12.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/84

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 600/2014

2014 m. gegužės 15 d.

dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

finansų krizė atskleidė finansų rinkų skaidrumo trūkumus, kurie gali prisidėti prie neigiamo socialinio ir ekonominio poveikio. Skaidrumo didinimas yra vienas iš bendrų principų, kuriuos būtina įgyvendinti siekiant sustiprinti finansų sistemą, kaip patvirtinta 2009 m. balandžio 2 d. Londone įvykusio G20 vadovų pareiškime. Siekiant didesnio skaidrumo ir geresnio finansinių priemonių vidaus rinkos veikimo, reikėtų nustatyti naują sistemą, pagal kurią finansinių priemonių rinkose sudaromiems sandoriams būtų taikomi vienodi skaidrumo reikalavimai. Šioje sistemoje turėtų būti nustatytos išsamios įvairioms finansinėms priemonėms taikytinos taisyklės. Ji turėtų papildyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB (4) nustatytus pavedimams dėl akcijų ir akcijų sandoriams keliamus reikalavimus;

(2)

Jacques de Larosière vadovaujama ES finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupė paragino Sąjungą parengti darnesnį finansų reguliavimo dokumentų rinkinį. Atsižvelgdama į būsimą Europos priežiūros sistemą, 2009 m. birželio 18–19 d. susirinkusi Europos Vadovų Taryba pabrėžė poreikį parengti bendrą Europos taisyklių sąvadą, taikytiną visoms vidaus rinkoje veikiančių finansų įstaigoms;

(3)

todėl naują teisėkūros aktų rinkinį turėtų sudaryti dvi skirtingos teisinės priemonės – direktyva ir šis reglamentas. Abi teisinės priemonės drauge turėtų sudaryti teisinę sistemą, reglamentuojančią investicinėms įmonėms, reguliuojamoms rinkoms ir duomenų teikimo paslaugų teikėjams taikytinus reikalavimus. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas kartu su direktyva. Kadangi reikia patvirtinti bendrą visoms įstaigoms taikomų taisyklių, susijusių su tam tikrais reikalavimais, rinkinį, užkirsti kelią galimam reguliaciniam arbitražui ir rinkos dalyviams suteikti daugiau teisinio tikrumo ir supaprastinti reguliavimą, reikia pasinaudoti teisiniu pagrindu, pagal kurį galima parengti naują reglamentą. Taigi, siekiant pašalinti likusias prekybos kliūtis ir didelius konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl skirtingų nacionalinės teisės aktų, ir išvengti kitų panašių prekybos kliūčių ir didelių konkurencijos iškraipymų, būtina priimti reglamentą, kuriuo nustatomos vienodos visose valstybėse narėse taikytinos taisyklės. Šiuo tiesiogiai taikomu teisės aktu siekiama užtikrinamai prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, taigi, jis turėtų būti grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsniu, atsižvelgiant į tos nuostatos aiškinimą pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(4)

Direktyvoje 2004/39/EB nustatytos prekybos akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo užtikrinimo ir pranešimo apie finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sandorius kompetentingoms institucijoms taisyklės. Reikėtų parengti naują direktyvos redakciją, kad joje būtų tinkamai atsižvelgta į finansų rinkų pokyčius ir būtų pašalinti trūkumai ir spragos, kuriuos, be kita ko, atskleidė finansų rinkų krizė;

(5)

nuostatas, susijusias su prekybos ir reguliavimo skaidrumo reikalavimais, reikia paversti visoms investicinėms įmonėms, kurios visose Sąjungos rinkose turėtų laikytis vienodų taisyklių, tiesiogiai taikytinu teisės aktu, kad būtų galima užtikrinti vienodą bendros reglamentavimo sistemos taikymą, visoje Sąjungoje didinti pasitikėjimą rinkų skaidrumu, supaprastinti reglamentavimą, sumažinti investicinių įmonių, ypač finansinių įstaigų, kurių veikla yra tarpvalstybinė, išlaidas atitikčiai užtikrinti ir padėti panaikinti konkurencijos iškraipymus. Reglamento, kuriuo užtikrinamas tiesioginis reikalavimų taikymas, priėmimas yra tinkamiausia priemonė tiems reguliavimo tikslams įgyvendinti ir vienodoms sąlygoms užtikrinti ir taip išvengti skirtingų nacionalinių reikalavimų, galinčių atsirasti direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę;

(6)

svarbu užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis kiek įmanoma būtų vykdoma organizuotos prekybos vietose ir kad visos tokios prekybos vietos būtų tinkamai reguliuojamos. Taikant Direktyvą 2004/39/EB atsirado tam tikrų prekybos sistemų, kurioms netaikoma tinkama kontrolė. Bet kokia prekybos finansinėmis priemonėmis sistema, kaip antai subjektai, šiuo metu įvardijami kaip brokerių kryžminės prekybos tinklai, ateityje turėtų būti tinkamai reguliuojama ir jai turėtų būti suteiktas leidimas kaip tam tikro tipo daugiašalės prekybos vietai arba kaip sistemingai sandorius savo viduje sudarančiam tarpininkui, laikantis šiame reglamente ir Direktyvoje 2014/65/ES (5) nustatytų sąlygų;

(7)

turėtų būti patikslintos ir likti artimai tarpusavyje susijusios reguliuojamos rinkos ir daugiašalės prekybos sistemos (toliau – DPS) apibrėžtys, taip parodant, kad jos reiškia iš tikrųjų tą patį organizuotos prekybos funkcionalumą. Į tas apibrėžtis neturėtų būti įtrauktos dvišalės sistemos, kai investicinė įmonė į visus prekybinius sandorius įsitraukia savo sąskaita, net jeigu ji veikia kaip rizikos nepatirianti sandorio šalis, tarpininkaujanti tarp pirkėjo ir pardavėjo. Reguliuojamose rinkose ir DPS neturėtų būti leidžiama vykdyti klientų pavedimų už nuosavas lėšas. Terminas „sistema“ apima visas rinkas, kurias sudaro taisyklių rinkinys ir prekybos platforma, taip pat tas rinkas, kurių veikla paremta tik taisyklių rinkiniu. Reguliuojamos rinkos ir DPS nėra įpareigotos vykdyti „techninės“ pavedimų suderinimo sistemos veiklos ir jos turėtų galėti veikti pagal kitus prekybos protokolus, įskaitant sistemas, pagal kurias naudotojai gali prekiauti prieš kotiruotes, kurių jie prašo iš kelių teikėjų. Rinka, sudaryta tik iš taisyklių rinkinio, reglamentuojančio su naryste, leidimu prekiauti tam tikromis priemonėmis, prekyba tarp narių, pranešimų teikimu ir, kai taikoma, su skaidrumo pareigomis susijusius aspektus, yra reguliuojama rinka arba DPS, kaip apibrėžta šiame reglamente, o sandoriai, sudaryti laikantis tokių taisyklių, laikomi sudarytais pagal reguliuojamos rinkos sistemos arba DPS reikalavimus. Terminas „pirkimo ir pardavimo interesai“ turėtų būti suprantamas plačiąja prasme ir apimti pavedimus, kotiruotes ir pranešimus apie susidomėjimą.

Vienas iš svarbių reikalavimų yra susijęs su pareiga, kad sistemoje interesai būtų apjungiami pagal sistemos operatoriaus nustatytas veikti savo nuožiūra neleidžiančias taisykles. Tas reikalavimas reiškia, kad jie apjungiami pagal sistemos taisykles arba sistemos protokolus ar vidaus veiklos procedūras, įskaitant programinėje įrangoje užprogramuotas procedūras. Terminas „veikti savo nuožiūra neleidžiančios taisyklės“ reiškia taisykles, pagal kurias reguliuojamai rinkai ar rinkos operatoriui arba DPS veiklą vykdančiai investicinei įmonei nepaliekama veiksmų laisvės daryti įtaką interesų sąveikai. Vadovaujantis apibrėžtimis, interesai turėtų būti apjungti taip, kad būtų sudarytas sandoris, kuris vykdomas pagal sistemos taisykles, sistemos protokolus ar vidaus veiklos procedūras.

(8)

kad Sąjungos finansų rinkos būtų skaidresnės ir veiksmingesnės ir būtų suvienodintos įvairių prekybos vietų, kuriose siūlomos daugiašalės prekybos paslaugos, veiklos sąlygos, būtina nustatyti naują prekybos vietos – organizuotos prekybos sistemos (toliau – OPS), skirtos obligacijoms, struktūrizuotiems finansiniams produktams, apyvartiniams taršos leidimams ir išvestinėms finansinėms priemonėms – kategoriją ir užtikrinti, kad ji būtų tinkamai reguliuojama ir ją naudojant būtų taikomos nediskriminacinės prieigos prie šios sistemos taisyklės. Ta naujoji kategorija apibrėžiama plačiai, kad apimtų visas dabartines ir būsimas organizuoto pavedimų vykdymo ir prekybos organizavimo rūšis, neatitinkančias dabartinių prekybos vietų funkcijų arba reguliavimo specifikacijų. Todėl reikėtų taikyti atitinkamus organizavimo reikalavimus ir skaidrumo taisykles, kuriais padedama užtikrinti veiksmingą kainų atskleidimą. Naujoji kategorija apima ir sistemas, atitinkančias prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios tinkamos tarpuskaitai ir yra pakankamai likvidžios, reikalavimus.

Ji neturėtų apimti priemonių, kurios nėra tikros sandorių vykdymo arba prekybos organizavimo toje sistemoje priemonės, pavyzdžiui, skelbimų lentų pirkimo ir pardavimo interesams skelbti, kitų subjektų, jungiančių ar telkiančių galimus pirkimo ar pardavimo interesus, patvirtinimo po sandorio sudarymo elektroninių paslaugų arba portfelio suspaudimo, kuriuo mažinama esamų išvestinių finansinių priemonių portfelių su rinka nesusijusi rizika, nekeičiant portfelių rinkos rizikos. Portfelio suspaudimo paslaugą gali teikti įvairios įmonės, kurios nėra reguliuojamos pagal šį reglamentą arba Direktyvą 2014/65/ES, kaip antai pagrindinės sandorio šalys (toliau – PSŠ), sandorių duomenų saugyklos ir investicinės įmonės arba rinkos operatoriai. Tikslinga paaiškinti, kad kai investicinės įmonės ir rinkos operatoriai teikia portfelio suspaudimo paslaugas, tam tikros šio reglamento ir Direktyvos 2014/65/ES nuostatos portfelio suspaudimui netaikomos. Kadangi centriniams vertybinių popierių depozitoriumams (toliau – CVPDR) bus taikomi tie patys reikalavimai kaip ir investicinėms įmonėms, kai jie teikia tam tikras investicines paslaugas ar vykdo tam tikrą investicinę veiklą, šio reglamento ir Direktyvos 2014/65/ES nuostatos neturėtų būti taikomos įmonėms, kurių jos nereglamentuoja, kai teikiama portfelio suspaudimo paslauga;

(9)

ta naujoji organizuotos prekybos sistemos kategorija bus papildoma dabartinių prekybos vietų rūšis. Nors reguliuojamose rinkose ir DPS vykdant sandorius taikomos veikti savo nuožiūra neleidžiančios taisyklės, OPS operatorius pavedimus turėtų vykdyti savo nuožiūra laikydamasis, kai taikoma, skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų ir optimalaus įvykdymo pareigų. Dėl šios priežasties investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus valdomoje OPS sudaromiems sandoriams turėtų būti taikomos verslo etikos taisyklės, optimalaus įvykdymo ir klientų pavedimų tvarkymo pareigos. Be to, bet kuris rinkos operatorius, turintis leidimą vykdyti OPS veiklą, turėtų laikytis Direktyvos 2014/65/ES 1 skyriaus, susijusio su leidimų investicinėms įmonėms išdavimo sąlygomis ir tvarka. OPS veiklą vykdanti investicinė įmonė ar rinkos operatorius turėtų galėti veikti savo nuožiūra dviem skirtingais lygiais: pirma, kai sprendžia, ar pateikti pavedimą OPS arba vėl jį atsiimti, ir, antra, kai nusprendžia nederinti konkretaus pavedimo su tam tikru metu sistemoje esančiais pavedimais, jeigu tai atitinka konkrečius iš klientų gautus nurodymus ir optimalaus įvykdymo pareigas.

Sistemos, kurioje kryžminami klientų pavedimai, operatorius turėtų galėti nuspręsti, kada ir kiek iš dviejų arba daugiau pavedimų jis nori suderinti sistemoje. Pagal Direktyvos 2014/65/ES 20 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalis ir nedarant poveikio Direktyvos 2014/65/ES 20 straipsnio 3 daliai, įmonė turėtų turėti galimybę sudaryti palankesnes sąlygas klientų deryboms, kad du arba daugiau potencialiai suderinamų prekybinių interesų būtų suderinti sudarant sandorį. Abiem lygiais veikdamas savo nuožiūra OPS operatorius turi atsižvelgti į jam taikomas pareigas, nustatytas Direktyvos 2014/65/ES 18 ir 27 straipsniuose. OPS veiklą vykdantis rinkos operatorius arba investicinė įmonė prekybos vietos naudotojams turėtų aiškiai nurodyti, kaip jie veiks savo nuožiūra. OPS yra tikra prekybos platforma, todėl platformos operatorius turėtų būti nešališkas. Todėl OPS veiklą vykdančiai investicinei įmonei arba rinkos operatoriui turėtų būti taikomas nediskriminacinio vykdymo reikalavimas ir nei OPS veiklą vykdančiai investicinei įmonei, nei rinkos operatoriui ar bet kokiam kitam tai pačiai grupei ar juridiniam asmeniui, kaip investicinė įmonė ar rinkos operatorius, priklausančiam subjektui neturėtų būti leista vykdyti klientų pavedimų OPS už savo nuosavas lėšas.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įvykdyti vieną ar daugiau klientų pavedimų, susijusių su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriems nebuvo paskelbta taikytina tarpuskaitos pareiga pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (6) 5 straipsnį, OPS operatoriui leidžiama naudoti suderintus sandorius, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/65/ES, jeigu klientas pritarė tam procesui. Valstybės skolos priemonių, kurių rinka nėra likvidi, atveju OPS veiklą vykdančioms investicinėms įmonėms ar rinkos operatoriams turėtų būti leidžiama sudaryti sandorius savo sąskaita, kurie nėra jų suderinti sandoriai. Kai vykdomi suderinti sandoriai, turi būti laikomasi visų skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo reikalavimų ir optimalaus įvykdymo pareigų. OPS operatorius arba tai pačiai įmonių grupei ar juridiniam asmeniui, kaip investicinė įmonė ar rinkos operatorius, priklausantis subjektas neturėtų būti sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas savo paties valdomoje OPS. Be to, OPS operatoriui turėtų būti taikomos tokios pačios pareigos, susijusios su patikimu galimų interesų konfliktų valdymu, kaip ir DPS;

(10)	visa organizuota prekyba turėtų būti vykdoma reguliuojamose prekybos vietose ir turėtų būti visiškai skaidri iki ir po sandorio sudarymo. Todėl tinkamai pritaikyti skaidrumo reikalavimai turėtų būti taikomi visų rūšių prekybos vietoms ir visoms finansinėms priemonės, kuriomis jose prekiaujama;

(11)

siekiant užtikrinti, kad daugiau prekybos sandorių vyktų reguliuojamose prekybos vietose ir kad daugiau jų sudarytų sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, investicinėms įmonėms šiame reglamente turėtų būti nustatyta prekybos akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, pareiga. Pagal tą prekybos pareigą reikalaujama, kad investicinės įmonės vykdytų visų rūšių sandorius, įskaitant sandorius savo sąskaita, sandorius vykdant klientų pavedimus reguliuojamoje rinkoje, DPS, su sistemingai sandorius savo viduje sudarančiais tarpininkais arba lygiavertėje trečiosios valstybės prekybos vietoje. Vis dėlto dėl pagrįstų priežasčių turėtų būti atleidžiama nuo tos prekybos pareigos. Tos pagrįstos priežastys yra: kai prekyba nesisteminė, ad hoc pobūdžio, nereguliari ir nedažna, taip pat techninė prekyba, pavyzdžiui, perleidimo prekyba, kuria neprisidedama prie kainos nustatymo proceso. Leidimu netaikyti tos prekybos pareigos neturėtų būti naudojamasi siekiant išvengti apribojimų, susijusių su naudojimusi referencinės kainos leidimu netaikyti reikalavimų ir suderėtos kainos leidimu netaikyti reikalavimu, arba siekiant vykdyti brokerių kryžminės prekybos tinklų ar kitų kryžminių sistemų veiklą.

Galimybe vykdyti prekybą per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką nedaromas poveikis šiame reglamente nustatytai sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų veiklos tvarkai. Siekiama, kad jeigu investicinė įmonė pati atitinka atitinkamus šiame reglamente nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku prekyboje konkrečiomis akcijomis, prekybą galima vykdyti tuo būdu; tačiau jeigu ji nėra laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku prekiaujant konkrečiomis akcijomis, investicinė įmonė vis tiek turėtų galėti vykdyti prekybą per kitą sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, kai tai atitinka jos optimalaus įvykdymo pareigas ir ji turi tokią galimybę. Be to, siekiant užtikrinti, kad daugiašalė prekyba akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržiniais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis būtų tinkamai reguliuojama, investicinė įmonė, kuri vykdo daugiašališkumu paremtos derinimo viduje sistemos veiklą, turėtų turėti leidimą veikti kaip DPS. Turėtų būti paaiškinta, kad Direktyvoje 2004/65/ES nustatytas optimalaus įvykdymo nuostatas reikėtų taikyti taip, kad jos netrukdytų laikytis prekybos pareigų pagal šį reglamentą;

(12)

prekyba depozitoriumo pakvitavimais, biržiniais fondais, sertifikatais, panašiomis finansinėmis priemonėmis ir akcijomis, išskyrus tas finansines priemones, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vyksta iš esmės taip pat ir turi beveik tokią pačią ekonominę reikšmę kaip prekyba akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Todėl skaidrumo nuostatas, taikytinas akcijoms, kuriomis leista prekiauti reguliuojamose rinkose, reikėtų taikyti ir toms finansinėmis priemonėms;

(13)

iš esmės pripažįstant būtinybę nustatyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų netaikymo tvarką, kuri paremtų veiksmingą rinkų veikimą, reikėtų atidžiai išnagrinėti esamas nuostatas dėl skaidrumo reikalavimų netaikymo akcijoms, kurios taikomos remiantis Direktyva 2004/39/EB ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1287/2006 (7), ir nustatyti, ar jos tebėra tinkamos atsižvelgiant į taikymo sritį ir taikytinas sąlygas. Siekdama užtikrinti vienodą skaidrumo reikalavimų iki akcijų, kitų panašių finansinių priemonių ir ne nuosavo kapitalo produktų sandorio sudarymo netaikymo tam tikrų modelių rinkoms ir tam tikros rūšies ir dydžio pavedimams tvarką, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (8), turėtų įvertinti pavienių prašymų netaikyti skaidrumo reikalavimų atitiktį taisyklėms, nustatytoms šiuo reglamentu ir jame numatytais deleguotaisiais aktais. Tą vertinimą EVPRI turėtų parengti kaip nuomonę, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 29 straipsniu. Be to, EVPRI turėtų per atitinkamą laikotarpį persvarstyti esamą skaidrumo reikalavimų netaikymo akcijoms tvarką ir laikydamasi tos pačios procedūros turėtų įvertinti, ar ji dar neprieštarauja šiame reglamente ir šiame reglamente numatytuose deleguotuosiuose aktuose nustatytoms taisyklėms;

(14)

finansų krizė atskleidė tam tikrų trūkumų, susijusių su tuo, kaip informacija apie prekybos finansinėmis priemonėmis, išskyrus akcijas, galimybes ir kainas pateikiama rinkos dalyviams, būtent trūkumų, susijusių su laiku, informacijos išsamumu, vienoda prieiga ir patikimumu. Todėl atsižvelgiant į skirtingas tam tikrų rūšių finansinių priemonių, išskyrus akcijas, ypatybes ir rinkos struktūras, reikėtų nustatyti laiku taikomus skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo reikalavimus ir prireikus juos pritaikyti pagal įvairias prekybos sistemų rūšis, įskaitant pavedimų žurnalu ir kotiravimu pagrįstas sistemas, mišrias, periodinių aukcionų prekybos ir neelektroninio tarpininkavimo (angl. voice trading) sistemas. Siekiant sukurti patikimą visoms atitinkamoms finansinėms priemonėms taikomą skaidrumo sistemą, šie reikalavimai turėtų būti taikomi obligacijoms, struktūrizuotiems finansiniams produktams, apyvartiniams taršos leidimams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje. Todėl skaidrumo reikalavimų iki sandorio sudarymo netaikymas ir informacijos skelbimo reikalavimų pritaikymas, susijęs su skelbimo atidėjimu, turėtų būti galimi tik tam tikrais apibrėžtais atvejais;

(15)

būtina nustatyti tinkamą prekybos skaidrumo lygį obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų ir išvestinių finansinių priemonių rinkose, kad būtų lengviau įvertinti produktus ir užtikrinti veiksmingą kainodarą. Prie struktūrizuotų finansinių produktų reikėtų visų pirma priskirti turtu užtikrintus vertybinius popierius, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 809/2004 (9) 2 straipsnio 5 punkte, kurie, be kita ko, yra užstatu užtikrinti skolos įsipareigojimai;

(16)

siekiant prekybos vietoms užtikrinti vienodas sąlygas, skirtingų rūšių prekybos vietoms reikėtų taikyti tuos pačius skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo reikalavimus. Skaidrumo reikalavimai turėtų būti pritaikomi atsižvelgiant į skirtingas finansinių priemonių rūšis, įskaitant nuosavo kapitalo priemones, obligacijas ir išvestines finansines priemones, atsižvelgiant į investuotojų ir emitentų, įskaitant Vyriausybės obligacijų emitentus, interesus ir rinkos likvidumą. Šie reikalavimai turėtų būti pritaikomi atsižvelgiant į skirtingas prekybos rūšis, įskaitant pavedimų žurnalu ir nekotiravimu pagrįstas sistemas, kaip antai, prašymų dėl kotiravimo sistemas, taip pat mišrias sistemas ir brokerių neelektroninio tarpininkavimo (angl. voice broking) sistemas, ir juos nustatant turėtų būti atsižvelgta į sandorio dydį, įskaitant apyvartą ir kitus atitinkamus kriterijus;

(17)

siekiant išvengti bet kokio neigiamo poveikio kainodaros procesui, reikia nustatyti pavedimų, atliekamų sistemose, kurios grindžiamos prekybos metodais, pagal kuriuos kaina nustatoma pagal referencinę kainą, ir tam tikrų suderėtų sandorių atitinkamą apimties viršutinės ribos mechanizmą. Tas mechanizmas turėtų turėti dvi viršutines ribas: pagal jį apimties viršutinė riba taikoma kiekvienai prekybos vietai, kuri naudojasi tais leidimais netaikyti reikalavimų, kad kiekvienoje prekybos vietoje galėtų būti vykdoma tik tam tikra prekybos procentinė dalis, ir papildomai taikoma bendra apimties viršutinė riba, kurią viršijus sustabdomas naudojimasis tais leidimais netaikyti reikalavimų visoje Sąjungoje. Suderėtų sandorių atveju jis turėtų būti taikomas tik tiems sandoriams, kurie sudaromi neviršijant esamos apimties svertinio skirtumo, apskaičiuoto pagal tą sistemą naudojančių prekybos vietos rinkos formuotojų pavedimų žurnalų įrašus arba kotiruotes. Jis neturėtų apimti suderėtų sandorių, kurie sudaromi dėl nelikvidžių akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, ir tų sandorių, kuriems taikomos kitos sąlygos nei esama rinkos kaina, nes jie neturi reikšmės kainos formavimo procesui;

(18)

siekiant užtikrinti, kad nebiržinė prekyba nekeltų grėsmės kainos atskleidimo veiksmingumui ar vienodoms ir skaidrioms veiklos sąlygoms prekiaujant skirtingais būdais, atitinkami skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimai turėtų būti taikomi investicinėms įmonėms, kurios nebiržinius finansinių priemonių sandorius vykdo savo sąskaita – kai jos veikia kaip sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai ir kai sandoriai sudaromi dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kurių rinka yra likvidi, ir obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje ir kurių rinka yra likvidi;

(19)

investicinė įmonė, vykdanti klientų pavedimus už savo nuosavas lėšas, turėtų būti laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku, išskyrus atvejus, kai sandoriai kartais, ad hoc ir nereguliariai vykdomi ne prekybos vietoje. Taigi, sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus reikėtų apibrėžti kaip investicines įmones, kurios savo sąskaita sandorius sudaro organizuotai, dažnai, sistemingai ir didele apimtimi vykdydamos klientų pavedimus ne prekybos vietoje. Šiame reglamente sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams nustatyti reikalavimai investicinei įmonei turėtų būti taikomi tik kiekvienos atskiros finansinės priemonės, kurios atžvilgiu ji yra sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, atveju, pavyzdžiui, pagal ISIN kodą. Siekiant užtikrinti, kad sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko termino apibrėžtis būtų objektyviai ir veiksmingai taikoma investicinėms įmonėms, turėtų būti iš anksto nustatyta sandorių savo viduje sudarymo riba, aiškiai nurodant, ką reiškia dažnumas, sistemingumas ir didelė apimtis;

(20)

OPS yra bet kokia sistema ar vieta, kurioje sistemingai sąveikauja daugiašaliai trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesai, tačiau sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams neturėtų būti leidžiama sujungti trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesų. Pavyzdžiui, vadinamoji vieno maklerio platforma, kai prekyba visada vyksta su viena investicine įmone, turėtų būti laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku, jeigu būtų laikomasi šiame reglamente pateiktų reikalavimų. Tačiau vadinamoji kelių maklerių platforma, kurioje dėl tos pačios finansinės priemonės sąveikauja keli makleriai, neturėtų būti laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku;

(21)

sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, vadovaudamiesi savo verslo politika, objektyviai ir nediskriminuodami turėtų galėti nuspręsti, kuriems klientams suteiks prieigą prie savo kotiruočių, išskirdami klientų kategorijas, ir taip pat jiems turėtų būti leidžiama atsižvelgti į klientų skirtumus, pavyzdžiui, susijusius su kredito rizika. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai neturėtų būti įpareigoti skelbti tvirtųjų kotiruočių, vykdyti klientų pavedimų ir suteikti prieigos prie savo kotiruočių, susijusių su nuosavo kapitalo priemonių sandoriais, kurie yra didesni už tai rinkai įprasto dydžio sandorius, ir ne nuosavo kapitalo priemonių sandoriais, kurie didesni už tai finansinei priemonei įprasto dydžio sandorius. Kompetentingos institucijos turėtų tikrinti, ar sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai vykdo savo pareigas, ir kad jos galėtų tai daryti, joms turi būti pateikiama informacija;

(22)	šiuo reglamentu nesiekiama nustatyti reikalavimo, kad nebiržinės prekybos sąlygomis sudaromiems sandoriams, kurie nėra tarpininkų sistemingai savo viduje sudaromi sandoriai, būtų taikomos skaidrumo iki sandorio sudarymo taisyklės;

(23)

naudotojams turėtų būti suteikta galimybė lengvai ir iš karto susipažinti su kuo labiau išskaidytais rinkos duomenimis, kad investuotojai ir jų poreikius tenkinantys duomenų paslaugų teikėjai galėtų kuo geriau pritaikyti duomenų sprendimus. Todėl skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo duomenis reikėtų skelbti išskaidytus, kad duomenis perkančių rinkos dalyvių išlaidos būtų mažesnės;

(24)

valstybės narės ir EVPRI keisdamosi asmens duomenimis, juos perduodamos ir tvarkydamos šio reglamento, ypač IV antraštinės dalies, taikymo tikslais, turėtų visais atžvilgiais taikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (11);

(25)

atsižvelgiant į 2009 m. rugsėjo 25 d. Pitsburge įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime G20 šalių pasiektą susitarimą tokią prekybą, kai sudaromi standartizuoti nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandoriai, perkelti į biržas arba, tam tikrais atvejais, elektronines prekybos platformas, reikėtų nustatyti formalią reguliavimo procedūrą, pagal kurią finansų sandorio šalių ir didelių ne finansų sandorio šalių prekyba visomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra tinkamos tarpuskaitai ir pakankamai likvidžios, galėtų vykti įvairiose prekybos vietose, kurioms taikomos panašios reguliavimo nuostatos, o dalyviai galėtų prekiauti su keliomis sandorio šalimis. Pakankamo likvidumo vertinime turėtų būti atsižvelgta į nacionalinius rinkos ypatumus, įskaitant tokius duomenis kaip tam tikros rinkos dalyvių skaičius ir tipas, ir į sandorių ypatumus, kaip antai, tos rinkos sandorių dydį ir dažnumą.

Išvestinių finansinių priemonių produkto klasės likvidžiai rinkai būdingas didelis aktyvių rinkos dalyvių, kurie dažnai prekiauja tais produktais apimtimis, kurios nėra laikomos didelėmis, skaičius, įskaitant tinkamą likvidumą užtikrinančių subjektų ir likvidumo naudotojų derinį, atitinkantis produktų, kuriais prekiaujama, skaičių. Tokiai rinkos veiklai turėtų būti būdingas didelis pateiktų pasiūlymų pirkti ir parduoti atitinkamą išvestinę finansinę priemonę skaičius, dėl kurio sandorio vertės skirtumas būtų nedidelis, kai sandoris yra įprasto rinkai dydžio. Vertinant, ar likvidumas yra pakankamas, turėtų būti pripažįstama, kad išvestinės finansinės priemonės likvidumas gali labai įvairuoti priklausomai nuo rinkos sąlygų ir priemonės gyvavimo ciklo;

(26)

atsižvelgiant į 2009 m. rugsėjo 25 d. Pitsburge G20 šalių pasiektą susitarimą tokią prekybą, kai sudaromi standartizuoti nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandoriai, perkelti į biržas arba, tam tikrais atvejais, elektronines prekybos platformas ir į palyginti mažesnį įvairių nebiržinių išvestinių finansinių priemonių likvidumą, reikėtų numatyti atitinkamą tinkamų prekybos vietų, kuriose prekyba pagal tą įsipareigojimą gali vykti, grupę. Visoms tinkamoms prekybos vietoms turėtų būti taikomi itin derantys reguliavimo reikalavimai, susiję su organizaciniais ir veiklos aspektais, priemonėmis interesų konfliktų poveikiui švelninti, visos su prekyba susijusios veiklos priežiūra, skaidrumu iki sandorio ir po sandorio sudarymo, pritaikyti pagal finansinę priemonę ir prekybos sistemos tipus, ir daugiašalius trečiųjų šalių prekybos interesus, kad šie galėtų sąveikauti tarpusavyje. Vis dėlto siekiant gerinti sandorių vykdymo sąlygas ir didinti likvidumą, reikėtų numatyti galimybę prekybos vietų operatoriams pagal tą įsipareigojimą savo nuožiūra organizuoti kelių trečiųjų šalių sandorius;

(27)

pareiga sudaryti sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių, priskiriamų prie tos klasės išvestinių priemonių, kuriai paskelbta prekybos pareiga reguliuojamoje rinkoje, DPS, OPS arba trečiosios valstybės prekybos vietoje, neturėtų būti taikoma su kainodara nesusijusios rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugų komponentams, kuriais mažinama esamų ne biržos išvestinių finansinių priemonių portfelių su rinka nesusijusi rizika, įskaitant esamus nebiržinių išvestinių finansinių priemonių portfelius, pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, nekeičiant portfelių rinkos rizikos. Be to, nors tikslinga nustatyti atskirą portfelio suspaudimui taikomą nuostatą, šiuo reglamentu nesiekiama uždrausti naudotis rizikos po sandorio sudarymo mažinimo paslaugomis;

(28)

toms išvestinėms finansinėms priemonėms taikoma prekybos pareiga turėtų sudaryti sąlygas veiksmingai tinkamų prekybos vietų konkurencijai. Todėl tos prekybos vietos turėtų negalėti reikalauti su tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikoma ši prekybos pareiga, susijusių išskirtinių teisių, dėl kurių kitos prekybos vietos negalėtų siūlyti prekybos tomis finansinėmis priemonėmis paslaugų. Siekiant veiksmingos išvestinių finansinių priemonių prekybos vietų konkurencijos, būtina, kad prekybos vietoms būtų suteikta nediskriminuojama ir skaidri prieiga prie PSŠ sistemų. Nediskriminuojama prieiga prie PSŠ sistemos reiškia, kad prekybos vietai suteikiama teisė naudotis sandoriams, kurie sudaromi vykdant prekybą jos platformoje, taikomomis nediskriminacinėmis sąlygomis, susijusiomis su užstato reikalavimais, ekonominiu požiūriu lygiaverčių sandorių užskaitos, garantinių įmokų užskaitos (angl. cross-margining) pagal susijusius sandorius, kurių tarpuskaitą atlieka ta pati PSŠ, ir nediskriminaciniais tarpuskaitos mokesčiais;

(29)

kompetentingų institucijų įgaliojimus reikėtų papildyti aiškiu mechanizmu, kurį taikant būtų galima uždrausti arba apriboti bet kurios finansinės priemonės ar struktūrizuoto indėlio, kurie kelia rimtų rūpesčių dėl investuotojų apsaugos, finansų rinkų arba biržos prekių rinkų tvarkingo veikimo ir vientisumo arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumo, rinkodarą, platinimą ir pardavimą ir kartu nustatyti atitinkamus EVPRI arba, struktūrizuotų indėlių atveju, – Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (12), įgaliojimus atitinkamai koordinuoti veiklą ir imtis veiksmų susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms. Tokiais įgaliojimais kompetentingos institucijos ir išimtiniais atvejais EVPRI arba EBI turėtų naudotis tik tada, kai tenkinamos įvairios specialios sąlygos. Kai tos sąlygos tenkinamos, kompetentingos institucijos ar išimtiniais atvejais – EVPRI arba EBI turėtų turėti galimybę vadovaudamosi atsargumo principu nustatyti finansinių priemonių arba struktūrizuotų indėlių rinkodaros, platinimo arba pardavimo klientams draudimus arba apribojimus.

Tie įgaliojimai nereiškia, kad reikalaujama, jog kompetentinga institucija, EVPRI arba EBI nustatytų arba taikytų produkto patvirtinimą arba leidimo jam suteikimą, taip pat jie neatleidžia investicinių įmonių nuo įpareigojimo laikytis visų atitinkamų reikalavimų, nustatytų šiame reglamente ir Direktyvoje 2014/65/ES. Tvarkingas biržos prekių rinkų veikimas ir vientisumas turėtų būti įtraukti kaip kriterijus, kuriuo remdamosi kompetentingos institucijos imtųsi intervencinių priemonių, kad būtų galima imtis veiksmų siekiant biržos prekių rinkose neutralizuoti galimus veiklos finansų rinkose sukeltus neigiamus išorinius padarinius. Tai visų pirma pasakytina apie žemės ūkio prekių rinkas, kurių paskirtis – užtikrinti patikimą gyventojų aprūpinimą maistu. Tais atvejais priemonės turėtų būti derinamos su atitinkamų biržos prekių rinkų kompetentingomis institucijomis;

(30)

EVPRI kompetentingos institucijos turėtų perduoti duomenis apie savo prašymus sumažinti su išvestinių finansinių priemonių sandoriu susijusią poziciją, nustatytus vienkartinius apribojimus ir ex-ante pozicijos apribojimus, kad tie įgaliojimai būtų geriau koordinuojami ir kuo panašiau taikomi. Svarbiausius kompetentingų institucijų taikomų ex-ante pozicijos apribojimų duomenis reikėtų viešai skelbti EVPRI interneto svetainėje;

(31)

EVPRI turėtų būti suteikta galimybė iš bet kurio asmens reikalauti informacijos apie jo poziciją, susijusią su išvestinių finansinių priemonių sandoriu, reikalauti sumažinti tą poziciją ir apriboti asmenų galimybę sudaryti pavienius sandorius, susijusius su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Tokiu atveju EVPRI turėtų informuoti susijusias kompetentingas institucijas apie priemones, kurių ji siūlo imtis, tas priemones viešai paskelbti;

(32)

finansinių priemonių sandorių duomenis reikėtų pateikti kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų nustatyti ir tirti galimus piktnaudžiavimo rinka atvejus, stebėti, ar rinkų veikla vykdoma sąžiningai ir tvarkingai, ir kontroliuoti investicinių įmonių veiklą. Ta priežiūra apima visas finansines priemones, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, ir finansines priemones, kai pagrindinė priemonė yra finansinė priemonė, kuria prekiaujama prekybos vietoje, arba kai pagrindinė priemonė yra indeksas arba krepšelis, sudarytas iš finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje. Pareiga turėtų būti taikoma nepaisant to, ar tokie sandoriai dėl bet kurios iš tų finansinių priemonių buvo atlikti prekybos vietoje. Siekiant išvengti nebūtinos investicinėms įmonėms tenkančios administracinės naštos, finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujant nepiktnaudžiaujama rinka, pranešimo pareigos nereikėtų taikyti. Teikiant pranešimus reikėtų naudoti juridinio asmens identifikacinį kodą, atsižvelgiant į G20 įsipareigojimus. EVPRI turėtų pateikti Komisijai ataskaitą dėl tokių pranešimų kompetentingai institucijai funkcionavimo, o Komisija turėtų galėti prireikus imtis veiksmų ir siūlyti pakeitimus;

(33)

prekybos vietos operatorius turėtų savo kompetentingai institucijai pateikti bazinius duomenis apie atitinkamas finansines priemones. Tuos pranešimus kompetentingos institucijos nedelsdamos turi perduoti EVPRI, o ši juos nedelsdama turėtų paskelbti interneto svetainėje, kad EVPRI ir kompetentingos institucijos galėtų naudotis sandorių pranešimais, juos analizuoti ir jais keistis;

(34)

kad sandorių pranešimus būtų galima naudoti pagal jų paskirtį – kaip rinkos stebėsenos priemonę – juose turėtų būti nurodytas asmuo, priėmęs sprendimą investuoti, ir asmenys, kurie atsakingi už to sprendimo vykdymą. Be Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 236/2012 (13) numatyto skaidrumo režimo, skolintų vertybinių popierių pardavimo ženklinimas suteikia naudingos papildomos informacijos, kad kompetentingos institucijos galėtų stebėti skolintų vertybinių popierių pardavimo lygius. Kompetentingos institucijos turi turėti galimybę nevaržomai susipažinti su įrašais, padarytais visais pavedimo vykdymo etapais – nuo pirminio sprendimo sudaryti sandorį priėmimo iki jo vykdymo. Todėl investicinės įmonės turėtų saugoti visų savo pavedimų ir visų finansinių priemonių sandorių įrašus, o platformų operatoriai – visų jų sistemoms pateiktų pavedimų įrašus. EVPRI turėtų koordinuoti kompetentingų institucijų informacijos mainus, kad užtikrintų joms galimybę susipažinti su visais finansinių priemonių, kurių priežiūrą jos vykdo, sandorių ir jų pavedimų, įskaitant ne jų teritorijoje veikiančiose prekybos platformose sudarytus sandorius ir atliktus pavedimus, įrašais;

(35)

reikėtų vengti reikalauti tą pačią informaciją pateikti du kartus. Neturėtų būti reikalaujama, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatas užregistruotoms ar pripažįstamoms sandorių duomenų saugykloms pateikti pranešimai, kuriuose pateikiama visa būtina pranešimo apie sandorį tikslais pateikta informacija, būtų teikiama kompetentingoms institucijoms – šiuos pranešimus joms turėtų perduoti sandorių duomenų saugyklos. Tuo tikslu reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

(36)

keisdamosi informacija arba ją perduodamos kompetentingos institucijos visuomet turėtų laikytis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų asmens duomenų perdavimo taisyklių. Keisdamasi informacija arba ją perduodama EVPRI visuomet turėtų vadovautis Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytomis asmens duomenų perdavimo taisyklėmis, kurias reikėtų išsamiai taikyti tvarkant asmens duomenis šio reglamento taikymo tikslais;

(37)

Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti kriterijai, kuriais remiantis nebiržinių išvestinių finansinių priemonių klasėms reikėtų taikyti tarpuskaitos pareigą. Juo užkertamas kelias konkurencijos iškraipymui, nes jame nustatytas reikalavimas suteikti prekybos vietoms nediskriminuojamą prieigą prie PSŠ, kurios siūlo nebiržinių išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos paslaugas, sistemos ir suteikti PSŠ, kurios siūlo nebiržinių išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos paslaugas, nediskriminuojamą prieigą prie prekybos vietų teikiamų sandorių duomenų srautų. Kadangi nebiržinės išvestinės finansinės priemonės – išvestinių finansinių priemonių sandoriai, nevykdomi reguliuojamoje rinkoje, šiuo reglamentu būtina nustatyti panašius reguliuojamoms rinkoms taikytinus reikalavimus. Išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, taip pat turėtų būti taikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita;

(38)

be Direktyvoje 2004/39/EB ir Direktyvoje 2014/65/ES nustatytų reikalavimų, dėl kurių valstybės narės negali nepagrįstai apriboti prieigos prie infrastruktūros po sandorio sudarymo, kaip antai PSŠ sistemos ar atsiskaitymo priemonių, šiuo reglamentu būtina pašalinti įvairias kitas prekybos kliūtis, kuriomis gali būti pasinaudota, siekiant išvengti su finansinių priemonių tarpuskaita susijusios konkurencijos. Siekiant išvengti bet kokios diskriminacinės praktikos, PSŠ turėtų sutikti atlikti įvairiose prekybos vietose įvykdytų sandorių tarpuskaitą, jeigu tos prekybos vietos atitinka PSŠ nustatytus veiklos ir techninius reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl rizikos valdymo. PSŠ turėtų suteikti prieigą, jeigu patenkinami tam tikri techniniuose reguliavimo standartuose nustatyti prieigos kriterijai. Dėl naujai įsteigtų PSŠ, kurioms leidimas buvo išduotas arba kurios buvo pripažintos trumpesniam nei trejų metų laikotarpiui tuo metu, kai įsigalioja šis reglamentas, perleidžiamų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių atveju turėtų būti numatyta galimybė kompetentingoms institucijoms patvirtinti ne ilgesnį nei dvejų su puse metų trukmės pereinamąjį laikotarpį prieš įsigaliojant visiškai nediskriminuojamai prieigai, susijusiai su perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis. Vis dėlto jeigu PSŠ pasirenka pasinaudoti pereinamojo laikotarpio tvarka, ji neturėtų galėti naudotis prieigos prie prekybos vietos teisėmis pagal šį reglamentą pereinamojo laikotarpio tvarkos galiojimo metu. Be to, pereinamojo laikotarpio tvarkos galiojimo metu jokia prekybos vieta, glaudžiais ryšiais susijusi su ta PSŠ, neturėtų galėti naudotis prieigos prie PSŠ teisėmis pagal šį reglamentą;

(39)

Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos sąlygos, kuriomis PSŠ ir prekybos vietos vienos kitoms turėtų suteikti nediskriminuojamą prieigą prie ne biržos išvestinių finansinių priemonių. Reglamente (ES) Nr. 648/2012 ne biržos išvestinės finansinės priemonės apibrėžiamos kaip išvestinių finansinių priemonių sutartys, nevykdomos reguliuojamojoje rinkoje arba reguliuojamai rinkai lygiaverte laikomoje trečiosios valstybės rinkoje pagal Direktyvos 2004/39/EB 19 straipsnio 6 dalį. Siekiant išvengti spragų ar Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir šio reglamento sutapimų ir užtikrinti abiejų reglamentų suderinamumą, šiame reglamente nustatyti reikalavimai dėl PSŠ ir prekybos vietų vienų kitoms suteikiamos nediskriminuojamos prieigos taikomi išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose arba trečiosios valstybės rinkoje, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai pagal Direktyvą 2014/65/ES, ir visoms neišvestinėms finansinėms priemonėms;

(40)

prekybos vietoms taip pat turėtų būti taikomas reikalavimas vadovaujantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais suteikti prieigą PSŠ, kurios nori atlikti prekybos vietoje vykdomų sandorių tarpuskaitą, įskaitant galimybę gauti duomenų srautus. Tačiau dėl to neturėtų atsirasti poreikio naudoti sąveikos susitarimus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių tarpuskaitos arba atsirasti tokios likvidumo fragmentacijos, dėl kurios kiltų grėsmė sklandžiam ir tinkamam rinkų veikimui. Prekybos vieta turėtų atsisakyti suteikti prieigą tik jeigu nepatenkinami tam tikri techniniuose reguliavimo standartuose nustatyti prieigos kriterijai. Biržinių išvestinių finansinių priemonių atveju būtų neproporcinga reikalauti, kad mažesnės prekybos vietos, ypač tos, kurios glaudžiais ryšiais susijusios su PSŠ, laikytųsi nediskriminuojamos prieigos reikalavimų iš karto, jeigu jos dar neturi technologinių pajėgumų dalyvauti vienodomis sąlygomis su dauguma po sandorio sudarymo taikomos infrastruktūros rinkos dalyvių. Todėl prekybos vietos, kuriose neviršijama atitinkama viršutinė riba, ir atitinkamai su jomis susijusios PSŠ turėtų turėti galimybę 30 mėnesių laikotarpiu nesilaikyti nediskriminuojamos prieigos reikalavimų, susijusių su biržinėmis išvestinėmis priemonėmis, ir galimybę šį laikotarpį pratęsti. Tačiau jeigu prekybos vieta nusprendžia nesilaikyti šių reikalavimų, ji neturėtų galėti naudotis prieigos prie PSŠ teise pagal šį reglamentą reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu.

Be to, reikalavimų nesilaikymo metu jokia PSŠ, glaudžiais ryšiais susijusi su ta prekybos vieta, neturėtų galėti naudotis prieigos prie prekybos vietos teisėmis pagal šį reglamentą. Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyta, kad kai komercinės ir intelektinės nuosavybės teisės yra susijusios su finansinėmis paslaugomis, kurios susijusios su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, licencijas turėtų būti galima gauti proporcingomis, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Todėl galimybė gauti finansinių priemonių vertei nustatyti naudojamų lyginamųjų indeksų licencijas ir su jais susijusią informaciją PSŠ ir kitoms prekybos vietoms turėtų būti suteikiama proporcingomis, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, o visoms licencijoms turėtų būti taikomos pagrįstos komercinės sąlygos. Nedarant poveikio konkurencijos taisyklių taikymui, jeigu įsigaliojus šiam reglamentui sukuriamas naujas lyginamasis indeksas, pareiga išduoti licencijas turėtų būti pradedama taikyti praėjus 30 mėnesių po to, kai pradedama prekiauti finansine priemone, kurioje nurodytas tas lyginamasis indeksas, arba ji priimama prekybai. Galimybė gauti licencijas yra labai svarbi siekiant pagal 35 ir 36 straipsnius sudaryti palankesnes sąlygas prekybos vietoms ir PSŠ naudotis tarpusavio prieiga, nes priešingu atveju licencijavimo tvarka vis tiek galėtų sukliudyti prekybos vietoms ir PSŠ naudotis prašoma tarpusavio prieiga.

Pašalinti kliūtis ir užkirsti kelią diskriminacinei praktikai siekiama todėl, kad tai padidintų konkurenciją finansinių priemonių tarpuskaitos ir prekybos jomis srityse, taigi, sumažėtų investavimo ir skolinimosi išlaidos, būtų pašalinti nepakankamą veiksmingumą lemiantys veiksniai ir skatinamos naujovės Sąjungos rinkose. Komisija turėtų toliau atidžiai stebėti infrastruktūros po sandorio sudarymo vystymąsi ir, jei būtina, įsikišti, kad užkirstų kelią konkurencijos iškraipymui vidaus rinkoje, ypač kai atsisakymas suteikti prieigą prie infrastruktūros arba prie lyginamojo indekso pažeidžia SESV 101 arba 102 straipsnio nuostatas. Licencijavimo pareigos pagal šį reglamentą turėtų nedaryti poveikio Sąjungos konkurencijos teisei ir ypač SESV 101 ir 102 straipsniuose nustatytai lyginamųjų indeksų savininkų bendrai pareigai dėl prieigos prie lyginamųjų indeksų, kurie būtini norint patekti į naują rinką. Kompetentingų institucijų leidimai netaikyti prieigos teisių pereinamuoju laikotarpiu nėra veiklos leidimai ar veiklos leidimų pakeitimai;

(41)

trečiųjų valstybių įmonėms teikiant paslaugas Sąjungoje taikoma nacionalinė tvarka ir reikalavimai. Ta tvarka yra labai skirtinga, ir pagal ją turinčios teisę veikti įmonės negali laisvai teikti paslaugų ir naudotis įsisteigimo laisve visose valstybėse narėse, išskyrus tą, kurioje jos įsisteigusios. Tikslinga Sąjungos lygmeniu įdiegti bendrą reguliavimo sistemą. Pagal tą tvarką turėtų būti suderinta esama susiskaidžiusi sistema, užtikrinamas tikrumas ir vienodas Sąjungoje įsisteigiančių trečiųjų valstybių įmonių traktavimas, užtikrinama, kad Komisija atliktų šių trečiųjų valstybių rizikos ribojimo ir veiklos vykdymo sistemos veiksmingo lygiavertiškumo vertinimą ir turėtų būtų numatytas panašus Sąjungos klientų, kuriems teikia paslaugas trečiųjų valstybių įmonės, apsaugos lygis.

Taikydamos tą tvarką Komisija ir valstybės narės turėtų pirmenybę teikti sritims, susijusioms su G20 įsipareigojimais ir Sąjungos susitarimais su didžiausiomis prekybos partnerėmis, turėtų atsižvelgti į itin svarbų Sąjungos vaidmenį pasaulinėse finansų rinkose ir užtikrinti, kad taikant trečiųjų valstybių reikalavimus nebūtų trukdoma Sąjungos investuotojams ir emitentams investuoti trečiosiose valstybėse arba gauti iš jų finansavimą arba nebūtų trukdoma trečiųjų valstybių investuotojams ir emitentams investuoti, didinti kapitalą ar gauti kitas finansines paslaugas Sąjungos rinkose, nebent tai būtina dėl objektyvių ir įrodymais pagrįstų rizikos ribojimo priežasčių. Atlikdama vertinimą Komisija turėtų atsižvelgti į Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) Vertybinių popierių reglamentavimo tikslus ir principus bei jos rekomendacijas su IOSCO pakeitimais ir aiškinimais.

Kai negalima priimti sprendimo dėl veiksmingo lygiavertiškumo, trečiųjų valstybių įmonėms teikiant paslaugas Sąjungoje toliau taikoma nacionalinė tvarka. Komisija turėtų inicijuoti lygiavertiškumo vertinimą savo iniciatyva. Valstybės narės turėtų galėti nurodyti savo pageidavimą, kad Komisija atliktų tam tikros trečiosios valstybės ar tam tikrų trečiųjų valstybių lygiavertiškumo vertinimą, bet tokie pageidavimai neįpareigoja Komisijos pradėti lygiavertiškumo vertinimo procesą. Lygiavertiškumo vertinimas turėtų būti pagrįstas rezultatais; atliekant lygiavertiškumo vertinimą turėtų būti įvertinta, kokiu mastu atitinkamos trečiosios valstybės reguliavimo ir priežiūros sistema pasiekia panašų ir pakankamą reguliavimo poveikį ir kokiu mastu ji pasiekia tuos pačius tikslus kaip ir Sąjungos teisė. Inicijuodama tuos lygiavertiškumo vertinimus, Komisija turėtų galėti teikti pirmenybę tam tikroms trečiųjų valstybių jurisdikcijoms, atsižvelgdama į lygiavertiškumo vertinimo rezultatų reikšmingumą Sąjungos įmonėms ir klientams, į tai, ar tarp trečiosios valstybės ir valstybių narių sudarytos priežiūros ir bendradarbiavimo sutartys, į tai, ar taikoma veiksminga lygiavertė investicinių įmonių, kurioms veiklos leidimai suteikti pagal užsienio valstybės tvarką, pripažinimo sistema, ir trečiosios valstybės interesą ir norą dalyvauti lygiavertiškumo vertinimo procese. Komisija turėtų stebėti visus reikšmingus trečiosios valstybės reguliavimo ir priežiūros sistemos pasikeitimus ir, kai reikia, persvarstyti sprendimus dėl lygiavertiškumo;

(42)

vadovaujantis šiuo reglamentu, paslaugas neįsteigus filialo turėtų būti galima teikti tik tinkamoms sandorio šalims ir profesionaliems klientams. Tokį paslaugų teikimą turėtų įregistruoti EVPRI ir trečiosios valstybės turėtų vykdyti jo priežiūrą. EVPRI ir trečiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų sudaryti tinkamus bendradarbiavimo susitarimus;

(43)

šio reglamento nuostatos, kuriomis reglamentuojamas trečiųjų valstybių įmonių paslaugų teikimas ar veiklos vykdymas, neturėtų turėti įtakos Sąjungoje įsisteigusių asmenų galimybei savo išimtine iniciatyva gauti investicines paslaugas iš trečiųjų valstybių įmonių arba Sąjungos investicijų įmonėms ar kredito įstaigoms savo išimtine iniciatyva gauti investicines paslaugas iš trečiosios valstybės įmonės ar naudotis jos veikla, arba klientui savo išimtine iniciatyva gauti investicines paslaugas iš trečiosios valstybės įmonės tarpininkaujant tokiai kredito įstaigai ar investicinei įmonei. Kai trečiosios valstybės įmonė teikia paslaugas Sąjungoje įsisteigusiam asmeniui jo išimtine iniciatyva, paslaugos neturėtų būti laikomos teikiamomis Sąjungos teritorijoje. Tuo atveju, kai trečiosios valstybės įmonė ieško klientų arba galimų klientų Sąjungoje, siūlo arba reklamuoja Sąjungoje teikiamas investicines paslaugas ar vykdomą veiklą kartu su papildomomis paslaugomis, paslaugos neturėtų būti laikomos paslaugomis, teikiamomis išimtine kliento iniciatyva;

(44)

kalbant apie trečiųjų valstybių įmonių pripažinimą ir atsižvelgiant į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus pagal Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį, įskaitant Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis, sprendimai, kuriais pripažįstama, kad trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros sistemos yra lygiavertės Sąjungos reguliavimo ir priežiūros sistemai, turėtų būti priimami tik tuo atveju, jeigu trečiosios valstybės teisinėje ir priežiūros sistemoje numatyta veiksminga lygiavertė sistema investicinėms įmonėms, kurioms veiklos leidimai suteikti pagal užsienio valstybės teisinės sistemos tvarką, pripažinti pagal, be kita ko, 2009 m. rugsėjo mėn. G20 nustatytus bendruosius reguliavimo tikslus ir standartus, siekiant didinti skaidrumą išvestinių finansinių priemonių rinkose, mažinti sisteminę riziką ir apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo rinka. Tokia sistema turėtų būti laikoma lygiaverte, jei ja užtikrinama, kad taikomos reguliavimo sistemos esminis rezultatas būtų panašus į Sąjungos reikalavimus, ir turėtų būti laikoma veiksminga, jei tos taisyklės taikomos nuosekliai;

(45)

neatidėliotinų sandorių antrinėse rinkose, kuriose prekiaujama apyvartiniais taršos leidimais, pasitaiko įvairių nesąžiningos veiklos atvejų, dėl kurių gali sumažėti pasitikėjimas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemomis, nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (14), taigi, imamasi priemonių ES apyvartinių taršos leidimų registrų sistemai sustiprinti ir sąskaitos, skirtos prekiauti apyvartiniais taršos leidimais, atidarymo sąlygoms sugriežtinti. Siekiant padidinti tų rinkų vientisumą ir užtikrinti veiksmingą jų veikimą, įskaitant visapusę prekybos veiklos priežiūrą, tikslinga papildyti priemones, kurių imamasi pagal Direktyvą 2003/87/EB, visapusiškai įtraukiant apyvartinius taršos leidimus į šio reglamento ir Direktyvos 2014/65/ES, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 (15) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/57/ES (16) taikymo sritį juos priskyrus prie finansinių priemonių;

(46)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Visų pirma reikėtų priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų šio reglamento nuostatų taikymo išplėtimo trečiųjų valstybių centrinių bankų atžvilgiu, dėl konkrečių nuostatų, susijusių su terminų apibrėžtimis, dėl konkrečių su išlaidomis susijusių nuostatų dėl rinkos duomenų prieinamumo, prieigos prie kvotų, dydžių, kuriuos pasiekusi ar jų nepasiekusi įmonė gali sudaryti sandorius su bet kokiu klientu, kuris turi teisę į kvotą, portfelio suspaudimo, tikslesnio sąlygų, kurioms esant egzistuoja reikšmingas susirūpinimas dėl investuotojo apsaugos arba grėsmė investuotojo apsaugai, tvarkingam finansų arba prekių rinkų veikimui ir vientisumui, visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui, kai dėl to EVPRI, EBI ar kompetentingos institucijos turėtų imtis veiksmų, nustatymo, dėl su pozicijų valdymu susijusių EVPRI įgaliojimų, dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo tam tikrą laikotarpį pagal šio reglamento 35 straipsnio 5 dalį ir dėl tam tikrų šio reglamento nuostatų netaikymo biržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms tam, tikrą laikotarpį. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(47)

kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su sprendimo dėl trečiųjų valstybių teisinės ir priežiūros sistemos lygiavertiškumo priėmimu, kai tokia sistema taikoma trečiųjų valstybių įmonių ar trečiųjų valstybių prekybos vietų teikiamoms paslaugoms ir tik siekiant nustatyti jų tinkamumą būti išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos pareiga, prekybos vietomis bei suteikti prieigą trečiosios valstybės PSŠ ir prekybos vietoms prie Sąjungoje įsisteigusių prekybos vietų ir PSŠ. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(48)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti vienodus reikalavimus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, dėl prekybos duomenų atskleidimo, pranešimo kompetentingoms institucijoms apie sandorius, prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir akcijomis organizuotos prekybos vietose, nediskriminuojamos prieigos prie PSŠ, prekybos vietų ir lyginamųjų indeksų, su produktais susijusių intervencinių priemonių taikymo įgaliojimų, pozicijų valdymo ir pozicijų apribojimų nustatymo įgaliojimų, trečiųjų valstybių įmonių teikiamų investicinių paslaugų ar investicinės veiklos, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes, nors nacionalinės kompetentingos institucijos turi geresnes sąlygas stebėti rinkose vykstančius pokyčius, bendrą problemų, susijusių su prekybos skaidrumu, pranešimu apie sandorius, prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis bei produktų ir praktikos draudimu, poveikį galima tinkamai suprasti tik įvertinus bendrą padėtį visoje Sąjungoje, o dėl jo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu; Sąjunga gali priimti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagalį tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(49)

jokie bet kurios kompetentingos institucijos ar EVPRI veiksmai vykdant savo pareigas neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti jokios valstybės narės ar valstybių narių grupės kaip vietos investicinėms paslaugoms teikti ar veiklai vykdyti bet kuria valiuta. Jokie EBI veiksmai vykdant savo pareigas pagal šį reglamentą neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti jokios valstybės narės ar valstybių narių grupės;

(50)

finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti užtikrinama tinkama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Kadangi EVPRI turi itin specializuotą kompetenciją, būtų veiksminga ir tinkama jai patikėti rengti su politikos pasirinktimis nesusijusių techninių reguliavimo standartų projektus ir pateikti juos Komisijai;

(51)

Komisija turėtų priimti EVPRI parengtus techninių reguliavimo standartų projektus dėl tikslaus prekybos skaidrumo reikalavimų charakteristikų, dėl pinigų, užsienio valiutos ir finansinio stabilumo politikos operacijų bei dėl tam tikrų sandorių, kuriems taikomas šis reglamentas, rūšių, dėl leidimo nesilaikyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų išsamių sąlygų, dėl atidėto duomenų po sandorio sudarymo skelbimo tvarkos, dėl pareigos atskirai teikti duomenis iki sandorio sudarymo ir po sandorio sudarymo, dėl skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų taikymo sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams kriterijų, dėl investicinių įmonių pareigos atskleisti informaciją po sandorio sudarymo, dėl prašymų pateikti duomenis, kai teikiama informacija skaidrumui užtikrinti ir kitiems apskaičiavimams atlikti, turinio ir dažnio, dėl sandorių, kurie neprisideda prie kainų susiformavimo proceso, dėl išsaugomų pavedimo duomenų, dėl sandorių pranešimo turinio ir specifikacijų, dėl finansinės priemonės referencinių duomenų turinio ir specifikacijų, dėl sandorių, kurie turi tiesioginį, reikšmingą ir numatomą poveikį Sąjungoje, rūšių ir atvejų, kai reikia taikyti išvestinių finansinių priemonių prekybos pareigą, dėl sistemų ir procedūrų, skirtų užtikrinti, kad išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaita, sandoriai būtų pateikiami ir priimami tarpuskaitai, reikalavimų, dėl netiesioginės tarpuskaitos paslaugų rūšių nustatymo, dėl išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma pareiga prekiauti organizuotos prekybos vietose, dėl nediskriminuojamos prieigos prie PSŠ ir prie prekybos vietos, dėl nediskriminuojamos prieigos prie lyginamųjų indeksų ir pareigos juos licencijuoti, ir dėl informacijos, kurią įregistravimo paraiškoje EVPRI turėtų pateikti paraišką teikianti trečiosios valstybės įmonė. Komisija tuos techninių reguliavimo standartų projektus turėtų priimti priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius;

(52)

Direktyvos 2014/65/ES 95 straipsnyje numatyta išimties tvarka taikoma pereinamojo laikotarpio galimybė tam tikriems C6 energetikos išvestinių finansinių priemonių sandoriams. Todėl būtina, kad EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalies b punktą parengtuose techniniuose standartuose, kuriais nustatoma tarpuskaitos pareiga, į tai būtų atsižvelgta ir nebūtų taikoma tarpuskaitos pareiga išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriems vėliau galiotų išimties tvarka taikomas pereinamasis laikotarpis, taikomas C6 energijos išvestinių finansinių priemonių sandoriams;

(53)

šiame reglamente nustatytų reikalavimų taikymą reikėtų atidėti, kad būtų galima suderinti jų taikymą su naujoje direktyvos redakcijoje nustatytų ir į nacionalinę teisę perkeltų taisyklių taikymu ir nustatyti visas būtinas įgyvendinimo priemones. Taigi, visas teisės aktų rinkinys turėtų būti taikomas nuo tos pačios datos. Nereikėtų atidėti tik su įgyvendinimo priemonėmis susijusių įgaliojimų taikymo, kad būtų galima kuo anksčiau imtis būtinų veiksmų toms įgyvendinimo priemonėms parengti ir priimti;

(54)

šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, kurie pripažįstami visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač teisės į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), laisvės užsiimti verslu (16 straipsnis), teisės į vartotojų apsaugą (38 straipsnis), teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis), teisės nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką (50 straipsnis), ir jis turi būti taikomas nepažeidžiant šių teisių ir principų;

(55)	buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu pagal reglamento (ES) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį ir jis 2012 m. vasario 10 d. pateikė nuomonę (18),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomi vienodi reikalavimai, susiję su:

a)	sandorių duomenų atskleidimu visuomenei;

b)	pranešimu apie sandorius kompetentingoms institucijoms;

c)	prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis organizuotos prekybos vietose;

d)	nediskriminacine prieiga prie tarpuskaitos sistemos ir nediskriminacine galimybe prekiauti lyginamaisiais indeksais;

e)	kompetentingoms institucijoms, EVPRI ir EBI suteiktais su produktais susijusių intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais bei EVPRI suteiktais pozicijų valdymo kontrolės bei pozicijų apribojimo įgaliojimais;

f)	trečiųjų valstybių įmonių investicinių paslaugų teikimu ar veiklos vykdymu pagal taikomą Komisijos sprendimą dėl lygiavertiškumo, įsteigus filialą ar jo neįsteigus.

2. Šis reglamentas taikomas investicinėms įmonėms, kurioms suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2014/65/ES, ir kredito įstaigoms, kurioms suteiktas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (19), kai jos teikia investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą, bei rinkos operatoriams, įskaitant visas prekybos vietas, kurias jie valdo.

3. Šio reglamento V antraštinė dalis taip pat taikoma visoms finansų sandorio šalims, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 punkte, ir visoms ne finansų sandorio šalims, kurioms taikomas to reglamento 10 straipsnio 1 dalies b punktas.

4. Šio reglamento VI antraštinė dalis taip pat taikoma PSŠ ir asmenims, turintiems lyginamųjų indeksų nuosavybės teises.

5. Šio reglamento VIII antraštinė dalis taikoma trečiųjų valstybių įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas ar vykdančioms investicinę veiklą Sąjungoje pagal taikomą Komisijos sprendimą dėl lygiavertiškumo, įsteigus filialą ar jo neįsteigus.

6. 8, 10, 18 ir 21 straipsniai netaikomi reguliuojamoms rinkoms, rinkos operatoriams ir investicinėms įmonėms, kai vykdomas sandoris, kurio šalis yra Europos centrinių bankų sistemos (toliau – ECBS) narys ir kai tas sandoris sudaromas įgyvendinant pinigų, užsienio valiutos ir finansinio stabilumo politiką, kurią vykdyti tas ECBS narys yra teisiškai įgaliotas, ir kai tas narys kitai sandorio šaliai iš anksto pranešė, jog tam sandoriui taikoma išimtis.

7. 6 dalis netaikoma sandoriams, kuriuos sudaro bet kuris ECBS narys, vykdydamas savo investicines operacijas.

8. EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomos pinigų, užsienio valiutos ir finansinio stabilumo politikos operacijos bei sandorių, kuriems taikomos 6 ir 7 dalys, rūšys.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

9. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 50 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, pagal kuriuos 6 dalis būtų taikoma ir kitiems centriniams bankams.

Tuo tikslu Komisija ne vėliau kaip 2015 m. birželio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina trečiųjų valstybių centrinių bankų, šios dalies taikymo tikslais įskaitant ir Tarptautinių atsiskaitymų banką, sandoriams taikytiną tvarką. Į ataskaitą įtraukiama jų įstatymais numatytų užduočių ir prekybos apimčių Sąjungoje analizė. Ataskaitoje:

a)	nurodomos atitinkamose trečiosiose valstybėse taikomos nuostatos, susijusios su centrinių bankų vykdomų sandorių reguliuojamu atskleidimu, įskaitant sandorius, kuriuos tose trečiosiose valstybėse įvykdė ECBS nariai; ir

b)	įvertinamas galimas poveikis, kurį reguliuojamo atskleidimo reikalavimai Sąjungoje gali turėti trečiųjų valstybių centrinių bankų sandoriams.

Jei ataskaitoje padaroma išvada, kad 6 dalyje numatytą išimtį būtina taikyti sandoriams, kurių sandorio šalis yra trečiosios valstybės centrinis bankas, vykdantis pinigų politikos, užsienio valiutos ir finansinio stabilumo operacijas, Komisija numato, kad ta išimtis taikoma tos trečiosios valstybės centriniam bankui.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.	investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

2.	investicinės paslaugos ir veikla – paslaugos ir veikla, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

3.	papildoma paslauga – papildoma paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

4.	pavedimų vykdymas kliento vardu – vykdymas klientų vardu, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte;

5.	prekyba savo sąskaita – prekyba savo sąskaita, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte;

6.	rinkos formuotojas – rinkos formuotojas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte;

7.	klientas – klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte;

8.	profesionalus klientas – profesionalus klientas, atitinkantis Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytus kriterijus

9.	finansinė priemonė – finansinė priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte;

10.	rinkos operatorius – rinkos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

11.	daugiašalė sistema – daugiašalė sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 19 punkte;

12.	sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas – sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punkte;

13.	reguliuojama rinka – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

14.	daugiašalė prekybos sistema arba DPS – daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte;

15.	organizuotos prekybos sistema arba OPS – organizuotos prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 23 punkte;

16.	prekybos vieta – prekybos vieta, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 24 punkte;

17.

likvidi rinka:

9, 11 ir 18 straipsnių taikymo tikslais – finansinės priemonės arba finansinių priemonių klasės rinka, kurioje nuolat yra pasirengusių ir norinčių sudaryti sandorį pirkėjų pardavėjų, ir kai rinka vertinama remiantis toliau nurodytais kriterijais ir atsižvelgiant į specifines tam tikros finansinės priemonės arba tam tikros finansinių priemonių klasės rinkos struktūras:

i)	vidutiniu sandorių dažniu ir dydžiu įvairiomis rinkos sąlygomis, atsižvelgiant į tam tikros finansinės priemonės klasės produktų pobūdį ir gyvavimo ciklą;

ii)	rinkos dalyvių skaičiumi ir tipu, įskaitant tam tikro produkto rinkos dalyvių ir finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, santykį;

iii)	vidutiniu siūlomos ir prašomos kainos skirtumų dydžiu, kai žinoma;

4, 5 ir 14 straipsnių taikymo tikslu – finansinės priemonės rinka, kurioje šia finansine priemone prekiaujama kasdien, o rinka vertinama remiantis šiais kriterijais:

i)	laisvosiomis akcijomis;

ii)	vidutiniu tų finansinių priemonių sandorių per dieną skaičiumi;

iii)	vidutine tų finansinių priemonių dienos apyvarta;

18.	kompetentinga institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte;

19.	kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (20) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

20.	filialas – filialas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 30 punkte;

21.	glaudūs ryšiai – glaudūs ryšiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 35 punkte;

22.	valdymo organas – valdymo organas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 36 punkte;

23.	struktūrizuotas indėlis – struktūrizuotas indėlis, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 43 punkte;

24.	perleidžiamieji vertybiniai popieriai – perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte;

25.	depozitoriumo pakvitavimai – depozitoriumo pakvitavimai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 45 punkte;

26.	biržinis fondas – biržinis fondas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 46 punkte;

27.	sertifikatai – vertybiniai popieriai, kurie cirkuliuoja kapitalo rinkoje ir kurie, emitentui grąžinus investiciją, užima aukštesnę poziciją nei akcijos, tačiau žemesnę poziciją nei neužtikrintos obligacijų priemonės ir kitos panašios priemonės;

28.

struktūrizuoti finansiniai produktai – vertybiniai popieriai, sukurti tam, kad jais būtų galima pakeisti ir perkelti su finansinio turto fondu susijusią kredito riziką, suteikiant teisę vertybinių popierių turėtojui gauti nuolatinius mokėjimus, kurie priklauso nuo pinigų srauto iš pagrindinio turto;

29.	išvestinės finansinės priemonės – finansinės priemonės, apibrėžtos Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktyje ir nurodytos jos I priedo C skirsnio 4–10 punktuose;

30.

biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – finansinės priemonės, apibrėžtos Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktyje, kurios susijusios su biržos prekėmis arba pagrindinėmis priemonėmis, nurodytomis Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 10 punkte arba jos I priedo C skirsnio 5, 6, 7 ir 10 punktuose;

31.	PSŠ – PSŠ, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 dalyje;

32.

biržinė išvestinė finansinė priemonė – išvestinė finansinė priemonė, kuria prekiaujama reguliuojamoje rinkoje arba trečiosios valstybės rinkoje, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai pagal šio reglamento 28 straipsnį, ir nepatenka į nebiržinių išvestinių finansinių priemonių termino apibrėžtį pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 7 dalį;

33.	informacinis pranešimas apie susidomėjimą – vieno nario ar dalyvio kitam prekybos sistemoje siunčiama žinutė dėl esamo komercinio susidomėjimo, kurioje pateikiama visa informacija, būtina tam, kad būtų galima susitarti dėl sandorio;

34.	patvirtintas skelbimo subjektas arba PSS – patvirtintas skelbimo subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 52 punkte;

35.	konsoliduotos informacinės juostos teikėjas arba KIJT – konsoliduotos informacinės juostos teikėjas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 53 punkte;

36.	patvirtintas pranešimų teikimo subjektas arba PPTS – patvirtintas pranešimų teikimo subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 54 punkte;

37.	buveinės valstybė narė – buveinės valstybė narė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 55 punkte;

38.	priimančioji valstybė narė – priimančioji valstybė narė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 56 punkte;

39.

lyginamasis indeksas – bet koks viešai atskleidžiamas ar skelbiamas koeficientas, indeksas arba skaičius, kuris periodiškai ar reguliariai apskaičiuojamas taikant formulę vieno ar daugiau pagrindinio turto vienetų vertei ar kainoms, įskaitant apskaičiuotąsias kainas, faktines ar apskaičiuotas palūkanų normas ir kitas vertes, arba remiantis jomis ar tyrimais, ir kuriuo remiantis nustatoma pagal finansinę priemonę mokėtina suma arba finansinės priemonės vertė;

40.	sąveikos susitarimas – sąveikos susitarimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 12 punkte;

41.

trečiosios valstybės finansų įstaiga – subjektas, kurio pagrindinė buveinė yra įsteigta trečiojoje valstybėje ir kuriam pagal tos trečiosios valstybės teisę suteiktas veiklos leidimas arba licencija teikti ir vykdyti Direktyvoje 2013/36/ES, Direktyvoje 2014/65/ES, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB (21), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB (22), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/41/EB (23) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/61/ES (24) išvardytų rūšių paslaugas ar veiklą;

42.	trečiosios valstybės įmonė – trečiosios valstybės įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 57 punkte;

43.	didmeninis energetikos produktas – didmeninis energetikos produktas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 (25) 2 straipsnio 4 punkte;

44.	žemės ūkio biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – sutartys dėl išvestinių finansinių priemonių, susijusios su produktais, išvardytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (26) 1 straipsnyje ir I priedo I–XX dalyse bei XXIV dalies 1 punkte;

45.

likvidumo fragmentacija – atvejis, kai:

a)	kai dalyviai prekybos vietoje negali sudaryti sandorio su vienu ar daugiau kitų toje vietoje esančių dalyvių, nes neturima tarpuskaitos priemonių, kuriomis galėtų naudotis visi dalyviai; arba

b)	kai tarpuskaitos narys arba jo klientai būtų priversti turėti savo pozicijas, susijusias su finansine priemone, daugiau nei vienos PSŠ sistemoje ir dėl to būtų ribojamos finansinių pozicijų užskaitos galimybės;

46.	valstybės skolos vertybinis popierius – valstybės skolos vertybinis popierius, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 61 punkte;

47.

portfelio suspaudimas – rizikos mažinimo paslauga, kai dvi ar daugiau sandorio šalių visiškai ar dalinai panaikina kai kurias arba visas išvestines finansines priemones, kurias paveda įtraukti į portfelio suspaudimo paslaugą, ir pakeičia panaikintas išvestines finansines priemones kitomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių bendra nominalioji vertė yra mažesnė, nei panaikintų išvestinių finansinių priemonių bendra nominalioji vertė.

2. Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami tam tikri 1 dalyje nustatytų terminų apibrėžčių techniniai elementai siekiant jas pritaikyti prie rinkos pokyčių.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBOS VIETŲ SKAIDRUMAS

1 SKYRIUS

Nuosavo kapitalo priemonių skaidrumas

3 straipsnis

Prekybos vietoms taikomi skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimai, susiję su akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržiniais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis

1. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės viešai skelbia tuo metu siūlomas pirkimo ir pardavimo kainas ir komercinio susidomėjimo tomis jų sistemose skelbiamomis akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, kainomis mastą. Tas reikalavimas taikomas ir informaciniams pranešimams apie susidomėjimą. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės įprastomis prekybos valandomis nuolat viešai skelbia tą informaciją.

2. 1 dalyje nurodyti skaidrumo reikalavimai pritaikomi pagal įvairias prekybos sistemų rūšis, įskaitant pavedimų žurnalu ir kotiravimu pagrįstas sistemas, mišrias ir periodinių aukcionų prekybos sistemas.

3. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės pagrįstomis komercinėmis sąlygomis ir nediskriminuodami investicinėms įmonėms, kurios pagal 14 straipsnį privalo skelbti savo akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių kotiruotes, suteikia prieigą prie sistemų, kurias jie naudoja 1 dalyje nurodytai informacijai viešai skelbti.

4 straipsnis

Pareigų netaikymas nuosavo kapitalo priemonėms

1. Kompetentingos institucijos gali prekybos vietą valdantiems rinkos operatoriams ir investicinėms įmonėms netaikyti pareigos viešai skelbti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie:

sistemas, kuriose derinami pavedimai, grindžiamas prekybos metodais, pagal kuriuos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos finansinės priemonės kaina nustatoma prekybos vietoje, kurioje ta finansine priemone pirmą kartą leista prekiauti, arba likvidumo požiūriu labiausiai susijusioje rinkoje, kai ta referencinė kaina plačiai skelbiama ir rinkos dalyviai ją laiko patikima referencine kaina. Tolesniam tos pareigos netaikymui taikomos 5 straipsnyje nustatytos sąlygos;

sistemas, kuriose įforminami suderėti sandoriai:

i)	kurie yra sudaromi neviršijant esamos apimties svertinio skirtumo, apskaičiuoto pagal tą sistemą naudojančios prekybos vietos rinkos formuotojų pavedimų žurnalų įrašus arba kotiruote, taikant 5 straipsnyje nustatytas sąlygas;

ii)

kurie yra sudaromi dėl nelikvidžios akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržinio fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės, kurie nepatenka į likvidžios rinkos sąvoką ir yra sudaromi laikantis tinkamos referencinės kainos procentinio dydžio, kai procentinį dydį ir referencinę kainą iš anksto nustato sistemos operatorius; arba

iii)	kuriems yra taikomos kitos sąlygos, nei tos finansinės priemonės esama rinkos kaina;

c)	pavedimus, kurie yra dideli, palyginti su įprastu rinkos dydžiu;

d)	pavedimus, laikomus prekybos vietos pavedimų tvarkymo sistemoje iki informacijos atskleidimo.

2. 1 dalies a punkte nurodyta referencinė kaina nustatoma apskaičiuojant:

a)	tuo metu siūlomų pirkimo ir pardavimo kainų vidurinę reikšmę prekybos vietoje, kurioje ta finansine priemone pirmą kartą leista prekiauti, arba likvidumo požiūriu labiausiai susijusioje rinkoje; arba

b)	kai a punkte nurodytos kainos nėra, atitinkamos prekybos sesijos atidarymo ar uždarymo kainą.

Pavedimuose b punkte nurodytos kainos nurodomos tik ne atitinkamos prekybos sesijos nuolatinės prekybos etape.

3. Kai prekybos vietos taiko sistemas, kuriose įforminami suderėti sandoriai, kaip nurodyta 1 dalies b punkto i papunktyje:

a)	tie sandoriai vykdomi laikantis prekybos vietos taisyklių;

b)	prekybos vieta užtikrina, kad būtų taikomos priemonės, sistemos ir procedūros, leidžiančios nustatyti piktnaudžiavimo rinka ar bandymo piktnaudžiauti rinka atvejus ir užkirsti jiems kelią vykdant suderėtus sandorius pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 16 straipsnį;

c)	prekybos vieta įdiegia, palaiko ir įgyvendina sistemas, leidžiančias nustatyti bet kokį mėginimą pasinaudoti pareigų netaikymo tvarka siekiant nesilaikyti šiame reglamente arba Direktyvoje 2014/65/ES nustatytų reikalavimų, ir praneša apie šiuos mėginimus kompetentingai institucijai.

Kai kompetentinga institucija leidžia netaikyti pareigos pagal 1 dalies b punkto i arba iii papunktį, ta kompetentinga institucija stebi, kaip prekybos vieta naudojasi leidimu netaikyti pareigos, kad užtikrintų, jog laikomasi pareigos netaikymo sąlygų.

4. Prieš leisdamos netaikyti pareigos pagal 1 dalį, kompetentingos institucijos praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną ketinimą netaikyti pareigos ir pateikia pareigos netaikymo procedūros paaiškinimą, įskaitant duomenis apie prekybos vietą, kai referencinė kaina nustatoma taip, kaip nurodyta 1 dalies a punkte. Apie ketinimą netaikyti pareigos pranešama likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams iki pareigos netaikymo įsigaliojimo. Per du mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos EVPRI susijusiai kompetentingai institucijai pateikia neprivalomą nuomonę, kurioje vertinamas kiekvieno pareigos netaikymo atvejo suderinamumas su 1 dalyje nustatytais ir pagal 6 dalį priimtuose techniniuose reguliavimo standartuose nurodytais reikalavimais. Kai ta kompetentinga institucija leidžia netaikyti pareigos, o kitos valstybės narės kompetentinga institucija nepritaria, ta kompetentinga institucija gali vėl perduoti šį klausimą spręsti EVPRI, kuri gali imtis veiksmų, vadovaudamasi jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį suteiktais įgaliojimais. EVPRI stebi pareigos netaikymo atvejus ir Komisijai teikia metinę praktinio pareigų netaikymo procedūros taikymo ataskaitą.

5. Kompetentinga institucija gali savo iniciatyva arba kitos kompetentingos institucijos prašymu atšaukti leidimą netaikyti pareigos pagal 1 dalį, kaip nustatyta 6 dalyje, jei ji pastebi, kad pareigų netaikymo tvarka naudojamasi nukrypstant nuo jos pradinio tikslo, arba jei mano, jog pareigų netaikymo tvarka naudojamasi siekiant išvengti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Kompetentingos institucijos praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie tokį atšaukimą ir pateikia išsamų savo sprendimo pagrindimą.

6. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

vadovaujantis 3 straipsnio 1 dalimi viešai skelbtini kiekvienos atitinkamos finansinės priemonės klasės siūlomų pirkimo ir pardavimo kainų arba paskirtų rinkos formuotojų kotiruočių svyravimai ir komercinio susidomėjimo tomis kainomis mastas, atsižvelgiant į būtiną pritaikymą pagal įvairias prekybos sistemų rūšis, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje;

b)	finansinės priemonės likvidumo požiūriu labiausiai susijusi rinka pagal 1 dalies a punktą;

c)	konkrečios suderėtų sandorių ypatybės, susijusios su įvairiais būdais, kuriais atitinkamos prekybos vietos narys arba dalyvis gali vykdyti tokį sandorį;

d)	suderėti sandoriai, kurie neturi reikšmės kainodarai, dėl kurios pasinaudojama teise nesilaikyti pareigos pagal 1 dalies b punkto iii papunktį;

e)	kiekvienos atitinkamos finansinės priemonės klasės didelių pavedimų dydis ir prekybos vietos pavedimų tvarkymo sistemoje iki informacijos atskleidimo laikomų pavedimų, kuriems, vadovaujantis 1 dalimi, galima netaikyti pareigos pateikti informaciją iki sandorio sudarymo, rūšis ir mažiausias dydis.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

7. Atvejus, kai kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2004/39/EB 29 straipsnio 2 dalį ir 44 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 18, 19 ir 20 straipsnius anksčiau nei 2017 m. sausio 3 d. suteikia leidimą netaikyti pareigos, EVPRI peržiūri ne vėliau kaip 2019 m. sausio 3 d. EVPRI atitinkamai kompetentingai institucijai pateikia nuomonę, kurioje vertinama, ar kiekvienas toks leidimo netaikyti pareigos atvejis ir toliau atitinka šiame reglamente ir bet kuriame kitame šiuo reglamentu grindžiamame deleguotajame akte ir techniniame reguliavimo standarte nustatytus reikalavimus.

5 straipsnis

Apimties viršutinės ribos mechanizmas

1. Siekiant užtikrinti, kad naudojantis teise netaikyti pareigų, kaip numatyta 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje, nebūtų nepagrįstai trukdoma kainodarai, prekyba netaikant tų pareigų ribojama laikantis šių nuostatų:

a)	prekybos finansine priemone atitinkamoje prekybos vietoje netaikant tų pareigų procentinė dalis gali sudaryti ne daugiau kaip 4 % bendros prekybos ta finansine priemone visose prekybos vietose visoje Sąjungoje per ankstesnius 12 mėnesių apimties;

b)	bendra Sąjungos prekyba finansine priemone netaikant tų pareigų gali sudaryti ne daugiau kaip 8 % bendros prekybos ta finansine priemone visose prekybos vietose visoje Sąjungoje per ankstesnius 12 mėnesių apimties.

Tas apimties viršutinės ribos mechanizmas netaikomas suderėtiems sandoriams, kurie sudaromi dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ar kitų panašių finansinių priemonių, kurių rinka nėra likvidi, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies 17 punkto b papunktyje, ir kurie sudaromi laikantis tinkamos referencinės kainos procentinio dydžio, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, arba suderėtiems sandoriams, kuriems taikomos kitos sąlygos nei tos finansinės priemonės esama rinkos kaina, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje.

2. Kai prekybos finansine priemone atitinkamoje prekybos vietoje netaikant pareigų procentinė dalis viršija 1 dalies a punkte nurodytą ribą, kompetentinga institucija, kuri leido netaikyti tų pareigų toje vietoje, per dvi darbo dienas sustabdo šešių mėnesių laikotarpiui naudojimąsi teise netaikyti pareigų prekiaujant ta finansine priemone toje prekybos vietoje, remdamasi 4 dalyje nurodytais EVPRI paskelbtais duomenimis.

3. Kai prekybos finansine priemone atitinkamose prekybos vietose visoje Sąjungoje netaikant tų pareigų procentinė dalis viršija 1 dalies b punkte nurodytą ribą, visos kompetentingos institucijos per dvi darbo dienas sustabdo šešių mėnesių laikotarpiui naudojimąsi teise netaikyti tų pareigų visoje Sąjungoje.

4. Pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui EVPRI per penkias darbo dienas paskelbia Sąjungos prekybos atitinkamomis finansinėmis priemonėmis per ankstesnius 12 mėnesių bendrą apimtį, prekybos finansine priemone visoje Sąjungoje netaikant tų pareigų procentinę dalį ir prekybos kiekvienoje prekybos vietoje per ankstesnius 12 mėnesių procentinę dalį bei tų procentinių dalių apskaičiavimo metodus.

5. Jei paskelbus 4 dalyje nurodytą ataskaitą paaiškėja, kad kurioje nors prekybos vietoje prekyba bet kokia finansine priemone netaikant pareigų viršija 3,75 % bendros tos finansinės priemonės prekybos apimties Sąjungoje per pastaruosius 12 mėnesių, EVPRI per penkias darbo dienas nuo kalendorinio mėnesio, kurį ji paskelbia 4 dalyje nurodytą ataskaitą, 15 dienos skelbia papildomą ataskaitą. Toje ataskaitoje pateikiama 4 dalyje nurodyta informacija, susijusi su tomis finansinėmis priemonėmis, kurių prekyba viršijo 3,75 %.

6. Jei paskelbus 4 dalyje nurodytą ataskaitą nurodoma, kad bendra Sąjungos prekyba bet kokia finansine priemone netaikant pareigų viršija 7,75 % bendros tos finansinės priemonės Sąjungos prekybos apimties per pastaruosius 12 mėnesių, EVPRI per penkias darbo dienas nuo mėnesio, kurį ji paskelbia 4 dalyje nurodytą ataskaitą, 15 dienos skelbia papildomą ataskaitą. Toje ataskaitoje pateikiama 4 dalyje nurodyta informacija, susijusi su tomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekyba viršijo 7,75 %.

7. Siekiant užtikrinti patikimą netaikant pareigų vykdomos prekybos stebėsenos pagrindą ir nustatyti, ar nebuvo viršytos 1 dalyje nurodytos ribos, prekybos vietų operatoriai įpareigojami įdiegti sistemas ir procedūras:

a)	kad būtų sudarytos sąlygos nustatyti visas jų prekybos vietoje netaikant tų pareigų vykdomas prekybos operacijas; ir

b)	kuriomis būtų užtikrinta, kad jokiomis aplinkybėmis nebūtų viršyta leidžiama prekybos netaikant tų pareigų procentinė dalis, kaip nurodyta 1 dalies a punkte.

8. Laikotarpis, kai EVPRI pradeda skelbti prekybos duomenis ir pradedama vykdyti pasirinktos prekybos finansine priemone netaikant tų pareigų stebėsena, prasideda 2016 m. sausio 3 d. Nedarant poveikio 4 straipsnio 5 dalies taikymui, kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai sustabdyti naudojimąsi teise netaikyti tų pareigų nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, o vėliau – kas mėnesį.

9. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo metodą, įskaitant sandorių žymėjimą, kurio laikydamasi ji lygina, apskaičiuoja ir skelbia sandorių duomenis, kaip nurodyta 4 dalyje, kad būtų pateiktas tikslus prekybos atitinkamomis finansinėmis priemonėmis bendros apimties ir prekybos, kurią vykdant netaikomos tos pareigos, visoje Sąjungoje ir atitinkamose prekybos vietose procentinių dalių apskaičiavimas.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

6 straipsnis

Prekybos vietoms po sandorio sudarymo keliami skaidrumo reikalavimai, susiję su akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržiniais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis

1. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės viešai skelbia sudarytų akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje prekybos vietoje, sandorių kainą, apimtį ir laiką. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės visų tokių sandorių duomenis skelbia praėjus kuo mažiau laiko nuo sandorio sudarymo momento, kiek tai techniškai įmanoma.

2. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės pagrįstomis komercinėmis sąlygomis ir nediskriminuodami investicinėms įmonėms, kurios pagal 20 straipsnį privalo skelbti savo akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių sandorių duomenis, suteikia prieigą prie sistemų, kurias jie naudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytai informacijai viešai skelbti.

7 straipsnis

Leidimas atidėti duomenų skelbimą

1. Kompetentingoms institucijoms suteikiama teisė prekybos vietą valdantiems rinkos operatoriams ir investicinėms įmonėms leisti numatyti sandorių duomenų skelbimo atidėjimą atsižvelgiant į sandorio rūšį ir dydį.

Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti atidėti akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ar kitų panašių finansinių priemonių arba tam tikros klasės akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų arba kitų panašių finansinių priemonių sandorių, kurie yra dideli pagal savo apimtį, palyginus su įprastu rinkos dydžiu, duomenų skelbimą.

Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės gauna išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą dėl siūlomų sandorio duomenų skelbimo atidėjimo priemonių ir aiškiai informuoja rinkos dalyvius ir visuomenę apie tas priemones. EVPRI stebi, kaip taikomos tos atidėto prekybos duomenų skelbimo priemonės ir Komisijai teikia metinę jų praktinio taikymo ataskaitą.

Kai kompetentinga institucija leidžia atidėti skelbimą, o kitos valstybės narės kompetentinga institucija nepritaria atidėjimui arba nepritaria faktiniam suteikto leidimo taikymui, ta kompetentinga institucija gali perduoti šį klausimą spręsti EVPRI, kuri gali imtis veiksmų, vadovaudamasi jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį suteiktais įgaliojimais.

2. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose, užtikrinant, kad būtų galima paskelbti informaciją, kurios reikalaujama pagal Direktyvą 2014/6/ES 64 straipsnį, projektus, kuriuose nurodoma:

kiekvienos atitinkamos finansinės priemonės klasės sandorių duomenys, kuriuos investicinės įmonės, įskaitant sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus ir prekybos vietą valdančius rinkos operatorius bei investicines įmones, viešai skelbia pagal 6 straipsnio 1 dalį, įskaitant pagal 6 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnį skelbiamų įvairių rūšių sandorių identifikacinius kodus, pagal kuriuos atskiriami sandoriai, kuriuos lėmė daugiausia su finansinių priemonių verte susiję veiksniai, ir sandoriai, kuriuos lėmė kiti veiksniai;

b)	laikotarpis, laikomas tinkamu atsižvelgiant į pareigą paskelbti kiek įmanoma realesniu laiku, įskaitant atvejus, kai prekyba vykdoma ne įprastu darbo laiku;

sąlygos, kuriomis investicinėms įmonėms, įskaitant sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus ir prekybos vietą valdančius rinkos operatorius bei investicines įmones, leidžiama atidėti kiekvienos atitinkamų finansinių priemonių klasės sandorių duomenų skelbimą pagal šio straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 1 dalį;

d)	kriterijai, kurie taikomi sprendžiant, kurių sandorių duomenų skelbimą – dėl sandorio dydžio ar akcijų, įskaitant akcijos likvidumo profilį, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ar kitų susijusių panašių finansinių priemonių rūšies – leidžiama atidėti.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

2 SKYRIUS

Ne nuosavo kapitalo priemonių skaidrumas

8 straipsnis

Prekybos vietoms iki sandorio sudarymo keliami skaidrumo reikalavimai, susiję su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis

1. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės viešai skelbia tuo metu siūlomas pirkimo ir pardavimo kainas ir komercinio susidomėjimo tomis jų sistemose skelbiamomis obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, kainomis mastą. Tas reikalavimas taikomas ir informaciniams pranešimams apie susidomėjimą. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės įprastomis prekybos valandomis nuolat viešai skelbia tą informaciją. Ta viešo skelbimo pareiga netaikoma tiems ne finansų sandorio šalių sandoriams dėl išvestinių finansinių priemonių, pagal kurių požymius galima objektyviai įvertinti, kad jais sumažinama ne finansų sandorio šalies ar tos grupės komercinės veiklos arba iždo finansavimo veiklos rizika.

2. 1 dalyje nurodyti skaidrumo reikalavimai turi būti pritaikomi pagal įvairias prekybos sistemų rūšis, įskaitant pavedimų žurnalu ir kotiravimu pagrįstas sistemas, mišrias, periodinių aukcionų prekybos ir neelektroninio tarpininkavimo (angl. voice trading) sistemas.

3. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės pagrįstomis komercinėmis sąlygomis ir nediskriminuodami investicinėms įmonėms, kurios pagal 18 straipsnį privalo skelbti savo obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių kotiruotes, suteikia prieigą prie sistemų, kurias jie naudoja 1 dalyje nurodytai informacijai viešai skelbti.

4. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės, jeigu leista netaikyti pareigos pagal 9 straipsnio 1 dalies b punktą, viešai skelbia bent orientacines iki sandorio sudarymo siūlomas pirkimo ir pardavimo kainas, kurios yra artimos komercinio susidomėjimo tomis jų sistemose skelbiamomis obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, kainoms. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės įprastomis prekybos valandomis nuolat viešai skelbia tą informaciją atitinkamomis elektroninėmis priemonėmis. Tomis priemonėmis užtikrinama, kad informacija būtų teikiama pagrįstomis komercinėmis sąlygomis ir laikantis nediskriminacijos principo.

9 straipsnis

Pareigų netaikymas ne nuosavo kapitalo priemonėms

1. Kompetentingos institucijos gali prekybos vietą valdantiems rinkos operatoriams ir investicinėms įmonėms netaikyti pareigos viešai skelbti 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie:

a)	pavedimus, kurie pagal savo apimtį yra dideli, palyginti su įprastu rinkos dydžiu, ir prekybos vietos pavedimų tvarkymo sistemoje iki informacijos atskleidimo laikomus pavedimus;

informacinius pranešimus apie susidomėjimą prašymo dėl kotiruotės ir neelektroninio tarpininkavimo sistemose, kurie viršija finansinei priemonei būdingą dydį, dėl kurio likvidumą užtikrinantiems subjektams kiltų per didelė rizika ir kurį teikiant atsižvelgiama į tai, ar atitinkami rinkos dalyviai yra mažmeniniai ar didmeniniai investuotojai;

c)	išvestines finansines priemones, kurioms netaikoma 28 straipsnyje nustatyta prekybos pareiga, ir kitas finansines priemones, kurių rinka nėra likvidi;

2. Prieš leisdamos netaikyti pareigos pagal 1 dalį, kompetentingos institucijos praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną ketinimą netaikyti pareigos ir pateikia pareigos netaikymo funkcionavimo paaiškinimą. Apie ketinimą netaikyti pareigos pranešama likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams iki pareigos netaikymo įsigaliojimo. Per du mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos EVPRI susijusiai kompetentingai institucijai pateikia nuomonę, kurioje vertinamas pareigos netaikymo atvejo suderinamumas su 1 dalyje nustatytais ir pagal 5 dalį priimtuose techniniuose reguliavimo standartuose nurodytais reikalavimais. Kai ta kompetentinga institucija leidžia netaikyti pareigos, o kitos valstybės narės kompetentinga institucija su tuo nesutinka, ta kompetentinga institucija gali perduoti šį klausimą spręsti EVPRI, kuri gali imtis veiksmų, vadovaudamasi jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį suteiktais įgaliojimais. EVPRI stebi pareigos netaikymo atvejus ir Komisijai teikia metinę praktinio pareigų netaikymo procedūros taikymo ataskaitą.

3. Kompetentingos institucijos gali savo iniciatyva arba kitų kompetentingų institucijų prašymu atšaukti pagal 1 dalį suteiktą leidimą netaikyti pareigų, jeigu jos pastebi, kad pareigų netaikymu naudojamasi taip, jog nukrypstama nuo jos pradinio tikslo, arba jeigu jos mano, kad pareigų netaikymu naudojamasi siekiant išvengti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų taikymo.

Kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms apie tokį atšaukimą prieš jam įsigaliojant ir pateikia išsamų savo sprendimo pagrindimą.

4. Kompetentinga institucija, atsakinga už vienos ar daugiau prekybos vietų, kuriose prekiaujama tam tikros klasės obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, priežiūrą, gali laikinai sustabdyti 8 straipsnyje nurodytų pareigų taikymą, kai tos finansinės priemonės klasės likvidumas sumažėja tiek, kad nesiekia nurodytos ribos. Nurodyta riba nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, kurie būdingi atitinkamos finansinės priemonės rinkai. Pranešimas apie tokį laikiną sustabdymą paskelbiamas atitinkamos kompetentingos institucijos interneto svetainėje.

Laikinas sustabdymas galioja pradinį ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį nuo jo paskelbimo atitinkamos kompetentingos institucijos interneto svetainėje datos. Tokio laikino sustabdymo galiojimo laikas gali būti pratęstas laikotarpiams, kurių kiekvienas neviršija trijų mėnesių, jei sustabdymo priežastys ir toliau taikomos. Kai praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui laikino sustabdymo galiojimo terminas nepratęsiamas, jis savaime nustoja galioti.

Prieš laikinai sustabdydama 8 straipsnyje nurodytų pareigų taikymą ar pratęsdama jų laikiną sustabdymą pagal šį straipsnį, atitinkama kompetentinga institucija praneša EVPRI apie savo ketinimą ir pateikia paaiškinimą. EVPRI kompetentingai institucijai kuo greičiau pateikia nuomonę dėl to, ar, jos manymu, sustabdymas ar laikino sustabdymo pratęsimas yra pagrįstas pagal pirmą ir antrą pastraipas.

5. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

4 dalyje nurodytos finansinės priemonės likvidumo ribos skaičiavimo parametrai ir metodai. Parametrai ir metodai, pagal kuriuos valstybės narės apskaičiuoja ribą, nustatomi taip, kad pasiekus šią ribą atitinkamos finansinės priemonės likvidumas visose prekybos vietose Sąjungoje būtų laikomas labai sumažėjusiu remiantis kriterijais, taikomais pagal 2 straipsnio 1 dalies 17 punktą;

vadovaujantis 8 straipsnio 1 ir 4 dalimis viešai skelbtini kiekvienos atitinkamos finansinės priemonės klasės pirkimo ir pardavimo kainų ar jų kotiruočių svyravimai ir komercinio susidomėjimo tomis kainomis mastas arba orientacinės iki sandorio sudarymo siūlomos pirkimo ir pardavimo kainos, artimos komercinio susidomėjimo kainai, atsižvelgiant į poreikį pritaikyti pagal įvairias prekybos sistemų rūšis, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje;

kiekvienos atitinkamos finansinės priemonės klasės pavedimų, kurie pagal savo apimtį yra dideli, dydis ir pavedimų tvarkymo sistemoje iki informacijos atskleidimo laikomų pavedimų, kuriems, vadovaujantis 1 dalimi, galima netaikyti pareigos pateikti informaciją iki sandorio sudarymo, rūšis ir mažiausias dydis;

1 dalies b punkte nurodytas finansinei priemonei būdingas dydis ir prašymo dėl kotiruotės sistemos bei neelektroninio tarpininkavimo prekybos sistemos, kurioms, vadovaujantis 1 dalimi, galima netaikyti pareigos atskleisti informaciją iki sandorio sudarymo, apibrėžtis.

Nustatydama finansinei priemonei būdingą dydį, dėl kurio likvidumą užtikrinantiems subjektams kiltų per didelė rizika ir kurį nustatant atsižvelgiama į tai, ar atitinkami rinkos dalyviai yra mažmeniniai ar didmeniniai investuotojai pagal 1 dalies b punktą, EVPRI atsižvelgia į šiuos veiksnius:

i)	ar esant tokiems dydžiams likvidumą užtikrinantys subjektai galėtų apsidrausti nuo rizikos;

ii)	kai finansinės priemonės arba finansinių priemonių klasės rinką iš dalies sudaro mažmeniniai investuotojai – vidutinę tų investuotojų įvykdytų sandorių vertę;

e)	finansinės priemonės arba finansinių priemonių klasės, kurių rinka nėra likvidi, kai, vadovaujantis 1 dalimi, galima netaikyti pareigos atskleisti informaciją iki sandorio sudarymo.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

10 straipsnis

Prekybos vietoms po sandorio sudarymo keliami skaidrumo reikalavimai, susiję su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis

1. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės viešai skelbia sudarytų obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, sandorių kainą, apimtį ir laiką. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės visų tokių sandorių duomenis skelbia praėjus kuo mažiau laiko nuo sandorio sudarymo momento, kiek tai techniškai įmanoma.

2. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės pagrįstomis komercinėmis sąlygomis ir nediskriminuodami investicinėms įmonėms, kurios pagal 21 straipsnį privalo skelbti savo obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių sandorių duomenis, suteikia prieigą prie sistemų, kurias jie naudoja 1 dalyje nurodytai informacijai viešai skelbti.

11 straipsnis

Leidimas atidėti duomenų skelbimą

1. Kompetentingos institucijos gali prekybos vietą valdantiems rinkos operatoriams ir investicinėms įmonėms leisti numatyti sandorių duomenų skelbimo atidėjimą atsižvelgiant į sandorio dydį ar rūšį.

Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti atidėti duomenų skelbimą apie sandorius, kurie:

yra dideli, palyginti su įprastu dydžiu tų obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, arba tos klasės obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, rinka; arba

yra susiję su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, arba su klasės obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje ir kurių rinka nėra likvidi;

viršija tai obligacijai, struktūrizuotam finansiniam produktui, apyvartiniam taršos leidimui ar išvestinei finansinei priemonei, kuria prekiaujama toje prekybos vietoje, arba tai obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ar išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje prekybos vietoje, klasei būdingą dydį, dėl kurio likvidumą užtikrinantiems subjektams kiltų per didelė rizika ir kurį nustatant atsižvelgiama į tai, ar atitinkami rinkos dalyviai yra mažmeniniai, ar didmeniniai investuotojai.

Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės gauna išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą dėl siūlomų sandorio duomenų skelbimo atidėjimo priemonių ir aiškiai informuoja rinkos dalyvius ir visuomenę apie tas priemones. EVPRI stebi, kaip taikomos tos atidėto sandorio duomenų skelbimo priemonės ir Komisijai teikia metinę jų praktinio taikymo ataskaitą.

2. Kompetentinga institucija, atsakinga už vienos ar daugiau prekybos vietų, kuriose prekiaujama tam tikros klasės obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, priežiūrą, gali laikinai sustabdyti 10 straipsnyje nurodytų pareigų taikymą, kai tos finansinės priemonės klasės likvidumas sumažėja tiek, kad nesiekia ribos, nustatytos pagal 9 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytą metodologiją. Ta riba nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, kurie būdingi atitinkamos finansinės priemonės rinkai. Toks laikinas sustabdymas paskelbiamas atitinkamos kompetentingos institucijos interneto svetainėje.

Prieš sustabdydama 10 straipsnyje nurodytų pareigų taikymą ar pratęsdama jų laikiną sustabdymą, atitinkama kompetentinga institucija praneša EVPRI apie savo ketinimą ir pateikia paaiškinimą. EVPRI kompetentingai institucijai kuo greičiau pateikia nuomonę dėl to, ar, jos manymu, sustabdymas ar laikino sustabdymo pratęsimas yra pagrįstas pagal pirmą ir antrą pastraipas.

3. Kompetentingos institucijos, suteikdamos leidimą atidėti duomenų skelbimą, gali:

a)	paprašyti paskelbti tik tam tikrus sandorio duomenis arba suvestinius kelių sandorių duomenis, arba abiejų rūšių duomenis skelbimo atidėjimo laikotarpiu;

b)	leisti neskelbti atskirų sandorių apimties pratęstu skelbimo atidėjimo laikotarpiu;

c)	ne nuosavo kapitalo priemonių, kurios nėra valstybės skolos priemonės, atveju – skelbimo atidėjimo laikotarpiu leisti skelbti suvestinę kelių sandorių informaciją;

d)	valstybės skolos priemonių atveju – neribotą laikotarpį leisti skelbti suvestinius kelių sandorių duomenis.

Valstybės skolos priemonių atveju b ir d punktais gali būti naudojamasi atskirai arba iš eilės, o pasibaigus pratęstam duomenų apie apimtį neskelbimo laikotarpiui, pagal šiuos punktus galėtų būti skelbiami suvestiniai duomenys apie apimtis.

Visų kitų finansinių priemonių atveju, pasibaigus duomenų skelbimo atidėjimo laikotarpiui, skelbiami visi likę sandorio duomenys ir visi kiekvieno sandorio duomenys atskirai.

4. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose, užtikrinant, kad būtų galima paskelbti Direktyvos 2014/65/ES 64 straipsnyje nurodytą informaciją, nurodoma:

kiekvienos atitinkamos finansinės priemonės klasės sandorių duomenys, kuriuos investicinės įmonės, įskaitant sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus ir prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės viešai skelbia pagal 10 straipsnio 1 dalį, įskaitant pagal 10 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 1 dalį skelbiamų įvairių rūšių sandorių identifikacinius kodus, pagal kuriuos atskiriami sandoriai, kuriuos lėmė daugiausia su finansinių priemonių verte susiję veiksniai, ir sandoriai, kuriuos lėmė kiti veiksniai;

b)	laikotarpis, laikomas tinkamu atsižvelgiant į pareigą paskelbti kiek įmanoma realesniu laiku, įskaitant atvejus, kai prekyba vykdoma ne įprastu darbo laiku;

sąlygos, kuriomis investicinėms įmonėms, įskaitant sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus ir prekybos vietą valdančius rinkos operatorius bei investicines įmones, leidžiama atidėti kiekvienos atitinkamos finansinės priemonės klasės sandorių duomenų skelbimą pagal šio straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 4 dalį;

kriterijai, kurie taikomi nustatant sandorio dydį ar rūšį, kai pagal 3 dalį leidžiama atidėti duomenų skelbimą ir skelbti tik tam tikrus sandorio duomenis arba skelbti suvestinius kelių sandorių duomenis, arba neskelbti sandorio apimties, visų pirma nurodant laikotarpio, kuriuo leidžiama pratęsti tam tikrų finansinių priemonių (atsižvelgiant į jų likvidumą) duomenų skelbimo atidėjimą, trukmę.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

3 SKYRIUS

Pareiga atskirai ir pagrįstomis komercinėmis sąlygomis teikti prekybos duomenis

12 straipsnis

Pareiga atskirai pateikti duomenis iki sandorio ir po sandorio sudarymo

1. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės suteikia galimybę visuomenei susipažinti su informacija, skelbiama vadovaujantis 3, 4 ir 6–11 straipsniais, atskirai pateikdami iki sandorio ir po sandorio sudarymo skaidrumo duomenis.

2. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi iki sandorio ir po sandorio sudarymo skaidrumo duomenų pateikimo principai, įskaitant duomenų, su kuriais leidžiama susipažinti visuomenei, kaip nurodyta 1 dalyje, išskaidymo lygį.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

13 straipsnis

Pareiga suteikti galimybę pagrįstomis komercinėmis sąlygomis susipažinti su duomenimis iki sandorio ir po sandorio sudarymo

1. Prekybos vietą valdantys rinkos operatoriai ir investicinės įmonės suteikia galimybę visuomenei pagrįstomis komercinėmis sąlygomis susipažinti su informacija, skelbiama vadovaujantis 3, 4 ir 6–11 straipsniais, ir užtikrina nediskriminacines galimybes susipažinti su šia informacija. Tokia informacija galima nemokamai naudotis praėjus 15 minučių po paskelbimo.

2. Komisija pagal 50 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais paaiškinama, kas yra pagrįstos komercinės sąlygos, kuriomis visuomenei leidžiama susipažinti su informacija, kaip nurodyta 1 dalyje.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

NE BIRŽOJE PREKIAUJANČIŲ SISTEMINGAI SANDORIUS SAVO VIDUJE SUDARANČIŲ TARPININKŲ IR INVESTICINIŲ ĮMONIŲ SKAIDRUMAS

14 straipsnis

Sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų pareiga viešai skelbti su akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržiniais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis susijusias tvirtąsias kotiruotes

1. Investicinės įmonės viešai skelbia su akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržiniais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, dėl kurių jos sistemingai sudaro sandorius savo viduje ir kurių rinka yra likvidi, susijusias tvirtąsias kotiruotes.

Kai pirmoje pastraipoje nurodytų finansinių priemonių rinka nėra likvidi, sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai paprašius atskleidžia kotiruotes savo klientams.

2. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams šis straipsnis ir 15, 16 ir 17 straipsniai taikomi, kai sandoriai sudaromi neviršijant standartinio rinkai dydžio. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams šis straipsnis ir 15, 16 bei 17 straipsniai netaikomi, kai jų sudaromi sandoriai viršija standartinį rinkai dydį.

3. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai gali nustatyti skelbiamos kotiruotės dydį ar dydžius. Mažiausias kotiruotės dydis – ne mažiau kaip 10 % standartinio akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržinio fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės, kuria prekiaujama prekybos vietoje, rinkos dydžio. Kiekvienos konkrečios akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržinio fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės, kuria prekiaujama prekybos vietoje, kotiruotę sudaro tvirta pirkimo ir pardavimo kaina ar kainos dydžiui ar dydžiams, neviršijantiems standartinio tai akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių klasei, prie kurios priskiriama ta finansinė priemonė, rinkos dydžio. Kaina arba kainos turi atspindėti tai akcijai, depozitoriumo pakvitavimui, biržiniam fondui, sertifikatui ar kitai panašiai finansinei priemonei vyraujančias rinkos sąlygas.

4. Akcijos, depozitoriumo pakvitavimai, biržiniai fondai, sertifikatai ir kitos panašios finansinės priemonės priskiriami klasėms atsižvelgiant į rinkoje įvykdytų pavedimų dėl tos finansinės priemonės vertės aritmetinį vidurkį. Kiekvienos klasės akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių standartinis rinkos dydis yra rinkoje įvykdytų pavedimų dėl prie kiekvienos klasės priskirtų finansinių priemonių vertės aritmetinis vidurkis.

5. Kiekvienos akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržinio fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės rinką sudaro visi Sąjungoje įvykdyti pavedimai dėl tos finansinės priemonės, išskyrus pavedimus, kurie yra dideli, palyginti su įprastu tos rinkos dydžiu.

6. Likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos kompetentinga institucija, kaip apibrėžta 26 straipsnyje, atsižvelgdama į rinkoje įvykdytų pavedimų dėl kiekvienos akcijos, depozitoriumo pakvitavimo, biržinio fondo, sertifikato ar kitos panašios finansinės priemonės vertės aritmetinį vidurkį, ne rečiau kaip kartą per metus nustato, prie kurios klasės ta finansinė priemonė priskiriama. Ta informacija viešai skelbiama visiems rinkos dalyviams ir perduodama EVPRI, kuri ją paskelbia interneto svetainėje.

7. Siekdama užtikrinti veiksmingą akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių vertės nustatymą, taip pat didžiausią galimybę investicinėms įmonėms siekti savo klientams didžiausio pelno, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose toliau išsamiau nustatoma 1 dalyje nurodytos tvirtosios kotiruotės skelbimo tvarka, tai, kaip nustatoma, ar kainos atitinka esamas rinkos sąlygas, kaip nurodyta 3 dalyje, ir tai, kaip nustatomas 2 ir 4 dalyse nurodytas standartinis rinkos dydis.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

15 straipsnis

Klientų pavedimų vykdymas

1. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai įprastomis prekybos valandomis reguliariai ir nuolat viešai skelbia savo kotiruotes. Jie gali atnaujinti kotiruotes bet kuriuo metu. Susiklosčius ypatingoms rinkos sąlygoms, jie gali atšaukti savo kotiruotes.

Valstybė narė reikalauja, kad įmonės, atitinkančios sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko apibrėžtį, praneštų apie tai jų kompetentingai institucijai. Toks pranešimas perduodamas EVPRI. EVPRI sudaro visų Sąjungoje sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų sąrašą.

Kotiruotės viešai skelbiamos taip, kad jos būtų lengvai prieinamos kitiems rinkos dalyviams pagrįstomis komercinėmis sąlygomis.

2. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, vadovaudamiesi Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsniu, vykdo klientų pateiktus pavedimus dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, dėl kurių jie sistemingai sudaro sandorius savo viduje už pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą.

Vis dėlto pagrįstais atvejais jie gali tuos pavedimus įvykdyti ir geresne kaina, su sąlyga, kad ta kaina neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms.

3. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, nukrypdami nuo kotiruotės kainų ir nesilaikydami 2 dalyje nustatytų reikalavimų, gali vykdyti profesionaliųjų klientų pavedimus, susijusius su sandoriais, kurių kiekvieną sudarant vykdomi pavedimai dėl kelių vertybinių popierių, arba pavedimus, kuriems taikoma kita nei esamos rinkos kainos sąlyga.

4. Kai sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, kuris yra nustatęs tik vieną kotiruotę arba kurio nustatyta didžiausia kotiruotė nesiekia standartinio rinkos dydžio, gauna kliento pavedimą, kuris yra didesnis, negu jo kotiruotės dydis, tačiau mažesnis už standartinį rinkos dydį, jis gali nuspręsti įvykdyti kotiruotės dydį viršijančią pavedimo dalį, su sąlyga, kad vykdoma tik už kotiruotės kainą, išskyrus 2 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis leistinus atvejus, kai galima nukrypti nuo kotiruotės kainos. Kai sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas nustato kotiruotes dėl skirtingų dydžių ir gauna kliento pavedimą, kuris patenka tarp tokių kotiruočių, ir nusprendžia įvykdyti tokį pavedimą, pavedimas įvykdomas už vieną iš nurodytų kotiruočių kainų, vadovaujantis Direktyvos 2014/65/ES 28 straipsniu, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis leistinus atvejus, kai galima nukrypti nuo kotiruotės kainos.

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 50 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose paaiškinama, ką reiškia pagrįstos komercinės sąlygos kotiruotėms paskelbti viešai, kaip nurodyta 1 dalyje.

16 straipsnis

Kompetentingų institucijų pareigos

Kompetentingos institucijos prižiūri, kad:

a)	investicinės įmonės nuolat atnaujintų pasiūlymo pirkti ir parduoti kainas, kurios viešai skelbiamos pagal 14 straipsnį, ir paliktų galioti vyraujančios rinkos sąlygas atitinkančias kainas;

b)	investicinės įmonės laikytųsi 15 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų dėl sandorių sudarymo už geresnę kainą, negu įmonė yra nustačiusi.

17 straipsnis

Prieiga prie kotiruočių

1. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai turi teisę savo verslo politikos pagrindu objektyviai ir nediskriminuodami nuspręsti, kuriems klientams bus suteikiama prieiga prie jų kotiruočių. Tuo tikslu turi būti nustatyti aiškūs prieigos prie nustatytų kotiruočių suteikimo standartai. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai gali atsisakyti pradėti arba gali nutraukti verslo santykius su klientais, remdamiesi komercinio pobūdžio priežastimis, kaip antai kliento kreditingumu, sandorio šalies rizika ir galutiniu sandorio atsiskaitymu.

2. Siekdami apriboti dėl su tuo pačiu klientu sudaromų sandorių skaičiaus kylančią riziką, sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai turi teisę nediskriminuodami riboti sandorių, kuriuos jie įsipareigoja sudaryti su tuo pačiu klientu pagal iš anksto paskelbtas sąlygas, skaičių. Jie gali nediskriminuodami ir vadovaudamiesi Direktyvos 2014/65/ES 28 straipsniu riboti bendrą tuo pačiu metu su skirtingais klientais sudaromų sandorių skaičių, jei toks ribojimas leidžiamas tik tuomet, kai klientų pateikiamų pavedimų skaičius ir (arba) apimtis gerokai viršija normą.

3. Siekdama užtikrinti veiksmingą akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių vertės nustatymą, taip pat kuo didesnę galimybę investicinėms įmonėms siekti savo klientams didžiausio pelno, Komisija pagal 50 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti, ar kotiruotė skelbiama reguliariai ir yra nuolat ir lengvai prieinama, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje, ir būdai, kuriais investicinės įmonės gali vykdyti pareigą viešai skelbti savo kotiruotes, įskaitant šias galimybes:

i)	naudojantis reguliuojamos rinkos, kurioje leista prekiauti aptariama finansine priemone, sistemomis;

ii)	naudojantis PSS;

iii)	naudojantis privačiomis priemonėmis;

b)	kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti tuos sandorius, kurių kiekvieną sudarant vykdomi pavedimai dėl kelių vertybinių popierių, arba tuos pavedimus, kurie yra susieti ne su esama rinkos kaina, o kitomis sąlygomis, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje;

c)	kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti, kokias rinkos sąlygas galima laikyti ypatingomis, kad joms susiklosčius būtų galima atšaukti nustatytas kotiruotes, ir kotiruočių atnaujinimo sąlygos, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje;

d)	kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti, kokiais atvejais klientų pateikiamų pavedimų skaičius ir (arba) apimtis gerokai viršija normą, kaip nurodyta 2 dalyje;

e)	kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti, kokiais atvejais kainos neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, kaip nurodyta 15 straipsnio 2 dalyje.

18 straipsnis

Sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų pareiga viešai skelbti su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusias tvirtąsias kotiruotes

1. Investicinės įmonės skelbia su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, dėl kurių jos sistemingai sudaro sandorius savo viduje ir kurių rinka yra likvidi, susijusias tvirtąsias kotiruotes, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)	nustatyti kotiruotę jas paragina sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko klientas;

b)	jos sutinka nustatyti kotiruotę.

2. Jeigu tai yra obligacijos, struktūrizuoti finansiniai produktai, apyvartiniai taršos leidimai ir išvestinės finansinės priemonės, kuriais prekiaujama prekybos vietoje ir kurių rinka nėra likvidi, sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai paprašius atskleidžia kotiruotes savo klientams, jeigu jie sutinka nustatyti kotiruotę. Ta pareiga gali būti netaikoma, jei laikomasi 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

3. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai gali atnaujinti kotiruotes bet kuriuo metu. Susiklosčius ypatingoms rinkos sąlygoms, jie gali atšaukti nustatytas kotiruotes.

4. Valstybės narės reikalauja, kad įmonės, atitinkančios sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko apibrėžtį, praneštų apie tai savo kompetentingai institucijai. Toks pranešimas perduodamas EVPRI. EVPRI sudaro visų sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų Sąjungoje sąrašą.

5. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai su pagal 1 dalį skelbiamomis tvirtosiomis kotiruotėmis leidžia susipažinti savo kitiems klientams. Nepaisant to, jie turi teisę savo verslo politikos pagrindu objektyviai ir nediskriminuodami nuspręsti, kuriems klientams bus suteikiama prieiga prie jų kotiruočių. Tuo tikslu sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai nustato aiškius prieigos prie savo kotiruočių suteikimo standartus. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai gali atsisakyti pradėti arba gali nutraukti verslo santykius su klientais, remdamiesi komercinio pobūdžio priežastimis, kaip antai kliento kreditingumu, sandorio šalies rizika ir galutiniu sandorio atsiskaitymu.

6. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai įsipareigoja sudaryti sandorius su bet kuriuo kitu klientu, kuriam kotiruotė atskleidžiama pagal paskelbtas sąlygas ir laikantis 5 dalyje nustatytų sąlygų, kai kotiruotės dydis atitinka arba yra mažesnis už pagal 9 straipsnio 5 dalies d punktą nustatomą finansinei priemonei būdingą dydį.

Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai pagal 1 dalį neprivalo skelbti finansinių priemonių, kurios neviršija likvidumo ribos, nustatomos pagal 9 straipsnio 4 dalį, tvirtosios kotiruotės.

7. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai turi teisę nustatyti nediskriminacines ir skaidrias sandorių, kuriuos jie įsipareigoja sudaryti su klientais pagal tam tikrą kotiruotę, skaičiaus ribas.

8. Pagal 1 ir 5 dalis paskelbtos kotiruotės ir tos, kurių dydis atitinka arba yra mažesnis už 6 dalyje nurodytą dydį, viešai skelbiamos taip, kad pagrįstomis komercinėmis sąlygomis būtų lengvai prieinamos kitiems rinkos dalyviams.

9. Kotiruotės kaina arba kainos nustatomos taip, kad sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai vykdytų Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnyje jiems nustatytas pareigas, kai taikoma, ir turi atitikti esamas rinkos sąlygas, susijusias su kainomis, kuriomis prekybos vietoje sudaromi tokių pačių arba panašių finansinių priemonių sandoriai.

Vis dėlto, pagrįstais atvejais jie gali pavedimus atlikti ir geresne kaina, su sąlyga, kad kaina neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms.

10. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams šis straipsnis netaikomas, kai jų sudaromi sandoriai viršija pagal 9 straipsnio 5 dalies d punktą nustatytą tai finansinei priemonei įprastą dydį.

19 straipsnis

EVPRI vykdoma stebėsena

1. Kompetentingos institucijos ir EVPRI stebi, kaip taikomas 18 straipsnis dėl dydžių, nurodomų investicinės įmonės klientams ir su kita įmonės prekybine veikla susijusiems kitiems rinkos dalyviams atskleidžiamose kotiruotėse, ir kiek kotiruotės atitinka vyraujančias rinkos sąlygas, susijusias su prekybos vietoje sudaromais tokių pačių arba panašių finansinių priemonių sandoriais. Ne vėliau kaip 2019 m. sausio 3 d. EVPRI Komisijai pateikia 18 straipsnio taikymo ataskaitą. Jeigu kotiruotei viršijant 18 straipsnio 6 dalyje nurodytą ribą arba neatitinkant vyraujančių rinkos sąlygų, vyksta aktyvi kotiravimo ir prekybos veikla, EVPRI pateikia Komisijai ataskaitą dar nesibaigus šiam terminui.

2. Komisija pagal 50 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi 18 straipsnio 6 dalyje nurodyti dydžiai, kurių laikydamasi įmonė sudaro sandorius su bet kuriuo kitu klientu, kuriam atskleidžiama kotiruotė. Finansinei priemonei įprastas dydis nustatomas pagal 9 straipsnio 5 dalies d punkte nustatytus kriterijus.

3. Komisija pagal 50 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose paaiškinama, kas yra pagrįstos komercinės sąlygos kotiruotėms viešai skelbti, kaip nurodyta 18 straipsnio 8 dalyje.

20 straipsnis

Investicinių įmonių, įskaitant sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus, po sandorio atskleidžiama informacija apie akcijas, depozitoriumo pakvitavimus, biržinius fondus, sertifikatus ir kitas panašias finansines priemones

1. Investicinės įmonės, kurios savo sąskaita arba klientų naudai sudaro akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, sandorius, viešai skelbia tų sandorių apimtį ir kainą bei jų sudarymo laiką. Ta informacija viešai skelbiama naudojantis PSS.

2. Pagal 1 dalį viešai skelbiama informacija ir laikas, per kurį ji paskelbiama, atitinka vadovaujantis 6 straipsniu priimtus reikalavimus, įskaitant pagal 7 straipsnio 2 dalies a puntą priimtus techninius reguliavimo standartus. Kai pagal vadovaujantis 7 straipsniu patvirtintas priemones numatyta galimybė atidėti informacijos apie akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, tam tikrų kategorijų sandorius skelbimą, ta galimybė tiems sandoriams taip pat taikoma, kai jie sudaromi ne prekybos vietose.

3. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

a)	vadovaujantis šiuo straipsniu viešai skelbiamų įvairių rūšių sandorių identifikaciniai kodai, pagal kuriuos atskiriami sandoriai, kuriuos lėmė daugiausia su finansinių priemonių verte susiję veiksniai, ir sandoriai, kuriuos lėmė kiti veiksniai;

b)	1 dalyje numatytų pareigos nuostatų taikymas sandoriams, susijusiems su tų finansinių priemonių naudojimu užstato, skolinimo ar kitais tikslais, kai finansinėmis priemonėmis keičiamasi ne dėl esamos priemonės rinkos vertės, o dėl kitų veiksnių;

c)	sandorio šalis, kuri turi paskelbti apie sandorį pagal 1 dalį, jei abi sandorio šalys yra investicinės įmonės.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

21 straipsnis

Investicinių įmonių, įskaitant sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus, po sandorio atskleidžiama informacija apie obligacijas, struktūrizuotus finansinius produktus, apyvartinius taršos leidimus ir išvestines finansines priemones

1. Investicinės įmonės, kurios savo sąskaita arba klientų naudai sudaro obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, sandorius, viešai skelbia tų sandorių apimtį ir kainą bei jų sudarymo laiką. Ta informacija viešai skelbiama naudojantis PSS.

2. Kiekvienas sandoris skelbiamas vieną kartą, naudojantis vienu PSS.

3. Pagal 1 dalį viešai skelbiama informacija ir laikas, per kurį ji paskelbiama, atitinka vadovaujantis 10 straipsniu priimtus reikalavimus, įskaitant pagal 11 straipsnio 4 dalies a ir b punktų priimtus techninius reguliavimo standartus.

4. Kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą investicinėms įmonėms numatyti sandorių duomenų skelbimo atidėjimą arba gali paprašyti paskelbti ribotus sandorio duomenis arba kelių sandorių suvestinius duomenis, arba abiejų rūšių duomenis skelbimo atidėjimo laikotarpiu, arba gali leisti neskelbti atskirų sandorių apimties pratęstu atidėjimo laikotarpiu, arba, ne nuosavo kapitalo priemonių, kurios nėra valstybės skola, atveju, gali leisti skelbti kelių sandorių suvestinius duomenis skelbimo atidėjimo laikotarpiu, arba, valstybės skolos finansinių priemonių atveju, gali leisti skelbti kelių sandorių suvestinius duomenis neribotą laikotarpį ir gali laikinai sustabdyti 1 dalyje nurodytų pareigų taikymą tomis pačiomis sąlygomis, kokios nustatytos 11 straipsnyje.

Kai pagal 11 straipsnį priimtomis priemonėmis numatyta galimybė atidėti tam tikrų kategorijų obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, sandorių duomenų skelbimą, skelbti ribotus duomenis ar suvestinius duomenis, arba abiejų rūšių duomenis, arba leisti neskelbti tų sandorių apimties, ta galimybė tiems sandoriams taip pat taikoma, kai jie sudaromi ne prekybos vietose.

5. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais užtikrinama, kad būtų galima paskelbti pagal Direktyvos 2014/65/ES 64 straipsnį reikalaujamą informaciją, nurodančią:

a)	vadovaujantis šiuo straipsniu viešai skelbiamų įvairių rūšių sandorių identifikaciniai kodai, pagal kuriuos atskiriami sandoriai, kuriuos lėmė daugiausia su finansinių priemonių verte susiję veiksniai, ir sandoriai, kuriuos lėmė kiti veiksniai;

b)	1 dalyje numatytų pareigų taikymas sandoriams, susijusiems su tų finansinių priemonių naudojimu užstato, skolinimo ar kitais tikslais, kai finansinėmis priemonėmis keičiamasi ne dėl esamos finansinės priemonės rinkos vertės, o dėl kitų veiksnių;

c)	sandorio šalis, kuri turi skelbti apie sandorį pagal 1 dalį, jei abi sandorio šalys yra investicinės įmonės.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

22 straipsnis

Informacijos teikimas skaidrumo tikslais ir dėl kitų skaičiavimų

1. Siekdamos atlikti skaičiavimus, kad būtų nustatyti skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo reikalavimai, taip pat 3–11 straipsniuose, 14–21 straipsniuose ir 32 straipsnyje nustatyta prekybos pareigos tvarka, taikytina finansinėms priemonėms, ir nustatyti, ar investicinė įmonė yra sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, kompetentingos valdžios institucijos gali paprašyti informacijos iš:

a)	prekybos vietų;

PSS; ir

KIJT.

2. Prekybos vietos, PSS ir KIJT turi pakankamai ilgai saugoti būtinus duomenis.

3. Kompetentingos institucijos perduoda EVPRI tokią informaciją, kai EVPRI paprašo pateikti ataskaitas, nurodytas 5 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse.

4. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato prašymų pateikti duomenis turinį ir periodiškumą, taip pat pagal 1 dalį prekybos vietų, PSS ir KIJT privalomų pateikti atsakymų į tokius prašymus formą ir terminą, privaloma tvarka saugotinų duomenų rūšį ir trumpiausią laikotarpį, kurį prekybos vietos, PSS ir KIJT turi saugoti duomenis, kad galėtų pateikti atsakymus į tokius prašymus pagal 2 dalį.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

23 straipsnis

Investicinių įmonių prekybos pareigą

1. Investicinė įmonė užtikrina, kad jos prekyba akcijomis, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, būtų vykdoma reguliuojamoje rinkoje, DPS arba trečiosios valstybės prekybos vietoje, kuri pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punktą įvertinta kaip lygiavertė, ar ją vykdytų sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, nebent tai prekybai būdingi, be kitų, šie ypatumai:

a)	ji yra nesisteminga, ad hoc pobūdžio, nereguliari ir nedažna; arba

b)	sandoriai yra sudaromi tarp reikalavimus atitinkančių ir (arba) profesionalių sandorio šalių ir neturi reikšmės kainos susiformavimo procesui.

2. Investicinė įmonė, kuri valdo sandorių derinimo viduje sistemą, kurioje remiantis daugiašališkumo pagrindu vykdomi klientų pavedimai dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, turi užtikrinti, kad ji turėtų leidimą vykdyti DPS veiklą pagal Direktyvą 2014/65/ES ir atitiktų visas atitinkamas nuostatas, taikomas tokiems leidimams.

3. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodomi konkretūs tų akcijų sandorių, kurie neturi reikšmės kainos susiformavimo procesui, kaip nurodyta 1 dalyje, ypatumai, atsižvelgiant į tokius atvejus, kaip antai:

a)	nenukreipiamojo likvidumo (angl. non-addressable liquidity) sandorius; arba

b)	kai keitimąsi tokiomis finansinėmis priemonėmis lemia kiti veiksniai, nei esama finansinės priemonės rinkos vertė.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PRANEŠIMAS APIE SANDORIUS

24 straipsnis

Pareigą palaikyti rinkų vientisumą

Nedarant poveikio atsakomybei už Reglamento (ES) Nr. 596/2014 vykdymo užtikrinimą pasiskirstymui, kompetentingos institucijos, kurių veiklą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsniu koordinuoja EVPRI, stebi investicinių įmonių veiklą, siekdamos užtikrinti, kad jos veiktų sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, skatindamos rinkos vientisumą.

25 straipsnis

Pareiga saugoti įrašus

1. Investicinės įmonės penkerius metus saugo ir prireikus kompetentingai institucijai pateikia atitinkamus duomenis, susijusius su visais finansinių priemonių pavedimais ir visais sandoriais, kuriuos jos sudarė savo sąskaita ar kliento vardu. Sandorių, kurie sudaryti klientų vardu, įrašuose pateikiama visa su kliento tapatybe susijusi informacija ir duomenys bei informacija, kurią reikalaujama saugoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB (27). EVPRI gali prašyti suteikti galimybę susipažinti su šia informacija vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2. Prekybos vietos operatorius ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir prireikus kompetentingai institucijai pateikia atitinkamus duomenis, susijusius su visais pavedimais dėl finansinių priemonių, apie kuriuos skelbiama jų sistemose. Įrašuose kaupiami atitinkami duomenys apie pavedimo ypatumus, įskaitant duomenis, kuriais pavedimas susiejamas su įvykdytu (-ais) sandoriu (-iais), kylančiu (-iais) iš to pavedimo, kurie pateikiami pagal 26 straipsnio 1 ir 3 dalis. EVPRI padeda kompetentingoms institucijoms gauti šioje dalyje nurodytą informaciją ir koordinuoja su tuo susijusią veiklą.

3. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato konkrečius atitinkamus pavedimo duomenis, kuriuos reikia saugoti pagal šio straipsnio 2 dalį, išskyrus nurodytuosius 26 straipsnyje.

Tie techninių reguliavimo standartų projektai apima pavedimą perdavusio nario ar dalyvio identifikavimo kodą, pavedimo identifikacinį kodą, pavedimo perdavimo datą ir laiką, pavedimo ypatumus, įskaitant pavedimo rūšį, kainos apribojimą, jei taikoma, galiojimo laiką, konkrečias pavedimo instrukcijas, informaciją apie pavedimo pakeitimą, panaikinimą, dalinį ar visišką įvykdymą, subjektą arba tarpininkavimo kompetenciją.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

26 straipsnis

Pareiga pranešti apie sandorius

1. Investicinės įmonės, kurios sudaro finansinių priemonių sandorius, kuo skubiau ir ne vėliau kaip kitos darbo dienos pabaigoje kompetentingai institucijai pateikia išsamius ir tikslius tokių sandorių duomenis.

Vadovaudamosi Direktyvos 2014/65/ES 85 straipsniu kompetentingos institucijos nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad tų finansinių priemonių likvidumo požiūriu labiausiai susijusios rinkos kompetentinga institucija taip pat gautų tą informaciją.

Kompetentingos institucijos EVPRI paprašius teikia bet kokią informaciją, kuri pateikiama pagal šį straipsnį.

2. 1 dalyje nustatyta pareiga taikoma:

a)	finansinėms priemonėms, kuriomis leista prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje arba dėl kurių buvo pateiktas prašymas dėl prekybos;

b)	finansinėms priemonėms, kurių pagrindinė priemonė yra finansinė priemonė, kuria prekiaujama prekybos vietoje; ir

c)	finansinėms priemonėms, kurių pagrindinė priemonė yra iš finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje sudarytas indeksas arba krepšelis.

Pareiga taikoma a–c punktuose nurodytų finansinių priemonių sandoriams, nepriklausomai nuo to, ar tokie sandoriai sudaromi prekybos vietoje.

3. Pranešimuose visų pirma pateikiami šie duomenys: nupirktų ar parduotų finansinių priemonių pavadinimai ir skaičiai, kiekis, sandorio vykdymo data ir laikas, sandorio kainos, nuoroda klientams, kurių vardu investicinė įmonė įvykdė tą sandorį, nustatyti, ir nuoroda asmenims ir kompiuteriniams algoritmams investicinėje įmonėje, kurie priima ir vykdo sprendimus investuoti ir įvykdo sandorį, nustatyti, nuoroda pareigų netaikymo nuostatai, kurią taikant vyko prekyba, nustatyti, taip pat susijusių investicinių įmonių nustatymo priemonės ir nuoroda skolintų vertybinių popierių pardavimui nustatyti, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 1 dalies b punkte, kai sandoris susijęs su bet kokiomis akcijomis ir valstybės skolos vertybiniais popieriais, kuriems taikomi to reglamento 12, 13 ir 17 straipsniai. Sandorių, kurie sudaryti ne prekybos vietoje, pranešimuose pateikiama nuoroda sandorių rūšims nustatyti, laikantis priemonių, kurios turi būti priimtos vadovaujantis 20 straipsnio 3 dalies a punktu ir 21 straipsnio 5 dalies a punktu. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių atveju pranešimuose nurodoma, ar sudarant sandorį, remiantis objektyviu vertinimu, mažinama rizika pagal Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnį.

4. Investicinės įmonės, kurios perduoda pavedimus, atlikdamos perdavimus į tą pavedimą įtraukia visus duomenis, kaip nurodyta 1 ir 3 dalyse. Užuot minėtus duomenis įtraukusi perduodama pavedimus, investicinė įmonė gali pasirinkti pranešti apie perduotą pavedimą, jei jis yra įvykdytas, kaip apie sandorį, vadovaudamasi 1 dalyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju investicinės įmonės sandorio pranešime nurodoma, kad jis priskiriamas perduotam pavedimui.

5. Prekybos vietos operatorius pateikia duomenis apie jo platformoje prekiaujamų finansinių priemonių sandorius, kuriuos jo sistemose sudarė įmonė, kuriai vadovaujantis 1 ir 3 dalimis šis reglamentas netaikomas.

6. Pranešdamos nuorodą klientams nustatyti, kaip reikalaujama pagal 3 ir 4 dalis, investicinės įmonės naudoja juridinio asmens identifikacinį kodą, priskirtą siekiant nustatyti klientus, kurie yra juridiniai asmenys.

Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 3 d. EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį parengia gaires, kuriomis užtikrinama, kad juridinio asmens identifikacinių kodų taikymas Sąjungoje atitiktų tarptautinius standartus, ypač tuos, kuriuos nustatė Finansinio stabilumo taryba.

7. Pranešimus kompetentingai institucijai teikia investicinė įmonė, jos vardu veikiantis PPTS arba prekybos vieta, kurių sistemoje buvo sudarytas sandoris, kaip nustatyta 1, 3 ir 9 dalyse.

Investicinė įmonė atsako už kompetentingai institucijai teikiamų pranešimų išsamumą, tikslumą ir jų pateikimą laiku.

Nukrypstant nuo tos pareigos, kai investicinė įmonė teikia duomenis apie sandorius per PPTS, kuris veikia jos vardu, arba prekybos vietą, investicinė įmonė nėra atsakinga, jei pranešimai, kuriuos teikia PATS ar prekybos vieta, nėra išsamūs, tikslūs ar jie nepateikiami laiku. Tais atvejais, laikantis Direktyvos 2014/65/ES 66 straipsnio 4 dalies, už tuos netikslumus atsako PPTS arba prekybos vieta.

Vis dėlto investicinės įmonės turi imtis pagrįstų veiksmų ir patikrinti sandorių pranešimų, kurie buvo pateikti jų vardu, išsamumą, tikslumą ir tai, ar jie pateikti laiku.

Buveinės valstybė narė reikalauja, kad prekybos vieta, teikdama pranešimus investicinės įmonės vardu, taikytų esamus patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui ir autentifikavimui užtikrinti, duomenų iškraipymo ir neteisėtos prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui išvengti, visą laiką užtikrinant duomenų konfidencialumą. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad prekybos vieta turėtų pakankamai išteklių ir atsarginių kopijų saugojimo įrangą, kad bet kuriuo metu galėtų teikti ir užtikrinti savo paslaugas.

Prekybos derinimo arba pranešimo sistemas, įskaitant vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VI antraštine dalimi užregistruotas ar pripažįstamas sandorių duomenų saugyklas, kompetentinga institucija gali patvirtinti kaip PPTS, kad būtų galima pranešimus apie sandorius perduoti kompetentingai institucijai pagal 1, 3 ir 9 dalis.

Kai sandorių pranešimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsniu buvo pateikti sandorių duomenų saugyklai, kuri patvirtinta kaip PPTS, ir kai tuose pranešimuose pateikiami duomenys, kuriuos reikia pateikti pagal 1, 3 ir 9 dalis ir kuriuos sandorių duomenų saugykla perduoda kompetentingai institucijai per 1 dalyje nustatytą laikotarpį, laikoma, kad 1 dalyje nustatyta investicinės įmonės pareiga įvykdyta.

Kai sandorių pranešimuose yra klaidų ar praleidimų, apie sandorį pranešantis PPTS, investicinė įmonė arba prekybos vieta ištaiso informaciją ir pateikia kompetentingai institucijai pataisytą pranešimą.

8. Kai vadovaujantis Direktyvos 2014/65/ES 35 straipsnio 8 dalimi šiame straipsnyje numatyti pranešimai perduodami priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, tą informaciją ji perduoda investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, nebent buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nuspręstų, kad jos nenori gauti tos informacijos.

9. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

a)	informacijoje, kurią reikia pranešti pagal 1 ir 3 dalį, pateikiamų duomenų standartai ir forma, įskaitant finansinių sandorių pranešimų pateikimo metodus ir priemones ir tokių pranešimų formą ir turinį;

b)	kriterijai atitinkamai rinkai nustatyti pagal 1 dalį;

nuorodos į nupirktas ar parduotas finansines priemones, kiekis, sandorio vykdymo data ir laikas, sandorio kainos, su kliento tapatybe susijusi informacija ir duomenys, nuoroda klientams, kurių vardu investicinė įmonė sudarė tą sandorį, nustatyti, nuoroda asmenims ir kompiuteriniams algoritmams investicinėje įmonėje, kurie priima ir vykdo sprendimus investuoti ir įvykdo sandorį, nustatyti, nuoroda galiojančiai pareigų netaikymo nuostatai, kurią taikant vyko prekyba, nustatyti, susijusių investicinių įmonių nustatymo priemonės, sandorio įvykdymo būdas bei duomenys, kurie būtini sandorių pranešimams tvarkyti ir analizuoti pagal 3 dalį; ir

d)	nuoroda skolintų akcijų ir valstybės skolos vertybinių popierių pardavimui nustatyti, kaip nurodyta 3 dalyje;

e)	atitinkamos finansinių priemonių, apie kurias turi būti pranešama pagal 2 dalį, kategorijos;

sąlygos, pagal kurias remdamosi 6 dalimi valstybės narės parengia, suteikia ir tvarko juridinio asmens identifikacinius kodus, ir sąlygos, kuriomis investicinės įmonės naudoja tuos juridinio asmens identifikacinius kodus, teikdamos nuorodą klientų tapatybei nustatyti, kaip nurodyta 3, 4 ir 5 dalyse, pranešimuose apie sandorius, kuriuos privalo pateikti pagal 1 dalį;

g)	informacijos apie sandorius pateikimo pareigų taikymas investicinių įmonių filialams;

h)	kas yra sandoris ir sandorio įvykdymas, apie kurį turi būti pranešta, šio straipsnio tikslais;

i)	kada pagal 4 dalį laikoma, kad investicinė įmonė perdavė pavedimą.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

10. Ne vėliau kaip 2019 m. sausio 3 d. EVPRI Komisijai pateikia šio straipsnio veikimo ataskaitą, įskaitant jo sąveiką su susijusiomis pranešimų teikimo pareigoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir tai, ar sandorių pranešimų, kuriuos gauna ir kuriais keičiasi kompetentingos institucijos, turinys ir forma suteikia galimybę nevaržomai stebėti investicinių įmonių veiklą pagal šio reglamento 24 straipsnį. Komisija gali imtis veiksmų ir siūlyti pakeitimus, įskaitant galimybę sandorių duomenis perduoti tik EVPRI nurodytai bendrai sistemai, o ne kompetentingoms institucijoms. Komisija EVPRI ataskaitą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

27 straipsnis

Pareiga teikti bazinius duomenis apie priemonę

1. Prekybos vietos teikia kompetentingoms institucijoms bazinius identifikavimo duomenis apie finansines priemones, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamose rinkose arba prekiaujama DPS arba OPS, vykdydamos 26 straipsnyje nustatytus pranešimo apie sandorius reikalavimus.

Jei jo sistemoje prekiaujama kitomis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikoma 26 straipsnio 2 dalis, kiekvienas sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas teikia savo kompetentingai institucijai su tomis finansinėmis priemonėmis susijusius bazinius duomenis.

Baziniai identifikavimo duomenys parengiami pateikti kompetentingai institucijai elektroniniu standartizuotu formatu prieš pradedant prekybą su jais susijusia finansine priemone. Kiekvieną kartą pasikeitus finansinės priemonės duomenims, atnaujinami finansinės priemonės baziniai duomenys. Kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda tuos pranešimus EVPRI, o ji juos nedelsdama paskelbia interneto svetainėje. EVPRI suteikia kompetentingoms institucijoms teisę susipažinti su tais baziniais duomenimis.

2. Kad kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 26 straipsniu, galėtų stebėti investicinių įmonių veiklą, siekdamos užtikrinti, kad jos veiktų sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, skatindamos rinkos vientisumą, EVPRI ir kompetentingos institucijos nustato būtinas priemones, kuriomis užtikrinama, kad:

a)	EVPRI ir kompetentingos institucijos tinkamai gautų 1 dalyje nurodytus bazinius duomenis apie finansinę priemonę;

b)	gautų duomenų kokybė būtų tinkama pranešimui apie sandorius pagal 26 straipsnį;

c)	atitinkamos kompetentingos institucijos veiksmingai keistųsi pagal 1 dalį gautais baziniais duomenimis apie finansinę priemonę.

3. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

a)	pagal 1 dalį pateikiamų bazinių duomenų apie finansinę priemonę standartai ir forma, įskaitant duomenų pateikimo kompetentingoms institucijoms ir jų atnaujinimo, taip pat perdavimo EVPRI pagal 1 dalį metodus ir priemones, ir tokių duomenų pateikimo formą ir turinį;

b)	techninės priemonės, kurios yra būtinos priemonių, kurias nustato EVPRI ir kompetentingos institucijos pagal 2 dalį, atžvilgiu.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS

28 straipsnis

Pareiga prekiauti reguliuojamose rinkose, DPS ar OPS

1. Finansų sandorio šalys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 punkte, ir ne finansų sandorio šalys, atitinkančios jo 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas sąlygas, išvestinių finansinių priemonių, kurios priskiriamos prie išvestinių finansinių priemonių klasės, kuriai vadovaujantis 32 straipsnyje nustatyta tvarka taip pat turi būti taikoma prekybos pareiga, ir kurios įtrauktos į 34 straipsnyje nurodytą registrą, sandorius, kurie nėra grupės vidaus sandoriai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnyje, ar sandorius, kuriems netaikomos to reglamento 89 straipsnio pereinamojo laikotarpio nuostatos, su kitomis finansų sandorio šalimis arba ne finansų sandorio šalimis, kurios taip pat atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas sąlygas, sudaro tik:

a)	reguliuojamose rinkose;

DPS;

OPS; arba

trečiųjų valstybių prekybos vietose, su sąlyga, kad Komisija, vadovaudamasi 4 dalimi, priėmė sprendimą ir nustatė, kad trečioji šalis taiko veiksmingą lygiavertę pripažinimo sistemą prekybos vietoms, kuriose pagal Direktyvą 2014/65/ES leista prekiauti arba prekiaujama išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurioms toje trečiojoje valstybėje ne išimties tvarka taikoma prekybos pareiga.

2. Prekybos pareiga taip pat taikoma 1 dalyje nurodytoms sandorio šalims, kurios sudaro išvestinių finansinių priemonių, kurios priskiriamos išvestinių finansinių priemonių klasei, kurioms trečiųjų valstybių finansų įstaigos arba kiti trečiųjų valstybių subjektai, kuriems būtų taikoma tarpuskaitos pareiga, jeigu jie būtų įsisteigę Sąjungoje, taiko prekybos pareigą, sandorius. Prekybos pareiga taip pat taikoma trečiųjų šalių subjektams, kuriems, jeigu jie būtų įsisteigę Sąjungoje, būtų taikoma tarpuskaitos pareiga, ir kurie sudaro išvestinių finansinių priemonių, kurios priskiriamos prie išvestinių finansinių priemonių klasės, kuriai paskelbta prekybos pareiga, sandorius, su sąlyga, kad sandoris turi tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį visoje Sąjungoje arba kai tokia pareiga būtina arba tinkama siekiant užtikrinti, jog nebūtų apeita nė viena šio reglamento nuostata.

EVPRI nuolat stebi veiklą, susijusią su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurioms nepaskelbta prekybos pareiga, kaip apibrėžta 1 dalyje, siekdama nustatyti atvejus, kuriais konkreti sandorių klasė gali sukelti sisteminę riziką, ir užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui, renkantis tarp išvestinių finansinių priemonių sandorių, kuriems taikoma ir kuriems netaikoma prekybos pareiga.

3. Išvestinės finansinės priemonės, kurioms pagal 1 dalį taikoma prekybos pareiga, laikomos tinkamomis leidimui prekiauti reguliuojamoje rinkoje išduoti arba prekiauti bet kurioje prekybos vietoje, kaip nurodyta 1 dalyje, ne išimties tvarka ir laikantis nediskriminavimo principo.

4. Laikydamasi 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, Komisija gali priimti sprendimus, kuriais nustatoma, kad trečiosios valstybės teisine ir priežiūros sistema užtikrinama, jog toje trečiojoje valstybėje leidimą gavusi prekybos vieta atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai prekybos vietoms taikomiems reikalavimams, nurodytiems šio straipsnio 1 dalies a, b arba c punkte, kylantiems pagal šį reglamentą, Direktyvą 2014/65/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, ir kurių atžvilgiu toje trečiojoje valstybėje taikomos veiksmingos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonės.

Tais sprendimais siekiama vienintelio tikslo – nustatyti išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos pareiga, prekybos vietos tinkamumą.

Trečiosios valstybės teisinės ir priežiūros sistemos poveikis laikomas lygiaverčiu, kai ta sistema atitinka visas šias sąlygas:

a)	tos trečiosios valstybės prekybos vietoms išduodami leidimai ir nuolat taikomos veiksmingos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonės;

b)	prekybos vietose nustatytos aiškios ir skaidrios taisyklės dėl leidimo prekiauti finansinėmis priemonėmis, siekiant užtikrinti, kad tokiomis finansinėmis priemonėmis būtų prekiaujama sąžiningai, tvarkingai ir veiksmingai ir kad jos lengvai cirkuliuotų rinkose;

c)	finansinių priemonių emitentams taikomi reikalavimai reguliariai ir nuolat teikti informaciją, kuriais užtikrinamas aukštas investuotojų apsaugos lygis;

d)	ja užtikrinamas rinkos skaidrumas ir vientisumas taikant taisykles, kuriomis užkertamas kelias piktnaudžiavimui rinka – prekybai vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimui rinka.

Komisijos sprendimas pagal šią dalį gali būti taikomas tik tam tikros kategorijos ar kategorijų prekybos vietoms. Tuo atveju trečiosios valstybės prekybos vieta į 1 dalies d punkto taikymo sritį įtraukiama tik tuo atveju, jei ji patenka į Komisijos sprendime nurodytą kategoriją.

5. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomos 2 dalyje nurodytų sandorių, kurie turi tiesioginį, svarbų ir iš anksto numatomą poveikį visoje Sąjungoje, rūšys ir atvejai, kai būtina arba tinkama taikyti prekybos pareigą, jog nebūtų apeita nė viena šio reglamento nuostata.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

Kai įmanoma ir tinkama, šioje dalyje nurodyti techniniai reguliavimo standartai turi būti identiški standartams, priimtiems pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 4 dalį.

29 straipsnis

Išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, taikoma tarpuskaitos pareiga ir priėmimo tarpuskaitai terminai

1. Reguliuojamos rinkos operatorius užtikrina, kad PSŠ atliktų visų išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurie sudaromi reguliuojamoje rinkoje, tarpuskaitą.

2. PSŠ, prekybos vietos ir investicinės įmonės, kurios veikia kaip tarpuskaitos nariai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnį 14 punktą, įdiegia veiksmingas išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos atlikimo sistemas, procedūras ir tvarką, kad būtų užtikrinta, jog sandoriai dėl išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaita turi būti atlikta, būtų pateikiami ir priimti tarpuskaitai kuo greičiau pagal technines galimybes ir naudojant automatines sistemas.

Šioje dalyje išvestinės finansinės priemonės reiškia:

a)	visas išvestines finansines priemones, kurių tarpuskaita turi būti atlikta pagal tarpuskaitos pareigą pagal šio straipsnio 1 dalį arba pagal tarpuskaitos pareigą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnį;

b)	visas išvestines finansines priemones, dėl kurių tarpuskaitos kitu atveju susitarė atitinkamos šalys.

3. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi būtiniausi sistemų, procedūrų ir tvarkos, įskaitant priėmimo terminus, reikalavimai pagal šį straipsnį, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamą veiklos ar kitokios rizikos valdymą.

EVPRI turi nuolatinius įgaliojimus toliau rengti techninius reguliavimo standartus, kuriais atnaujinami esami standartai, jei EVPRI mano tai esant būtina siekiant atsižvelgti į sektoriaus standartų pokyčius.

EVPRI techninių reguliavimo standartų, nurodytų pirmoje pastraipoje, projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje ir antroje pastraipose nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

30 straipsnis

Netiesioginės tarpuskaitos susitarimai

1. Biržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms leidžiama taikyti netiesioginės tarpuskaitos susitarimus, su sąlyga, kad šie susitarimai nedidina sandorio šalių rizikos ir užtikrina, jog sandorio šalies turtas ir pozicijos būtų apsaugomi taip pat kaip pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 39 ir 48 straipsnius.

2. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi netiesioginės tarpuskaitos paslaugų susitarimų tipai, jeigu tokie susitarimai patvirtinti, atitinkantys 1 dalyje nurodytas sąlygas, užtikrinant suderinamumą su ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms skirtomis nuostatomis, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 149/2013 (28) II skyriuje.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

31 straipsnis

Portfelio suspaudimas

1. Investicinėms įmonėms ir rinkos operatoriams, teikiantiems portfelio suspaudimo paslaugą, netaikoma Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnyje numatyta optimalaus įvykdymo pareiga, šio reglamento 8, 10, 18 ir 21 straipsniuose numatytos skaidrumo pareigos ir Direktyvos 2014/65/ES 1 straipsnio 6 dalyje numatyta pareiga. Į portfelio suspaudimo paslaugą įtrauktų išvestinių finansinių priemonių išpirkimui ar pakeitimui netaikomas šio reglamento 28 straipsnis.

2. Portfelio suspaudimo paslaugas teikiančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai per PSS viešai skelbia sandorių, kuriems taikomas portfelio suspaudimas, apimtis tuo metu, kai jie buvo sudaryti, laikantis šio reglamento 10 straipsnyje nustatytų terminų.

3. Portfelio suspaudimo paslaugas teikiančios investicinės įmonės ir rinkos operatoriai saugo visų portfelio suspaudimo operacijų, kurias jie organizavo ar kuriose dalyvavo, išsamius ir tikslius įrašus. Tie įrašai nedelsiant pateikiami atitinkamai kompetentingai institucijai ar EVPRI jų prašymu.

4. Komisija pagal 50 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

a)	portfelio suspaudimo elementai;

b)	informacija, kuri pagal 2 dalį turi būti viešai paskelbiama,

užtikrindama, kad būtų kuo daugiau pasinaudota esamais įrašų saugojimo, skelbimo ir pranešimų apie juos reikalavimais.

32 straipsnis

Prekybos pareigos taikymo tvarka

1. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

a)	kuriomis išvestinių finansinių priemonių klasės, kuriai pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 ir 4 dalis turi būti taikoma tarpuskaitos pareiga, arba atitinkamo pogrupio priemonėmis prekiaujama tik šio reglamento 28 straipsnio 1 dalyje nurodytose vietose;

prekybos pareigos įsigaliojimo data ar datos, įskaitant laipsnišką jos taikymą ir sandorio šalių, kurioms ji taikoma, kategorijas, kai toks laipsniškas taikymas ir tokios sandorio šalių kategorijos buvo nurodytos techniniuose reguliavimo standartuose pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2013 5 straipsnio 2 dalies b punktą.

Tuos techninių reguliavimo standartų projektus EVPRI pateikia Komisijai per šešis mėnesius po to, kai Komisija priima techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalį.

Prieš pateikdama techninių reguliavimo standartų projektus priimti Komisijai, EVPRI rengia viešąsias konsultacijas ir prireikus gali konsultuotis su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmojoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

2. Kad prekybos pareiga įsigaliotų:

a)	pagal 1 dalies a punktą tam tikros klasės arba atitinkamo pogrupio išvestinėmis finansinėmis priemonėmis turi būti leista prekiauti arba prekiaujama bent vienoje 28 straipsnio 1 dalyje nurodytoje prekybos vietoje; ir

turi būti nuolat pakankamai trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesų, susijusių su tam tikros klasės arba atitinkamo pogrupio išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kad tos klasės išvestinės finansinės priemonės būtų laikomomis pakankamai likvidžiomis prekiaujant tik 28 straipsnio 1 dalyje nurodytose vietose.

3. Rengdama 1 dalyje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus, EVPRI tam tikros klasės ar atitinkamo pogrupio išvestines finansines priemones laiko pakankamai likvidžiomis, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:

a)	vidutinį sandorių dažnį ir dydį įvairiomis rinkos sąlygomis, atsižvelgiant į tam tikros išvestinių finansinių priemonių klasės produktų pobūdį ir gyvavimo ciklą;

b)	aktyvių rinkos dalyvių skaičių ir tipą, įskaitant rinkos dalyvių ir prekiaujamų produktų ir (arba) sandorių santykį tam tikro produkto rinkoje;

c)	vidutinį kainų skirtumą.

Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus, EVPRI atsižvelgia į tikėtiną poveikį, kurį ta prekybos pareiga gali daryti tam tikros klasės arba atitinkamo pogrupio išvestinių finansinių priemonių likvidumui ir galutinių naudotojų, kurie nėra finansų subjektai, prekybos veiklai.

EVPRI nustato, ar tam tikros klasės ar atitinkamo pogrupio išvestinės finansinės priemonės yra pakankamai likvidžios tik už tam tikrą dydį mažesniuose sandoriuose.

4. Vadovaudamasi 2 dalyje nustatytais kriterijais, po viešųjų konsultacijų EVPRI savo iniciatyva nustato išvestinių finansinių priemonių klases arba pavienes išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurioms turėtų būti taikoma pareiga prekiauti 28 straipsnio 1 dalyje nurodytose vietose, tačiau su kuriomis susijusio ir Reglamento (ES) Nr. 648/2011 14 ar 15 straipsnyje numatyto leidimo negavo nė viena PSŠ arba kuriomis neleista prekiauti ir neprekiaujama 28 straipsnio 1 dalyje nurodytoje prekybos vietoje, ir praneša apie jas Komisijai.

Gavusi pirmoje pastraipoje nurodytą EVPRI pranešimą Komisija gali paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus dėl prekybos tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis 28 straipsnio 1 dalyje nurodytose vietose.

5. EVPRI, vadovaudamasi 1 dalimi, Komisijai pateikia techninių reguliavimo standartų projektus, kad būtų galima, iš esmės pasikeitus 2 dalyje nustatytiems kriterijams, iš dalies keisti esamus techninius reguliavimo standartus, sustabdyti jų galiojimą arba juos atšaukti. Prireikus EVPRI gali prieš tą darydama pasitarti su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

6. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi 2 dalies b punkte nurodyti kriterijai.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

33 straipsnis

Mechanizmas besidubliuojančioms ar prieštaringoms taisyklėms išvengti

1. EVPRI padeda Komisijai vykdyti stebėseną, kaip tarptautiniu mastu taikomi 28 ir 29 straipsniuose nustatyti principai, visų pirma atsižvelgiant į galimus besidubliuojančius arba vienas kitam prieštaraujančius rinkos dalyviams taikomus reikalavimus ir veiksmus, ir bent kartą per metus rengti dėl to ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai bei rekomenduoti galimus veiksmus.

2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose pareiškiama, kad atitinkamos trečiosios valstybės teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka:

a)	yra lygiavertė reikalavimams kylantiems iš 28 ir 29 straipsnių;

b)	užtikrina profesinės paslapties apsaugą, kuri yra lygiavertė šiame reglamente nustatytai apsaugai;

c)	veiksmingai taikoma ir jos vykdymas užtikrinamas laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų, siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą toje trečiojoje valstybėje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Pagal 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą dėl lygiavertiškumo sandorio šalys, sudarančios sandorį, kuriam taikomas šis reglamentas, laikomos įvykdžiusiomis 28 ir 29 straipsnių pareigas, kai bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, o sandorio šalys laikosi atitinkamos trečiosios valstybės teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos.

4. Bendradarbiaudama su EVPRI, Komisija stebi, ar trečiosios valstybės, kurių atžvilgiu buvo priimtas įgyvendinimo aktas dėl lygiavertiškumo, veiksmingai įgyvendina reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai 28 ir 29 straipsnių reikalavimams, ir reguliariai bent kartą per metus teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai.

Per 30 kalendorinių dienų po ataskaitos, kurioje atskleidžiama, kad trečiosios valstybės valdžios institucijos su dideliais trūkumais arba nenuosekliai taikė lygiaverčius reikalavimus, pateikimo dienos Komisija gali panaikinti aptariamos trečiosios valstybės teisinės sistemos lygiavertiškumo pripažinimą. Kai įgyvendinimo aktas dėl lygiavertiškumo yra panaikinamas, sandorio šalių sudaromiems sandoriams automatiškai vėl taikomi visi šio reglamento 28 ir 29 straipsniuose išdėstyti reikalavimai.

34 straipsnis

Išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos pareiga, registras

EVPRI interneto svetainėje viešai skelbia ir tvarko registrą, kuriame išsamiai ir aiškiai nurodomos išvestinės finansinės priemonės, kurioms taikoma pareiga prekiauti 28 straipsnio 1 dalyje nurodytose prekybos vietose, prekybos vietos, kur jomis leista prekiauti ar prekiaujama, ir pareigos įsigaliojimo data.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

NEDISKRIMINACINĖ PRIEIGA PRIE FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TARPUSKAITOS SISTEMOS

35 straipsnis

Nediskriminacinė prieiga prie PSŠ sistemos

1. Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7 straipsnio taikymui, PSŠ sutinka vadovaudamasi nediskriminavimo ir skaidrumo principais, įskaitant ir užstato reikalavimų, ir su prieiga susijusių mokesčių atžvilgiu, ir nepaisydama to, kurioje prekybos vietoje sandoris sudarytas, atlikti finansinių priemonių tarpuskaitą. Tuo visų pirma siekiama užtikrinti, kad prekybos vietai būtų suteikta teisė į tai, kad sutartims, kuriomis prekiaujama toje prekybos vietoje, būtų taikomos nediskriminacinės sąlygos, susijusios su:

užstato reikalavimais ir ekonominiu požiūriu lygiaverčių sutarčių užskaita, kai įtraukiant tokias sutartis į baigiamąją užskaitą ir kitas PSŠ užskaitos procedūras pagal taikytinus nemokumo teisės aktus nekiltų grėsmės sklandžiam ir tinkamam tokių procedūrų veikimui, jų galiojimui ar vykdymo užtikrinimui; ir

b)	garantinių įmokų užskaita pagal susijusias sutartis, kurių tarpuskaitą atlieka ta pati PSŠ, pagal rizikos modelį, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41 straipsnį.

PSŠ gali reikalauti, kad prekybos vieta atitiktų PSŠ nustatytus veiklos ir techninius reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl rizikos valdymo. Šios dalies reikalavimas netaikomas išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurioms jau taikomos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7 straipsnyje numatytos prieigos pareigos.

PSŠ šis straipsnis neįpareigoja, jeigu ji yra susijusi glaudžiais ryšiais su prekybos vieta, kuri pateikė pranešimą pagal 36 straipsnio 5 dalį.

2. Prekybos vietos prašymas suteikti prieigą prie PSŠ sistemos oficialiai pateikiamas PSŠ, su ja susijusiai kompetentingai institucijai ir prekybos vietos kompetentingai institucijai. Prašyme nurodoma, dėl kokių finansinių priemonių rūšių prašoma suteikti prieigą.

3. PSŠ perleidžiamų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių atveju per tris mėnesius, o biržinių išvestinių finansinių priemonių atveju per šešis mėnesius prekybos vietai raštu pateikia atsakymą, sutikdama suteikti prieigą, su sąlyga, kad atitinkama kompetentinga institucija suteikė prieigą pagal 4 dalį, arba atsisakydama suteikti prieigą. PSŠ gali atsisakyti suteikti prieigą tik 6 dalies a punkte nurodytomis sąlygomis. Jeigu PSŠ atsisako suteikti prieigą, savo atsakyme ji pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis ir raštu praneša apie sprendimą savo kompetentingai institucijai. Kai prekybos vieta yra įsisteigusi kitoje valstybėje narėje nei PSŠ, PSŠ taip pat pateikia tokį pranešimą ir pagrindimą prekybos vietos kompetentingai institucijai. PSŠ suteikia prieigą per tris mėnesius nuo teigiamo atsakymo į prašymą pateikimo dienos.

4. PSŠ arba prekybos vietos kompetentinga institucija prekybos vietai suteikia prieigą prie PSŠ tik tuo atveju, kai:

a)	tokiai prieigai nereikia sąveikos susitarimo dėl išvestinių finansinių priemonių, kurios nėra ne biržos išvestinės finansinės priemonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 7 punkte; arba

b)	tai nekeltų grėsmės sklandžiam ir tvarkingam rinkų veikimui, visų pirma dėl likvidumo fragmentacijos, ir neigiamai nepaveiktų sisteminės rizikos.

Nė viena pirmos pastraipos a punkto nuostata nedraudžia suteikti prieigos, kai 2 dalyje nurodytam prašymui reikalingas sąveikos susitarimas ir prekybos vieta bei visos PSŠ, kurios yra siūlomo sąveikos susitarimo šalys, pritarė tokiam susitarimui, o riziką, kuri gali kilti pirminei PSŠ dėl PSŠ tarpusavio pozicijų, užstatu apdraudžia trečioji šalis.

Kai poreikis sudaryti sąveikos susitarimą yra prašymo atmetimo priežastis arba viena iš priežasčių, prekybos vieta patars PSŠ, o EVPRI informuos apie tai, kurios kitos PSŠ turi prieigą prie prekybos vietos, ir EVPRI tą informaciją paskelbs, kad investicinės įmonės, jei norėtų, galėtų tų PSŠ atžvilgiu pasinaudoti savo teisėmis pagal Direktyvos 2014/65/ES 37 straipsnį, siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas sudaryti alternatyvius susitarimus dėl prieigos.

Jeigu kompetentinga institucija atsisako suteikti prieigą, per du mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos ji paskelbia atitinkamą sprendimą ir pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis kitai kompetentingai institucijai, PSŠ ir prekybos vietai, įskaitant įrodymus, kuriais tas sprendimas pagrįstas.

5. Dėl perleidžiamų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių, PSŠ, kuri yra naujai įsteigta ir pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punktą apibrėžta kaip PSŠ gavusi leidimą vykdyti tarpuskaitą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 17 straipsnį, arba pripažįstama pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, arba mažiau nei treji metai iki 2014 m. liepos 2 d. buvusi pripažinta pagal anksčiau nustatytą nacionalinę leidimų suteikimo tvarką, gali anksčiau nei 2017 m. sausio 3 d. pateikti prašymą savo kompetentingai institucijai dėl leidimo pasinaudoti pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad pereinamąjį laikotarpį iki 2019 m. liepos 3 d. šis straipsnis netaikomas PSŠ perleidžiamų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių atveju.

Kai toks pereinamasis laikotarpis patvirtinamas, per tą pereinamąjį laikotarpį PSŠ negali pasinaudoti prieigos teisėmis pagal 36 straipsnį ar šį straipsnį perleidžiamų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių atveju. Kai pereinamasis laikotarpis patvirtinamas, kompetentinga institucija apie tai praneša EVPRI ir kompetentingų institucijų kolegijų nariams PSŠ atveju. EVPRI viešai skelbia visų gautų pranešimų sąrašą.

Kai PSŠ, kuriai pagal šią dalį buvo patvirtintos pereinamojo laikotarpio nuostatos, yra glaudžiais ryšiais susijusi su viena ar daugiau prekybos vietų, tos prekybos vietos tuo pereinamuoju laikotarpiu negali naudotis prieigos teisėmis pagal 36 straipsnį arba šį straipsnį perleidžiamų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių atveju.

PSŠ, kuriai leidimas buvo suteiktas trejų metų laikotarpiu prieš įsigaliojimą, tačiau kuri yra suformuota subjektams susijungus arba vienam įsigijus kitą, iš kurių bent vienas subjektas buvo PSŠ, kuriai leidimas buvo suteiktas prieš tą laikotarpį, nebus leidžiama taikyti pereinamojo laikotarpio nuostatų pagal šią dalį.

6. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

a)	konkrečios sąlygos, kuriomis PSŠ gali atsisakyti suteikti prieigą, įskaitant sąlygas, susijusias su planuojama sandorių apimtimi, naudotojų skaičiumi ir tipu, veiklos rizikos ir sudėtingumo priemonėmis ar kitais veiksniais, dėl kurių kyla pernelyg didelė rizika;

sąlygos, kuriomis PSŠ turi būti suteikta prieiga, įskaitant pateikiamos informacijos, susijusios su finansinėmis priemonėmis jų kūrimo etapu, konfidencialumą, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, kuriais vadovaujamasi tarpuskaitos mokesčių, užstato reikalavimų srityse ir su portfelio sutikrinimu (angl. margining) susijusius veiklos reikalavimus;

c)	sąlygos, kuriomis suteikus prieigą kiltų grėsmė sklandžiam ir tvarkingam rinkų veikimui ar būtų daromas neigiamas poveikis sisteminei rizikai;

d)	pranešimo pagal 5 dalį teikimo tvarka;

e)	nediskriminacinės sąlygos, kurios toje prekybos vietoje prekiaujamoms sutartims taikomos užstato reikalavimų, ekonominiu požiūriu lygiaverčių sutarčių užskaitos ir garantinių įmokų užskaitos pagal susijusias sutartis, kurių tarpuskaitą atlieka ta pati PSŠ, atžvilgiu.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

36 straipsnis

Nediskriminacinė prieiga prie prekybos vietos

1. Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 648/2012 8 straipsnio taikymui, prekybos vieta, vadovaudamasi nediskriminavimo ir skaidrumo principais, įskaitant ir su prieiga susijusių mokesčių atžvilgiu, gavusi prašymą, bet kuriai PSŠ, kuriai išduotas veiklos leidimas arba kuri pripažįstama pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir kuri nori atlikti toje prekybos vietoje sudarytų sandorių finansinėmis priemonėmis tarpuskaitą, teikia sandorių duomenų srautus. Tas reikalavimas netaikomas išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurioms jau taikomos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 8 straipsnyje numatytos prieigos pareigos.

Šis straipsnis neprivalomas prekybos vietai, jei ji glaudžiais ryšiais susijusi su PSŠ, kuri pranešė, kad ji naudojasi pereinamojo laikotarpio nuostatomis pagal 35 straipsnio 5 dalį.

2. PSŠ prašymas gauti prieigą prie prekybos vietos oficialiai pateikiamas prekybos vietai, su ja susijusiai kompetentingai institucijai ir PSŠ kompetentingai institucijai.

3. Prekybos vieta perleidžiamų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių atveju per tris mėnesius, o biržinių išvestinių finansinių priemonių atveju – per šešis mėnesius pateikia PSŠ raštu atsakymą, sutikdama suteikti prieigą, su sąlyga, kad atitinkama kompetentinga institucija suteikė prieigą pagal 4 dalį, arba atsisakydama suteikti prieigą. Prekybos vieta gali atsisakyti suteikti prieigą tik 6 dalies a punkte nurodytomis sąlygomis. Jeigu atsisakoma suteikti prieigą, prekybos vieta atsakyme pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis ir raštu praneša apie sprendimą savo kompetentingai institucijai. Kai PSŠ yra įsisteigusi kitoje valstybėje narėje nei prekybos vieta, prekybos vieta taip pat pateikia tokį pranešimą ir pagrindimą PSŠ kompetentingai institucijai. Prekybos vieta suteikia prieigą per tris mėnesius nuo teigiamo atsakymo į prašymą pateikimo dienos.

4. Prekybos vietos arba PSŠ kompetentinga institucija PSŠ suteikia prieigą prie prekybos vietos tik tuo atveju, kai:

a)	tokiai prieigai nereikia sąveikos susitarimo dėl išvestinių finansinių priemonių, kurios nėra ne biržos išvestinės finansinės priemonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 7 punkte; arba

b)	tai nekeltų grėsmės sklandžiam ir tvarkingam rinkų veikimui, visų pirma dėl likvidumo fragmentacijos, o prekybos vieta yra įdiegusi tinkamus tokios fragmentacijos prevencijos mechanizmus, arba neigiamai nepaveiktų sisteminės rizikos.

Nė viena pirmos pastraipos a punkto nuostata nedraudžia suteikti prieigos, kai 2 dalyje nurodytam prašymui reikalingas sąveikos susitarimas, ir prekybos vieta bei visos PSŠ, kurios yra siūlomo sąveikos susitarimo šalys, pritarė tokiam susitarimui, o riziką, kuri gali kilti pirminei PSŠ dėl PSŠ tarpusavio pozicijų, užstatu apdraudžia trečioji šalis.

Jei poreikis sudaryti sąveikos susitarimą yra prašymo atmetimo priežastis arba viena iš priežasčių, prekybos vieta pataria PSŠ, o EVPRI informuos apie tai, kurios kitos PSŠ turi prieigą prie prekybos vietos, ir EVPRI tą informaciją paskelbs, kad investicinės įmonės, jei norėtų, galėtų tų PSŠ atžvilgiu pasinaudoti savo teisėmis pagal Direktyvos 2014/65/ES 37 straipsnį, siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas sudaryti alternatyvius susitarimus dėl prieigos.

Jeigu kompetentinga institucija atsisako suteikti prieigą, per du mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos ji paskelbia atitinkamą sprendimą ir pateikia išsamias tokio sprendimo priežastis kitai kompetentingai institucijai, prekybos vietai ir PSŠ, įskaitant įrodymus, kuriais tas sprendimas pagrįstas.

5. Biržinių išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu prekybos vieta, kuri nesiekia atitinkamos viršutinės ribos kalendoriniais metais iki šio reglamento taikymo pradžios, gali prieš įsigaliojant šiam reglamentui pranešti EVPRI ir savo kompetentingai institucijai, kad nepageidauja, jog jai būtų taikomas šis straipsnis dėl nustatant tą viršutinę ribą nurodytų biržinių išvestinių finansinių priemonių trisdešimties mėnesių laikotarpiu nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Prekybos vieta, kuri nesiekia atitinkamos viršutinės ribos kiekvienais metais, tuo ar kitu trisdešimties mėnesių laikotarpiu gali to laikotarpio pabaigoje pranešti EVPRI ir jos kompetentingai institucijai, kad pageidauja, jog šis straipsnis jai nebūtų taikomas dar trisdešimt mėnesių. Pranešusi apie šį pageidavimą, prekybos vieta negali naudotis prieigos teisėmis pagal 35 straipsnį ar šį straipsnį dėl nustatant tą viršutinę ribą nurodytų biržinių išvestinių finansinių priemonių šio straipsnio netaikymo laikotarpiu. EVPRI viešai skelbia visų gautų pranešimų sąrašą.

Atitinkama šio straipsnio netaikymo viršutinė riba yra metinė nominalioji pardavimų suma, lygi 1 000 000 milijonų EUR. Nominalioji suma yra vienkartinė apskaičiuojama suma ir ją sudaro visi biržinių išvestinių finansinių priemonių sandoriai, sudaryti pagal prekybos vietos taisykles.

Kai prekybos vieta yra grupės, susijusios glaudžiais ryšiais, dalis, viršutinė riba apskaičiuojama susumuojant Sąjungoje esančių visų prekybos vietų grupės metines nominaliąsias pardavimų sumas.

Kai prekybos vieta, kuri pateikė pranešimą pagal šią dalį, yra glaudžiais ryšiais susijusi su viena ar daugiau PSŠ, tos PSŠ nesinaudoja prieigos teisėmis pagal 35 straipsnį ar šį straipsnį dėl nustatant atitinkamą viršutinę ribą nurodytų biržinių išvestinių finansinių priemonių šio straipsnio netaikymo laikotarpiu.

6. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

a)	konkrečios sąlygos, kuriomis prekybos vieta gali atsisakyti suteikti prieigą, įskaitant sąlygas, susijusias su planuojama sandorių apimtimi, naudotojų skaičiumi, veiklos rizikos ir sudėtingumo valdymo priemonėmis ar kitais veiksniais, dėl kurių kyla pernelyg didelė rizika;

b)	sąlygos, kuriomis prieiga prie prekybos vietos sistemos turi būti suteikiama, įskaitant pateikiamos informacijos, susijusios su finansinėmis priemonėmis jų kūrimo etapu, konfidencialumą, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, kuriais vadovaujamasi su prieiga susijusių mokesčių srityje;

c)	sąlygos, kuriomis suteikus prieigą kiltų pavojus sklandžiam ir tvarkingam rinkų veikimui ar būtų daromas neigiamas poveikis sisteminei rizikai;

d)	pranešimo pagal 5 dalį teikimo tvarka, įskaitant papildomus patikslinimus dėl nominaliosios sumos apskaičiavimo ir metodo, kurį taikydama EVPRI gali patikrinti apimties apskaičiavimus ir leisti netaikyti nurodyto straipsnio.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

37 straipsnis

Nediskriminacinė prieiga prie lyginamųjų indeksų ir pareiga išduoti lyginamųjų indeksų naudojimo licencijas

1. Kai finansinės priemonės vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į lyginamąjį indeksą, asmuo, turintis to lyginamojo indekso nuosavybės teises, užtikrina, kad PSŠ ir prekybos vietos galėtų prekybos ir tarpuskaitos tikslais nediskriminuojamos gauti prieigą prie:

a)	susijusių kainų bei duomenų srautų ir informacijos apie to lyginamojo indekso struktūrą, rengimo metodiką ir kainų nustatymą tarpuskaitos ir prekybos tikslais; ir

b)	licencijų.

Licencija, įskaitant prieigą prie informacijos, suteikiama sąžiningai, pagrįstai ir nediskriminuojant per tris mėnesius nuo PSŠ ar prekybos vietos prašymo pateikimo dienos.

Prieiga prie informacijos suteikiama pagrįsta komercine kaina, atsižvelgiant į kainą, už kurią kitai PSŠ, prekybos vietoms ar visiems susijusiems asmenims suteikiama prieiga prie lyginamojo indekso arba išduodama intelektinės nuosavybės teisių licencija tarpuskaitos ir prekybos tikslais. Skirtingos kainos įvairioms PSŠ, prekybos vietoms ar susijusiems asmenims gali būti nustatytos tik objektyviu pagrindu, remiantis pagrįstomis komercinėmis priežastimis, pavyzdžiui, prašomos naudoti informacijos kiekiu, taikymo apimtimi ar sritimi.

2. Kai naujas lyginamasis indeksas sukuriamas po 2017 m. sausio 3 d., pareiga išduoti licencijas pradedama taikyti ne vėliau kaip per 30 mėnesių po to, kai pradedama prekiauti tuo lyginamuoju indeksu pagrįsta finansine priemone arba ji priimama prekybai. Kai asmeniui, turinčiam naujo lyginamojo indekso nuosavybės teises, priklauso galiojantis lyginamasis indeksas, tas asmuo nurodo, kad, palyginti su tokiu galiojančiu lyginamuoju indeksu, naujasis lyginamasis indeksas atitinka šiuos suvestinius kriterijus:

a)	naujasis lyginamasis indeksas nėra tiksli tokio jau galiojančio lyginamojo indekso kopija ar adaptacija, ir naujojo lyginamojo indekso metodika, įskaitant tą metodiką grindžiančius pagrindinius duomenis, iš esmės skiriasi nuo tokio jau galiojančio lyginamojo indekso metodikos; ir

b)	naujasis lyginamasis indeksas nėra tokio jau galiojančio lyginamojo indekso pakaitalas.

Ši dalis nedaro poveikio konkurencijos taisyklių ir ypač SESV 101 ir 102 straipsnių taikymui.

3. Nė vienai PSŠ, prekybos vietai ar susijusiam subjektui negalima sudaryti susitarimo su lyginamojo indekso teikėju, kurį sudarius:

a)	kita PSŠ ar prekybos vieta negalėtų susipažinti su tokia informacija ar pasinaudoti 1 dalyje nurodytomis teisėmis; arba

b)	kita PSŠ ar prekybos vieta negalėtų gauti 1 dalyje nurodytos licencijos.

4. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:

a)	informacija, kuri turi būti pateikiama licencijoje pagal 1 dalies a punktą, kurią naudoja tik PSŠ ar prekybos vieta;

b)	kitos sąlygos, kuriomis suteikiama prieiga, įskaitant suteiktos informacijos konfidencialumą;

c)	standartai, kuriais remiantis galima įrodyti, kad lyginamasis indeksas yra naujas pagal 2 dalies a ir b punktus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

38 straipsnis

Prieiga prie trečiųjų valstybių PSŠ sistemos ir prekybos vietų

1. Trečiojoje valstybėje įsisteigusi prekybos vieta gali prašyti suteikti prieigą prie Sąjungoje įsisteigusios PSŠ sistemos, tik jeigu Komisija, vadovaudamasi 28 straipsnio 4 dalimi, priėmė sprendimą dėl tos trečiosios valstybės. Trečiojoje valstybėje įsisteigusi PSŠ gali prašyti suteikti prieigą prie Sąjungoje įsisteigusios prekybos vietos, jeigu ta PSŠ pripažįstama pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį. Trečiojoje valstybėje įsisteigusiai PSŠ ir prekybos vietai suteikiamos 35–36 straipsniuose nurodytos prieigos teisės tik tuo atveju, jei Komisija pagal 3 dalį priėmė sprendimą, kad laikoma, jog pagal trečiosios valstybės teisinę ir priežiūros sistemą užtikrinama veiksminga lygiavertė sistema, pagal kurią PSŠ ir prekybos vietoms, kurioms suteiktas leidimas pagal užsienyje taikomą tvarką, gali gauti prieigą prie toje trečiojoje valstybėje įsisteigusių PSŠ ir prekybos vietų.

2. Trečiojoje valstybėje įsisteigusios PSŠ ir prekybos vietos gali prašyti licencijos ir prieigos teisių pagal 37 straipsnį tik tokiu atveju, jei Komisija priėmė sprendimą pagal šio straipsnio 3 dalį, kad laikoma, jog pagal trečiosios valstybės teisinę ir priežiūros sistemą užtikrinama veiksminga lygiavertė sistema, pagal kurią PSŠ ir prekybos vietoms, kurioms suteiktas leidimas pagal užsienio jurisdikcijose taikomą tvarką, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis suteikiama prieiga prie:

a)	atitinkamų kainų bei duomenų srautų ir informacijos apie lyginamųjų indeksų struktūrą, rengimo metodiką ir kainų nustatymą tarpuskaitos ir prekybos tikslais; ir

b)	licencijų,

iš asmenų, turinčių toje trečiojoje valstybėje nustatytų lyginamųjų indeksų nuosavybės teises.

3. Komisija pagal 51 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą gali priimti sprendimus, kuriais nustato, kad pagal trečiosios valstybės teisinę ir priežiūros sistemą užtikrinama, jog toje trečiojoje valstybėje turinti leidimą prekybos vieta ir PSŠ atitiktų teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai šio straipsnio 2 dalies reikalavimams ir kurių laikymasis ir taikymas toje trečiojoje valstybėje yra veiksmingai prižiūrimi.

Trečiosios valstybės teisinė ir priežiūros sistema laikoma lygiaverte, kai ji atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:

a)	tos trečiosios valstybės prekybos vietoms išduodami leidimai ir nuolat taikomos veiksmingos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonės;

b)	pagal ją numatoma veiksminga lygiaverčio PSŠ ir prekybos vietų, kurios pagal užsienyje taikomą tvarką turi teisę gauti prieigą prie toje trečiojoje valstybėje įsisteigusių PSŠ sistemos ir prekybos vietų, leidimų suteikimo sistema;

tos trečiosios valstybės teisinė ir priežiūros sistema užtikrina veiksmingą lygiavertę sistemą, pagal kurią PSŠ ir prekybos vietoms, kurioms suteiktas leidimas pagal užsienio jurisdikcijose taikomą tvarką, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis suteikiama prieiga prie:

i)	susijusių kainų bei duomenų srautų ir informacijos apie lyginamųjų indeksų struktūrą, rengimo metodiką ir kainų nustatymą tarpuskaitos ir prekybos tikslais; ir

ii)	licencijų,

iš asmenų, turinčių toje trečiojoje valstybėje nustatytų lyginamųjų indeksų nuosavybės teises.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

SU PRODUKTAIS SUSIJUSIŲ INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ IR POZICIJŲ PRIEŽIŪROS PRIEMONĖS

1 SKYRIUS

Su produktais susijusios stebėsenos ir intervencinės priemonės

39 straipsnis

Rinkos stebėsena

1. Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio 2 dalimi, EVPRI stebi finansinių priemonių, kurios pateikiamos rinkai, platinamos arba parduodamos Sąjungoje, rinką.

2. Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9 straipsnio 2 dalimi, EBI stebi struktūrizuotų indėlių, kurie pateikiami rinkai, platinami arba parduodami Sąjungoje, rinką.

3. Kompetentingos institucijos stebi finansinių priemonių ir struktūrizuotų indėlių, kurie pateikiami rinkai, platinami arba parduodami atitinkamos valstybės narės teritorijoje arba iš jos teritorijos, rinką.

40 straipsnis

EVPRI laikinų intervencinių priemonių taikymo įgaliojimai

1. Kai tenkinamos 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos, EVPRI gali, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio 5 dalimi, Sąjungoje laikinai uždrausti arba apriboti:

a)	tam tikrų finansinių priemonių arba tam tikrų konkrečių ypatybių turinčių finansinių priemonių rinkodarą, platinimą arba pardavimą; arba

b)	tam tikros rūšies finansinę veiklą ar praktiką.

Draudimas arba apribojimas taikomas EVPRI nurodytomis aplinkybėmis arba taikant jos nurodytas išimtis.

2. EVPRI priima sprendimą pagal 1 dalį tik jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	siūlomais veiksmais siekiama pašalinti didelę su investuotojų apsauga susijusią problemą arba grėsmę, iškilusią tvarkingam finansų rinkų arba biržos prekių rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje;

b)	ši grėsmė Sąjungos teisėje nustatytais ir atitinkamai finansinei priemonei ar veiklai taikytinais reikalavimais nepašalinama;

c)	kompetentinga (-os) institucija (-os) nesiėmė veiksmų šiai grėsmei pašalinti arba veiksmai, kurių imtasi, buvo nepakankamai veiksmingi.

Jei tenkinamos pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos, EVPRI, vadovaudamasi atsargumo principu, gali taikyti 1 dalyje nurodytą draudimą arba apribojimą prieš finansinės priemonės pateikimą į rinką, išplatinimą arba pardavimą klientams.

3. Imdamasi veiksmų pagal šį straipsnį EVPRI užtikrina, kad tie veiksmai:

a)	neturėtų neigiamo poveikio finansų rinkų veiksmingumui ir investuotojams, kuris nusvertų tų veiksmų naudą;

b)	nesukeltų reguliacinio arbitražo rizikos; ir

c)	būtų vykdomi pasikonsultavus su viešosiomis įstaigomis, kompetentingomis už fizinių žemės ūkio rinkų priežiūrą, administravimą ir reguliavimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, kai priemonė yra susijusi su žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Kai kompetentinga (-os) institucija (-os) imasi priemonės pagal 42 straipsnį, EVPRI gali imtis bet kokių 1 dalyje nurodytų priemonių, nepateikusi 43 straipsnyje numatytos nuomonės.

4. Prieš priimdama sprendimą imtis veiksmų pagal šį straipsnį, EVPRI informuoja kompetentingas institucijas apie siūlomą veiksmą.

5. EVPRI skelbia pranešimą apie sprendimą imtis veiksmų pagal šį straipsnį interneto svetainėje. Pranešime pateikiama išsami informacija apie draudimą ar apribojimą ir nurodomas laikas, kada, paskelbus pranešimą, šios priemonės įsigalios. Draudimas ir apribojimas taikomi tik veiksmams, kurių imtasi priemonėms įsigaliojus.

6. EVPRI periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, peržiūri pagal 1 dalį nustatytą draudimą ar apribojimą. Jeigu praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui šis draudimas ar apribojimas neatnaujinamas, jo galiojimo laikas baigiasi.

7. Veiksmai, kurių EVPRI ėmėsi pagal šį straipsnį turi viršesnę galią nei veiksmai, kurių anksčiau ėmėsi kompetentinga institucija.

8. Komisija pagal 50 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi kriterijai ir veiksniai, į kuriuos EVPRI turi atsižvelgti nustatydama, kada kyla didelė problema dėl investuotojų apsaugos arba grėsmė tvarkingam finansų arba prekių rinkų veikimui bei vientisumui, arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, kaip nurodyta 2 dalies a punkte.

Tie kriterijai ir veiksniai apima:

a)	finansinės priemonės sudėtingumo laipsnį ir sąsają su klientų, kuriems ji yra pateikiama į rinką ir parduodama, tipu;

b)	finansinių priemonių emisijos dydį arba nominaliąją vertę;

c)	finansinės priemonės, veiklos arba praktikos novatoriškumo laipsnį;

d)	finansinės priemonės arba praktikos sukuriamą sverto poveikį.

41 straipsnis

EBI laikinų intervencinių priemonių taikymo įgaliojimai

1. Kai tenkinamos 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos, EBI gali, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9 straipsnio 5 dalimi, Sąjungoje laikinai uždrausti arba apriboti:

a)	tam tikrų struktūrizuotų indėlių arba tam tikrų konkrečių ypatybių turinčių struktūrizuotų indėlių rinkodarą, platinimą arba pardavimą; arba

b)	tam tikros rūšies finansinę veiklą ar praktiką.

Draudimas arba apribojimas taikomas EBI nurodytomis aplinkybėmis arba taikant jos nurodytas išimtis.

2. EBI priima sprendimą pagal 1 dalį tik tuo atveju, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	siūlomais veiksmais siekiama pašalinti su investuotojų apsauga arba tvarkingu finansų rinkų veikimu ir vientisumu arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumu susijusią Sąjungoje iškilusią didelę problemą ar didelę grėsmę;

b)	ši grėsmė Sąjungos teisėje nustatytais ir atitinkamam struktūrizuotam indėliui ar veiklai taikytinais reikalavimais nepašalinama;

c)	kompetentinga (-os) institucija (-os) nesiėmė veiksmų šiai grėsmei pašalinti arba veiksmai, kurių imtasi, buvo nepakankamai veiksmingi.

Kai įvykdomos pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos, EBI, vadovaudamasi atsargumo principu, gali taikyti 1 dalyje nurodytą draudimą arba apribojimą prieš struktūrizuoto indėlio pateikimą į rinką, išplatinimą arba pardavimą klientams.

3. Imdamasi šiame straipsnyje numatytų veiksmų, EBI užtikrina, jog tie veiksmai:

a)	neturėtų neigiamo poveikio finansų rinkų veiksmingumui ir investuotojams, kuris nusvertų tų veiksmų naudą;

b)	nesukeltų reguliacinio arbitražo rizikos.

Kai kompetentinga (-os) institucija (-os) imasi priemonės pagal 42 straipsnį, EBI gali imtis bet kokių 1 dalyje nurodytų priemonių, nepateikusi 43 straipsnyje numatytos nuomonės.

4. Prieš priimdama sprendimą imtis veiksmų pagal šį straipsnį, EBI informuoja kompetentingas institucijas apie siūlomą veiksmą.

5. EBI skelbia pranešimą apie sprendimą imtis veiksmų pagal šį straipsnį interneto svetainėje. Pranešime pateikiama išsami informacija apie draudimą ar apribojimą ir nurodomas laikas, kada, paskelbus pranešimą, šios priemonės įsigalios. Draudimas ir apribojimas taikomi tik veiksmams, kurių imtasi priemonėms įsigaliojus.

6. EBI periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, peržiūri pagal 1 dalį nustatytą draudimą ar apribojimą. Jeigu praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui šis draudimas ar apribojimas neatnaujinamas, jo galiojimo laikas baigiasi.

7. Veiksmai, kurių EBI ėmėsi pagal šį straipsnį turi viršesnę galią, nei veiksmai, kurių anksčiau ėmėsi kompetentinga institucija.

8. Komisija pagal 50 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi kriterijai ir veiksniai, į kuriuos EBI turi atsižvelgti nustatydama, kada kyla didelė problema dėl investuotojų apsaugos arba grėsmė tvarkingam finansų rinkų veikimui bei vientisumui ir visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, kaip nurodyta 2 dalies a punkte.

Tie kriterijai ir veiksniai apima:

a)	struktūrizuoto indėlio sudėtingumo laipsnį ir sąsajas su klientų, kuriems jis yra pateikiamas į rinką ir parduodamas, tipu;

b)	struktūrizuotų indėlių emisijos dydį arba nominaliąją vertę;

c)	struktūrizuoto indėlio, veiklos arba praktikos novatoriškumo laipsnį;

d)	produkto arba struktūrizuoto indėlio sukuriamas sverto poveikį.

42 straipsnis

Su produktais susijusios kompetentingų institucijų taikomos intervencinės priemonės

1. Kompetentinga institucija gali uždrausti arba apriboti:

a)	tam tikrų finansinių priemonių arba struktūrizuotų indėlių ar tam tikrų konkrečių ypatybių turinčių finansinių priemonių arba struktūrizuotų indėlių rinkodarą, platinimą arba pardavimą; arba

b)	tam tikros rūšies finansinę veiklą ar praktiką.

2. Kompetentinga institucija gali imtis 1 dalyje nurodytų veiksmų, pagrįstai įsitikinusi, kad:

arba

i)	finansinė priemonė, struktūrizuotas indėlis arba veikla ar praktika kelia didelį rūpestį dėl investuotojų apsaugos arba dėl jų iškilo grėsmė tvarkingam finansų arba prekių rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui bent vienoje valstybėje narėje; arba

ii)	išvestinė finansinė priemonė turi neigiamą poveikį kainų formavimosi mechanizmui pagrindinėje rinkoje;

b)	esamų Sąjungos teisės aktuose nustatytų ir atitinkamai finansinei priemonei, struktūrizuotam indėliui ar veiklai ar praktikai taikytinų reikalavimų nepakanka a punkte nurodytai rizikai pašalinti, ir to nepavyktų padaryti griežtesnėmis priežiūros ir esamų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis;

atsižvelgiant į nustatytos rizikos pobūdį, investuotojų ar susijusių rinkos dalyvių patyrimo lygį ir galimą veiksmų poveikį investuotojams ir rinkos dalyviams, kurie gali prekybą finansine priemone, struktūrizuotu indėliu ar finansinę veiklą ar praktiką sustabdyti, jomis pasinaudoti arba gauti iš jų naudos, veiksmai, kurių ketinama imtis, yra proporcingi;

d)	kompetentinga institucija tinkamai pasitarė su kitų valstybių narių, kurios gali labai nukentėti nuo šių veiksmų, kompetentingomis institucijomis;

e)	šie veiksmai neturi diskriminacinio poveikio iš kitos valstybės narės teikiamoms paslaugoms ar veiklai; ir

ji tinkamai konsultavosi su viešosiomis įstaigomis, kurios yra kompetentingos fizinių žemės ūkio rinkų priežiūros, administravimo ir reguliavimo srityje, kaip tai numatyta Reglamente (EB) Nr. 1234/2007, kai finansinė priemonė arba veikla, arba praktika kelia didelę grėsmę tvarkingam fizinės žemės ūkio rinkos veikimui ir vientisumui.

Jei įvykdomos pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos, kompetentinga institucija, vadovaudamasi atsargumo principu, gali nustatyti 1 dalyje nurodytą draudimą arba apribojimą prieš finansinės priemonės arba struktūrizuoto indėlio pateikimą į rinką, išplatinimą arba pardavimą klientams.

Draudimas arba apribojimas taikomas kompetentingos institucijos nurodytomis aplinkybėmis arba taikant jos nurodytas išimtis.

3. Kompetentinga institucija nenustato šiame straipsnyje numatyto draudimo ar apribojimo tol, kol, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki numatomos priemonės įsigaliojimo, raštu ar kitomis priemonėmis, dėl kurių tarpusavyje susitarė institucijos, neinformuos visų kitų susijusių kompetentingų institucijų ir EVPRI apie:

a)	finansinę priemonę arba veiklą ar praktiką, su kuriomis yra susiję siūlomi veiksmai;

b)	siūlomo draudimo ar apribojimo esmę ir kada jie turėtų įsigalioti; ir

c)	įrodymus, kuriais kompetentinga institucija pagrindė savo sprendimą ir kurie patvirtina, kad kiekviena 2 dalyje nurodyta sąlyga yra tenkinama.

4. Išimtiniais atvejais, kai, kompetentingos institucijos manymu, reikia imtis skubių veiksmų pagal šį straipsnį, kad būtų išvengta žalos, kurią gali padaryti 1 dalyje nurodytos finansinės priemonės, struktūrizuoti indėliai, praktika arba veikla, kompetentinga institucija gali laikinai imtis veiksmų, ne mažiau kaip prieš 24 val. iki numatomo priemonės įsigaliojimo raštu pateikusi pranešimą visoms kitoms kompetentingoms institucijoms ir EVPRI, arba, struktūrizuotų indėlių atveju, EBI, jei tenkinami visi šiame straipsnyje nustatyti kriterijai ir jei, be to, aiškiai nustatyta, kad pranešus prieš vieną mėnesį nebūtų atitinkamai sprendžiama konkreti problema arba įveikta grėsmė. Kompetentinga institucija nesiima laikinų veiksmų ilgesniam nei trys mėnesiai laikotarpiui.

5. Kompetentinga institucija skelbia pranešimą apie sprendimą pradėti taikyti 1 dalyje nurodytą draudimą ar apribojimą interneto svetainėje. Pranešime pateikiama išsami informacija apie draudimą ar apribojimą ir nurodomas laikas, kada, paskelbus pranešimą, jie įsigalios, taip pat įrodymai, kurie patvirtina, kad kiekviena 2 dalyje nurodyta sąlyga yra tenkinama. Draudimas ar apribojimas taikomas tik veiksmams, kurių imtasi po pranešimo paskelbimo.

6. Kompetentinga institucija atšaukia draudimą arba apribojimą, jeigu nebetaikomos 2 dalyje nurodytos sąlygos.

7. Komisija pagal 50 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi kriterijai ir veiksniai, į kuriuos turi atsižvelgti kompetentingos institucijos, vertindamos, kada kyla didelė problema dėl investuotojų apsaugos arba grėsmė tvarkingam finansų arba prekių rinkų veikimui bei vientisumui ir bent vienos valstybės narės finansų sistemos stabilumui, kaip nurodyta 2 dalies a punkte.

Tie kriterijai ir veiksniai apima:

a)	finansinės priemonės arba struktūrizuoto indėlio sudėtingumo laipsnį ir sąsajas su klientų, kuriems jie yra pateikiami į rinką, platinami ir parduodami, tipu;

b)	finansinės priemonės arba struktūrizuoto indėlio, veiklos arba praktikos novatoriškumo laipsnį

c)	finansinės priemonės arba struktūrizuoto indėlio ar praktikos sukuriamą sverto poveikį;

d)	finansų rinkų arba prekių rinkų tvarkingo veikimo ir jų vientisumo požiūriu – finansinių priemonių arba struktūrizuotų indėlių emisijos dydį arba nominaliąją vertę.

43 straipsnis

EVPRI ir EBI vykdomas koordinavimas

1. EVPRI arba, struktūrizuotų indėlių atveju, EBI padeda kompetentingoms institucijoms įgyvendinti veiksmus, kurių jos ėmėsi pagal 42 straipsnį, ir koordinuoja su tuo susijusią jų veiklą. Visų pirma EVPRI arba, struktūrizuotų indėlių atveju, EBI užtikrina, kad veiksmai, kurių kompetentinga institucija imasi, būtų pagrįsti ir proporcingi ir kad prireikus kompetentingos institucijos vadovautųsi nuosekliu požiūriu.

2. Gavusi 42 straipsnyje numatytą pranešimą apie veiksmus, kurių ketinama imtis pagal tą straipsnį, EVPRI arba, struktūrizuotų indėlių atveju, EBI priima nuomonę dėl draudimo ar apribojimo pagrįstumo ir proporcingumo. Jeigu, EVPRI arba, struktūrizuotų indėlių atveju, EBI manymu, priemonė, kurios kitos kompetentingos institucijos ketina imtis, yra būtina kilusiai rizikai pašalinti, ji tai nurodo savo nuomonėje. Nuomonė skelbiama EVPRI arba, struktūrizuotų indėlių atveju, EBI interneto svetainėje.

3. Kai kompetentinga institucija siūlo imtis arba imasi veiksmų, prieštaraujančių pagal 2 dalį EVPRI arba EBI priimtai nuomonei, arba, prieštaraudama tai nuomonei, atsisako imtis veiksmų, ji nedelsdama interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame išsamiai paaiškina tokio sprendimo priežastis.

2 SKYRIUS

Pozicijos

44 straipsnis

EVPRI koordinuojamos nacionalinės pozicijų valdymo priemonės ir pozicijų apribojimai

1. EVPRI padeda kompetentingoms institucijoms įgyvendinti priemones, kurių jos ėmėsi vadovaudamosi Direktyvos 2014/65/ES 69 straipsnio 2 dalies o ir punktais, ir koordinuoja su tuo susijusią jų veiklą. Visų pirma EVPRI užtikrina, kad kompetentingos institucijos vadovautųsi nuosekliu požiūriu, kada reikėtų naudotis tais įgaliojimais, koks turėtų būti nustatomų priemonių pobūdis ir apimtis, taip pat kokia turėtų būti priemonių taikymo trukmė ir tolesni veiksmai.

2. Gavusi pranešimą apie priemones, kurios pradėtos taikyti pagal Direktyvos 2014/65/ES 79 straipsnio 5 dalį, EVPRI užregistruoja priemonę ir jos taikymo priežastis. Direktyvos 2014/65/ES 69 straipsnio 2 dalies o arba p punkte numatytoms priemonėms EVPRI sukuria ir interneto svetainėje skelbia duomenų bazę su glausta informacija apie galiojančias priemones, įskaitant duomenis apie susijusį asmenį, taikytinas finansines priemones, asmens bet kuriuo metu turimų pozicijų apribojimus, atleidimo nuo tokių priemonių laikantis Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnyje nustatytos tvarkos atvejus ir tokio sprendimo priežastis.

45 straipsnis

Su pozicijų valdymu susiję EVPRI įgaliojimai

1. Jei tenkinamos abi 2 dalies sąlygos, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 9 straipsnio 5 dalimi, EVPRI imasi vienos arba daugiau iš šių priemonių:

a)	prašo bet kurio asmens suteikti visą su išvestinės finansinės priemonės pozicijos ar rizikos dydžiu ir tikslu susijusią informaciją;

b)	išanalizavusi pagal a punktą gautą informaciją, prašo, kad tas asmuo sumažintų pozicijos ar rizikos dydį ar juos panaikintų pagal 10 dalies b punkte nurodytą deleguotąjį aktą;

c)	taiko kraštutinę priemonę – apriboja asmens galimybę sudaryti biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorį.

2. EVPRI priima sprendimą pagal 1 dalį tik jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

taikant 1 dalyje išvardytas priemones, galima pašalinti tvarkingam finansų rinkų veikimui ir jų vientisumui kylančią grėsmę, įskaitant biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkas, remiantis Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytais tikslais, ir įskaitant grėsmę, susijusią su susitarimais dėl fizinių biržos prekių pristatymo, arba grėsmę visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui;

b)	kompetentinga (-os) institucija (-os) nesiėmė priemonių šiai grėsmei pašalinti arba priemonės, kurių imtasi, buvo nepakankamai veiksmingos.

EVPRI atlieka šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytų sąlygų įvykdymo vertinimą pagal šio straipsnio 10 dalies a punkte nurodytame deleguotajame akte numatytus kriterijus ir veiksnius.

3. Imdamasi 1 dalyje nurodytų priemonių, EVPRI užtikrina, kad:

priemone būtų sėkmingai pašalinta grėsmė tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui, įskaitant biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkas, remiantis Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytais tikslais, įskaitant grėsmę, susijusią su susitarimų dėl fizinių biržos prekių pristatymu, arba grėsmę visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, arba ją taikant labai pagerėtų kompetentingų institucijų gebėjimas stebėti grėsmę, įvertinant ją pagal kriterijus ir veiksnius, numatytus šio straipsnio 10 dalies a punkte nurodytame deleguotajame akte;

b)	priemonė nesukeltų reguliacinio arbitražo rizikos, kuri vertinant pagal šio straipsnio 10 dalies c punktą;

priemonė neturėtų jokio toliau nurodyto neigiamo poveikio finansų rinkų veiksmingumui, kuris nusvertų tos priemonės naudą: nemažintų likvidumo tose rinkose, nevaržytų su ne finansų sandorio šalies komercine veikla tiesiogiai susijusios rizikos mažinimo sąlygų ir nedidintų rinkos dalyvių neužtikrintumo.

Prieš pradėdama taikyti bet kokias su didmeniniais energetikos produktais susijusias priemones, EVPRI konsultuojasi su pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009 (29) įsteigta Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra.

Prieš imdamasi bet kokių su žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusių priemonių, EVPRI konsultuojasi su viešosiomis įstaigomis, kompetentingomis už fizinių žemės ūkio rinkų priežiūrą, administravimą ir reguliavimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007.

4. Prieš priimdama sprendimą imtis 1 dalyje nurodytų priemonių ar atnaujinti jų taikymą, EVPRI informuoja susijusias kompetentingas institucijas apie jos siūlomas priemones. 1 dalies a arba b punkte nurodyto prašymo atveju pranešime nurodoma asmens (-ų), kuriam (-iems) tas prašymas skirtas, tapatybė, taip pat išsamūs duomenys apie priemonių taikymą ir tų priemonių taikymo priežastys. Jei taikoma 1 dalies c punkte nurodyta priemonė, pranešime pateikiami duomenys apie susijusį asmenį, taikytinas finansines priemones, atitinkamas kiekybines priemones, kaip antai didžiausią pozicijos dydį, kurį susijęs asmuo gali turėti, ir tų priemonių taikymo priežastys.

5. Pranešimas skelbiamas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki numatomo priemonės įsigaliojimo arba galiojimo atnaujinimo. Išimtinėmis aplinkybėmis EVPRI gali paskelbti pranešimą likus mažiau nei 24 valandoms iki numatomo priemonės įsigaliojimo, jeigu pranešti prieš 24 valandas yra neįmanoma.

6. Visus pranešimus apie sprendimą taikyti arba atnaujinti 1 dalies c punkte nurodytą priemonę EVPRI skelbia interneto svetainėje. Pranešime pateikiami duomenys apie susijusį asmenį, taikytinas finansines priemones, atitinkamas kiekybines priemones, kaip antai didžiausią pozicijos dydį, kurį susijęs asmuo gali turėti, ir jų taikymo priežastys.

7. 1 dalies c punkte nurodyta priemonė įsigalioja paskelbus pranešimą arba nuo pranešime nurodytos datos, po pranešimo paskelbimo, ir taikoma tik sandoriams, sudaromiems po priemonės įsigaliojimo.

8. EVPRI periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, peržiūri 1 dalies c punkte nurodytas priemones. Jeigu praėjus tam trijų mėnesių laikotarpiui priemonės galiojimas neatnaujinamas, jos galiojimo laikas savaime baigiasi. 2–8 dalys taip pat taikomos priemonių galiojimo atnaujinimui.

9. Priemonė, kurią EVPRI patvirtino pagal šį straipsnį turi viršesnę galią nei priemonė, kurios vadovaudamasi Direktyvos 2014/65/ES 69 straipsnio 2 dalies o arba p punktais anksčiau ėmėsi kompetentinga institucija.

10. Komisija pagal 50 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi kriterijai ir veiksniai, siekiant nustatyti:

grėsmės tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui buvimą, įskaitant biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkas, remiantis Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytais tikslais, ir įskaitant grėsmę, susijusią su susitarimais dėl fizinių biržos prekių pristatymo, ir grėsmę visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, kaip nurodyta 2 dalies a punkte, atsižvelgiant į tai, kokiu laipsniu naudojamos pozicijos siekiant apdrausti fizinių prekių pristatymo arba prekių sandorių pozicijas ir kokiu laipsniu kainos pagrindinėse rinkose nustatomos pagal biržos prekių išvestinių finansinių priemonių kainas;

b)	atitinkamą šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos išvestinės finansinės priemonės pozicijos ar rizikos sumažinimą;

c)	atvejus, kai gali kilti šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta reguliacinio arbitražo rizika.

Nustatant tuos kriterijus ir veiksnius atsižvelgiama į techninių reguliavimo standartus, nurodytus Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalyje, ir skirtingai vertinamos aplinkybės, kuriomis EVPRI imasi veiksmų dėl kompetentingos institucijos neveikimo, ir aplinkybės, kuriomis EVPRI reaguoja į papildomą riziką, kurios kompetentinga institucija negali tinkamai pašalinti pagal Direktyvos 2014/65/ES 69 straipsnio 2 dalies j arba o punktą.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ ĮMONIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS IR VEIKLOS VYKDYMAS PAGAL SPRENDIMĄ DĖL LYGIAVERTIŠKUMO ĮSTEIGUS FILIALĄ ARBA JO NEĮSTEIGUS

46 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Trečiosios valstybės įmonė gali teikti investicines paslaugas ar vykdyti investicinę veiklą, teikdama papildomas paslaugas arba jų neteikdama, tinkamoms sandorio šalims ir profesionaliems klientams, apibrėžtiems Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnyje, įsisteigusiems visoje Sąjungoje, neįsteigdama filialo, kai ji įregistruota trečiųjų valstybių įmonių registre, kurį vadovaudamasi 47 straipsniu tvarko EVPRI.

2. EVPRI pagal 1 dalį įregistruoja trečiosios valstybės įmonę, kuri pateikė investicinių paslaugų ir veiklos teikimo visoje Sąjungoje paraišką, tik kai įvykdomos šios sąlygos:

a)	Komisija priėmė sprendimą pagal 47 straipsnio 1 dalį;

jurisdikcijoje, kurioje įsteigta pagrindinė įmonės buveinė, jai išduotas leidimas teikti investicines paslaugas ar vykdyti veiklą, kurią ketinama vykdyti ar teikti Sąjungoje, ir atliekama veiksminga jos priežiūra bei užtikrinamas reikalavimų vykdymas, garantuojant visapusišką toje trečiojoje valstybėje taikomų reikalavimų laikymąsi;

c)	parengti bendradarbiavimo susitarimai vadovaujantis 47 straipsnio 2 dalimi.

3. Kai trečiosios valstybės įmonė įregistruota laikantis šio straipsnio reikalavimų, valstybės narės nenustato papildomų reikalavimų trečiosios valstybės įmonei Direktyvoje 2014/65/ES arba šiame reglamente reglamentuojamais klausimais ir netaiko trečiųjų valstybių įmonėms palankesnių sąlygų nei Sąjungos įmonėms.

4. Trečiosios valstybės įmonė, nurodyta 1 dalyje, pateikia savo paraišką EVPRI po to, kai Komisija priima 47 straipsnyje nurodytą sprendimą, kuriuo nustatoma, kad trečiosios valstybės, kurioje trečiosios valstybės įmonei išduotas leidimas, teisinė ir priežiūros sistema atitinka reikalavimus, apibūdintus 47 straipsnio 1 dalyje.

Paraišką teikianti trečiosios valstybės įmonė pateikia EVPRI visą informaciją, kurios reikia jai įregistruoti. Per 30 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos, EVPRI įvertina, ar paraiška yra išsami. Jei paraiška nėra išsami, EVPRI nustato galutinį terminą, iki kurio paraišką teikianti trečiosios valstybės įmonė turi pateikti papildomą informaciją.

Sprendimas dėl įregistravimo priimamas remiantis sąlygomis, nustatytomis 2 dalyje.

Per 180 darbo dienų nuo galutinės paraiškos pateikimo dienos EVPRI raštu praneša parašką pateikusiai trečiosios valstybės įmonei, ar ji įregistruota, ar ne, kartu pateikdama išsamiai pagrįstą paaiškinimą.

Nesant Komisijos sprendimo pagal 47 straipsnio 1 dalį arba kai toks sprendimas nebegalioja, valstybės narės gali leisti trečiųjų valstybių įmonėms teikti jų teritorijoje investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą bei teikti papildomas paslaugas tinkamoms sandorio šalims ir profesionaliems klientams, apibrėžtiems Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnyje, jų teritorijoje pagal nacionalinę tvarką.

5. Trečiųjų valstybių įmonės, teikiančios paslaugas pagal šį straipsnį, prieš pradėdamos teikti investicines paslaugas praneša Sąjungoje įsisteigusiems klientams, kad joms neleidžiama teikti paslaugų klientams, kurie nėra tinkamos sandorio šalys, ir profesionaliems klientams, apibrėžtiems Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnyje, ir kad Sąjungoje nevykdoma jų priežiūra. Jos nurodo kompetentingos institucijos, atsakingos už priežiūrą trečiojoje valstybėje, pavadinimą ir adresą.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija aiškiai išdėstoma raštu.

Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai tinkama sandorio šalis ar profesionalus klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnyje, įsisteigęs ar esantis Sąjungoje savo išimtine iniciatyva inicijuoja, kad trečiosios valstybės įmonė teiktų investicines paslaugas ar vykdytų veiklą, šis straipsnis būtų netaikomas toms trečiosios valstybės įmonės šiam asmeniui teikiamoms paslaugoms ar vykdomai veiklai, įskaitant santykius, konkrečiai susijusius su tų paslaugų teikimu ar veiklos vykdymu. Tokių klientų iniciatyva nesuteikia trečiosios šalies įmonei teisės tam asmeniui siūlyti naujų kategorijų produktų ar investicinių paslaugų.

6. Trečiųjų valstybių įmonės, teikiančios paslaugas ar vykdančios veiklą pagal šį straipsnį, prieš pradėdamos teikti bet kokias paslaugas Sąjungoje įsisteigusiems klientams ar vykdyti kokią nors veiklą, siūlo ginčus dėl šių paslaugų ar veiklos priskirti valstybės narės teismo ar arbitražo jurisdikcijai.

7. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma informacija, kurią paraišką teikianti trečiosios valstybės įmonė pagal 4 dalį pateikia EVPRI savo įregistravimo paraiškoje, ir informacijos, kuri turi būti pateikta pagal 5 dalį, forma.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

47 straipsnis

Sprendimas dėl lygiavertiškumo

1. Komisija, laikydamasi 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti sprendimą dėl trečiosios valstybės, kuriame nurodoma, kad tos trečiosios valstybės teisine ir priežiūros sistemomis užtikrinama, jog įmonė, kuriai toje trečiojoje valstybėje išduotas leidimas, atitiktų teisiškai privalomus rizikos ribojimo ir verslo etikos reikalavimus, kurių poveikis lygiavertis reikalavimų, nustatytų šiame reglamente, Direktyvoje 2013/36/ES ir Direktyvoje 2014/65/ES bei pagal šį reglamentą ir tas direktyvas priimtose įgyvendinimo priemonėse, poveikiui, taip pat jog pagal tos trečiosios valstybės teisinę sistemą investicinėms įmonėms, kurioms išduotas leidimas pagal trečiosiose šalyse galiojančią teisinę tvarką, numatoma veiksminga lygiavertė pripažinimo sistema.

Trečiosios valstybės rizikos ribojimo ir verslo etikos reguliavimo sistema gali būti laikoma darančia lygiavertį poveikį, kai ta sistema atitinka šias sąlygas:

a)	toje trečiojoje valstybėje investicines paslaugas teikiančioms ir tokią veiklą vykdančioms įmonėms išduotas leidimas ir nuolat vykdoma veiksminga jų priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų vykdymas;

b)	toje trečiojoje valstybėje investicines paslaugas teikiančioms ir tokią veiklą vykdančioms įmonėms keliami pakankami kapitalo reikalavimai ir atitinkami reikalavimai, taikomi jų akcininkams ir valdymo organo nariams;

c)	investicines paslaugas teikiančioms ir tokią veiklą vykdančioms įmonėms taikomi tinkami organizaciniai reikalavimai vidaus kontrolės funkcijų srityje;

d)	investicines paslaugas teikiančioms ir tokią veiklą vykdančioms įmonėms taikomos tinkamos verslo etikos taisyklės;

e)	ja užtikrinamas rinkos skaidrumas ir vientisumas, užkertant kelią piktnaudžiavimui rinka – prekybai vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimui rinka.

2. EVPRI sudaro bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiųjų valstybių, kurių teisinės ir priežiūros sistemos pripažintos visiškai lygiavertėmis pagal 1 dalį, kompetentingomis institucijomis. Tokiuose susitarimuose nurodoma bent:

a)	EVPRI ir susijusių trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas, įskaitant galimybę gauti visą informaciją, kurios reikalauja EVPRI, susijusią su ne Sąjungos įmonėmis, kurioms išduotas leidimas trečiosiose valstybėse;

b)	skubaus pranešimo EVPRI mechanizmas, kai trečiosios valstybės kompetentinga institucija nustato, kad trečiosios valstybės įmonė, kurią ji prižiūri ir kurią EVPRI įregistravo 48 straipsnyje numatytame registre, pažeidžia jai išduoto leidimo sąlygas ar kitą teisės aktą, kurio ji privalo laikytis;

c)	procedūros, susijusios su priežiūros veiklos koordinavimu, įskaitant, jei reikia, patikras vietoje.

3. Trečiosios valstybės įmonė, įsteigta valstybėje, kurios teisinė ir priežiūros sistema pripažinta visiškai lygiaverte pagal 1 dalį, ir turinti veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES 39 straipsnį, gali vykdyti veiklos leidime numatytą veiklą ir teikti paslaugas tinkamoms sandorio šalims ir profesionaliems klientams, apibrėžtiems Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnyje, įsisteigusiems kitose Sąjungos valstybėse narėse, neįsteigdama naujų filialų. Tuo tikslu ji laikosi tarpvalstybinio paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo informacijos pateikimo reikalavimų, numatytų Direktyvos 2014/65/ES 34 straipsnyje.

Filialą ir toliau prižiūri valstybė narė, kurioje pagal Direktyvos 2014/65/ES 39 straipsnį įsteigtas filialas. Vis dėlto, nedarant poveikio Direktyvoje 2014/65/ES nustatytiems bendradarbiavimo reikalavimams, valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, kompetentinga institucija ir priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali sudaryti atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus, kad galėtų užtikrinti, jog Sąjungoje investicines paslaugas teikiantis trečiosios valstybės įmonės filialas užtikrintų tinkamo lygio investuotojų apsaugą.

4. Trečiosios valstybės įmonė nebegali naudotis teisėmis pagal 46 straipsnio 1 dalį, jei Komisija, laikydamasi 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priima sprendimą atšaukti savo pagal šio straipsnio 1 dalį priimtą sprendimą dėl tos trečiosios valstybės.

48 straipsnis

Registras

EVPRI registruoja trečiųjų valstybių įmones, kurioms vadovaujantis 46 straipsniu leidžiama teikti investicines paslaugas ar vykdyti investavimo veiklą Sąjungoje. Registras prieinamas viešai ir jame pateikiama informacija apie paslaugas, kurias trečiosios valstybės įmonėms leista teikti, ar veiklą, kurią joms leista vykdyti, ir nurodoma kompetentinga institucija, atsakinga už jų priežiūrą trečiojoje valstybėje.

49 straipsnis

Registracijos panaikinimas

1. EVPRI panaikina trečiosios valstybės įmonės registraciją pagal 48 straipsnį sukurtame registre, kai:

a)	EVPRI turi svarių dokumentais pagrįstų priežasčių manyti, kad teikdama investicines paslaugas ir vykdydama tokią veiklą Sąjungoje, trečiosios valstybės įmonė veikia taip, kad aiškiai pažeidžiami investuotojų interesai ar trikdomas tinkamas rinkų veikimas; arba

b)	EVPRI turi svarių dokumentais pagrįstų priežasčių manyti, kad teikdama investicines paslaugas ir vykdydama tokią veiklą Sąjungoje, trečiosios valstybės įmonė rimtai pažeidė jai trečiojoje valstybėje taikomas nuostatas, kuriomis remdamasi Komisija priėmė sprendimą pagal 47 straipsnio 1 dalį;

EVPRI perdavė klausimą spręsti trečiosios valstybės kompetentingai institucijai ir ta kompetentinga institucija nesiėmė tinkamų priemonių investuotojams apsaugoti ir tinkamam rinkų veikimui Sąjungoje užtikrinti, arba neįrodė, kad susijusi trečiosios valstybės įmonė atitinka trečiojoje valstybėje jai keliamus reikalavimus; ir

d)	EVPRI trečiosios valstybės kompetentingai institucijai pranešė apie ketinimą panaikinti trečiosios valstybės įmonės registraciją mažiausiai prieš 30 dienų iki panaikinimo.

2. EVPRI nedelsdama praneša Komisijai apie bet kokią pagal 1 dalį priimtą priemonę ir paskelbia priimtą sprendimą interneto svetainėje.

3. Komisija įvertina, ar sąlygos, kurių laikantis buvo priimtas sprendimas pagal 47 straipsnio 1 dalį, ir toliau taikomos susijusiai trečiajai valstybei.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI

1 SKYRIUS

Deleguotieji aktai

50 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 1 straipsnio 9 dalyje, 2 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 31 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 8 dalyje, 41 straipsnio 8 dalyje, 42 straipsnio 7 dalyje, 45 straipsnio 10 dalyje bei 52 straipsnio 10 ir 12 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 2 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 9 dalyje, 2 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 31 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 8 dalyje, 41 straipsnio 8 dalyje, 42 straipsnio 7 dalyje, 45 straipsnio 10 dalyje bei 52 straipsnio 10 ir 12 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 1 straipsnio 9 dalį, 2 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 ir 3 dalis, 31 straipsnio 4 dalį, 40 straipsnio 8 dalį, 41 straipsnio 8 dalį, 42 straipsnio 7 dalį, 45 straipsnio 10 dalį bei 52 straipsnio 10 ir 12 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas trimis mėnesiais.

2 SKYRIUS

Įgyvendinimo aktai

51 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas pagal Komisijos sprendimą 2001/528/EB (30). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

X ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

52 straipsnis

Ataskaitos ir peržiūra

1. Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, ne vėliau kaip 2019 m. kovo 3 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai praktinio 3–13 straipsniuose nustatytų skaidrumo pareigų taikymo poveikio, visų pirma 5 straipsnyje nurodyto apimties viršutinės ribos mechanizmo poveikio, įskaitant tinkamų sandorio šalių ir profesionaliųjų klientų prekybos sąnaudas ir prekybos mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonių akcijomis sąnaudas, taip pat jo veiksmingumo užtikrinant, kad atitinkamų išimčių taikymas nedarytų žalos kainų formavimui, ir atitinkamo sankcijų skyrimo už pažeidimus, susijusius su apimties viršutine riba, mechanizmo veikimo galimybių, taip pat skaidrumo iki sandorio sudarymo pareigos netaikymo pagal 4 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 9 straipsnio 2–5 dalis ir tolesnio tos priemonės tinkamumo ataskaitą.

2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje apibūdinamas pareigos netaikymo pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį ir apimties viršutinės ribos mechanizmo pagal 5 straipsnį poveikis Europos nuosavo kapitalo rinkoms, visų pirma nurodant:

a)	viešai nematomų pavedimų žurnalo prekybos visoje Europos Sąjungoje pradėjus taikyti šį reglamentą lygį ir tendencijas;

b)	poveikį skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimus atitinkančiam kotiruotam pirkimo ir pardavimo kainų skirtumui;

c)	poveikį likvidumo dydžiui viešai matomų pavedimų žurnaluose;

d)	poveikį konkurencijai ir investuotojams Sąjungoje;

e)	poveikį prekybai mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonių akcijomis;

f)	tarptautinio lygio pokyčius ir diskusijas su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

3. Jei ataskaitoje daroma išvada, kad pareigų netaikymas pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą ir b punkto i papunktį kenkia kainos formavimui arba prekybai mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonių akcijomis, Komisija prireikus teikia pasiūlymus (įskaitant pasiūlymus dėl šio reglamento pakeitimų) dėl tų pareigų netaikymo. Tokiuose pasiūlymuose pateikiamas siūlomų pakeitimų poveikio vertinimas, atsižvelgiama į šio reglamento tikslus bei poveikį, dėl kurio gali sutrikti rinka, ir poveikį konkurencijai, taip pat galimą poveikį investuotojams Sąjungoje.

4. Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, ne vėliau kaip 2019 m. kovo 3 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 26 straipsnio veikimo, įskaitant tai, ar pranešimų apie sandorius, kuriuos gauna ir kuriais keičiasi kompetentingos institucijos, turinys ir forma suteikia galimybę nevaržomai stebėti investicinių įmonių veiklą pagal 26 straipsnio 1 dalį, ataskaitą. Komisija gali teikti atitinkamus pasiūlymus, įskaitant pasiūlymus dėl galimybės teikti sandorių pranešimus EVPRI nustatytai sistemai, o ne kompetentingoms institucijoms, nes tai suteiktų galimybę susijusioms kompetentingoms institucijoms susipažinti su visa pagal šį straipsnį pateikiama informacija šio reglamento ir Direktyvos 2014/65/ES tikslais ir nustatyti naudojimosi viešai neatskleista informacija ir piktnaudžiavimo rinka atvejus pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014.

5. Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, ne vėliau kaip 2019 m. kovo 3 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl tinkamų sprendimų siekiant sumažinti rinkos dalyvių informuotumo skirtumus ir priemonių reguliavimo institucijoms geriau stebėti kotiravimą prekybos vietose. Toje ataskaitoje įvertinama bent galimybė sukurti Europos konsoliduotųjų kotiruočių geriausių pasiūlymų ir siūlomųjų kainų sistemą siekiant tų tikslų.

6. Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, ne vėliau kaip 2019 m. kovo 3 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pažangos perkeliant prekybą standartizuotomis nebiržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis į biržas arba elektronines prekybos platformas ataskaitą pagal 25 ir 28 straipsnius.

7. Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, ne vėliau kaip 2019 m. liepos 3 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai kainų raidos, susijusios su reguliuojamų rinkų, DPS, OPS, PSS ir KIJT skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo duomenimis, ataskaitą.

8. Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, ne vėliau kaip 2019 m. liepos 3 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje apžvelgiamos šio reglamento 36 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 8 straipsnio nuostatos dėl sąveikos.

9. Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, ne vėliau kaip 2019 m. liepos 3 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento 35, 36 ir 37 straipsnių bei Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7 ir 8 straipsnių taikymo ataskaitą.

Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, ne vėliau kaip 2021 m. liepos 3 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl 37 straipsnio taikymo.

10. Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, ne vėliau kaip 2019 m. liepos 3 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento 35 ir 36 straipsnių poveikio naujai įsteigtoms ir turinčioms veiklos leidimą PSŠ, kaip nurodyta 35 straipsnio 5 dalyje, ir su tomis PSŠ glaudžiai susijusioms prekybos vietoms ataskaitą ir nurodo, ar 35 straipsnio 5 dalyje numatytos pereinamojo laikotarpio tvarkos taikymas pratęsiamas, palyginant galimą naudą vartotojams dėl konkurencijos didėjimo ir rinkos dalyviams prieinamo pasirinkimo didinimo su galimu neproporcingai dideliu tų nuostatų poveikiu naujai įsteigtoms ir veiklos leidimą turinčioms PSŠ, vietos rinkos dalyvių apribojimais susisiekti su bendromis PSŠ ir galimybėmis užtikrinti sklandų rinkos veikimą.

Atsižvelgdama į tos ataskaitos išvadas, Komisija gali pagal 50 straipsnį priimti deleguotąjį aktą, kuriuo pagal 35 straipsnio 5 dalį pratęstų pereinamąjį laikotarpį daugiausia 30 mėnesių.

11. Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, ne vėliau kaip 2019 m. liepos 3 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nagrinėja, ar 36 straipsnio 5 dalyje nurodyta viršutinė riba tebėra aktuali ir ar galimybės netaikyti tam tikro straipsnio mechanizmas ir toliau taikomos biržinių išvestinių finansinių priemonių atveju.

12. Komisija, remdamasi EVPRI konsultuojantis su ESRV parengtu rizikos vertinimu, ne vėliau kaip 2016 m. liepos 3 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas poreikis laikinai netaikyti 35 ir 36 straipsnių biržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms. Toje ataskaitoje atsižvelgiama į atviros prieigos nuostatų, susijusių su biržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, keliamą riziką, jei tokia yra, bendram finansų rinkų stabilumui visoje Sąjungoje ir tinkamam veikimui.

Atsižvelgdama į tos ataskaitos išvadas, Komisija gali pagal 50 straipsnį priimti deleguotąjį aktą dėl 35 ir 36 straipsnių netaikymo biržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms iki trisdešimties mėnesių nuo 2017 m. sausio 3 d.

53 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 iš dalies keičiamas taip:

5 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Pagal šią dalį rengdama techninių reguliavimo standartų projektus, EVPRI nedaro poveikio pereinamojo laikotarpio nuostatoms, susijusioms su C6 energetikos išvestinėmis finansinių priemonių sutartimis, kaip nustatyta Direktyvos 2014/65/ES 95 straipsnyje (31).

(31) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 349).“"

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas atlikti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą, sutinka nediskriminuodama ir skaidriai atlikti tokių sutarčių tarpuskaitą (be kita ko, ir užstato reikalavimų, ir su prieiga susijusių mokesčių atžvilgiu) nepriklausomai nuo prekybos vietos. Tuo visų pirma užtikrinama, kad prekybos vietai būtų suteikta teisė į tai, kad sutartims, kuriomis prekiaujama toje prekybos vietoje, būtų taikomos nediskriminacinės sąlygos, susijusios su:

užstato reikalavimų ir ekonominiu požiūriu lygiaverčių sutarčių užskaita, jei įtraukiant tokias sutartis į baigiamąją užskaitą ir kitas PSŠ įskaitos procedūras pagal taikytinus nemokumo teisės aktus nekyla grėsmė sklandžiam ir tinkamam tokių procedūrų veikimui, jų teisėtumui ar vykdymo užtikrinimui; ir

b)	garantinių įmokų užskaita pagal susijusias sutartis, kurių tarpuskaitą atlieka ta pati PSŠ, pagal rizikos modelį, kuris atitinka 41 straipsnį.

PSŠ gali pareikalauti, kad prekybos vieta atitiktų PSŠ nustatytus veiklos ir techninius reikalavimus, įskaitant rizikos valdymo reikalavimus.“;

papildoma šia dalimi:

„6. 1 dalies nustatytos sąlygos dėl nediskriminacinio vertinimo, taikomos sandoriams, kurie sudaromi toje prekybos vietoje, susijusių su užstato reikalavimais, ekonominiu požiūriu lygiaverčių sutarčių užskaita ir garantinių įmokų užskaita (angl. cross-margining) pagal susijusias sutartis, kurių tarpuskaitą atlieka ta pati PSŠ, išsamiau apibrėžiamos pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 (32) 35 straipsnio 6 dalies e punktą priimtuose techniniuose standartuose.“

3.	81 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa: „Sandorių duomenų saugykla perduoda duomenis kompetentingoms institucijoms, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 600/2014 (32) 26 straipsnyje nustatytais reikalavimais.“

54 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Trečiųjų valstybių įmonės gali toliau teikti paslaugas ir vykdyti veiklą valstybėse narėse laikydamosi nacionalinės tvarkos ne ilgiau kaip trejus metus po to, kai Komisija priima sprendimą dėl atitinkamos trečiosios valstybės pagal 47 straipsnį.

2. Jei Komisija įvertina, kad nėra poreikio netaikyti 35 ir 36 straipsnių biržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms pagal 52 straipsnio 12 dalį, PSŠ arba prekybos vieta gali prieš įsigaliojant šiam reglamentui pateikti prašymą savo kompetentingai institucijai dėl leidimo pasinaudoti pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Kompetentinga institucija, atsižvelgdama į riziką, kylančią sklandžiam ir tvarkingam PSŠ ar prekybos vietų veikimui, jei suteikiama teisė naudotis prieigos teisėmis pagal 35 arba 36 straipsnį biržinių išvestinių priemonių atžvilgiu, gali nuspręsti, kad iki 2019 m. liepos 3 d. pereinamąjį laikotarpį atitinkamai PSŠ ar prekybos vietai biržinių išvestinių priemonių atžvilgiu nebūtų taikomas atitinkamai 35 arba 36 straipsnis. Kai toks pereinamasis laikotarpis patvirtinamas, PSŠ arba prekybos vieta tuo pereinamuoju laikotarpiu negali naudotis prieigos teisėmis pagal 35 arba 36 straipsnį biržinių išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu. Kai pereinamasis laikotarpis patvirtinamas, kompetentinga institucija apie tai praneša EVPRI, o PSŠ atveju – tos PSŠ kompetentingų institucijų kolegijos nariams.

Jeigu PSŠ, kuriai pagal šią dalį buvo patvirtintos pereinamojo laikotarpio nuostatos, yra glaudžiais ryšiais susijusi su viena ar keliomis prekybos vietomis, tos prekybos vietos tuo pereinamuoju laikotarpiu negali naudotis prieigos teisėmis pagal 35 ar 36 straipsnį biržinių išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu.

Jeigu prekybos vieta, kuriai pagal šią dalį buvo patvirtintos pereinamojo laikotarpio nuostatos, yra glaudžiai susijusi su viena ar keliomis PSŠ, tos PSŠ tuo pereinamuoju laikotarpiu negali naudotis prieigos teisėmis pagal 35 ar 36 straipsnį biržinių išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu.

55 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2017 m. sausio 3 d.

Nepaisant antros pastraipos, 1 straipsnio 8 ir 9 dalys, 2 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 6 ir 9 dalys, 7 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 5 dalis, 11 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 7 dalis, 15 straipsnio 5 dalis, 17 straipsnio 3 dalis, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 20 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 4 dalis, 23 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 9 dalis, 27 straipsnio 3 dalis, 28 straipsnio 4 ir 5 dalys, 29 straipsnio 3 dalis, 30 straipsnio 2 dalis, 31 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1, 5 ir 6 dalys, 33 straipsnio 2 dalis, 35 straipsnio 6 dalis, 36 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 4 dalis, 38 straipsnio 3 dalis, 40 straipsnio 8 dalis, 41 straipsnio 8 dalis, 42 straipsnio 7 dalis, 45 straipsnio 10 dalis, 46 straipsnio 7 dalis, 47 straipsnio 1 ir 4 dalys, 52 straipsnio 10 ir 12 dalys bei 54 straipsnio 1 dalis taikomos iškart po šio reglamento įsigaliojimo.

Nepaisant antros pastraipos, 37 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys taikomos nuo 2019 m. sausio 3 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gegužės 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS

(1) OL C 161, 2012 6 7, p. 3.

(2) OL C 143, 2012 5 22, p. 74.

(3) 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendimas.

(4) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

(5) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 349).

(6) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(7) 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų (OL L 241, 2006 9 2, p. 1).

(8) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(9) 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL L 149, 2004 4 30, p. 1).

(10) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(11) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(12) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(13) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (OL L 86, 2012 3 24, p. 1).

(14) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(15) 2014 m balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(16) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir už manipuliavimą rinka (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 179).

(17) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(18) OL C 147, 2012 5 25, p. 1.

(19) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(20) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 klaidų ištaisymas (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(21) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(22) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(23) 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10).

(24) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(25) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL L 326, 2011 12 8, p. 1).

(26) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(27) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).

(28) 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų, tarpuskaitos prievolės, viešo registro, galimybės naudotis prekybos vietos paslaugomis, ne finansų sandorio šalių ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdų techninių reguliavimo standartų (OL L 52, 2013 2 23, p. 11).

(29) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009 įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL L 211, 2009 8 14, p. 1).

(30) 2001 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas 2001/528/EB dėl Europos vertybinių popierių komiteto įsteigimo (OL L 191, 2001 7 13, p. 45).

(32) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 84).