23.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 336/29

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 siekiama palaipsniui sustabdyti žuvų, sužvejotų vykdant visą ES žvejybą, išmetimą į jūrą, įvedant įpareigojimą iškrauti visą tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, laimikį;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalyje Komisija įgaliojama deleguotuoju aktu ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui priimti žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planus remiantis bendromis rekomendacijomis, kurias parengė valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis;

(3)

Belgija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė turi tiesioginių žvejybos šiaurės vakarų vandenyse valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Šiaurės vakarų vandenų patariamąja taryba, minėtos valstybės narės Komisijai pateikė bendrą rekomendaciją. Ją rengiant panaudotas atitinkamų mokslinių įstaigų mokslinis indėlis, kurį peržiūrėjo Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF). Į bendrą rekomendaciją įtrauktos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 straipsnį, todėl, vadovaujantis to reglamento 18 straipsnio 3 dalimi, jas reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(4)

šiaurės vakarų vandenyse įpareigojimas iškrauti visą rūšių, pagal kurias apibrėžiama žvejyba, kuriai taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies c punktą turėtų būti pradėtas taikyti ne vėliau kaip nuo 2016 m. sausio 1 d. Laikantis bendros rekomendacijos žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas nuo 2016 m. sausio 1 d. turėtų apimti išteklius, pagal kuriuos apibrėžiama itin mišri atlantinių menkių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių žvejyba, norveginių omarų žvejyba, mišri europinių jūrų liežuvių ir jūrinių plekšnių žvejyba ir europinių jūrinių lydekų žvejyba;

(5)

bendroje rekomendacijoje siūloma įpareigojimo iškrauti visą laimikį išimtį taikyti norveginiams omarams, sugautiems dugninėmis gaudyklėmis, gaudyklėmis arba krabų bei omarų gaudyklėmis ICES VIa kvadrate ir VII parajonyje, nes, moksliniais duomenimis, jų išgyvenamumo lygis yra aukštas, atsižvelgiant į šios rūšies žuvų žvejybos įrankių, žvejybos praktikos ir ekosistemos charakteristikas. STECF padarė išvadą, kad šios išimties taikymas pagrįstas. Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(6)

bendroje rekomendacijoje yra trys įpareigojimo iškrauti visą laimikį taikymo de minimis išimtys, tam tikra apimtimi taikomos tam tikrai žvejybai. STECF, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktą informaciją, padarė bendrą išvadą, kad bendroje rekomendacijoje pateikiami argumentai (kai kuriais atvejais patvirtinti kokybiniu išlaidų vertinimu) – sunkiai padidinamas selektyvumas ir (arba) neproporcingos nepageidaujamos priegaudos tvarkymo išlaidos – yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir neturint tam prieštaraujančios mokslinės informacijos, tikslinga nustatyti de minimis išimtis pagal bendroje rekomendacijoje siūlomus procentinius dydžius neviršijant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje leidžiamų lygių;

(7)

de minimis išimties taikymas europiniams jūrų liežuviams – ne daugiau kaip 3 % (2016–2018 m.) bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie jas žvejoja sieniniais tinklais ir žiauniniais tinklais ICES VII d, e, f ir g kvadratuose – yra grindžiamas tuo, kad perspektyviai padidinti šio žvejybos selektyvumą yra labai sunku. STECF padarė išvadą, kad ši išimtis yra tinkamai apibrėžta ir todėl turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(8)

de minimis išimties taikymas paprastiesiems merlangams – ne daugiau kaip 7 % (2016 m. ir 2017 m.) ir ne daugiau kaip 6 % (2018 m.) bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie juos žvejoja mažesnio kaip 100 mm dydžio akių dugniniais tralais ICES VII d ir e kvadratuose – yra grindžiamas tuo, kad padidinti šios žvejybos selektyvumą yra labai sunku. STECF padarė išvadą, kad pateikta pakankamai informacijos išimties taikymui pagrįsti, tačiau reiktų rasti papildomos informacijos de minimis apimčiai nustatyti. Todėl šią išimtį galima įtraukti į reglamentą, tačiau tik drauge su nuostata, pagal kurią atitinkamos valstybės narės turi pateikti Komisijai daugiau duomenų, kad STECF galėtų visapusiškai įvertinti, ar dabartinis į jūrą išmetamų žuvų kiekis pagrindžia prašomą de minimis išimties taikymo apimtį;

(9)

de minimis išimties taikymas paprastiesiems merlangams – ne daugiau kaip 7 % (2016 m. ir 2017 m.) ir ne daugiau kaip 6 % (2018 m.) bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie jas žvejoja ne mažesnio kaip 100 mm dydžio akių dugniniais tralais ICES VII b–j kvadratuose – yra grindžiamas tuo, kad padidinti šios žvejybos selektyvumą yra labai sunku. STECF padarė išvadą, kad pateikta pakankamai informacijos išimties taikymui pagrįsti, tačiau reiktų rasti papildomos informacijos de minimis apimčiai nustatyti. STECF pažymėjo, kad atliekami tolesni selektyvumo tyrimai. Todėl ši išimtis įtraukiama į reglamentą drauge su nuostata, pagal kurią atitinkamos valstybės narės turi pateikti Komisijai daugiau duomenų, kad STECF galėtų visapusiškai įvertinti vykdant atitinkamą žvejybą į jūrą išmetamų žuvų kiekį;

(10)

de minimis išimties taikymas paprastiesiems merlangams – ne daugiau kaip 7 % (2016 m. ir 2017 m.) ir ne daugiau kaip 6 % (2018 m.) bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie juos žvejoja mažesnio nei 100 mm dydžio akių dugniniais tralais ICES VII kvadrate (išskyrus VII a, d ir e) – yra grindžiamas tuo, kad padidinti šios žvejybos selektyvumą yra labai sunku. STECF pažymėjo, kad pagrindžiant šios išimties taikymą pateikta mažai kiekybinės informacijos apie selektyvumą. STECF padarė išvadą, kad reikėtų surinkti daugiau informacijos šios de minimis išimties pagrįstumui įvertinti. Todėl šią išimtį galima įtraukti į reglamentą, tačiau tik drauge su nuostata, pagal kurią atitinkamos valstybės narės turi pateikti Komisijai daugiau duomenų, kad STECF galėtų geriau įvertinti šią išimtį pagrindžiančią informaciją;

(11)

de minimis išimties taikymas norveginiams omarams – ne daugiau kaip 7 % (2016 m. ir 2017 m.) ir ne daugiau kaip 6 % (2018 m.) bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie šiuos omarus privalo iškrauti ICES VII parajonyje – yra grindžiamas tuo, kad padidinti šios žvejybos selektyvumą yra labai sunku. STECF padarė išvadą, kad šios išimties taikymas pagrįstas. Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(12)

de minimis išimties taikymas norveginiams omarams – ne daugiau kaip 7 % (2016 m. ir 2017 m.) ir ne daugiau kaip 6 % (2018 m.) bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie šiuos omarus privalo iškrauti ICES VIa kvadrate – yra grindžiamas tuo, kad padidinti šios žvejybos selektyvumą yra labai sunku, ir patvirtinamąja kiekybine informacija apie neproporcingas nepageidaujamos priegaudos tvarkymo išlaidas. STECF padarė išvadą, kad šios išimties taikymas pagrįstas. Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(13)

de minimis išimties taikymas europiniams jūrų liežuviams – ne daugiau kaip 3 % (2016–2018 m.) bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie naudoja padidinto selektyvumo žvejybos įrankius ICES VII d, e, f ir g kvadratuose – yra grindžiamas tuo, kad padidinti šios žvejybos selektyvumą yra labai sunku. STECF pažymėjo, kad išimties tikslas – kompensuoti didesnio selektyvumo įrankio naudojimą ir prašoma de minimis išimtis turėtų apimti likutinį į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Todėl susijusi išimtis turėtų būti įtraukta į šį reglamentą;

(14)

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį atitinkamai Sąjungos laivų ekonominei veiklai ir žvejybos sezono planavimui, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą tvarkaraštį, jis turėtų būti taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d. Remiantis to reglamento 15 straipsnio 6 dalimi, šis reglamentas turėtų būti taikomas ne ilgiau kaip trejus metus,

a)

europinių jūrų liežuvių (Solea solea) – ne daugiau kaip 3 % (2016 m., 2017 m. ir 2018 m.) bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie šios rūšies žuvis žvejoja sieniniais tinklais ir žiauniniais tinklais ICES VII d, e, f ir g kvadratuose;

b)

paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus) – ne daugiau kaip 7 % (2016 m. ir 2017 m.) ir ne daugiau kaip 6 % (2018 m.) bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie juos žvejoja mažesnio kaip 100 mm dydžio akių dugniniais tralais ICES VII d ir e kvadratuose;

c)

paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus) – ne daugiau kaip 7 % (2016 m. ir 2017 m.) ir ne daugiau kaip 6 % (2018 m.) bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie juos žvejoja ne mažesnio kaip 100 mm dydžio akių dugniniais tralais ICES VII b–j kvadratuose;

d)

paprastųjų merlangų (Merlangius merlangus) – ne daugiau kaip 7 % (2016 m. ir 2017 m.) ir ne daugiau kaip 6 % (2018 m.) bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie juos žvejoja mažesnio kaip 100 mm dydžio akių dugniniais tralais ICES VII parajonyje (išskyrus VII d ir e kvadratus);

e)

norveginių omarų (Nephrops norvegicus) – ne daugiau kaip 7 % (2016 m. ir 2017 m.) ir ne daugiau kaip 6 % (2018 m.) bendro metinio kiekio, sužvejoto laivų, kurie privalo šiuos omarus iškrauti ICES VII parajonyje;

f)

norveginių omarų (Nephrops norvegicus) – ne daugiau kaip 7 % (2016 m. ir 2017 m.) ir ne daugiau kaip 6 % (2018 m.) bendro metinio kiekio, sužvejoto laivų, kurie privalo šiuos omarus iškrauti ICES VIa kvadrate;

g)

europinių jūrų liežuvių (Solea solea) – ne daugiau kaip 3 % (2016 m., 2017 m. ir 2018 m.) bendro metinio šios rūšies žuvų kiekio, sužvejoto laivų, kurie naudoja didesnio selektyvumo įrankius (TBB įrankį, kurio tinklo akių dydis yra 80–199 mm) ICES VII d, e, f ir g kvadratuose.