21.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 86/14

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 283/2014

2014 m. kovo 11 d.

dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomones (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

telekomunikacijų tinklai ir paslaugos vis labiau tampa internetine infrastruktūra, kurioje plačiajuosčio ryšio tinklai ir skaitmeninės paslaugos yra glaudžiai susiję. Internetas tampa vis svarbesne ryšio, paslaugų, švietimo, dalyvavimo socialiniame ir politiniame gyvenime, kultūrinio turinio ir verslo platforma. Todėl galimybė visoje Europoje naudotis plačiai paplitusia didelės spartos saugia ir prieiga prie interneto ir viešojo intereso skaitmeninių paslaugų yra labai svarbi socialiniam ir ekonomikos augimui, konkurencingumui, socialinei įtraukčiai ir vidaus rinkai;

(2)

2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės, kuria siekiama nustatyti kryptį, kuri užtikrintų galimybę geriausiai išnaudoti informacinių ir ryšio technologijų socialinį ir ekonominį potencialą. Ja siekiama skatinti konkurencingos didelės spartos interneto infrastruktūros ir internetinių skaitmeninių paslaugų pasiūlą ir paklausą, kad būtų sukurta pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui būtina tikra bendroji skaitmeninė rinka;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 (4) nustatomos Sąjungos finansinės paramos teikimo transeuropiniams tinklams transporto, telekomunikacijos ir energetikos sektoriuose sąlygos, metodai ir procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad sektoriuose, kuriems taikoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), kyla panašių uždavinių ir turima panašių galimybių, svarbu pasinaudoti sinergija, įskaitant finansavimo pagal EITP derinimą su finansavimu iš kitų šaltinių;

(4)

iš tiesų teikiama daug tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų, kuriomis naudodamosi Europos viešojo administravimo institucijos, prisidėdamos prie Sąjungos politikos įgyvendinimo, gali keistis informacija. Siūlant naujus sprendimus svarbu remtis turimais pagal kitas Europos iniciatyvas įgyvendintais sprendimais, vengti darbo dubliavimo ir užtikrinti įgyvendinant įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, ISA programą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 922/2009/EB (5), programą „Fiscalis“, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1286/2013 (6), ir programą „Horizontas 2020“, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (7), bei politiką taikomų požiūrių ir sprendimų koordinavimą bei derinimą. Lygiai taip pat svarbu, kad sprendimai atitiktų sutartus tarptautinius ir (arba) europinius sąveikumo standartus arba atvirąsias specifikacijas, visų pirma Komisijos nustatytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 (8), ir kitas atitinkamas specifikacijas bei gaires, pavyzdžiui, Europos viešosioms paslaugoms skirtą Europos sąveikumo sistemą (ESS);

(5)

plėtojant didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklus bus atsižvelgiama į Europos techninius standartus. Jei Sąjunga nori atlikti pagrindinį vaidmenį telekomunikacijų sektoriuje, reikia Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų ir intensyvesnės standartizavimo procedūrų stebėsenos;

(6)

vykdant kelias valstybes nares apimančius ir pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (9) bendrai finansuojamus didelio masto bandomuosius projektus, kaip antai, PEPPOL, STORK, epSOS, eCODEX arba SPOCS, vidaus rinkoje įtvirtintos bendromis sudedamosiomis dalimis grindžiamos pagrindinės tarpvalstybinės skaitmeninės paslaugos, kurias konsoliduoja projektas eSENS. Tie bandomieji projektai jau pasiekė arba artimiausiu laiku pasieks joms diegti reikiamą brandos lygį. Įgyvendinami bendros svarbos projektai jau aiškiai parodė Europos lygmens veiksmų, pavyzdžiui, vykdomų kultūros paveldo srityje (EUROPEANA), vaikų apsaugos srityje („Saugesnis internetas“) ir socialinės apsaugos srityje (EESSI), pridėtinę vertę; pasiūlyta ir kitų projektų, kaip antai, ODR projektas vartotojų apsaugos srityje;

(7)

skaitmeninių paslaugų infrastruktūros atveju sudedamosios dalys turėtų būti svarbesnės nei kita skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, nes jos yra išankstinė pastarosios plėtojimo sąlyga. Skaitmeninių paslaugų infrastruktūra turėtų, inter alia, padėti sukurti europinę pridėtinę vertę ir atitikti pagrįstus poreikius. Ji turėtų būti pakankamai brandi techniniu ir veiklos atžvilgiais, kad ją būtų galima diegti, o tokią brandą įrodo sėkmingai įgyvendinami bandomieji projektai. Ji turėtų būti grindžiama konkrečiu tvarumo planu, kad būtų užtikrintas vidutinės trukmės ir ilgalaikis pagrindinių paslaugų platformų veikimas po to, kai EITP nebebus taikoma. Todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama, jei įmanoma, ilgainiui turėtų būti palaipsniui nutraukta, o finansavimas atitinkamais atvejais turėtų būti teikiamas iš kitų nei EITP šaltinių;

(8)

siekiant remti daugialypę skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą ir ilgainiui palaipsniui sukurti Europos sąveikumo ekosistemą, svarbu finansuoti skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, kurios reikia pagal Sąjungos teisę nustatytiems teisiniams įpareigojimams vykdyti ir (arba) kuria naudojantis kuriamos sudedamosios dalys arba kurios sudedamosiomis dalimis naudojamasi (tos sudedamosios dalys gali turėti didelį poveikį visos Europos viešųjų paslaugų plėtojimui). Šiuo atveju teisiniai įpareigojimai reiškia konkrečias nuostatas, pagal kurias reikalaujama kurti arba naudoti skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą arba reikalaujama teikti rezultatus, kuriuos galima gauti tik naudojant Europos skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą;

(9)

skiriant finansavimą pirmenybė turėtų būti teikiama Skaitmeninių paslaugų infrastruktūrai, EUROPEANA ir programai „Vaikams saugesnis internetas“. Pirmiausia turėtų būti užtikrinta, kad Sąjunga toliau finansuotų EITP iš kitų Sąjungos programų pirmaisiais 2014 iki 2020 m. daugiametės finansavimo programos, nustatytos Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (10), metais, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas ir sėkmingas paslaugos teikimas tuo pačiu lygiu, koks buvo pagal dabartinę finansavimo programą. 2012 m. gegužės 10 d. Taryba pabrėžė, kad itin svarbu užtikrinti ilgalaikį EUROPEANA gyvybingumą, be kita ko, valdymo ir finansavimo požiūriu (11);

(10)

turėtų būti užtikrinta saugi, įtrauki ir pozityvi internetinė aplinka vaikams ir jaunimui. Turėtų būti užtikrintas Saugesnio interneto programos veikimas po 2014 m., nes tai yra labai svarbi vaikų teisių gynimo ir skatinimo internetinėje erdvėje priemonė. Įgyvendinant šį reglamentą turėtų būti finansiškai remiamas Sąjungos strategijos dėl vaikams geresnio interneto įgyvendinimas tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygiu, visų pirma kiek tai susiję su Saugesnio interneto centrais (SIC) valstybėse narėse. SIC veikla, įskaitant informuotumo mazgus ir kitą informuotumo didinimo veiklą, pagalbos linijos vaikams, tėvams ir globėjams dėl to, kaip vaikams geriausia naudotis internetu, taip pat karštosios pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo turinį internete linijos yra svarbus elementas ir būtina sąlyga tam, kad ta strategija būtų sėkmingai įgyvendinta;

(11)

būsimame Sąjungos teisės akte dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje) bus nustatyti išsamūs pagrindinių priemonių, toliau vadinamų skaitmeninių paslaugų infrastruktūros sudedamosiomis dalimis, abipusio pripažinimo reikalavimai ir sąlygos. Tas aktas apims keletą svarbiausių sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, elektroninę atpažintį ir elektroninį parašą, kurie yra bendros svarbos projektų, išdėstytų šio reglamento priede, dalis;

(12)

pagal Sprendimą Nr. 922/2009/EB sukurta skaitmeninių paslaugų infrastruktūra palengvins elektroninį įvairių valstybių ir įvairių sektorių Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumą. Taip bus atitinkamai sudarytos sąlygos teikti pagrindines paslaugas tokiose srityse, kaip, pavyzdžiui, elektroninės atpažinties bei tapatumo nustatymo ir viešųjų pirkimų, tarpvalstybinio verslo registrų sujungimo, sąveikiųjų tarpvalstybinių elektroninių sveikatos paslaugų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo elektroninio saugumo klausimais, ir kartu bus prisidedama prie bendrosios skaitmeninės rinkos plėtojimo. Toks administravimo institucijų sąveikumas bus pasiektas sukūrus ir (arba) sustiprinus pagrindinių paslaugų platformas, kurios grindžiamos esamomis bendromis sudedamosiomis dalimis ir (arba) kurių sudedamosios dalys gali būti papildomai panaudotos kitoms pagrindinių paslaugų platformoms kurti, ir susijusias bendrąsias paslaugas, kuriomis tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų teikimo tikslais nacionalinė infrastruktūra susiejama su pagrindinių paslaugų platformomis;

(13)

valstybės narės turėtų skatinti vietos ir regionines valdžios institucijas visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti skaitmeninių paslaugų infrastruktūros valdyme ir užtikrinti, kad įgyvendinant bendros svarbos projektus, susijusius su tarpvalstybiniu e. valdžios paslaugų teikimu, būtų atsižvelgiama į EIF rekomendacijas;

(14)

2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Plačiajuostis ryšys Europoje. Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą“ (12) pabrėžiama, kad plačiajuosčio ryšio paslaugos labai svarbios Sąjungos pramonės konkurencingumui ir labai prisideda prie Sąjungos ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir kokybiško užimtumo kūrimo. Itin svarbu investuoti į pažangiausias ir perspektyviausias technologijas, jei norima, kad Sąjungoje klestėtų inovacijos, žinios ir paslaugos;

(15)

beveik 500 mln. didelės spartos plačiajuosčio ryšio prieigą turinčių žmonių Europos rinka paskatintų vidaus rinkos plėtrą, sukurtų pasaulyje unikalią didelę vartotojų masę, visiems regionams atvertų naujų galimybių, kiekvienam vartotojui suteiktų papildomą vertę, o Sąjungai – pajėgumo būti pasaulyje pirmaujančia žinių ekonomika. Greitas didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas būtinas siekiant didinti Sąjungos produktyvumą ir kurti naujas ir mažas įmones, galinčias tapti lyderėmis įvairiuose sektoriuose, tokiuose kaip sveikatos priežiūra, gamyba ir paslaugos;

(16)

naujų infrastruktūros galimybių ir naujų, novatoriškų bei sąveikių paslaugų derinys turėtų paskatinti savaiminį ratą, nes būtų skatinama didėjanti didelės spartos plačiajuosčio ryšio paklausa, į kurią, komerciniu požiūriu, būtų patartina reaguoti;

(17)

Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyta, kad ne vėliau kaip 2020 m. visi europiečiai turėtų turėti galimybę naudotis didesnės kaip 30 Mbps spartos internetu, o ne mažiau kaip 50 % Europos namų ūkių turėtų naudotis didesnės kaip 100 Mbps spartos internetu;

(18)

atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninės paslaugos ir programos, kurioms reikia vis spartesnio interneto ryšio, greitai plėtojamos, o dėl pažangiausių technologijų greito vystymosi tai tampa įmanoma, atliekant Europos skaitmeninės darbotvarkės įvertinimą reikia numatyti galimybę peržiūrėti 2020 metams nustatytus su plačiajuosčiu ryšiu susijusius tikslus, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, turėtų konkurencingos spartos plačiajuostį ryšį;

(19)

dalis plačiajuosčio ryšio srities projektų turėtų turėti platesnį užmojį, siekti didesnės spartos ir tokiu būdu tapti greitesnio ryšio bandomaisiais projektais bei modeliais, kuriuos būtų galima pakartotinai pritaikyti;

(20)

2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliucijoje Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau Europos Parlamentas pabrėžė, kad atnaujintos į ateitį nukreiptos Europos skaitmeninės darbotvarkės 2020 m. tikslas turėtų būti pasiekti, kad visi namų ūkiai Sąjungoje būtų prijungti prie 100 Mbps spartos plačiajuosčio ryšio jungčių ir 50 % namų ūkių naudotųsi 1 Gbps ar didesnės spartos plačiajuosčiu ryšiu;

(21)

pagrindinis vaidmuo plečiant ir modernizuojant plačiajuosčio ryšio tinklus turėtų tekti privačiajam sektoriui; šioje veikloje jam turėtų padėti konkurencijai ir investicijoms palanki reguliavimo sistema. Esant privačiųjų investicijų trūkumui, valstybės narės turėtų dėti reikiamas pastangas, kad būtų pasiekti Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslai. Plačiajuosčiam ryšiui skirta valstybės finansinė parama turėtų būti teikiama tik toms programoms ar iniciatyvoms, kurios skirtos projektams, kurių vien tik privatusis sektorius finansuoti negali; tai turi būti patvirtinama atlikus ex-ante vertinimą ir nustačius, kad esama rinkos trikčių arba kad investavimo aplinka nėra optimali, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (13);

(22)

plačiajuosčio ryšio tinklams skirtos finansinės priemonės neturi netinkamai iškreipti konkurencijos, išstumti privačių investicijų ar trukdyti privatiems ūkio subjektams investuoti. Visų pirma jos atitiks Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101, 102, 106 ir 107 straipsnius, taip pat, jei tinkama, Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui ES gaires;

(23)

viešasis finansavimas plačiajuosčio ryšio tinklams skiriamas tik tai infrastruktūrai, kuri atitinka taikomus teisės aktus, visų pirma konkurencijos teisės aktus, ir prieigos įpareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB (14);

(24)

kadangi pagal EITP turimi finansiniai ištekliai riboti, finansinė parama daugiausia turėtų būti skiriama Sąjungos lygmens finansavimo mechanizmams kurti, siekiant pritraukti papildomų investicijų, skatinti dauginamąjį poveikį ir taip sudaryti sąlygas veiksmingai naudoti investicijoms privačias ir kitas viešąsias lėšas. Taikant šį požiūrį įmonėms ir institucijų subjektams suteikiamos galimybės skirti įnašus, gerokai viršijančius pagal EITP tiesiogiai galimo skirti finansavimo lygį;

(25)

atsižvelgiant į tai, kad finansiniai ištekliai pagal EITP yra riboti, ir siekiant užtikrinti tinkamą skaitmeninių paslaugų infrastruktūros finansavimą, bendra plačiajuosčiam ryšiui numatyta biudžeto suma neturėtų viršyti minimalios sumos, būtinos ekonomiškai efektyviems veiksmams nustatyti, kurie turėtų būti nustatomi remiantis ex-ante vertinimu, atsižvelgiant į, inter alia, numatomų finansinių priemonių rūšį, galimą sverto poveikį mažiausiai veiksmingų projektų paketui ir rinkos sąlygas;

(26)

jei atlikus ex-ante vertinimą nustatoma, kad esama rinkos trikčių arba kad investavimo aplinka nėra optimali, ir vadovaujančiosios institucijos priima atitinkamą sprendimą, plačiajuosčiam ryšiui diegti pagal EITP skiriama parama turėtų papildyti pagal kitas Sąjungos programas ir iniciatyvas, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų fondus (toliau – ESI fondai), teikiamą paramą. Finansinė parama pagal EITP plačiajuosčiam ryšiui diegti turėtų sustiprinti valstybių narių pastangas – ši parama turėtų daryti ne tik tiesioginį poveikį, bet ir būti naudojama kaip investavimo priemonė savanoriškiems tiksliniams įnašams iš kitų šaltinių, įskaitant ESI fondus; todėl siekdamos padidinti viešųjų išlaidų efektyvumą valstybės narės galėtų pasinaudoti įgyvendinant Sąjungos valdomas priemones sukauptomis žiniomis ir tų priemonių masto poveikiu;

(27)

siekiant užtikrinti geriausią kainos ir kokybės santykį ir atsižvelgiant į ribotus išteklius, EITP lėšomis turėtų būti finansuojami projektai, kurie grindžiami geriausiai konkrečiam projektui tinkančiomis technologijomis, gali padėti skatinti novatoriškus verslo modelius ir turi didelį daugkartinio pritaikymo potencialą. Kai projektai finansuojami savanoriškais įnašais pagal EITP, pavyzdžiui, iš ESI fondų, arba nacionalinėmis ar regioninėmis lėšomis, atitikties reikalavimams kriterijai turėtų būti lankstesni ir jais turėtų būti atsižvelgiama į vietovių, kurioms tuo finansavimu numatyta padėti, konkrečią padėtį ir sąlygas;

(28)

Sąjunga gali remti plačiajuosčio ryšio tinklų diegimą, kuriuo prisidedama prie Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų, įvairių rūšių vietovėse. Skaitmeninės atskirties mažinimas ir skaitmeninės įtraukties padidėjimas yra svarbus Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslas. Todėl visais Sąjungos veiksmais plačiajuosčio ryšio srityje turėtų būti atsižvelgiama į priemiesčių, kaimo ir visų pirma retai apgyvendintų vietovių, taip pat mažiau išsivysčiusių regionų, kuriems reikalingas ryšys, konkrečius poreikius. Tai apima plačiajuosčio ryšio tinklų diegimą siekiant sujungti salas, sunkiai prieinamus, kalnų, atokius ir periferinius regionus, įskaitant salose esančias valstybes nares, su centriniais Sąjungos regionais ir (arba) veiksmus, kuriais siekiama pagerinti jungčių tarp tokių regionų ir centrinių Sąjungos regionų patikimumą ar veikimą;

(29)

siekiant baigti kurti skaitmeninę bendrąją rinką turėtų būti skatinamas EITP ir nacionalinių bei regioninių plačiajuosčio ryšio srities veiksmų suderinamumas;

(30)

įgyvendinant šį reglamentą finansinės pagalbos formos turėtų atitikti pasirinktą aptariamų veiksmų pobūdį. Todėl skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srityje pagrindinių paslaugų platformos, kurios negali būti finansuojamos iš kitų šaltinių, pirmumo tvarka turėtų būti finansuojamos taikant viešųjų pirkimų procedūrą arba, išskirtiniais atvejais, teikiant dotacijas, o bendroms paslaugoms turėtų būti teikiama tik ribota finansinė parama pagal EITP. Be to, teikiant bet kokią finansinę parama pagal EITP turėtų būti siekiama veiksmingai naudoti Sąjungos lėšas, todėl plačiajuosčio ryšio tinklai turėtų būti remiami finansinėmis priemonėmis, kuriomis būtų užtikrintas didesnis sverto poveikis nei dotacijomis;

(31)

intervenciniais veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti siekiama užtikrinti įvairių priede aprašytų bendros svarbos projektų sinergiją ir sąveikumą, taip pat jų sinergiją ir sąveikumą su kita infrastruktūra, įskaitant pagal EITP remiamą transporto ir energetikos infrastruktūrą, atitinkamą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, inter alia, remiamą pagal programą „Horizontas 2020“, ir atitinkamus ESI fondus lėšomis remiamą infrastruktūrą, vengiant dubliavimo ir bereikalingos administracinės naštos;

(32)

finansinę paramą bendros svarbos projektams turėtų papildyti horizontalieji veiksmai, įskaitant techninę pagalbą, paklausos didinimo priemones ir koordinavimą, kuriais būtų siekiama padidinti Sąjungos intervencinių veiksmų poveikį;

(33)

skirdama lėšas intervenciniams veiksmams plačiajuosčio ryšio tinklų sektoriuje, Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į turimų Sąjungos finansinių priemonių vertinimo rezultatus;

(34)

Komisijai turėtų padėti ekspertų grupė, sudaryta iš visų valstybių narių atstovų: su ja turėtų būti konsultuojamasi ir ji turėtų dalyvauti, inter alia, vykdant šio reglamento įgyvendinimo stebėseną, planuojant, vertinant ir sprendžiant įgyvendinimo problemas;

(35)

ekspertų grupė taip pat turėtų bendradarbiauti su subjektais, kurie dalyvauja įgyvendinant šį reglamentą, pavyzdžiui, vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, interneto prieigos tiekėjais, viešųjų tinklų administratoriais ir komponentų gamintojais, taip pat nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1211/2009 (15);

(36)

Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 įsteigiamas EITP koordinavimo komitetas, kuris taip pat yra komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (16). Be to, Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 Komisijai suteikiami įgaliojimai laikantis nagrinėjimo procedūros priimti metines ir daugiametes darbo programas, be kita ko, telekomunikacijų sektoriuje, kuriam taikomas šis reglamentas. Šiuo požiūriu svarbu paaiškinti, kad svarstant su šiuo reglamentu susijusius klausimus, visų pirma metinių ir daugiamečių darbo programų projektus, valstybėms narėms EITP koordinavimo komitete turėtų atstovauti telekomunikacijų infrastruktūros sektoriaus ekspertai;

(37)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, ypač transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūroje koordinuoto vystymo, o dėl tarpvalstybinio remiamų infrastruktūrų pobūdžio ir poveikio visai Sąjungos teritorijai tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(38)

siekiant remti bendro intereso projektus transporto, telekomunikacijų ir energijos infrastruktūros sektoriuose, Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 nustatomi sąlygas, metodus ir procedūras Sąjungos finansinei pagalbai teikti transeuropiniams tinklams. Juo taip pat nustatomas šaltinių paskirstymas, prieinamas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 visuose trejuose sektoriuose. Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013 taikomas nuo 2014 sausio 1 d. Todėl reikėtų šio reglamento taikymą suderinti su Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 taikymu ir su Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.;

(39)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1336/97/EB (17) turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu nustatomos transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje bendros svarbos projektų užbaigimo iki numatyto termino ir sąveikumo gairės.

2.   Visų pirma šiame reglamente nustatomi:

a)

bendros svarbos projektų tikslai ir veiklos prioritetai;

b)

bendros svarbos projektų nustatymas;

c)

Sąjungos finansinės paramos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1316/2013 skyrimo veiksmams, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų kūrimo, įgyvendinimo, diegimo, sujungimo ir sąveikumo etapais, kriterijai;

d)

bendros svarbos projektų finansavimo prioritetai.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 2 straipsnyje.

2.   Šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 1316/2013 taip pat vartojamos šios terminų apibrėžtys:

a)   telekomunikacijų infrastruktūra– plačiajuosčio ryšio tinklai ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūra;

b)   skaitmeninių paslaugų infrastruktūra– infrastruktūra, kuria naudojantis galima elektroniniu būdu, paprastai internetu, teikti tinklo paslaugas ir taip piliečiams, verslo įmonėms ir (arba) viešosiomis valdžios institucijoms teikti transeuropines sąveikiąsias bendros svarbos paslaugas ir kurią sudaro pagrindinių paslaugų platformos ir bendrosios paslaugos;

c)   sudedamosios dalys– bazinė skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, kuri yra pagrindinė priemonė, kuri gali būti pakartotinai panaudota sudėtingesnėje skaitmeninių paslaugų infrastruktūroje;

d)   pagrindinių paslaugų platformos– skaitmeninių paslaugų infrastruktūros pagrindiniai centrai, skirti transeuropiniam ryšiui, prieigai ir sąveikumui užtikrinti ir kurios atviros valstybėms narėms ir gali būti prieinamos kitiems subjektams;

e)   bendrosios paslaugos– tinklų paslaugos, kuriomis vienas ar keli nacionalinės infrastruktūros objektai siejami su viena ar keliomis pagrindinių paslaugų platformomis;

f)   plačiajuosčio ryšio tinklai– laidinės ir belaidės prieigos tinklai, pagalbinė infrastruktūra ir pagrindiniai tinklai, galintys užtikrinti labai didelės spartos ryšį;

g)   horizontalieji veiksmai– tyrimai ir programų rėmimo veiksmai, kaip apibrėžta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 2 straipsnio 6 ir 7 punktuose.

3 straipsnis

Tikslai

1.   Bendros svarbos projektais prisidedama prie Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 3 straipsnyje nurodytų bendrųjų tikslų siekimo.

2.   Įgyvendinant bendros svarbos projektus, be bendrųjų tikslų siekiama vieno ar kelių šių konkrečių tikslų:

a)

užtikrinti ekonomikos augimą ir prisidėti prie vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo, kad būtų skatinamas Europos ekonomikos, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), konkurencingumas;

b)

gerinti kasdienį piliečių gyvenimą ir kasdienę verslo įmonių bei viešosios valdžios institucijų veiklą visais lygiais, tuo tikslu skatinant plačiajuosčio ryšio tinklus, nacionalinių, regioninių ir vietos plačiajuosčio ryšio tinklų sujungimą ir sąveikumą, taip pat nediskriminacinę prieigą prie tokių tinklų ir skaitmeninę įtrauktį.

3.   Siekiant 1 ir 2 dalyse nurodytų tikslų, nustatomi šie veiklos prioritetai:

a)

transeuropinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūros sąveikumo, ryšio, darnaus diegimo, naudojimo ir modernizavimo, taip pat koordinavimo Europos lygmeniu užtikrinimas;

b)

veiksmingo privačių ir viešų investicijų, kuriomis būtų skatinamas plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas ir modernizavimas, srauto užtikrinimas, siekiant prisidėti prie Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytų plačiajuosčio ryšio diegimo uždavinių įgyvenimo.

4 straipsnis

Bendros svarbos projektai

1.   Įgyvendinant bendros svarbos projektus visų pirma:

a)

siekiama sukurti ir (arba) patobulinti sąveikias ir, jei įmanoma, tarptautiniu mastu suderinamas pagrindinių paslaugų platformas, kartu teikiant bendrąsias skaitmeninių paslaugų infrastruktūros paslaugas;

b)

sudaroma galimybė naudotis veiksmingomis investavimo į plačiajuosčio ryšio tinklus priemonėmis, pritraukiama naujų kategorijų investuotojų ir projektų rengėjų ir skatinama užtikrinti, kad novatoriškus projektus ir verslo modelius būtų galima pakartotinai pritaikyti.

2.   Bendros svarbos projektai gali apimti visą projekto ciklą, įskaitant galimybių tyrimą, įgyvendinimą, nuolatinį naudojimą ir modernizavimą, koordinavimą ir vertinimą.

3.   Bendros svarbos projektai gali būti remiami imantis horizontaliųjų veiksmų.

4.   Bendros svarbos projektai ir veiksmai, kuriais prisidedama prie jų įgyvendinimo, išsamiau aprašyti priede.

5 straipsnis

Intervencijos metodai

1.   Skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srityje pagrindinių paslaugų platformų kūrimo uždavinys pirmiausia tenka Sąjungai, o bendrąsias paslaugas teikia prie atitinkamos pagrindinių paslaugų platformos prisijungusios Šalys. Į plačiajuosčio ryšio tinklus daugiausiai investuoja privatusis sektorius; šioje veikloje jam padeda konkurencijai ir investicijoms palanki reguliavimo sistema. Viešoji parama plačiajuosčio ryšio tinklams teikiama tik tuo atveju, kai esama rinkos trikčių arba kai investavimo aplinka nėra optimali.

2.   Valstybės narės ir kiti už bendros svarbos projektų įgyvendinimą atsakingi ar prie jų įgyvendinimo prisidedantys subjektai skatinami imtis priemonių, kurios būtinos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti bendros svarbos projektus. Galutinis sprendimas dėl bendros svarbos projekto, susijusio su tam tikros valstybės narės teritorija, įgyvendinimo bus priimtas gavus tos valstybės narės patvirtinimą.

3.   Vykdant veiksmus, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų, atitinkančių šio reglamento 6 straipsnyje išdėstytus kriterijus, įgyvendinimo, gali būti teikiama Sąjungos finansinė parama vadovaujantis Reglamente (ES) Nr. 1316/2013 numatytomis sąlygomis ir pagal jame numatytas priemones. Finansinė parama teikiama pagal Sąjungoje priimtas atitinkamas taisykles ir procedūras, atsižvelgiant į šio reglamento 6 straipsnyje nustatytus finansavimo prioritetus ir turimus išteklius, atsižvelgiant į konkrečius naudos gavėjų poreikius:

4.   Veiksmai, kuriais prisidedama prie skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srities bendros svarbos projektų, remiami:

a)

taikant viešųjų pirkimų procedūrą; ir (arba)

b)

dotacijomis.

5.   Veiksmai, kuriais prisidedama prie plačiajuosčio ryšio tinklų srities bendros svarbos projektų, remiami:

a)

pagal Reglamente (ES) Nr. 1316/2013 nustatytas finansines priemones, kurias galima papildyti įnašais, teikiamais pagal kitus EITP sektorius, kitas priemones, programas ir Sąjungos biudžeto eilutes, taip pat valstybių narių, įskaitant regionines bei vietos valdžios institucijas, ir bet kurių kitų investuotojų, įskaitant privačiuosius investuotojus, įnašais pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 15 straipsnio 2 dalį; ir (arba)

b)

derinant finansines priemones ir dotacijas iš kitų nei EITP viešųjų – kai jie yra Sąjungos arba nacionaliniai viešieji šaltiniai – šaltinių;

6.   Horizontalieji veiksmai remiami:

a)

taikant viešųjų pirkimų procedūrą; ir (arba)

b)

dotacijomis.

7.   Bendra plačiajuosčio ryšio tinklams skirtoms finansinėms priemonėms numatyta biudžeto suma neviršija minimalios sumos, būtinos ekonomiškai efektyviems intervenciniams veiksmams nustatyti, kurie nustatomi remiantis Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 14 straipsnio 1 dalyje nurodytais ex-ante vertinimais.

Ta suma sudaro 15 % telekomunikacijų sektoriui skirto finansinio paketo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 5 straipsnio 1 dalies b punkte.

8.   Bent trečdaliu plačiajuosčio ryšio srities projektų, gaunančių finansinę parama pagal šį reglamentą, turi būti siekiama užtikrinti didesnę nei 100 Mbps plačiajuosčio ryšio spartą.

9.   Remdamiesi 8 straipsnio 6 dalyje nurodyta ataskaita, Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, gali patikslinti pagal šio straipsnio 7 dalį nustatytą sumą ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytą projektų proporcijos dalį.

10.   Jei parama pagal EITP papildo paramą iš ESI fondų ir kitą tiesioginę viešąją paramą, galimybės užtikrinti veiksmų pagal EITP ir paramos iš ESI fondų sinergiją gali būti padidintos naudojant tinkamą koordinavimo mechanizmą.

6 straipsnis

Atitikties reikalavimams kriterijai ir finansavimo prioritetai

1.   Veiksmai, kuriais prisidedama prie skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srities bendros svarbos projektų įgyvendinimo turi atitikti toliau nurodytus kriterijus tam, kad atitiktų reikalavimus finansavimui gauti:

a)

yra pakankamai brandūs, kad galėtų būti vykdomi, o tokią brandą visų pirma įrodo pagal tokias programas kaip Sąjungos programos, susijusios su inovacijomis ir moksliniais tyrimais, sėkmingai vykdomi bandomieji projektai;

b)

prisidedama prie Sąjungos politikos ir veiklos, kuriomis remiama vidaus rinka;

c)

sukuriama europinė pridėtinė vertė ir parengiama strategija, kuri patikslinama, kai tinkama, ir kurios kokybė turi būti įrodoma atliekant galimybių ir sąnaudų bei naudos vertinimą, bei planavimas, kad būtų užtikrintas ilgalaikis tvarumas, kai reikia naudojant kitus nei EITP finansavimo šaltinius. Tokia strategija prireikus atnaujinama;

d)

laikomasi tarptautinių ir (arba) europinių sąveikumo standartų arba atvirųjų specifikacijų ir gairių, pavyzdžiui, Europos sąveikumo sistemos, ir naudojamasi turimais sprendimais.

2.   Veiksmai, kuriais prisidedama prie skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srities bendros svarbos projektų, finansuotini pagal EITP, pasirenkami ir jų finansavimo dydis nustatomas įgyvendinant metinę darbo programą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 17 straipsnio 1 dalyje.

3.   Sudedamosioms dalims, kurios yra būtinos ir kurias, remiantis pagrįstais duomenimis, numatoma naudoti plėtojant, diegiant ir naudojant kitą priedo 1 skirsnio 1 dalyje nurodytą skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, suteikiamas didžiausias finansavimo prioritetas.

4.   Antras prioritetas suteikiamas kitai skaitmeninių paslaugų infrastruktūrai, kuri plėtojama pagal Sąjungos teisę, politiką ir programas, išvardytas priedo 1 skirsnio 2 ir 3 dalyse, ir, kai įmanoma, grindžiama turimomis sudedamosiomis dalimis.

5.   Parama pagrindinių paslaugų platformoms yra svarbesnė už paramą bendrosioms paslaugoms.

6.   Remiantis šio reglamento 3 straipsnyje numatytais tikslais, šio reglamento priede pateiktu bendros svarbos projektų apibrėžimu ir atsižvelgiant į turimą biudžetą, Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 17 straipsnyje nurodytose metinėse ir daugiametėse darbo programose gali būti nustatyta daugiau atitikties skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srities reikalavimams ir prioritetų šioje srityje nustatymo kriterijų.

7.   Veiksmai, kuriais prisidedama prie plačiajuosčio ryšio tinklų srities bendros svarbos projektų įgyvendinimo, atitinka finansavimo reikalavimus, jei atitinka visus šiuos kriterijus:

a)

yra labai naudingi įgyvendinant Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslus;

b)

yra pasiekę pakankamą brandą projektų vystymo ir parengimo etapuose, grindžiamuose veiksmingais įgyvendinimo mechanizmais;

c)

padeda šalinti rinkos triktis arba spręsti su neoptimalia investavimo aplinka susijusius klausimus;

d)

nesukelia rinkos iškraipymų ar neišstumia privačiojo sektoriaus investicijų;

e)

juos vykdant naudojamos technologijos, kurios laikomos tinkamiausiomis konkrečios geografinės srities poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į objektyviais kriterijais grindžiamus geografinius, socialinius ir ekonominius veiksnius ir laikantis technologijų neutralumo principo;

f)

juos vykdant diegiamos konkrečiam projektui tinkamiausios technologijos ir tuo pačiu metu siūlomas geriausias pažangiausių technologijų (duomenų srauto pajėgumo, perdavimo saugumo, tinklo atsparumo požiūriu) ir išlaidų efektyvumo santykis;

g)

turi dideles daugkartinio taikymo galimybes ir (arba) yra grindžiami novatoriškais verslo modeliais.

8.   Papildomais tiksliniais įnašais, teikiamais pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 15 straipsnio 2 dalį, finansuojami projektai neprivalo atitikti šio straipsnio 7 dalies g punkte nurodytų kriterijų.

9.   Horizontalieji veiksmai atitinka finansavimo reikalavimus, jei atitinka šiuos kriterijus:

a)

juos vykdant rengiami arba remiami įgyvendinimo veiksmai jų vykdymo, valdymo ir esamų ar naujai kylančių įgyvendinimo problemų sprendimo etapais;

b)

juos vykdant sukuriama nauja skaitmeninių paslaugų infrastruktūros paklausa.

7 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis

1.   Sąjunga gali užmegzti ryšius, diskutuoti, keistis informacija ir bendradarbiauti su trečiųjų šalių valdžios institucijomis ar bet kuriomis kitomis organizacijomis, kad pasiektų bet kurį šio reglamento tikslą. Be kitų tikslų, šiuo bendradarbiavimu siekiama skatinti Sąjungos telekomunikacijų infrastruktūros srities tinklų ir trečiųjų šalių panašių tinklų sąveikumą.

2.   Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti telekomunikacijų infrastruktūrą apimančio sektoriaus, kuriam taikoma EITP, veikloje laikydamosi EEE susitarime nustatytų sąlygų.

3.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 8 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio 4 dalies, narystės siekiančios šalys ir šalys kandidatės, kurioms taikoma pasirengimo narystei strategija, gali dalyvauti telekomunikacijų infrastruktūrą apimančio sektoriaus, kuriam taikoma EITP, veikloje laikydamosi su Sąjunga pasirašytų susitarimų.

4.   ELPA šalių dalyvavimo šioje veikloje tikslais EITP sektorius, apimantis telekomunikacijų infrastruktūros sektorius laikomas atskira programa.

8 straipsnis

Keitimasis informacija, stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.   Remdamosi pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 22 straipsnio trečią pastraipą gauta informacija, valstybės narės ir Komisija keičiasi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su pažanga, padaryta įgyvendinant šį reglamentą. Atitinkamais atvejais valstybės narės į šį procesą įtraukia vietos ir regionines valdžios institucijas. Komisija paskelbia metinę šios informacijos apžvalgą ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.   Komisija konsultuojasi su ekspertų grupe, kurią sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir kuri padeda Komisijai. Visų pirma, ekspertų grupė padeda Komisijai:

a)

stebėti, kaip įgyvendinamas šis reglamentas;

b)

jei taikoma, atsižvelgti į nacionalinius planus arba nacionalines strategijas;

c)

imtis priemonių įvertinti darbo programų įgyvendinimą finansiniu ir techniniu lygiu;

d)

spręsti esamas ar naujai kylančias projektų įgyvendinimo problemas;

e)

nustatyti strategines gaires prieš parengiant metines ir daugiametes darbo programas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 17 straipsnyje, visų pirma atsižvelgiant į veiksmų, kuriais prisidedama prie bendros svarbos projektų įgyvendinimo ir biudžeto paskirstymo, pasirinkimą bei panaikinimą ir tų darbo programų peržiūrą.

3.   Be to, ekspertų grupė gali svarstyti bet kurį kitą su transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje plėtojimu susijusį klausimą.

4.   Komisija informuoja ekspertų grupę apie pažangą, padarytą įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 17 straipsnyje nurodytas metines ir daugiametes darbo programas.

5.   Ekspertų grupė bendradarbiauja su skaitmeninių tinklų ir paslaugų planavimo, plėtojimo ir valdymo subjektais ir su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Komisija ir kiti už šio reglamento įgyvendinimą atsakingi subjektai, pavyzdžiui, Europos investicijų bankas, deramai atsižvelgia į ekspertų grupės pastabas.

6.   Atlikdama Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 laikotarpio vidurio ir ex-post vertinimą, kaip nurodyta to reglamento 27 straipsnyje, ir padedama ekspertų grupės, Komisija skelbia šio reglamento įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Ta ataskaita pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

7.   Ataskaitoje pateikiamas pažangos, padarytos rengiant ir įgyvendinant bendros svarbos projektus, įvertinimas, kuriame aptariami, be kita ko, jeigu taikoma, įgyvendinimo vėlavimai ir iškilę sunkumai, taip pat pateikiama informacija apie įsipareigojimus ir mokėjimus.

8.   Ataskaitose Komisija taip pat vertina, ar bendros svarbos projektų sritis ir toliau atitinka technologijų raidą ir inovacijas, taip pat reguliavimo srities arba rinkos ir ekonominius pokyčius ir ar, atsižvelgiant į tokius pokyčius ir poreikį užtikrinti ilgalaikį tvarumą, bet kurio iš remiamų bendros svarbos projektų finansavimas turėtų būti palaipsniui nutrauktas arba tie projektai turėtų būti finansuojami iš kitų šaltinių. Projektų, kurie gali turėti didelį poveikį aplinkai, ataskaitose pateikiama poveikio aplinkai analizė, kurioje prireikus atsižvelgiama į prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių ir poreikį juos mažinti, taip pat į atsparumą nelaimėms. Toks vertinimas taip pat gali būti atliekamas bet kada, kai manoma esant reikalinga.

9.   Ex-post vertinimas, ar pasiekti 3 straipsnyje nustatyti konkretūs tikslai, atliekamas, inter alia, atsižvelgiant į:

a)

galimybę naudotis skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, kuri vertinama atsižvelgiant į valstybių narių, prisijungusių prie kiekvienos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros, skaičių;

b)

piliečių ir įmonių, kurie naudojasi skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, procentinę dalį ir galimybę tokiomis paslaugomis naudotis tarpvalstybiniu mastu;

c)

investicijų, kurias pavyko pritraukti plačiajuosčio ryšio srityje, dydį ir sverto poveikį projektų, finansuojamų iš įnašų, gautų iš viešųjų šaltinių, nurodytų 5 straipsnio 5 dalies b punkte, atveju.

9 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 1336/97/EB panaikinamas.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2014 m. kovo 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS

(1)  2012 m. vasario 22 d. nuomonė (OL C 143, 2012 5 22, p. 120) ir 2013 m. spalio 16 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 225, 2012 7 22, p. 211 ir OL C 356, 2013 12 5, p. 116.

(3)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. kovo 11 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL 348, 2013 12 20, p. 129).

(5)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (OL L 260, 2009 10 3, p. 20).

(6)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“ ) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 25).

(7)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

(8)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(9)  2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007-2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

(10)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(11)  OL C 169, 2012 6 15, p. 5.

(12)  OL C 33 E, 2013 2 5, p. 89.

(13)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(14)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (toliau – Prieigos direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 7).

(15)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo (OL L 337, 2009 12 18, p. 1).

(16)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(17)  1997 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1336/97/EB dėl gairių transeuropinių telekomunikacijų tinklų srityje (OL L 183, 1997 7 11, p. 12).

PRIEDAS

BENDROS SVARBOS PROJEKTAI

1 SKIRSNIS.   SKAITMENINIŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪRA

Intervenciniai veiksmai skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srityje paprastai vykdomi dviem lygmenimis: pagrindinių paslaugų platformų ir bendrųjų paslaugų. Pagrindinių paslaugų platforma yra išankstinė skaitmeninių paslaugų infrastruktūros kūrimo sąlyga.

Pagrindinių paslaugų platformos naudojamos bendros svarbos projektų sąveikumo ir saugumo poreikiams užtikrinti. Naudojant standartizuotas, tarpvalstybines, patogias naudoti sąveikos platformas, jomis užtikrinamas valdžios institucijų ir piliečių, valdžios institucijų ir įmonių bei organizacijų arba įvairių valstybių narių valdžios institucijų skaitmeninis sąveikumas.

Sudedamųjų dalių funkciją atliekanti skaitmeninių paslaugų infrastruktūra yra svarbesnė už kitą skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, nes ji yra išankstinė pastarosios kūrimo sąlyga. Teikiant bendrąsias paslaugas užtikrinamas ryšys su pagrindinių paslaugų platformomis ir sudaromos sąlygos teikiant nacionalines pridėtinę vertę sukuriančias paslaugas naudotis pagrindinių paslaugų platformomis. Bendrosios paslaugos sieja nacionalines paslaugas su pagrindinių paslaugų platformomis ir padeda užtikrinti nacionalinių valdžios institucijų ir organizacijų, įmonių ir (arba) piliečių prieigą prie pagrindinių paslaugų platformų, kuriomis naudodamiesi jie gali vykdyti tarpvalstybinius sandorius. Turi būti užtikrinta paslaugų kokybė ir parama tarpvalstybinius sandorius atliekantiems suinteresuotiesiems subjektams. Teikiant bendrąsias paslaugas turi būti remiamas ir skatinamas pagrindinių paslaugų platformų kūrimas.

Ypač daug dėmesio turi būti skiriama ne tik skaitmeninių paslaugų infrastruktūros ir susijusių paslaugų kūrimui, bet ir su tokių platformų veikimu susijusio valdymo klausimams.

Naujos pagrindinių paslaugų platformos turi būti daugiausia grindžiamos esamomis platformomis ir jų sudedamosiomis dalimis ir (arba), jei įmanoma, jos turi būti papildomos naujomis sudedamosiomis dalimis.

1.

Sudedamosios dalys, kurios, kaip nustatyta, turi būti įtrauktos į darbo programas pagal 6 straipsnio 1 ir 3 dalis, naudojamos:

a)

elektroninės atpažinties ir tapatumo nustatymo paslaugoms, kuriomis užtikrinamas tarpvalstybinis e. atpažinties ir e. parašo pripažinimas ir patvirtinimas, teikti;

b)

elektroninio dokumentų pristatymo paslaugoms, kuriomis užtikrinamas apsaugotas ir atsekamas tarpvalstybinis elektroninių dokumentų perdavimas, teikti;

c)

automatinio vertimo paslaugoms, naudojant mašininio vertimo modulį ir specializuotus kalbos išteklius, įskaitant Europos masto skaitmeninėms paslaugoms daugiakalbėje aplinkoje teikti būtinas priemones ir programų sąsajas, teikti;

d)

ypatingos svarbos skaitmeninei infrastruktūrai remti: ją sudaro ryšio kanalai ir platformos, skirti Sąjungos masto pajėgumams, susijusiems su parengtimi elektroninės erdvės pavojams, keitimusi informacija apie juos, jų koordinavimu ir reagavimu į juos, stiprinti;

e)

elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo paslaugoms, kuriomis suteikiama galimybė sąskaitas faktūras saugiai siųsti elektroniniu būdu, teikti.

2.

Tinkamai sukurta skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, visų pirma, kaip nustatyta, atitinkanti finansavimo, kuriuo prisidedama prie nenutrūkstamo paslaugų teikimo, reikalavimus pagal 6 straipsnio 1 dalį, naudojama:

a)

prieigai prie Europos paveldo skaitmeninių išteklių. Tai dabartiniu portalu EUROPEANA grindžiama pagrindinių paslaugų platforma. Platformoje suteikiama prieiga prie EUROPEANA kultūros paveldo turinio (atskirų darbų lygmeniu), numatytas sąsajos specifikacijų rinkinys sąveikumui su infrastruktūra (duomenų paieška, duomenų atsisiuntimas) užtikrinti, parama adaptuojant metaduomenis ir įtraukiant naują turinį, taip pat pateikiama informacija apie turinio, prieinamo naudojantis infrastruktūra, daugkartinio naudojimo sąlygas;

b)

saugesnio interneto paslaugų infrastruktūrai užtikrinti. Tai platforma, kuria saugesnio interneto centrams (SIC) valstybėse narėse sudaroma galimybė įsigyti, naudoti ir tvarkyti bendrai naudojamas duomenų apdorojimo priemones, duomenų bazes bei programinės įrangos priemones ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Be to, ji suteikia galimybę vykdyti administracines operacijas, skirtas pranešimams apie vaikų seksualinio išnaudojimo turinį internete apdoroti, taip pat užtikrina sąsają su policijos institucijomis, įskaitant tarptautines organizacijas (pavyzdžiui, Interpolą), ir galimybę prireikus imtis priemonių, kad šis turinys būtų pašalintas iš atitinkamų interneto svetainių. Ši platforma bus palaikoma naudojant bendras duomenų bazes ir bendrąsias programinės įrangos sistemas. SIC ir jų atitinkama veikla, pavyzdžiui, pagalbos linijos, karštosios linijos, sąmoningumo didinimo mazgai ir kita informuotumo didinimo veikla, yra pagrindinis saugesnio interneto infrastruktūros elementas.

3.

Kita skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, kaip nustatyta, atitinkanti finansavimo reikalavimus pagal 6 straipsnio 1 dalį, naudojama:

a)

sąveikiosioms tarpvalstybinėms elektroninėms viešųjų pirkimų paslaugoms teikti. Tai įvairios paslaugos, kuriomis gali naudotis viešojo ir privačiojo sektorių e. viešųjų pirkimų paslaugų teikėjai, siekdami sukurti tarpvalstybines e. viešųjų pirkimų platformas. Ši infrastruktūra kiekvienai Sąjungos bendrovei suteiks galimybę dalyvauti bet kurios valstybės narės perkančiosios organizacijos ar įstaigos viešųjų pirkimų procedūrose ir apims elektronines viešųjų pirkimų procedūras iki ir po sutarties sudarymo, įskaitant tokias funkcijas kaip elektroninis pasiūlymų, bendrovės virtualių dokumentų, e. katalogų teikimas, e. užsakymų priėmimas ir e. sąskaitų faktūrų išrašymas;

b)

sąveikiosioms tarpvalstybinėms e. sveikatos paslaugoms teikti. Tam pasitelkiama platforma, kuri padeda užtikrinti piliečių (pacientų) ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų sąveikumo galimybę, galimybę institucijoms ir organizacijoms keistis duomenimis, taip pat galimybę piliečiams (pacientams) tiesiogiai bendrauti su sveikatos priežiūros specialistais ir (arba) įstaigomis. Teikiant paslaugas užtikrinama tarpvalstybinė prieiga prie elektroninės sveikatos istorijos ir elektroninių receptų išrašymo paslaugų, taip pat prie nuotolinių sveikatos priežiūros ir (arba) kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos paslaugų ir t. t.;

c)

Europos verslo registrų sujungimo platformai kurti. Tai platforma, kuri apima pagrindinį priemonių ir paslaugų rinkinį, kuriuo visų valstybių narių verslo registrų įstaigoms bus suteikta galimybė keistis informacija apie registruotas įmones, jų filialus, susijungimą ir uždarymą. Per ją taip pat teikiama daugiakalbės paieškos įvairiose šalyse paslauga, kuria per e. teisingumo portalą galės naudotis centrinio prieigos punkto vartotojai;

d)

prieigai prie daugkartinio naudojimo viešojo sektoriaus informacijos. Tai platforma, kuri naudojama kaip vienas bendras prieigos prie daugiakalbių (visomis Sąjungos institucijų oficialiomis kalbomis) duomenų rinkinių, kuriuos Sąjungoje saugo Europos, nacionalinės, regionų ir vietos viešosios įstaigos, taškas; ji apima užklausų apie duomenų rinkinius teikimo ir duomenų rinkinių vaizdavimo priemones; ši platforma padeda užtikrinti (įskaitant duomenų kilmės audito sekos užtikrinimą), kad esami duomenų rinkiniai būtų tinkamai paversti anoniminiais, licencijuojami ir, jei taikoma, nustatoma jų skelbimo, perskirstymo ir daugkartinio naudojimo kaina.

Elektroninėms įmonių steigimo ir valdymo kitoje Europos šalyje procedūroms vykdyti. Ši paslauga suteiks galimybę atlikti visas reikalingas administracines procedūras elektroniniu būdu per kontaktinius centrus, veikiančius vieno langelio principu. Reikalavimas teikti šią paslaugą nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB (1);

e)

sąveikiosioms tarpvalstybinėms internetinėms paslaugoms teikti. Tai platformos, kurios palengvins valstybių narių sąveikumą ir bendradarbiavimą bendros svarbos srityse, visų pirma siekiant gerinti bendrosios rinkos veikimą: pavyzdžiui, e. teisingumo platforma suteiks galimybę įvairių valstybių piliečiams, įmonėms, organizacijoms ir praktikuojantiems teisininkams internetu naudotis teisiniais ištekliais ir (arba) dokumentais ir atlikti teismines procedūras; internetinė ginčų sprendimo platforma (angl. Online Dispute Resolution, ODR) padės įvairių valstybių vartotojams ir prekybininkams internetu spręsti ginčus, o keitimosi socialinės apsaugos informacija elektroninėmis priemonėmis platforma (angl. Electronic Exchange of Social Security Information, EESSI) padės visos Sąjungos socialinės apsaugos įstaigoms greičiau ir saugiau keistis informacija.

2 SKIRSNIS.   PLAČIAJUOSČIO RYŠIO TINKLAI

1.   Veiksmų taikymo sritis

Veiksmus sudaro vienas arba keli iš šių elementų:

a)

pasyviosios fizinės infrastruktūros, aktyviosios fizinės infrastruktūros arba abiejų tipų infrastruktūros ir pagalbinių infrastruktūros elementų, taip pat tokiai infrastruktūrai naudoti reikalingų paslaugų diegimas;

b)

susijusios įrangos ir susijusių paslaugų, pavyzdžiui, pastato instaliacijos, antenų, bokštų ir kitų laikančiųjų konstrukcijų, kanalų, vamzdžių, stiebų, šulinių, spintų diegimas ir statyba;

c)

kai įmanoma, išnaudojamos plačiajuosčio ryšio tinklų ir kitų komunalinių tinklų (energetikos, transporto, vandentiekio, nuotekų ir t. t.) plėtros sinergijos galimybės, visų pirma galimybės, susijusios su pažangiu elektros energijos paskirstymu.

2.   Vaidmuo įgyvendinant Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslus

Visais projektais, kuriems pagal šį skirsnį gauna finansinę paramą, svariai prisidedama prie Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų įgyvendinimo.

Sąjungos tiesiogiai finansuojami veiksmai:

a)

grindžiami laidinio ar belaidžio ryšio technologijomis, galinčiomis užtikrinti labai didelės spartos plačiajuosčio ryšio paslaugas ir taip patenkinti prietaikų, kurioms reikia didelio pralaidumo, paklausą,;

b)

grindžiami novatoriškais verslo modeliais ir (arba) pritraukia naujų kategorijų projektų rengėjų ar investuotojų; arba

c)

turi dideles daugkartinio taikymo galimybes – dėl jų parodomojo poveikio jie gali turėti didesnį poveikį rinkai;

d)

padeda mažinant skaitmeninę atskirtį, kai įmanoma;

e)

užtikrina, kad būtų laikomasi taikomų teisės aktų, visų pirma konkurencijos teisės aktų, ir prieigos įpareigojimų pagal Direktyvą 2002/19/EB.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 15 straipsnio 2 dalį skiriamais papildomais tiksliniais įnašais finansuojamais veiksmais turi būti prisidedama prie naujų svarbių rinkos pajėgumų, susijusių su galimybe naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, ryšio sparta ir pajėgumu, didinimo. Vykdant projektus, pagal kuriuos numatoma mažesnė kaip 30 Mbps duomenų perdavimo sparta, ilgainiui turėtų būti užtikrinta ne mažesnė kaip 30 Mbps ir, kai įmanoma, 100 Mbps ir didesnė, duomenų perdavimo sparta.

3.   Projektų vertinimas siekiant nustatyti optimalią finansavimo struktūrą

Veiksmų įgyvendinimas grindžiamas išsamiu projekto vertinimu. Toks projekto vertinimas, inter alia, apima rinkos sąlygas, įskaitant informaciją apie esamą ir (arba) planuojamą kurti infrastruktūrą, projekto rengėjams taikomus reguliavimo įpareigojimus ir komercines bei rinkodaros strategijas. Atliekant projekto vertinimą pirmiausia nustatoma, ar programa:

a)

būtina rinkos triktims šalinti arba su neoptimalia investavimo aplinka susijusiems klausimams, kurie negali būti išspręsti reguliavimo priemonėmis, spręsti;

b)

nesukelia rinkos iškraipymų ir neišstumia privačiojo sektoriaus investicijų.

Šie kriterijai nustatomi pirmiausia remiantis galimu pelningumu, su projektu susijusios rizikos lygiu ir geografinės zonos, kurioje vykdomas veiksmas, tipu.

4.   Finansavimo šaltiniai

a)

Plačiajuosčio ryšio srities bendros svarbos projektai finansuojami finansinėmis priemonėmis. Šioms priemonėms skiriamas pakankamas biudžetas, tačiau neviršijama sumos, kurios reikia visiškai efektyviems intervenciniams veiksmams ir mažiausiam priemonės efektyvumo mastui užtikrinti.

b)

Taikant Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 ir su ESI fondais susijusių atitinkamų reglamentų taisykles, a punkte nurodytos finansinės priemonės gali būti derinamos su papildomais įnašais iš:

i)

kitų EITP sektorių;

ii)

kitų priemonių, programų ir Sąjungos biudžeto eilučių;

iii)

valstybių narių, įskaitant regionines ir vietos valdžios institucijas, nusprendusių prisidėti nuosavais ištekliais arba pasinaudojant ESI fondų ištekliais. ESI fondų įnašai bus skirti naudoti konkrečioje geografinėje zonoje, siekiant užtikrinti, kad jie būtų panaudojami įnašą teikiančioje valstybėje narėje arba regione;

iv)

visų kitų investuotojų, įskaitant privačiuosius investuotojus.

c)

Be to, a ir b punktuose nurodytos finansinės priemonės gali būti derinamos su valstybių narių, įskaitant regionines ir vietos valdžios institucijas, kurios pageidauja prisidėti nuosavais ištekliais arba pasinaudodamos EIS fondų ištekliais, dotacijomis, jei:

i)

aptariamas veiksmas atitinka visus šiame reglamente nustatytus finansavimo kriterijus; ir

ii)

gautas atitinkamas leidimas teikti valstybės pagalbą.

3 SKIRSNIS.   HORIZONTALIEJI VEIKSMAI

Diegiant transeuropinius tinklus telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kurie padės pašalinti skaitmeninėje bendrojoje rinkoje esančias kliūtis, bus vykdomi tyrimai ir programos rėmimo veiksmai. Šie veiksmai gali apimti arba:

a)

techninę pagalbą rengiant arba remiant įgyvendinimo veiksmus jų vykdymo, valdymo ir esamų ar naujai kylančių įgyvendinimo problemų sprendimo etapais; arba

b)

veiksmus, kuriais sukuriama nauja skaitmeninių paslaugų infrastruktūros paklausa.

Pagal šį reglamentą teikiama Sąjungos parama ir paramos iš visų kitų turimų šaltinių yra koordinuojamos, vengiant infrastruktūros dubliavimo ir neleidžiant išstumti privačiojo sektoriaus investicijų.

(1)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).