19.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 365/97

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 nustatomi pagrindiniai jūros dumblių ir akvakultūros gyvūnų ekologinio auginimo reikalavimai. Komisijos reglamente (EB) Nr. 889/2008 (2) yra nustatytos išsamios šių reikalavimų įgyvendinimo taisyklės;

(2)

nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. kai kurios valstybės narės paprašė persvarstyti su ekologinei akvakultūros produktų gamybai autorizuotais produktais, medžiagomis, pašaro šaltiniais ir metodais susijusias taisykles. Šiuos prašymus įvertino Komisijos sprendimu 2009/427/EB (3) įsteigta konsultacinė ekologinės gamybos ekspertų grupė (KEGEG). Atsižvelgdama į KEGEG nuomonę, Komisija nustatė, kad reikia atnaujinti ir integruoti galiojančias jūros dumblių ir akvakultūros gyvūnų ekologinio auginimo reikalavimų įgyvendinimo taisykles;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 15 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, kai nėra galimybės gauti ekologiškai augintų veislinių gyvūnų atvestų jauniklių ar ekologinės gamybos ūkiuose augintų jauniklių, neekologiškai augintų gyvūnų atvesti jaunikliai gali būti atvežti į ūkį laikantis specialių sąlygų. Reglamentu (EB) Nr. 889/2008 nustatyti konkretūs apribojimai dėl sugautų laukinių akvakultūros gyvūnų, įskaitant dėl laukinių akvakultūros gyvūnų jauniklių rinkimo. Kai kurie tradiciniai ekstensyviojo žuvų auginimo šlapynėse, tokiose, kaip dambomis ir pylimais atskirti sūroko vandens telkiniai, potvynių ir atoslūgių užliejami plotai ir pakrantės lagūnos, metodai egzistuoja ne vieną šimtmetį ir yra vertingi kultūros paveldo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir vietos bendruomenių ekonominių galimybių prasme. Tam tikromis sąlygomis tokie metodai nedaro poveikio atitinkamos rūšies išteklių būklei;

(4)

todėl, taikant tradicinius akvakultūros metodus, laukinio mailiaus rinkimas auginimo tikslais laikomas atitinkančiu ekologinės akvakultūros produktų gamybos tikslus, kriterijus ir principus, jei yra atitinkamos valdžios institucijos, atsakingos už nurodytų žuvų išteklių valdymą, patvirtintos valdymo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti atitinkamos rūšies išteklių tausų naudojimą, jei įžuvinimas suderinamas su tomis priemonėmis ir jei žuvys maitinamos tik natūraliai aplinkoje esančiu pašaru;

(5)

KEGEG išreiškė susirūpinimą, kad pašaro šaltinių ir priedų, kuriuos leidžiama naudoti ekologinėje akvakultūros produktų gamyboje, nepakanka, kad būtų tenkinami plėšriųjų rūšių žuvų mitybos poreikiai. Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 15 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktį, gyvūnai šeriami pašaru, atitinkančiu gyvūno mitybos reikalavimus skirtingais jo vystymosi etapais. Todėl reikėtų leisti neišdorotą žuvį naudoti kaip pašaro šaltinį ekologiškai auginamiems plėšriesiems gyvūnams. Tačiau tai neturėtų daryti papildomo neigiamo poveikio nykstantiems ar pernelyg intensyviai žvejojamiems ištekliams. Todėl gaminant pašarą ekologiškai auginamiems plėšriesiems gyvūnams galima naudoti tik žuvininkystės produktus, kuriuos trečioji šalis sertifikavo kaip tausius. Atsižvelgiant į tai, naudojamos tausumo schemos patikimumas svarbus norint patikinti vartotojus, kad ekologinės akvakultūros produktai gauti tausiai. Todėl kompetentingos institucijos turėtų nustatyti sertifikavimo schemas, kurios, jų manymu ir atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (4) nustatytus tausios žvejybos principus, yra tinkamos siekiant įrodyti, kad žuvininkystės produktai, naudojami ekologinėje akvakultūroje kaip pašaras, gauti tausiai. Vertinant sertifikavimo schemų tinkamumą galima remtis 2009 m. FAO ekologinio jūros žūklės žuvų ir žuvininkystės produktų ženklinimo gairėmis (5);

(6)

be to, KEGEG atkreipė dėmesį į tai, kad norint užtikrinti gerą lašišinių šeimos žuvų sveikatą ir gerovę jų pašarą reikia papildyti pakankamu kiekiu histidino. Atsižvelgiant į tai, kad histidino kiekis jūrų žaliavose labai svyruoja, priklausomai nuo žuvų, naudojamų kaip žaliava, rūšies ir sezono, taip pat nuo gamybos, perdirbimo ir laikymo sąlygų, ir norint užtikrinti, kad būtų tenkinami lašišinių šeimos žuvų mitybos poreikiai, turėtų būti leidžiama naudoti fermentacijos būdu gautą histidiną;

(7)

didžiausio žuvų miltų kiekio, kurį dabar leidžiama naudoti kaip pašarą krevetėms, nepakanka, kad būtų tenkinami krevečių mitybos poreikiai, todėl jį reikėtų padidinti. Kai reikia tenkinti kiekybinius mitybos poreikius, vadovaujantis KEGEG ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis reikėtų leisti jų pašarą papildyti ir cholesteroliu. Šiuo tikslu turėtų būti naudojamas organinis cholesterolis, jei jo turima. Jei organinio cholesterolio neturima, galima naudoti cholesterolį, gautą iš vilnos, jūrinių bestuburių ar kitų šaltinių;

(8)

25k straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis nustoja galioti 2014 m. gruodžio 31 d., todėl ta dalis turėtų būti išbraukta;

(9)

siekiant užtikrinti, kad bus laikomasi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 15 straipsnio 1 dalies a punkto dėl ekologiškai augintų veislinių gyvūnų atvestų jauniklių ir ekologiniuose ūkiuose augintų jauniklių auginimo, manoma, kad būtina, vadovaujantis KEGEG ataskaita, įtraukti specialiąsias taisykles dėl planktono naudojimo maitinant ekologiškai auginamus jauniklius. Planktonas reikalingas auginant jauniklius, o jis negaminamas vadovaujantis ekologinės gamybos taisyklėmis;

(10)

KEGEG taip pat rekomendavo atnaujinti valymo ir dezinfekavimo medžiagų, kurias leidžiama naudoti ekologinėje akvakultūroje, sąrašą, ypač dėl galimybės kai kurias į sąrašą jau įtrauktas medžiagas naudoti, kai yra gyvūnų. Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VII priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

Reglamento (EB) Nr. 889/2008 XIIIa priedo aprėptis, apibrėžta 25f straipsnio 2 dalyje, turėtų būti apibrėžta aiškiau, ypač dėl auginimo praktikos;

(12)

reikėtų padidinti didžiausią leistiną arktinių palijų suleidimo tankumą, kad būtų geriau tenkinami šios rūšies gyvūnų poreikiai. Taip pat reikėtų nustatyti vėžiams taikomą didžiausią leistiną gyvūnų suleidimo tankumą. Reglamento (EB) Nr. 889/2008 XIIIa priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos reguliavimo komiteto nuomonę,

1)

25e straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Laukinių akvakultūros gyvūnų jauniklius rinkti auginimo tikslais galima tik šiais atvejais:

2)

25f straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Atskirų rūšių arba rūšių grupių suleidimo tankumas ir auginimo praktika nustatyti XIIIa priede. Atsižvelgiant į suleidimo tankumo ir auginimo praktikos poveikį auginamų žuvų gerovei, stebima žuvų būklė (pvz., pelekų sužalojimai ir kiti sužeidimai, augimo tempas, elgsena ir bendra sveikatos būklė) ir vandens kokybė.“

3)

25k straipsnio 1 dalis papildoma šiuo e punktu:

(6)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).“"

4)

25k straipsnio 2 dalis išbraukiama.

5)

25k straipsnis papildomas šia dalimi:

„5.   Jei 1 dalyje išvardytuose pašarų šaltiniuose nėra pakankamai histidino, kad būtų patenkinti lašišinių šeimos žuvų mitybos poreikiai ir būtų išvengta kataraktos formavimosi, šių žuvų pašarų racioną galima papildyti histidinu, gautu fermentacijos būdu.“

6)

25l straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei natūralus pašaras papildomas pagal 2 dalį:

7)

Įterpiamas šis 25la straipsnis:

„25la straipsnis

Ekologiškai augintų jauniklių pašarui taikomos specialiosios taisyklės

Iš lervų ekologiškai auginant jauniklius, kaip pašaras gali būti naudojami įprastinis fitoplanktonas ir zooplanktonas.“

8)

25s straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Vykdant biologinę ektoparazitų kontrolę, pirmenybė teikiama žuvims valytojoms ir gėlam vandeniui, jūros vandeniui ir natrio chlorido tirpalui.“

9)

VII ir XIIIa priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.