7.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 324/1

(1)

siekiant nustatyti bendrąją poziciją konkretaus skolininko atžvilgiu, atsirandančią dėl įstaigos pozicijų sandorio su pagrindiniu turtu atžvilgiu, pirmiausia reikia nustatyti kiekvienos iš šių pozicijų vertę atskirai. Tada bendrą pozicijų vertę reikėtų nustatyti susumavus visas šias pozicijas, tačiau ši vertė neturėtų viršyti dėl paties pagrindinio turto susidariusios pozicijos vertės;

(2)

jeigu kitų investuotojų pozicijos visais atžvilgiais yra lygiavertės įstaigos pozicijai, įstaigos pagrindinio turto pozicijos vertė turėtų atitikti proporcingą nuostolių paskirstymą pozicijoms, kurios visais atžvilgiais yra lygiavertės. Tai lemia faktas, kad, jei įvyksta su pagrindiniu turtu susijęs įsipareigojimų neįvykdymo atvejis, nuostoliai visuomet paskirstomi pozicijoms, kurios yra visais atžvilgiais lygiavertės, o didžiausi įstaigos nuostoliai visiškai praradus pagrindinį turtą ribojami dalimi, nustatyta pagal įstaigos pozicijos santykį visų pozicijų, vertinamų lygiaverčiai, atžvilgiu;

(3)

reikėtų išskirti sandorius, kuriuose visi investuotojai yra visais atžvilgiais lygiaverčiai, kaip antai kolektyvinio investavimo subjektai, ir kitus sandorius, kaip antai pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, kurie gali apimti segmentavimą, kai pozicijos gali būti skirtingo prioriteto. Pirmųjų sandorių atveju gaunama pagrindinio turto pozicija priklauso tik nuo investuotojo pozicijos proporcingo santykio visų investuotojų pozicijų atžvilgiu. Pastarųjų atveju nuostoliai pirmiausia priskiriami tam tikriems segmentams, priklausomai nuo jų prioriteto, o tada, jeigu tame pačiame segmente yra daugiau nei vienas investuotojas, paskirstomi proporcingai visiems investuotojams. Visi pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai turėtų būti vertinami vienodai, nes pagal blogiausio atvejo scenarijų mažesnio prioriteto segmentai gali labai greitai išnykti. Visų pirma turėtų būti pripažįstami didžiausi visų investuotojų nuostoliai tam tikrame segmente, visiškai praradus pagrindinį turtą, nes neturėtų būti pripažįstamos mažesnio prioriteto segmentų rizikos mažinimo priemonės. Įstaigos pozicija pagrindinio turto atžvilgiu neturėtų viršyti visos šio segmento pozicijos vertės (nes investuotojo nuostoliai konkrečiame segmente, atsirandantys dėl pagrindiniam turtui tenkančių įsipareigojimų neįvykdymo, niekada negali viršyti visos segmento pozicijos vertės) ir dėl pagrindinio turto susidariusios pozicijos vertės (nes įstaiga niekada negali prarasti daugiau nei pagrindinio turto suma). Šis didžiausių nuostolių apribojimas turėtų būti atspindėtas taikant mažesniąją iš dviejų pozicijų verčių, o tada taikant proporcingo nuostolių paskirstymo pripažinimo procedūrą visoms pozicijoms, kurios šiame segmente yra visais atžvilgiais lygiavertės, jeigu šiame segmente yra daugiau nei vienas investuotojas;

(4)

nors tikimasi, kad įstaigos turėtų visada nustatyti visų sandorių, į kuriuos jos investuoja, pagrindinio turto skolininkus, kartais įstaiga dėl to gali turėti nepateisinamų išlaidų arba kitos aplinkybės gali neleisti įstaigai nustatyti konkrečių skolininkų. Todėl jeigu pagrindinio turto pozicija yra gana maža ir tik nereikšmingai prisideda prie bendrosios tam tikro kliento ar susijusių klientų grupės pozicijos, turėtų būti pakankama šią poziciją priskirti sandoriui kaip atskirą klientą. Tada visa to paties sandorio pagrindinio turto pozicijų suma vis tiek turėtų būti ribojama šiam sandoriui taikoma didelių pozicijų riba. Prielaida, kad pagrindinis turtas prie bendrosios pozicijos prisideda nereikšmingai, turėtų būti daroma tada, kai 25 % įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo ribai pasiekti reikėtų bent 100 pozicijų sandorio pagrindinio turto atžvilgiu. Tam reikėtų, kad pozicijos vertė neviršytų 0,25 % įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo;

(5)

kad dėl informacijos trūkumų nesusidarytų neribota bendroji pozicija, pozicijas, kurių vertė viršija 0,25 % įstaigos reikalavimus atitinkančio kapitalo ir kurioms trūksta informacijos apie skolininką, reikėtų priskirti spėjamam klientui (nežinomam klientui), kuriam turėtų būti taikoma 25 % didelių pozicijų riba;

(6)

jeigu įstaiga negali išskirti sandorio įvairaus pagrindinio turto sumų, egzistuoja rizika, kad sandorio pagrindinis turtas susijęs su tuo pačiu skolininku ar susijusių klientų grupe. Tokiu atveju, siekiant sumažinti šią riziką, turėtų būti reikalaujama, kad įstaiga įvertintų bendros savo pozicijų vertės reikšmingumą sandorio atžvilgiu, kad galėtų ją priskirti sandoriui kaip atskirą klientą, o ne kaip nežinomą klientą;

(7)

sandorio struktūra neturėtų sudaryti papildomos pozicijos, jeigu sandorio aplinkybės užtikrina, kad šio sandorio pozicijos nuostoliai gali atsirasti tik dėl nemokumo įvykių, susijusių su pagrindiniu turtu. Papildoma pozicija turėtų būti pripažįstama, kai sandoris susijęs su tam tikro asmens mokėjimo prievole, papildančia pagrindinio turto pinigų srautus arba bent einančia prieš juos, atsižvelgiant į tai, kad šiam asmeniui neįvykdžius įsipareigojimų, investuotojai galėtų patirti papildomų nuostolių, nors neįvyktų su pagrindiniu turtu susijęs įsipareigojimų nevykdymo atvejis. Papildoma pozicija taip pat turėtų būti pripažįstama, jeigu pagal sandorio aplinkybes pinigų srautus galima nukreipti asmeniui, neturinčiam teisės jų gauti, kai investuotojai gali patirti papildomų nuostolių, nors neįvyksta su pagrindiniu turtu susijęs įsipareigojimų neįvykdymo atvejis. Papildoma pozicija neturėtų būti pripažįstama kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams (KIPVPS), kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/ES (2), atsižvelgiant į tai, kad pinigų srautai negali būti nukreipti asmeniui, pagal sandorį neturinčiam teisės jų gauti. Tokia pati prielaida turėtų būti daroma ir dėl subjektų, kuriems pagal Sąjungos teisėkūros procedūra priimtus aktus ar trečiosios šalies aktus taikomi lygiaverčiai reikalavimai;

(8)

kliento ar susijusių klientų grupės pozicijų, atsiradusių dėl sandorių pozicijų, buvimas ir vertė nepriklauso nuo to, ar sandorių pozicijos įtraukiamos į prekybos knygą, ar į ne prekybos knygą. Todėl reikėtų taikyti tas pačias sąlygas ir metodikas sandorių su pagrindiniu turtu pozicijoms nustatyti, nepaisant to, ar šios pozicijos priskiriamos įstaigos prekybos knygai, ar ne prekybos knygai;

(9)

šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos (EBI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(10)

EBI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas susijusias sąnaudas ir naudą bei paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 37 straipsnį, nuomonės,

a)

pozicijos, susidarančios dėl pagrindinio turto, vertė;

b)

visa įstaigos pozicijos pagrindinio turto atžvilgiu, susidarančios dėl visų įstaigos pozicijų sandorio atžvilgiu, vertė.

a)

jeigu visų šio sandorio investuotojų pozicijos yra visais atžvilgiais lygiavertės, susidariusios pagrindinio turto pozicijos vertę sudaro įstaigos pozicijos sandorio atžvilgiu proporcingas koeficientas, padaugintas iš pozicijos, susidariusios dėl pagrindinio turto, vertės;

b)

kitais a punkte nenurodytais atvejais susidariusios pagrindinio turto pozicijos vertę sudaro įstaigos pozicijos sandorio atžvilgiu proporcingas koeficientas, padaugintas iš mažesnės iš šių verčių:

a)

jeigu pozicijos vertė neviršija 0,25 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo, ji šią poziciją priskiria sandoriui kaip atskirą klientą;

b)

jeigu pozicijos vertė yra lygi 0,25 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo arba tą dydį viršija ir įstaiga pagal sandorį gali užtikrinti, kad sandorio pagrindinės pozicijos nesusijusios su jokiomis kitomis jos portfelio pozicijomis, įskaitant kitų sandorių pagrindines pozicijas, ji šią poziciją priskiria sandoriui kaip atskirą klientą;

c)

kitais a ir b punktuose nenurodytais atvejais šią poziciją ji priskiria nežinomam klientui.

a)

jeigu visa ši pozicijų vertė neviršija 0,25 % reikalavimus atitinkančio įstaigos kapitalo, ji visą šią pozicijų vertę priskiria sandoriui kaip atskirą klientą;

b)

kitais a punkte nenurodytais atvejais visą šią pozicijų vertę ji priskiria nežinomam klientui.

a)

teisinė ir operacinė sandorio struktūra sukurta siekiant neleisti sandorio valdytojui ar trečiajam asmeniui nukreipti kokius nors iš sandorio atsirandančius pinigų srautus asmenims, kitu atveju pagal sandorio sąlygas neturintiems teisės gauti šių pinigų srautų;

b)

pagal sandorį negali būti reikalaujama, kad emitentas ar koks nors kitas asmuo atliktų įstaigai mokėjimą, kuris papildytų pagrindinio turto pinigų srautus ar būtų išankstinis mokėjimas.

a)

KIPVPS, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/ES 1 straipsnio 2 dalyje;

b)

trečiojoje šalyje įsteigta įmonė, kuri vykdo veiklą, panašią į KIPVPS vykdomą veiklą, ir kuriai taikoma priežiūra pagal Sąjungos teisėkūros procedūra priimamą aktą arba trečiosios šalies, taikančios priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai KIPVPS Sąjungoje taikomiems reikalavimams, teisės aktus.