27.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/1

(1)

siekiant palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) numatomos priemonės, kurias reikia patvirtinti imigracijos srityje ir kurios yra teisingos trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu;

(2)

SESV nustatyta, kad Sąjunga turi plėtoti bendrą imigracijos politiką, kuria siekiama užtikrinti, kad visais etapais migracijos srautai būtų veiksmingai valdomi, o su teisėtai valstybėse narėse gyvenančiais trečiųjų šalių piliečiais būtų elgiamasi teisingai. Tuo tikslu Europos Parlamentas ir Taryba turi patvirtinti priemones dėl atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų ir valstybių narių ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi išdavimo standartus, taip pat valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisių apibrėžtį, įskaitant sąlygas, reglamentuojančias judėjimo ir apsigyvenimo kitose valstybėse narėse laisvę;

(3)

2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatu „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ nustatytas tikslas Sąjungai tapti žiniomis ir inovacijomis grindžiama ekonomika, mažinti bendrovėms tenkančią administracinę naštą ir geriau suderinti darbo jėgos pasiūlą su paklausa. Priemonės, palengvinančios vadovų, specialistų ir darbuotojų-stažuotojų, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, atvykimą į Sąjungą juos perkeliant bendrovės viduje, turi būti suprantamos tame platesniame kontekste;

(4)

2009 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje Stokholmo programoje pripažįstama, kad darbo jėgos imigracija gali padėti didinti konkurencingumą ir ekonominį gyvybingumą ir kad kilus dideliems demografiniams sunkumams, su kuriais Sąjunga susidurs ateityje, ir dėl to padidės darbo jėgos poreikis, lanksti imigracijos politika ilgainiui svariai prisidės prie Sąjungos ekonominio vystymosi ir veiklos rezultatų. Todėl Stokholmo programoje Komisijos ir Tarybos prašoma toliau įgyvendinti teisėtos migracijos politikos planą, išdėstytą 2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikate;

(5)

dėl verslo globalizavimo, intensyvėjančios prekybos, augančių ir plintančių tarptautinių grupių tarptautinių bendrovių filialų ir patronuojamųjų bendrovių vadovų, specialistų ir darbuotojų-stažuotojų, laikinai perkeliamų į kitus bendrovės padalinius trumpalaikiam paskyrimui, judumo mastas pastaraisiais metais išaugo;

(6)

dėl tokio pagrindinio personalo perkėlimo bendrovės viduje priimantieji subjektai įgyja naujų gebėjimų ir žinių, inovacijų ir didesnių ekonominių galimybių, o tai Sąjungoje skatina žinių ekonomikos plėtrą ir kartu aktyvina investicijų srautus visoje Sąjungoje. Darbuotojų perkėlimas bendrovės viduje iš trečiųjų šalių taip pat gali padėti sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojų perkėlimui bendrovės viduje iš Sąjungos į trečiųjų šalių bendroves ir sudaryti sąlygas Sąjungai užimti tvirtesnę poziciją palaikant santykius su tarptautiniais partneriais. Palengvinant asmenų perkėlimą bendrovės viduje tarptautinėms grupėms sudaromos sąlygos optimaliai panaudoti savo žmogiškuosius išteklius;

(7)

šia direktyva nustatytos taisyklės taip pat gali būti naudingos migrantų kilmės šalims, nes ši laikina migracija, laikantis direktyvoje išdėstytų gerai parengtų taisyklių, gali paskatinti gebėjimų, žinių, technologijų ir praktinės patirties perdavimą;

(8)

ši direktyva turėtų nedaryti poveikio pirmenybės Sąjungos piliečiams principui, kiek tai susiję su galimybe patekti į valstybių narių darbo rinką, kaip nustatyta atitinkamose atitinkamų Stojimo aktų nuostatose;

(9)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių teisei visais įdarbinimo tikslais išduoti kitus nei bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimus, jei trečiosios šalies piliečiui ši direktyva netaikoma;

(10)

šia direktyva turėtų būti sukurta skaidri ir supaprastinta bendrovės viduje perkeliamų asmenų priėmimo procedūra, grindžiama bendromis apibrėžtimis ir suderintais kriterijais;

(11)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad siekiant garantuoti tinkamą šios direktyvos įgyvendinimo užtikrinimą būtų vykdoma atitinkama kontrolė ir veiksmingi patikrinimai. Tai, kad buvo išduotas bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimas, neturėtų daryti poveikio arba kliudyti valstybėms narėms perkėlimo bendrovės viduje metu taikyti savo darbo teisės nuostatų, kurių tikslas, laikantis Sąjungos teisės, yra darbo sąlygų atitikties patikrinimas, kaip išdėstyta 18 straipsnio 1 dalyje;

(12)

neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių turimai galimybei pagal nacionalinę teisę nustatyti sankcijas bendrovės viduje perkeliamo asmens darbdaviui, įsisteigusiam trečiojoje šalyje;

(13)

šioje direktyvoje „bendrovės viduje perkeliamų asmenų“ sąvoka turėtų apimti vadovus, specialistus ir darbuotojus-stažuotojus. Jų apibrėžtis turėtų būti grindžiama konkrečiais Sąjungos įsipareigojimais pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS) ir dvišalius prekybos susitarimus. Kadangi tie pagal GATS prisiimti įsipareigojimai neapima atvykimo, buvimo ir darbo sąlygų, šia direktyva turėtų būti papildomas šių įsipareigojimų įgyvendinimas ir turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos juos įgyvendinti. Tačiau šios direktyvos apimama asmenų perkėlimo bendrovės viduje taikymo sritis turėtų būti platesnė, nei numatyta prekybos įsipareigojimuose, nes perkėlimas nebūtinai vykdomas paslaugų srityje, o asmuo gali būti perkeliamas iš trečiosios šalies, kuri nėra prekybos susitarimo šalis;

(14)

vertindamos bendrovės viduje perkeliamų asmenų kvalifikaciją valstybės narės turėtų prireikus pasinaudoti Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara (EKS) kvalifikacijoms palyginamai ir skaidriai įvertinti. EKS nacionaliniai koordinavimo centrai gali teikti informaciją ir konsultacijas apie tai, kaip nacionalinės kvalifikacijos lygiai atitinka EKS;

(15)

bendrovės viduje perkeliamiems asmenims turėtų būti sudaromos bent tokios pačios darbo sąlygos kaip komandiruojamiems darbuotojams, kurių darbdavys yra įsisteigęs Sąjungos teritorijoje, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB (4). Valstybės narės turėtų reikalauti, kad bendrovės viduje perkeliamiems asmenims būtų taikomos vienodos darbo užmokesčio, kuris bus mokamas visą perkėlimo laikotarpį, sąlygos kaip ir priimančiosios valstybės narės piliečiams, einantiems panašias pareigas. Kiekviena valstybė narė turėtų būti atsakinga už bendrovės viduje perkeliamiems asmenims mokamo darbo užmokesčio kontrolę, kol tie asmenys būna jų teritorijoje. Tuo siekiama apsaugoti darbuotojus ir garantuoti valstybėje narėje įsisteigusių įmonių ir trečiojoje šalyje įsisteigusių įmonių sąžiningą konkurenciją, nes taip užtikrinama, kad pastarosios negalėtų naudotis žemesniais darbo standartais, kad įgytų konkurencinį pranašumą;

(16)

siekiant užtikrinti, kad bendrovės viduje perkeliamo asmens gebėjimai būtų konkrečiai susiję su priimančiojo subjekto veikla, perkeliamas asmuo toje pačioje įmonių grupėje iki perkėlimo turėtų būti išdirbęs bent nuo trijų iki dvylikos mėnesių be pertraukos vadovų ir specialistų atveju ir bent nuo trijų iki šešių mėnesių be pertraukos darbuotojų-stažuotojų atveju;

(17)

kadangi perkėlimas bendrovės viduje yra laikina migracija, vieno perkėlimo į Sąjungą ilgiausia trukmė, įskaitant judumo tarp valstybių narių atvejus, neturėtų viršyti trejų metų vadovų ir specialistų atveju ir vienų metų darbuotojų-stažuotojų atveju; pasibaigus šiam laikotarpiui jie turėtų išvykti į trečiąją šalį, nebent pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus jie kitu pagrindu gautų leidimą gyventi. Maksimali perkėlimo trukmė turėtų būti lygi eilės tvarka išduotų bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimų trukmės laikotarpių sumai. Kitas perkėlimas į Sąjungą gali įvykti trečiosios šalies piliečiui palikus valstybių narių teritoriją;

(18)

siekiant užtikrinti laikiną perkėlimo bendrovės viduje pobūdį ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad toje pačioje valstybėje narėje nuo vieno perkėlimo maksimalios trukmės pabaigos iki prašymo dėl to paties trečiosios šalies piliečio pateikimo šios direktyvos tikslais praeitų tam tikras laiko tarpas;

(19)

kadangi perkėlimas bendrovės viduje yra laikinas komandiravimas, prašymą teikiantis asmuo turėtų pateikti įrodymų, kurie gali būti darbo sutarties arba paskyrimo rašto dalis, kad pasibaigus paskyrimo laikui trečiosios šalies pilietis galės persikelti atgal į tai pačiai grupei priklausantį trečiojoje šalyje įsteigtą subjektą. Prašymą teikiantis asmuo taip pat turėtų pateikti įrodymų, kad vadovas arba specialistas – trečiosios šalies pilietis – turi priimančiajam subjektui, į kurį jis yra perkeliamas, reikalingą profesinę kvalifikaciją ir atitinkamos profesinės patirties;

(20)

trečiųjų šalių piliečiai, teikiantys prašymus būti priimti kaip darbuotojai-stažuotojai, turėtų pateikti universitetinio išsilavinimo įrodymą. Be to, jie prireikus turėtų pateikti stažuotės susitarimą, įskaitant stažuotės programos aprašą, jos trukmę ir sąlygas, kuriomis bus prižiūrima darbuotojų-stažuotojų veikla, patvirtinantį, kad jie iš tiesų vyksta stažuotis ir jais nebus naudojamasi kaip įprastiniais darbuotojais;

(21)

neturėtų būti reikalaujama atlikti darbo rinkos tyrimą, nebent tai prieštarautų pirmenybės Sąjungos piliečiams principui, kaip nustatyta atitinkamose atitinkamų Stojimo aktų nuostatose;

(22)

valstybė narė turėtų pripažinti trečiosios šalies piliečio kitoje valstybėje narėje įgytą profesinę kvalifikaciją tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios yra taikomos Sąjungos piliečiams, ir turėtų atsižvelgti į trečiojoje šalyje įgytą kvalifikaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB (5). Tokiu pripažinimu neturėtų būti daromas poveikis jokiems galimybių verstis reglamentuojamąja profesija apribojimams, kylantiems iš išlygų, taikomų galiojantiems įsipareigojimams dėl reglamentuojamųjų profesijų, kuriuos Sąjunga arba Sąjunga ir valstybės narės yra prisiėmusios pagal prekybos susitarimus. Bet kuriuo atveju šioje direktyvoje neturėtų būti numatyta palankesnių sąlygų bendrovės viduje perkeliamiems asmenims, palyginti su Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės piliečiais, kiek tai susiję su vertimusi reglamentuojamomis profesijomis valstybėje narėje;

(23)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių teisei nustatyti asmenų priėmimo apimtis pagal SESV 79 straipsnio 5 dalį;

(24)

siekdamos užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui šia direktyva, valstybės narės turėtų turėti galimybę atsisakyti išduoti, panaikinti bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimą arba atsisakyti pratęsti jo galiojimą, jei pagrindinis priimančiojo subjekto įsteigimo tikslas buvo palengvinti bendrovės viduje perkeliamų asmenų atvykimą ir (arba) jis nevykdo realios veiklos;

(25)

šia direktyva siekiama sudaryti palankesnes sąlygas bendrovės viduje perkeliamų asmenų judumui Sąjungoje (toliau – judumas ES viduje) ir sumažinti su darbo paskyrimu keliose valstybėse narėse susijusią administracinę naštą. Šiuo tikslu šia direktyva sukuriama speciali judumo ES viduje schema, pagal kurią asmuo, turintis galiojantį valstybės narės išduotą bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimą, turi teisę atvykti į vieną ar kelias valstybes nares, jose būti ir dirbti, kaip tai numatyta šios direktyvos nuostatose, kuriomis reglamentuojamas trumpalaikis ir ilgalaikis judumas. Šioje direktyvoje trumpalaikis judumas turėtų apimti buvimą valstybėse narėse, kurios nėra bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimą išdavusios valstybės narės, ne ilgiau kaip 90 dienų laikotarpį kiekvienoje valstybėje narėje. Šioje direktyvoje ilgalaikis judumas turėtų apimti buvimą valstybėse narėse, kurios nėra bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimą išdavusios valstybės narės, ilgiau kaip 90 dienų kiekvienoje valstybėje narėje. Siekiant užkirsti kelią mėginimams apeiti trumpalaikio ir ilgalaikio judumo skirtumą, trumpalaikis judumas vienoje valstybėje narėje turėtų būti apribotas iki maksimalios 90 dienų trukmės bet kuriuo 180 dienų laikotarpiu, o pranešimo dėl trumpalaikio judumo ir prašymo dėl ilgalaikio judumo neturėtų būti galima pateikti tuo pačiu metu. Jeigu ilgalaikio judumo būtinybė iškyla jau prasidėjus bendrovės viduje perkeliamo asmens trumpalaikio judumo laikotarpiui, antroji valstybė narė gali prašyti, kad minėtas prašymas būtų pateiktas iki trumpalaikio judumo laikotarpio pabaigos likus bent jau 20 dienų;

(26)

nors šia direktyva nustatyta specialia judumo schema turėtų būti nustatytos savarankiškos taisyklės dėl bendrovės viduje perkeliamo asmens atvykimo ir buvimo darbo tikslu valstybėse narėse, kurios nėra bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimą išdavusios valstybės narės, visos kitos atitinkamomis Šengeno acquis nuostatomis nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas asmenų judėjimas per sienas, taikomos toliau;

(27)

kad būtų paprasčiau atlikti kontrolę, jeigu asmuo perkeliamas į keletą vietovių skirtingose valstybėse narėse, kai taikoma, antrųjų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms turėtų būti pateikta susijusi informacija;

(28)

bendrovės viduje perkeliamiems asmenims pasinaudojus teise į judumą, antroji valstybė narė, esant tam tikroms sąlygoms, turėtų turėti galimybę imtis veiksmų, kad bendrovės viduje perkeliamo asmens veikla neprieštarautų atitinkamoms šios direktyvos nuostatoms;

(29)

valstybės narės turėtų numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, pavyzdžiui, pinigines sankcijas, kurios būtų taikomos, jeigu nesilaikoma šios direktyvos. Tas sankcijas, inter alia, galėtų sudaryti priemonės, numatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB (6) 7 straipsnyje. Tos sankcijos galėtų būti taikomos priimančiajam subjektui, įsteigtam atitinkamoje valstybėje narėje;

(30)

nustatyta viena procedūra, kai išduodamas vienas bendras dokumentas, kuris yra kartu ir leidimas gyventi, ir leidimas dirbti (toliau – vienas leidimas), turėtų padėti supaprastinti šiuo metu valstybėse narėse taikomas taisykles;

(31)

šiuo tikslu pripažintiems subjektams arba įmonių grupėms turėtų būti galima nustatyti supaprastintą procedūrą. Pripažinimas turėtų būti reguliariai vertinamas;

(32)

valstybei narei nusprendus priimti trečiosios šalies pilietį, atitinkantį šioje direktyvoje nustatytus kriterijus, tas trečiosios šalies pilietis turėtų gauti bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimą, jam ar jai leidžiantį tam tikromis sąlygomis pagal paskyrimą vykdyti veiklą skirtinguose subjektuose, priklausančiuose tai pačiai tarptautinei bendrovei, įskaitant subjektus, įsikūrusius kitose valstybėse narėse;

(33)

kai reikalaujama vizos ir trečiosios šalies pilietis atitinka kriterijus, kad jam būtų išduotas bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimas, valstybė narė turėtų suteikti trečiosios šalies piliečiui visas galimybes gauti reikalingą vizą ir turėtų užtikrinti, kad kompetentingos valdžios institucijos veiksmingai bendradarbiautų tuo tikslu;

(34)

jeigu bendrovės viduje perkeliamo darbuotojo leidimą išduoda valstybė narė, kuri taiko ne visą Šengeno acquis, ir bendrovės viduje perkeliamas asmuo judumo ES viduje pagrindu kerta išorės sieną, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/2006 (7), valstybė narė turėtų turėti teisę pareikalauti įrodymų, kad bendrovės viduje perkeliamas asmuo vyksta į jos teritoriją perkėlimo bendrovės viduje tikslu. Be to, išorės sienos kirtimo atveju valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 562/2006, kurios taiko visą Šengeno acquis, turėtų patikrinti duomenis Šengeno informacinėje sistemoje ir turėtų neleisti atvykti asmenims, dėl kurių sistemoje pateiktas perspėjimas draudimo atvykti ar apsigyventi tikslu, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1987/2006 (8), arba pareiškia prieštaravimą dėl tokių asmenų judumo;

(35)

kad būtų galima pateikti tikslesnės informacijos apie perkėlimo bendrovės viduje laikotarpiu vykdomą darbinę veiklą, valstybės narės turėtų galėti nurodyti papildomą informaciją spausdinto dokumento forma arba saugoti tokią informaciją elektronine forma, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1030/2002 (9) 4 straipsnyje ir jo priedo a punkto 16 papunktyje. Toks papildomos informacijos teikimas valstybėms narėms turėtų būti neprivalomas, tai neturėtų būti papildomas reikalavimas, kuris galėtų pakenkti vienai bendrai leidimų išdavimo ir prašymų pateikimo procedūrai;

(36)

šia direktyva neturėtų būti užkertamas kelias bendrovės viduje perkeliamiems asmenims vykdyti konkrečią veiklą pas klientus valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs priimantysis subjektas, laikantis toje valstybėje narėje taikomų nuostatų dėl tokios veiklos;

(37)

šia direktyva nedaromas poveikis paslaugų teikimo sąlygoms pagal SESV 56 straipsnį. Visų pirma šia direktyva nedaromas poveikis įdarbinimo sąlygoms, kurios pagal Direktyvą 96/71/EB taikomos valstybėje narėje įsteigtos įmonės komandiruojamiems darbuotojams, kad šie teiktų paslaugas kitos valstybės narės teritorijoje. Ši direktyva neturėtų būti taikoma trečiųjų šalių piliečiams, komandiruojamiems įmonių, įsteigtų valstybėse narėse, paslaugų teikimo tikslu pagal Direktyvą 96/71/EB. Trečiųjų šalių piliečiai, turintys bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimą, negali pasinaudoti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB. Šia direktyva neturėtų būti sudaromos trečiojoje šalyje įsteigtoms įmonėms palankesnės sąlygos nei valstybėse narėse įsteigtoms įmonėms, kaip numatyta Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 4 dalyje;

(38)

tinkama bendrovės viduje perkeliamų asmenų socialinė apsauga, įskaitant, atitinkamais atvejais, išmokas jų šeimos nariams, yra svarbus aspektas siekiant užtikrinti deramas darbo bei gyvenimo sąlygas jiems būnant Sąjungoje. Todėl pagal nacionalinę teisę turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos, susijusios su socialinės apsaugos sritimis, išvardintoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 (10) 3 straipsnyje. Šia direktyva nėra derinami valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktai. Pagal ją vienodų sąlygų socialinės apsaugos srityje principas taikomas tik tiems asmenims, kurie patenka į jos taikymo sritį. Teisė į vienodas sąlygas socialinės apsaugos srityje taikoma trečiųjų šalių piliečiams, kurie tenkina valstybės narės, kurioje atliekamas darbas, teisėje, susijusioje su dalyvavimu socialinės apsaugos sistemoje ir teise į socialinio draudimo išmokas, nustatytas objektyvias ir nediskriminacines sąlygas.

Daugelyje valstybių narių teisė į išmokas šeimai siejama su sąlyga, kad turi būti tam tikras ryšys su ta valstybe nare, kadangi išmokos yra skirtos teigiamai demografinei raidai remti, kad būtų užtikrinta būsima tos valstybės narės darbo jėga. Todėl šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybės narės teisei tam tikromis sąlygomis apriboti vienodų sąlygų taikymą išmokų šeimai atžvilgiu, kadangi bendrovės viduje perkeliamas asmuo ir kartu su juo vykstantys šeimos nariai toje valstybėje narėje būna laikinai. Socialinės apsaugos teisės turėtų būti suteikiamos nedarant poveikio nacionalinės teisės ir (arba) dvišalių susitarimų nuostatoms, kuriomis numatomas kilmės šalies socialinės apsaugos teisės aktų taikymas. Tačiau dvišaliuose susitarimuose arba nacionalinės teisės aktuose dėl bendrovės viduje perkeliamų asmenų socialinės apsaugos teisių, priimtuose įsigaliojus šiai direktyvai, neturėtų būti numatomos nepalankesnės sąlygos nei taikomos valstybės narės, kurioje atliekamas darbas, piliečiams. Dėl arba nacionalinės teisės arba tokių susitarimų bendrovės viduje perkeliami asmenys gali būti, pavyzdžiui, suinteresuoti ir toliau priklausyti savo kilmės šalies socialinės apsaugos sistemai, jei jų priklausymo pertraukimas turėtų neigiamą poveikį jų teisėms arba jei jų priklausymas jiems sudarytų dvigubo draudimo išlaidų. Valstybės narės turėtų visada išlaikyti galimybę bendrovės viduje perkeliamiems asmenims suteikti palankesnes socialines apsaugos teises. Jokia šios direktyvos nuostata neturėtų būti daromas poveikis maitintojo netekusių asmenų, kurie įgyja teises iš bendrovės viduje perkeliamo asmens, teisei gyvenant trečiojoje šalyje gauti maitintojo netekimo pensiją;

(39)

judumo tarp valstybių narių atveju atitinkamai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1231/2010 (11). Šia direktyva neturėtų būti suteikiama daugiau teisių, nei jau numatyta galiojančiuose Sąjungos socialinės apsaugos srities teisėje trečiųjų šalių piliečiams, kurie susiję su daugiau nei viena valstybe nare;

(40)

kad šia direktyva nustatytos konkrečios taisyklės būtų patrauklesnės ir kad jomis būtų galima užtikrinti visą tikėtiną naudą Sąjungoje plėtojamo verslo konkurencingumui, bendrovės viduje perkeliamiems trečiųjų šalių piliečiams turėtų būti sudaromos palankios šeimos susijungimo sąlygos valstybėje narėje, kuri išdavė bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimą ir tose valstybėse narėse, kurios bendrovės viduje perkeliamam asmeniui leidžia būti ir dirbti jų teritorijoje pagal šios direktyvos nuostatas dėl ilgalaikio judumo. Ši teisė iš tiesų pašalintų svarbią kliūtį, su kuria susiduria potencialūs bendrovės viduje perkeliami asmenys, sutikdami su paskyrimu Siekiant išsaugoti šeimos vientisumą, šeimos nariai turėtų turėti galimybę prisijungti prie bendrovės viduje perkeliamo asmens kitoje valstybėje narėje, taip pat turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos jiems dalyvauti darbo rinkoje;

(41)

kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos greitam prašymų tvarkymui, valstybės narės turėtų teikti pirmenybę keitimuisi informacija ir atitinkamų dokumentų siuntimui elektroniniu būdu, nebent atsirastų techninių sunkumų arba dėl esminių interesų turi būti daroma kitaip;

(42)

bylų ir duomenų rinkimas bei siuntimas turėtų būti vykdomas laikantis atitinkamų duomenų apsaugos ir saugumo taisyklių;

(43)

ši direktyva neturėtų būti taikoma trečiųjų šalių piliečiams, teikiantiems prašymą apsigyventi valstybėje narėje kaip tyrėjai, kad vykdytų mokslinių tyrimų projektą, kadangi jiems taikoma Tarybos direktyva 2005/71/EB (12);

(44)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti specialią priėmimo procedūrą ir patvirtinti atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas, skirtas bendrovės viduje perkeliamiems trečiųjų šalių piliečiams, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(45)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, o pati Sąjunga remiasi Sąjungos ir Europos Tarybos priimtose socialinėse chartijose įtvirtintomis teisėmis;

(46)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (13) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(47)

pagal Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie ES sutarties ir SESV, 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui šios valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą, ir ji nėra joms privaloma ar taikoma;

(48)

pagal Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos, pridėto prie ES sutarties ir SESV, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, ir ji nėra jai privaloma ar taikoma,

a)

trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo valstybių narių teritorijoje perkėlimo bendrovės viduje pagrindu ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui sąlygos ir teisės;

b)

a punkte nurodytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo kitose valstybėse narėse nei valstybė narė, kuri pirma, remdamasi šia direktyva, išduoda trečiosios šalies piliečiui bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimą, sąlygos ir teisės.

a)

prašo suteikti teisę apsigyventi valstybėje narėje kaip tyrėjai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2005/71/EB, kad galėtų vykdyti mokslinių tyrimų projektą;

b)

pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus naudojasi tokiomis pačiomis laisvo judėjimo teisėmis kaip ir Sąjungos piliečiai arba kurie yra įdarbinti įmonėje, įsteigtoje tose trečiosiose šalyse;

c)

yra komandiruoti pagal Direktyvą 96/71/EB;

d)

vykdo veiklą kaip savarankiškai dirbantys darbuotojai;

e)

įdarbinimo agentūros, laikino įdarbinimo agentūros arba kitos įmonės, kurios verčiasi aprūpinimu darbuotojais, paskyrė dirbti prižiūrimiems ir vadovaujamiems kitos įmonės;

f)

priimti kaip dieninių studijų studentai arba kuriems organizuotas trumpalaikis prižiūrimas praktinis mokymas, kuris yra jų studijų dalis.

a)

Sąjungos teisėje, įskaitant dvišalius ir daugiašalius susitarimus, sudarytus tarp Sąjungos bei jos valstybių narių ir vienos ar kelių trečiųjų šalių;

b)

dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose, sudarytuose tarp vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar kelių trečiųjų šalių.

a)

pateikia įrodymų, kad priimantysis subjektas ir trečiojoje šalyje įsteigta įmonė priklauso tai pačiai įmonei arba įmonių grupei;

b)

pateikia įrodymų, kad dirbo toje pačioje įmonėje ar įmonių grupėje bent tris–dvylika mėnesių be pertraukos iki pat perkėlimo bendrovės viduje dienos vadovų ir specialistų atveju ir bent tris–šešis mėnesius be pertraukos darbuotojų-stažuotojų atveju;

c)

pateikia darbo sutartį ir, jei reikia, darbdavio paskyrimo raštą, kuriame pateikiama:

d)

pateikia įrodymų, kad trečiosios šalies pilietis turi profesinę kvalifikaciją ir patirties, kurių reikia priimančiajam subjektui, į kurį jis bus perkeltas kaip vadovas ar specialistas, o darbuotojo-stažuotojo atveju – reikalingą universitetinį išsilavinimą;

e)

jei taikytina, pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad trečiosios šalies pilietis atitinka sąlygas, nustatytas atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje Sąjungos piliečiams, kad jie galėtų verstis reglamentuojamąja profesija, su kuria susijęs prašymas;

f)

pateikia galiojantį trečiosios šalies piliečio kelionės dokumentą, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje, ir prireikus prašymą išduoti vizą arba pateikia vizą; valstybės narės gali reikalauti, kad kelionės dokumento galiojimo laikas apimtų bent bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimo galiojimo laikotarpį;

g)

nedarant poveikio galiojantiems dvišaliams susitarimams, pateikia įrodymų, kad asmuo turi sveikatos draudimą arba, jei tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, yra kreipęsis dėl sveikatos draudimo, dengiančio visą riziką, kurią paprastai dengia atitinkamos valstybės narės piliečių draudimas, tais laikotarpiais, kai nenumatytas toks draudimas ir atitinkama teisė gauti išmokas, siejami su darbu toje valstybėje narėje arba teikiami dėl to, kad dirbama atitinkamoje valstybėje narėje.

a)

kiek tai susiję su įdarbinimo sąlygomis, išskyrus atlyginimą, perkeliant bendrovės viduje būtų laikomasi visų sąlygų, nustatytų įstatymuose ir kituose teisės aktuose ir (arba) visuotinai taikomuose kolektyviniuose susitarimuose, taikytinuose panašiomis aplinkybėmis komandiruojamiems darbuotojams atitinkamose profesinėse srityse;

Jei visuotinai taikomų kolektyvinių susitarimų deklaravimo sistemos nėra, valstybės narės gali remtis kolektyviniais susitarimais, kurie paprastai taikomi visoms panašioms atitinkamos profesinės ar pramonės šakos įmonėms geografinėje vietovėje, ir (arba) kolektyviniais susitarimais, kuriuos nacionaliniu lygiu sudarė didžiausios darbdavių ir darbuotojų organizacijos ir kurie taikomi visoje jų šalies teritorijoje;

b)

atlyginimas, kuris trečiosios šalies piliečiui skiriamas viso perkėlimo bendrovės viduje laikotarpiu, nebūtų mažiau patrauklus nei atitinkamos valstybės narės, kurioje atliekamas darbas, panašias pareigas einantiems piliečiams skiriamas atlyginimas pagal valstybėje narėje, kurioje įsteigtas priimantysis subjektas, taikytinus įstatymus, kolektyvinius susitarimus arba praktiką.

a)

jeigu nesilaikoma 5 straipsnio;

b)

jeigu pateikti dokumentai buvo įgyti apgaule, arba suklastoti arba padirbti;

c)

jeigu pagrindinis priimančiojo subjekto įsteigimo tikslas buvo palengvinti bendrovės viduje perkeliamų asmenų atvykimą;

d)

jeigu yra pasiekta 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali buvimo trukmė.

a)

jei darbdavys arba priimantysis subjektas neįvykdė savo teisinių įsipareigojimų socialinės apsaugos, mokesčių, darbo teisių ar darbo sąlygų srityse;

b)

jei pagal nacionalinius nemokumo įstatymus darbdavio arba priimančiojo subjekto įmonė yra likviduojama ar buvo likviduota arba jeigu nevykdoma jokia ekonominė veikla;

c)

jei bendrovės viduje perkeliamo asmens laikinu buvimu siekiama arba jo poveikis yra kliudyti darbuotojų ir vadovybės ginčui ar deryboms arba daryti kitokį poveikį jo rezultatams.

a)

jeigu jis buvo įgytas apgaule, suklastotas arba padirbtas;

b)

jeigu bendrovės viduje perkeliamas asmuo gyvena atitinkamoje valstybėje narėje kitais tikslais, nei jam išduotas leidimas gyventi;

c)

jeigu pagrindinis priimančiojo subjekto įsteigimo tikslas buvo palengvinti bendrovės viduje perkeliamų asmenų atvykimą.

a)

jeigu jis buvo gautas apgaule, suklastotas arba padirbtas;

b)

jeigu bendrovės viduje perkeliamas asmuo gyvena atitinkamoje valstybėje narėje kitais tikslais, nei jam išduotas leidimas gyventi;

c)

jeigu pagrindinis priimančiojo subjekto įsteigimo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas bendrovės viduje perkeliamų asmenų atvykimui;

d)

buvo pasiekta maksimali buvimo trukmė, nustatyta 12 straipsnio 1 dalyje.

a)

jeigu nesilaikoma arba nebesilaikoma 5 straipsnio;

b)

jeigu darbdavys arba priimantysis subjektas neįvykdė savo teisinių įsipareigojimų socialinės apsaugos, mokesčių, darbo teisių ar darbo sąlygų srityse;

c)

jeigu pagal nacionalinius bankroto įstatymus darbdavio arba priimančiojo subjekto įmonė yra likviduojama ar buvo likviduota arba jeigu nevykdoma jokia ekonominė veikla;

d)

jeigu bendrovės viduje perkeliamas asmuo nesilaikė 21 ir 22 straipsniuose išdėstytų judumo taisyklių.

a)

reikalavimo pateikti kai kuriuos 5 straipsnyje ar 22 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus įrodymus netaikymą prašymą teikiančiam asmeniui;

b)

pagreitintą priėmimo procedūrą, pagal kurią bendrovės viduje perkeliamų asmenų leidimai ir ilgalaikio judumo leidimai išduodami per trumpesnį laiką, nei nustatyta 15 straipsnio 1 dalyje ar 22 straipsnio 2 dalies b punkte; ir (arba)

c)

paprastesnę ir (arba) pagreitintą procedūrą, susijusią su reikalingų vizų išdavimu.

a)

teisę atvykti į pirmosios valstybės narės teritoriją ir joje būti;

b)

teisę laisvai patekti į visą pirmosios valstybės narės teritoriją, laikantis jos nacionalinės teisės;

c)

teisę užsiimti konkrečia darbine veikla, kuria leidžiama užsiimti pagal leidimą, laikantis nacionalinės teisės bet kuriame priimančiajame subjekte, priklausančiame įmonei ar įmonių grupei pirmojoje valstybėje narėje.

a)

asociacijų laisve ir laisve jungtis į sąjungas bei stoti į darbuotojams ar darbdaviams atstovaujančias organizacijas ar į bet kurias kitas organizacijas, kurių nariai yra konkrečios profesijos atstovai, įskaitant teisę naudotis visomis tokių organizacijų teikiamomis teisėmis ir privilegijomis, nedarant poveikio nacionalinėms nuostatoms dėl viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo;

b)

diplomų, pažymėjimų ir kitų profesinės kvalifikacijos dokumentų pripažinimu pagal atitinkamą nacionalinę procedūrą;

c)

nacionalinės teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su socialinės apsaugos sritimis, apibrėžtomis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 3 straipsnyje, nebent pagal dvišalius susitarimus arba valstybės narės, kurioje atliekamas darbas, nacionalinę teisę taikoma kilmės šalies teisė, užtikrinant, kad bendrovės viduje perkeliamam asmeniui būtų taikomi vienos iš šių šalių socialinės apsaugos teisės aktai. Judumo ES viduje atveju ir nedarant poveikio dvišaliams susitarimams, kuriais užtikrinama, kad bendrovės viduje perkeliamam asmeniui yra taikoma kilmės šalies teisė, atitinkamai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1231/2010;

d)

nedarant poveikio Reglamentui (EB) Nr. 1231/2010 ir dvišaliams susitarimams, įstatymų nustatytų pensijų (senatvės, invalidumo pensijų ir išmokų mirties atveju), apskaičiuotų atsižvelgiant į bendrovės viduje perkeltų asmenų ankstesnį darbą ir įgytų bendrovės viduje perkeliamiems asmenims persikėlus į trečiąją šalį, arba tokių pensijų maitintojo, tokių bendrovės viduje perkeltų asmenų, netekusiems asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje, kurių teisės kyla dėl tokių bendrovės viduje perkeltų asmenų, mokėjimu pagal teisės aktus, išdėstytus Reglamento (EB) Nr. 883/2004 3 straipsnyje, ir tomis pačiomis sąlygomis ir tokio paties dydžio, kaip ir atitinkamos valstybės narės piliečiams, kai jie persikelia į trečiąją šalį, mokėjimu;

e)

galimybe naudotis prekėmis bei paslaugomis ir visuomenei prieinamų prekių bei paslaugų pasiūla, išskyrus nacionalinėje teisėje numatytas apsirūpinimo būstu procedūras, nedarant poveikio laisvei sudaryti sutartis pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, ir viešųjų įdarbinimo tarnybų teikiamas paslaugas.

a)

prašymo teikimo pirmojoje valstybėje narėje metu, jei tame etape judumas į antrąją valstybę narę jau yra numatytas; arba

b)

bendrovės viduje perkeliamą asmenį jau priėmus į pirmąją valstybę narę, vos tik sužinoma apie tai, kad numatomas judumas į antrąją valstybę narę.

a)

įrodymai, kad antrojoje valstybėje narėje esatis priimantysis subjektas ir trečiojoje šalyje įsteigta įmonė priklauso tai pačiai įmonei arba įmonių grupei;

b)

darbo sutartis ir prireikus paskyrimo raštas, kurie buvo perduoti pirmajai valstybei narei pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą;

c)

jei taikytina, dokumentai, patvirtinantys, kad bendrovės viduje perkeliamas asmuo atitinka atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytas sąlygas, keliamas Sąjungos piliečiams, kad jie galėtų verstis reglamentuojamąja profesija, su kuria susijęs prašymas;

d)

galiojantis kelionės dokumentas, kaip numatyta 5 straipsnio 1 dalies f punkte, ir

e)

numatoma judumo trukmė ir datos, jei to nebuvo nurodyta pirmiau minėtuose dokumentuose.

a)

nesilaikoma 5 straipsnio 4 dalies b punkte ar šio straipsnio 3 dalies a, c ar d punktuose nustatytų sąlygų;

b)

pateikti dokumentai buvo įgyti apgaule, arba suklastoti, arba padirbti;

c)

pasiekta 12 straipsnio 1 dalyje arba šio straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali buvimo trukmė.

a)

taikyti 21 straipsnį ir leisti bendrovės viduje perkeliamam asmeniui būti ir dirbti jos teritorijoje remdamasi pirmosios valstybės narės išduotu bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimu ir to leidimo galiojimo laikotarpiu; arba

b)

taikyti 2–7 dalyse numatytą procedūrą.

a)

antroji valstybė narė gali reikalauti, kad prašymą teikiantis asmuo perduotų kai kuriuos arba visus toliau nurodytus dokumentus, jei antroji valstybė narė juos reikalauja pateikti su pirminiu prašymu:

Antroji valstybė narė gali reikalauti, kad prašymą teikiantis asmuo ne vėliau kaip ilgalaikio judumo leidimo išdavimo metu nurodytų atitinkamo bendrovės viduje perkeliamo asmens adresą antrosios valstybės narės teritorijoje.

Antroji valstybė narė gali reikalauti, kad tie dokumentai ir ta informacija būtų pateikti oficialia tos valstybės narės kalba.

b)

antroji valstybė narė priima sprendimą dėl prašymo dėl ilgalaikio judumo ir raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį apie sprendimą kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo dienos, kurią antrosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms buvo pateikti prašymas ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal a punktą.

c)

nereikalaujama, kad bendrovės viduje perkeliamas asmuo išvyktų iš valstybių narių teritorijų tam, kad pateiktų prašymą, ir jam netaikomas vizos reikalavimas.

d)

bendrovės viduje perkeliamam asmeniui leidžiama dirbti antrojoje valstybėje narėje tol, kol kompetentingos valdžios institucijos priims sprendimą dėl prašymo dėl ilgalaikio judumo, su sąlyga, kad:

e)

prašymas dėl ilgalaikio judumo ir pranešimas dėl trumpalaikio judumo negali būti teikiami tuo pačiu metu. Jei ilgalaikio judumo būtinybė iškyla jau prasidėjus bendrovės viduje perkeliamo asmens trumpalaikio judumo laikotarpiui, antroji valstybė narė gali prašyti, kad prašymas dėl ilgalaikio judumo būtų pateiktas bent prieš 20 dienų iki trumpalaikio judumo laikotarpio pabaigos.

a)

nesilaikoma šio straipsnio 2 dalies a punkte išdėstytų sąlygų arba netenkinami 5 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje arba 5 straipsnio 8 dalyje išdėstyti kriterijai;

b)

taikomas vienas iš 7 straipsnio 1 dalies b ar d punktuose ar 7 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nurodytų pagrindų; arba

c)

bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimo galiojimas baigiasi procedūros metu.

a)

pirmojoje valstybėje narėje esančio priimančiojo subjekto pateikto pranešimo pagal 21 straipsnio 2 dalį kopijos arba

b)

antrojoje valstybėje narėje esančio priimančiojo subjekto rašto, kuriame būtų bent jau nurodyta judumo ES viduje trukmė ir antrojoje valstybėje narėje esančio priimančiojo subjekto arba subjektų vieta.

a)

jai nebuvo pateiktas pranešimas pagal 21 straipsnio 2 ir 3 dalis, o ji tokio pranešimo reikalauja;

b)

ji paprieštaravo judumui pagal 21 straipsnio 6 dalį;

c)

ji atmetė prašymą dėl ilgalaikio judumo pagal 22 straipsnio 3 dalį;

d)

bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimas arba ilgalaikio judumo leidimas naudojamas ne tais tikslais, kuriais jis buvo išduotas;

e)

sąlygų, kuriomis remiantis buvo leista pasinaudoti judumo galimybe, nebevykdomos.

a)

priimantysis subjektas nepranešė apie bendrovės viduje perkeliamo asmens judumą pagal 21 straipsnio 2 ir 3 dalis;

b)

bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimas ar ilgalaikio judumo leidimas naudojamas ne tais tikslais, kuriais jis buvo išduotas;

c)

prašymas dėl bendrovės viduje perkeliamo asmens priėmimo pateiktas ne tai valstybei narei, kurioje asmuo iš viso ilgiausiai būna;

d)

bendrovės viduje perkeliamas asmuo nebeatitinka kriterijų ir sąlygų, kurių pagrindu jam buvo leista pasinaudoti judumo galimybe, o priimantysis subjektas nepraneša apie tokį pasikeitimą antrosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms;

e)

bendrovės viduje perkeliamas asmuo pradėjo dirbti antrojoje valstybėje narėje, nors nėra įvykdytos judumo sąlygos, kai taikoma 21 straipsnio 5 dalis arba 22 straipsnio 2 dalies d punktas.