15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2015/1513

2015 m. rugsėjo 9 d.

kuria iš dalies keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį ir 114 straipsnį, siejant su šios direktyvos 1 straipsnio 3–13 dalimis ir 2 straipsnio 5–7 dalimis,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB (3) 3 straipsnio 4 dalimi kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad 2020 m. jų atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 10 % tos valstybės narės transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Biodegalų maišymas – vienas iš metodų, kuriais valstybės narės gali naudotis šiam tikslui pasiekti; tikimasi, kad jį taikant įnašas šioje srityje bus didžiausias. Direktyvoje 2009/28/EB taip pat pabrėžiamas efektyvaus energijos vartojimo transporto sektoriuje poreikis, kuris yra neatidėliotinas, nes tikėtina, kad, nuolat augant bendrai transportui reikalingos energijos paklausai, bus vis sunkiau pasiekti privalomą atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo procentinę dalį. Todėl ir dėl to, kad efektyvus energijos vartojimas taip pat svarbus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, valstybės narės ir Komisija skatinamos į savo ataskaitas, teikiamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (4) IV priedą ir kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais skatinamas efektyvus energijos vartojimas transporto sektoriuje, įtraukti išsamesnę informaciją apie efektyvaus energijos vartojimo priemones transporto sektoriuje;

(2)

atsižvelgiant į Sąjungos tikslą toliau mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir į tai, kad kelių transporte naudojami degalai smarkiai prisideda prie tokio dujų išmetimo, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB (5) 7a straipsnio 2 dalimi valstybės narės turi reikalauti, kad degalų ar energijos tiekėjai ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. bent 6 % sumažintų Sąjungoje kelių transporto priemonėse, ne keliais judančiose mašinose, žemės ar miškų ūkio traktoriuose arba pramoginiuose laivuose, kai jie ne jūroje, naudojamų degalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui. Biodegalų maišymas – vienas iš metodų, kuriais gali naudotis iškastinio kuro tiekėjai, siekdami sumažinti tiekiamo iškastinio kuro taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą;

(3)

Direktyva 2009/28/EB nustato tvarumo kriterijus, kuriuos turi atitikti biodegalai ir skystieji bioproduktai, kad juos būtų galima įskaičiuoti siekiant toje direktyvoje nustatytų planinių rodiklių ir kad jiems būtų galima taikyti viešosios paramos schemas. Kriterijai apima reikalavimus dėl minimalaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo, kuris turi būti pasiektas naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, palyginti su iškastiniu kuru. Tokie pat tvarumo kriterijai biodegalams nustatyti Direktyvoje 98/70/EB;

(4)

kai ganyklos ar žemės ūkio paskirties žemė, anksčiau naudotos maisto ir pašarų pluošto rinkų reikmėms tenkinti, pradedamos naudoti biodegalų gamybai, minėtų ne degalų sektorių paklausa vis tiek turės būti patenkinta intensyvinant dabartinę gamybą arba gamybos reikmėms pradedant naudoti kitą ne žemės ūkio paskirties žemę. Pastarasis atvejis yra netiesioginis žemės paskirties keitimas, o kai tai susiję su dideles anglies atsargas turinčios žemės paskirties keitimu, gali būti išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Todėl direktyvos 98/70/EB ir 2009/28/EB turėtų būti iš dalies pakeistos siekiant įtraukti nuostatas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikio, atsižvelgiant į tai, kad dabartiniai biodegalai daugiausiai gaminami iš pasėlių, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje. Tose nuostatose turėtų būti deramai paisoma poreikio apsaugoti jau padarytas investicijas;

(5)

remiantis valstybių narių pateiktomis biodegalų paklausos prognozėmis ir numatomu kiekiu, išmetamu dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo naudojant skirtingas biodegalų žaliavas, tikėtina, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kad taip gali būti prarasta visa nauda, susijusi su tuo, kad naudojant atskirus biodegalus išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ar jos dalis. Taip yra dėl to, kad, kaip tikimasi, 2020 m. beveik visi biodegalai bus gaminami iš pasėlių, auginamų žemėje, kuri galėtų būti naudojama maisto ir pašarų rinkų reikmėms tenkinti. Siekiant sumažinti tokį išmetamą kiekį, tikslinga atitinkamai skirti pasėlių grupes, tokias kaip aliejiniai augalai, cukrūs ir javai ir kiti krakmolingi augalai. Be to, reikia skatinti naujų pažangių biodegalų, kurie nekonkuruoja su maistinėmis kultūromis, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir toliau tirti įvairių kultūrų grupių poveikį ir tiesioginiam, ir netiesioginiam žemės paskirties keitimui;

(6)

siekiant išvengti specialiai padidintos perdirbimo liekanų gamybos pagrindinio produkto gamybos sąskaita skatinimo, perdirbimo liekanų apibrėžtis neturėtų būti taikoma liekanoms, kurios susidaro vykstant gamybos procesui, kuris buvo sąmoningai pakeistas tam tikslui;

(7)

tikėtina, kad iš atsinaujinančių išteklių pagaminti skystieji degalai bus reikalingi transporto sektoriui, kad jame būtų galima sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pažangieji biodegalai, pvz., gaminami iš atliekų ir dumblių, padeda smarkiai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o su jų naudojimu susijusi netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika yra maža; be to, juos gaminant tiesiogiai nekonkuruojama su maisto ir pašarų rinkomis dėl žemės ūkio paskirties žemės. Todėl tikslinga skatinti labiau moksliškai tirti ir technologiškai plėtoti tokius pažangiuosius biodegalus ir jų daugiau gaminti, nes šiuo metu jie nėra plačiai prieinami rinkoje, iš dalies dėl konkurencijos dėl viešųjų subsidijų su įsitvirtinusiomis biodegalų gamybos iš maistinių augalų technologijomis;

(8)

būtų pageidautina jau ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti gerokai didesnį pažangiųjų biodegalų vartojimo Sąjungoje lygį palyginti su dabartinėmis tendencijomis. Kiekviena valstybė narė turėtų skatinti pažangiųjų biodegalų vartojimą ir stengtis pasiekti, kad jos teritorijoje būtų sunaudojamas minimalus pažangiųjų biodegalų lygis, nacionaliniu lygmeniu nustatydama teisiškai neprivalomą nacionalinį planinį rodiklį, kurį ji stengiasi pasiekti vykdant įpareigojimą užtikrinti, kad 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 10 % tos valstybės narės transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Valstybių narių jų nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti skirti planai, jei jų esama, turėtų būti skelbiami viešai, siekiant padidinti skaidrumą ir rinkos nuspėjamumą;

(9)

taip pat tikslinga, kad valstybės narės Komisijai pateiktų ataskaitas apie pažangiųjų biodegalų vartojimo lygius savo teritorijoje tuo metu, kai nustato savo nacionalinius planinius rodiklius, ir apie tai, kaip pavyko pasiekti tokius nacionalinius tikslus 2020 m. (tų ataskaitų apibendrinamoji ataskaita turėtų būti paskelbta), siekiant įvertinti pagal šią direktyvą nustatytų priemonių veiksmingumą pažangiųjų biodegalų skatinimo priemonėmis mažinant riziką, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo bus išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Pažangieji biodegalai, turintys nedidelį netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį ir kuriuos naudojant labai sumažinamas bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, ir jų skatinimas ir toliau turėtų būti svarbūs po 2020 m. mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje ir plėtojant mažo anglies dioksido kiekio transporto technologijas;

(10)

savo 2014 m. spalio 23 ir 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad kuriant 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją svarbu pabrėžti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo svarbą ir pavojus, susijusius su transporto sektoriaus priklausomybe nuo iškastinio kuro, bei paragino Komisiją išnagrinėti būdus ir priemones, kuriomis būtų galima visapusiškai ir technologijų atžvilgiu neutraliai skatinti išmetamų kiekių mažinimą ir energijos efektyvumą transporto sektoriuje, elektra varomą transportą ir atsinaujinančius energijos išteklius transporto sektoriuje ir po 2020 m.;

(11)

taip pat svarbu, kad atsinaujinančių energijos išteklių planas, taikomas ir transporto sektoriuje ir skirtas laikotarpiui po 2020 m., kurį Komisija pagal Direktyvos 2009/28/EB 23 straipsnio 9 dalį pristatys 2018 m., būtų parengtas kaip dalis platesnės Sąjungos technologijų ir inovacijų strategijos energetikos ir klimato srityse, kuri turi būti parengta vadovaujantis 2015 m. kovo 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis. Todėl yra tikslinga laiku peržiūrėti pažangiųjų biodegalų technologijų kūrimo ir diegimo paskatų efektyvumą, siekiant užtikrinti, kad į tos peržiūros išvadas būtų visapusiškai atsižvelgta rengiant planą laikotarpiui po 2020 m.;

(12)

numatomi dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo išmetami teršalų kiekiai skiriasi dėl skirtingų duomenų šaltinių ir pagrindinių su žemės ūkio raida susijusių prielaidų, pavyzdžiui, žemės ūkio derliaus ir našumo tendencijų, priskyrimo šalutiniams produktams, pastebimo visuotinio žemės paskirties keitimo ir miškų naikinimo masto, kurių negali kontroliuoti biodegalų gamintojai. Nors dauguma biodegalų žaliavų gaminama Sąjungoje, numatomi dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo išmetami teršalų kiekiai turėtų būti daugiausia išmetami už Sąjungos ribų, vietose, kur tikėtina, kad papildoma gamyba įmanoma mažiausiomis sąnaudomis. Visų pirma, su biodyzelino gamyba iš aliejinių augalų siejamam numatomam dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo išmetamam teršalų kiekiui didelę įtaką daro prielaidos, susijusios su tropinių miškų paskirties keitimu ir durpynų drenažu už Sąjungos ribų, ir todėl svarbiausia užtikrinti, kad tokie duomenys ir prielaidos būtų peržiūrėti atsižvelgiant į naujausią turimą informaciją dėl žemės paskirties keitimo ir miškų naikinimo, be kita ko, užfiksuojant pažangą, padarytą tose srityse vykdant tarptautines programas. Todėl Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą, kurioje, remdamasi geriausiais turimais moksliniais duomenimis, ji peržiūrėtų šia direktyva nustatytų priemonių veiksmingumą siekiant apriboti su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, ir peržiūrėtų galimybes į atitinkamus tvarumo kriterijus įtraukti patikslintus numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, veiksnius;

(13)

siekiant užtikrinti ilgalaikį biologinių pramonės sektorių konkurencingumą, pagal 2012 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ ir pagal 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“, kuriais skatinama integruotų ir diversifikuotų biologinio produktų perdirbimo įmonių statyba Europoje, didesnės paskatos pagal Direktyvą 2009/28/EB turėtų būti užtikrinamos taip, kad pirmenybė būtų teikiama biomasės žaliavų, kurios neturi didelės ekonominės vertės kitoms nei biodegalų gamybos reikmėms, naudojimui;

(14)

vienas iš būdų spręsti daugelį sunkumų transporto sektoriuje, taip pat kituose energetikos sektoriuose, yra didesnis elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, vartojimas. Todėl tikslinga nustatyti papildomų paskatų, kuriomis skatinama transporto sektoriuje vartoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją, ir padidinti dauginimo koeficientus, skirtus apskaičiuoti elektrifikuoto geležinkelių transporto ir elektrinių kelių transporto priemonių suvartotos iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos dalį, siekiant padidinti jų naudojimą ir skverbimąsi į rinką. Be to, yra tinkama apsvarstyti galimybę nustatyti tolesnes priemones skatinti efektyvų energijos vartojimą ir energijos taupymą transporto sektoriuje;

(15)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB (6) padeda Sąjungai tapti labiau „perdirbančia visuomene“, kuri stengiasi išvengti atliekų susidarymo ir naudoti atliekas kaip išteklius. Atliekų hierarchija – tai iš esmės eiliškumo tvarka išdėstyta tai, kas laikoma geriausiu bendru sprendimu aplinkosaugos požiūriu atliekas reglamentuojančiuose teisės aktuose ir politikoje. Valstybės narės, vadovaudamosi atliekų hierarchija, turėtų remti perdirbamų atliekų naudojimą, siekdamos tapti atliekas perdirbančia visuomene, ir, kai tai įmanoma, neturėtų remti tokių perdirbamų atliekų šalinimo sąvartyne ar jų deginimo. Kai kurios iš žaliavų, dėl kurių kyla nedidelė netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika, gali būti laikomos atliekomis. Tačiau jos vis dar gali būti naudojamos kitais tikslais, kurie Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatytoje atliekų hierarchijoje būtų laikomi didesniu prioritetu nei energijos gavimas. Todėl valstybės narės, nustatydamos skatinamąsias priemones, kuriomis būtų propaguojami nedidelę netiesioginio žemės paskirties keitimo riziką keliantys biodegalai, arba priemones, kuriomis būtų kuo labiau sumažintos paskatos sukčiauti gaminant tokius biodegalus, turėtų atsižvelgti į atliekų hierarchijos principą, kad paskatos naudoti tokias biodegalų žaliavas nebūtų nukreiptos prieš pastangas mažinti atliekų kiekį ar didinti antrinį perdirbimą ir veiksmingiau bei tausiau naudoti turimus išteklius. Priemones, kurių jos imasi toje srityje, valstybės narės gali įtraukti į savo teikiamas ataskaitas pagal Direktyvą 2009/28/EB;

(16)

naujuose įrenginiuose pagamintiems biodegalams ir skystiesiems bioproduktams taikoma minimali išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo riba turėtų būti padidinta, siekiant užtikrinti geresnį jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio bendrą balansą, taip pat skatinti atsisakyti tolesnių investicijų į įrenginius, kurių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo rodikliai yra nepakankami. Šis padidinimas suteikia investicijų į biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos pajėgumus apsaugą pagal Direktyvos 2009/28/EB 19 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą;

(17)

siekiant pasirengti perėjimui prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį, tikslinga apriboti iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų, kuriuos galima įskaičiuoti siekiant Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų planinių rodiklių, kiekį, neapribojant bendro tokių biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 193 straipsnį ribinio kiekio nustatymas Sąjungos lygiu nedaro poveikio valstybių narių galimybei nustatyti griežtesnį ribinį iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų, kuriuos galima įskaičiuoti nacionaliniu lygmeniu, siekiant Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų planinių rodiklių, kiekį;

(18)

valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti taikyti šią ribą iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų kiekiui, kurį galima įskaičiuoti siekiant Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnyje nustatyto tikslo;

(19)

atsižvelgdamos į poreikį riboti iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, valstybės narės turėtų siekti palaipsniui panaikinti paramą, skiriamą tokių biodegalų ir skystųjų bioproduktų, kurie viršija minėtą ribą, vartojimui;

(20)

iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekio, kurį galima įskaičiuoti siekiant Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų planinių rodiklių, ribojimas neturi poveikio valstybių narių galimybei pačioms spręsti, kaip užtikrinti šią nustatytą įprastų biodegalų dalį siekiant bendro 10 % planinio rodiklio. Todėl galimybė rinkai pateikti biodegalus, pagamintus įrenginiuose, kurie veikia iki 2013 m. pabaigos, neapribojama. Taigi ši direktyva neturi įtakos teisėtiems tokių įrenginių operatorių lūkesčiams;

(21)

apie vidutinį preliminarų numatomą kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, turėtų būti nurodoma degalų tiekėjų ir Komisijos ataskaitose apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą naudojant biodegalus, pagal Direktyvą 98/70/EB ir Komisijos ataskaitose apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, pagal Direktyvą 2009/28/EB. Biodegalams, gaminamiems iš žaliavų, kurioms nereikia papildomos žemės (pvz., iš atliekų), turėtų būti nustatytas nulinis išmetimo veiksnys;

(22)

netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika gali atsirasti, jei visų pirma energijos gamybos tikslais auginami specialiai tam skirti nemaistiniai energetiniai augalai būna auginami žemės ūkio paskirties žemėje, naudojamoje maistui ir pašarams gaminti. Vis dėlto, palyginti su maistinėmis kultūromis ir pašariniais augalais, tokių specialiai tam skirtų augalų, auginamų visų pirma energijos gamybos tikslais, derlius gali būti didesnis ir jie turi potencialo prisidėti prie labai nualintos ir labai užterštos dirvos atkūrimo. Tačiau, turima informacija apie biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybą iš tokių specialiai tam skirtų augalų ir jų tikrąjį žemės paskirties keitimo poveikį yra ribota. Todėl Komisija turėtų taip pat stebėti ir nuolat teikti ataskaitas apie biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybą iš tokių specialiai tam skirtų augalų ir vartojimą Sąjungoje ir stebėti bei teikti ataskaitas apie su tuo susijusį poveikį. Esami projektai Sąjungoje turėtų būti nustatyti ir naudojami siekiant pagerinti informacijos bazę, kad būtų galima atlikti išsamesnę rizikos ir naudos, susijusios su aplinkos tvarumu, analizę;

(23)

dėl intensyvesnių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir žinių perdavimo didėjantis derlingumas žemės ūkio sektoriuose, viršijantis lygius, kurie būtų vyravę tuo atveju, jei biodegalų gamybai iš maistinių ir pašarinių augalų nebūtų taikomos sistemos produktyvumui didinti, taip pat antrojo derliaus metinių augalų auginimas žemėje, kuri anksčiau nebuvo naudojama antrojo derliaus metinių augalų auginimui, gali padėti sušvelninti netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį. Tiek, kiek pasiektus netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikio švelninimo rezultatus nacionaliniu arba projektų lygiu galima kiekybiškai įvertinti, šia direktyva nustatytose priemonėse tokio produktyvumo padidinimas galėtų atsispindėti tiek sumažintomis apskaičiuotosiomis su netiesioginiu žemės paskirties keitimu susijusiomis išmetamųjų teršalų vertėmis, tiek biodegalų gamybos iš maistinių ir pašarinių augalų prisidėjimu siekiant 2020 m. tikslo, susijusio su energijos iš atsinaujinančių išteklių dalimi transporto sektoriuje;

(24)

savanoriškoms schemoms tenka vis svarbesnis vaidmuo suteikiant įrodymų apie atitiktį tvarumo reikalavimams, nustatytiems direktyvose 98/70/EB ir 2009/28/EB. Todėl tikslinga įgalioti Komisiją reikalauti, kad savanoriškos schemos, įskaitant tas, kurias Komisija jau pripažino pagal Direktyvos 98/70/EB 7c straipsnio 6 dalį ir Direktyvos 2009/28/EB 18 straipsnio 6 dalį, reguliariai teiktų savo veiklos ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta Komisijos vykdoma priežiūra. Be to, teikiant tokias ataskaitas Komisija gautų būtiną informaciją, kad galėtų teikti ataskaitas dėl savanoriškų schemų veikimo, siekdama nustatyti geriausią praktiką ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio tokios geriausios praktikos skatinimo;

(25)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam vidaus rinkos veikimui, tikslinga patikslinti sąlygas, kuriomis savitarpio pripažinimo principas taikomas visoms pagal direktyvas 98/70/EB ir 2009/28/EB nustatytoms atitikties biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijams patikrinimo schemoms;

(26)

sprendžiant aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo klausimus visais lygmenimis labai svarbu, kad būtų laikomasi gero valdymo ir teisėmis grindžiamo požiūrio, apimančio visas žmogaus teises, ir tais atvejais, kai daromas neigiamas poveikis aprūpinimui maistu ir mitybos saugumui, turėtų būti išlaikoma skirtingų sričių politikos darna. Šiuo atžvilgiu žemės ūkio struktūros ir žemės naudojimo teisių valdymas ir saugumas yra itin svarbūs. Todėl valstybės narės turėtų laikytis atsakingo investavimo į žemės ūkio ir maisto sistemas principų, kuriuos 2014 m. spalio mėn. patvirtino Maisto ir žemės ūkio organizacijos Aprūpinimo maistu pasaulyje komitetas. Valstybės narės taip pat raginamos remti Neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių siekiant užtikrinti nacionalinį aprūpinimą maistu, kurias Aprūpinimo maistu pasaulyje komitetas patvirtino 2013 m. spalio mėn., įgyvendinimą;

(27)

nors biodegalų gamyba iš maistinių ir pašarinių augalų paprastai yra siejama su netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika, yra ir išimčių. Valstybės narės ir Komisija turėtų skatinti rengti ir naudoti schemas, kuriomis būtų galima patikimai įrodyti, kad tam tikro kiekio biodegalų žaliavų išauginimas įgyvendinant tam tikrą projektą neišstūmė auginimo kitais tikslais. Toks atvejis, pavyzdžiui, galėtų būti, kai biodegalų pagaminama tiek, koks yra papildomos gamybos dėl investicijų į produktyvumo didinimą lygis, viršijantis lygius, kurie kitu atveju būtų buvę pasiekti, jei tokių produktyvumo skatinimo schemų nebūtų, arba kai biodegalų gamyba vykdoma toje žemėje, kurioje buvo įvykdytas tiesioginis žemės paskirties keitimas, kuris neturėjo didelio neigiamo poveikio ankstesnėms tos žemės ekosistemos funkcijoms, įskaitant anglies atsargų ir biologinės įvairovės apsaugą. Valstybės narės ir Komisija turėtų išnagrinėti galimybę nustatyti kriterijus, pagal kuriuos identifikuojamos ir sertifikuojamos schemos, kuriomis būtų galima patikimai įrodyti, kad tam tikro kiekio biodegalų žaliavų išauginimas įgyvendinant tam tikrą projektą neišstūmė auginimo kitais nei biodegalų gamybos tikslais ir kad tokios biodegalų žaliavos buvo pagamintos laikantis Sąjungos biodegalų tvarumo kriterijų. Gali būti atsižvelgiama tik į tą žaliavų kiekį, kuris atitinka faktinį išstūmimo sumažinimą, kuris buvo pasiektas taikant schemą;

(28)

tikslinga suderinti numatytųjų verčių naudojimo taisykles, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į gamintojus, kad ir kur būtų vykdoma gamyba. Nors trečiosioms šalims leidžiama naudoti numatytąsias vertes, Sąjungos gamintojai privalo taikyti faktines vertes, kai jos yra didesnės už numatytąsias vertes arba kai valstybė narė nepateikė ataskaitos ir dėl to padidėjo jos administracinė našta. Todėl dabartinės taisyklės turėtų būti supaprastintos, kad numatytosios vertės būtų naudojamos ne tik Sąjungos vietovėse, įtrauktose į Direktyvos 2009/28/EB 19 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 98/70/EB 7d straipsnio 2 dalyje minimus sąrašus;

(29)

įsigaliojus SESV, pagal direktyvas 2009/28/EB ir 98/70/EB Komisijai suteiktus įgaliojimus būtina suderinti su SESV 290 ir 291 straipsniais;

(30)

siekiant užtikrinti vienodas direktyvų 98/70/EB ir 2009/28/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (7);

(31)

siekiant sudaryti sąlygas Direktyvą 98/70/EB priderinti prie techninės ir mokslinės pažangos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl papildymo biodegalų gamybos būdams taikomomis apskaičiuotomis tipinėmis ir numatytosiomis vertėmis ir leidžiamų analitinių metodų, susijusių su degalų specifikacijomis, pritaikymo bei benzino, kurio sudėtyje yra bioetanolio, leidžiamu garų slėgio nuokrypio pritaikymo, taip pat išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, susidarančio naudojant atsinaujinančius nebiologinės kilmės skystuosius ir dujinius transporto degalus, ir anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo transporto tikslais numatytųjų verčių nustatymo;

(32)

siekiant sudaryti sąlygas Direktyvą 2009/28/EB priderinti prie techninės ir mokslinės pažangos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl galimo biodegalų žaliavų ir degalų, kurių dalis siekiant tos direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje nustatyto planinio rodiklio turėtų būti laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę, sąrašo galimo papildymo ir taip pat papildymo apskaičiuotomis biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdams taikomomis tipinėmis ir numatytosiomis vertėmis, ir dėl transporto kuro energetinės vertės, kaip nustatyta Direktyvos 2009/28/EB III priede, priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos;

(33)

ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi dėl direktyvų 98/70/EB ir 2009/28/EB taikymo, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(34)

Komisija turėtų įvertinti remiantis geriausiais ir naujausiais turimais moksliniais įrodymais, šia direktyva nustatytų priemonių efektyvumą ribojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmesto dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, poveikį ir ieškant galimybių tą poveikį toliau mažinti;

(35)

svarbu, kad Komisija nedelsiant pateiktų išsamų pasiūlymą dėl ekonomiškai efektyvios ir technologijų atžvilgiu neutralios politikos sistemos po 2020 m., siekiant sukurti ilgalaikę perspektyvą investicijoms į tvarius biodegalus, kuriuos naudojant susijęs netiesioginio žemės paskirties keitimo pavojus yra mažas, ir kitus išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimo transporto sektoriuje metodus;

(36)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (8) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimo apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose būtų paaiškinti direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių ryšiai. Šios direktyvos atžvilgiu teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(37)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti kelių transporto priemonių ir ne keliais judančių mašinų naudojamų degalų bendrąją rinką ir užtikrinti, kad būtų laikomasi minimalių aplinkos apsaugos kriterijų naudojant tuos degalus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(38)

todėl direktyvos 98/70/EB ir 2009/28/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/70/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 98/70/EB iš dalies keičiama taip:

1.

2 straipsnis papildomas šiais punktais:

„10.   iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologinės kilmės skystieji ir dujiniai transporto degalai– skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, ir kuris yra naudojamas transporte;

11.   krakmolingi augalai– augalai, prie kurių priskiriami daugiausia javai (neatsižvelgiant į tai, ar naudojami tik grūdai, ar visas augalas, kaip yra žaliųjų kukurūzų atveju), gumbavaisiai bei šakniavaisiai (pavyzdžiui, bulvės, bulvinės saulėgrąžos, valgomieji batatai, valgomieji maniokai ir dioskorėjos) ir gumbasvogūniai (pavyzdžiui, valgomosios kolokazijos ir ksantosomos);

12.   nedidelę netiesioginio žemės paskirties keitimo riziką keliantys biodegalai– biodegalai, kurie buvo pagaminti taikant schemas, kuriomis mažinamas gamybos kitais nei biodegalų gamybos tikslais išstūmimas, ir kurie buvo pagaminti laikantis 7b straipsnyje išdėstytų biodegalų tvarumo kriterijų;

13.   perdirbimo liekanos– medžiaga, kurios kaip galutinio (-ių) produkto (-ų) nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu; ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama;

14.   žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanos– liekanos, kurios tiesiogiai gaunamos iš žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės; jos neapima liekanų, gaunamų iš susijusių pramonės šakų ar perdirbimo.“

2.

7a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Valstybės narės gali leisti aviacijoje naudojamų biodegalų tiekėjams prisidėti siekiant šio straipsnio 2 dalyje nustatyto mažinimo tikslo, jeigu tie biodegalai atitinka 7b straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus.“;

b)

2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Valstybės narės gali nustatyti, kad didžiausia biodegalų, pagamintų iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, dalis, siekiant laikytis šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto planinio rodiklio, negali viršyti didžiausio leistino kiekio, nustatyto Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalies antros pastraipos d punkte.“;

c)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Komisija laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, pagal kurias užtikrinama, kad valstybės narės vienodai įgyvendintų šio straipsnio 4 dalį.“;

d)

papildoma šiomis dalimis:

„6.   Komisijai suteikiami įgaliojimai ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytosios vertės tais atvejais, kai jos dar nėra nustatytos iki 2015 m. spalio 5 d., susijusios su:

a)

atsinaujinančiais nebiologinės kilmės skystaisiais ir dujiniais transporto degalais;

b)

anglies dioksido surinkimu ir panaudojimu transporto tikslais.

7.   Teikdamos ataskaitas pagal 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad degalų tiekėjai kiekvienais metais informuotų valstybės narės paskirtą instituciją apie biodegalų gamybos būdus, biodegalų, gautų iš žaliavų, kurių kategorijos nurodytos V priedo A dalyje, kiekius ir būvio ciklo metu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui, įskaitant su biodegalų naudojimu susijusio numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, preliminarias vidutines vertes. Valstybės narės tuos duomenis perduoda Komisijai.“

3.

7b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, naudojimo turi būti bent 60 % biodegalų, pagamintų įrenginiuose, kuriuos eksploatuoti pradedama po 2015 m. spalio 5 d., naudojimo atveju. Laikoma, kad įrenginys yra „eksploatuojamas“, jeigu jame jau vykdyta faktinė biodegalų gamyba.

Įrenginių, kurie buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau, atveju, 1 dalyje nurodytais tikslais, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis dėl biodegalų naudojimo iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumažinamas bent 35 %, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – bent 50 %.

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų naudojimo apskaičiuojamas pagal 7d straipsnio 1 dalį.“;

b)

3 dalies antra pastraipa išbraukiama.

4.

7c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šios dalies pirmose dviejose pastraipose nurodytos tinkamos bei svarbios informacijos sąrašą. Komisija visų pirma užtikrina, kad tokios informacijos teikimas nebūtų pernelyg didelė administracinė našta ūkio subjektams apskritai ar smulkiems ūkininkams, gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams konkrečiai.“

b)

5 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Savanoriškos schemos, nurodytos 4 dalyje (toliau – savanoriškos schemos), reguliariai ir bent kartą per metus, skelbia jų nepriklausomam auditui naudojamų sertifikavimo įstaigų sąrašą, kiekvienos sertifikavimo įstaigos atveju nurodydamos, kurio subjekto ar nacionalinės valdžios institucijos ji yra pripažinta ir kuris subjektas ar nacionalinė valdžios institucija vykdo jos stebėseną.

Visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija, remdamasi rizikos analize arba šio straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nurodytomis ataskaitomis, gali išsamiai išdėstyti nepriklausomo audito standartus ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų.“;

c)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Sprendimai pagal šio straipsnio 4 dalį priimami laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tokie sprendimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.

Komisija reikalauja, kad kiekviena savanoriška schema, dėl kurios priimtas sprendimas pagal 4 dalį, ne vėliau kaip 2016 m. spalio 6 d. ir po to kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. Komisijai pateiktų ataskaitą dėl kiekvieno iš šios dalies trečioje pastraipoje nurodytų punktų. Paprastai ataskaita teikiama už praėjusius kalendorinius metus. Pirmoji ataskaita apima bent šešių mėnesių laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. Reikalavimas teikti ataskaitą taikomas tik toms savanoriškoms schemoms, kurios veikia jau bent 12 mėnesių.

Ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 6 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nagrinėjamos šios dalies antroje pastraipoje nurodytos ataskaitos, apžvelgiama, kaip veikia 4 dalyje nurodyti susitarimai arba savanoriškos schemos, dėl kurių yra priimtas sprendimas pagal šį straipsnį, ir nustatomi geriausios praktikos pavyzdžiai. Rengiant ataskaitą remiamasi geriausia turima informacija, įskaitant informaciją, gautą pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, ir praktine atitinkamų susitarimų arba schemų taikymo patirtimi. Ataskaitoje analizuojama:

 

bendrai:

a)

auditų nepriklausomumas, sąlygos ir dažnumas, tiek atsižvelgiant į tai, kas nurodyta schemos dokumentuose tuo metu, kai Komisija atitinkamą schemą patvirtino, tiek palyginti su pramonės šakos geriausia praktika;

b)

prieinamumas, patirtis ir skaidrumas taikant metodus, pagal kuriuos nustatomi ir sprendžiami reikalavimų nesilaikymo atvejai, ypač kaip sprendžiami tie atvejai, kai schemos dalyviai padaro rimtus pažeidimus arba yra įtariami padarę rimtus pažeidimus;

c)

skaidrumas, ypač atsižvelgiant į schemos prieinamumą, vertimų į taikytinas šalių ir regionų, kurie yra žaliavų kilmės šalys ir regionai, kalbas prieinamumas, galimybė susipažinti su sertifikuotų operatorių ir atitinkamų sertifikatų sąrašu ir audito ataskaitomis;

d)

suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, ypač konsultavimasis su čiabuvių ir vietos bendruomenėmis prieš priimant sprendimus kai rengiamos ir persvarstomos schemos, taip pat atliekant auditus, ir reagavimas, susijęs su jų įnašu;

e)

bendras schemos patikimumas, ypač atsižvelgiant į taisykles dėl auditorių ir atitinkamų schemos institucijų akreditavimo, kvalifikacijos ir nepriklausomumo;

f)

schemos atnaujinimas atsižvelgiant į rinką, žaliavų ir sertifikuotų biodegalų kiekis pagal kilmės šalį ir rūšį, dalyvių skaičius;

g)

tai, ar sistemą, pagal kurią atsekami atitikties tvarumo kriterijams, kurie numatomi dalyviui (-iams) pagal schemą, įrodymai, yra patogu naudoti ir ar ji yra veiksmingai įgyvendinama atsižvelgiant į sistemos paskirtį užkirsti kelią sukčiavimui, visų pirma nustatyti įtariamus sukčiavimo ir kitų pažeidimų atvejus, imtis su jais susijusių veiksmų bei tolesnių priemonių ir, atitinkamais atvejais, nustatytų sukčiavimo ar pažeidimų atvejų skaičius;

 

ir konkrečiai:

h)

subjektų galimybės gauti leidimą pripažinti ir stebėti sertifikavimo įstaigas;

i)

sertifikavimo įstaigų pripažinimo arba akreditavimo kriterijai;

j)

sertifikavimo įstaigų stebėsenos vykdymo taisyklės;

k)

būdai, kaip supaprastinti arba pagerinti geriausios praktikos skatinimą.

Valstybė narė apie savo nacionalinę schemą gali pranešti Komisijai. Komisija tokią schemą vertina pirmumo tvarka. Sprendimas dėl tokios nacionalinės schemos atitikties šioje direktyvoje nustatytoms sąlygoms priimamas laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitikties biodegalų tvarumo kriterijams patikrinimo schemų savitarpio dvišaliam ir daugiašaliam pripažinimui. Jei sprendimas yra teigiamas, pagal šį straipsnį nustatytomis schemomis negali būti atsisakyta taikyti tos valstybės narės schemos savitarpio pripažinimą, atsižvelgiant į atitikties 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatytiems tvarumo kriterijams tikrinimą.“;

d)

8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija išnagrinėja 7b straipsnio taikymą biodegalų šaltiniui ir pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo nusprendžia, ar atitinkama valstybė narė 7a straipsnio tikslais gali atsižvelgti į biodegalus iš to šaltinio.“

5.

7d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Komisijai gali būti pranešama apie tipinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris susidaro auginant žemės ūkio žaliavas, pateiktą 2 dalyje nurodytose ataskaitose valstybių narių atveju, o teritorijų, esančių už Sąjungos ribų atveju – pranešama kompetentingų subjektų parengtose ataskaitose, lygiavertėse nurodytosioms 2 dalyje, kurias parengia kompetentingos įstaigos.

4.   Komisija pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą gali nuspręsti, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytose ataskaitose turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys, siekiant, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susijusių su biodegalų žaliavų, kurios paprastai tose vietovėse auginamos 7b straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, auginimu, kiekį.

5.   Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. ir po to kas dvejus metus Komisija parengia ir paskelbia ataskaitą dėl IV priedo B ir E dalyse nustatytų apskaičiuotų tipinių ir numatytųjų verčių, ypač atkreipdama dėmesį į transporto ir perdirbimo pramonės išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytose ataskaitose nurodoma, kad remiantis naujausiais moksliniais įrodymais IV priedo B ir E dalyse nustatytas apskaičiuotas tipines ir numatytąsias vertes reikia patikslinti, Komisija prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“;

b)

6 dalis išbraukiama;

c)

7 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„7.   Komisija nuolat peržiūri IV priedą, kad jis, jei tai pateisinama, būtų papildytas kitiems biodegalų gamybos būdams, naudojant tas pačias arba kitas žaliavas, apskaičiuotomis vertėmis. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti IV priedo C dalyje nustatytos metodikos, visų pirma dėl:

—

atliekų ir liekanų apskaitos metodo;

—

šalutinių produktų apskaitos metodo;

—

kogeneracijos apskaitos metodo; ir

—

žemės ūkio produktų liekanų priskyrimo šalutiniams produktams.

Biodyzelinui iš augalinių arba gyvūninių aliejų atliekų taikomos numatytosios vertės turi būti peržiūrėtos kuo greičiau. Tuo atveju, jei Komisijos atliktos peržiūros rezultatai rodo, kad reikėtų papildyti IV priedą, Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais įrašomos, bet ne išbraukiamos ar ne iš dalies pakeičiamos, IV priedo A, B, D ir E dalyse nurodytos apskaičiuotos tipinės ir numatytosios biodegalų gamybos būdų, kurių konkrečios vertės dar neįtrauktos į tą priedą, vertės.“;

d)

8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Kai to reikia siekiant užtikrinti vienodą IV priedo C dalies 9 punkto taikymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatomos išsamios techninės specifikacijos ir apibrėžtys. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

6.

7e straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai, nurodytos 7b straipsnio 7 dalyje, 7c straipsnio 2 dalyje, 7c straipsnio 9 dalyje ir 7d straipsnio 4 ir 5 dalyse, taip pat ataskaitos ir informacija, pateikta pagal 7c straipsnio 3 dalies pirmą bei penktą pastraipas ir 7d straipsnio 2 dalį, ruošiamos ir pateikiamos siekiant Direktyvos 2009/28/EB ir šios direktyvos tikslų.“

7.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės, remdamosi atitinkamai I ir II prieduose nurodytais analizės metodais, stebi, kaip laikomasi 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų benzino ir dyzelino atžvilgiu.“;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. pateikia praėjusių kalendorinių metų nacionalinių degalų kokybės duomenų ataskaitą. Laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato nacionalinių degalų kokybės duomenų santraukos pateikimo bendrą formą. Pirmoji ataskaita pateikiama iki 2002 m. birželio 30 d. Nuo 2004 m. sausio 1 d. šios ataskaitos forma turi atitikti aprašytąją atitinkamame Europos standarte. Be to, valstybės narės praneša apie visą benzino ir dyzelino, kuriuo prekiaujama jų teritorijoje, kiekį ir apie bešvinio benzino ir dyzelino, kuriais yra prekiaujama ir kurių didžiausia sieros dalis – 10 mg/kg, kiekį. Valstybės narės kasmet informuoja ir apie tai, ar jų teritorijoje benzinu ir dyzelinu, kurių didžiausia sieros dalis – 10 mg/kg, yra prekiaujama išlaikant tinkamą pusiausvyrą geografiniu pagrindu.“

8.

8a straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Atsižvelgdami į įvertinimo, atlikto taikant 1 dalyje nurodytą testavimo metodiką, rezultatus, Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, gali patikslinti 2 dalyje MMT kiekiui degaluose nustatytą ribą.“

9.

9 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„k)

Sąjungoje suvartojamų biodegalų gamybos būdus, kiekius ir būvio ciklo metu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui, įskaitant numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, preliminarias vidutines vertes ir susijusį intervalą, nustatytą remiantis jautrumo analize, kaip nustatyta V priede. Komisija padaro viešai prieinamais duomenis, susijusius su numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, preliminariomis vidutinėmis vertėmis ir susijusiu intervalu, nustatytu remiantis jautrumo analize.“

10.

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Leidžiamų analitinių metodų ir leidžiamų garų slėgio nuokrypių patikslinimo procedūra“;

b)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Tiek, kiek tai būtina siekiant patikslinti leidžiamus analizės metodus, Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų užtikrintas suderinamumas su patikslintais I ar II prieduose nurodytais Europos standartais. Komisijai taip pat pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų patikslinti III priede nustatyti leidžiami garų slėgio nuokrypiai (kPa), taikomi į benzino sudėtį įeinančiam etanolio kiekiui, neviršijant 3 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytos ribos. Tokie deleguotieji aktai nedaro poveikio nuokrypiams, leistiniems pagal 3 straipsnio 4 dalį.“

11.

Įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   7a straipsnio 6 dalyje, 7d straipsnio 7 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 5 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7a straipsnio 6 dalyje, 7d straipsnio 7 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 7a straipsnio 6 dalį, 7d straipsnio 7 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

12.

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus, Komisijai padeda Degalų kokybės komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (9).

2.   Klausimais, susijusiais su biodegalų tvarumu pagal 7b, 7c ir 7d straipsnius, Komisijai padeda Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo komitetas, nurodytas Direktyvos 2009/28/EB 25 straipsnio 2 dalyje. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetai nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

(9)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“"

13.

IV priedas iš dalies keičiamas, o V priedu papildoma taip, kaip nurodyta šios direktyvos I priede.

2 straipsnis

Direktyvos 2009/28/EB pakeitimai

Direktyva 2009/28/EB iš dalies keičiama taip:

1.

2 straipsnio antra pastraipa papildoma šiais punktais:

„p)

atliekos apibrėžiamos taip, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (10) 3 straipsnio 1 punkte; ši apibrėžtis neapima medžiagų, kurios buvo sąmoningai modifikuotos ar užterštos, kad atitiktų tą apibrėžtį;

q)

krakmolingi augalai – augalai, prie kurių priskiriami daugiausia javai (neatsižvelgiant į tai, ar naudojami tik grūdai, ar visas augalas, kaip yra žaliųjų kukurūzų atveju), gumbavaisiai bei šakniavaisiai (pavyzdžiui, bulvės, bulvinės saulėgrąžos, valgomieji batatai, valgomieji maniokai ir dioskorėjos) ir gumbasvogūniai (pavyzdžiui, valgomosios kolokazijos ir ksantosomos);

r)

lignoceliuliozės medžiagos – medžiagos, sudarytos iš lignino, celiuliozės ir hemiceliuliozės, pavyzdžiui, biomasė, gauta iš miškų, miškinių energetinių augalų ir miškininkystės pramonės liekanų bei atliekų;

s)

nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir proteiną) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;

t)

perdirbimo liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio (-ių) produkto (-ų) nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu; ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama;

u)

iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras –skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, ir kuris yra naudojamas transporte;

v)

žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanos – liekanos, kurios tiesiogiai gaunamos iš žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės; jos neapima liekanų, gaunamų iš susijusių pramonės šakų ar perdirbimo;

w)

nedidelę netiesioginio žemės paskirties keitimo riziką keliantys biodegalai ir skystieji bioproduktai – biodegalai ir skystieji bioproduktai, kurie buvo pagaminti taikant schemas, kuriomis mažinamas gamybos kitais nei biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos tikslais išstūmimas, ir kurie buvo pagaminti laikantis 17 straipsnyje nustatytų biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų.

(10)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).“"

2.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Siekiant laikytis šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų planinių rodiklių, didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne didesnė kaip energijos kiekis, atitinkantis 4 dalies d punkte nustatytą didžiausią dalį.“;

b)

4 dalies antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

i)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

pirmos pastraipos tikslais apskaičiuojant vardiklį, t. y. visą transporto sektoriuje suvartojamos energijos kiekį, įskaičiuojamas tik benzinas, dyzelinas, biodegalai, sunaudoti kelių ir geležinkelių transporte, ir elektros energija, įskaitant elektros energiją, sunaudotą gaminant atsinaujinantį nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą;“;

ii)

b punktas papildomas šiuo sakiniu:

„Šis punktas nedaro poveikio šios dalies d punktui ir 17 straipsnio 1 dalies a punktui;“;

iii)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

a ir b punktų tikslais apskaičiuodamos elektros energijos, kuri gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir naudojama visų rūšių elektrinėse kelių transporto priemonėse bei gaminant atsinaujinantį nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą, dalį valstybės narės gali pasirinkti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies Sąjungoje vidurkį arba jų pačių pagamintos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį, nustatytą prieš dvejus metus iki atitinkamų metų. Be to, apskaičiuojant elektrifikuoto geležinkelio transporto suvartotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, laikoma, kad tas suvartotas kiekis yra 2,5 karto didesnis nei faktinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudos. Apskaičiuojant elektrinių kelių transporto priemonių suvartotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, kaip nurodyta b punkte, laikoma, kad tas suvartotas kiekis yra penkis kartus didesnis nei faktinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudos;“;

iv)

papildoma šiais punktais:

„d)

apskaičiuojant biodegalus skaitiklyje, iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, pagamintų biodegalų energijos dalis turi būti ne didesnė kaip 7 % galutinio transporto sektoriuje valstybėse narėse 2020 m. suvartojamo energijos kiekio;

Biodegalai, pagaminti iš IX priede išvardytų žaliavų, neįskaitomi į šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatytą ribą.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad iš žemės ūkio paskirties žemėje visų pirma energijos gamybos tikslais kaip pagrindinis pasėlis auginamų augalų, išskyrus krakmolingus augalus, cukrus ir aliejinius augalus, pagamintų biodegalų energijos dalis neįskaitoma į šio punkto pirmoje pastraipoje nustatytą ribą, su sąlyga, kad:

i)

pagal 18 straipsnį buvo atliktas atitikties 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatytiems tvarumo kriterijams patikrinimas; ir

ii)

tie augalai buvo auginami žemėje, kuri priskiriama V priedo C dalies 8 punkte nurodytai žemei, ir V priedo C dalies 7 punkte nustatytas atitinkamas priedas eB buvo įtrauktas į išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimą siekiant įrodyti atitiktį 17 straipsnio 2 daliai.

e)

kiekviena valstybė narė siekia tikslo, kad jos teritorijoje būtų sunaudojamas minimalus biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, išvardytų IX priedo A dalyje, lygis. Todėl kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 6 d. nustato nacionalinį planinį rodiklį, kurį ji stengiasi pasiekti. Rekomenduojama tokio rodiklio vertė yra 0,5 procentinio punkto energetinės vertės, sudarančios atsinaujinančių išteklių energijos dalį, kuri bus sunaudojama visų rūšių transporto priemonėse 2020 m., kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, kurią turi atitikti biodegalai, pagaminti iš žaliavų ir kitų degalų, išvardytų IX priedo A dalyje. Be to, biodegalai, pagaminti iš IX priede neišvardytų žaliavų, kurios, kaip nustatė kompetentingos nacionalinės institucijos, yra atliekos, liekanos, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės medžiagos, ir prieš priimant Europos Parlamento ir Tarybos (11) direktyvą (ES) 2015/1513 yra naudojami veikiančiuose įrenginiuose, gali būti įskaičiuoti į nacionalinį planinį rodiklį.

Valstybės narės gali nusistatyti žemesnį nei 0,5 procentinio punkto rekomenduojama vertė nacionalinį planinį rodiklį dėl vienos ar kelių toliau išvardytų priežasčių:

i)

dėl objektyvių veiksnių, pavyzdžiui, riboto tvarios biodegalų ir kitų degalų gamybos iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų potencialo arba ribotos tokių biodegalų už ekonomiškai efektyvią kainą pasiūlos rinkoje;

ii)

dėl nacionalinės transporto degalų rinkos konkrečių techninių ir klimatinių charakteristikų, pavyzdžiui, kelių transporto priemonių parko sudėties ir būklės; arba

iii)

dėl nacionalinės politikos, pagal kurią atitinkami finansiniai ištekliai skiriami energijos vartojimo efektyvumo skatinimui ir skatinimui transporto sektoriuje naudoti iš atsinaujinančių išteklių gautą elektros energiją.

Nustatydamos savo nacionalinius planinius rodiklius valstybės narės pateikia turimą informaciją apie biodegalų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų ir kitų degalų, sunaudotą kiekį.

Nustatydamos politines priemones degalų, gaminamų iš IX priede išvardytų žaliavų, gamybos skatinimui valstybės narės tinkamai atsižvelgia į Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatytą atliekų hierarchiją, taip pat į jos nuostatas dėl gyvavimo ciklo sampratos dėl bendro įvairių atliekų srautų susidarymo ir valdymo poveikio.

Pagal šios direktyvos 24 straipsnį Komisija skelbia:

—

valstybių narių nacionalinius planinius rodiklius,

—

jei tokia informacija turima, valstybių narių planus, kaip pasiekti nacionalinius planinius rodiklius,

—

kai taikytina, valstybių narių nacionalinių planinių rodiklių ir rekomenduojamos vertės skirtumo priežastis, apie kurias pranešama pagal Direktyvos (ES) 2015/1513 4 straipsnio 2 dalį; ir

—

apibendrinamąją ataskaitą apie tai, kaip valstybėms narėms pavyko pasiekti nacionalinius planinius rodiklius;

f)

biodegalų, pagamintų iš IX priede išvardytų žaliavų, dalis laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę siekiant atitikti pirmoje pastraipoje nustatytą planinį rodiklį.

(11)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 239, 2015 9 15, p. 1).“;"

c)

4 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Prireikus Komisija ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. pateikia pasiūlymą, pagal kurį leidžiama tam tikromis sąlygomis atsižvelgti į visą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kiekį, suvartojamą visų rūšių elektrinėse transporto priemonėse ir gaminant atsinaujinantį nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą.“;

d)

papildoma šia dalimi:

„5.   Siekiant kuo labiau sumažinti riziką, kad dėl tų pačių siuntų Sąjungoje bus pareikštas daugiau nei vienas reikalavimas, valstybės narės ir Komisija stengiasi stiprinti nacionalinių sistemų tarpusavio bendradarbiavimą bei nacionalinių sistemų ir pagal 18 straipsnį nustatytų savanoriškų schemų bendradarbiavimą, be kita ko, atitinkamais atvejais, keičiantis duomenimis. Kad medžiagos nebūtų sąmoningai modifikuotos ar išmestos siekiant, kad jos atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus, valstybės narės skatina plėtoti ir naudoti sistemas, kurias taikant būtų galima atsekti ir stebėti žaliavas ir iš jų pagamintus biodegalus visoje vertės grandinėje. Valstybės narės užtikrina, kad nustačius sukčiavimą būtų imamasi atitinkamų veiksmų. Valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d., o po to – kas dvejus metus praneša apie priemones, kurių jos ėmėsi, jei pagal 22 straipsnio 1 dalies d punktą rengiamose savo ataskaitose dėl pažangos skatinant naudoti ir naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją jos nepateikė lygiavertės informacijos apie patikimumą ir apsaugą nuo sukčiavimo.

Komisijai pagal 25a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A dalyje pateiktas žaliavų sąrašas siekiant įrašyti, bet ne išbraukti žaliavas. Komisija priima atskirą deleguotąjį aktą dėl kiekvienos žaliavos, kuri turi būti įrašyta į IX priedo A dalyje pateiktą sąrašą. Kiekvienas deleguotasis aktas grindžiamas naujausios mokslo ir technikos pažangos analize tinkamai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus, ir remiant išvadą, kad dėl atitinkamos žaliavos nesukuriamas papildomas žemės poreikis arba nesukeliamas (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų reikšmingo iškraipymo poveikis, išmetama gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų palyginti su iškastiniu kuru ir nekyla neigiamo poveikio aplinkai ir biologinei įvairovei pavojus.“

3.

5 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 25a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl III priede nurodytos transporto kuro energetinės vertės priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos.“

4.

6 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Valstybės narės gali susitarti dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinio perdavimo iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę ir nustatyti jo tvarką. Perduotas kiekis yra:

a)

atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip perdavimą atliekanti valstybė narė laikosi 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių reikalavimų; ir

b)

pridedamas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip perdavimą priimanti kita valstybė narė laikosi 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių reikalavimų.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, taikoma 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių atžvilgiu, gali galioti vienerius ar daugiau metų. Apie ją Komisijai pranešama ne vėliau kaip per tris mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais ji galioja. Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduotos energijos kiekis ir kaina.“

5.

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, naudojimo turi būti bent 60 % biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų įrenginiuose, kuriuos eksploatuoti pradedama po 2015 m. spalio 5 d., naudojimo atveju. Laikoma, kad įrenginys yra „eksploatuojamas“, jei jame jau vykdyta faktinė biodegalų arba skystųjų bioproduktų gamyba.

Įrenginių, kurie buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau, atveju, 1 dalyje nurodytais tikslais, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumažinamas bent 35 %, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – bent 50 %.

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo apskaičiuojamas pagal 19 straipsnio 1 dalį.“;

b)

3 dalies antra pastraipa išbraukiama.

6.

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šios dalies pirmose dviejose pastraipose nurodytos tinkamos bei svarbios informacijos sąrašą. Komisija visų pirma užtikrina, kad tokios informacijos teikimas nebūtų pernelyg didelė administracinė našta ūkio subjektams apskritai ar smulkiems ūkininkams, gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams konkrečiai.“;

b)

4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, pagal kurias nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys 17 straipsnio 2 dalies tikslais ir (arba) jomis būtų įrodyta, kad biodegalų ar skystųjų bioproduktų siuntos atitinka 17 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad jokios medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus. Komisija gali nuspręsti, kad tose schemose turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys siekiant informuoti apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti teritorijas, kurios atlieka pagrindines ekosistemos funkcijas kritinėse situacijose (pavyzdžiui, vandenskyros apsaugos ir erozijos kontrolės), taip pat dirvožemiui, vandeniui ir orui apsaugoti, nualintai žemei atkurti, užkirsti kelią netaupiam vandens vartojimui teritorijose, kuriose vandens ištekliai yra riboti, ir informuoti apie 17 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus aspektus. Be to, 17 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.“;

c)

5 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Savanoriškos schemos, nurodytos 4 dalyje (toliau – savanoriškos schemos), reguliariai ir bent kartą per metus skelbia jų nepriklausomam auditui naudojamų sertifikavimo įstaigų sąrašą, kiekvienos sertifikavimo įstaigos atveju nurodydamos, kurio subjekto ar nacionalinės valdžios institucijos ji yra pripažinta ir kuris subjektas ar nacionalinė valdžios institucija vykdo jos stebėseną.

Visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija, remdamasi rizikos analize arba šio straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nurodytomis ataskaitomis, gali išsamiai išdėstyti nepriklausomo audito standartus ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų.“;

d)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Sprendimai pagal šio straipsnio 4 dalį priimami laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tokie sprendimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.

Komisija reikalauja, kad kiekviena savanoriška schema, dėl kurios priimtas sprendimas pagal 4 dalį, ne vėliau kaip 2016 m. spalio 6 d., o po to – kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. Komisijai pateiktų ataskaitą dėl kiekvieno iš šios dalies trečioje pastraipoje nurodytų punktų. Paprastai ataskaita teikiama už praėjusius kalendorinius metus. Pirmoji ataskaita apima bent šešių mėnesių laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. Reikalavimas teikti ataskaitą taikomas tik toms savanoriškoms schemoms, kurios veikia jau bent 12 mėnesių.

Ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 6 d., ir po to pagal 23 straipsnio 3 dalį teikiamose ataskaitose Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nagrinėjamos šios dalies antroje pastraipoje nurodytos ataskaitos ir apžvelgiama, kaip veikia 4 dalyje nurodyti susitarimai arba savanoriškos schemos, kurių atžvilgiu pagal šį straipsnį yra priimtas sprendimas, ir nustatomi geriausios praktikos pavyzdžiai. Rengiant ataskaitą remiamasi geriausia turima informacija, įskaitant informaciją, gautą pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, ir praktine atitinkamų susitarimų arba schemų taikymo patirtimi. Ataskaitoje analizuojama:

 

bendrai:

a)

auditų nepriklausomumas, sąlygos ir dažnumas, tiek atsižvelgiant į tai, kas nurodyta schemos dokumentuose tuo metu, kai Komisija atitinkamą schemą patvirtino, tiek palyginti su pramonės šakos geriausia praktika;

b)

prieinamumas, patirtis ir skaidrumas taikant metodus, pagal kuriuos nustatomi ir sprendžiami reikalavimų nesilaikymo atvejai, ypač kaip sprendžiami tie atvejai, kai schemos dalyviai padaro rimtus pažeidimus arba yra įtariami padarę rimtus pažeidimus;

c)

skaidrumas, ypač atsižvelgiant į schemos prieinamumą, vertimų į taikytinas šalių ir regionų, kurie yra žaliavų kilmės šalys ir regionai, kalbas prieinamumas, galimybė susipažinti su sertifikuotų operatorių ir atitinkamų sertifikatų sąrašu ir audito ataskaitomis;

d)

suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, ypač konsultavimasis su čiabuvių ir vietos bendruomenėmis prieš priimant sprendimus, kai rengiamos ir persvarstomos schemos, taip pat atliekant auditus, ir reagavimas, susijęs su jų įnašu;

e)

bendras schemos patikimumas, ypač atsižvelgiant į taisykles dėl auditorių ir atitinkamų schemos institucijų akreditavimo, kvalifikacijos ir nepriklausomumo;

f)

schemos atnaujinimas atsižvelgiant į rinką, žaliavų ir sertifikuotų biodegalų kiekis pagal kilmės šalį ir rūšį, dalyvių skaičius;

g)

tai, ar sistemą, pagal kurią atsekami atitikties tvarumo kriterijams, kurie numatomi dalyviui (-iams) pagal schemą, įrodymai, yra patogu naudoti ir ar ji yra veiksmingai įgyvendinama atsižvelgiant į sistemos paskirtį užkirsti kelią sukčiavimui, visų pirma nustatyti įtariamus sukčiavimo ir kitų pažeidimų atvejus, imtis su jais susijusių veiksmų bei tolesnių priemonių ir, atitinkamais atvejais, nustatytų sukčiavimo ar pažeidimų atvejų skaičius;

 

ir konkrečiai:

h)

subjektų galimybės gauti leidimą pripažinti ir stebėti sertifikavimo įstaigas;

i)

sertifikavimo įstaigų pripažinimo arba akreditavimo kriterijai;

j)

sertifikavimo įstaigų stebėsenos vykdymo taisyklės;

k)

būdai, kaip supaprastinti arba pagerinti geriausios praktikos skatinimą.

Komisija padaro viešai prieinamas savanoriškų schemų parengtų ataskaitų suvestines arba atitinkamais atvejais išsamias ataskaitas 24 straipsnyje nurodytoje skaidrumo platformoje.

Valstybė narė apie savo nacionalinę schemą gali pranešti Komisijai. Komisija tokią schemą vertina pirmumo tvarka. Sprendimas dėl tokios nacionalinės schemos, apie kurią pranešta, atitikties šioje direktyvoje nustatytoms sąlygoms priimamas laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitikties biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijams patikrinimo schemų savitarpio dvišaliam ir daugiašaliam pripažinimui. Jei sprendimas yra teigiamas, pagal šį straipsnį nustatytomis schemomis negali būti atsisakyta taikyti tos valstybės narės schemos savitarpio pripažinimą, atsižvelgiant į atitikties 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatytiems tvarumo kriterijams tikrinimą.“;

e)

8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija išnagrinėja 17 straipsnio taikymą biodegalų šaltiniui ir pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo nusprendžia, ar atitinkama valstybė narė 17 straipsnio 1 dalies tikslais gali atsižvelgti į biodegalus iš to šaltinio.“

7.

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Komisijai gali būti pranešama apie tipinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris susidaro auginant žemės ūkio žaliavas, pateiktą 2 dalyje nurodytose ataskaitose valstybių narių atveju, o teritorijų, esančių už Sąjungos ribų atveju – pranešama kompetentingų subjektų parengtose ataskaitose, lygiavertėse nurodytosioms 2 dalyje, kurias parengia kompetentingos įstaigos.

4.   Komisija pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą gali nuspręsti, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytose ataskaitose turėtų būtų pateikiami tikslūs duomenys, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susijusių su biodegalų ir skystųjų bioproduktų žaliavų, kurios paprastai tose vietovėse auginamos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, auginimu, kiekį.

5.   Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d., o po to – kas dvejus metus Komisija parengia ir paskelbia ataskaitą dėl V priedo B ir E dalyse nustatytų apskaičiuotų tipinių ir numatytųjų verčių, ypač atkreipdama dėmesį į transporto ir perdirbimo pramonės išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytose ataskaitose nurodoma, kad remiantis naujausiais moksliniais įrodymais V priedo B ir E dalyse nustatytas apskaičiuotas tipines ir numatytąsias vertes reikėtų patikslinti, Komisija prireikus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“;

b)

6 dalis išbraukiama;

c)

7 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„7.   Komisija nuolat peržiūri V priedą, kad jis, jei tai pateisinama, būtų papildytas kitiems biodegalų gamybos būdams, naudojant tas pačias arba kitas žaliavas, apskaičiuotomis vertėmis. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti V priedo C dalyje nustatytos metodikos, visų pirma dėl:

—

atliekų ir liekanų apskaitos metodo;

—

šalutinių produktų apskaitos metodo;

—

kogeneracijos apskaitos metodo; ir

—

žemės ūkio produktų liekanų priskyrimo šalutiniams produktams.

Biodyzelinui iš augalinių arba gyvūninių aliejų atliekų taikomos numatytosios vertės turi būti peržiūrėtos kuo greičiau. Tuo atveju, jei Komisijos atliktos peržiūros rezultatai rodo, kad reikėtų papildyti V priedą, Komisijai pagal 25a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos, bet ne išbraukiamos ar iš dalies pakeičiamos, V priedo A, B, D ir E dalyse nurodytos apskaičiuotos tipinės ir numatytosios biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdų, kurių konkrečios vertės dar neįtrauktos į tą priedą, vertės.“;

d)

8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Kai to reikia siekiant užtikrinti vienodą V priedo C dalies 9 punkto taikymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatomos išsamios techninės specifikacijos ir apibrėžtys. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

8.

21 straipsnis išbraukiamas.

9.

22 straipsnio 1 dalies antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

a)

i punktas pakeičiamas taip:

„i)

iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų plėtojimas ir jų dalis, įskaitant išteklių įvertinimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama tvarumo aspektams, susijusiems su maistui ir pašarams skirtų produktų pakeitimo biodegalų gamyba poveikiu, deramai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus ir biomasės pakopinio naudojimo principą atsižvelgiant į regionines ir vietos ekonomines bei technologines aplinkybes, būtinų anglies atsargų išlaikymą dirvožemyje ir dirvožemio bei ekosistemų kokybę;“

b)

papildoma šiuo punktu:

„o)

biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekiai energijos vienetuose, priskiriami kiekvienai VIII priedo A dalyje išvardytos žaliavų grupės kategorijai, į kuriuos ta valstybė narė atsižvelgia, kad pasiektų 3 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 3 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytus planinius rodiklius.“

10.

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

išbraukiamas 1 dalies paskutinis sakinys;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Teikdama ataskaitas apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sumažintą naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, Komisija naudoja valstybių narių pagal 22 straipsnio 1 dalies o punktą pateiktas vertes, įskaitant numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, preliminarias vidutines vertes ir susijusį intervalą, nustatytą remiantis jautrumo analize, kaip nustatyta VIII priede. Komisija padaro viešai prieinamais duomenis, susijusius su vidutiniu preliminariu numatomu kiekiu, išmetamu dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, ir susijusiu intervalu, nustatytu remiantis jautrumo analize. Be to, Komisija įvertina, ar tiesioginio išmetamo kiekio sumažėjimo apskaičiavimas pasikeistų, jei taikant pakaitinį metodą būtų atsižvelgta į šalutinius produktus, ir jei pasikeistų, tai kaip.“;

c)

5 dalies e ir f punktai pakeičiami taip:

„e)

iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų prieinamumą ir tvarumą, įskaitant biodegalų gamybos vietoj maistui ir pašarui skirtų produktų daromo poveikio vertinimą, deramai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus ir biomasės pakopinio naudojimo principą atsižvelgiant į regionines ir vietos ekonomines bei technologines aplinkybes, būtinų anglies atsargų išlaikymą dirvožemyje ir dirvožemio bei ekosistemų kokybę;

f)

informaciją apie turimus mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, atsižvelgiant į visus gamybos būdus, tų rezultatų analizę ir vertinimą, ar galima sumažinti neapibrėžtumo intervalą, nustatytą analizėje, atliktoje apskaičiuojant dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo numatomą išmetamą kiekį, ir ar galima atsižvelgti į galimą Sąjungos politikos, pavyzdžiui, aplinkos, klimato ir žemės ūkio srityse, poveikį; ir

g)

technologinę plėtrą ir duomenų apie biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų Sąjungoje iš specialiai tam skirtų nemaistinių augalų, auginamų visų pirma energijos gamybos tikslais, naudojimą, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai prieinamumą.“;

d)

8 dalies pirmos pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

„b)

3 straipsnio 4 dalyje nurodytų planinių rodiklių atžvilgiu peržiūrima:

i)

priemonių, kurios turi būti įgyvendintos norint pasiekti šiuos planinius rodiklius, ekonominis efektyvumas;

ii)

galimybės įgyvendinti šiuos planinius rodiklius, kartu užtikrinant biodegalų gamybos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse tvarumą ir atsižvelgiant į poveikį ekonomikai, aplinkai bei socialinį poveikį, įskaitant netiesioginį poveikį ir poveikį biologinei įvairovei, taip pat galimybės antros kartos biodegalus naudoti komerciniais tikslais įvertinimas;

iii)

planinių rodiklių įgyvendinimo poveikis galimybei įsigyti maisto produktų prieinamomis kainomis;

iv)

galimybė elektrines, hibridines bei vandenilines transporto priemones naudoti komerciniais tikslais ir metodika, pasirinkta siekiant apskaičiuoti atsinaujinančių išteklių energijos dalį, sunaudojamą transporto sektoriuje;

v)

konkrečių rinkos sąlygų įvertinimas, visų pirma atsižvelgiant į rinkas, kuriose transporto degalams tenka daugiau kaip pusė galutinio energijos suvartojimo, ir rinkas, kurios visiškai priklauso nuo importuojamų biodegalų;“.

11.

25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus, Komisijai padeda Atsinaujinančių energijos išteklių komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (12).

2.   Su biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumu susijusiais klausimais Komisijai padeda Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetai nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

(12)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“"

12.

Įterpiamas šis straipsnis:

„25a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje ir 19 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 5 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje ir 19 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 3 straipsnio 5 dalį, 5 straipsnio 5 dalį ir 19 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

13.

V priedas iš dalies keičiamas ir pagal šios direktyvos II priedą papildoma VIII ir IX priedais.

3 straipsnis

Peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje, be kita ko, įvertina, ar Sąjungos rinkoje egzistuoja biodegalų gamybos iš žaliavų, kurioms išgauti nereikalinga žemė, ir iš nemaistinių kultūrų, galimybės, kad reikiami ekonomiškai efektyvių biodegalų kiekiai būtų užtikrinti laikotarpiui iki 2020 m. pabaigos, ir jų poveikį aplinkai bei ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat tai, ar nevertėtų nustatyti papildomų kriterijų jų tvarumui užtikrinti, ir įvertina su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, geriausius turimus mokslinius įrodymus. Atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius veiksnius, prireikus kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl papildomų priemonių.

2.   Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje, remdamasi geriausiais ir naujausiais turimais moksliniais įrodymais, peržiūri:

a)

šia direktyva nustatytų priemonių veiksmingumą siekiant apriboti su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo. Šiuo atžvilgiu ataskaitoje taip pat pateikiama naujausia turima informacija apie pagrindines prielaidas, turinčias įtakos su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, modelių taikymo rezultatams, įskaitant įvertintas žemės ūkio derliaus ir našumo tendencijas, priskyrimą šalutiniams produktams, pastebimą pasaulinį žemės paskirties keitimą ir miškų naikinimo mastą, taip pat galimą Sąjungos politikos, pavyzdžiui, aplinkos, klimato ir žemės ūkio srityse, poveikį, į tokį peržiūros procesą įtraukiant suinteresuotuosius subjektus;

b)

pagal Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalį numatytų paskatų, taikytinų už biodegalus, gaminamus iš žaliavų, kurioms išgauti nereikalinga žemė, ir iš nemaistinių kultūrų, veiksmingumą, taip pat tai, ar tikėtina, kad 0,5 % energetinės vertės, sudarančios atsinaujinančių išteklių energijos dalį, kuri bus sunaudojama visoje Sąjungoje visų rūšių transporto priemonėse 2020 m., bus gaunama iš biodegalų, pagamintų iš žaliavų ir kitų degalų, išvardytų IX priedo A dalyje;

c)

padidėjusios biomasės paklausos poveikį biomasę naudojantiems sektoriams;

d)

galimybę nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomi ir sertifikuojami nedidelę netiesioginio žemės paskirties keitimo riziką keliantys biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti laikantis tvarumo kriterijų, nustatytų direktyvose 98/70/EB ir 2009/28/EB, prireikus siekiant atnaujinti Direktyvos 98/70/EB V priedą ir Direktyvos 2009/28/EB VIII priedą;

e)

galimą su padidėjusia specialių nemaistinių augalų, auginamų visų pirma energijos gamybos tikslais, auginimu ir naudojimu susijusią ekonominę ir aplinkosauginę naudą ir riziką, taip pat panaudojant duomenis, susijusius su esamais projektais;

f)

santykinę bioetanolio ir biodyzelino dalį Sąjungos rinkoje ir iš atsinaujinančių išteklių gaunamos elektros energijos dalį benzino sektoriuje. Komisija taip pat įvertina veiksnius, kurie daro įtaką iš atsinaujinančių išteklių gaunamos elektros energijos daliai benzino sektoriuje, taip pat visas kliūtis naudojimui. Vertinimas apima sąnaudas, degalų standartus, infrastruktūrą ir klimato sąlygas. Prireikus Komisija gali pateikti rekomendacijų, kaip įveikti bet kokias nustatytas kliūtis; ir

g)

nustatymą, kurios valstybės narės, siekdamos Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnyje nustatyto tikslo, nusprendė taikyti ribą biodegalų, gaminamų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, kiekiui ir ar kilo problemų įgyvendinant Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnyje nustatyto tikslo ar jo siekiant. Komisija taip pat įvertina, kokiu mastu siekiant Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnyje nustatyto tikslo tiekiamas didesnis biodegalų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų kaip pagrindiniai pasėliai visų pirma energijos gamybos tikslais žemės ūkio paskirties žemėje, kiekis negu toks, kuris gali prisidėti prie Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų tikslų siekimo. Vertinimas apima su netiesioginiu žemės paskirties keitimu susijusio poveikio ir valstybių narių pasirinkto metodo ekonominio veiksmingumo vertinimą.

Ataskaitoje, prireikus taip pat pateikiama informacija apie finansavimo galimybes ir kitas priemones, skirtas padėti kuo greičiau pasiekti, kad Sąjungoje 0,5 % energetinės vertės, sudarančios energijos iš atsinaujinančių išteklių dalį, kuri sunaudojama visų rūšių transporto priemonėse, būtų gaunama iš biodegalų, pagamintų iš žaliavų ir kitų degalų, išvardytų IX priedo A dalyje, ir jei tai techniškai įmanoma ir ekonominiu požiūriu tikslinga.

Kai tinkama, prie pirmoje pastraipoje nurodytos ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pagrįsti geriausiais turimais moksliniais įrodymais, siekiant:

a)

patikslintus numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, veiksnius įtraukti į atitinkamus direktyvose 98/70/EB ir 2009/28/EB nustatytus tvarumo kriterijus;

b)

nustatyti tolesnes priemones, skirtas užkirsti kelią sukčiavimui ir su juo kovoti, įskaitant papildomas priemones, kurių reikėtų imtis Sąjungos lygiu;

c)

skatinti tvarių biodegalų naudojimą po 2020 m. technologijų atžvilgiu neutraliu būdu pagal 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją.

3.   Komisija, prireikus atsižvelgdama į savanoriškų schemų ataskaitas pagal Direktyvos 98/70/EB 7c straipsnio 6 dalies antrą pastraipą ir Direktyvos 2009/28/EB 18 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl dalinio tų direktyvų nuostatų dėl savanoriškų schemų keitimo siekiant propaguoti geriausią praktiką.

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 10 d. įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, pateikia jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda pateikiama jas oficialiai skelbiant. Nuorodos pateikimo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų tekstus. Tuo pat metu valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalinius planinius rodiklius, nustatytus pagal Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalies e punktą, ir, kai tinkama, apie nacionalinių planinių rodiklių ir rekomenduojamos vertės skirtumą, kaip nurodyta minėtame straipsnyje, ir tokio skirtumo priežastis.

2020 m. valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitas apie tai, kaip joms pavyko pasiekti atitinkamus nacionalinius planinius rodiklius, nustatytus pagal Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalies e punktą, nurodydamos visų nesėkmių priežastis.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2015 m. rugsėjo 9 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. SCHMIT

(1)  OL C 198, 2013 7 10, p. 56.

(2)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. gruodžio 9 d. per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija (OL C 50, 2015 2 12, p. 1). 2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2015 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

(4)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(5)  1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, 1998 12 28, p. 58).

(6)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(7)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(8)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

I PRIEDAS

Direktyvos 98/70/EB priedai iš dalies keičiami taip:

1.

IV priedo C dalies 7 punktas pakeičiamas taip:

„7.

Dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas kiekis el apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį padalijant į lygias dalis 20 metų laikotarpiui. Tam išmetamam kiekiui apskaičiuoti taikoma tokia taisyklė:

el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P – eB, (1)

kai

el

=

dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė (gramais) biodegalų energijos vienetui (megadžauliais)). „Pasėlių žemė“ (2) ir „daugiamečių pasėlių žemė“ (3) laikomos viena žemės paskirtimi;

CSR

=

su etalonine žemės paskirtimi susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninė žemės paskirtis yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė;

CSA

=

su faktine žemės paskirtimi susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Tais atvejais, kai anglies atsargos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė yra numatomos atsargos ploto vienetui po 20 metų arba, jei tai įvyksta anksčiau, pasėliams pasiekus brandą;

P

=

pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biodegalų energija ploto vienetui per metus) ir

eB

=

29 gCO2eq/MJ biodegalų priedas, jei biomasė gauta iš atkurtos nualintos žemės 8 punkte nustatytomis sąlygomis.

(1)  Dalmuo, gautas dalijant CO2 molekulinį svorį (44,010 g/mol) iš anglies molekulinio svorio (12,011 g/mol), yra lygus 3,664."

(2)  Pasėlių žemė pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos apibrėžtį."

(3)  Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai nėra kasmet nupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės“."

2.

papildoma šiuo priedu:

„V PRIEDAS

A dalis. Su biodegalų naudojimu susijęs preliminarus numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo (gCO2eq/MJ) (4)

Žaliavų grupė

Vidurkis (5)

Procentilių intervalas, gautas atlikus jautrumo analizę (6)

Javai ir kiti krakmolingi augalai

12

8–16

Cukrūs

13

4–17

Aliejiniai augalai

55

33–66

B dalis. Biodegalai, kuriuos naudojant laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, yra lygus nuliui

Bus laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, bus lygus nuliui, kai naudojami biodegalai, pagaminti iš toliau nurodytų kategorijų žaliavų:

1.

iš žaliavų, kurios neįtrauktos į šio priedo A dalį;

2.

iš žaliavų, kurių gamyba lėmė tiesioginį žemės paskirties pakeitimą, t. y. vienos iš šių Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytų žemės dangos kategorijų: miško žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės pakeitimą į pasėlius ar daugiamečius pasėlius (7). Tokiu atveju kiekio, išmetamo dėl tiesioginio žemės paskirties keitimo, vertė (el) turėtų būti apskaičiuota pagal IV priedo C dalies 7 dalį.

(4)

(+)

 Čia nurodytos vidutinės vertės atitinka individualiai modeliuotų žaliavų verčių svertinį vidurkį. Priede pateikiamų verčių dydį lemia įvairios jų kiekiui apskaičiuoti parengtuose ekonominiuose modeliuose naudojamos prielaidos (pavyzdžiui, šalutinių produktų apdorojimas, derliaus pokyčiai, anglies atsargos ir kitų produktų išstūmimas). Nors dėl šios priežasties neįmanoma iki galo apibūdinti su tokiais skaičiavimais susijusio neapibrėžtumo intervalo, buvo atlikta pagrindinių parametrų atsitiktiniu kintamumu grindžiama rezultatų jautrumo analizė – vadinamoji Monte Karlo analizė.

(7)

(++)

Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai nėra kasmet nupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės.“

(5)  Čia nurodytos vidutinės vertės atitinka individualiai modeliuotų žaliavų verčių svertinį vidurkį.

(6)  Čia pateikiamas intervalas atspindi 90 % rezultatų naudojant penktojo ir devyniasdešimt penktojo procentilio vertes, gautas atlikus analizę. Penktasis procentilis reiškia vertę, žemiau kurios buvo nustatyta 5 % rezultatų (t. y. 5 % visų naudotų duomenų atveju rezultatai buvo mažesni nei 8, 4 ir 33 gCO2eq/MJ). Devyniasdešimt penktasis procentilis reiškia vertę, žemiau kurios buvo nustatyta 95 % rezultatų (t. y. 5 % visų naudotų duomenų atveju rezultatai buvo didesni nei 16, 17 ir 66 gCO2eq/MJ).

II PRIEDAS

Direktyvos 2009/28/EB priedai iš dalies keičiami taip:

1.

V priedo C dalies 7 punktas pakeičiamas taip:

„7.

Dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas kiekis el apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį padalijant į lygias dalis 20 metų laikotarpiui. Tam išmetamam kiekiui apskaičiuoti taikoma tokia taisyklė:

el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P – eB, (1)

kai

el

=

dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė (gramais) biodegalų ar skystųjų bioproduktų energijos vienetui (megadžauliais)); „Pasėlių žemė“ (2) ir „daugiamečių pasėlių žemė“ (3) laikomos viena žemės paskirtimi;

CSR

=

su etalonine žemės paskirtimi susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninė žemės paskirtis yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė;

CSA

=

su faktine žemės paskirtimi susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Tais atvejais, kai anglies atsargos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė yra numatomos atsargos ploto vienetui po 20 metų arba, jei tai įvyksta anksčiau, pasėliams pasiekus brandą;

P

=

pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biodegalų arba skystųjų bioproduktų energija ploto vienetui per metus) ir

eB

=

29 g CO2eq/MJ biodegalų arba skystojo bioprodukto priedas, jei biomasė gauta iš atkurtos nualintos žemės 8 punkte nustatytomis sąlygomis.

(1)  Dalmuo, gautas dalijant CO2 molekulinį svorį (44,010 g/mol) iš anglies molekulinio svorio (12,011 g/mol), yra lygus 3,664."

(2)  Pasėlių žemė pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos apibrėžtį."

(3)  Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai nėra kasmet nupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės.“"

2.

papildoma šiuo priedu:

„VIII PRIEDAS

A dalis. Su biodegalų ir skystųjų bioproduktų žaliavų naudojimu susijęs preliminarus numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo (gCO2eq/MJ) (4)

Žaliavų grupė

Vidurkis (5)

Procentilių intervalas, gautas atlikus jautrumo analizę (6)

Javai ir kiti krakmolingi augalai

12

8–16

Cukrūs

13

4–17

Aliejiniai augalai

55

33–66

B dalis. Biodegalai ir skystieji biodegalai, kuriuos naudojant laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, yra lygus nuliui

Bus laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, bus lygus nuliui, kai naudojami degalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti iš toliau nurodytų kategorijų žaliavų:

1.

iš žaliavų, kurios neįtrauktos į šio priedo A dalį;

2.

iš žaliavų, kurių gamyba lėmė tiesioginį žemės paskirties pakeitimą, t. y. vienos iš šių Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytų žemės dangos kategorijų: miško žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės pakeitimą į pasėlius ar daugiamečius pasėlius (7). Tokiu atveju kiekio, išmetamo dėl tiesioginio žemės paskirties keitimo, vertė (el) turėtų būti apskaičiuota pagal V priedo C dalies 7 punktą.

(4)

(+)

 Čia nurodytos vidutinės vertės atitinka individualiai modeliuotų žaliavų verčių svertinį vidurkį. Priede pateikiamų verčių dydį lemia įvairios jų kiekiui apskaičiuoti parengtuose ekonominiuose modeliuose naudojamos prielaidos (pavyzdžiui, šalutinių produktų apdorojimas, derliaus pokyčiai, anglies atsargos ir kitų produktų išstūmimas). Nors dėl šios priežasties neįmanoma iki galo apibūdinti su tokiais skaičiavimais susijusio neapibrėžtumo intervalo, buvo atlikta pagrindinių parametrų atsitiktiniu kintamumu grindžiama rezultatų jautrumo analizė – vadinamoji Monte Karlo analizė.

(7)

(++)

Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai nėra kasmet nupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės.“

3.

papildoma šiuo priedu:

„IX PRIEDAS

A dalis. Žaliavos ir degalai, kurių dalis siekiant 3 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto planinio rodiklio turi būti laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę:

a)

Dumbliai, jeigu jie auginami sausumoje esančiuose vandens telkiniuose ar fotobioreaktoriuose.

b)

Nerūšiuotų komunalinių atliekų (išskyrus rūšiuotas namų ūkių atliekas, kurioms taikomi perdirbimo planiniai rodikliai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a punktą) biomasės dalis.

c)

Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 punkte apibrėžtos biologinės atliekos iš privačių namų ūkių, kurioms turi būti taikomas atskiras surinkimas, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 11 punkte.

d)

Maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkama naudoti pramoninių atliekų, įskaitant mažmeninės bei didmeninės prekybos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ir žuvies bei akvakultūros pramonės medžiagas, išskyrus šio priedo B dalyje išvardytas žaliavas, biomasės dalis.

e)

Šiaudai.

f)

Gyvulių mėšlas ir nuotekų šlamas.

g)

Alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės.

h)

Talo alyvos derva.

i)

Neapdorotas glicerinas.

j)

Cukranendrių išspaudos.

k)

Vynuogių išspaudos ir vyno nuosėdos.

l)

Riešutų kevalai.

m)

Išaižos.

n)

Burbuolių kotai, nuo kurių pašalintos kukurūzų sėklos.

o)

Miškininkystės ir miškininkystės pramonės atliekų ir liekanų, t. y. žievių, šakų, nekomercinio retinimo kirtimų medienos, lapų, spyglių, medžių viršūnių, pjuvenų, medienos drožlių, juodųjų nuovirų, rudųjų nuovirų, pluošto atliekų, lignino ir talo alyvos, biomasės dalis.

p)

Kitos nemaistinės celiuliozės medžiagos, kaip apibrėžta 2 straipsnio antros pastraipos s punkte.

q)

Kitos lignoceliuliozės medžiagos, kaip apibrėžta 2 straipsnio antros pastraipos r punkte, išskyrus pjaustytinus rąstus ir fanermedį.

r)

Atsinaujinantis nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras.

s)

Anglies dioksido surinkimas ir panaudojimas transporto tikslais, jei energijos išteklius yra atsinaujinantis pagal 2 straipsnio antros pastraipos a punktą.

t)

Bakterijos, jei energijos išteklius yra atsinaujinantis pagal 2 straipsnio antros pastraipos a punktą.

B dalis. Žaliavos, kurių dalis siekiant 3 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto planinio rodiklio turi būti laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę

a)

Naudotas kepimo aliejus.

b)

1 ir 2 kategorijų gyvūniniai riebalai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 (8).

(8)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).“"

(5)  Čia nurodytos vidutinės vertės atitinka individualiai modeliuotų žaliavų verčių svertinį vidurkį.

(6)  Čia pateikiamas intervalas atspindi 90 % rezultatų naudojant penktojo ir devyniasdešimt penktojo procentilio vertes, gautas atlikus analizę. Penktasis procentilis reiškia vertę, žemiau kurios buvo nustatyta 5 % rezultatų (t. y. 5 % visų naudotų duomenų atveju rezultatai buvo mažesni nei 8, 4 ir 33 gCO2eq/MJ). Devyniasdešimt penktasis procentilis reiškia vertę, žemiau kurios buvo nustatyta 95 % rezultatų (t. y. 5 % visų naudotų duomenų atveju rezultatai buvo didesni nei 16, 17 ir 66 gCO2eq/MJ).