PRIEDAS

1.   ĮVADAS

Po to, kai į nacionalinius statybų kodeksus buvo įtraukti efektyvumo reikalavimai, dabartiniuose naujuose pastatuose suvartojama perpus mažiau energijos negu įprastuose praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pastatuose.

Pastatų energinio naudingumo direktyvoje (toliau – PEN direktyva) reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų statomų naujų ir kapitališkai renovuojamų esamų pastatų energinio naudingumo minimaliuosius reikalavimus. Be šių minimaliųjų reikalavimų, direktyvoje taip pat aiškiai reikalaujama, kad iki dešimtmečio pabaigos visų naujų pastatų energijos poreikis būtų beveik nulinis arba labai mažas ir jie galėtų būti laikomi beveik nulinės energijos pastatais (toliau – energijos beveik nevartojantis pastatas, EBNP). Tačiau esami pastatai yra seni, netaupūs ir jų renovacija vyksta labai lėtai. Laikantis direktyvos, esamus pastatus taip pat reikėtų laipsniškai pertvarkyti iki panašaus lygio.

Visų galiojančių energetikos teisės aktų įgyvendinimas ir laikymasis pripažintas kaip svarbiausias energetikos sąjungos kūrimo prioritetas (1). Du svarbiausi galiojančių šios srities teisės aktų reikalavimai yra iki 2020 m. gruodžio 31 d. (visuomeninių pastatų atveju – dvejais metais anksčiau) užtikrinti, kad visi nauji pastatai būtų energijos beveik nevartojantys pastatai, ir remti esamų pastatų pertvarkymą orientuojantis į EBNP lygį.

2.   BENDROSIOS APLINKYBĖS. DIREKTYVOS NUOSTATOS DĖL EBNP

2.1.   EBNP samprata

Pagal PEN direktyvos 2 straipsnio 2 dalį EBNP yra „pastatas, kurio pagal I priedą nustatytas energinis naudingumas yra labai aukštas. Reikalingos energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.“

Pirmoje apibrėžties dalyje nustatyta, kad energinis naudingumas yra EBNP apibrėžiantis elementas. Šis energinis naudingumas turi būti labai aukštas; jis nustatomas pagal PEN direktyvos I priedą. Antroje apibrėžties dalyje nurodoma, kokiais principais vadovaujantis turėtų būti siekiama tokio labai didelio naudingumo – didžioji dalis likusio nedidelio energijos poreikio turėtų būti tenkinama naudojant atsinaujinančių išteklių energiją.

EBNP apibrėžtis atspindi tai, kad atsinaujinančių išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumo priemonės papildo viena kitą. Pastate naudojant autonominius energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginius, sumažėja grynasis tiekiamos energijos kiekis. Daugeliu atvejų vien vietoje pasigaminamos atsinaujinančių išteklių energijos nepakanka, kad energijos poreikis sumažėtų beveik iki nulio, jei nenaudojama papildomų energijos vartojimo efektyvumo priemonių arba labai nesumažinami už vietos ribų esančių atsinaujinančių energijos išteklių pirminės energijos koeficientai. Todėl aukštesni ir griežtesni labai efektyvių EBNP reikalavimai skatins pastatuose naudoti daugiau autonominių atsinaujinančios energijos gamybos įrenginių ir dėl to turėtų būti pritaikomi už vietos ribų esančių energijos nešiklių pirminės energijos koeficientai.

EBNP apibrėžtis pateikta PEN direktyvoje, tačiau, kaip konkrečiai ją taikyti praktikoje (pvz., kas yra „labai aukštas naudingumas“ ir kokia būtų rekomenduojamoji „didžioji atsinaujinančių išteklių energijos dalis“), sprendžia pačios valstybės narės į nacionalinę teisinę sistemą perkeldamos direktyvos 9 straipsnį.

2.1.1.   Koks yra energijos beveik nevartojančio pastato energinis naudingumas?

Energinis naudingumas apibrėžiamas (2) kaip „apskaičiuotas arba išmatuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant, inter alia, energiją šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms“. Naudingų patarimų, kaip apskaičiuoti pastato energinį naudingumą (3), pateikiama Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012 (4) ir prie jo pridedamose gairėse (5).

Remiantis reglamento I priedo 3 skirsniu, skaičiuojant energinį naudingumą, visų pirma apskaičiuojama, kiek energijos reikia  (6) šildymui ir vėsinimui, o pabaigoje apskaičiuojamas grynasis pirminės energijos kiekis. Skaičiavimo „kryptis“ yra nuo pastato poreikių prie išteklių (t. y. pirminės energijos).

Remiantis PEN direktyva, valstybės narės gali galutinės patiektos energijos kiekį konvertuoti į pirminės energijos kiekį ir apskaičiuoti pastato energinį naudingumą, naudodamosi savo nacionaliniais pirminės energijos koeficientais.

Pirminės energijos sąnaudos turi būti apskaičiuojamos naudojant konkretaus energijos nešiklio (pvz., elektros energijos, mazuto, biomasės, centrinio šildymo ir vėsinimo) pirminės energijos koeficientus. Prie deleguotojo reglamento pridėtose gairėse rekomenduojama tiek patiektai, tiek eksportuotai elektros energijai taikyti tą patį 2,5 pirminės energijos koeficientą.

Vietoje gaminant energiją (kuri naudojama vietoje arba eksportuojama), sumažėja su patiekta energija susijęs pirminės energijos poreikis.

Galutinis energinio naudingumo skaičiavimo tikslas – nustatyti grynąsias metines pirminės energijos sąnaudas, t. y. kiek jos suvartojama šildymui, vėsinimui, vėdinimui, karštam vandeniui ir apšvietimui. Toks metinis balansas atitinka dabartinę sistemą, sukurtą PEN direktyva. Vis dėlto, tam tikrų tyrimų duomenimis, gali būti naudingiau energijos balansą skaičiuoti trumpesniais laiko tarpais (t. y. stebėti paros ir sezoninį poveikį) (7).

4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatant minimaliuosius reikalavimus turi būti atsižvelgiama į bendras patalpų mikroklimato sąlygas siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, kaip antai netinkamo vėdinimo. Kad nepablogėtų Europos esamų pastatų vidaus patalpų oro kokybė, patogumas ir žmonių sveikatai daromas poveikis (8), minimalieji energinio naudingumo reikalavimai turėtų būti griežtinami (taip siekiant, kad visoje Europoje pastatai beveik nevartotų energijos) kartu įgyvendinant atitinkamas patalpų aplinkos strategijas.

Be to, tyrimų rezultatai rodo (9), kad nauji ir renovuoti pastatai dažnai nepasiekia numatytojo energinio naudingumo. Reikėtų nustatyti mechanizmus, pagal kuriuos energinio naudingumo skaičiavimas būtų kalibruojamas pagal faktines energijos sąnaudas.

2.1.2.   Sąnaudų atžvilgiu optimalaus ir EBNP lygio santykis

PEN direktyvoje nustatyta lyginamųjų rodiklių sistema (optimalių sąnaudų principas), į kurią orientuodamosi valstybės narės gali nustatyti energinio naudingumo reikalavimus nacionaliniuose arba regioniniuose statybos kodeksuose ir nuolat juos peržiūrėti. Pagal PEN direktyvą sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis (10) yra minimalus užmojo lygis renovuojant esamus ir statant naujus pastatus.

Kaip ir optimalių sąnaudų reikalavimai pagal direktyvos 5 straipsnį, nacionaliniai minimalieji energinio naudingumo reikalavimai turi būti persvarstomi kas penkerius metus ir griežtinami, jei jų užmojis yra daug mažesnis nei nacionaliniai sąnaudų atžvilgiu optimalūs lygiai.

Sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio nustatymo metodika leidžia valstybėms narėms nustatyti EBNP reikalavimų intervalą 2020 metais. Tam reikia įvertinti ir palyginti skirtingas energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemones – tiek pavienes, tiek jų derinius – kurios bus kompleksiškai naudojamos referenciniuose pastatuose.

Atitinkamai, kad nustatytų ir pasiektų EBNP lygį, valstybės narės gali naudoti skirtingus izoliacinių ar kitų energijos vartojimo efektyvumo priemonių derinius, įtraukti itin našias technines pastatų sistemas ir naudoti autonominius atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius (11). Atlikdamos sąnaudų atžvilgiu optimalių lygių skaičiavimus, valstybės narės turi išnagrinėti kiekvieno iš šių trijų priemonių tipų įnašą.

Valstybės narės turi nustatyti kiekvieno energijos nešiklio pirminės energijos koeficientą. Šie pirminės energijos koeficientai gali būti grindžiami nacionalinėmis arba regioninėmis vidutinėmis vertėmis, arba konkrečiomis vertėmis. Šiuose koeficientuose turi būti atsižvelgta į tai, kiek pastatui tiekiamos energijos sudaro atsinaujinančių išteklių energija, siekiant, kad būtų sudarytos lygios sąlygos vietoje ir ne vietoje pagamintai energijai.

Svarbu atsiminti, kad daugeliui naujų pastatų EBNP koncepcija bus pradėta taikyti nuo 2021 m. sausio mėn. (naujiems visuomeniniams pastatams – nuo 2019 m. sausio mėn.). Tikėtina, kad iki to laiko dėl didesnių apimčių ir brandesnių rinkų technologijų sąnaudos bus mažesnės. Todėl tikėtina ir tai, kad 2020 m. EBNP lygis atitiks sąnaudų atžvilgiu optimalų lygį.

Faktai rodo, kad esamų technologijų, susijusių su energijos taupymu, energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančių išteklių energija, bendrai paėmus, pakanka, kad būtų pasiektas tinkamas EBNP tikslas (12). Nenustatyta jokio technologijų atotrūkio, kurį reikėtų panaikinti iki 2021 m. Išanalizavus sąnaudų atžvilgiu optimalių lygių ataskaitas, pateiktas pagal PEN direktyvos 5 straipsnį, matyti, kad nuo sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio prie EBNP lygio galima pereiti sklandžiai (13).

Kiekvienas sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio penkerių metų ciklas teikia galimybę į nacionalinius statybos kodeksus įrašyti didesnio energijos vartojimo efektyvumo vertes, nes atsiranda naujų išbandytų technologijų; kartu tai yra proga pakeisti pastatų naudingumo taisykles siekiant mažinti atotrūkį nuo sąnaudų atžvilgiu optimalių lygių. Po 2020 m. taikant optimalumo sąnaudų atžvilgiu principą bus galima, reguliariai peržiūrint nacionalinius naujų ir esamų pastatų statybų kodeksus, nuolat didinti EBNP reikalavimų užmojo lygį naujiems pastatams.

2.1.3.   Kaip to padeda siekti atsinaujinančių išteklių energija?

Atsinaujinančių išteklių energijos įtraukimas į nacionalines EBNP reikalavimų įgyvendinimo sistemas buvo itin svarbus uždavinys. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB (14) (toliau – Atsinaujinančių energijos išteklių direktyva) reikalaujama, kad valstybės narės į savo statybos reglamentus ir kodeksus įtrauktų atitinkamas priemones, kad būtų didinama visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos dalis statybos sektoriuje (15).

Tokios priemonės papildo PEN direktyvos reikalavimus dėl EBNP. PEN direktyvos nuostatos savaime skatina pastatuose pasigaminti energijos iš atsinaujinančių išteklių, nes vietoje pasigaminta energija mažina tiekiamos pirminės energijos poreikį. Todėl skaičiuojant pastato energinį naudingumą visada atsižvelgiama į pastate autonomiškai naudojamus atsinaujinančius energijos išteklius.

Vienos valstybės narės reikalauja, kad atsinaujinančių išteklių energija sudarytų tam tikrą pirminės energijos dalį arba kad būtų naudojamas bent tam tikras minimalus atsinaujinančių išteklių energijos kiekis kilovatvalandėmis vienam kvadratiniam metrui per metus, kitos taiko netiesioginį reikalavimą, kaip antai naudoti mažai neatsinaujinančios pirminės energijos, kurio įmanoma laikytis tik jei atsinaujinančių išteklių energija yra neatsiejama pastato koncepcijos dalis (16). Toks lankstumas leidžia prisitaikyti prie nacionalinių aplinkybių ir vietos sąlygų (pastato tipo, klimato, tinkamų energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijų ir jų sąnaudų, optimalaus poreikio valdymo priemonių derinio ir kt.). Energijos beveik nevartojančiuose pastatuose dažniausiai naudojamos energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijos – saulės šiluminės energijos ir fotovoltinės energijos sistemos. Kiti tokiuose pastatuose naudojama atsinaujinančių išteklių šaltiniai – geoterminė (gaunama grunto šildomuoju siurbliu) ir biomasės energija.

Pavyzdžiui, tokios atsinaujinančių išteklių energijos technologijos kaip saulės šiluminės energijos ir fotovoltinės energijos sistemos labiau nei kur nors kitur apsimoka Viduržemio jūros klimato (kuriam būdinga didesnė saulės spinduliuotė) sąlygomis. Taigi šios technologijos gali turėti santykinai didesnį poveikį nustatant griežtesnius energinio naudingumo reikalavimus.

Kalbant apie atsinaujinančių išteklių energijos gamybą už vietos ribų, įskaitant netoliese esančias centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas (17), atsinaujinančių išteklių energijos dalis energijos nešiklių derinyje (pvz., elektros energijos tinklo derinyje, jei energijos nešiklis yra elektra) turės poveikį pastato energiniam naudingumui per pirminės energijos koeficientus. Valstybės narės naudojasi šiuo lankstumu, nes apskritai stebimi labai skirtingi pirminės energijos koeficientai, o ypač tai pasakytina apie daugelį atsinaujinančių energijos išteklių ir technologijų (18).

2.2.   Ką turi apimti nacionaliniu lygmeniu taikomos EBNP apibrėžtys?

Dauguma valstybių narių (19) jau naudoja pirminės energijos suvartojimo rodiklį kilovatvalandėmis kvadratiniam metrui per metus, kaip numatyta I priede. Be to, valstybės narės dažnai įtraukia kitus parametrus, pavyzdžiui, pastato atitvarų komponentų U vertes, grynąjį ir galutinį šildymui ir vėsinimui sunaudojamos energijos kiekius, taip pat CO2 išmetimą.

Apytikriai 60 % valstybių narių išsamų EBNP apibrėžties taikymą įtvirtino teisės dokumente (pvz., statybų reglamentuose ir energetikos ministrų įsakymuose).

Išsamus energijos beveik nevartojančių pastatų apibrėžties taikymas praktikoje valstybėje narėje turi apimti pirminės energijos sąnaudų skaitinę išraišką kWh/m2 per metus (20). Šis išsamus taikymas turi būti įtrauktas į perkėlimo į nacionalinę teisę priemones arba į EBNP skaičiaus didinimo nacionalinį planą.

2.3.   Nauji pastatai. EBNP įgyvendinimo terminai

PEN direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės

„užtikrina, kad:

a)	ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai; taip pat

b)	po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai.“

Nacionalinės teisės aktuose, kuriais perkeliami 9 straipsnio 1 dalies reikalavimai, turi būti nustatytos nuostatos, priemonės ar politikos iniciatyvos, užtikrinančios, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai beveik nevartotų energijos. Be to, nauji pastatai, kuriuose įsikūrusios ir kuriuos valdo viešosios valdžios institucijos, turi jau nuo 2018 m. gruodžio 31 d. beveik nevartoti energijos.

Siekiant pasiruošti įgyvendinti 9 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nacionaliniuose energijos beveik nevartojančių pastatų skaičiaus didinimo planuose turėjo, be kita ko, būtų nustatyti tarpiniai tikslai, kaip iki 2015 m. padidinti naujų pastatų energinį naudingumą. Tie tikslai galėjo būti nustatyti kaip iki tos datos pasiektina minimali naujų pastatų, kurie beveik nevartoja energijos, procentinė dalis.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad 9 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimas būtų įgyvendintas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o 9 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimas – iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nors šie terminai yra ateityje, 9 straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2013 m. sausio 9 d. (21) Iki tos datos visos 9 straipsnio EBNP nuostatos turėjo atsispindėti nacionalinėse perkėlimo priemonėse. Iš tiesų, tokio ilgo įsibėgėjimo reikia atsižvelgiant į tai, kiek daug laiko reikia suprojektuoti, gauti leidimą ir pastatyti pastatą.

Nacionalinėje teisėje įtvirtinus šiuos tikslus, ekonominės veiklos vykdytojams ir suinteresuotiesiems subjektams aiškiai parodomi politiniai tikslai ir kokie naujų pastatų energinio naudingumo reikalavimai bus taikomi ateityje.

Be to, 9 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog iki nustatytų datų „visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai“. Taigi piliečiai, 2021 m. pirkdami naujos statybos pastatą ar butą, tikėsis, kad rinka bus jau atitinkamai pasivijusi šiuos reikalavimus ir jų įsigyjami pastatai yra EBNP.

Statybų sektoriaus patirtis rodo, kad ne visuomet galima tiksliai numatyti statybų pabaigos ar pastato užbaigimo laiką ir gali būti vėlavimų. Valstybės narės, kad įgyvendintų PEN direktyvos 9 straipsnio 1 dalies reikalavimą, pagal kurį iki 2021 m. sausio mėn. visi nauji pastatai turi būti EBNP, turės atitinkamai nustatyti statybų leidimų galiojimo laikotarpius, statybos trukmę ir statybos darbų užbaigimo terminus.

2.4.   EBNP skatinimo iniciatyvos ir priemonės

9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės turi parengti EBNP skaičiaus didinimo nacionalinius planus. Tokių nacionalinių planų minimalieji elementai nustatyti 9 straipsnio 3 dalyje:

„Nacionaliniame plane turi būti, inter alia, šie elementai:

a)	išsamus beveik nulinės energijos pastatų apibrėžties taikymas praktikoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos sąlygas bei įskaitant suvartojamos pirminės energijos skaitinį rodiklį, išreikštą kWh/m2 per metus […];

b)	naujų pastatų energinio naudingumo gerinimo tarpiniai tikslai 2015 m.[…];

c)

informacija apie politiką ir finansines ar kitas priemones […], įskaitant išsamią informaciją apie nacionalinius reikalavimus ir priemones, susijusius su atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu naujuose pastatuose ir kapitališkai renovuojamuose esamuose pastatuose, nustatytus Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 4 dalies ir šios direktyvos 6 ir 7 straipsnių taikymo srityje.“

2.5.   Esamų pastatų pertvarkymo orientuojantis į EBNP lygį rėmimas

PEN direktyvoje taip pat nustatyti EBNP įpareigojimai, susiję su esamais pastatais (tačiau nenustatytas jų įgyvendinimo terminas), arba įpareigojimas nustatyti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus. PEN direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės „atsižvelgdamos į pavyzdinį viešojo sektorius atliekamą vaidmenį, rengia politiką ir imasi priemonių, pavyzdžiui, nustatydamos tikslus, kad būtų skatinamas pastatų pertvarkymas į beveik nulinės energijos pastatus, ir pateikia apie tai informaciją Komisijai […] nacionaliniuose planuose“.

Esamus pastatus pertvarkant į EBNP pagal PEN direktyvos 9 straipsnio 2 dalį reikėtų didinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamos energijos kiekį (9 straipsnio 3 dalies c punktas). Be to, Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos 13 straipsnio 6 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės statybų kodeksuose ir reglamentuose skatintų šildymui ir vėsinimui naudoti atsinaujinančių išteklių energiją.

Taigi 9 straipsnio 2 dalimi siekiama, kad renovacija būtų esminė – t. y. nacionaline politika būtų skatinama pertvarkyti pastatus iš esmės, kad jie taptų EBNP. PEN direktyvos 9 straipsnio 2 dalies įpareigojimą papildo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (22) 4 straipsnį parengtos nacionalinės ilgalaikės renovacijos strategijos, taigi dėl lėšų telkimo ir investicijų į pastatų renovaciją renovacijos mastas turėtų išaugti. Minėtos ilgalaikės renovacijos strategijos apima pirmiau minėtus Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo elementus (renovacijos mastas) ir PEN direktyvos elementus (esminė renovacija).

PEN direktyvoje pateikiama bazinė EBNP apibrėžtis vienodai taikoma ir naujiems, ir esamiems pastatams. Tokia naujų ir esamų pastatų diferenciacija galėtų klaidinti vartotojus, lygiai kaip klaidintų skirtingas naujų ir esamų pastatų energinio naudingumo sertifikavimas.

Taigi „pertvarkymas į EBNP“ reiškia, kad pastatas pertvarkomas tiek, kad atitiktų EBNP energinio naudingumo reikalavimus. Tai nereiškia, kad esamiems pastatams negali būti taikomi kiti terminai ir skiriama finansinė parama, pripažįstant, kad reikia daugiau laiko, kol esamų pastatų EBNP lygis taps optimalus sąnaudų atžvilgiu.

3.   VALSTYBIŲ NARIŲ PAŽANGA, PADARYTA ĮGYVENDINANT EBNP REIKALAVIMUS

3.1.   Taikomos nacionalinės EBNP apibrėžtys

Valstybių narių skaitinių rodiklių palyginti neįmanoma, nes jos naudoja skirtingas energinio naudingumo apskaičiavimo metodikas (23). Kai kurios valstybės narės išplėtė skaitinio rodiklio taikymo sritį į jį įtraukdamos neprivalomus energijos sąnaudų dydžius, pavyzdžiui, buitinių prietaisų energijos sąnaudas. Faktai rodo, kad įtraukus apšvietimą ir buitinius prietaisus gaunami optimalesni sprendimai, ypač susiję su elektros energijos sąnaudomis (24).

Atsižvelgiant į šią išlygą, turimi duomenys (25) rodo, kad tais atvejais, kai nustatomas skaitinis rodiklis, reikalavimų amplitudė labai didelė – nuo 0 kWh/(m2 per metus) iki 270 kWh/(m2 per metus) (tai apima ir buitinių prietaisų energijos sąnaudas) ir jie dažniausiai nustatomi kaip pirminės energijos suvartojimas kWh/m2 per metus. Aukštesnės vertės paprastai taikomos ligoninėms ar kitiems specialios paskirties negyvenamiesiems pastatams.

Daugelis valstybių narių siekia, kad gyvenamuosiuose pastatuose pirminės energijos suvartojimas būtų ne didesnis kaip 50 kWh/(m2 per metus). Didžiausias pirminės energijos suvartojimas svyruoja nuo 20 kWh/(m2 per metus) Danijoje ar 33 kWh/(m2 per metus) Kroatijoje (pajūryje) iki 95 kWh/(m2 per metus) Latvijoje. Kelios valstybės narės (Belgija (Briuselis), Estija, Prancūzija, Airija, Slovakija, Jungtinė Karalystė, Bulgarija, Danija, Kroatija (žemyninė dalis), Malta, Slovėnija) siekia, kad jis būtų 45 arba 50 kWh/(m2 per metus) (26).

Atsinaujinančių išteklių energijos klausimu iš valstybių narių gaunama labai įvairios informacijos – tik kelios valstybės narės yra nustačiusios konkrečią minimalią procentinę dalį, o dauguma yra įtvirtinusios kokybinius teiginius.

Kol kas nė viena valstybė narė nepranešė apie kokią nors teisinę tvarką, pagal kurią būtų galima nesilaikyti EBNP reikalavimų konkrečiais ir pagrįstais atvejais, kai tam tikro pastato ekonominės naudos analizės per ekonominį gyvavimo ciklą rezultatas yra neigiamas, kaip leidžiama pagal PEN direktyvos 9 straipsnio 6 dalį.

3.2.   EBNP skatinimo iniciatyvos ir priemonės

2014 m. spalio mėn. įvertinus esamą būklę (27) paaiškėjo, kad valstybės narės pranešė apie labai įvairias nacionaliniuose planuose ir nacionaliniuose energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planuose nustatytas priemones ir politiką, kuriomis remiamas EBNP tikslo įgyvendinimas, tačiau dažnai neaišku, kiek šios priemonės konkrečiai skirtos EBNP. Palyginti su 2013 m. Komisijos pažangos ataskaitoje (28) nušviesta padėtimi, valstybės narės pranešė apie didesnį skaičių priemonių ir politinių iniciatyvų.

Daugiau kaip du trečdaliai valstybių narių yra patvirtinusios politinių iniciatyvų ir priemonių informuotumo didinimo ir švietimo, statybos reguliavimo stiprinimo ir energinio naudingumo sertifikavimo kategorijose. Kita EBNP skatinimo sritis – finansinės ir paramos priemonės, pavyzdžiui, lengvatų taikymo politika, paskolos mažesnėmis palūkanomis, atleidimas nuo mokesčių, energijos premijos privatiems asmenims, dotacijų schemos atsinaujinančių išteklių technologijoms įrengti, rekomendacijos ir finansavimas rizikos grupėms ir energiškai naudingų namų hipotekos palūkanų normos subsidijavimas.

Daugelis politikos iniciatyvų ir priemonių, apie kurias pranešė valstybės narės, taip pat taikomos ir visuomeniniams pastatams. Valstybės narės siūlo labai skirtingas visuomeniniams pastatams skirtas priemones – nuo taikomų tik pagrindiniams Vyriausybės pastatams iki taikomų visiems viešosioms organizacijoms priklausantiems pastatams ar visiems visuomeniniams pastatams. Kai kurios valstybės narės visuomeniniams pastatams taiko konkrečias priemones. Paprastai tokios priemonės – tai monitoringo kampanijos (pvz., „NRClick“ yra energijos apskaitos sistema, kuri palygina skirtingose Belgijos savivaldybėse suvartojamą energijos kiekį) ir parodomieji projektai (pvz., Vokietijos federalinė aplinkos agentūra (vok. Umweltbundesamt) įsikūrusi energijos beveik nevartojančiame pastate).

2015 m. parengta nacionalinių planų dėl EBNP ES apžvalga (29). Ši neseniai atlikta analizė patvirtina, kad padaryta tiek kiekybinių, tiek kokybinių nacionalinių EBNP skatinimo priemonių pažanga, įskaitant išsamų apibrėžties taikymą, tarpinių tikslų nustatymą iki 2015 m. ir finansines bei kitas politikos iniciatyvas. Šioje ataskaitoje nurodomos kelios pavyzdinės ar pirmaujančios politikos strategijos.

Kelios valstybės narės yra apskaičiavusios EBNP įgyvendinimo naudą. Bus sukurta naujų visos darbo dienos darbo vietų: Bulgarijoje 649–1 180, Lenkijoje 4 100–6 200, Rumunijoje 1 390–2 203. Tikimasi, kad Bulgarijoje papildomai bus investuota 38–69 mln. EUR, Lenkijoje 240–365 mln. EUR, Rumunijoje 82–130 mln. EUR. Numatoma, kad 2015 m. minimalūs pirminės energijos reikalavimai svyruos tarp 70 kWh/m2 per metus (Bulgarijoje ir Lenkijoje) ir 100 kWh/m2 per metus (Rumunijoje), tačiau 2020 m. jie jau bus tarp 30 kWh/m2 per metus ir 50 kWh/m2 per metus. Atsinaujinančių išteklių energijos procentinė dalis išaugs nuo 20 % 2015 m. iki 40 % 2020 m. CO2 išmetimas sumažės nuo 8–10 kgCO2/m2 per metus iki 3–7 kgCO2/m2 per metus 2020 m.

Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, statomuose naujuose EBNP Europoje energijos suvartojimą galima ekonomiškai pagrįstai sumažinti 80 % ir daugiau, nors priemonių pasirinkimas labai priklauso nuo klimato sąlygų. Rezultatai rodo, kad visoje ES skirtingomis sąnaudomis galima lanksčiai derinti energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemones (30).

4.   REKOMENDACIJOS

4.1.   Praktinis EBNP apibrėžties taikymas – kada energinio naudingumo reikalavimai yra per maži EBNP lygiui pasiekti?

Šiame skirsnyje nurodomi bendri principai ir veiksmai, į kuriuos valstybėms narėms patariama atsižvelgti kuriant nacionalinę EBNP apibrėžtį pagal PEN direktyvą.

Su EBNP susijusio užmojo mastas negali būti toks pats visoje ES. Būtinas lankstumas, kad būtų galima atsižvelgti į klimato sąlygų poveikį šildymo ir vėsinimo poreikiams ir į energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančių energijos išteklių priemonių rentabilumą.

Vis dėlto PEN direktyvos sąvokomis „beveik lygi nuliui“ ir „suvartojama labai mažai“, kalbant apie energiją, brėžiamos tam tikros ribos, kiek veiksmų laisvės šioje srityje turi valstybės narės. EBNP sąvokomis turėtų būti siekiama beveik išlyginto energijos balanso.

Naujiems pastatams taikomas EBNP lygis negali būti žemesnis (mažiau griežtas) negu 2021 m. sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis, apskaičiuotas pagal direktyvos 5 straipsnį. Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis yra minimalus užmojo mastas nustatant EBNP lygį. Naujų pastatų EBNP lygio energinis naudingumas bus nustatomas pagal tuo metu geriausią prieinamą ir įsitvirtinusią rinkoje technologiją, finansinius aspektus ir teisinius bei politinius sumetimus nacionaliniu mastu.

Visos ES lygmeniu nustatyti EBNP pirminės energijos suvartojimo rodiklių skaitinį lyginamąjį rodiklį būtų naudingiausia tada, jei vertės, lyginamos su šiuo rodikliu, būtų gaunamos skaidriomis skaičiavimo metodikomis. Šiuo metu baigiami rengti standartai (31), padėsiantys skaidriai palyginti nacionalines ir regionines skaičiavimo metodikas.

Atsižvelgiant į šiuos aspektus, lyginamieji rodikliai paprastai nustatomi kaip energijos poreikis. Tai grindžiama tuo, kad skaičiuojant pirminės energijos kiekį pradinis taškas yra energijos poreikis, todėl norint, kad pastatui beveik nereikėtų pirminės energijos, būtina, kad jo energijos poreikis šildymui ir vėsinimui būtų labai mažas. Labai mažas energijos poreikis taip pat būtinas norint užtikrinti, kad didelė energijos dalis būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių ir kad pirminės energijos sunaudojimas būtų beveik nulinis.

Remiantis 2020 m. kainų ir technologijų prognozėmis, skirtingose ES klimato zonose EBNP energinio naudingumo lyginamųjų rodiklių intervalai yra tokie (32):

Viduržemio jūros klimato zona: — Biurai: 20–30 kWh/(m2 per metus) grynosios pirminės energijos, kai paprastai iš 80–90 kWh/(m2 per metus) pirminės energijos sąnaudų 60 kWh/(m2 per metus) padengiama vietoje pasigaminant energijos iš atsinaujinančių išteklių. — Naujas namas vienai šeimai: 0–15 kWh/(m2 per metus) grynosios pirminės energijos, kai paprastai iš 50–65 kWh/(m2 per metus) pirminės energijos sąnaudų 50 kWh/(m2 per metus) padengiama vietoje pasigaminant energijos iš atsinaujinančių išteklių;

Vandenyninio klimato zona: — Biurai: 40–55 kWh/(m2 per metus) grynosios pirminės energijos, kai paprastai iš 85–100 kWh/(m2 per metus) pirminės energijos sąnaudų 45 kWh/(m2 per metus) padengiama vietoje pasigaminant energijos iš atsinaujinančių išteklių. — Naujas namas vienai šeimai: 15–30 kWh/(m2 per metus) grynosios pirminės energijos, kai paprastai iš 50–65 kWh/(m2 per metus) pirminės energijos sąnaudų 35 kWh/(m2 per metus) padengiama vietoje pasigaminant energijos iš atsinaujinančių išteklių; taip pat

Žemyninio klimato zona: — Biurai: 40–55 kWh/(m2 per metus) grynosios pirminės energijos, kai paprastai iš 85–100 kWh/(m2 per metus) pirminės energijos sąnaudų 45 kWh/(m2 per metus) padengiama vietoje pasigaminant energijos iš atsinaujinančių išteklių. — Naujas namas vienai šeimai: 20–40 kWh/(m2 per metus) grynosios pirminės energijos, kai paprastai iš 50–70 kWh/(m2 per metus) pirminės energijos sąnaudų 30 kWh/(m2 per metus) padengiama vietoje pasigaminant energijos iš atsinaujinančių išteklių;

Šiaurinio klimato zona: — Biurai: 55–70 kWh/(m2 per metus) grynosios pirminės energijos, kai paprastai iš 85–100 kWh/(m2 per metus) pirminės energijos sąnaudų 30 kWh/(m2 per metus) padengiama vietoje pasigaminant energijos iš atsinaujinančių išteklių. — Naujas namas vienai šeimai: 40–65 kWh/(m2 per metus) grynosios pirminės energijos, kai paprastai iš 65–90 kWh/(m2 per metus) pirminės energijos sąnaudų 25 kWh/(m2 per metus) padengiama vietoje pasigaminant energijos iš atsinaujinančių išteklių.

Valstybėms narėms patariama į integruotą projekto koncepciją įtraukti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kuri padengtų mažą pastato energijos poreikį (33).

Kai kurios valstybės narės nusprendė EBNP lygį susieti su viena iš aukščiausių energinio naudingumo klasių (pvz., pastatų A++ klase), nurodyta energinio naudingumo sertifikate. Rekomenduojama taikyti tokį metodą ir kartu aiškiai nustatyti energinio naudingumo rodiklį, kad investuotojams būtų perduodama aiški žinia ir rinka vystytųsi EBNP kryptimi.

4.2.   Įpareigojimo užtikrinti, kad nuo 2020 m. pabaigos visi nauji pastatai būtų EBNP, įgyvendinimas

Siekiant pasiruošti, kad nauji pastatai atitiktų EBNP tikslą, gali reikėti pritaikyti esamus metodus. Minimalaus energinio naudingumo reikalavimai ir energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimai turės būti įvertinti atsižvelgiant į 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.

Be to, valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų sukurti tinkami sankcijų mechanizmai, taikomi, jei naujos statybos pastatai neatitinka energinio naudingumo reikalavimų. Po to, kai praeis EBNP reikalavimo įgyvendinimo terminas, gali reikėti naujų pastatų statytojams taikyti diferencijuotas sankcijas.

Valstybės narės raginamos kuo skubiau įvertinti šiuos elementus, kad užtikrintų, jog EBNP tikslai bus pasiekti. Be to, valstybėms narėms rekomenduojama nustatyti EBNP tikslų įgyvendinimo stebėjimo tvarką. Pagal šią tvarką taip pat turėtų būti stebima, kaip pavyko įgyvendinti tarpinius 2015 m. tikslus pagal 9 straipsnio 1 dalį ir papildomus tikslus iki 2020 m., kurie gali būti nustatyti nacionaliniu lygmeniu. Tai sutvirtins dabartinius EBNP planus ir padės taikyti stebėjimo tvarką ateityje.

4.3.   EBNP skatinimo iniciatyvos ir priemonės

Daugelyje valstybių narių pasirinkta labai įvairių politikos iniciatyvų energijos beveik nevartojančių pastatų skaičiui didinti (pvz., sąmoningumo didinimą ir informavimą, švietimą ir mokymą, statybos kodeksų ir energinio naudingumo sertifikatų griežtinimą pasirinko: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija). Tačiau kartais politinės iniciatyvos atrodo pernelyg bendro pobūdžio ir skirtos „visiems pastatams“. Ne visuomet pakankamai aišku, kiek iš tiesų jomis skatinama EBNP statyba ir kiek konkrečioje šalyje prisidedama prie EBNP tikslo įgyvendinimo. Taigi rekomenduojama glaudžiau susieti politikos iniciatyvas, priemones ir EBNP.

Siekdama palengvinti tokios informacijos teikimą, Komisija valstybėms narėms parengė neprivalomą šabloną, kurį rekomenduojama naudoti, kad būtų lengviau palyginti ir analizuoti EBNP planus (34).

4.4.   Esamų pastatų pertvarkymo orientuojantis į EBNP lygį rėmimas

Yra įvairių esamų pastatų pertvarkymo skatinimo geriausios patirties pavyzdžių – tai informavimas apie technologijas (35), paskatų sistemos, finansinės priemonės, apmokestinimo sistemos, taip pat ekonominės priemonės, kaip antai energijos taupymo prievolės schemos, rinkos priemonės, kaip antai viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, skirtos paskatinti pastatų renovaciją, arba vieno langelio centrai, konsultuojantys su energija susijusios renovacijos klausimais (36).

Tam tikrų valstybių narių strategija susieti finansinę paramą pastato renovacijai su reikalavimu, kad pastatas atitiktų aukštas energinio naudingumo klases, prilygstančias EBNP lygiui, gali būti laikoma geru būdu paskatinti šalies esamų pastatų pertvarkymą į EBNP.

Per pastarąjį dešimtmetį daugelis valstybių narių patvirtino esamiems pastatams skirtų priemonių, o nacionalinėse renovacijos strategijose, parengtose pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 4 straipsnį, neseniai apibrėžta naujų pažangių perspektyvų. Valstybės narės turėtų suformuoti nuoseklų politikos priemonių derinį (politikos priemonių paketus), kuris tik iš dalies priklausytų nuo valstybės biudžeto.

Norint pertvarkyti esamus pastatus visų pirma reikia patikimų duomenų, įskaitant apie faktinį energinį naudingumą ir patalpų aplinką, kad būtų galima stebėti politikos priemonių poveikį. Tam tikrose valstybėse narėse, kuriose mažai galimybių surinkti saulės energiją (pvz., šiaurės Europos šalyse) turi būti populiarinami kiti alternatyvūs ištekliai (pvz., biomasė). Veiksmų gairės ir rodikliai taip pat yra geros priemonės konkretiems klausimams spręsti ir stebėti įgyvendinimą. Valstybėms narėms rekomenduojama toliau stiprinti ir vertinti priimtas priemones, kad galėtų sėkmingai paskatinti esminę, EBNP lygį užtikrinančią pastatų renovaciją.

5.   REKOMENDACIJŲ SANTRAUKA

1)

EBNP principai yra vienas iš svarbiausių dabartinės direktyvos elementų, 2020 m. tapsiantys naujų pastatų standartu. Valstybėms narėms rekomenduojama labiau pasistengti ir visiškai įgyvendinti PEN direktyvos nuostatas bei užtikrinti, kad jų būtų laikomasi – taip jos galės užtikrinti, kad visi nauji pastatai bus EBNP iki direktyvoje nustatytų datų.

2)

Valstybėms narėms rekomenduojama nustatyti pakankamai griežtas, ne žemesnio nei projektinio sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių reikalavimų lygio, nacionalines EBNP apibrėžtis ir į integruotą projekto koncepciją įtraukti atsinaujinančių išteklių energiją, kad jos užtektų mažam, beveik nuliniam, pastatų energijos poreikiui. Rekomenduojami lyginamieji rodikliai pateikiami 4.1 skirsnyje. Turėtų būti užtikrinta tinkama patalpų aplinka, kad Europos pastatuose neblogėtų patalpų oro kokybė, patogumo lygis ir žmonių sveikatos būklė.

3)

Siekdamos užtikrinti, kad iki 2020 m. pabaigos visi nauji pastatai būtų EBNP, valstybės narės turėtų kuo greičiau nuspręsti, ar adaptuoti dabartinius veiklos metodus. Taip pat valstybėms narėms rekomenduojama sukurti EBNP tikslų įgyvendinimo pažangos stebėjimo tvarką ir apsvarstyti galimybę, praėjus terminams, naujų pastatų statytojams taikyti diferencijuotas sankcijas už EBNP reikalavimų nesilaikymą.

4)

EBNP skatinimo politikos iniciatyvose ir priemonėse turėtų būti aiškiau nurodyta, kiek jomis prisidedama prie EBNP tikslų pasiekimo. Rekomenduojama glaudžiau susieti politikos iniciatyvas, priemones ir EBNP. Siekdama palengvinti tokios informacijos teikimą, Komisija valstybėms narėms parengė neprivalomą šabloną, kurį rekomenduojama naudoti, kad būtų lengviau palyginti ir analizuoti planus.

5)

„Komisija valstybėms narėms rekomenduoja sparčiau rengti specialias pastatų renovacijos rėmimo politikos iniciatyvas“ kad pastatų energinis naudingumas priartėtų prie EBNP lygio. Valstybės narės turėtų suformuoti nuoseklų politikos priemonių derinį (politikos priemonių paketus), kuris teiktų reikiamą ilgalaikį stabilumą investuotojams, investuojantiems į pastatų energinį naudingumą, įskaitant esminę ir EBNP lygį užtikrinančią pastatų renovaciją. Rekomenduojama rinkti patikimus duomenis, kurie leistų stebėti politikos priemonių poveikį, kad prireikus būtų galima atsižvelgti į konkrečius poreikius ir stebėti, kaip vykdoma esamų pastatų renovacija.

---

(1)  COM(2015) 80 final.

(2)  2 straipsnio 4 dalis

(3)  Žr. lentelė pateikta Gairių p. 10.

(4)  2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 244/2012, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus (OL L 81, 2012 3 21, p. 18).

(5)  „Guidelines establishing a methodology framework for calculating cost-optimal levels of minimum energy performance requirements“ (OL C 115, 2012 4 19, p. 1).

(6)  Sąvokos „energijos poreikis“, „pateikta energija“ ir „grynasis pirminės energijos kiekis“ turėtų būti suprantamos taip, kaip apibrėžta Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012 ir prie jo pridedamose Gairėse.

(7)  Žr., pavyzdžiui, „Analysis of load match and grid interaction indicators in net zero energy buildings with simulated and monitored data“, Applied Energy, 2014 m. gruodžio 31 d., p. 119–131.

(8)  JRC ataskaita „Promoting healthy and energy efficient buildings in the European Union“, 2016 m.

(9)  Žr., pavyzdžiui, „Predicted vs. actual energy performance of non-domestic buildings: Using post-occupancy evaluation data to reduce the performance gap“, Anna Carolina Menezes, Andrew Cripps, Dino Bouchlaghem & Richard Buswell (2012), Applied Energy, Volume 97, p. 355–364, http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0306261911007811/

(10)  Toks energinio naudingumo lygis, kuris per numatomą pastato gyvavimo cikląkainuoja mažiausiai.

(11)  Atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinio kuro išteklių energija, pavyzdžiui, vėjo, saulės, aeroterminė, geoterminė, hidroterminė ir vandenynų, vandens, biomasės, sąvartynų dujų, nuotekųvalymo įrenginių dujų ir biodujų.

(12)  Europos Komisijos (Energetikos GD) užsakymu „Ecofys“ atlikta ataskaita „Towards nearly zero-energy buildings- Definition on common principles under the EPBD“(http://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/nzeb_full_report.pdf).

(13)  Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Valstybių narių pažanga siekiant sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių“.

(14)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

(15)  Žr. Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos 13 straipsnio 4 dalį.

(16)  Concerted Action EPBD (suderinti Pastatų energinio naudingumo direktyvos įgyvendinimo veiksmai) III knyga, 2016 m.

(17)  Centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos ES rinkoje sudaro apie 10–13 % ES energijos tiekimo šilumai ir vėsinimui.

(18)  Žr. 12 išnašą.

(19)  23 valstybės narės ir vienas Belgijos regionas.

(20)  Pagal 9 straipsnio 3 dalies a punktą

(21)  28 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

(22)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(23)  Šį apribojimą siekiama įveikti standartizacijos pastangomis ir tokiais vykdomais projektais kaip GE2O projektas (http://www.geoclusters.eu/), tačiau kartu pripažįstami gamtiniai, pavyzdžiui, klimato sąlygų, skirtumai.

(24)  2016 m. vasario mėn. įvykusioje Pasaulio darnios energetikos dienų (angl. WSED) konferencijoje Delia D'Agostino pristatė optimalaus būdo pasiekti EBNP lygį statomuose naujuose pastatuose Europoje modeliavimo metodiką (http://www.wsed.at/en/programme/young-researchers-conference-energy-efficiency-biomass/)

(25)  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52013DC0483R(01)&from=EN. Šioje ataskaitoje pateikiama visų valstybių narių informacija, išskyrus Graikiją ir Ispaniją, kurios iki 2014 m. rugsėjo 18 d. neatsiuntė savo nacionalinio plano arba konsoliduoto šablono. Naujesnė lentelė su nacionalinėmisEBNP apibrėžtimis pateikiama čia http://ec.europa.eu/energy/en/topics/energy-efficiency/buildings/nearly-zero-energy-buildings

(26)  Žr. informaciją, įtrauktą į 2016 m. Jungtinio tyrimų centro apibendrinamąją ataskaitą dėl EBNP nacionalinių planų, 2015 m. sausio mėn. Europos pastatų eksploatacinių savybių instituto (angl. Buildings Performance Institute Europe, BPIE) (http://bpie.eu/uploads/lib/document/attachment/128/BPIE_factsheet_nZEB_definitions_across_Europe.pdf) ir atnaujintą informaciją, kurią Komisija paskelbė 2016 m. spalio mėn. (https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/Updated%20progress%20report%20NZEB.pdf)

(27)  https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/Updated%20progress%20report%20NZEB.pdf

(28)  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52013DC0483R(01)&from=EN

(29)  2016 m. Jungtinio tyrimų centro apibendrinamoji ataskaita dėl EBNP nacionalinių planų pateikiama šiuo adresu http://iet.jrc.ec.europa.eu/energyefficiency/publications/all

(30)  Žr. 24 išnašą.

(31)  Komisijos įgaliojimas M/480 Europos standartizacijos komitetui (CEN) dėl EBNP standartų parengimo.

(32)  TyrimeTowards nearly zero-energy buildings- Definition on common principles under the EPBD (http://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/nzeb_full_report.pdf), kurį atliko „Ecofys“ Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato užsakymu:

—	Viduržemio jūros klimato (1 zona): Katanija (kiti – Atėnai, Larnaka, Lugas, Sevilija, Palermas)

—	Vandenyninio klimato (4 zona): Paryžius (kiti – Amsterdamas, Berlynas, Briuselis, Kopenhaga, Dublinas, Londonas, Makonas, Nansi, Praha, Varšuva)

—	Žemyninio klimato (3 zona): Budapeštas (kiti – Bratislava, Liublijana, Milanas, Viena)

—	Šiaurinio klimato (5 zona): Stokholmas (Helsinkis, Ryga, Stokholmas, Gdanskas, Tovarenė).

(33)  Bendras pastato energinis naudingumas atitinka grynąjį pirminės energijos kiekį, kurio reikia įvairiems su įprastu jo naudojimu susijusiems poreikiams patenkinti, ir turi atspindėti energijos, kurios reikia patalpų šildymui, patalpų vėsinimui, buitinio karšto vandens ruošimui ir sumontuotam apšvietimui. Todėl bendras energinis naudingumas apima ne tik pastato izoliacijos kokybę, bet ir šildymo įrenginius, vėsinimo įrenginius, ventiliacijai skirtą energijos kiekį, apšvietimo įrenginius, pastato padėtį ir orientavimą, šilumos atgavimą, aktyviąją saulės šilumos prietaką ir kitus atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

(34)  Valstybių narių užpildyti šablonai pateikiami šioje interneto svetainėje http://ec.europa.eu/energy/en/topics/energy-efficiency/buildings/nearly-zero-energy-buildings.

(35)  Technologijų plėtrą ES remia pagal programą „Horizontas 2020“, konkrečiai – per energiją našiai vartojančių pastatų srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę https://ec.europa.eu/research/industrial_technologies/energy-efficient-buildings_en.html.

(36)  Žr. 22 išnašą.