1.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/1

(1)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkantis valstybės teikiamas finansavimas yra valstybės pagalba, apie kurią pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį turi būti pranešta Komisijai. Tačiau pagal Sutarties 109 straipsnį Taryba gali nustatyti pagalbos kategorijas, kurioms tas reikalavimas pranešti netaikomas. Pagal Sutarties 108 straipsnio 4 dalį Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su tų kategorijų valstybės pagalba. Reglamentu (EB) Nr. 994/98 Komisija įgaliojama pagal Sutarties 109 straipsnį paskelbti, kad Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti gali būti netaikomas tam tikrų kategorijų pagalbai. Remdamasi tuo reglamentu, Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 (2), kuris taikomas iki 2014 m. birželio 30 d.

(2)

2013 m. liepos 22 d. Reglamentas (EB) Nr. 994/98 buvo iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (ES) Nr. 733/2013 (3) siekiant įgalioti Komisiją išplėsti bendrosios išimties taikymą naujų kategorijų pagalbai, kuriai galima nustatyti aiškias suderinamumo sąlygas. Tokios naujos žemės ir miškų ūkio sektoriams teikiamos pagalbos kategorijos turėtų būti, pavyzdžiui, paveldo išsaugojimo pagalba, gaivalinių nelaimių padarytos žalos kompensavimo pagalba bei pagalba miškų ūkio sektoriui, ir tokiai pagalbai tam tikromis sąlygomis galėtų būti netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti;

(3)

Sutarties 42 straipsnyje numatyta, kad konkurencijos taisyklės žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai taikomos tik tiek, kiek nustato Europos Parlamentas ir Taryba. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (4) 211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės pagalbos taisyklės taikomos pagalbai žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai laikantis specialių nukrypti leidžiančių nuostatų. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 211 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės pagalbos taisyklės netaikomos išmokoms, valstybių narių mokamoms už tame reglamente numatytas priemones, kurios iš dalies arba visiškai finansuojamos Sąjungos lėšomis, ir to reglamento 213–218 straipsniuose nurodytas priemones. Be to, valstybės pagalbos taisyklės netaikomos išmokoms, kurias valstybės narės moka pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 (5), ir į Sutarties 42 straipsnio taikymo sritį patenkančiam papildomam nacionaliniam finansavimui. Kad Komisija patvirtintų, jog išmokos, skiriamos kaip į Sutarties 42 straipsnio taikymo sritį patenkantis papildomas nacionalinis finansavimas, yra mokamos pagal tam tikros valstybės narės kaimo plėtros programą, jos turi atitikti Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 nustatytus kriterijus. Vis dėlto, jei priemonės nepatenka į Sutarties 42 straipsnio taikymo sritį, valstybės pagalbos taisyklės taikomos tiek bendram Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis teikiamam finansavimui, tiek papildomam nacionaliniam finansavimui;

(4)

nors ekonominis pagalbos poveikis nepriklauso nuo to, ar dalį pagalbos finansuoja Sąjunga, ar ją visą finansuoja tik valstybė narė, Komisijos vykdoma valstybės pagalbos kontrolės politika ir parama, skiriama pagal Sąjungos vykdomą bendrą žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, turėtų būti iš esmės suderintos ir susietos;

(5)

todėl reikėtų suderinti šio reglamento ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 taikymo sritis, visų pirma su pagalba miškų ūkio sektoriui ir pagalba kaimo vietovėse veiklą vykdančioms labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) susijusias nuostatas. Šis reglamentas turėtų būti taikomas pagalbos miškų ūkio sektoriui priemonėms ir kaimo vietovėse veiklą vykdančioms MVĮ skirtoms pagalbos priemonėms, kurios nepatenka į Sutarties 42 straipsnio taikymo sritį ir kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013, tik jei tos priemonės yra įtrauktos į kaimo plėtros programas ir bendrai finansuojamos EŽŪFKP lėšomis. Kita vertus, šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai įmonėms, kurios kaimo vietovėse vykdo į Sutarties 42 straipsnio taikymo sritį nepatenkančią veiklą, arba pagalbai miškų ūkio sektoriui, jei nėra tiesioginės sąsajos su kaimo plėtros programomis ir jei tokia pagalba bendrai nefinansuojama EŽŪFKP lėšomis. Tačiau pagalbą žinių perdavimo ir informavimo veiklai miškų ūkio sektoriuje ir miškų ūkio sektoriaus konsultavimo paslaugų teikimo pagalbą turėtų būti galima teikti ne pagal kaimo plėtros programas, kurias visiškai finansuoja valstybės narės, jei tokia pagalba atitinka šiame reglamente nustatytas atitinkamas suderinamumo sąlygas;

(6)

kai reikalaujama, jog valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 81 straipsnio 1 dalį gautų patvirtinimą, kad jų nacionalinių kaimo plėtros programų bendrai finansuojama dalis ir papildomas finansavimas yra valstybės pagalba, joms turėtų būti suteikta galimybė naudotis supaprastinta procedūra. Tuo atžvilgiu tokiai pagalbai neturėtų būti taikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šiame reglamente nustatytas atitinkamas suderinamumo sąlygas;

(7)

2012 m. gegužės 8 d. komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ”ES valstybės pagalbos modernizavimas” (6) Komisija pradėjo platesnį valstybės pagalbos taisyklių persvarstymą. Pagrindiniai tokio modernizavimo tikslai: i) pasiekti tvarų, pažangų ir integracinį ekonomikos augimą konkurencingoje vidaus rinkoje ir kartu prisidėti prie valstybių narių pastangų užtikrinti veiksmingesnį viešųjų finansų naudojimą, ii) Komisijai atliekant ex ante nagrinėjimą, daugiausia dėmesio skirti didžiausią poveikį vidaus rinkai turintiems atvejams ir kartu stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą užtikrinant valstybės pagalbos teisės aktų vykdymą ir iii) racionalizuoti taisykles ir sudaryti sąlygas, kad sprendimai būtų grindžiami aiškiais ekonominiais argumentais, bendru požiūriu ir aiškiais įsipareigojimais ir būtų greičiau priimami, labiau pagrįsti informacija ir tvirtesni;

(8)

šiuo reglamentu turėtų būti sudaromos sąlygos geriau nustatyti valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimo veiklos prioritetus, labiau supaprastinti reikalavimus ir padidinti skaidrumą, padėti veiksmingai vertinti ir tikrinti, kaip valstybės pagalbos taisyklių laikomasi nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, ir kartu išsaugoti Komisijos ir valstybių narių institucijų kompetenciją. Pagal proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(9)

žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos veiklą vykdančioms MVĮ Komisija daugeliu atvejų taikė Sutarties 107 ir 108 straipsnius, ypač remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1857/2006, Komisijos reglamentu (EB) Nr. 800/2008 (7) ir Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairėmis (8). Taigi šioje srityje ji įgijo daug patirties. Remdamasi šia patirtimi Komisija, viena vertus, galėjo geriau nustatyti sąlygas, kuriomis tam tikrų kategorijų pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, ir išplėsti bendrosios išimties taikymo sritį; kita vertus, išaiškėjo būtinybė didinti skaidrumą, gerinti stebėseną ir sudaryti sąlygas tinkamai vertinti plataus masto schemas, atsižvelgiant į jų poveikį konkurencijai vidaus rinkoje;

(10)

bendrosios šio reglamento taikymo sąlygos turėtų būti apibrėžtos remiantis bendrais principais, kuriais užtikrinama, kad pagalba atitiktų bendros svarbos tikslą, turėtų aiškų skatinamąjį poveikį, būtų tinkama ir proporcinga, būtų teikiama visiškai skaidriai ir jai būtų taikomos kontrolės priemonės bei reguliarus vertinimas, kad ji neigiamai nepaveiktų prekybos sąlygų daugiau, nei gali būti priimtina bendros svarbos požiūriu;

(11)

Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti neturėtų būti taikomas pagalbai, kuri tenkina visas bendrąsias ir specialiąsias atitinkamų kategorijų pagalbai taikomas šio reglamento sąlygas; Siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir supaprastinti administravimą, bet nesusilpninti Komisijos vykdomos stebėsenos, skelbiant apie pagalbą (pagalbos schemą ir individualią pagalbą), kuriai taikoma išimtis, turėtų būti pateikiama aiški nuoroda į šį reglamentą;

(12)

valstybės pagalbai pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, kuriai netaikomas šis reglamentas, toliau taikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti. Šiuo reglamentu neapribojama valstybių narių galimybė pranešti apie pagalbą, kurios tikslai atitinka šio reglamento tikslus;

(13)

atsižvelgiant į didesnį galimą didelių schemų poveikį prekybai ir konkurencijai, iš esmės turėtų būti atliekamas pagalbos schemų, kurių vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas viršija absoliučia verte grindžiamą ribą, valstybės pagalbos vertinimas. Vertinimu turėtų būti siekiama patikrinti, ar pasitvirtino schemos suderinamumą pagrindžiančios prielaidos ir ar laikomasi suderinamumo sąlygų, taip pat patikrinti pagalbos priemonės veiksmingumą atsižvelgiant į jos bendruosius ir specialiuosius tikslus, ir parodyti schemos poveikį konkurencijai ir prekybai. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, valstybės pagalbos vertinimas turėtų būti vykdomas pagal Komisijos patvirtintą vertinimo planą. Nors paprastai toks planas turėtų būti parengiamas schemos kūrimo metu ir patvirtinamas laiku, kad schema įsigaliotų, tai gali būti įmanoma ne visais atvejais. Todėl nenorint atidėti schemų įsigaliojimo, šis reglamentas bus taikomas tokioms schemoms ne ilgesnį negu šešių mėnesių laikotarpį. Tvirtindama vertinimo planą, Komisija gali nuspręsti šį laikotarpį pratęsti. Todėl vertinimo planą Komisijai reikėtų pranešti per 20 darbo dienų nuo schemos įsigaliojimo. Komisija taip pat gali išimties tvarka nuspręsti, kad vertinimas nereikalingas dėl atvejo ypatumų. Komisija iš valstybės narės turėtų gauti reikiamą informaciją, kad vertinimo planą galėtų įvertinti ir nepagrįstai nedelsdama paprašyti papildomos informacijos — suteikti galimybę valstybei narei pateikti informaciją, kurios trūksta Komisijos sprendimui priimti. Kadangi šis procesas naujas, Komisija atskirame dokumente pateiks išsamias rekomendacijas dėl procedūros, taikytinos vertinimo planui patvirtinti 6 mėnesių laikotarpį, ir atitinkamus šablonus, pagal kuriuos vertinimo planas turės būti pateikiamas. Vertintinų schemų pakeitimai, išskyrus pakeitimus, kurie negali turėti poveikio pagalbos schemos suderinamumui pagal šį reglamentą ar negali turėti reikšmingo poveikio patvirtinto vertinimo plano turiniui, turėtų būti vertinami atsižvelgiant į tokio vertinimo rezultatus ir atitinkamai neįtraukiami į šio reglamento taikymo sritį. Iš esmės neturėtų būti laikoma, kad pakeitimai, kaip antai grynai formalūs pakeitimai, administraciniai pakeitimai arba pakeitimai, kurie atliekami pagal ES bendro finansavimo priemones, turi reikšmingą poveikį patvirtinto vertinimo plano turiniui;

(14)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, kuria remiamas vietinių produktų naudojimas vietoje importuojamų produktų, arba pagalbai su eksportu susijusiai veiklai. Visų pirma jis neturėtų būti taikomas pagalbai, kuria finansuojamas platinimo tinklo kūrimas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir jo veikla. Dalyvavimo prekybos mugėse arba tyrimų ar konsultavimo paslaugų, kurių reikia pateikiant naują arba esamą produktą naujai rinkai kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, išlaidoms kompensuoti skirta pagalba paprastai neturėtų būti laikoma pagalba su eksportu susijusiai veiklai;

(15)

Komisija turėtų užtikrinti, kad leista pagalba neigiamai nepaveiktų prekybos sąlygų taip, jog tai prieštarautų visuotinės svarbos tikslui. Todėl į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukta pagalba, teikiama pagalbos gavėjui, kuriam pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriuo pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti, išskyrus pagalbą, kuria kompensuojama tam tikrų gaivalinių nelaimių padaryta žala;

(16)

sunkumų patiriančioms įmonėms teikiama pagalba, išskyrus, tam tikromis sąlygomis, šiame reglamente numatytą pagalbą, kuria kompensuojama tam tikrų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, kurie prilyginami gaivalinėms nelaimėms, ir gyvūnų ligų ar augalų kenkėjų padaryta žala, taip pat pagalbą, skirtą gaisrų, gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, kenkėjų, ligų, katastrofinių įvykių ir klimato kaitos sukeltų įvykių miškams padarytai žalai likviduoti, neturėtų būti įtraukta į šio reglamento taikymo sritį, nes ji turėtų būti vertinama pagal Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (9) arba jas pakeisiančias gaires, kad būtų išvengta jų nepaisymo. Be to, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir atsižvelgiant į ekstremalias situacijas, gyvūnų ligų likvidavimo išlaidų kompensavimo pagalba ir kritusių gyvulių pašalinimo ir sunaikinimo pagalba tam tikromis sąlygomis neturi priklausyti nuo įmonės ekonominės padėties. Siekiant suteikti teisinio tikrumo, reikėtų nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nereikia vertinti visų įmonės padėties ypatybių norint nustatyti, ar taikant šį reglamentą įmonė laikoma patiriančia sunkumų;

(17)

jei valstybės pagalba arba su ja susietos sąlygos, įskaitant jos finansavimo metodą, kuris yra neatsiejama jos dalis, neišvengiamai nulemia Sąjungos teisės aktų pažeidimą, tokia pagalba negali būti paskelbta suderinama su vidaus rinka. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, kuri neišvengiamai nulemia Sąjungos teisės aktų pažeidimą;

(18)

valstybės pagalbos teisės vykdymo užtikrinimas labai priklauso nuo valstybių narių bendradarbiavimo. Todėl valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, įskaitant individualios pagalbos, suteiktos pagal schemas, kurioms taikoma bendroji išimtis, atitiktį;

(19)

dėl didelės neigiamo poveikio prekybos sąlygoms rizikos, dideles pagalbos sumas, skirtas arba individualiai, arba sumuojant, Komisija turėtų vertinti gavusi apie jas pranešimą. Todėl atsižvelgiant į atitinkamą pagalbos kategoriją ir tikėtiną poveikį prekybos sąlygoms, reikėtų nustatyti tam tikrų kategorijų pagalbos investicijoms, kuriai taikomas šis reglamentas, ribas, išreikštas didžiausia valstybės pagalbos suma. Tas ribas viršijančiai pagalbai toliau turėtų būti taikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti. Šiame reglamente nustatytos ribos neturėtų būti apeinamos dirbtinai išskaidant pagalbos schemas arba pagalbos projektus, pavyzdžiui, į kelias panašius ypatumus, tikslus arba pagalbos gavėjus turinčias pagalbos schemas arba projektus. Turėtų būti laikoma, kad kitų kategorijų pagalba, kuri atitinka suderinamumo sąlygas ir neviršija šiame reglamente nustatyto didžiausio pagalbos intensyvumo ar didžiausių pagalbos sumų, nekelia didelės neigiamo poveikio prekybos sąlygoms rizikos;

(20)

siekiant užtikrinti skaidrumą, vienodas sąlygas ir veiksmingą kontrolę, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai apskaičiuoti ex ante be rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai);

(21)

šiuo reglamentu turėtų būti apibrėžtos sąlygos, kuriomis tam tikros konkrečios pagalbos priemonės, kaip antai paskolos, garantijos, mokesčių priemonės ir ypač grąžintini avansai, gali būti laikomos skaidriomis. Pagalba, kurią sudaro garantijos, turėtų būti laikoma skaidria, jeigu bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas remiantis saugumo garanto (”saugaus uosto”) priemokomis, kurios nustatytos atitinkamos rūšies įmonėms. Pavyzdžiui, Komisijos pranešime dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (10) nurodytos MVĮ taikomos metinių priemokų ribos, kurias viršijus valstybės garantija nebūtų laikoma pagalba. Pagalba taip pat turėtų būti laikoma skaidria, jei prieš įgyvendinant priemonę apie pagalbos, kurią sudaro garantijos, intensyvumo apskaičiavimo metodiką buvo pranešta Komisijai ir ji ją patvirtino laikydamasi Komisijos pranešimo dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai. Taikant šį reglamentą pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės ir kapitalo injekcijos, neturėtų būti laikoma skaidria;

(22)

apie pagalbą, kuri galėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį, tačiau nėra skaidri, visada turėtų būti pranešama Komisijai. Pranešimus apie neskaidrią pagalbą Komisija turėtų vertinti, visų pirma, atsižvelgdama į 2014–2020 m. valstybės pagalbos žemės ir miškų ūkio sektoriams bei kaimo vietovėms Europos Sąjungos gairėse (11) ar kitose atitinkamose sistemose, gairėse, komunikatuose ir pranešimuose nustatytus kriterijus;

(23)

siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų būtina ir skatintų toliau plėtoti veiklą ar projektus, šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai veiklai arba projektams, kuriuos pagalbos gavėjas vykdytų ir tuo atveju, jei pagalba nebūtų suteikta. Pagalba neturėtų būti teikiama atgaline data veiklai arba projektams, kuriuos jau vykdo pagalbos gavėjas. Pagal šį reglamentą Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti neturėtų būti taikomas pagalbai tik tuo atveju, jeigu su remiamu projektu susijusi veikla ar darbai buvo pradėti po to, kai pagalbos gavėjas pateikė rašytinę pagalbos paraišką;

(24)

teikdama bet kokią ad hoc pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas, pagalbos gavėjui, kuris yra didelė įmonė, valstybė narė turėtų įsitikinti, kad ne tik laikomasi MVĮ taikomų su skatinamuoju poveikiu susijusių sąlygų, bet ir kad pagalbos gavėjas vidiniame dokumente išanalizavo remiamo projekto ar veiklos perspektyvumą tuo atveju, jei pagalba bus suteikta, ir tuo atveju, jei pagalba nebus suteikta. Valstybė narė turėtų patikrinti, ar tame vidiniame dokumente patvirtinama, kad iš esmės padidėtų projekto arba veiklos aprėptis, taip pat bendra suma, kurią pagalbos gavėjas išleidžia vykdydamas remiamą projektą arba veiklą, arba kad atitinkamas projektas arba veikla būtų užbaigti daug greičiau. Be to, skatinamąjį poveikį turėtų būti galima nustatyti remiantis tuo, kad be pagalbos toks investicinis projektas arba veikla nebūtų buvę įvykdyti atitinkamoje kaimo vietovėje;

(25)

automatinėms pagalbos, kurią sudaro mokesčių lengvatos, schemoms toliau turėtų būti taikoma speciali skatinamojo poveikio sąlyga dėl to, kad pagalba taikant tokias schemas yra teikiama pagal kitokias nei kitų kategorijų pagalbai taikomas procedūras. Tokia speciali sąlyga reiškia, kad tos pagalbos schemos turėjo būti patvirtintos prieš pradedant su remiamu projektu ar veikla susijusią veiklą ar darbus. Tačiau ši sąlyga neturėtų būti taikoma fiskalinių teisių perėmimo schemoms, jeigu veiklai jau buvo taikomos ankstesnės fiskalinės pagalbos, kurią sudaro mokesčių lengvatos, schemos. Vertinant tokių pagalbos schemų skatinamąjį poveikį labai svarbus yra momentas, kuriuo mokesčių priemonė pirmą kartą buvo nustatyta pirminėje schemoje, kuri vėliau buvo pakeista fiskalinių teisių perėmimo schema;

(26)

jei žemės konsolidavimo pagalba, pagalba, skirta leisti žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo leidiniams, kuriais siekiama didinti plačiosios visuomenės informuotumą apie tuos produktus, taip pat nepalankių klimato reiškinių, kurie gali būti prilyginami gaivalinėms nelaimėms, padarytų nuostolių kompensavimo pagalba, gyvūnų ligų ir augalų kenkėjų likvidavimo išlaidų ir tų gyvūnų ligų ar augalų kenkėjų padarytų nuostolių kompensavimo pagalba, kritusių gyvulių pašalinimo ir sunaikinimo išlaidų kompensavimo pagalba, pagalba moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, gaivalinės nelaimės padarytos žalos kompensavimo pagalba ir pagalba žemės ūkio valdos kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo investicijoms atitinka šiame reglamente tokių kategorijų pagalbai nustatytas specialias sąlygas, jai neturėtų būti taikomas skatinamojo poveikio reikalavimas arba turėtų būti daroma prielaida, kad jai būdingas toks poveikis;

(27)

siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų proporcinga ir neviršytų būtinos sumos, didžiausios pagalbos sumos, kai tik įmanoma, turėtų būti išreiškiamos pagalbos intensyvumu pagal nustatytas tinkamas finansuoti išlaidas. Kai didžiausio pagalbos intensyvumo neįmanoma nustatyti, nes negalima nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų, arba siekiant nedidelėms sumoms numatyti paprastesnes priemones, turėtų būti nustatytos didžiausios pagalbos sumos, išreikštos nominalia suma, kad būtų užtikrintas pagalbos priemonių proporcingumas. Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, turėtų būti nustatytas toks pagalbos intensyvumas ir didžiausios pagalbos sumos, kad remiamame sektoriuje būtų kuo mažiau iškraipoma konkurencija ir kartu būtų tinkamai siekiama palengvinti pagalbos gavėjų ekonominės veiklos plėtrą žemės ūkio sektoriuje, kaimo vietovėse arba miškų ūkio sektoriuje. Siekiant darnos su Sąjungos finansuojamomis kaimo plėtros priemonėmis, viršutinės ribos turėtų būti suderintos su nustatytosiomis Reglamente (ES) Nr. 1305/2013, jei tai neprieštarauja valstybės pagalbos principams;

(28)

apskaičiuojant pagalbos intensyvumą, turėtų būti įtraukiamos tik tinkamos finansuoti išlaidos. Pagal reglamentą išimtis neturėtų būti taikoma pagalbai, kuri viršija atitinkamą pagalbos intensyvumą dėl įtrauktų netinkamų finansuoti išlaidų. Tinkamos finansuoti išlaidos turėtų būti nustatytos remiantis aiškiais, tiksliais ir naujausiais patvirtinamaisiais dokumentais. Visi naudojami skaičiai turėtų būti imami prieš bet kokį mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą. Keliomis dalinėmis išmokomis mokama pagalba turėtų būti diskontuojama iki jos vertės pagalbos suteikimo dieną. Tinkamos finansuoti išlaidos taip pat turėtų būti diskontuojamos iki jų vertės pagalbos suteikimo dieną. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant ir apskaičiuojant pagalbos sumą tuo atveju, kai pagalba teikiama ne kaip dotacija, turėtų būti atitinkamai diskonto norma, taikoma pagalbos suteikimo dieną, kaip nustatyta Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (12). Jei pagalba teikiama ne kaip dotacija, pagalbos suma turėtų būti išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu. Jei pagalba teikiama suteikiant mokesčių lengvatas, pagalbos dalys turėtų būti diskontuojamos remiantis diskonto normomis, taikytinomis įvairiu metu, kai įsigalioja mokesčių lengvatos. Turėtų būti skatinama teikti pagalbą grąžintinais avansais, kadangi tokios rizikos pasidalijimo priemonės leidžia sustiprinti skatinamąjį pagalbos poveikį. Todėl tikslinga nustatyti, kad tais atvejais, kai pagalba teikiama grąžintinais avansais, šiame reglamente nustatytas taikytinas pagalbos intensyvumas gali būti padidintas;

(29)

ateityje mokėtinų mokesčių lengvatų atveju taikytina diskonto norma ir tiksli pagalbos dalių suma gali būti iš anksto nežinoma. Tokiu atveju valstybės narės, neviršydamos taikomo pagalbos intensyvumo, turėtų iš anksto nustatyti diskontuotos pagalbos vertės viršutinę ribą. Vėliau, sužinojus pagalbos dalies sumą tam tikrą konkrečią dieną, diskontuoti galima remiantis tuo metu taikoma diskonto norma. Kiekvienos pagalbos dalies diskontuota vertė turėtų būti atskaityta iš bendros didžiausios sumos (apribotos sumos);

(30)

siekiant nustatyti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų atskirų pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo ar didžiausių pagalbos sumų, reikėtų atsižvelgti į bendrą remiamai veiklai ar projektui skiriamos valstybės pagalbos sumą. Be to, šiame reglamente turėtų būti įvardytos aplinkybės, kuriomis galima sumuoti įvairių kategorijų pagalbą. Pagalba, kuriai pagal šį reglamentą netaikomas reikalavimas pranešti, gali būti sumuojama su bet kokia kita suderinama pagalba, kuriai pagal kitą reglamentą taikoma išimtis arba kuri yra patvirtinta Komisijos, jeigu tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti. Jeigu skirtingi pagalbos šaltiniai yra susiję su tomis pačiomis iš dalies ar visiškai sutampančiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti, sumuoti turėtų būti leidžiama iki didžiausio intensyvumo ar pagalbos sumos, pagal šį reglamentą taikomos tokiai pagalbai. Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos pagalbos, kurios finansuotinas išlaidas galima nustatyti ir kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti, sumavimo ir sumavimo su de minimis pagalba specialiosios taisyklės. De minimis pagalba dažnai nesuteikiama tam tikroms tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurias galima nustatyti, arba su jomis nesiejama. Tokiu atveju turėtų būti galima laisvai sumuoti de minimis pagalbą su valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis. Tačiau jeigu de minimis pagalba suteikiama finansuoti toms pačioms tinkamoms išlaidoms, kurias galima nustatyti, kaip ir valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, sumuoti turėtų būti leidžiama tik iki šio reglamento III skyriuje nustatyto didžiausio pagalbos intensyvumo;

(31)

Sąjungos finansavimas, kurį centralizuotai valdo Sąjungos institucijos, agentūros, bendrosios įmonės ar kitos įstaigos ir kurio tiesiogiai ar netiesiogiai nekontroliuoja valstybės narės, nėra valstybės pagalba. Kai toks Sąjungos finansavimas yra derinamas su valstybės pagalba, nustatant, ar laikomasi pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo arba didžiausių pagalbos sumų, turėtų būti atsižvelgiama tik į pastarąjį elementą, su sąlyga, kad suteikto viešojo finansavimo, susijusio su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, visa suma neviršija palankiausios finansavimo normos, nustatytos taikomose Sąjungos teisės taisyklėse;

(32)

atsižvelgiant į tai, kad valstybės pagalba, kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra draudžiama, visoms šalims svarbu turėti galimybę patikrinti, ar pagalba yra suteikta laikantis taikytinų taisyklių. Taigi, siekiant teisingai taikyti Sutartyje nustatytas taisykles, labai svarbu užtikrinti valstybės pagalbos skaidrumą, kuris leidžia užtikrinti geresnę atitiktį, geresnę atskaitomybę, tarpusavio peržiūrą ir galiausiai veiksmingesnes viešąsias išlaidas. Siekiant užtikrinti skaidrumą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu sukurtų išsamias valstybės pagalbos svetaines, kuriose būtų teikiama informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauka. Ši pareiga turėtų būti sąlyga, pagal kurią užtikrinamas individualios pagalbos suderinamumas su vidaus rinka. Laikantis standartinės informacijos skelbimo praktikos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/37/ES (13) turėtų būti naudojama standartinė forma, kuri leidžia vykdyti informacijos paiešką, ją parsisiųsti ir lengvai paskelbti internete. Komisijos svetainėje turėtų būti skelbiamos nuorodos į visų valstybių narių valstybės pagalbos svetaines; Pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 733/2013, 3 straipsnio 2 dalį informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauka turėtų būti skelbiama Komisijos svetainėje;

(33)

reikėtų nustatyti informacijos apie individualios pagalbos skyrimo atvejus skelbimo ribines vertes, kurias viršijus tos informacijos paskelbimas gali būti laikomas proporcingu atsižvelgiant į tos pagalbos svarbą. Remdamasi pirminiam žemės ūkio sektoriui teikiamos pagalbos investicijoms schemų, kurių metinės išlaidos, nurodytos 2013 m. metinėse ataskaitose, yra didžiausios, ir kurios gali būti laikomos labiau iškraipančiomis bendrąją rinką nei kitų kategorijų pagalba, Komisija nustatė vidutinę pagalbos sumą vienam pagalbos gavėjui — 59 596 EUR. Todėl, siekiant sumažinti valstybių narių administracinę naštą, tikslinga nustatyti informacijos apie pirminiams žemės ūkio gamintojams teikiamos individualios pagalbos atvejus skelbimo ribinę vertę — 60 000 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio produktų perdirbimas ir prekyba yra panašūs į pramonės produktų perdirbimą ir prekybą, tikslinga suderinti informacijos apie tų sektorių dalių ir miškų ūkio sektoriaus pagalbos gavėjams bei pagalbos gavėjams, vykdantiems į Sutarties 42 straipsnio taikymo sritį nepatenkančią veiklą, skirtos individualios pagalbos atvejus skelbimo ribinę vertę su Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014] (14) nustatyta verte;

(34)

siekiant užtikrinti veiksmingą stebėseną, tikslinga pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 3 straipsnio 2 dalį nustatyti standartinę formą, kuria valstybės narės pateiktų Komisijai informacijos santrauką tais atvejais, kai remiantis šiuo reglamentu yra įgyvendinama pagalbos schema arba individuali pagalba teikiama ne pagal pagalbos schemą; be to, tikslinga pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (15) 5 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 994/98 3 straipsnio 4 dalį nustatyti pagalbos, kuriai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, metinių ataskaitų, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai, teikimo taisykles, laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų, įskaitant specialiuosius tam tikrų kategorijų pagalbai taikytinus reikalavimus;

(35)

atsižvelgiant į plačias galimybes pasinaudoti būtinomis technologijomis, informacijos santrauka ir metinė ataskaita turėtų būti pateikiamos kompiuteriniu būdu ir perduodamos Komisijai jos elektroninėmis sistemomis;

(36)

be to, tikslinga pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 3 straipsnio 3 dalį nustatyti pagalbos, kuriai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, duomenų, kuriuos valstybės narės turi saugoti laikydamosi Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (16) 15 straipsnyje nustatyto senaties termino, registravimo taisykles;

(37)

siekiant padidinti šiame reglamente išdėstytų suderinamumo sąlygų veiksmingumą, turėtų būti numatyta galimybė Komisijai atšaukti bendrosios išimties taikymą būsimoms pagalbos priemonėms, jeigu nesilaikoma šių reikalavimų. Turėtų būti numatyta galimybė Komisijai apriboti bendrosios išimties atšaukimo taikymą tam tikrų rūšių pagalbai, tam tikriems pagalbos gavėjams arba pagalbos priemonėms, priimtoms tam tikrų institucijų, kai šio reglamento nesilaikymas paveikia tik ribotą priemonių grupę arba tam tikras institucijas. Toks tikslinis atšaukimas turėtų būti proporcinga taisomoji priemonė, tiesiogiai susijusi su nustatytu šio reglamento nesilaikymo atveju. Nesilaikant I ir III skyriuose nustatytų bendrųjų suderinamumo sąlygų suteiktai pagalbai šis reglamentas netaikomas, todėl tokia pagalba yra neteisėta ir ją Komisija nagrinės pagal Reglamente (EB) Nr. 659/1999 nustatytą atitinkamą procedūrą. Jeigu nesilaikoma II skyriaus reikalavimų, bendrosios išimties taikymo būsimoms pagalbos priemonėms atšaukimas nekeičia fakto, kad ankstesnėms priemonėms, atitinkančioms šį reglamentą, buvo taikoma bendroji išimtis;

(38)

atsižvelgiant į Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, vienintelis pagalbos poveikis neturėtų būti įprastų pagalbos gavėjo veiklos išlaidų nuolatinis arba periodiškas mažinimas ir pagalba turėtų būti proporcinga kliūtims, kurias būtina įveikti norint užtikrinti socialinę ir ekonominę naudą, kuri laikoma atitinkančia Sąjungos interesus. Vienašalė valstybės pagalba, kuria tiesiog siekiama pagerinti finansinę gamintojų padėtį, tačiau visiškai neskatinama sektoriaus plėtra, ypač pagalba, kuri teikiama remiantis tik kaina, kiekiu, gamybos vienetu arba gamybos priemonių vienetu, yra laikoma su vidaus rinka nesuderinama pagalba veiklai. Be to, tikėtina, kad tokia žemės ūkio sektoriui suteikta pagalba kliudytų įgyvendinti bendro rinkų organizavimo priemones. Todėl tikslinga šį reglamentą taikyti tik tam tikrų rūšių pagalbai;

(39)

MVĮ atlieka lemiamą vaidmenį kuriant darbo vietas ir, bendresne prasme, padeda užtikrinti socialinį stabilumą ir ekonominį vystymąsi. Tačiau jų plėtrą gali riboti rinkos nepakankamumas, dėl kurio MVĮ kyla būdingų kliūčių. Dažnai MVĮ sunku gauti kapitalo ar paskolų, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose finansų rinkose vengiama rizikuoti, ir į ribotas užtikrinimo priemones, kurias šios įmonės sugeba pasiūlyti. Be to, dėl ribotų išteklių joms gali būti sunku gauti informacijos, ypač informacijos apie naujas technologijas ir potencialias rinkas. Siekiant palengvinti MVĮ ekonominės veiklos vystymąsi, MVĮ teikiamai tam tikrų kategorijų pagalbai pagal šį reglamentą neturėtų būti taikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti;

(40)

siekiant panaikinti skirtumus, dėl kurių gali būti iškraipyta konkurencija, ir palengvinti MVĮ skirtų įvairių Sąjungos ir nacionalinių iniciatyvų koordinavimą, taip pat siekiant užtikrinti administracinį aiškumą ir teisinį tikrumą, šiame reglamente MVĮ apibrėžtis turėtų būti pagrįsta apibrėžtimi, pateikta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (17);

(41)

siekiant darnos su kaimo plėtros politika ir supaprastinti taisykles remiantis Komisijos patirtimi, įgyta taikant Reglamentą (ES) Nr. 1857/2006 ir Reglamentą (ES) Nr. 800/2008, tikslinga Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo pranešti netaikyti įvairių kategorijų pagalbai MVĮ, vykdančioms pirminės žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos veiklą;

(42)

tų kategorijų pagalba turėtų, visų pirma, apimti pagalbą investicijoms (į materialųjį ar nematerialųjį turtą arba ūkio pastatų perkėlimą), verslo pradžios ir verslo galimybių kūrimo pagalbą (pvz., pagalbą jauniesiems ūkininkams ir smulkiems ūkiams), pagalbą gamintojų grupėms ir pagalbą naujiems kokybės sistemų dalyviams, pagalbą verslo plėtrai (pvz., pagalbą žinių perdavimo ir informavimo veiklai), konsultavimo paslaugų teikimo pagalbą, pagalbą pardavimo skatinimo veiklai, pavadavimo ūkyje pagalbą, rizikos ir krizių valdymo pagalbą (pvz., nuostolių, patirtų dėl nepalankių klimato reiškinių, kurie gali būti prilyginami gaivalinėms nelaimėms, kompensavimo pagalbą), pagalbą, kurios lėšomis kompensuojama gyvūnų ligų ir augalų kenkėjų prevencija, kontrolė ir likvidavimas ar išnaikinimas, draudimo įmokų mokėjimo pagalbą, taip pat pagalbą gyvulininkystės sektoriui, kuria siekiama bendrų visuomenei naudingų tikslų, pvz., išsaugoti genetinę kokybę ir apsaugoti gyvūnų ir visuomenės sveikatą. Tokia pagalba visų pirma turėtų būti siekiama stiprinti viso žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir gyvybingumą;

(43)

be to, kaimo vietovėse veiklą vykdančioms MVĮ teikiamos pagalbos priemonėms pagal šį reglamentą taip pat turėtų būti netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti kaimo plėtros priemonių, bendrai finansuojamų EŽŪFKP lėšomis, ir priemonių, finansuojamų iš papildomų nacionalinių išteklių, darną, šiame reglamente nustatytos taisyklės turėtų kuo labiau derėti su Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose bei įgyvendinimo aktuose nustatytomis taisyklėmis;

(44)

kitų kategorijų pagalbai, pvz., pagalbai žemės ir miškų ūkio moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, gaivalinės nelaimės žemės ūkio sektoriui padarytos žalos likvidavimo pagalbai, pagalbai žemės ūkio valdose esančio kultūros ar gamtos paveldo išsaugojimo investicijoms ir pagalbai miškų ūkio sektoriui, skiriamai tiek MVĮ, tiek didelėms įmonėms, turėtų būti netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti. Visų pirma, teikiant pagalbą miškų ūkio sektoriui ir siekiant užtikrinti EŽŪFKP lėšomis bendrai finansuojamų kaimo plėtros priemonių ir priemonių, finansuojamų iš papildomų nacionalinių išteklių, arba priemonių, finansuojamų tik valstybės pagalbos lėšomis, darną, šiame reglamente nustatytos taisyklės turėtų kuo labiau derėti su Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 ir deleguotuosiuose bei įgyvendinimo aktuose nustatytomis taisyklėmis;

(45)

pagalbai, skiriamai pirminės žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos veiklą vykdančioms MVĮ, pagalbai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, pagalbai miškų ūkio sektoriui arba pagalbai kaimo vietovėse į Sutarties 42 straipsnio taikymo sritį nepatenkančią veiklą vykdančioms MVĮ taip pat gali būti netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, laikantis Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014] nustatytų sąlygų. Jei valstybės narės mano, kad taip yra tikslingiau, jos gali pasinaudoti kita galimybe — skirti pirmiau nurodytų kategorijų pagalbą laikydamosi Reglamente (ES) Nr. 651/2014] nustatytų sąlygų. Visų pirma, valstybės narės gali nuspręsti regioninę pagalbą veiklai skirti pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą vykdančioms MVĮ, siekdamos kompensuoti papildomas išlaidas (išskyrus transporto išlaidas atokiausiuose regionuose), MVĮ skirtą konsultavimo pagalbą, rizikos finansavimo pagalbą, MVĮ skirtą pagalbą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, MVĮ skirtą pagalbą inovacijoms, pagalbą aplinkos apsaugai, mokymo pagalbą ir pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims pagal Reglamente (ES) Nr. 651/2014] nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant paaiškinti šio reglamento ir Reglamento (ES) Nr. 651/2014] taikymo sričių sąsają, reikėtų pažymėti, kad šiuose dviejuose reglamentuose nustatyti tikslai, pagalbos kategorijos ir pagalbos sąlygos skiriasi, nors jie gali būti skirti to paties tipo pagalbos gavėjams;

(46)

siekiant pagerinti žemės ūkio veiklą vykdančių MVĮ ekonominės veiklos ir aplinkosaugos rezultatus ir našumą, sukurti žemės ūkio plėtrai reikalingą infrastruktūrą ir remti nerentabilias investicijas, kurios būtinos siekiant aplinkosaugos tikslų, pagalba turėtų būti skiriama investicijoms į materialųjį ar nematerialųjį turtą, kurios padeda siekti šių tikslų. Tokios investicijos turėtų atitikti Sąjungos ir atitinkamų valstybių narių nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus. Be to, pagalba investicijoms, kurių poveikio aplinkai vertinimą reikia atlikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES (18), turėtų būti teikiama su sąlyga, kad toks vertinimas atliktas ir sutikimas dėl atitinkamo investicinio projekto veiklos vykdymo gautas iki dienos, kurią buvo suteikta individuali pagalba;

(47)

dėl rizikos, kad tikslinė pagalba investicijoms pirminės žemės ūkio gamybos sektoriuje gali iškraipyti konkurenciją, pagalba investicijoms, kuriai pagal šį reglamentą netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, neturėtų būti skiriama tik už konkretų žemės ūkio produktą. Ši sąlyga neturėtų kliudyti valstybei narei tam tikros pagalbos neskirti už kai kuriuos žemės ūkio produktus, ypač jei nėra įprastų tų produktų prekybos rinkų. Be to, pagalba tam tikrų rūšių investicijoms neturėtų per se būti laikoma pagalba, kuriai pagal šį reglamentą galima netaikyti Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo pranešti;

(48)

siekiant užtikrinti tinkamą kuo mažesnio konkurencijos iškraipymo ir veiksmingo energijos bei išteklių naudojimo skatinimo pusiausvyrą, šiame reglamente turėtų būti numatyta, kad investicijų į žemės ūkio valdas, susijusias su pirmine žemės ūkio gamyba, atveju pagalba turėtų būti skiriama tik investicijoms, susijusioms su biodegalų arba energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba ūkyje, ir tik jei tokia gamyba neviršija to ūkio vidutinio metinio sunaudojamų degalų arba energijos kiekio; Biodegalų gamybos pagalbai šis reglamentas turėtų būti taikomas tik jeigu ji teikiama tvariems biodegalams gaminti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (EB) 2009/28/EB (19);

(49)

siekiant paskatinti perėjimą prie pažangesnių biodegalų rūšių, kaip numatyta horizontaliosiose aplinkos apsaugos ir energetikos sričių valstybės pagalbos taisyklėse, pagalba su žemės ūkio produktų perdirbimu susijusioms investicijoms pagal šį reglamentą neturėtų būti skiriama maistinės kilmės biodegalams gaminti;

(50)

kad jaunieji ūkininkai būtų skatinami įsikurti, o potencialiai ekonomiškai perspektyvūs smulkieji ūkiai — plėstis, ir jiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos, Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo pranešti tikslinga netaikyti veiklos pradžios pagalbai. Siekiant užtikrinti naujos žemės ūkio veiklos gyvybingumą, pagalba turėtų būti teikiama tik tada, kai pateikiamas verslo planas. Veiklos pradžios pagalba turėtų būti skiriama tik pradiniu įmonės egzistavimo laikotarpiu ir neturėtų tapti pagalba veiklai;

(51)

kad žemės ūkio sektoriaus subjektai galėtų įveikti dėl didėjančios konkurencijos ir galutinės grandies rinkų konsolidavimo kylančius sunkumus, susijusius su prekyba žemės ūkio produktais, įskaitant prekybą vietos rinkose, reikėtų skatinti steigti gamintojų grupes ir organizacijas. Todėl Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo pranešti tikslinga netaikyti gamintojų grupių ir organizacijų veiklos pradžios pagalbai. Tokia pagalba turėtų būti teikiama tik gamintojų grupėms ir organizacijoms, kurias galima laikyti MVĮ. Siekiant užtikrinti, kad gamintojų grupė ir organizacija taptų ekonomiškai perspektyviu ūkio subjektu, turėtų būti nustatyta sąlyga, kad valstybės narės oficialiai pripažįsta gamintojų grupę tik šiai pateikus verslo planą. Kad nebūtų teikiama pagalba veiklai ir būtų išlaikytas skatinamasis poveikis, tokia pagalba turėtų būti teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus;

(52)

siekiant didesnių rinkos galimybių ir sukurti atitinkamų žemės ūkio produktų pridėtinę vertę, reikėtų skatinti MVĮ dalyvauti Sąjungos arba nacionalinėse kokybės sistemose, todėl pagalbai, kuri teikiama kokybės sistemų dalyviams, neturėtų būti taikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti. Kadangi įsitraukiant į tokią kokybės sistemą ir ankstyvaisiais dalyvavimo joje metais MVĮ tenka papildomų su dalyvavimu susijusių išlaidų bei įpareigojimų, kurie yra nevisiškai kompensuojami rinkos, tiesioginė pagalba turėtų būti skiriama tik naujiems dalyviams ne ilgiau kaip penkerius metus. Be to, pagalba, kurią sudaro subsidijuojamos paslaugos, turėtų būti kompensuojamos pagal kokybės sistemas taikomų privalomų kontrolės priemonių išlaidos, rinkos mokslinių tyrimų išlaidos arba Sąjungos kokybės sistemos pripažinimo paraiškos parengimo išlaidos;

(53)

kad MVĮ taptų konkurencingesnės, veiksmingiau naudotų išteklius, pagerėtų jų aplinkosaugos, tvaraus valdymo ir bendrieji veiklos rezultatai, Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo pranešti tikslinga netaikyti žinių perdavimo ir informavimo, ūkio konsultavimo paslaugų teikimo bei pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimo pagalbai;

(54)

pagrindinė tvaraus ir konkurencingo žemės ūkio sektoriaus funkcionavimo priemonė — geras rizikos ir krizių valdymas. Pirminiai žemės ūkio gamintojai susiduria su tam tikra gamtos ir klimato reiškinių keliama rizika, pavojais sveikatai ir krizėmis. Todėl rizikos bei krizių valdymo pagalba ir pagalba gyvulininkystės sektoriui turėtų būti teikiama tik pirminę žemės ūkio produktų gamybą vykdančioms MVĮ. Valstybės pagalba, kuria kompensuojami dėl nepalankių klimato reiškinių, kurie gali būti prilyginami gaivalinėms nelaimėms, patirti nuostoliai, pagalba kovai su gyvūnų ligomis bei augalų kenkėjais ir draudimo įmokų mokėjimo pagalba turėtų būti siekiama tik padėti pagalbos gavėjams, kurie susiduria su tam tikrais sunkumais, nors ir ėmėsi pagrįstų tokios rizikos mažinimo pastangų. Valstybės pagalba neturėtų skatinti jos gavėjų be reikalo rizikuoti. Pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą vykdančios MVĮ turėtų pačios atsakyti už neapgalvoto gamybos metodų ar produktų pasirinkimo pasekmes;

(55)

Komisija daugeliu atvejų Sutarties 107 ir 108 straipsnius taikė pagalbai, kuria siekiama išsaugoti gamtos ir kultūros paveldą, visų pirma pagal Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gaires ir Reglamentą (EB) Nr. 1857/2006. MVĮ skirtai pagalbai investicijoms, kuriomis siekiama išsaugoti tradicinius kraštovaizdžius ir pastatus, 2007–2013 m. pagal Reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 buvo netaikomas reikalavimas pranešti, o didelėms įmonėms skirtai pagalbai investicijoms, kuriomis siekiama išsaugoti tradicinius kraštovaizdžius ir pastatus, reikalavimas pranešti buvo taikomas ir patvirtintas Komisijos pagal Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gaires. Tuo laikotarpiu Komisija įvertino daugiau kaip 87-ias pagalbos investicijoms, skirtos žemės ūkio valdoje esantiems tradiciniams kraštovaizdžiams ir pastatams išsaugoti, priemones. Paveldo išsaugojimo projektai, net tada, kai juos įgyvendina didelės įmonės, paprastai nesukelia jokio didelio konkurencijos iškraipymo. Todėl reikėtų, kad ir gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimo pagalbos atveju Komisija pasinaudotų įgaliojimais, jai suteiktais Reglamentu (EB) Nr. 994/98;

(56)

kad pagal šį reglamentą reikalavimas pranešti nebūtų taikomas kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo pagalbai, tokia pagalba turėtų būti skiriama investicijoms į materialųjį turtą arba į kapitalinius darbus, kuriais siekiama išsaugoti kultūros ar gamtos paveldą. Kultūros ar gamtos paveldas turėtų būti pagalbos gavėjo žemės ūkio valdoje ir turėtų būti oficialiai tokiu pripažintas valstybės narės kompetentingos institucijos. Atsižvelgiant į šiai pagalbai taikomą pranešimo ribą — 500 000 EUR vienam šiame reglamente numatytam investiciniam projektui, kuris pagal 2014–2020 m. valstybės pagalbos žemės ir miškų ūkio sektoriams bei kaimo vietovėms Europos Sąjungos gaires laikomas nedidelio masto infrastruktūra, tikslinga pagal šį reglamentą nustatyti pagalbos intensyvumą, kuris siektų iki 100 % finansuoti tinkamų išlaidų;

(57)

tuo atveju, kai gaivalinės nelaimės sukelia ekstremalias situacijas, pagalbą skiriančios institucijos turi nedelsdamos imtis veiksmų. Todėl svarbu užtikrinti, kad būtų skubiai įgyvendinamos numatytos pagalbos priemonės. Priimdama daugelį sprendimų dėl žemės ūkiui gaivalinių nelaimių padarytos žalos kompensavimo Komisija taikė Sutarties 107 ir 108 straipsnius. Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairėse jau numatyta galimybė leisti taikyti pagalbos schemas, kuriomis siekiama kompensuoti gaivalinių nelaimių padarytą žalą. Taikydama Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gaires, 2007–2012 m. Komisija patvirtino daugiau kaip 25-ias žemės ūkio sektoriui gaivalinių nelaimių padarytos žalos kompensavimo pagalbos priemones. Komisijos patirtis rodo, kad norint, jog tokios pagalbos priemonės būtų veiksmingos, jas reikia įgyvendinti skubiai. Todėl būtina supaprastinti pranešimo apie tokias pagalbos priemones tvarką. Be to, šių priemonių kompensuojamasis pobūdis ir aiškūs suderinamumo su vidaus rinka kriterijai turėtų apsaugoti nuo didelio konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje. Todėl reikėtų, kad įgaliojimais, suteiktais Reglamentu (EB) Nr. 994/98, Komisija pasinaudotų ir pagalbos, kuria siekiama kompensuoti gaivalinių nelaimių žemės ūkio sektoriui padarytą žalą, atveju;

(58)

todėl gaivalinių nelaimių padarytos žalos kompensavimo pagalba turėtų būti teikiama viso žemės ūkio sektoriaus įmonėms — tiek MVĮ, tiek didelėms įmonėms. Sąlygų, kuriomis reikalavimas pranešti netaikomas pagalbai, kuria siekiama kompensuoti gaivalinių nelaimių padarytą žalą, taikymo tvarka jau yra nusistovėjusi ir susijusi su oficialiu valstybių narių institucijų pripažinimu, kad tam tikras įvykis yra gaivalinės nelaimės pobūdžio, ir su tiesioginiu gaivalinės nelaimės ir gavėjo patirtos žalos priežastiniu ryšiu; tos sąlygos turėtų būti tokios, kad būtų išvengta per didelės kompensacijos. Visų pirma, valstybės narės turėtų vengti per didelės kompensacijos, kurią gavėjai galėtų gauti sumuodami tokią pagalbą su kitomis kompensacijomis, įskaitant išmokas pagal draudimo sistemą;

(59)

pagalba moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai gali prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo ir didinti konkurencingumą. Remiantis Komisijos patirtimi, įgyta pagalbai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai žemės ir miškų ūkio sektoriuose taikant Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gaires, Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą (20) ir Reglamentą (EB) Nr. 800/2008, būtų tikslinga Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo pranešti netaikyti šiame reglamente nustatytas sąlygas atitinkančiai pagalbai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Kadangi, svarbus bendros svarbos tikslas yra skatinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, šiuo reglamentu turėtų būti reikalaujama, kad mokslinių tyrimų projektas būtų naudingas visoms įmonėms, vykdančioms veiklą tam tikrame žemės ar miškų ūkio sektoriuje ar jo dalyje. Informacija apie mokslinių tyrimų projektą ir jo rezultatus turėtų būti viešai skelbiama internete. Be to, suinteresuotosioms įmonėms turėtų būti sudarytos sąlygos nemokamai susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais;

(60)

miškų ūkis yra neatsiejama kaimo plėtros dalis. Priimdama daugelį sprendimų, visų pirma priimamų pagal Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gaires, Komisija miškų ūkio sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms taikė Sutarties 107 ir 108 straipsnius. 2007–2012 m. Komisija pagal tas gaires patvirtino 140 pagalbos miškų ūkio sektoriui priemonių. Atsižvelgiant į didelę Komisijos patirtį taikant tas gaires miškų ūkio sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms ir siekiant supaprastinti procedūras, tačiau kartu užtikrinti veiksmingą priežiūrą bei Komisijos vykdomą stebėseną, reikėtų, kad ir pagalbos miškų ūkio sektoriui atveju Komisija pasinaudotų įgaliojimais, jai suteiktais Reglamentu (EB) Nr. 994/98. Komisijos patirtis rodo, kad pagalba, skirta kaimo plėtros programose numatytoms miškų ūkio sektoriaus priemonėms įgyvendinti, bendrai finansuojama EŽŪFKP lėšomis arba teikiama kaip papildomas tokių bendrai finansuojamų priemonių nacionalinis finansavimas, labai neiškreipia konkurencijos vidaus rinkoje. Be to, žinių perdavimo miškų ūkio sektoriuje pagalba ir miškų ūkio sektoriaus konsultavimo paslaugų teikimo pagalba labai neiškraipo konkurencijos vidaus rinkoje net jei ji teikiama ne pagal kaimo plėtros programas. Šiame reglamente turėtų būti apibrėžtos aiškios tokių priemonių suderinamumo su vidaus rinka sąlygos. Tos sąlygos turėtų kuo labiau atitikti Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose bei įgyvendinimo aktuose nustatytas taisykles;

(61)

šių kategorijų pagalba turėtų, visų pirma, apimti miško veisimo ir miškų plotų kūrimo pagalbą, agrarinės miškininkystės sistemų diegimo pagalbą, miškų gaisrų prevencijos ir gaisrų, gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, augalų kenkėjų arba katastrofinių įvykių pažeistų miškų atkūrimo pagalbą, pagalbą investicijoms, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė, išlaidų, patiriamų dėl sunkumų, susijusių su ”Natura 2000” miško plotais, apibrėžtais Tarybos direktyvos 92/43/EEB (21) 3 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB (22) 3 straipsnyje, kompensavimo pagalbą, miškų aplinkosaugos ir klimato srities paslaugų teikimo ir miškų išsaugojimo pagalbą, žinių perdavimo ir informavimo pagalbą, konsultavimo paslaugų teikimo pagalbą, pagalbą investicijoms į infrastruktūrą ir pagalbą investicijoms į miškų ūkio technologijas ir į miškų ūkio produktų perdirbimą, kaupimą bei prekybą. Skiriant pagalbą miškų ūkio sektoriui turėtų būti vengiama konkurencijos iškraipymo, o pagalbos poveikis rinkai turėtų būti neutralus;

(62)

siekiant darnos su Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir supaprastinti taisykles, pagal kurias patvirtinama, kad nacionalinių kaimo plėtros programų bendrai finansuojama dalis ir papildomas finansavimas yra valstybės pagalba, miškų ūkio sektoriui skirtos pagalbos, kuriai pagal šį reglamentą netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas pranešti, priemonės turėtų būti identiškos pagrindinėms kaimo plėtros priemonėms, o pagalba, kuriai netaikomas reikalavimas pranešti, turėtų būti skiriama tik pagal atitinkamos valstybės narės kaimo plėtros programą ir ją atitikti; Tačiau pagalbos intensyvumas ir tinkamos finansuoti išlaidos taip pat turėtų atitikti bendruosius Sąjungos valstybės pagalbos principus ir žemės ūkio sektoriui taikomas valstybės pagalbos taisykles. Todėl tokioms išlaidoms kaip apyvartinis kapitalas, kuris papildo naujas investicijas ir yra su jomis susijęs, kompensuoti neturėtų būti skiriama pagalba pagal šį reglamentą. Remiantis atitinkamomis Komisijos patvirtintomis kaimo plėtros programomis, į miškų ūkio priemones įtraukta investavimo veikla taip pat galėtų apimti vienkartines miškų ūkio operacijas, kurių reikia investicijoms parengti, jei tai galima pagal atitinkamos kaimo plėtros nuostatos tikslą. Žinių perdavimo pagalbą, konsultavimo paslaugų teikimo pagalbą ir miškų ūkio paskirties žemės konsolidavimo pagalbą turėtų būti įmanoma skirti neatsižvelgiant į tai, ar tokia pagalba yra įtraukta į nacionalinę kaimo plėtros programą;

(63)

siekiant skatinti kaimo vietovių ir, visų pirma, MVĮ, kurios yra Sąjungos kaimo ekonomikos varomoji jėga, plėtrą ir gerinti jų konkurencingumą, būtina įvairinti ekonomiką ir kurti naują ekonominę veiklą. Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 numatytos priemonės, skirtos remti ne žemės ūkio verslo plėtrą kaimo vietovėse, kuriomis siekiama skatinti užimtumą, kurti kokybiškas darbo vietas kaimo vietovėse, išlaikyti jau esamas darbo vietas, mažinti sezoninius užimtumo svyravimus, vystyti su žemės ūkiu nesusijusius ne žemės ūkio sektorius ir maisto produktų perdirbimą, kartu skatinant verslo integraciją ir vietos sektorių sąsajas;

(64)

siekiant darnos su Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir supaprastinti taisykles, pagal kurias patvirtinama, kad kaimo plėtros programų bendrai finansuojama dalis ir papildomas nacionalinis finansavimas yra valstybės pagalba, Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo pranešti pagal šį reglamentą reikėtų netaikyti įvairių kategorijų pagalbai, kuri teikiama kaimo vietovėse veiklą vykdančioms MVĮ. Šių kategorijų pagalba turėtų, visų pirma, apimti pagalbą su žemės ūkio produktų perdirbimu į ne žemės ūkio produktus susijusioms investicijoms arba pagalbą medvilnės gamybai, ne žemės ūkio verslo pradžios pagalbą, konsultavimo paslaugų teikimo pagalbą, žinių perdavimo ir informavimo pagalbą, pagalbą naujiems medvilnės ir maisto produktų kokybės sistemų dalyviams ir maisto produktų pardavimo skatinimo priemones. Pagalbos priemonės, kurioms pagal šį reglamentą netaikytinas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, turėtų būti identiškos pagrindinėms kaimo plėtros priemonėms, o pagalba, kuriai netaikomas reikalavimas pranešti, turėtų būti skiriama tik pagal atitinkamos valstybės narės kaimo plėtros programą ir ją atitikti. Tačiau pagalbos intensyvumas ir tinkamos finansuoti išlaidos taip pat turėtų atitikti bendruosius Sąjungos valstybės pagalbos principus ir horizontaliąsias valstybės pagalbos taisykles. Todėl tokioms išlaidoms kaip apyvartinis kapitalas, kuris papildo naujas investicijas ir yra su jomis susijęs, kompensuoti neturėtų būti skiriama pagalba pagal šį reglamentą;

(65)

reikėtų nurodyti, kad pagalba investicijoms, susijusioms su žemės ūkio produktų perdirbimu į ne žemės ūkio produktus, pagal šį reglamentą neteikiama investicijoms, susijusioms su biodegalų arba energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba, vykdyti. Iš esmės tokioms investicijoms turėtų būti taikomos horizontaliosios aplinkos apsaugos ir energetikos sričių valstybės pagalbos taisyklės;

(66)

tam tikrų kategorijų pagalba, pavyzdžiui: a) pagalba, kuria kompensuojamos rinkos tyrimų veiklos, produkto koncepcijos ir dizaino išlaidos, ir kokybės sistemų pripažinimo paraiškų rengimo pagalba; b) pagalba, kuria kompensuojamos pagal kokybės sistemas taikomų privalomų kontrolės priemonių išlaidos; c) pagalba žinių perdavimo ir informavimo veiklai; d) konsultavimo paslaugų teikimo pagalba; e) pavadavimo ūkyje paslaugų teikimo pagalba; f) pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimo pagalba; g) pagalba, kuria kompensuojamos išlaidos, susijusios su gyvūnų ligų ir augalų kenkėjų prevencija ir likvidavimu, ir h) pagalba gyvulininkystės sektoriui, netiesiogiai teikiama galutiniams pagalbos gavėjams natūra kaip subsidijuojamos paslaugos. Tokiais atvejais pagalba turėtų būti mokama atitinkamos paslaugos teikėjui arba veiklos vykdytojui. Renkantis paslaugų teikėją ar veiklos vykdytoją turėtų būti deramai atsižvelgiama į atitinkamas taikytinas viešųjų pirkimų taisykles, o atrankos procedūra turėtų būti vykdoma laikantis skaidrumo, atvirumo ir nediskriminavimo principų;

(67)

atsižvelgiant į Komisijos patirtį šioje srityje, iš esmės būtina periodiškai persvarstyti valstybės pagalbos politiką. Todėl šio reglamento taikymo laikotarpis turėtų būti ribotas. Taigi tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, įskaitant taisykles dėl pagalbos schemoms, kurioms taikoma išimtis, skirto suderinimo laikotarpio baigiantis šio reglamento galiojimo laikotarpiui. Tokiomis taisyklėmis valstybėms narėms turėtų būti suteikiama laiko prisitaikyti prie galimos būsimos tvarkos,

I SKYRIUS.

II SKYRIUS.

III SKYRIUS.

1 skirsnis.

2 skirsnis.

3 skirsnis.

4 skirsnis.

5 skirsnis.

6 skirsnis.

IV SKYRIUS.

a)

Pagalba labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

b)

pagalbai investicijoms, skirtoms žemės ūkio valdoje esančiam kultūros ir gamtos paveldui išsaugoti;

c)

pagalbai, skirtai žemės ūkio sektoriui gaivalinių nelaimių padarytai žalai kompensuoti;

d)

pagalbai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai žemės ir miškų ūkio sektoriuose;

e)

pagalbai miškų ūkio sektoriui.

a)

pagalbai miškų ūkio sektoriui, kuri nėra bendrai finansuojama EŽŪFKP lėšomis arba teikiama kaip papildomas tokių bendrai finansuojamų priemonių nacionalinis finansavimas, išskyrus 31, 38, 39 ir 43 straipsnius;

b)

pagalbai į Sutarties 42 straipsnio taikymo sritį nepatenkančią veiklą vykdančioms MVĮ, kuri nėra bendrai finansuojama EŽŪFKP lėšomis arba teikiama kaip papildomas tokios bendrai finansuojamos priemonės nacionalinis finansavimas.

a)

pagalbos schemoms, numatytoms šio reglamento 17, 32 ir 33 straipsniuose, 34 straipsnio 5 dalies a–c punktuose ir 35, 40, 41 ir 44 straipsniuose, valstybės pagalbos, jeigu vidutinis metinis valstybės pagalbos biudžetas viršija 150 mln. EUR, po šešių mėnesių nuo jų įsigaliojimo. Per 20 darbo dienų nuo schemos įsigaliojimo įvertinusi valstybės narės praneštą atitinkamą vertinimo planą, Komisija gali nuspręsti, kad šis reglamentas ir toliau taikomas ilgesniam laikotarpiui bet kuriai iš šių pagalbos schemų;

b)

bet kokiems šio straipsnio 4 dalies a punkte nurodytų schemų pakeitimams, išskyrus pakeitimus, kurie negali turėti poveikio pagalbos schemos pagal šį reglamentą suderinamumui ar negali turėti reikšmingo poveikio patvirtinto vertinimo plano turiniui;

c)

pagalbai su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba su kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

d)

pagalbai, kuria remiamas vietinių prekių naudojimas vietoje importuojamų prekių.

a)

pagalbos schemoms, į kurias nėra aiškiai neįtrauktas individualios pagalbos mokėjimas įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriuo pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka;

b)

ad hoc pagalbai įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriuo pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka.

a)

pagalbą, skirtą gaivalinių nelaimių padarytai žalai kompensuoti pagal 30 straipsnį, gyvūnų ligų likvidavimo išlaidų kompensavimo pagalbą pagal 26 straipsnio 8 dalį ir kritusių gyvulių pašalinimo ir sunaikinimo pagalbą pagal 27 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktus;

b)

pagalba toliau nurodytais atvejais, jei dėl nurodyto reiškinio įmonė patyrė tokių nuostolių ar žalos, kad tapo sunkumų patiriančia įmone:

a)

pagalbai, kurios suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui turėti būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba būti iš esmės įsisteigusiu toje valstybėje narėje;

b)

pagalbai, kuri teikiama su sąlyga, kad pagalbos gavėjas naudoja nacionalinėje teritorijoje pagamintas prekes arba nacionalines paslaugas;

c)

pagalbai, kuria ribojamos pagalbos gavėjų galimybės naudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų rezultatus kitose valstybėse narėse.

1)

pagalba — visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti priemonė;

2)

MVĮ arba labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės — I priede nustatytus kriterijus atitinkančios įmonės;

3)

žemės ūkio sektorius — visos įmonės, kurios vykdo pirminę žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos veiklą;

4)

žemės ūkio produktas — Sutarties I priede išvardyti produktai, išskyrus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (23) I priede išvardytus žvejybos ir akvakultūros produktus;

5)

pirminė žemės ūkio produktų gamyba — Sutarties I priede išvardytų dirvožemio ir gyvulininkystės produktų gamyba nesiimant tolesnių veiksmų, kuriais keičiamas tokių produktų pobūdis;

6)

žemės ūkio produktų perdirbimas — bet kokia operacija su žemės ūkio produktu, kurią atlikus taip pat gaunamas žemės ūkio produktas, išskyrus ūkyje vykdomą veiklą, susijusią su pasiruošimu pirmą kartą parduoti gyvūninį arba augalinį produktą;

7)

prekyba žemės ūkio produktais — produktų laikymas arba eksponavimas ketinant parduoti, siūlymas pirkti, tiekimas arba kitoks pateikimas rinkai, išskyrus atvejus, kai pirminis gamintojas produkciją pirmą kartą parduoda perpardavėjams arba perdirbėjams, ir bet kokią produkto paruošimo tokiam pirmam pardavimui veiklą; pardavimas, kai pirminis gamintojas produktus parduoda galutiniams vartotojams, laikomas prekyba, jei prekiaujama atskirose tam skirtose patalpose;

8)

žemės ūkio valda — vienetas, kurį sudaro pirminei žemės ūkio produktų gamybai naudojama žemė, patalpos ir įrenginiai;

9)

gaivalinė nelaimė — žemės drebėjimas, griūtis, nuošliauža, potvynis, viesulas, uraganas, ugnikalnio išsiveržimas ar laukinės augmenijos gaisras;

10)

pagalbos schema — kiekvienas aktas, pagal kurį bendrai ir abstrakčiai akte nurodytoms įmonėms galima teikti individualią pagalbą nereikalaujant kitų įgyvendinimo priemonių, ir kiekvienas aktas, pagal kurį vienai arba kelioms įmonėms gali būti neribotą laiką teikiama su konkrečiu projektu nesusijusi neriboto dydžio pagalba;

11)

vertinimo planas — dokumentas, kuriame nurodoma bent tokia informacija: vertinamos pagalbos schemos tikslai; vertinimo klausimai; rezultatų rodikliai; numatyta vertinimo vykdymo metodika; duomenų rinkimo reikalavimai; pasiūlytas vertinimo laikas, įskaitant galutinės vertinimo ataskaitos pateikimo datą; nepriklausomos įstaigos, vykdančios vertinimą arba jos vykdomai atrankai naudosimų kriterijų aprašymas ir vertinimo viešumo užtikrinimo sąlygos;

12)

individuali pagalba:

13)

ad hoc pagalba — ne pagal pagalbos schemą skirta pagalba;

14)

sunkumų patirianti įmonė — įmonė, kuri susiduria su bent jau viena iš šių aplinkybių:

15)

kritę gyvuliai — gyvuliai, kurie nustačius galutinę diagnozę arba jos nenustačius buvo numarinti eutanazijos būdu arba kurie nugaišo (įskaitant gimusius negyvus ir negimusius gyvulius) ūkyje ar bet kokiuose jo statiniuose arba vežant, bet nebuvo paskersti žmonėms vartoti;

16)

nepalankus klimato reiškinys, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei — nepalankios oro sąlygos, pavyzdžiui, šalna, audra ir kruša, ledėjimas, nepaliaujamas lietus arba didelė sausra, dėl kurių prarandama daugiau kaip 30 % vidutinės produkcijos, apskaičiuotos pagal:

17)

kiti nepalankūs klimato reiškiniai — nepalankios oro sąlygos, neatitinkančios šio reglamento 2 straipsnio 16 dalies sąlygų;

18)

augalų kenkėjas — Tarybos direktyvos 2000/29/EB (25) 2 straipsnio 1 dalies e punkte apibrėžtas ligų sukėlėjas (kenksmingasis organizmas);

19)

katastrofinis įvykis — žmogaus veiklos sukeltas nenumatytas biotinio arba abiotinio pobūdžio įvykis, dėl kurio labai sutrinka miškų struktūros ir taip ilgainiui padaroma didelės ekonominės žalos miškų ūkio sektoriui;

20)

bendrasis subsidijos ekvivalentas — pagalbos suma, jeigu ta pagalba jos gavėjui buvo suteikta kaip dotacija, prieš bet kokį mokesčių ar kitų rinkliavų atskaitymą;

21)

materialusis turtas — su žeme, pastatais, įranga, mašinomis ir įrenginiais susijęs turtas;

22)

nematerialusis turtas — turtas, kuris nėra fizinis ar finansinis, kaip antai patento teisės, licencijos, praktinė patirtis arba kitas intelektinis turtas;

23)

agrarinės miškininkystės sistema — žemėnaudos sistema, pagal kurią toje pačioje žemėje auginami medžiai ir vystomas žemės ūkis;

24)

grąžintinas avansas — paskola projektui, kuri sumokama iš karto arba dalinėmis išmokomis ir kurios grąžinimo sąlygos priklauso nuo projekto rezultatų;

25)

projekto arba veiklos darbų pradžia — su investicija susijusios veiklos ar statybos darbų pradžia arba pirmasis teisiškai privalomas įsipareigojimas užsakyti įrenginius ar paslaugas, arba bet kuris kitas įsipareigojimas, dėl kurio projektas arba veikla tampa neatšaukiami, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis; žemės pirkimas ir parengiamieji darbai, pvz., leidimų gavimas ir galimybių studijų vykdymas, nelaikomi darbų arba veiklos pradžia;

26)

didelės įmonės — įmonės, neatitinkančios I priede nustatytų kriterijų;

27)

fiskalinių teisių perėmimo schema — schema mokesčių lengvatų forma, kuri yra anksčiau galiojusios schemos mokesčių lengvatų forma versija, kuria ta schema keičiama;

28)

pagalbos intensyvumas — bendras pagalbos dydis prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą, išreikštas tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi;

29)

pagalbos suteikimo diena — diena, kurią pagalbos gavėjui pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą suteikiama juridinė teisė gauti pagalbą;

30)

Sąjungos standartas — Sąjungos teisės aktuose nustatytas privalomasis standartas, kuriuo reglamentuojamas lygis (visų pirma, aplinkos, higienos ir gyvūnų gerovės), kurio turi siekti atskiros įmonės; Sąjungos standartais nėra laikomi Sąjungos lygmens standartai ar tikslai, kurie privalomi valstybėms narėms, bet neprivalomi atskiroms įmonėms;

31)

kaimo plėtros programa — kaimo plėtros programa, numatyta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 6 straipsnio 1 dalyje;

32)

negamybinės investicijos — investicijos, dėl kurių labai nedidėja valdos vertė ar pelningumas;

33)

investicijos, kuriomis siekiama atitikties Sąjungos standartui — investicijos, kuriomis, pasibaigus Sąjungos teisės aktuose numatytam pereinamajam laikotarpiui, siekiama atitikties Sąjungos standartui;

34)

jaunasis ūkininkas — asmuo, kuris paraiškos teikimo dieną yra ne vyresnis nei 40 metų, turi pakankamai profesinių įgūdžių bei kompetencijos ir pirmą kartą kuriasi kaip žemės ūkio valdos valdytojas;

35)

atokiausi regionai — Sutarties 349 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyti regionai;

36)

mažosios Egėjo jūros salos — Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 229/2013 (26) 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos mažosios salos;

37)

mažiau išsivystę regionai — regionai, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 % vidutinio ES-27 BVP;

38)

ES-25–25 Europos Sąjungos valstybės narės, kurios buvo Sąjungos valstybės narės 2005 m. gegužės mėn.;

39)

ES-27–27 Europos Sąjungos valstybės narės, kurios buvo Sąjungos valstybės narės 2007 m. sausio mėn.;

40)

kapitaliniai darbai — paties ūkininko arba jo darbuotojų atliekami darbai, kuriais sukuriamas turtas;

41)

maistinės kilmės biodegalai — biodegalai, gaminami iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukraus ir aliejinių augalų, kaip apibrėžta Komisijos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, pasiūlyme (27);

42)

aktyvus ūkininkas — aktyvus ūkininkas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (28) 9 straipsnyje;

43)

gamintojų grupė ir organizacija — grupė ar organizacija, įkurta siekiant:

44)

fiksuotosios dalyvavimo kokybės sistemoje išlaidos — įsitraukimo į remiamą kokybės sistemą ir dalyvavimo joje metinio įnašo išlaidos, įskaitant, jei būtina, patikrų, kurios būtinos atitikčiai tos kokybės sistemos specifikacijoms nustatyti, išlaidas;

45)

konsultacijos — išsamios konsultacijos pagal tą pačią sutartį;

46)

ūkininko namų ūkio narys — fizinis ar juridinis asmuo (išskyrus ūkio darbuotojus) arba tokių asmenų grupė, kad ir koks yra tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteiktas teisinis statusas;

47)

užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE) ir galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) tyrimų išlaidos — visos išlaidos, įskaitant mėginiams imti ir laboratoriniams tyrimams atlikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 (29) X priedo C skyrių būtinų tyrimų komplektų išlaidas ir tuo tikslu būtinų mėginių ėmimo, vežimo, laikymo ir sunaikinimo išlaidas;

48)

ūkinių gyvūnų kilmės knyga — knyga, registras, kartoteka arba duomenų bazė:

49)

saugomas gyvūnas — bet kuris gyvūnas, saugomas Sąjungos arba nacionalinės teisės aktais;

50)

mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacija — bet kokio teisinio statuso (kuris reglamentuojamas viešosios arba privatinės teisės) ir bet kokiu būdu finansuojamas subjektas (pavyzdžiui: universitetai arba mokslinių tyrimų institutai, technologijų perdavimo agentūros, inovacijų tarpininkai, mokslinių tyrimų srities fiziniai arba virtualūs bendradarbiavimo subjektai), kurio pagrindinė paskirtis yra vykdyti nepriklausomus fundamentinius tyrimus, pramoninius tyrimus ar bandomąją taikomąją veiklą arba per rengiamus mokymus, leidžiamus leidinius arba perduodamas žinias plačiai skleisti šios veiklos rezultatus. Jeigu toks subjektas taip pat vykdo ekonominę veiklą, tos ekonominės veiklos finansavimo duomenys, išlaidos ir pajamos į apskaitą turi būti įrašomi atskirai. Įmonės, galinčios daryti įtaką tokio subjekto veiklai, pavyzdžiui, per akcininkus arba narius, negali turėti lengvatinės galimybės naudotis tokio subjekto mokslinių tyrimų pajėgumais arba jo sukurtais rezultatais;

51)

įprastos rinkos sąlygos — sutarties šalių sandorio sąlygos, nesiskiriančios nuo sąlygų, kuriomis sandorį būtų sudariusios nepriklausomos įmonės, kuriose nėra slapto susitarimo elementų. Laikoma, kad sandoriui taikant atvirą, skaidrią ir besąlyginio konkurso procedūrą paisoma įprastų rinkos sąlygų principo;

52)

greitai augantys medžiai — trumpos rotacijos miško medžiai, kurių trumpiausias auginimo laikas iki nukirtimo yra ne mažiau nei 8 metai, o ilgiausias auginimo laikas iki nukirtimo neviršija 20 metų;

53)

trumpos rotacijos želdiniams skirti medžiai — KN kodu 06 02 9041 žymimų ir valstybių narių nustatytinų rūšių medžiai, kuriems priskiriami sumedėję daugiamečiai augalai, šakniastiebiai arba atžalos, likę žemėje po derliaus nuėmimo ir kitą sezoną išleidžiantys naujus daigus, ir kuriems būdingas ilgiausias valstybių narių nustatytinas derliaus ciklas;

54)

sandorio išlaidos — papildomos išlaidos, susijusios su įsipareigojimo įvykdymu, bet tiesiogiai nepriskirtinos to įsipareigojimo įgyvendinimo išlaidoms arba neįtrauktos į išlaidas arba prarastas pajamas, kurios kompensuojamos tiesiogiai; tos išlaidos gali būti apskaičiuotos standartinių išlaidų pagrindu;

55)

kitas žemės valdytojas — žemę valdanti įmonė, išskyrus žemės ūkio sektoriuje veiklą vykdančią įmonę;

56)

žemės ūkio produktų perdirbimas į ne žemės ūkio produktus — su žemės ūkio produktu atliekama operacija, kurią atlikus gaunamas produktas, kuriam netaikomas Sutarties I priedas;

57)

a punkto vietovės — vietovės, taikant Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas nurodytos patvirtintiname 2014 m. liepos 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio regioninės pagalbos žemėlapyje;

58)

c punkto vietovės — vietovės, taikant Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas nurodytos patvirtintiname 2014 m. liepos 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio regioninės pagalbos žemėlapyje;

59)

retai apgyvendintos vietovės — vietovės, kurias tokiomis pripažįsta Komisija savo individualiuose sprendimuose dėl 2014 m. liepos 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio regioninės pagalbos žemėlapių;

60)

NUTS 3 lygmens vietovė — pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 (30) sukurtame bendrame teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriuje nurodytas 3 lygmens regionas;

61)

iš anksto nenustatytos c punkto vietovės — vietovės, kurias, taikydama Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas, valstybė narė savo nuožiūra priskiria prie c punkto vietovių, įrodžiusi, kad šios vietovės atitinka tam tikrus socialinius ir ekonominius kriterijus ir kad jos nurodytos patvirtintame 2014 m. liepos 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio regioninės pagalbos žemėlapyje;

62)

ankstesnės a punkto vietovės — vietovės, nurodytos kaip a punkto vietovės patvirtintiname 2011 m. sausio 1 d.–2014 m. birželio 30 d. laikotarpio regioninės pagalbos žemėlapyje;

63)

maisto produktai — Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (31) I priede nurodyti maisto produktai, kurie nėra žemės ūkio produktai.

a)

pagalba investicijoms į materialųjį ar nematerialųjį turtą su pirmine žemės ūkio produktų gamyba susijusioje žemės ūkio valdoje, kaip nurodyta 14 straipsnyje, — 500 000 EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

b)

pagalbai su ūkio pastato perkėlimu susijusioms investicijoms, dėl kurių modernizuojami įrenginiai arba padidėja gamybos pajėgumas, kaip nurodyta 16 straipsnio 4 dalyje, — 500 000 EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

c)

pagalba su žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba susijusioms investicijoms, kaip nurodyta 17 straipsnyje, — 7,5 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

d)

pagalba investicijoms, kuriomis siekiama išsaugoti žemės ūkio valdoje esantį kultūros ir gamtos paveldą, kaip nurodyta 29 straipsnyje: 500 000 EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

e)

pagalba moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai žemės ir miškų ūkio sektoriuose, kaip nurodyta 31 straipsnyje, — 7,5 mln. EUR vienam projektui;

f)

miško veisimo ir miško plotų kūrimo pagalba, kaip nurodyta 32 straipsnyje, — 7,5 mln. EUR vienam kūrimo projektui;

g)

agrarinės miškininkystės sistemų diegimo pagalba, kaip nurodyta 33 straipsnyje, — 7,5 mln. EUR vienam agrarinės miškininkystės sistemos diegimo projektui;

h)

pagalba investicijoms, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė, kaip nurodyta 35 straipsnyje, — 7,5 mln. EUR vienam investiciniam projektui;

i)

pagalba investicijoms į infrastruktūrą, susijusią su miškų ūkio sektoriaus plėtra, modernizavimu arba pritaikymu, kaip nurodyta 40 straipsnyje, — 7,5 mln. EUR vienam investiciniam projektui;

j)

pagalba investicijoms į miškų ūkio technologijas ir į miškų ūkio produktų perdirbimą, kaupimą ir prekybą, kaip nurodyta 41 straipsnyje, — 7,5 mln. EUR vienam investiciniam projektui;

k)

pagalba investicijoms, susijusioms su žemės ūkio produktų perdirbimu į ne žemės ūkio produktus arba su medvilnės gamyba, kaip nurodyta 44 straipsnyje, — 7,5 mln. EUR vienam investiciniam projektui.

a)

pagalba, kurią sudaro dotacijos ir palūkanų normų subsidijos;

b)

pagalba, kurią sudaro paskolos, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis pagalbos suteikimo metu rinkoje galiojusiomis orientacinėmis palūkanų normomis;

c)

pagalba, kurią sudaro garantijos:

d)

pagalba, kurią sudaro mokesčių lengvatos, kai priemonėje yra nustatyta viršutinė riba, kuria užtikrinama, kad nebūtų viršijama taikytina riba;

e)

pagalba, kurią sudaro grąžintini avansai, jeigu visa nominali grąžintino avanso suma neviršija pagal šį reglamentą taikytinų ribų arba jeigu, prieš įgyvendinant priemonę, grąžintino avanso bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai.

a)

pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcijos;

b)

pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės.

a)

įmonės pavadinimas ir dydis;

b)

projekto arba veiklos aprašymas, įskaitant jo pradžios ir pabaigos datas;

c)

projekto arba veiklos vykdymo vieta;

d)

tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas;

e)

rūšis (dotacija, paskola, garantija, grąžintinas avansas ar kt.) ir viešojo finansavimo suma, kurios reikia projektui ir (arba) veiklai vykdyti.

a)

dėl pagalbos iš esmės padidėja projekto arba veiklos mastas;

b)

dėl pagalbos iš esmės padidėja visa projektui arba veiklai gavėjo išleista suma;

c)

iš esmės paspartėja atitinkamo projekto arba veiklos užbaigimas;

d)

ad hoc pagalbos investicijoms atveju toks projektas arba veikla nebūtų buvę įgyvendinti atitinkamoje kaimo vietovėje arba nebūtų pakankamai pelningi pagalbos gavėjui atitinkamoje kaimo vietovėje, jeigu pagalba nebūtų buvusi suteikta.

a)

priemone suteikiama teisė į pagalbą pagal objektyvius kriterijus, toliau nepaliekant valstybei narei teisės spręsti savo nuožiūra, ir

b)

priemonė patvirtinta ir galioja prieš pradedant vykdyti su remiamu projektu ar veikla susijusius darbus, išskyrus fiskalinių teisių perėmimo schemų atveju, jeigu veiklai jau buvo taikomos ankstesnės schemos, kurias sudaro mokesčių lengvatos.

a)

žemės konsolidavimo pagalbos schemos, jei tenkinamos 15 straipsnyje arba 43 straipsnyje nustatytos sąlygos ir jei:

b)

pagalba, skirta žemės ūkio produktų pardavimo skatinimo leidiniams, kuriais siekiama didinti plačiosios visuomenės informuotumą apie tuos produktus, leisti, jei ji atitinka 24 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas sąlygas;

c)

pagalba, skirta dėl nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei, patirtiems nuostoliams kompensuoti, jeigu tenkinamos 25 straipsnyje nustatytos sąlygos;

d)

pagalba, skirta gyvūnų ligų likvidavimo ir augalų kenkėjų išnaikinimo išlaidoms ir dėl tų gyvūnų ligų arba augalų kenkėjų patirtiems nuostoliams kompensuoti, jei tenkinamos 26 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatytos sąlygos;

e)

pagalbai, skirtai kritusių gyvulių pašalinimo ir sunaikinimo išlaidoms kompensuoti, jei ji tenkina 27 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose nustatytas sąlygas;

f)

pagalba investicijoms, kuriomis siekiama išsaugoti žemės ūkio valdose esantį kultūros ir gamtos paveldą, kaip nurodyta 29 straipsnyje;

g)

gaivalinių nelaimių padarytos žalos kompensavimo pagalba, jei tenkinamos 30 straipsnyje nustatytos sąlygos;

h)

pagalba moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai žemės ir miškų ūkio sektoriuose, jei tenkinamos 31 straipsnyje nustatytos sąlygos;

i)

gaisrų, gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, augalų kenkėjų, gyvūnų ligų, katastrofinių įvykių ir klimato kaitos sukeltų įvykių miškams padarytos žalos likvidavimo pagalba pagal 34 straipsnio 5 dalies d punktą, jei tenkinamos 34 straipsnyje nustatytos sąlygos.

a)

bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;

b)

bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jei taip susumavus neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, pagal šį reglamentą taikoma tai pagalbai.

a)

1 dalyje nurodyta informacijos santrauka arba prieigos prie jos saitas;

b)

visas kiekvienos 1 dalyje nurodytos pagalbos priemonės tekstas, įskaitant jo pakeitimus, arba prieigos prie viso teksto saitas;

c)

šio reglamento III priede nurodyta informacija apie kiekvieną individualios pagalbos skyrimo atvejį, kuriuo:

a)

0,06–0,5 — tik pirminės žemės ūkio produktų gamybos atveju;

b)

0,5–1,

c)

1–2,

d)

2–5,

e)

5–10,

f)

10–30 ir

g)

30 ir daugiau.

a)

1 dalyje nurodytą informacijos santrauką;

b)

prieigos prie visų valstybių narių valstybės pagalbos svetainių, nurodytų 2 dalyje, saitą.

a)

gyvūnų ligomis ar augalų kenkėjais, kaip nurodyta 26 straipsnyje;

b)

meteorologinė informacija apie klimato reiškinių, kurie gali būti prilyginami gaivalinėms nelaimėms, kaip nurodyta 25 straipsnyje, arba gaivalinių nelaimių žemės ūkio sektoriuje, kaip nurodyta 30 straipsnyje, tipą, laiką, santykinį stiprumą ir vietą.

a)

gerinti bendrus žemės ūkio valdos veiklos rezultatus ir tvarumą, visų pirma, mažinant gamybos sąnaudas arba gerinant ir perorientuojant gamybą;

b)

gerinti natūralią aplinką, higienos sąlygas arba gyvūnų gerovės standartus, su sąlyga, kad susijusiomis investicijomis laikomasi griežtesnių standartų nei galiojantieji ES standartai;

c)

sukurti ir gerinti su žemės ūkio plėtra, pritaikymu ir modernizavimu susijusią infrastruktūrą, įskaitant prieigą prie ūkio žemės, žemės konsolidavimą ir gerinimą, energijos ir vandens tiekimą ir taupymą;

d)

įgyvendinti su agrarine aplinkosauga ir klimato kaita susijusius tikslus, įskaitant rūšių ir buveinių biologinės įvairovės išsaugojimo būklę, taip pat gerinti ”Natura 2000” vietovės arba kitos didelės gamtinės vertės vietovės, nustatytos valstybių narių nacionalinėse arba regioninėse kaimo plėtros programose, visuomeninę vertę, jei tokios investicijos yra negamybinės;

e)

atkurti dėl gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, kurie gali būti prilyginami gaivalinėms nelaimėms, gyvūnų ligų ir augalų kenkėjų prarastą gamybos potencialą ir siekti išvengti tų įvykių daromos žalos.

a)

nekilnojamojo turto statybos, įsigijimo (įskaitant išperkamąją nuomą) arba atnaujinimo išlaidos; su žeme susijusios išlaidos gali būti tinkamos finansuoti tik jei jos neviršija 10 % visų tinkamų finansuoti atitinkamo veiksmo išlaidų;

b)

mašinų ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės;

c)

bendrosios išlaidos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pvz., atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, mokesčiai, susiję su konsultacijomis, kaip siekti aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo, įskaitant galimybių studijas; išlaidos galimybių studijoms tinkamos finansuoti net ir tuo atveju, jei remiantis jų rezultatais nėra patiriama išlaidų pagal a ir b punktus;

d)

kompiuterių programinės įrangos įsigijimo ar kūrimo ir patentų, licencijų, autorių teisių ir prekių ženklų įsigijimo išlaidos;

e)

negamybinių investicijų, susijusių su 3 dalies d punkte nurodytais tikslais, išlaidos;

f)

su drėkinimu susijusių investicijų išlaidos, atitinkančios šias sąlygas:

Tačiau, taikant f punktą, pagalba pagal šį straipsnį neskiriama vykdyti investicijoms, darančioms poveikį požeminiams arba paviršiniams vandens telkiniams, kurių būklė, nurodyta susijusiame upės baseino valdymo plane, yra prastesnė už gerą dėl priežasčių, susijusių su vandens kiekiu, taip pat investicijos, dėl kurių padidėja grynasis drėkinamas plotas, darančios poveikį atitinkamam požeminiam arba paviršiniam vandens telkiniui.

Šios dalies f punkto i ir ii papunkčių sąlygos netaikomos investicijoms į esamą įrenginį, kurios daro poveikį tik energijos vartojimo efektyvumui, arba investicijoms į tvenkinio įrengimą, arba investicijoms į apytakinio vandens panaudojimą, nedarančioms poveikio požeminio ar paviršinio vandens telkiniui;

g)

jei investicijomis siekiama atkurti žemės ūkio gamybos potencialą, kuris buvo prarastas dėl gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, kurie gali būti prilyginami gaivalinėms nelaimėms, gyvūnų ligų arba augalų kenkėjų, tinkamos finansuoti išlaidos gali apimti žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimo iki tokio lygio, koks jis buvo prieš įvykstant tiems įvykiams, išlaidas;

h)

jei investicijomis siekiama išvengti gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, kurie gali būti prilyginam gaivalinėms nelaimėms, gyvūnų ligų arba augalų kenkėjų daromos žalos, tinkamos finansuoti išlaidos gali apimti specialių prevencinių veiksmų išlaidas.

a)

gamybos teisėms, teisėms į išmokas ir vienmečiams augalams įsigyti;

b)

vienmečiams augalams sodinti;

c)

drenažo darbams;

d)

investicijoms, kuriomis siekiama atitikties Sąjungos standartams, vykdyti, išskyrus pagalbą, suteiktą jauniesiems ūkininkams per 24 mėnesius nuo jų įsikūrimo dienos;

e)

gyvūnams įsigyti, išskyrus pagalbą investicijoms, teikiamą pagal 3 dalies e punktą.

a)

75 % tinkamų finansuoti išlaidų atokiausiuose regionuose;

b)

75 % tinkamų finansuoti išlaidų mažosiose Egėjo jūros salose;

c)

50 % tinkamų finansuoti išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir visuose regionuose, kuriuose BVP vienam gyventojui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažesnis kaip 75 % ES-25 valstybių vidurkio ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kuriuose BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75 % BVP vidurkio ES-27 valstybėse;

d)

40 % tinkamų finansuoti išlaidų kituose regionuose.

a)

jauniesiems ūkininkams arba ūkininkams, kurie įsikūrė per penkerius metus iki pagalbos paraiškos pateikimo;

b)

vykdyti kolektyvinėms investicijoms (pvz., investicijoms į ūkininkų grupės naudojamas saugyklas arba įrenginius, kuriais naudojantis žemės ūkio produktai ruošiami prekybai), ir integruotiems projektams, apimantiems kelias Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 numatytas priemones, įskaitant projektus, susijusius su gamintojų organizacijų susijungimu;

c)

vykdyti investicijoms vietovėse, kuriose esama gamtinių ir kitų specifinių kliūčių;

d)

vykdyti veiklai, remiamai pagal Europos inovacijų partnerystę (EIP), pvz., investicijoms į naują tvartą, suteikiančioms galimybę išbandyti naują gyvūnų laikymo metodą, kurį sukūrė veiklos grupė, sudaryta iš ūkininkų, mokslininkų ir gyvūnų gerovės nevyriausybinės organizacijos atstovų;

e)

vykdyti investicijoms, kuriomis siekiama gerinti natūralią aplinką, higienos sąlygas arba gyvūnų gerovės standartus, kaip nurodyta 3 dalies b punkte; šiuo atveju padidinta norma, kaip nurodyta šioje dalyje, taikoma tik papildomoms išlaidoms, kurios yra būtinos siekiant aukštesnio nei galiojančiais Sąjungos standartais nustatyto lygio ir kurios nedidina gamybos pajėgumų.

a)

nekilnojamojo turto statybos, įsigijimo (įskaitant išperkamąją nuomą) arba atnaujinimo išlaidos; su žeme susijusios išlaidos gali būti tinkamos finansuoti tik jei jos neviršija 10 % visų tinkamų finansuoti atitinkamo veiksmo išlaidų;

b)

mašinų ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės;

c)

bendrosios išlaidos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pvz., atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, mokesčiai, susiję su konsultacijomis, kaip siekti aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo, įskaitant galimybių studijas; išlaidos galimybių studijoms tinkamos finansuoti net ir tuo atveju, jei remiantis jų rezultatais nėra patiriama išlaidų pagal a ir b punktus;

d)

kompiuterių programinės įrangos įsigijimo ar kūrimo ir patentų, licencijų, autorių teisių, prekių ženklų įsigijimo išlaidos.

a)

75 % tinkamų finansuoti išlaidų atokiausiuose regionuose;

b)

75 % tinkamų finansuoti išlaidų mažosiose Egėjo jūros salose;

c)

50 % tinkamų finansuoti išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir visuose regionuose, kuriuose BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 % ES-25 valstybių vidurkio ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kuriuose BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75 % BVP vidurkio ES-27 valstybėse;

d)

40 % tinkamų finansuoti išlaidų kituose regionuose.

a)

susijusiems su gamintojų organizacijų susijungimu arba

b)

remiamiems pagal EIP.

a)

veiklos pradžios pagalbos, skiriamos jauniesiems ūkininkams, atveju:

b)

veiklos pradžios pagalbos, skiriamos smulkiems ūkiams plėtoti, atveju:

a)

gamintojų organizacijoms (subjektams ar įstaigoms), pvz., bendrovėms ar kooperatyvams, kurių tikslas — vienos ar daugiau žemės ūkio valdų valdymas ir kurios dėl šios priežasties iš esmės yra atskiri gamintojai;

b)

kitoms žemės ūkio asociacijoms, kurios vykdo užduotis, pvz., teikia abipusės paramos, pagalbos ūkiams ir ūkių vadybos paslaugas narių valdose, tačiau nedalyvauja bendrai pritaikant pasiūlą prie rinkos poreikių;

c)

gamintojų grupėms, organizacijoms arba asociacijoms, kurių tikslai yra nesuderinami su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 152 straipsnio 1 dalies c punktu bei 3 dalimi ir 156 straipsniu.

a)

pagalba naujiems kokybės sistemų dalyviams, jei ji atitinka šio straipsnio 2–6 dalyse ir I skyriuje nustatytas sąlygas;

b)

pagalba, skirta privalomų kontrolės priemonių, taikomų pagal kokybės sistemas, kurių pagal Sąjungos ar nacionalinius teisės aktus imasi kompetentinga institucija ar kurių pagal tuos teisės aktus imamasi jos vardu, išlaidoms kompensuoti, jei ji atitinka šio straipsnio 2, 4, 6, 7 bei 8 dalyse ir I skyriuje nustatytas sąlygas;

c)

pagalba, kuria kompensuojamos rinkos tyrimų veiklos, produkto koncepcijos ir dizaino išlaidos, ir kokybės sistemų pripažinimo paraiškų rengimo pagalba, jeigu ji atitinka sąlygas, nustatytas šio straipsnio 2, 6, 7 bei 8 dalyse ir I skyriuje.

a)

kokybės sistemoms, nustatytoms pagal šiuos reglamentus ir nuostatas:

b)

žemės ūkio produktų kokybės sistemos, įskaitant ūkio sertifikavimo sistemas, kurias valstybės narės pripažino atitinkančiomis šiuos kriterijus:

c)

savanoriškos žemės ūkio produktų sertifikavimo sistemos, kurias atitinkama valstybė narė pripažįsta atitinkančiomis Komisijos komunikate ”Sąjungos žemės ūkio produktų savanoriško sertifikavimo sistemų taikymo geriausios patirties gairės” (38) nustatytus reikalavimus.

a)

profesinio mokymo ir įgūdžių įgijimo veiklos, įskaitant mokymo kursus, praktinius seminarus ir patariamąją veiklą, taip pat parodomosios ir informavimo veiklos išlaidos;

b)

dalyvių kelionės, apgyvendinimo bei dienpinigių išlaidos;

c)

pavadavimo paslaugų teikimo, kai nėra dalyvių, išlaidos;

d)

su investicijomis susijusių parodomųjų projektų atveju:

a)

įpareigojimus, atsirandančius dėl teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų arba geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų, numatytų Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 VI antraštinės dalies I skyriuje;

b)

prireikus, klimatui ir aplinkai palankią žemės ūkio praktiką, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 3 skyriuje, ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymą, kaip nurodyta to reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkte;

c)

modernizavimo, konkurencingumo stiprinimo, sektorių integracijos, inovacijų diegimo, orientavimo į rinką, taip pat verslumo skatinimo priemones;

d)

valstybių narių nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo reikalavimus;

e)

valstybių narių nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (39) 55 straipsnio įgyvendinimo reikalavimus, visų pirma atitiktį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB (40) 14 straipsnyje nurodytiems bendriesiems integruotos kenkėjų kontrolės principams;

f)

prireikus su ūkiu susijusius saugos arba darbo saugos standartus;

g)

specialias konsultacijas pirmą kartą įsikuriantiems ūkininkams, įskaitant konsultacijas, kaip siekti aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo.

a)

konkursų, prekybos mugių arba parodų organizavimu ir dalyvavimu juose;

b)

leidiniais, kuriais siekiama geriau informuoti plačiąją visuomenę apie žemės ūkio produktus.

a)

20 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos kokybės sistemos, jei tos nuorodos tiksliai atitinka Sąjungos saugomas nuorodas;

b)

20 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytos kokybės sistemos, jei tos nuorodos yra šalutinės.

a)

dalyvavimo mokesčiai;

b)

kelionės išlaidos ir gyvūnų vežimo išlaidos;

c)

išlaidos leidiniams ir interneto svetainėms, kuriuose skelbiama apie renginį;

d)

parodoms skirtų patalpų bei stendų nuomos ir jų sumontavimo bei išmontavimo išlaidos;

e)

išlaidos simboliniams prizams, jei vienam konkurso nugalėtojui skirto vieno prizo vertė siekia iki 1 000 EUR.

a)

išlaidos spausdintiniams ir elektroniniams leidiniams, interneto svetainėms ir elektroninės žiniasklaidos, radijo ar televizijos programų intarpams, kuriais siekiama pateikti faktinę informaciją apie pagalbos gavėjus iš atitinkamo regiono arba gaminančius atitinkamą produktą, su sąlyga, kad informacija yra neutrali ir kad visiems pagalbos gavėjams suteiktos lygios galimybės būti paminėtiems taip skelbiant informaciją;

b)

išlaidos, patirtos skleidžiant mokslo žinias ir faktinę informaciją apie:

a)

natūra arba

b)

kompensuojant pagalbos gavėjo patirtas faktines išlaidas.

a)

valstybės narės kompetentinga institucija turi būti oficialiai pripažinusi, kad reiškinys yra nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei, pobūdžio ir

b)

yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei, ir įmonės patirtų nuostolių.

a)

pajamų praradimą dėl dalinio ar visiško žemės ūkio produkcijos ir gamybos priemonių sunaikinimo, kaip nurodyta 6 dalyje;

b)

7 dalyje nurodytą materialinę žalą.

a)

sumą, gautą per metus, kuriais įvyko nepalankus klimato reiškinys, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei, arba per kiekvienus kitus metus, kuriais iš dalies arba visiškai sunaikinamos gamybos priemonės, pagamintų žemės ūkio produktų kiekį padauginus iš tais metais gautos vidutinės pardavimo kainos,

iš

b)

sumos, gautos vidutinį metinį žemės ūkio produktų, pagamintų per trejų metų laikotarpį prieš įvykstant nepalankiam klimato reiškiniui, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei, kiekį arba trejų metų vidurkį, apskaičiuotą remiantis penkerių metų laikotarpiu prieš įvykstant nepalankiam klimato reiškiniui, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei, išskyrus didžiausią ir mažiausią registruotas vertes, padauginus iš gautos vidutinės pardavimo kainos.

a)

jei ji susijusi su gyvūnų ligomis arba augalų kenkėjais, nurodytais galiojančiose Sąjungos arba nacionalinėse taisyklėse, nustatytose įstatymais ar kitais teisės aktais, ir

b)

pagal

a)

sveikatos patikrų išlaidos;

b)

analizės, įskaitant diagnostiką in vitro, išlaidos;

c)

tyrimų ir kitų tikrinimo priemonių, įskaitant USE ir GSE tyrimus, išlaidos;

d)

skiepų, vaistų, gyvūnų sveikatos priežiūros medžiagų ir augalų apsaugos produktų įsigijimo, laikymo, naudojimo ir paskirstymo išlaidos;

e)

prevencinio gyvūnų skerdimo ar žudymo visuomenės ir gyvūnų sveikatos tikslais arba gyvūninių produktų ir augalų naikinimo, taip pat patalpų bei įrangos valymo ir dezinfekavimo išlaidos.

a)

gyvūnų ligų atveju — tyrimų ir kitų tikrinimo priemonių, įskaitant USE ir GSE tyrimus, išlaidos;

b)

skiepų, vaistų, gyvūnų sveikatos priežiūros medžiagų ir augalų apsaugos produktų įsigijimo, laikymo, naudojimo ir paskirstymo išlaidos;

c)

gyvūnų skerdimo ar žudymo visuomenės ir gyvūnų sveikatos tikslais bei sunaikinimo ir su jais susijusių produktų arba augalų sunaikinimo, įskaitant žuvusius arba sunaikintus juos paskiepijus ar jiems pritaikius kitas kompetentingų institucijų nustatytas priemones, taip pat patalpų bei įrangos valymo ir dezinfekavimo išlaidos.

a)

rinkos vertę gyvūnų, kurie buvo paskersti, nužudyti ar nugaišo, arba su jais susijusių produktų ar augalų, kurie buvo sunaikinti dėl šių priežasčių:

Ši rinkos vertė nustatoma remiantis gyvūnų, produktų ir augalų verte prieš pat kylant bet kokiam įtarimui apie gyvūnų ligą arba augalų kenkėją arba prieš pat tą įtarimą patvirtinant;

b)

pajamas, prarastas dėl karantino įpareigojimų, sunkumų įsigyjant naujus gyvulius arba persodinant augalus ir privalomos sėjomainos, kurie yra 2 dalies b punkte nurodytos viešosios programos arba priemonės dalis.

a)

oficialiai pripažino gyvūnų ligos protrūkį arba

b)

oficialiai pripažino, kad esama augalų kenkėjų.

a)

7 straipsnio d punkte ir 8 straipsnio b punkte nurodytos dėl gyvūnų ligų arba augalų kenkėjų patirtos išlaidos ir

b)

7 straipsnio e punkte ir 8 straipsnio c punkte nurodytos dėl augalų kenkėjų patirtos išlaidos ir patalpų bei įrangos valymo bei dezinfekavimo išlaidos.

a)

pagalba, kuria padengiama iki 100 % administracinių išlaidų, patirtų parengiant ir tvarkant gyvulių kilmės knygas;

b)

pagalba, kuria padengiama iki 70 % tyrimų, atliktų trečiųjų šalių arba jų vardu, siekiant nustatyti gyvulių genetinę kokybę arba produktyvumą, išlaidų, išskyrus kontrolės, kurią vykdo gyvulių savininkas, ir įprastos pieno kokybės kontrolės išlaidas;

c)

pagalba, kuria padengiama iki 100 % kritusių gyvulių pašalinimo išlaidų ir 75 % tokių kritusių gyvulių sunaikinimo išlaidų, arba lygiaverčio intensyvumo neviršijanti pagalba, skirta padėti ūkininkams mokėti draudimo, kuriuo padengiamos kritusių gyvulių pašalinimo ir sunaikinimo išlaidos, įmokas;

d)

pagalba, kuria padengiama iki 100 % kritusių gyvulių pašalinimo ir sunaikinimo išlaidų, jei ji finansuojama iš mokesčių ar privalomų įnašų, skirtų tokių kritusių gyvulių sunaikinimui finansuoti, jeigu tokie mokesčiai ar įnašai yra taikomi tiesiogiai ir tik mėsos sektoriuje;

e)

pagalba, kuria padengiama 100 % kritusių gyvulių pašalinimo ir sunaikinimo išlaidų, jei nustatytas įpareigojimas atlikti atitinkamų kritusių gyvulių USE tyrimus, arba jei kyla 26 straipsnio 4 dalyje nurodytos gyvūnų ligos protrūkis;

a)

veikia žemesnėje grandyje nei gyvulininkystės sektoriuje veiklą vykdančios įmonės ir

b)

teikia su kritusių gyvulių pašalinimu ir sunaikinimu susijusias paslaugas.

a)

tapti kliūtimi draudimo paslaugų vidaus rinkai veikti;

b)

būti teikiama tik už vienos draudimo bendrovės ar bendrovių grupės draudimo paslaugas;

c)

būti teikiama tik su sąlyga, kad draudimo sutartis būtų pasirašyta su atitinkamoje valstybėje narėje įsteigta bendrove.

a)

gaivalinių nelaimių;

b)

nepalankaus klimato reiškinio, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei, ir kitų nepalankių klimato reiškinių;

c)

gyvūnų ligų ar augalų kenkėjų;

d)

saugomų gyvūnų.

a)

juo turi būti atlyginami tik 3 dalyje nurodyti nuostoliai;

b)

neturi būti reikalaujama tam tikro tipo būsimos žemės ūkio produkcijos ar kiekio ir toks tipas ar kiekis neturi būti nurodomi.

a)

investicijų į materialųjį turtą išlaidas;

b)

išlaidas kapitaliniams darbams.

a)

valstybės narės kompetentinga institucija oficialiai pripažino, kad įvykis yra gaivalinės nelaimės pobūdžio, ir

b)

tarp gaivalinės nelaimės ir įmonės patirtos žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.

a)

materialinę žalą turtui (pvz., pastatams, įrenginiams, mašinoms, atsargoms ir gamybos priemonėms);

b)

pajamas, prarastas dėl dalinio ar visiško žemės ūkio produkcijos ir žemės ūkio gamybos priemonių sunaikinimo.

a)

sumą, gautą per metus, kuriais įvyko gaivalinė nelaimė, arba per kiekvienus kitus metus, kuriais iš dalies arba visiškai sunaikinamos gamybos priemonės, pagamintų žemės ūkio produktų kiekį padauginus iš tais metais gautos vidutinės pardavimo kainos,

iš

b)

sumos, gautos vidutinį metinį žemės ūkio produktų, pagamintų per trejų metų laikotarpį prieš įvykstant gaivalinei nelaimei, kiekį arba trejų metų vidurkį, apskaičiuotą remiantis penkerių metų laikotarpiu prieš įvykstant gaivalinei nelaimei, išskyrus didžiausią ir mažiausią registruotas vertes, padauginus iš gautos vidutinės pardavimo kainos.

a)

faktas, kad remiamas projektas turi būti vykdomas;

b)

remiamo projekto tikslai;

c)

apytikslė rezultatų, kurių tikimasi iš remiamo projekto, skelbimo data;

d)

rezultatų, kurių tikimasi iš remiamo projekto, paskelbimo vieta;

e)

teiginys, kad remiamo projekto rezultatai bus nemokamai prieinami visoms įmonėms, vykdančioms veiklą tam tikrame žemės ir miškų ūkio sektoriuje arba atitinkamoje jo dalyje.

a)

išlaidos personalui — projektui vykdyti įdarbintiems mokslininkams, technikams ir kitiems pagalbiniams darbuotojams;

b)

išlaidos priemonėms ir įrenginiams, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui. Jei šios priemonės ir įrenginiai nenaudojami visą projekto trukmę, tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti;

c)

išlaidos pastatams ir žemei, atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui. Tik tos su pastatais susijusios nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti. Tinkamas finansuoti išlaidas žemei sudaro komercinio sandorio arba faktinės kapitalo sąnaudos;

d)

išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų vien projektui, išlaidos;

e)

papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

nekilnojamojo turto statybos, įsigijimo (įskaitant išperkamąją nuomą) arba atnaujinimo išlaidos; su žeme susijusios išlaidos gali būti tinkamos finansuoti tik jei jos neviršija 10 % visų tinkamų finansuoti atitinkamo veiksmo išlaidų;

b)

mašinų ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės;

c)

bendrosios išlaidos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pvz., atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, mokesčiai, susiję su konsultacijomis, kaip siekti aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo, įskaitant galimybių studijas; išlaidos galimybių studijoms tinkamos finansuoti net ir tuo atveju, jei remiantis jų rezultatais nėra patiriama išlaidų pagal a ir b punktus;

d)

kompiuterių programinės įrangos įsigijimo ar kūrimo ir patentų, licencijų, autorių teisių, prekių ženklų įsigijimo išlaidos;

e)

miškotvarkos planų ar lygiaverčių priemonių rengimo išlaidos.

a)

išlaidos želdiniams ir dauginamajai medžiagai;

b)

sodinimo išlaidos ir išlaidos, tiesiogiai susijusios su sodinimu;

c)

kitų susijusių veiksmų, pvz., sėjinukų laikymo ir apdorojimo būtinomis prevencinėmis ir apsauginėmis medžiagomis, išlaidos;

d)

būtino persodinimo pirmaisiais miško veisimo metais išlaidos.

a)

trumpos rotacijos želdiniams skirtiems medžiams,

b)

Kalėdų eglutėms arba

c)

energijai gaminti skirtiems greitai augantiems medžiams.

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

nekilnojamojo turto statybos, įsigijimo (įskaitant išperkamąją nuomą) arba atnaujinimo išlaidos; su žeme susijusios išlaidos gali būti tinkamos finansuoti tik jei jos neviršija 10 % visų tinkamų finansuoti atitinkamo veiksmo išlaidų;

b)

mašinų ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės;

c)

bendrosios išlaidos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pvz., atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, mokesčiai, susiję su konsultacijomis, kaip siekti aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo, įskaitant galimybių studijas; išlaidos galimybių studijoms tinkamos finansuoti net ir tuo atveju, jei remiantis jų rezultatais nėra patiriama išlaidų pagal a ir b punktus;

d)

kompiuterių programinės įrangos įsigijimo ar kūrimo ir patentų, licencijų, autorių teisių, prekių ženklų įsigijimo išlaidos;

e)

miškotvarkos planų ar lygiaverčių priemonių rengimo išlaidos.

a)

agrarinės miškininkystės sistemos diegimo sodinant medžius išlaidos, įskaitant išlaidas želdiniams, taip pat sėjinukų laikymo ir apdorojimo būtinomis prevencinėmis ir apsauginėmis medžiagomis išlaidas;

b)

agrarinės miškininkystės sistemos diegimo pertvarkant esamus miškus arba kitus miško plotus, išlaidos, įskaitant medžių kirtimo, retinimo bei genėjimo ir apsaugos nuo ganomų gyvūnų išlaidas;

c)

kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su agrarinės miškininkystės sistemos diegimu, pvz., išlaidos galimybių studijoms, diegimo planui, dirvožemio paruošimui ir apsaugai;

d)

išlaidos miškinės gyvulininkystės (visų pirma ganyklų) sistemos laistymo ir apsaugos įrenginiams;

e)

su agrarinės miškininkystės sistemos diegimu susijusio būtino apdorojimo išlaidos, įskaitant laistymo ir genėjimo išlaidas;

f)

persodinimo pirmaisiais metais po agrarinės miškininkystės sistemos įdiegimo išlaidos.

a)

vietos dirvožemio bei klimato sąlygas ir aplinkos sąlygas,

b)

miško augalų rūšis ir

c)

būtinybę užtikrinti tvarų žemės naudojimą žemės ūkio reikmėms.

a)

80 % finansuoti tinkamų investavimo veiksmų išlaidų ir 5–7 dalyse nustatytų diegimo išlaidų, ir

b)

100 % 8 dalyje nurodytos metinės priemokos.

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

apsauginės infrastruktūros kūrimo išlaidos;

b)

gaisrų arba kitų gamtinių pavojų, įskaitant ganomų gyvulių naudojimą, vietos lygmens mažos apimties prevencinės veiklos išlaidos;

c)

miškų gaisrų, kenkėjų ir ligų stebėsenos bei pranešimo apie juos įrenginių diegimo ir gerinimo išlaidos;

d)

dėl miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, kurie gali būti prilyginami gaivalinėms nelaimėms, kitų nepalankių klimato reiškinių, augalų kenkėjų, katastrofinių įvykių ir klimato kaitos sukeltų įvykių sumažėjusio miško potencialo atkūrimo išlaidos.

a)

įvyko miško gaisras, gaivalinė nelaimė, nepalankus klimato reiškinys, kuris gali būti prilyginamas gaivalinei nelaimei, kitas nepalankus klimato reiškinys, užpuolė augalų kenkėjas, įvyko katastrofinis įvykis ir klimato kaitos sukeltas įvykis; ir

b)

dėl šios dalies a punkte nurodyto įvykio, įskaitant pagal Direktyvą 2000/29/EB priimtas priemones, kuriomis siekiama išnaikinti augalų kenkėją arba sustabdyti jo plitimą, bent 20 % sumažėjo atitinkamas miško potencialas.

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

nekilnojamojo turto statybos, įsigijimo (įskaitant išperkamąją nuomą) arba atnaujinimo išlaidos; su žeme susijusios išlaidos gali būti tinkamos finansuoti tik jei jos neviršija 10 % visų tinkamų finansuoti atitinkamo veiksmo išlaidų;

b)

mašinų ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės;

c)

bendrosios išlaidos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pvz., atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, mokesčiai, susiję su konsultacijomis, kaip siekti aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo, įskaitant galimybių studijas; išlaidos galimybių studijoms tinkamos finansuoti net ir tuo atveju, jei remiantis jų rezultatais nėra patiriama išlaidų pagal a ir b punktus;

d)

kompiuterių programinės įrangos įsigijimo ar kūrimo ir patentų, licencijų, autorių teisių, prekių ženklų įsigijimo išlaidos;

e)

miškotvarkos planų ar lygiaverčių dokumentų rengimo išlaidos.

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

pagal Direktyvos 92/43/EEB 3 straipsnį ir Direktyvos 2009/147/EB 3 straipsnį nustatyti ”Natura 2000” miško plotai;

b)

kraštovaizdžio elementai, kuriais prisidedama prie Direktyvos 92/43/EEB 10 straipsnio įgyvendinimo; tie plotai neturi viršyti 5 % tinklui ”Natura 2000” priskirtų plotų, įtrauktų į atitinkamos kaimo plėtros programos teritorinę taikymo sritį.

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

žinių perdavimo arba informavimo veiklos organizavimo ir vykdymo išlaidos;

b)

išlaidos, patirtos vykdant su investicijomis susijusius parodomuosius projektus:

c)

dalyvių kelionės, apgyvendinimo bei dienpinigių išlaidos;

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

galimybę naudotis miško žeme;

b)

žemės konsolidavimą ir gerinimą;

c)

energijos ir vandens tiekimą.

a)

nekilnojamojo turto statybos, įsigijimo (įskaitant išperkamąją nuomą) arba atnaujinimo išlaidos; su žeme susijusios išlaidos gali būti tinkamos finansuoti tik jei jos neviršija 10 % visų tinkamų finansuoti atitinkamo veiksmo išlaidų;

b)

mašinų ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės;

c)

bendrosios išlaidos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pvz., atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, mokesčiai, susiję su konsultacijomis, kaip siekti aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo, įskaitant galimybių studijas; išlaidos galimybių studijoms tinkamos finansuoti net ir tuo atveju, jei remiantis jų rezultatais nėra patiriama išlaidų pagal a ir b punktus;

d)

kompiuterių programinės įrangos įsigijimo ar kūrimo ir patentų, licencijų, autorių teisių, prekių ženklų įsigijimo išlaidos;

e)

miškotvarkos planų ir lygiaverčių dokumentų rengimo išlaidos.

a)

75 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų atokiausiuose regionuose;

b)

75 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų mažosiose Egėjo jūros salose;

c)

50 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir visuose regionuose, kuriuose BVP vienam gyventojui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažesnis kaip 75 % ES-25 valstybių vidurkio ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kuriuose BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75 % BVP vidurkio ES-27 valstybėse;

d)

40 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų kituose regionuose.

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

nekilnojamojo turto statybos, įsigijimo (įskaitant išperkamąją nuomą) arba atnaujinimo išlaidos; su žeme susijusios išlaidos gali būti tinkamos finansuoti tik jei jos neviršija 10 % visų tinkamų finansuoti atitinkamo veiksmo išlaidų;

b)

mašinų ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės;

c)

bendrosios išlaidos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pvz., atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, mokesčiai, susiję su konsultacijomis, kaip siekti aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo, įskaitant galimybių studijas; išlaidos galimybių studijoms tinkamos finansuoti net ir tuo atveju, jei remiantis jų rezultatais nėra patiriama išlaidų pagal a ir b punktus;

d)

kompiuterių programinės įrangos įsigijimo ar kūrimo ir patentų, licencijų, autorių teisių, prekių ženklų įsigijimo išlaidos;

e)

miškotvarkos planų ir lygiaverčių dokumentų rengimo išlaidos.

a)

75 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų atokiausiuose regionuose;

b)

75 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų mažosiose Egėjo jūros salose;

c)

50 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir visuose regionuose, kuriuose BVP vienam gyventojui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažesnis kaip 75 % ES-25 valstybių vidurkio ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kuriuose BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75 % BVP vidurkio ES-27 valstybėse;

d)

40 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų kituose regionuose.

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

tikslinius veiksmus, t. y. veiksmus, kuriais skatinamas miškų ūkio genetinių išteklių išsaugojimas in situ ir ex situ, jų apibūdinimas, rinkimas ir naudojimas, įskaitant šiuo metu in situ saugomų genetinių išteklių (įskaitant miško valdoje saugomą genetinę medžiagą) bei ex situ rinkinių ir duomenų bazių internetinių aprašų sudarymą;

b)

suderintus veiksmus, t. y. veiksmus, kuriais valstybių narių kompetentingos organizacijos skatinamos keistis informacija siekiant išsaugoti, apibūdinti, rinkti ir naudoti Sąjungos miškų ūkio genetinius išteklius;

c)

papildomus veiksmus, t. y. informavimą, informacijos platinimą ir konsultavimo veiklą, kurioje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos ir kitos susijusios suinteresuotosios šalys, mokymo kursus ir techninių ataskaitų rengimą.

a)

privačios miškų ūkio paskirties žemės turėtojams, kurie yra MVĮ, ir

b)

tik teisinėms ir administracinėms išlaidoms (įskaitant tyrimų išlaidas) kompensuoti, ir

c)

iki 100 % patirtų faktinių išlaidų.

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

nekilnojamojo turto statybos, įsigijimo (įskaitant išperkamąją nuomą) arba atnaujinimo išlaidos; su žeme susijusios išlaidos gali būti tinkamos finansuoti tik jei jos neviršija 10 % visų tinkamų finansuoti atitinkamo veiksmo išlaidų;

b)

mašinų ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės;

c)

bendrosios išlaidos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pvz., atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, mokesčiai, susiję su konsultacijomis, kaip siekti aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo, įskaitant galimybių studijas; išlaidos galimybių studijoms tinkamos finansuoti net ir tuo atveju, jei remiantis jų rezultatais nėra patiriama išlaidų pagal a ir b punktus;

d)

kompiuterių programinės įrangos įsigijimo ar kūrimo ir patentų, licencijų, autorių teisių, prekių ženklų įsigijimo išlaidos;

a)

atokiausiuose regionuose:

b)

mažiau išsivysčiusiuose regionuose:

c)

c punkto vietovėse:

d)

10 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų visuose kituose regionuose.

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

kaimo vietovėse veiklą vykdantiems ūkininkams arba jų namų ūkio nariams, kurie imasi ir ne žemės ūkio veiklos,

b)

labai mažoms ir mažosioms įmonėms kaimo vietovėse, ir

c)

fiziniams asmenims kaimo vietovėse.

a)

pirminė pagalbos gavėjo ekonominė padėtis;

b)

pagalbos gavėjo naujos veiklos plėtojimo pagrindiniai ir tarpiniai tikslai;

c)

išsami informacija apie veiksmus, kurių reikia pagalbos gavėjo veiklai plėtoti, pvz., apie investicijas, mokymą, konsultacijas.

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

žinių perdavimo arba informavimo veiklos organizavimo ir vykdymo išlaidos;

b)

su investicijomis susijusių parodomųjų projektų atveju:

c)

dalyvių kelionių, apgyvendinimo išlaidos bei dienpinigiai;

a)

60 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama vidutinėms įmonėms;

b)

70 % tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama labai mažoms ir mažosioms įmonėms.

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

medvilnės ir maisto produktų kokybės sistemose, nustatytose pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012;

b)

medvilnės ir maisto produktų kokybės sistemose, įskaitant sertifikavimo sistemas, kurias valstybės narės laiko atitinkančiomis šiuos kriterijus:

c)

savanoriškose maisto produktų sertifikavimo sistemose, kurias atitinkama valstybė narė pripažįsta atitinkančiomis Komisijos komunikate ”ES žemės ūkio ir maisto produktų savanoriško sertifikavimo sistemų geriausios patirties gairės” nustatytus reikalavimus.

a)

ji teikiama pagal kaimo plėtros programą vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 ir pagal tą reglamentą Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais kaip:

ir

b)

ji turėtų būti identiška pagrindinei a punkte nurodytoje kaimo plėtros programoje numatytai kaimo plėtros priemonei.

a)

jais siekiama paskatinti vartotojus pirkti maisto produktus arba medvilnę, kuriems taikoma kokybės sistema, kaip nurodyta šio reglamento 48 straipsnio 4 dalyje;

b)

kuriais atkreipiamas dėmesys į maisto produktų arba medvilnės ypatybes ar privalumus, ypač kokybę, specifinius gamybos metodus, aukštus gyvūnų gerovės standartus ir aplinkos apsaugą, susijusius su atitinkama kokybės sistema.