15.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/13

(1)

2016 m. gegužės 12 d. Taryba pagal Šengeno sienų kodekso 29 straipsnį priėmė įgyvendinimo sprendimą, kuriuo pateikiama rekomendacija dėl laikinos vidaus sienų kontrolės išimtinėmis aplinkybėmis, keliančiomis pavojų bendram Šengeno erdvės veikimui;

(2)

Taryba rekomendavo penkioms Šengeno valstybėms (Austrijai, Vokietijai, Danijai, Švedijai ir Norvegijai) išlaikyti proporcingą laikiną sienų kontrolę ne ilgiau kaip šešių mėnesių laikotarpį nuo įgyvendinimo sprendimo priėmimo dienos, kad būtų pašalinta didelė grėsmė viešajai tvarkai arba vidaus saugumui, su kuria susidūrė šios valstybės dėl išorės sienų kontrolės trūkumų Graikijoje ir per Graikiją atvykusių neteisėtų migrantų, kurie ketina vykti į kitas Šengeno valstybes, antrinio judėjimo;

(3)

2016 m. rugsėjo 28 d. Komisija paskelbė įgyvendinimo sprendimo įgyvendinimo ataskaitą. Ji padarė išvadą, kad Austrijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos ir Norvegijos vykdyta vidaus sienų kontrolė buvo proporcinga ir atitiko Tarybos rekomendaciją. Komisija taip pat padarė išvadą, kad, remdamasi turima informacija ir iš atitinkamų valstybių gautomis ataskaitomis, ataskaitos teikimo metu ji nemato poreikio siūlyti iš dalies keisti įgyvendinimo sprendimą;

(4)

2016 m. spalio 18 ir 21 d. atitinkamos Šengeno valstybės antrą kartą pateikė Komisijai ataskaitas dėl Tarybos rekomendacijos įgyvendinimo. Pateiktoje informacijoje tendencijos yra panašios į pirmoje ataskaitoje pateiktų duomenų tendencijas (mažėjo asmenų, kuriuos atsisakyta įleisti, skaičius ir gautų prašymų suteikti prieglobstį skaičius), tai rodo, kad padėtis laipsniškai stabilizuojama;

(5)

tačiau nors labai sumažėjo į Europos Sąjungą atvykstančių neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų skaičius, vis dar daug neteisėtų migrantų tebėra Graikijoje ir labiausiai neteisėtų migrantų antrinio judėjimo iš Graikijos paveiktose valstybėse narėse. Remiantis anksčiau pastebėtomis tendencijomis yra pagrindo manyti, kad šie asmenys gali norėti neteisėtai vykti į kitas valstybes nares, kai bus panaikinti patikrinimai kertant sieną, kurie trukdo jų antriniam judėjimui;

(6)

dėl bendro nuo migracijos krizės pradžios gautų ir vis dar teikiamų prieglobsčio prašymų skaičiaus nacionalinėms administracijoms ir tarnyboms visose ES valstybėse narėse, ypač Šengeno valstybėse, kurioms skirtas įgyvendinimo sprendimas, teko didelė našta;

(7)

vidaus sienų kontrolės negalima vertinti atskirai nuo kitų svarbių veiksnių. Komisija komunikate „Grįžimas prie Šengeno erdvės nuostatų. Veiksmų planas“ (2) nustatė įvairias politikos priemones, kurios turi būti įgyvendintos, kad būtų galima grįžti prie visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės;

(8)

pažymėtina, kad į veiksmų planą buvo įtrauktas teisės akto dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų priėmimas ir įgyvendinimas. 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (3), įsigaliojo 2016 m. spalio 6 d., t. y. per devynis mėnesius po Komisijos pasiūlymo pateikimo – tai rodo visų dalyvaujančių subjektų įsipareigojimą. Tikimasi, kad bus sukurti greitojo reagavimo rezervai (apimantys tiek žmogiškuosius išteklius, tiek techninę įrangą) ir skubaus grąžinimo rezervai, kurie pradės veikti atitinkamai 2016 m. gruodžio 7 d. ir 2017 m. sausio 7 d.;

(9)

dar vienas „Grįžimo prie Šengeno erdvės nuostatų“ veiksmų plane nustatytas aspektas yra sėkmingas ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimas. Nors įgyvendinant pareiškimą, kaip nustatyta trečiojoje pažangos ataskaitoje (4), nuolat daroma pažanga, svarbu toliau užtikrinti, kad pareiškimas būtų įgyvendinamas tvariai. Be to, išlieka nuolatinis poreikis bendradarbiauti, kaip buvo susitarta Vakarų Balkanų maršruto šalių vadovų susitikime priimtame pareiškime;

(10)

iš pirmiau išvardytų faktų matyti, kad nepaisant nuolatinės didelės pažangos, padarytos „Grįžimo prie Šengeno erdvės nuostatų“ veiksmų plane nurodytose srityse, ir laipsniško padėties stabilizavimo, vis dar reikia laiko, kad šie veiksmai būtų visapusiškai įgyvendinti, o atitinkami rezultatai patvirtinti;

(11)

todėl toliau išlieka išimtinės aplinkybės, kurios laikomos didele grėsme viešajai tvarkai ir vidaus saugumui ir kuriomis kyla pavojus bendram Šengeno erdvės veikimui;

(12)

todėl, atsižvelgiant į dabartinę nestabilią padėtį Graikijoje ir į likusį spaudimą valstybėse narėse, kurioms neteisėtų migrantų antrinis judėjimas iš Graikijos padarė didžiausią poveikį, manoma, kad yra pagrindo leisti pagal Šengeno sienų kodekso 29 straipsnį proporcingai pratęsti laikiną vidaus sienų kontrolę toms Šengeno valstybėms, kurios šiuo metu tokią kontrolę vykdo kaip kraštutinę priemonę, kuria siekiama pašalinti didelę grėsmę jų viešajai tvarkai arba vidaus saugumui, t. y. Austrijai, Vokietijai, Danijai, Švedijai ir asocijuotajai šaliai Norvegijai;

(13)

remiantis faktiniais šiame etape turimais rodikliais, šis pratęsimas neturėtų tęstis ilgiau nei tris mėnesius nuo šio įgyvendinimo sprendimo priėmimo dienos;

(14)

valstybės narės, nusprendusios toliau vykdyti vidaus sienų kontrolę pagal šį įgyvendinimo sprendimą, turėtų apie tai atitinkamai pranešti kitoms valstybėms narėms, Europos Parlamentui ir Komisijai;

(15)

prieš pasirinkdamos tokios kontrolės galimybę atitinkamos valstybės narės turėtų išnagrinėti, ar nustatytai grėsmei veiksmingai pašalinti negalėtų būti taikomos kitos alternatyvios priemonės vietoj sienų kontrolės. Atitinkamos valstybės narės savo pranešimuose turėtų pateikti šio nagrinėjimo rezultatus ir priežastis, dėl kurių buvo pasirinkta sienų kontrolė;

(16)

kaip nurodyta 2016 m. spalio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl migracijos, grįžimo prie Šengeno erdvės nuostatų procesas yra susijęs su laikinos vidaus sienų kontrolės priderinimu prie dabartinių poreikių. Kontrolė pagal šį įgyvendinimo sprendimą turėtų būti vykdoma tik tiek, kiek būtina, o jos intensyvumas neturi viršyti būtiniausio minimumo. Pavyzdžiui, jei per atitinkamą laikotarpį srautas yra nedidelis, kontrolės tam tikruose sienos ruožuose gali ir nereikėti. Kad plačiajai visuomenei būtų kuo mažiau trukdoma kirsti atitinkamas vidaus sienas, gali vykti tik tikslinė kontrolė, pagrįsta rizikos analize ir žvalgybos informacija. Be to, bendradarbiaujant su visomis valstybėmis narėmis, kurioms padarytas poveikis, turėtų būti reguliariai nagrinėjamas ir iš naujo įvertinamas šios kontrolės būtinumas atitinkamuose sienos ruožuose, siekiant ją laipsniškai mažinti;

(17)

kiekvieno šio įgyvendinimo sprendimo įgyvendinimo mėnesio pabaigoje Komisijai turėtų būti siunčiama išsami atliktų patikrinimų rezultatų ataskaita, prie kurios prireikus turi būti pridedamas jų tolesnio taikymo būtinumo vertinimas. Į šią ataskaitą turėtų būti įtrauktas bendras patikrintų asmenų skaičius, bendras asmenų, kuriems, atlikus patikrinimą, atsisakyta leisti atvykti, skaičius, bendras sprendimų grąžinti, priimtų atlikus patikrinimą, skaičius ir bendras prie vidaus sienų, prie kurių vyko patikrinimai, gautų prieglobsčio prašymų skaičius;

(18)

Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija paskelbė, jog atidžiai stebės, kaip taikomas šis įgyvendinimo sprendimas,

1.

Austrijai, Vokietijai, Danijai, Švedijai ir Norvegijai pratęsti proporcingą laikiną sienų kontrolę ne ilgiau kaip trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šio įgyvendinimo sprendimo priėmimo dienos, prie šių vidaus sienų:

2.

Prieš pratęsdamos tokią kontrolę, atitinkamos valstybės narės turėtų pasikeisti nuomonėmis su susijusia (-iomis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis) siekdamos užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolė būtų vykdoma tik tose vietose, kuriose manoma, kad tai yra būtina ir proporcinga. Be to, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolė vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu būtų vykdoma tik kaip kraštutinė priemonė, kai kitomis alternatyviomis priemonėmis to paties poveikio pasiekti neįmanoma, ir tik tuose vidaus sienų ruožuose, kuriuose manoma, kad tai yra būtina ir proporcinga. Atitinkamos valstybės narės turėtų apie tai pranešti kitoms valstybėms narėms, Europos Parlamentui ir Komisijai.

3.

Sienų kontrolė turėtų likti tikslinga, pagrįsta rizikos analize ir žvalgybos informacija, o jos taikymo sritis, dažnumas, vieta ir laikas neturėtų viršyti to, kas tikrai būtina siekiant reaguoti į didelę grėsmę, apsaugoti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą. Valstybė narė, vykdanti vidaus sienų kontrolę pagal šį įgyvendinimo sprendimą, turėtų kas savaitę iš naujo įvertinti šios kontrolės būtinumą, dažnumą, vietą ir laiką, pakoreguoti kontrolės intensyvumą pagal esamos grėsmės lygį, prireikus sumažinti ją ir kas mėnesį pateikti ataskaitą Komisijai.