būtų aiškiai nustatyta viena kompetentinga institucija, ir sumažinama apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams tenkanti administracinė našta, nes jiems nereikia vienu metu teikti kelių pranešimų kelioms kompetentingoms institucijoms;

(21)

emitentas vadovaujamas pareigas einančiam asmeniui išskirtinėmis aplinkybėmis gali leisti savo akcijas nedelsiant parduoti draudimo laikotarpiu. Emitento leidimas turėtų būti suteikiamas kiekvienu konkrečiu atveju, o pirmasis kriterijus turėtų būti tai, kad vadovaujamas pareigas einantis asmuo prieš pradėdamas prekiauti paprašė emitento leidimo prekiauti ir atitinkamai jį gavo. Kad emitentas galėtų įvertinti konkrečias kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, tas prašymas turėtų būti pagrįstas, kartu turėtų būti paaiškintas numatomas sandoris ir nurodyta, kodėl aplinkybės yra išskirtinės;

(22)

sprendimas suteikti leidimą prekiauti turėtų būti numatytas, tik jeigu leisti sudaryti sandorį prašoma dėl išskirtinių priežasčių. Ta išimtis turėtų būti aiškinama siauriai, nederamai neišplečiant draudimo prekiauti draudimo laikotarpiu išimties taikymo srities. Aplinkybės, kuriomis galima leisti taikyti išimtį, turėtų būti ne tik ypač neatidėliotinos, bet ir nenumatytos, svarbios ir susidariusios ne dėl vadovaujamas pareigas einančio asmens;

(23)

jeigu vadovaujamas pareigas einantys asmenys nurodo padėtį, kuri yra nenumatyta, svarbi ir kurios jie negali kontroliuoti, parduoti akcijas jiems turėtų būti leista, tik tam, kad gautų būtinų finansinių išteklių. Tokia padėtis gali susidaryti dėl finansinio įsipareigojimo, kurį vadovaujamas pareigas einantis asmuo turi įvykdyti, pavyzdžiui, dėl reikalavimo, kurio vykdymas užtikrinamas teisinėmis priemonėmis, įskaitant teismo nurodymą, ir tik jeigu vadovaujamas pareigas einantis asmuo negali šio įsipareigojimo pagrįstai įvykdyti neparduodamas tų akcijų. Tai taip pat gali būti padėtis, į kurią vadovaujamas pareigas einantis asmuo patenka prieš prasidedant draudimo laikotarpiui (pavyzdžiui, prievolė mokėti mokesčius) ir privalo trečiajam asmeniui sumokėti tam tikrą sumą, kurios visos arba dalies vadovaujamas pareigas einantis asmuo negali padengti kitais būdais, neparduodamas emitento akcijų;

(24)

būtina nustatyti, ar emitentas gali leisti vykdyti sandorius, susijusius su darbuotojų akcijų ar taupymo programomis, privalomomis akcijomis ar teise naudotis akcijomis. Todėl reikėtų aiškiai nurodyti ir išsamiai apibūdinti tam tikrų rūšių sandorius. Tokių sandorių savybės yra susijusios su sandorio pobūdžiu (pavyzdžiui, pirkimas ar pardavimas, naudojimasis pasirinkimo ar kitomis teisėmis), sandorio vykdymo laiko pasirinkimu arba laiko, kai vadovaujamas pareigas einantis asmuo pradeda dalyvauti tam tikroje sistemoje, pasirinkimu, taip pat su tuo, ar dėl sandorio ir jo savybių (pavyzdžiui, vykdymo datos, sumos) buvo susitarta, tai buvo suplanuota ir parengta per pagrįstą laikotarpį iki prasidedant draudimo laikotarpiui;

(25)

be to, sandoriai, kuriuos vykdant naudos teisės nesikeičia, gali būti vykdomi vadovaujamas pareigas einančio asmens iniciatyva, jeigu tik tas asmuo prieš vykdydamas numatomą sandorį paprašė emitento leidimo ir jį gavo. Toks sandoris turėtų būti susijęs tik su konkrečių priemonių pervedimu iš vienos vadovaujamas pareigas einančio asmens sąskaitos į kitą jo sąskaitą (pavyzdžiui, iš vienos sistemos į kitą), o pervedamos priemonės kaina nepasikeičia. Toks metodas negali būti taikomas, kai vadovaujamas pareigas einantis asmuo finansines priemones perveda kitam asmeniui, kuris yra juridinis subjektas, visiškai priklausantis vadovaujamas pareigas einančiam asmeniui, arba su tuo kitu asmeniu vykdo kitokius, pavyzdžiui, pardavimo ar pirkimo, sandorius;

(26)

Reglamente (ES) Nr. 596/2014 reikalaujama, kad vadovaujamas pareigas einantys asmenys, taip pat su jais glaudžiai susiję asmenys emitentui ir kompetentingai institucijai praneštų apie kiekvieną savo vardu vykdomą sandorį, susijusį su to emitento akcijomis ar skolos priemonėmis arba išvestinėmis priemonėmis ar kitomis susijusiomis finansinėmis priemonėmis. Vadovaujamas pareigas einantys asmenys, taip pat su jais glaudžiai susiję asmenys apie kiekvieną savo labui vykdomą sandorį, susijusį su apyvartiniais taršos leidimais, jais pagrįstais aukcione parduodamais produktais ar su jais susijusiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, turėtų pranešti ir apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams;

(27)

pranešimai apie emitento vadovaujamas pareigas einančių asmenų ir su jais glaudžiai susijusių asmenų savo labui vykdomus sandorius yra ne tik rinkos dalyviams naudinga informacija, bet ir papildoma priemonė kompetentingoms institucijoms prižiūrėti rinkas. Tokiems asmenims nustatyta prievole pranešti apie sandorius nedaromas poveikis jų pareigai nepiktnaudžiauti rinka, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 596/2014;

(28)

prievolė pranešti apie vadovaujamas pareigas einančių asmenų arba su jais glaudžiai susijusių asmenų sandorius taikoma labai įvairių operacijų atžvilgiu, ir turi būti pranešama apie kiekvieną jų savo labui vykdomą sandorį. Todėl dera pateikti platų nebaigtinį konkrečių sandorių, apie kuriuos reikia pranešti, rūšių sąrašą. Parengus tokį sąrašą turėtų būti lengviau ne tik užtikrinti visišką vadovaujamas pareigas einančių asmenų ir su jais glaudžiai susijusių asmenų vykdomų sandorių skaidrumą, bet ir mažinti riziką, kad pranešimo reikalavimas bus apeinamas, nes būtų nustatytos konkrečios sandorių, apie kuriuos reikia pranešti, rūšys;

(29)

kadangi sandorių, kurių atžvilgiu turi būti taikomi Reglamento (ES) Nr. 596/2014 19 straipsnio 14 dalyje nustatyti įgaliojimai, yra daug ir jų negalima priskirti tik prie trijų rūšių sandorių, aiškiai nurodytų to reglamento 19 straipsnio 7 dalyje, tikslinga pateikti platų nebaigtinį konkrečių rūšių sandorių, apie kuriuos reikėtų pranešti, sąrašą;

(30)

sąlyginių sandorių atžvilgiu reikalavimas apie juos pranešti pradedamas taikyti tada, kai įvykdoma nustatyta sąlyga ar sąlygos, taigi, kai tas sandoris faktiškai vykdomas. Todėl nereikėtų nustatyti reikalavimo pranešti ir apie sąlyginę sutartį, ir apie sandorį, vykdomą įvykdžius tokias sutartyje nustatytas sąlygas, nes praktiškai toks pranešimas sukeltų painiavą, ypač tada, kai sąlygos neatsiranda ir sandoris nevykdomas;

(31)

atitinkamos Reglamente (ES) Nr. 596/2014 nustatytos nuostatos ir įgaliojimai pradedami taikyti tik 2016 m. liepos 3 d. Todėl svarbu, kad šiame reglamente nustatytos sąlygos taip pat būtų pradėtos taikyti tą pačią dieną;

(32)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto ekspertų grupės nuomonę,

1)

Reglamente (ES) Nr. 596/2014 nustatytų prievolių ir draudimų netaikymu tam tikroms trečiųjų šalių valstybės institucijoms ir centriniams bankams, sprendžiantiems pinigų, valiutos kurso ar valstybės skolos valdymo politikos klausimus;

2)

Reglamento (ES) Nr. 596/2014 I priede nustatytais manipuliavimo rinka požymiais;

3)

ribomis, nuo kurių apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviai turi atskleisti viešai neatskleistą informaciją;

4)

kompetentinga institucija, kuriai pranešama apie viešai neatskleistos informacijos viešo atskleidimo atidėjimą;

5)

aplinkybėmis, kuriomis emitentas gali leisti prekiauti draudimo laikotarpiu;

6)

sandorių, dėl kurių atsiranda pareiga pranešti apie vadovų sandorius, rūšimis.

a)

mažiausias anglies dioksido (CO2) ekvivalento lygis – 6 mln. t per metus;

b)

mažiausias nominalios šiluminės galios lygis – 2 430 MW.

a)

jeigu emitentas turi nuosavybės vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti arba kuriais yra prekiaujama su jo sutikimu arba dėl kurių emitentas yra pateikęs prašymą leisti prekiauti valstybės narės, kurioje jis registruotas, prekybos vietoje;

b)

jeigu emitentas neturi nuosavybės vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti arba kuriais yra prekiaujama su jo sutikimu arba dėl kurių jis yra pateikęs prašymą leisti prekiauti bet kurios valstybės narės prekybos vietoje, jeigu emitentas turi kokių nors kitų finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti arba kuriomis yra prekiaujama su jo sutikimu arba dėl kurių emitentas yra pateikęs prašymą leisti prekiauti valstybės narės, kurioje jis registruotas, prekybos vietoje.

a)

emitentas turi nuosavybės vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti arba kuriais yra prekiaujama su jo sutikimu arba dėl kurių emitentas yra pateikęs prašymą leisti prekiauti prekybos vietoje pirmą kartą;

b)

emitentas turi kokių nors kitų finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti arba kuriomis yra prekiaujama su jo sutikimu arba dėl kurių emitentas yra pateikęs prašymą leisti prekiauti prekybos vietoje pirmą kartą, jeigu emitentas neturi nuosavybės vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti arba kuriais prekiaujama su jo sutikimu arba dėl kurių emitentas yra pateikęs prašymą leisti prekiauti bet kurios valstybės narės prekybos vietoje.

a)

esant kuriai nors iš aplinkybių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 596/2014 19 straipsnio 12 dalyje;

b)

vadovaujamas pareigas einantis asmuo gali įrodyti, kad konkretus sandoris negali būti vykdomas kuriuo nors kitu metu, išskyrus draudimo laikotarpį.

a)

tuo metu, kai teikia prašymą, turi vykdyti finansinį įsipareigojimą ar reikalavimą, kurio vykdymas užtikrinamas teisinėmis priemonėmis;

b)

turi vykdyti finansinį įsipareigojimą arba pateko į padėtį, susidariusią prieš prasidedant draudimo laikotarpiui, ir turi trečiajam asmeniui sumokėti tam tikrą sumą, įskaitant prievolę mokėti mokesčius, ir finansinio įsipareigojimo ar reikalavimo negali pagrįstai įvykdyti kitais būdais, išskyrus nedelsiant parduodamas akcijas.

a)

gauna finansines priemones arba jos jam suteikiamos pagal darbuotojams skirtą programą, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

b)

gauna finansines priemones arba jos jam suteikiamos pagal darbuotojams skirtą programą, vykdomą draudimo laikotarpiu, jeigu laikomasi iš anksto suplanuoto ir bendro požiūrio į sąlygas, periodiškumą, skyrimo laiką, teises gauti finansines priemones turinčių asmenų, kuriems tos priemonės suteikiamos, grupę, skirtinų finansinių priemonių sumą, ir finansinės priemonės skiriamos arba suteikiamos laikantis aiškiai nustatytos tvarkos, kurios laikantis jokia viešai neatskleista informacija negali turėti įtakos finansinių priemonių skyrimui ar suteikimui;

c)

vykdo pagal darbuotojams skirtą programą jam skirtus pasirinkimo sandorius, varantus ar konvertuoja konvertuojamąsias obligacijas, kai tokių pasirinkimo sandorių, varantų ar konvertuojamųjų obligacijų galiojimas baigiasi draudimo laikotarpiu, taip pat parduoda akcijas, įgytas vykdant tuos pasirinkimo sandorius ar varantus arba konvertuojant konvertuojamąsias akcijas, jeigu tik įvykdomos visos šios sąlygos:

d)

įgyja emitento finansinių priemonių pagal darbuotojų taupymo programą, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

e)

tiesiogiai arba netiesiogiai perveda arba gauna finansines priemones, jeigu finansinės priemonės pervedamos iš vienos vadovaujamas pareigas einančio asmens sąskaitos į kitą ir dėl tokio pervedimo finansinių priemonių kaina nesikeičia;

f)

įgyja privalomų emitento akcijų arba teises naudotis akcijomis ir galutinė tokio įgijimo diena pagal emitento statutą arba įstatus sutampa su draudimo laikotarpiu, jeigu vadovaujamas pareigas einantis asmuo emitentui pateikia įrodymų, kad yra priežasčių, dėl kurių nėra galimybių įgyti akcijų arba teisių kitu metu, ir emitentui pateiktas paaiškinimas atrodo įtikinamas.

a)

įsigijimas, disponavimas, skolintų vertybinių popierių pardavimas, pasirašymas ar keitimas;

b)

sutikimas su akcijų pasirinkimo sandoriu ar jo vykdymas, įskaitant vadovams ar darbuotojams suteiktą akcijų pasirinkimo sandorį, kuris yra jų atlygio paketo dalis, ir disponavimas akcijomis, gautomis vykdant akcijų pasirinkimo sandorį;

c)

nuosavybės vertybinių popierių apsikeitimo sandorių sudarymas arba vykdymas;

d)

sandoriai dėl išvestinių finansinių priemonių, įskaitant sandorius atsiskaitant piniginėmis lėšomis, arba su tokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susiję sandoriai;

e)

sutarties sudarymas dėl atitinkamo emitento finansinės priemonės arba apyvartinių taršos leidimų ar jais pagrįstų aukcione parduodamų produktų skirtumo;

f)

teisių įgijimas, disponavimas jomis ar naudojimasis jomis, įskaitant pardavimo ir pirkimo pasirinkimo sandorius ir varantus;

g)

didinamo kapitalo ar išleidžiamos skolos priemonės pasirašymas;

h)

sandoriai dėl išvestinių finansinių priemonių ir finansinių priemonių, susijusių su atitinkamo emitento skolos priemone, įskaitant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius;

i)

sąlyginiai sandoriai, vykdomi įvykdžius tam tikras sąlygas, ir faktinis sandorių vykdymas;

j)

savaiminis arba nesavaiminis finansinės priemonės konvertavimas į kitą finansinę priemonę, įskaitant konvertuojamųjų obligacijų pakeitimą akcijomis;

k)

padovanotos arba gautos dovanos, gautas palikimas;

l)

vykdomi sandoriai dėl su indeksu susietų produktų, turto grupių ir išvestinių finansinių priemonių, tiek, kiek reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 19 straipsnį;

m)

vykdomi sandoriai dėl akcijų ar investicinių fondų vienetų, įskaitant alternatyvaus investavimo fondus, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (4) 1 straipsnyje, tiek, kiek reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 19 straipsnį;

n)

alternatyvaus investavimo fondo, į kurį yra investavęs vadovaujamas pareigas einantis asmuo arba su tokiu asmeniu glaudžiai susijęs asmuo, valdytojo vykdomi sandoriai, tiek, kiek reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 19 straipsnį;

o)

sandoriai, susiję su individualiu portfeliu ar turto valdymo įgaliojimu, trečiojo asmens vykdomi vadovaujamas pareigas einančio asmens arba su tokiu asmeniu glaudžiai susijusio asmens vardu arba naudai;

p)

emitento akcijų ar skolos priemonių arba su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių ar kitų finansinių priemonių skolinimasis arba skolinimas.