20.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/72

(1)

autorių teisių ir gretutinių teisių srityje priimtomis Sąjungos direktyvomis jau užtikrinta aukšto lygio teisių turėtojų apsauga ir numatyta sistema, pagal kurią galima naudoti tomis teisėmis apsaugotą turinį. Tomis direktyvomis prisidedama prie kūrybiškumo ugdymo ir palaikymo. Vidaus rinkoje, kur konkurencija nėra iškreipta, inovacijų ir intelektinės kūrybos apsauga taip pat skatina investicijas į naujoviškas paslaugas ir produktus;

(2)

siekiant platinti autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis apsaugotą turinį, įskaitant knygas, audiovizualinius kūrinius ir muzikos įrašus, ir teikti su jais susijusias paslaugas, reikia gauti licenciją iš įvairių autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų (pvz., autorių, atlikėjų, prodiuserių ir leidėjų). Paprastai teisių turėtojas renkasi, kaip turėtų būti administruojamos jo teisės – individualiai ar kolektyviai, nebent valstybės narės nustato kitaip, laikydamosi Sąjungos teisės ir tarptautinių Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimų. Autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas apima licencijų teikimą naudotojams, naudotojų auditą ir teisių naudojimo stebėjimą, autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimo užtikrinimą, pajamų už teisių naudojimą rinkimą ir teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymą. Kolektyvinio administravimo organizacijos sudaro galimybę teisių turėtojams gauti atlyginimą už kūrinių naudojimą tokiais atvejais, kai jie patys negalėtų to kontroliuoti ar užtikrinti, pavyzdžiui, kai kūriniai naudojami kitų šalių rinkose;

(3)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 167 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga, imdamasi veiksmų atsižvelgtų į kultūrų įvairovę ir prisidėtų prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbdama jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą. Kolektyvinio teisių administravimo organizacijos atlieka ir toliau turėtų atlikti svarbų kultūrinės raiškos įvairovės propaguotojų vaidmenį, suteikdamos galimybių mažesniems ir ne tokiems žinomiems repertuarams pasiekti rinką ir teikdamos teisių turėtojams ir visuomenei naudingas socialines, kultūrines ir švietimo paslaugas;

(4)

Sąjungoje įsisteigusioms kolektyvinio administravimo organizacijoms turėtų būti sudarytos Sutartyse numatytos laisvos galimybės atstovauti kitose valstybėse narėse gyvenantiems arba įsisteigusiems teisių turėtojams ar teikti licencijas kitose valstybėse narėse gyvenantiems arba įsisteigusiems naudotojams;

(5)

kolektyvinio administravimo organizacijų veikimą, ypač jų skaidrumą ir atskaitomybę savo nariams ir teisių turėtojams reglamentuojančios nacionalinės taisyklės labai skiriasi. Dėl to kyla daug sunkumų, ypač kitų šalių teisių turėtojams, kai jie siekia naudotis savo teisėmis, ir vykdomas netinkamas surinktų pajamų finansinis valdymas. Dėl kolektyvinio administravimo organizacijų veikimo problemų mažėja autorių teisių ir gretutinių teisių naudojimo vidaus rinkoje veiksmingumas ir dėl to nukenčia kolektyvinio administravimo organizacijų nariai, teisių turėtojai ir naudotojai;

(6)

poreikis gerinti kolektyvinio administravimo organizacijų veikimą jau nustatytas Komisijos rekomendacijoje 2005/737/EB (3). Toje rekomendacijoje išdėstyti tokie principai kaip teisių turėtojų laisvė pasirinkti kolektyvinio administravimo organizaciją, vienodas požiūris į visų kategorijų teisių turėtojus ir teisingas autorių atlyginimų paskirstymas. Joje kolektyvinio administravimo organizacijos raginamos prieš derybų tarp jų pradžią suteikti naudotojams pakankamai informacijos apie tarifus ir repertuarą. Joje taip pat pateiktos rekomendacijos dėl atskaitomybės, teisių turėtojų atstovavimo kolektyvinio administravimo organizacijų sprendimų priėmimo procese ir ginčų sprendimo. Vis dėlto rekomendacijos laikomasi nevienodai;

(7)

siekiant apsaugoti kolektyvinio administravimo organizacijų narių, teisių turėtojų ir trečiųjų šalių interesus, valstybių narių teisės aktai, susiję su autorių teisių administravimu ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimu, turėtų būti suderinti, kad visoje Sąjungoje būtų suvienodintos apsaugos priemonės. Todėl šios direktyvos teisinis pagrindas turėtų būti SESV 50 straipsnio 1 dalis;

(8)

šia direktyva siekiama koordinuoti nacionalines taisykles, susijusias su kolektyvinio administravimo organizacijų galimybe vykdyti autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo veiklą, jų valdymo tvarka ir priežiūros sistema ir todėl jos teisinis pagrindas tai pat turėtų būti SESV 53 straipsnio 1 dalis. Be to, kadangi šis sektorius siūlo paslaugas visoje Sąjungoje, šios direktyvos teisinis pagrindas tai pat turėtų būti SESV 62 straipsnis;

(9)

šios direktyvos tikslas – nustatyti reikalavimus, taikomus kolektyvinio administravimo organizacijoms, siekiant užtikrinti aukštus standartus atitinkantį valdymą, finansinį valdymą, skaidrumą ir ataskaitų teikimą. Visgi tai neturėtų trukdyti valstybėms narėms jų teritorijoje įsisteigusioms kolektyvinio administravimo organizacijoms toliau taikyti standartų, griežtesnių už šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytus standartus, ar tokius standartus nustatyti, jeigu tokie griežtesni standartai suderinami su Sąjungos teise;

(10)

jokia šios direktyvos nuostata neturėtų užkirsti kelio valstybei narei taikyti tokių pačių ar panašių nuostatų kolektyvinio administravimo organizacijoms, įsisteigusioms ne Sąjungoje, bet vykdančioms veiklą toje valstybėje narėje;

(11)

jokia šios direktyvos nuostata neturėtų užkirsti kelio kolektyvinio administravimo organizacijoms, laikantis konkurencijos taisyklių, nustatytų SESV 101 ir 102 straipsniuose, sudaryti atstovavimo susitarimų su kitomis kolektyvinio administravimo organizacijomis teisių administravimo srityje, kad būtų palengvinta, patobulinta ir supaprastinta licencijų teikimo naudotojams vienodomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis tvarka, įskaitant susitarimus dėl bendrų sąskaitų išrašymo, ir būtų teikiamos daugiateritorės licencijos, įskaitant šios direktyvos III antraštinėje dalyje nenurodytas sritis;

(12)

nors ir taikoma visoms kolektyvinio administravimo organizacijoms, išskyrus III antraštinę dalį, kuri taikoma tik toms kolektyvinio administravimo organizacijoms, kurios administruoja autorių teises naudoti muzikos kūrinius internete daugelyje teritorijų, šia direktyva nedaromas poveikis nuostatoms dėl teisių administravimo valstybėse narėse, tokio kaip individualus administravimas, atstovaujančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojo susitarimo poveikio apimties išplėtimas, t. y. išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimas, privalomas kolektyvinis administravimas, teisinės atstovavimo prezumpcijos ir teisių perdavimas kolektyvinio administravimo organizacijoms;

(13)

šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių galimybėms įstatymu, teisės aktu ar kita tuo tikslu taikoma specialia priemone nustatyti jų teritorijoje taikytinos teisingos kompensacijos teisių turėtojams už atgaminimo teisės išimtis ar apribojimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB (4), ir atlyginimo teisių turėtojams už nukrypimus nuo išimtinės viešos panaudos teisės reikalavimų, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/115/EB (5), taip pat taikytinų tos kompensacijos ar atlyginimo rinkimo sąlygų;

(14)

pagal šią direktyvą neturėtų būti reikalaujama, kad kolektyvinio administravimo organizacijos būtų tam tikros teisinės formos. Praktikoje tos organizacijos vykdo veiklą turėdamos įvairią teisinę formą, pavyzdžiui, asociacijų, kooperatyvų ar ribotos atsakomybės bendrovių, kurias kontroliuoja arba nuosavybės teise valdo autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojai arba tokiems turėtojams atstovaujantys subjektai. Vis dėlto kai kuriais išimtiniais atvejais dėl kolektyvinio administravimo organizacijos teisinės formos nėra nuosavybės ar kontrolės elemento. Taip yra, pavyzdžiui, fondo atveju, kadangi nėra narystės. Visgi šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos ir toms organizacijoms. Valstybės narės taip pat turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad neleistų išvengti pagal šią direktyvą nustatytų pareigų pasirenkant tam tikrą teisinę formą. Turėtų būti pabrėžiama, kad subjektai, kurie atstovauja teisių turėtojams ir kurie yra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, gali būti kitos kolektyvinio administravimo organizacijos, teisių turėtojų asociacijos, sąjungos ar kitos organizacijos;

(15)

teisių turėtojai turėtų galėti patikėti savo teisių administravimą nepriklausomiems administravimo subjektams. Tokie nepriklausomi administravimo subjektai – tai komerciniai subjektai, tačiau jie skiriasi nuo kolektyvinio administravimo organizacijų todėl, kad, inter alia, teisių turėtojai jų nevaldo nuosavybės teise ar nekontroliuoja. Vis dėlto tokiu mastu, kokiu tokie nepriklausomi administravimo subjektai vykdo tą pačią veiklą kaip ir kolektyvinio administravimo organizacijos, jie turėtų būti įpareigoti teikti tam tikrą informaciją teisių turėtojams, kuriems jie atstovauja, kolektyvinio administravimo organizacijoms, naudotojams ir visuomenei;

(16)

audiovizualinių kūrinių prodiuseriai, įrašų gamintojai ir transliuotojai teikia licencijas naudotis jiems priklausančiomis teisėmis, tam tikrais atvejais kartu su teisėmis, kurias jiems perduoda, pavyzdžiui, atlikėjai pagal individualius derybinius susitarimus, ir veikia paisydami savo pačių interesų. Knygų, muzikos kūrinių ar laikraščių leidėjai teikia licencijas naudotis teisėmis, kurios jiems perduotos pagal individualiai suderėtus susitarimus, ir veikia paisydami savo pačių interesų. Todėl audiovizualinių kūrinių prodiuseriai, įrašų gamintojai, transliuotojai ir leidėjai neturėtų būti laikomi nepriklausomais administravimo subjektais. Be to, autorių ir atlikėjų vadybininkai ir agentai, veikiantys kaip tarpininkai ir atstovaujantys teisių turėtojams, kai palaikomi ryšiai su kolektyvinio administravimo organizacijomis, neturėtų būti laikomi nepriklausomais administravimo subjektais, nes jie neadministruoja teisių tarifų nustatymo, licencijų teikimo ar pinigų iš naudotojų surinkimo požiūriu;

(17)

kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų galėti pasirinkti, kad tam tikrą jų veiklą, pavyzdžiui, sąskaitų naudotojams išrašymą arba teisių turėtojams priklausančių sumų paskirstymą, atliktų patronuojamoji įmonė ar kiti jų kontroliuojami subjektai. Tokiais atvejais šios direktyvos nuostatos, kurios būtų taikomos, jei atitinkamą veiklą tiesiogiai vykdytų kolektyvinio administravimo organizacija, turėtų būti taikomos tų patronuojamųjų įmonių ar kitų subjektų veiklai;

(18)

siekiant užtikrinti, kad kolektyviai administruojant autorių teises ir gretutines teises šių teisių turėtojai galėtų visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos privalumais ir kad jų laisvė naudotis savo teisėmis nebūtų nederamai ribojama, kolektyvinio administravimo organizacijų įstatuose būtina numatyti deramas apsaugos priemones. Be to, kolektyvinio administravimo organizacijos, teikdamos administravimo paslaugas, neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti teisių turėtojų dėl jų pilietybės, gyvenamosios arba įsisteigimo vietos;

(19)

atsižvelgus į SESV numatytas laisves, autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinis administravimas turėtų reikšti, kad teisių turėtojas turėtų galėti laisvai rinktis, kuri kolektyvinio teisių administravimo organizacija administruos jo teises, ar tos teisės yra teisės viešai skelbti ar atgaminti kūrinį, arba konkrečių kategorijų teisės, susijusios su įvairiu naudojimu, pavyzdžiui, transliavimu, rodymu teatruose arba atgaminimu siekiant platinti internete, jei ta kolektyvinio administravimo organizacija, kurią nori pasirinkti teisių turėtojas, jau administruoja tokias teises arba teisių kategorijas;

teises, tam tikrų kategorijų teises arba tam tikrų rūšių kūrinius ir kitus objektus, kuriuos administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, turėtų apibrėžti tos organizacijos visuotinis narių susirinkimas, jeigu jos įstatuose jie dar nėra apibrėžti arba nustatyti teisės aktuose. Svarbu, kad teisės ir tam tikrų kategorijų teisės būtų apibrėžiamos taip, kad jas taikant būtų išlaikoma pusiausvyra tarp teisių turėtojų laisvės naudoti savo kūrinius ir kitus objektus savo nuožiūra ir organizacijos gebėjimo veiksmingai administruoti teises, ypač atsižvelgiant į teisių, kurias administruoja ši organizacija, kategoriją ir kūrybos sektorių, kuriame ši organizacija vykdo veiklą. Tinkamai atsižvelgiant į tą pusiausvyrą, teisių turėtojams turėtų būti sudaryta galimybė lengvai atšaukti kolektyvinio administravimo organizacijai suteiktą įgaliojimą administruoti tokias teises ar konkrečių kategorijų teises ir tas teises administruoti individualiai arba visų teisių ar jų dalies administravimą patikėti ar perduoti kitai kolektyvinio administravimo organizacijai ar kitam subjektui, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje įsisteigusi kolektyvinio administravimo organizacija, kitas subjektas ar gyvena teisių turėtojas arba kurios valstybės narės piliečiai jie yra. Kai valstybė narė, laikydamasi Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimų, nustato privalomą kolektyvinį teisių administravimą, teisių turėtojai gali rinktis tik kitas kolektyvinio administravimo organizacijas;

įvairių rūšių kūrinius ir kitus objektus, pavyzdžiui, literatūros, muzikos ar fotografijos kūrinius, administruojančios kolektyvinio administravimo organizacijos taip pat turėtų suteikti tokias lanksčias galimybes teisių turėtojams įvairių rūšių kūrinių ir kitų objektų administravimo atžvilgiu. Nekomercinio naudojimo klausimu valstybės narės turėtų nustatyti, kad kolektyvinio administravimo organizacijos turi imtis reikiamų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad jų teisių turėtojai galėtų naudotis teise teikti tokio naudojimo licencijas. Tokie veiksmai apima, inter alia, kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimą dėl sąlygų, kurių turi būti laikomasi naudojantis ta teise, taip pat informacijos apie tas sąlygas teikimą nariams. Kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų pranešti teisių turėtojams apie tokį galimą pasirinkimą ir suteikti jiems kuo palankesnes galimybes pasinaudoti savo teise rinktis. Teisių turėtojus, kurie jau yra suteikę leidimą kolektyvinio administravimo organizacijai, galima informuoti per organizacijos interneto svetainę. Reikalavimas, kad leidime būtų teisių turėtojų duotas sutikimas dėl kiekvienos teisės, teisių kategorijos ar rūšies kūrinių ir kitų objektų administravimo, neturėtų kliudyti teisių turėtojams sutikti su siūlomais vėlesniais to leidimo pakeitimais nebyliu pritarimu, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų. Nei sutartinės nuostatos, pagal kurias teisių turėtojų pareikštas nutraukimas ar atšaukimas nedelsiant įsigalioja prieš tokį nutraukimą ar atšaukimą suteiktų licencijų atžvilgiu, nei sutartinės nuostatos, pagal kurias tokios licencijos lieka galioti tam tikrą laikotarpį nuo tokio nutraukimo ar atšaukimo, pagal šią direktyvą neturėtų būti draudžiamos kaip tokios. Vis dėlto tokios sutartinės nuostatos neturėtų daryti kliūčių visapusiškai taikyti šią direktyvą. Šia direktyva neturėtų būti ribojama teisių turėtojų galimybė individualiai administruoti savo teises, taip pat ir nekomercinio naudojimo atvejais;

(20)

kolektyvinio administravimo organizacijų narystė turėtų būti pagrįsta objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais; tai taip pat taikoma leidėjams, kurie pagal teisių naudojimo susitarimą turi teisę gauti dalį pajamų už teisių, kurias administruoja kolektyvinio administravimo organizacijos, naudojimą ir tokias pajamas rinkti iš kolektyvinio administravimo organizacijų. Tais kriterijais kolektyvinio administravimo organizacijos neturėtų būti įpareigojamos priimti tokių narių, kurių teisių, tam tikrų kategorijų teisių ar rūšių kūrinių ir kitų objektų administravimas nepatenka į jų veiklos sritį. Kiekvienos kolektyvinio administravimo organizacijos saugomi įrašai turėtų sudaryti galimybes nustatyti jos narių ir teisių turėtojų, kurių teisėms organizacija atstovauja, remdamasi tų teisių turėtojų suteiktais leidimais, tapatybę ir gyvenamąją vietą;

(21)

siekiant apsaugoti tuos teisių turėtojus, kurių teisėms tiesiogiai atstovauja kolektyvinio administravimo organizacija, tačiau kurie neatitinka narystės joje reikalavimų, tikslinga reikalauti, kad tam tikros šios direktyvos nuostatos, susijusios su naryste, būtų taip pat taikomos tokiems teisių turėtojams. Valstybės narės taip pat turėtų galėti suteikti teisę tokiems teisių turėtojams dalyvauti kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimų priėmimo procese;

(22)

kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų veikti iš esmės paisydamos teisių turėtojų, kuriems jos atstovauja, kolektyvinių interesų. Todėl svarbu nustatyti sistemaś, kurios sudarytų galimybes kolektyvinio administravimo organizacijų nariams naudotis narių teisėmis ir dalyvauti organizacijos sprendimų priėmimo procese. Kai kuriose kolektyvinio administravimo organizacijose yra skirtingos narių kategorijos, prie kurių gali būti priskiriami skirtingi teisių turėtojų tipai, pavyzdžiui, gamintojai ir atlikėjai. Sprendimų priėmimo procese įvairių tų kategorijų nariams turėtų būti atstovaujama teisingai ir proporcingai. Be nuostatų dėl visuotinio narių susirinkimo tvarkos kolektyvinio administravimo organizacijų narių visuotinio susirinkimo taisyklės būtų ne tokios veiksmingos. Todėl būtina užtikrinti, kad visuotinis susirinkimas būtų šaukiamas reguliariai, bent kartą per metus, ir kad svarbiausi kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimai būtų priimami visuotiniame susirinkime;

(23)

visi kolektyvinio administravimo organizacijų nariai turėtų turėti galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniame narių susirinkime. Naudojimuisi tomis teisėmis turėtų būti taikomi tik teisingi ir proporcingi apribojimai. Kai kuriais išimtiniais atvejais kolektyvinio administravimo organizacijos įsteigtos fondo teisine forma, todėl jose nėra narių. Tokiais atvejais visuotinio narių susirinkimo įgaliojimus turėtų vykdyti organas, kuriam patikėta priežiūros funkcija. Kai kolektyvinio administravimo organizacijose yra narių, kurie yra teisių turėtojams atstovaujantys subjektai (taip gali būti tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija yra ribotos atsakomybės bendrovė, o jos nariai yra teisių turėtojų asociacijos), valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad kai kuriuos ar visus visuotinio narių susirinkimo įgaliojimus vykdytų tų teisių turėtojų susirinkimas. Visuotinis narių susirinkimas turėtų turėti bent įgaliojimą nustatyti administravimo veiklos sistemą, ypač klausimais, susijusiais su kolektyvinio administravimo organizacijų gaunamomis pajamomis už teisių naudojimą. Vis dėlto tai neturėtų daryti poveikio valstybių narių galimybei nustatyti griežtesnes taisykles, pavyzdžiui, dėl investavimo, susijungimo ar paskolų ėmimo, įskaitant visų tokių operacijų draudimą. Kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų skatinti savo narius aktyviai dalyvauti visuotiniame susirinkime. Naudotis balso teise turėtų būti paprasta tiek visuotiniame susirinkime dalyvaujantiems, tiek jame nedalyvaujantiems nariams. Nariams turėtų būti leista ne tik naudotis jų teisėmis elektroninėmis priemonėmis, bet ir dalyvauti ir balsuoti visuotiniame narių susirinkime per įgaliotinį. Interesų konflikto atvejais balsavimo įgaliojimai turėtų būti apriboti. Lygiai taip pat valstybės narės turėtų numatyti tik tokius įgaliojimo apribojimus, kurie nedaro poveikio tinkamam ir veiksmingam narių dalyvavimui sprendimų priėmimo procese. Visų pirma, įgaliotinių paskyrimas padeda nariams tinkamai ir veiksmingai dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir sudaro teisių turėtojams tikrą galimybę pasirinkti norimą kolektyvinio administravimo organizaciją nepriklausomai nuo valstybės narės, kurioje organizacija įsisteigusi;

(24)

nariams turėtų būti leista dalyvauti nuolat stebint kolektyvinio administravimo organizacijų valdymą. Tuo tikslu tos organizacijos turėtų turėti savo organizacinei struktūrai tinkamą priežiūros funkciją atliekantį organą, kuriame būtų atstovaujama organizacijos nariams. Atsižvelgiant į kolektyvinio administravimo organizacijos struktūrą, priežiūros funkciją gali atlikti atskiras organas, pavyzdžiui, stebėtojų taryba, arba kai kurie ar visi administracinės valdybos direktoriai, kurie nevykdo kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos. Reikalavimas sąžiningai ir proporcingai atstovauti nariams neturėtų trukdyti kolektyvinio administravimo organizacijai paskirti trečiųjų šalių priežiūros funkcijai atlikti, įskaitant atitinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis ir teisių turėtojus, kurie neatitinka narystės reikalavimų arba kuriems organizacija atstovauja ne tiesiogiai, bet per subjektą, kuris yra kolektyvinio administravimo organizacijos narys;

(25)

kad valdymas būtų patikimas, kolektyvinio administravimo organizacijos vadovybė turi būti nepriklausoma. Vadovai, t. y. išrinkti direktoriai ar organizacijos samdomi arba įdarbinti pagal sutartį vadovai, turėtų būti įpareigoti prieš pradedant eiti pareigas ir po to kasmet deklaruoti, ar nėra jų ir teisių turėtojų, kuriems atstovauja kolektyvinio administravimo organizacija, interesų konfliktų. Tokias metines deklaracijas turėtų pateikti ir asmenys, atliekantys priežiūros funkciją. Turėtų būti leista valstybėms narėms reikalauti kolektyvinio administravimo organizacijų tokias deklaracijas paskelbti viešai arba pateikti jas valdžios institucijoms;

(26)

kolektyvinio administravimo organizacijos renka, administruoja ir paskirsto pajamas, gautas už joms teisių turėtojų patikėtų teisių naudojimą. Tos pajamos galiausiai turi būti sumokėtos teisių turėtojams, kurie gali turėti tiesioginių teisinių santykių su organizacija arba kuriems gali atstovauti subjektas, kuris yra kolektyvinio administravimo organizacijos narys, arba kurie yra sudarę atstovavimo susitarimą. Todėl labai svarbu, kad kolektyvinio administravimo organizacijos itin rūpestingai rinktų, administruotų ir paskirstytų tas pajamas. Tiksliai paskirstyti pajamas įmanoma tik tokiu atveju, kai kolektyvinio administravimo organizacijos tinkamai tvarko su naryste, licencijomis ir kūrinių bei kitų objektų naudojimu susijusius įrašus. Atitinkamus duomenis, kurių reikia, kad būtų galima vykdyti veiksmingą kolektyvinį teisių administravimą, taip pat turėtų pateikti teisių turėtojai ir naudotojai, o kolektyvinio administravimo organizacija turėtų šiuos duomenis patikrinti;

(27)

surinktos teisių turėtojams mokėtinos sumos turėtų būti laikomos atskirose sąskaitose, nesusijusiose su jokiu nuosavu turtu, kurį organizacija gali turėti. Nedarant poveikio valstybių narių galimybei nustatyti griežtesnių investavimo taisyklių, įskaitant draudimą investuoti pajamas už teisių naudojimą, kai tokios sumos investuojamos, tai turėtų būti daroma laikantis kolektyvinio administravimo organizacijos bendrosios investicijų ir rizikos valdymo politikos. Siekiant išlaikyti aukšto lygio teisių ir teisių turėtojų apsaugą ir užtikrinti, kad visos pajamos, kurios gali būti gaunamos už tokių teisių naudojimą, atitektų teisių turėtojams, kolektyvinio administravimo organizacijos turimos ir investuojamos pajamos turėtų būti administruojamos laikantis kriterijų, pagal kuriuos organizacija būtų įpareigota elgtis apdairiai ir pasirinkti saugiausią ir veiksmingiausią investicijų politiką. Taip kolektyvinio administravimo organizacijai turėtų būti sudaromos sąlygos turtą paskirstyti tokiu būdu, kuris labiausiai tinka pagal investuojamoms pajamoms už teisių naudojimą kylančios rizikos pobūdį ir trukmę ir nedaro netinkamo poveikio teisių turėtojams mokėtinoms pajamoms už teisių naudojimą;

(28)

kadangi teisių turėtojai turi teisę gauti atlyginimą už jų teisių naudojimą, svarbu, kad administravimo mokesčiai neviršytų pagrįstų teisių administravimo sąnaudų ir kad dėl visų atskaitymų, išskyrus administravimo mokesčius, pavyzdžiui, dėl socialinių, kultūros ar švietimo atskaitymų, turėtų spręsti kolektyvinio administravimo organizacijos nariai. Kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų skaidriai atskleisti teisių turėtojams tokius atskaitymus reglamentuojančias taisykles. Tokie patys reikalavimai turėtų būti taikomi visiems sprendimams panaudoti pajamas už teisių naudojimą kolektyvinio paskirstymo tikslu, tokiu kaip stipendijų teikimas. Teisių turėtojai turėtų turėti galimybes nediskriminuojami naudotis visomis socialinėmis, kultūros ar švietimo paslaugomis, finansuojamomis šių atskaitymų lėšomis. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio atskaitymams pagal nacionalinę teisę, pavyzdžiui, atskaitymams už socialinių paslaugų, kurias kolektyvinio administravimo organizacijos teikia teisių turėtojams, teikimą, jokiais aspektais, kurie šia direktyva nereglamentuojami, jeigu tokie atskaitymai suderinami su Sąjungos teise;

(29)

atskiriems teisių turėtojams arba, jeigu yra toks atvejis, atskirų kategorijų teisių turėtojams mokėtinos sumos paskirstomos ir išmokamos laiku, laikantis bendrosios atitinkamos kolektyvinio administravimo organizacijos paskirstymo politikos, įskaitant ir tuos atvejus, kai tai atliekama per kitą teisių turėtojams atstovaujantį subjektą. Kolektyvinio administravimo organizacija gali pagrįsti vėlavimą paskirstyti ir išmokėti teisių turėtojams mokėtinas sumas tik objektyviomis, nuo jos nepriklausančiomis priežastimis. Todėl tokios aplinkybės, kaip pajamų už teisių naudojimą investavimas į tam tikro termino priemones, neturėtų būti laikomos objektyviomis tokio vėlavimo priežastimis. Tikslinga palikti valstybėms narėms spręsti dėl taisyklių, kuriomis būtų užtikrinamas paskirstymas laiku ir veiksminga teisių turėtojų paieška bei jų tapatybės nustatymas tais atvejais, kai atsiranda tokių objektyvių priežasčių. Siekiant užtikrinti, kad teisių turėtojams mokėtinos sumos būtų paskirstomos tinkamai ir veiksmingai, ir nedarant poveikio valstybių narių galimybei nustatyti griežtesnes taisykles, būtina nustatyti reikalavimą kolektyvinio administravimo organizacijoms imtis pagrįstų ir nuodugnių priemonių, remiantis sąžiningumo principu, kad būtų nustatyta atitinkamų teisių turėtojų tapatybė ir buvimo vieta. Taip pat tikslinga, kad tokiu mastu, koks yra leidžiamas pagal nacionalinę teisę, kolektyvinio administravimo organizacijos nariai turėtų spręsti, kaip panaudoti visas sumas, kurių negalima paskirstyti tokiais atvejais, kai neįmanoma nustatyti teisę į tas sumas turinčių teisių turėtojų tapatybės ar gyvenamosios vietos;

(30)

kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų galėti administruoti teises ir rinkti pajamas už jų naudojimą pagal atstovavimo susitarimus, pasirašytus su kitomis organizacijomis. Siekiant apsaugoti kitos kolektyvinio administravimo organizacijos narius, kolektyvinio administravimo organizacija neturėtų daryti skirtumo tarp pagal atstovavimo susitarimą administruojamų teisių ir tiesiogiai teisių turėtojams administruojamų teisių. Kolektyvinio administravimo organizacija taip pat neturėtų atskaityti jokių mokesčių iš kitos kolektyvinio administravimo organizacijos vardu surinktų pajamų už teisių naudojimą, išskyrus administravimo mokesčius, be aiškaus kitos organizacijos sutikimo. Taip pat tikslinga reikalauti, kad kolektyvinio administravimo organizacijos paskirstytų ir išmokėtų sumas kitoms organizacijoms pagal tokius atstovavimo susitarimus ne vėliau, nei jos paskirsto ir išmoka sumas savo nariams ir teisių turėtojams, kurie nėra nariai, bet kuriems joms atstovauja. Be to, taip pat turėtų būti reikalaujama, kad organizacija gavėja nedelsdama paskirstytų teisių turėtojams, kuriems ji atstovauja, mokėtinas sumas;

(31)

siekiant užtikrinti, kad naudotojai galėtų gauti licencijas kūriniams ir kitiems objektams, kurių atžvilgiu kolektyvinio administravimo organizacija atstovauja teisėms, ir kad teisių turėtojams būtų tinkamai atlyginta, itin svarbios teisingos ir nediskriminacinės komercinės licencijų teikimo sąlygos. Todėl kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojai turėtų sąžiningai vesti derybas dėl licencijų teikimo ir taikyti tarifus, nustatytus remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Tikslinga reikalauti, kad licencijos mokestis ar atlyginimas, kurį nustato kolektyvinio administravimo organizacija, būtų pagrįstas atsižvelgiant, inter alia, į ekonominę teisių naudojimo vertę konkrečiomis aplinkybėmis. Be to, kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų be pagrįstos priežasties nedelsiant atsakyti į naudotojų pateiktas paraiškas dėl licencijų;

(32)

skaitmeninėje aplinkoje kolektyvinio administravimo organizacijos nuolat turi teikti licencijas naudoti savo repertuarą visiškai naujais būdais ir naujiems verslo modeliams. Tokiais atvejais, siekiant skatinti tokių licencijų plėtrai palankią aplinką ir nedarant poveikio konkurencijos teisės taisyklių taikymui, kolektyvinio administravimo organizacijoms turėtų būti suteikiama reikalinga veiksmų laisvė, kad būtų galima kuo sparčiau teikti individualiems poreikiams pritaikytas, naujoviškoms interneto paslaugoms skirtas licencijas, nesibaiminant, kad tų licencijų sąlygos galėtų būti laikomos precedentu kitų licencijų sąlygoms nustatyti;

(33)

siekiant užtikrinti, kad kolektyvinio administravimo organizacijos galėtų vykdyti šioje direktyvoje nustatytas pareigas, naudotojai turėtų teikti toms organizacijoms atitinkamą informaciją apie kolektyvinio administravimo organizacijų atstovaujamų teisių naudojimą. Ši pareiga neturėtų būti taikoma fiziniams asmenims, kurie vykdo veiklą ne prekybos, verslo, amato ar profesinės veiklos tikslais ir kurie dėl to neįeina į šioje direktyvoje nustatytą naudotojo apibrėžtį. Be to, kolektyvinio administravimo organizacijų reikalavimai pateikti informaciją turėtų apsiriboti tuo, kas pagrįsta, būtina ir naudotojo turima, kad tokios organizacijos galėtų atlikti savo funkcijas, atsižvelgiant į mažų ir vidutinių įmonių padėties ypatumus. Ta pareiga galėtų būti įtraukta į kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojo susitarimą; tai neeliminuoja nacionalinės teisės aktais nustatytų teisių į informaciją. Taikytinas terminas, per kurį naudotojas turi pateikti informaciją, turėtų būti toks, kad kolektyvinio administravimo organizacijos galėtų laikytis nustatyto termino, per kurį jos turi paskirstyti teisių turėtojams mokėtinas sumas. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių galimybei reikalauti iš jų teritorijoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų išrašyti bendras sąskaitas;

(34)

siekiant padidinti teisių turėtojų, naudotojų ir kitų kolektyvinio administravimo organizacijų pasitikėjimą kolektyvinio administravimo organizacijų teikiamomis administravimo paslaugomis, turėtų būti reikalaujama, kad visos kolektyvinio administravimo organizacijos laikytųsi konkrečių skaidrumo reikalavimų. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad visos kolektyvinio administravimo organizacijos ar jų nariai, kurie yra už teisių turėtojams mokėtinų sumų priskyrimą ar išmokėjimą atsakingi subjektai, bent kartą per metus pateiktų tam tikrą informaciją teisių turėtojams, pavyzdžiui, apie jiems paskirtas ar sumokėtas sumas ir atskaitymus. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad kolektyvinio administravimo organizacijos teiktų pakankamai informacijos, įskaitant finansinę informaciją, kitoms kolektyvinio administravimo organizacijoms, kurių teises jos administruoja pagal atstovavimo susitarimus;

(35)

siekiant užtikrinti, kad teisių turėtojai, kitos kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojai turėtų galimybę gauti informaciją apie organizacijos veiklos sritį ir jos atstovaujamas teises ar kitus objektus, kolektyvinio administravimo organizacija, gavusi tinkamai pagrįstą prašymą, turėtų teikti informaciją tais klausimais. Nustatyti, ar galima imti mokestį už tokią paslaugą ir kokio dydžio mokesčiai būtų pagrįsti, turėtų būti palikta valstybėms narėms savo nacionalinėje teisėje. Visos kolektyvinio administravimo organizacijos taip pat turėtų viešai skelbti informaciją apie savo struktūrą ir kaip jos vykdo savo veiklą, įskaitant, visų pirma, savo įstatus ir bendrąją administravimo mokesčių, atskaitymų ir tarifų politiką;

(36)

siekiant užtikrinti, kad teisių turėtojai turėtų galimybę stebėti atitinkamus kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos rezultatus ir juos lyginti, tokios organizacijos turėtų skelbti metinę skaidrumo ataskaitą, kurioje būtų pateikiama palyginama audituota finansinė informacija apie konkrečią organizacijų veiklą. Kolektyvinio administravimo organizacijos taip pat turėtų viešai skelbti specialią metinę ataskaitą, kuri yra metinės skaidrumo ataskaitos dalis, dėl socialinėms, kultūros ir švietimo paslaugoms skirtų lėšų. Šia direktyva neturėtų būti užkertamas kelias kolektyvinio administravimo organizacijai viešai paskelbti informacijos, kurią reikalaujama pateikti metinėje skaidrumo ataskaitoje, viename bendrame dokumente, pavyzdžiui, įtraukus ją į metinę finansinę ataskaitą, arba atskirose ataskaitose;

(37)

internetinių paslaugų, kurias teikiant naudojami muzikos kūriniai, pavyzdžiui, muzikos paslaugų, kuriomis naudodamiesi vartotojai gali parsisiųsti muzikos arba jos klausytis srautinio duomenų siuntimo režimu, ar kitų paslaugų, suteikiančių prieigą prie filmų ar žaidimų, kurių svarbus elementas yra muzika, teikėjai pirmiausia turi gauti teisę tokius kūrinius naudoti. Direktyvoje 2001/29/EB nustatytas reikalavimas gauti kiekvienos teisės naudoti muzikos kūrinį internete licenciją. Autorių atveju tos teisės – išimtinė atgaminimo teisė ir išimtinė teisė viešai skelbti muzikos kūrinius, apimanti teisę padaryti kūrinius viešai prieinamus. Tas teises gali administruoti patys teisių turėtojai, pavyzdžiui, autoriai ar muzikos leidėjai, arba kolektyvinio administravimo organizacijos, teikiančios teisių turėtojams kolektyvinio administravimo paslaugas. Autorių teises atgaminti ir viešai paskelbti kūrinius gali administruoti skirtingos kolektyvinio administravimo organizacijos. Be to, pasitaiko atvejų, kai keli teisių turėtojai turi to paties kūrinio teises ir gali būti suteikę leidimą kelioms skirtingoms organizacijoms teikti atitinkamų jiems priklausančių kūrinio teisių licencijas. Naudotojas, pageidaujantis teikti internetinę paslaugą, kuria vartotojams būtų siūlomas platus muzikos kūrinių pasirinkimas, turi įgyti visas teises naudoti kūrinius iš skirtingų teisių turėtojų ir kolektyvinio administravimo organizacijų;

(38)

nors internete sienos neegzistuoja, internetinių muzikos paslaugų rinka Sąjungoje vis dar yra susiskaidžiusi, o skaitmeninė rinka dar nėra visiškai sukurta. Sudėtingas ir painus kolektyvinis teisių administravimas Europoje ir su juo susijusios problemos neretai dar labiau gilina Europos internetinių muzikos paslaugų skaitmeninės rinkos susiskaidymą. Ši padėtis akivaizdžiai nesuderinama su sparčiai augančia vartotojų prieigos prie skaitmeninio turinio ir susijusių naujoviškų paslaugų paklausa, taip pat už valstybių sienų;

(39)

Rekomendacijoje 2005/737/EB skatinta nauja reguliavimo aplinka, geriau pritaikyta autorių teisių ir gretutinių teisių, reikalingų teisėtoms internetinėms muzikos paslaugoms teikti, administravimui Sąjungos lygmeniu. Joje pripažinta, kad muzikos kūrinių naudojimo internete amžiuje komerciniams naudotojams reikalinga tokia licencijų teikimo politika, kuri atitiktų beribį interneto aplinkos pobūdį ir būtų taikoma daugelyje teritorijų. Vis dėlto rekomendacijos nepakako plataus masto daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimui skatinti ar konkretiems daugiateritorių licencijų teikimo poreikiams patenkinti;

(40)

internetiniame muzikos sektoriuje, kur vis dar įprastas kolektyvinis autorių teisių administravimas teritoriniu pagrindu, ypač svarbu sudaryti vis didėjančiu tarpvalstybiniu mastu palankias sąlygas veiksmingiausiai kolektyvinio administravimo organizacijų licencijų teikimo praktikai. Todėl tikslinga numatyti taisykles, kuriomis būtų nustatytos kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomo kolektyvinio daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius, įskaitant jų tekstus, internete teikimo pagrindinės sąlygos. Tokios pačios taisyklės turėtų būti taikomos visų muzikos kūrinių, įskaitant audiovizualiniuose kūriniuose panaudotus muzikos kūrinius, tokių licencijų teikimui. Visgi tai neturėtų būti taikoma internetinėms paslaugoms, suteikiančioms prieigą prie muzikos kūrinių tik natų forma. Šios direktyvos nuostatomis turėtų būti užtikrinama minimali kolektyvinio administravimo organizacijų teikiamų tarpvalstybinių paslaugų kokybė, visų pirma atstovaujamo repertuaro skaidrumas ir su teisių naudojimu susijusių finansinių srautų tikslumas. Be to, jose turėtų būti nustatyta sistema, kuri palengvintų savanorišką muzikos repertuaro ir teisių jungimą ir taip sumažintų licencijų, kurių naudotojui reikia daugiateritorei įvairių repertuarų paslaugai teikti, skaičių. Tomis nuostatomis kolektyvinio administravimo organizacijai turėtų būti suteikta galimybė prašyti kitos organizacijos atstovauti jos repertuarui daugelyje teritorijų tokiais atvejais, kai ji pati reikalavimų atitikti negali ar nepageidauja. Jei paprašytoji organizacija jungia repertuarus arba siūlo teikti ar teikia daugiateritores licencijas, ji turėtų būti įpareigota priimti prašančiosios organizacijos įgaliojimą. Plėtojant teisėtas internetines muzikos paslaugas visoje Sąjungoje taip pat būtų prisidedama prie kovos su autorių teisių pažeidimais internete;

(41)

siekiant veiksmingai ir skaidriai teikti licencijas ir paskui tvarkyti paslaugų teikėjų naudojimo pranešimus, išrašyti jiems sąskaitas ir paskirstyti mokėtinas sumas, itin svarbu turėti prieigą prie tikslios ir išsamios informacijos apie muzikos kūrinius, teisių turėtojus ir teises, kurioms atitinkamoje teritorijoje atstovauja tam leidimą turinti kiekviena kolektyvinio administravimo organizacija. Todėl daugiateritores licencijas naudoti muzikos kūrinius teikiančios kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų būti pajėgios sparčiai ir tiksliai tvarkyti tokius išsamius duomenis. Tam reikia naudoti teisių, kurioms naudoti teikiamos daugiateritorės licencijos, nuosavybės duomenų bazes, kuriose kaupiami duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti kūrinius, teises ir teisių turėtojus, kuriems kolektyvinio administravimo organizacija turi leidimą atstovauti, bei teritoriją, kuriai taikomas tas leidimas. Turėtų būti nedelsiant atsižvelgiama į visus tos informacijos pasikeitimus ir duomenų bazės turėtų būti nuolat atnaujinamos. Naudojantis tomis duomenų bazėmis turėtų būti lengviau susieti informaciją apie kūrinius su informacija apie fonogramas ar kitus įrašus, į kuriuos kūrinys buvo įtrauktas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad būsimi naudotojai ir teisių turėtojai bei kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų prieigą prie informacijos, kuri jiems reikalinga tų organizacijų atstovaujamam repertuarui identifikuoti. Kolektyvinės teisių administravimo organizacijos turėtų galėti imtis priemonių, kad užtikrintų duomenų tikslumą ir vientisumą, kontroliuotų jų pakartotinį naudojimą arba apsaugotų konfidencialią komercinę informaciją;

(42)

siekiant užtikrinti, kad kolektyvinio administravimo organizacijų tvarkomi duomenys apie muzikos repertuarą būtų kuo tikslesni, turėtų būti reikalaujama, kad daugiateritores licencijas naudoti muzikos kūrinius teikiančios organizacijos nuolat ir prireikus nedelsdamos atnaujintų savo duomenų bazes. Organizacijos turėtų nustatyti lengvai prieinamą tvarką, kurios laikydamiesi internetinių paslaugų teikėjai, teisių turėtojai ir kitos kolektyvinio administravimo organizacijos, galėtų joms pranešti apie visus kolektyvinio administravimo organizacijų duomenų bazėse galinčius pasitaikyti netikslumus, susijusius su šiems teisių turėtojams ar organizacijoms priklausančiais ar jų kontroliuojamais kūriniais, įskaitant teises ar jų dalis ir teritoriją, kurioje atitinkamai kolektyvinio administravimo organizacijai suteikti įgaliojimai veikti, nesukeldami pavojaus kolektyvinio administravimo organizacijos saugomų duomenų tikrumui ir vientisumui. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (6), pagal kurią kiekvienam duomenų subjektui suteikiama teisė reikalauti, kad neišsamūs ir netikslūs duomenys būtų ištaisyti, ištrinti arba užblokuoti, šia direktyva taip pat turėtų būti užtikrinama, kad netiksli informacija apie teisių turėtojus ar kitas kolektyvinio administravimo organizacijas daugiateritorių licencijų teikimo atveju būtų be pagrįstos priežasties nedelsiant ištaisyta. Jos taip pat turėtų sugebėti elektroniniu būdu tvarkyti kūrinių registraciją ir leidimus administruoti teises. Atsižvelgiant į informacijos automatizavimo, kuris yra būtinas siekiant duomenis tvarkyti sparčiai ir veiksmingai, svarbą, kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų numatyti galimybę teisių turėtojams naudotis elektroninėmis priemonėmis, struktūriškai pranešant tą informaciją. Kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų užtikrinti, kad tokios elektroninės priemonės kuo labiau atitiktų atitinkamus neprivalomus sektoriaus standartus ar praktiką, parengtus tarptautiniu arba Sąjungos lygmeniu;

(43)

muzikos naudojimui, pardavimo ataskaitoms ir sąskaitų išrašymui taikomi sektoriaus standartai padeda kolektyvinio administravimo organizacijoms ir naudotojams veiksmingiau keistis duomenimis. Stebint licencijų naudojimą turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į pagarbą privačiam bei šeimos gyvenimui ir teisę į asmens duomenų apsaugą. Siekiant užtikrinti, kad padidėjus veiksmingumui būtų sparčiau tvarkomi finansiniai duomenys ir galiausiai anksčiau sumokama teisių turėtojams, kolektyvinio administravimo organizacijų turėtų būti reikalaujama nedelsiant išrašyti sąskaitas paslaugų teikėjams ir paskirstyti teisių turėtojams mokėtinas sumas. Tam, kad šis reikalavimas būtų veiksmingas, būtina, kad naudotojai laiku pateiktų kolektyvinio administravimo organizacijoms tikslius pranešimus apie kūrinių naudojimą. Kolektyvinio administravimo organizacijos neturėtų būti įpareigojamos priimti privačiu formatu pateiktų naudotojų pranešimų, jei tam yra parengti plačiai naudojami sektoriaus standartai. Kolektyvinio administravimo organizacijoms neturėtų būti užkertamas kelias užsakyti paslaugų, susijusių su daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimu. Administracinių padalinių pajėgumų pasidalijimas ar sujungimas turėtų padėti kolektyvinio administravimo organizacijoms teikti geresnes administravimo paslaugas ir racionaliau investuoti į duomenų valdymo priemones;

(44)

įvairių muzikos repertuarų jungimas teikiant daugiateritores licencijas palengvina licencijų teikimo procesą, o tai, kad teikiant daugiateritores licencijas visi repertuarai taps prieinami rinkai, skatins kultūrų įvairovę ir padės sumažinti sandorių, kuriuos turi sudaryti internetinės paslaugos teikėjas, kad galėtų siūlyti paslaugas, skaičių. Toks repertuarų jungimas turėtų palengvinti naujų internetinių paslaugų plėtrą, dėl jo taip pat turėtų sumažėti sandorių išlaidos, kurias padengia vartotojai. Todėl kolektyvinio administravimo organizacijos, nepageidaujančios ar negalinčios tiesiogiai teikti savo muzikos repertuaro daugiateritorių licencijų, turėtų būti skatinamos savanoriškai įgalioti kitas kolektyvinio administravimo organizacijas nediskriminacinėmis sąlygomis administruoti jų repertuarą. Išimties sąlygos susitarimuose dėl daugiateritorių licencijų apribotų norinčių gauti daugiateritores licencijas naudotojų ir kolektyvinio administravimo organizacijų, norinčių, kad jų repertuaras būtų administruojamas daugelyje teritorijų, pasirinkimo galimybes. Todėl visi kolektyvinio administravimo organizacijų atstovavimo susitarimai, kuriuose numatomas daugiateritorių licencijų teikimas, turėtų būti sudaryti be išimtinių sąlygų;

(45)

kolektyvinio administravimo organizacijų nariams itin svarbu, kad sąlygos, kuriomis kolektyvinio administravimo organizacijos administruoja teises naudoti kūrinius internete būtų skaidrios. Todėl kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų pateikti savo nariams pakankamai informacijos apie pagrindines bet kurio susitarimo, kuriuo kitos kolektyvinio administravimo organizacijos įgaliojamos atstovauti tų narių teises, kai teikiamos daugiateritorės licencijos naudoti muzikos kūrinius internete, sąlygas;

(46)

taip pat svarbu, kad visoms kolektyvinio administravimo organizacijoms, teikiančioms ir siūlančioms teikti daugiateritores licencijas, būtų keliamas reikalavimas sutikti atstovauti visų kolektyvinių teisių administravimo organizacijų, nusprendusių tokios veiklos tiesiogiai nevykdyti, repertuarui. Siekiant užtikrinti, kad šis reikalavimas būtų proporcingas ir neviršytų to, kas būtina, paprašytoji kolektyvinio administravimo organizacija turėtų būti įpareigota sutikti atstovauti tik tuo atveju, jeigu prašymas apsiriboja teise naudoti kūrinį internete ar tokių kategorijų teisėmis, kurioms ji pati atstovauja. Be to, šis reikalavimas turėtų būti taikomas tik repertuarus jungiančioms kolektyvinio administravimo organizacijoms, o ne organizacijoms, kurios teikia daugiateritores licencijas tik savo repertuarui. Jis taip pat neturėtų būti taikomas kolektyvinio administravimo organizacijoms, kurios tik sujungia tų pačių kūrinių teises, kad galėtų teikti bendras licencijas dėl teisės kartu atgaminti ir dėl teisės viešai skelbti tokius kūrinius. Siekiant ginti įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos teisių turėtojų interesus ir užtikrinti, kad mažesni ir ne tokie žinomi repertuarai valstybėse narėse galėtų pasiekti vidaus rinką vienodomis sąlygomis, svarbu, kad įgaliojančiosios kolektyvinio administravimo organizacijos repertuaras būtų administruojamas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir įgaliotosios kolektyvinio administravimo organizacijos repertuaras ir kad jis būtų įtrauktas į pasiūlymus, kuriuos įgaliotoji kolektyvinio administravimo organizacija teikia internetinių paslaugų teikėjams. Įgaliotosios kolektyvinio administravimo organizacijos taikomas administravimo mokestis turėtų sudaryti sąlygas šiai organizacijai susigrąžinti patirtas reikiamas ir pagrįstas investicijas. Dėl susitarimų, pagal kuriuos viena kolektyvinio administravimo organizacija įgalioja kitą organizaciją ar organizacijas teikti daugiateritores licencijas naudoti kūrinius iš savo repertuaro internete, įgaliojančiajai kolektyvinio administravimo organizacijai neturėtų būti trukdoma tos valstybės narės, kurioje ta organizacija yra įsisteigusi, teritorijoje toliau teikti savo ar kito repertuaro, kuriam jai gali būti suteiktas leidimas atstovauti toje teritorijoje, licencijas;

(47)

jei teisių turėtojai negalėtų naudotis tokiomis teisėmis, susijusiomis su daugiateritorių licencijų teikimu, tokiais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija, kuriai jie suteikė savo teises, neteikia arba nesiūlo teikti daugiateritorių licencijų ir atsisako įgalioti tai daryti kitą kolektyvinio administravimo organizaciją, kiltų didelė grėsmė kolektyvinio administravimo organizacijų vykdomo daugiateritorių licencijų teikimo taisyklių veiksmingumui ir tikslams. Todėl tokiomis aplinkybėmis svarbu suteikti teisių turėtojams galimybę naudotis teise patiems arba per kitą šalį ar šalis teikti internetinių paslaugų teikėjams būtinas daugiateritores licencijas, t. y. atšaukti tuos pradinei jų kolektyvinio administravimo organizacijai suteiktus įgaliojimus administruoti jų teises, kuriuos jie turi atšaukti, kad galėtų teikti daugiateritores licencijas naudoti kūrinius internete, ir palikti tas pačias teises pradinei organizacijai, kad ji galėtų teikti nedaugiateritores licencijas;

(48)

transliuojančiosios organizacijos, transliuodamos savo televizijos ir radijo programas, kuriose naudojami muzikos kūriniai, paprastai naudojasi iš vietos kolektyvinio administravimo organizacijos gauta licencija. Ta licencija dažnai suteikiama tik transliavimo veiklai. Norint tokias televizijos ar radijo programas taip pat transliuoti internete, būtų reikalinga licencija naudoti muzikos kūrinius internete. Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos teikti licencijas naudoti muzikos kūrinius internete, tiesiogiai ar vėliau transliuojant televizijos ir radijo programas internete, būtina nustatyti nukrypti nuo taisyklių, kurios kitais atvejais būtų taikomos teikiant daugiateritores licencijas naudoti muzikos kūrinius internete, leidžiančią nuostatą. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritis turėtų apimti tik tai, kas reikalinga suteikiant prieigą prie televizijos ir radijo programų internete ir prie medžiagos, kuri aiškiai susijusi su pirmine transliacija ar nuo jos priklauso ir buvo sukurta siekiant atitinkamą televizijos ar radijo programą papildyti, apžvelgti ar peržiūrėti. Ta nukrypti leidžiančia nuostata neturėtų būti iškreipiama konkurencija su kitomis paslaugomis, kuriomis vartotojams suteikiama prieiga prie atskirų muzikos ir audiovizualinių kūrinių internete, ar skatinama taikyti konkurenciją ribojančią praktiką, pavyzdžiui, pasidalyti rinką ar klientus, nes tai pažeistų SESV 101 ar 102 straipsnius;

(49)

būtina užtikrinti veiksmingą pagal šią direktyvą priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų vykdymą. Kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų suteikti savo nariams galimybę naudotis specialia skundų nagrinėjimo tvarka. Kitiems kolektyvinio administravimo organizacijos tiesiogiai atstovaujamiems teisių turėtojams ir kitoms kolektyvinio administravimo organizacijoms, kurių vardu jos administruoja teises pagal atstovavimo susitarimą, taip pat turėtų būti suteikta galimybė naudotis ta tvarka. Be to, valstybės narės turėtų galėti numatyti, kad kolektyvinio administravimo organizacijų, jų narių, teisių turėtojų ar naudotojų ginčus dėl šios direktyvos taikymo būtų galima spręsti sparčia, nepriklausoma ir nešališka alternatyvia ginčų sprendimo tvarka. Visų pirma, jeigu kolektyvinio administravimo organizacijų ir kitų šalių ginčai nebus greitai ir veiksmingai sprendžiami, gali sumažėti daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo taisyklių veiksmingumas. Todėl tikslinga, nedarant poveikio teisei kreiptis į teismą, suteikti galimybę nustatyti lengvai prieinamą, veiksmingą ir nešališką neteisminę tvarką, tokią kaip tarpininkavimas ar arbitražas, skirtą daugiateritores licencijas teikiančių kolektyvinio administravimo organizacijų ir internetinių muzikos paslaugų teikėjų, teisių turėtojų ar kitų kolektyvinio administravimo organizacijų nesutarimams spręsti. Ši direktyva konkrečiai nenurodo, kaip turėtų būti organizuojamas toks alternatyvus ginčų sprendimas, ir nenustato, koks organas turėtų tai atlikti, su sąlyga, kad būtų užtikrinamas to organo nepriklausomumas, nešališkumas ir veiksmingumas. Be to, taip pat tikslinga reikalauti, kad valstybės narės taikytų nepriklausomas, nešališkas ir veiksmingas ginčų sprendimo procedūras, kurias vykdytų organai, turintys intelektinės nuosavybės teisės srities kompetenciją, arba teismai ir kurios tiktų spręsti kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų komerciniams ginčams dėl esamų ar siūlomų licencijų teikimo sąlygų ar sutarties pažeidimo;

(50)

valstybės narės taip pat turėtų nustatyti atitinkamas procedūras, kuriomis naudojantis būtų galima stebėti, kaip kolektyvinio administravimo organizacijos laikosi šios direktyvos. Nors ir nėra tikslinga šia direktyva apriboti valstybių narių vykdomo kompetentingų institucijų pasirinkimo ir galimybių pasirinkti kolektyvinio administravimo organizacijų kontrolės ex ante arba ex post būdą, reikėtų užtikrinti, kad tokios institucijos būtų pajėgios laiku ir veiksmingai spręsti visus klausimus, kurie gali kilti dėl šios direktyvos taikymo. Valstybės narės neturėtų būti įpareigojamos steigti naujų kompetentingų institucijų. Be to, taip pat turėtų būti įmanoma kolektyvinio administravimo organizacijos nariams, teisių turėtojams, naudotojams, kolektyvinio administravimo organizacijoms ir kitoms suinteresuotoms šalims pranešti kompetentingai institucijai apie veiklą ar aplinkybes, kurios, jų nuomone, yra kolektyvinio administracijos organizacijos ar atitinkamais atvejais naudotojų daromas teisės pažeidimas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus taikyti sankcijas ar priemones, kai nesilaikoma šią direktyvą įgyvendinančių nacionalinės teisės aktų nuostatų. Ši direktyva nenurodo konkrečių sankcijų ar priemonių rūšių, jeigu jos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios. Tokios sankcijos ar priemonės gali būti nurodymai atleisti aplaidžius direktorius, patikrinimai kolektyvinio administravimo organizacijos patalpose arba, kai organizacijai išduotas veiklos leidimas, tokio leidimo panaikinimas. Ši direktyva turėtų išlikti neutrali išankstinio leidimų suteikimo ir priežiūros sistemų valstybėse narėse atžvilgiu, įskaitant kolektyvinio administravimo organizacijos reprezentatyvumo reikalavimą, jei tos sistemos atitinka Sąjungos teisę ir nesudaro kliūčių visapusiškai taikyti šios direktyvos;

(51)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi daugiateritorių licencijų teikimo reikalavimų, turėtų būti nustatytos konkrečios jų įgyvendinimo stebėjimo nuostatos. Valstybių narių kompetentingos institucijos ir Komisija, siekdamos to tikslo, turėtų bendradarbiauti. Valstybės narės turėtų teikti viena kitai abipusę pagalbą, keisdamosi savo kompetentingų institucijų informacija, kad palengvintų kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos stebėjimą;

(52)

svarbu, kad kolektyvinio administravimo organizacijos gerbtų visų teisių turėtojų, narių, naudotojų ir kitų asmenų, kurių asmens duomenis jos tvarko, teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Direktyva 95/46/EB reglamentuoja asmens duomenų tvarkymą, atliekamą valstybėse narėse įgyvendinant tą direktyvą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms. Pagal Direktyvą 95/46/EB teisių turėtojams turėtų būti suteikiama atitinkama informacija apie jų duomenų tvarkymą, tų duomenų gavėjus, tokių duomenų laikymo bet kurioje duomenų bazėje laikotarpį ir būdą, kuriuo teisių turėtojai gali pasinaudoti savo teisėmis susipažinti su savo asmens duomenimis, juos ištaisyti ar ištrinti. Visų pirma, remiantis ta direktyva, asmens duomenimis reikėtų laikyti asmens tapatybei netiesiogiai nustatyti naudojamus unikalius identifikatorius;

(53)

nuostatomis dėl vykdymo užtikrinimo priemonių neturėtų būti daromas poveikis nepriklausomų nacionalinių valdžios institucijų, kurias valstybės narės pagal Direktyvą 95/46/EB įpareigojo stebėti, kaip laikomasi nacionalinių nuostatų įgyvendinant tą direktyvą, kompetencijai;

(54)

šia direktyva nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir principai, įtvirtinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Šios direktyvos nuostatos, susijusios su ginčų sprendimu, šalims netrukdo pasinaudoti Chartijoje įtvirtinta teise kreiptis į teismą;

(55)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. padidinti kolektyvinio administravimo organizacijų narių galimybes kontroliuoti organizacijų veiklą, užtikrinti pakankamą kolektyvinio administravimo organizacijų skaidrumą ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti autorių teisių daugiateritores licencijas naudoti muzikos kūrinius internete, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(56)

šios direktyvos nuostatos nedaro poveikio konkurencijos ar kitų atitinkamų sričių teisės, įskaitant konfidencialumą, verslo paslaptis, privatumą, prieigą prie dokumentų, sutarčių teisę, tarptautinę privatinę teisę, susijusios su įstatymų kolizija ir teismų jurisdikcija, darbuotojų ir darbdavių laisvės burtis į asociacijas ir jų teisės organizuotis taisyklių taikymui;

(57)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (7) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(58)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (8) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2012 m. spalio 9 d.,

i)

organizaciją nuosavybės teise valdo arba kontroliuoja jos nariai;

ii)

ji yra organizuota kaip ne pelno organizacija;

i)

nėra teisių turėtojų valdoma nuosavybės teise ar kontroliuojama nei tiesiogiai ar netiesiogiai, nei visiškai ar iš dalies ir

ii)

yra organizuota kaip ne pelno organizacija;

i)

bet kuris administracinės valdybos narys, jeigu pagal nacionalinę teisę arba kolektyvinio administravimo organizacijos įstatus nustatyta monistinė sistema;

ii)

bet kuris administracinės valdybos arba stebėtojų tarybos narys, jeigu pagal nacionalinę teisę arba kolektyvinio administravimo organizacijos įstatus nustatyta dualistinė sistema;

a)

bendrosios teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo politikos;

b)

bendrosios nepaskirstytų sumų panaudojimo politikos;

c)

bendrosios investicijų politikos, taikomos pajamoms už teisių naudojimą ir bet kokioms pajamoms, gautoms iš investuotų pajamų už teisių naudojimą;

d)

bendrosios atskaitymų iš pajamų už teisių naudojimą ir bet kokių pajamų, gautų iš investuotų pajamų už teisių naudojimą, politikos;

e)

nepaskirstytų sumų panaudojimo;

f)

rizikos valdymo politikos;

g)

nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar įkeitimo patvirtinimo;

h)

susijungimų ir susiliejimų, patronuojamųjų įmonių steigimo, kitų subjektų įsigijimo, kitų subjektų akcijų arba teisių įsigijimo patvirtinimo;

i)

pasiūlymų dėl paskolų ėmimo, paskolų teikimo ir jų laidavimo patvirtinimo.

a)

narystės trukme;

b)

nario gautomis ar jam priklausančiomis sumomis,

a)

užtikrinamas tinkamas ir veiksmingas narių dalyvavimas kolektyvinio administravimo organizacijos sprendimų priėmimo procese ir

b)

atstovų susirinkime įvairių kategorijų nariams atstovaujama teisingai ir proporcingai.

a)

vykdyti visuotinio narių susirinkimo suteiktus įgaliojimus, įskaitant įgaliojimus pagal 8 straipsnio 4 ir 6 dalis;

b)

stebėti, kaip 10 straipsnyje nurodyti asmenys veikia ir vykdo pareigas, įskaitant visuotinio narių susirinkimo sprendimų, visų pirma 8 straipsnio 5 dalies a–d punktuose nurodytos bendrosios politikos, įgyvendinimą.

a)

visus su kolektyvinio administravimo organizacija susijusius interesus;

b)

visus praėjusiais finansiniais metais iš kolektyvinio administravimo organizacijos gautus atlyginimus, įskaitant pensijas, išmokas natūra ir kitų rūšių išmokas;

c)

visas praėjusiais finansiniais metais iš kolektyvinio administravimo organizacijos gautas sumas, išmokėtas jam kaip teisių turėtojui;

d)

informaciją apie visus faktinius arba galimus asmeninių interesų ir kolektyvinio administravimo organizacijos interesų arba įsipareigojimų kolektyvinio administravimo organizacijai ir įsipareigojimų kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui konfliktus.

a)

pajamas už teisių naudojimą ir visas pajamas, gautas iš pajamų už teisių naudojimą investavimo, ir

b)

visą kitą turtą, kurį ji gali turėti, ir pajamas, gautas iš tokio turto, administravimo mokesčių arba kitos veiklos.

a)

kilus interesų konfliktui, kolektyvinio administravimo organizacija užtikrina, kad būtų investuojama paisant vien tų teisių turėtojų interesų;

b)

turtas investuojamas taip, kad būtų užtikrintas viso portfelio saugumas, kokybė, likvidumas ir pelningumas;

c)

turtas yra deramai diversifikuojamas, kad būtų išvengta per didelio kliovimosi kuriuo nors konkrečiu turtu ir viso portfelio rizikos akumuliacijos.

a)

atstovaujamiems teisių turėtojams ar teisių turėtojams atstovaujantiems subjektams, kai tokie subjektai yra kolektyvinio administravimo organizacijos nariai, ir

b)

visoms kolektyvinio administravimo organizacijoms, su kuriomis ji yra sudariusi atstovavimo susitarimus.

a)

kūrinio ar kito objekto pavadinimą;

b)

teisių turėtojo vardą, pavardę,

c)

atitinkamo leidėjo ar prodiuserio pavadinimą ar vardą, pavardę ir

d)

visą kitą turimą atitinkamą informaciją, kuri galėtų padėti nustatyti teisių turėtoją.

a)

visus kontaktinius duomenis, kuriuos teisės turėtojas yra įgaliojęs kolektyvinio administravimo organizaciją naudoti, kai reikia nustatyti teisių turėtojo tapatybę ir gyvenamąją vietą;

b)

teisių turėtojui priskirtas pajamas už teisių naudojimą;

c)

teisių turėtojui kolektyvinio administravimo organizacijos sumokėtas sumas pagal administruojamų teisių kategorijas ir naudojimo pobūdį;

d)

laikotarpį, kuriuo naudotasi teisėmis, už kurias teisių turėtojui priskirtos ir sumokėtos sumos, nebent dėl objektyvių priežasčių, susijusių su naudotojų pranešimais, kolektyvinio administravimo organizacija negali pateikti šios informacijos;

e)

atskaičiuotus administravimo mokesčius;

f)

kitus (ne administravimo mokesčių) atskaitymus, įskaitant tuos, kuriuos pagal nacionalinę teisę gali būti privaloma atskaityti už teiktas socialines, kultūros arba švietimo paslaugas;

g)

visas dar neišmokėtas teisių turėtojui priskirtas pajamas už teisių naudojimą per bet kurį laikotarpį.

a)

priskirtas pajamas už teisių naudojimą, kolektyvinio administravimo organizacijos sumokėtas sumas pagal administruojamų teisių kategorijas ir teisių, kurias ji administruoja pagal atstovavimo susitarimą, naudojimo pobūdį ir visas priskirtas nesumokėtas pajamas už teisių naudojimą už bet kurį laikotarpį;

b)

administravimo mokesčių atskaitymus;

c)

kitus (ne administravimo mokesčių) atskaitymus, kaip nurodyta 15 straipsnyje;

d)

informaciją apie bet kurias suteiktas ar nesuteiktas licencijas, susijusias su kūriniais ir kitais objektais, kuriems taikomas atstovavimo susitarimas;

e)

visuotinio narių susirinkimo nutarimus, kai tie nutarimai susiję su teisių administravimu pagal atstovavimo susitarimus.

a)

informaciją apie atstovaujamus kūrinius arba kitus objektus, tiesiogiai arba pagal atstovavimo susitarimus administruojamas teises ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja;

b)

arba, jei dėl kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos srities tokių kūrinių ar kitų objektų negalima nustatyti – informaciją apie administruojamų kūrinių ar kitų objektų rūšis, atstovaujamas teises ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja.

a)

savo įstatus;

b)

savo narystės sąlygas ir leidimo administruoti teises panaikinimo sąlygas, jei jos neįtrauktos į įstatus;

c)

standartines licencijų teikimo sutartis ir standartinius taikomus tarifus, įskaitant nuolaidas;

d)

10 straipsnyje nurodytų asmenų sąrašą;

e)

teisių turėtojams mokėtinų sumų paskirstymo bendrąją politiką;

f)

administravimo mokesčių bendrąją politiką;

g)

kitų atskaitymų, nei administravimo mokesčiai, iš pajamų už teisių naudojimą ir bet kurių pajamų, atsirandančių investuojant pajamas, gautas už teisių naudojimą, įskaitant atskaitymus už socialines, kultūros ir švietimo paslaugas, bendrąją politiką;

h)

sudarytų atstovavimo susitarimų sąrašą ir kolektyvinio administravimo organizacijų, su kuriomis sudaryti tie atstovavimo susitarimai, pavadinimus;

i)

nepaskirstomų sumų panaudojimo bendrąją politiką;

j)

skundų nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarką pagal 33, 34 ir 35 straipsnius.

a)

yra kompetentinga tiksliai nustatyti muzikos kūrinius, kurių teisėms atstovauti kolektyvinio administravimo organizacija yra įgaliota, arba jų dalis;

b)

yra kompetentinga tiksliai nustatyti kiekvieno muzikos kūrinio, kuriam kolektyvinio administravimo organizacija yra įgaliota atstovauti, arba jo dalies teises arba jų dalis ir tų teisių turėtojus kiekvienoje atitinkamoje teritorijoje;

c)

teisių turėtojams ir muzikos kūriniams nustatyti naudoja unikalius identifikatorius, kuo labiau atsižvelgdama į neprivalomus sektoriaus standartus ir praktiką, parengtus tarptautiniu arba Sąjungos lygmeniu;

d)

naudoja adekvačias priemones, kad galėtų laiku ir veiksmingai nustatyti ir pašalinti nenuoseklius duomenis, kuriuos turi kitos kolektyvinio administravimo organizacijos, teikiančios daugiateritores licencijas naudoti muzikos kūrinius internete.

a)

atstovaujamus muzikos kūrinius;

b)

atstovaujamas visas teises ar jų dalį ir

c)

apimamas teritorijas.

a)

laikotarpį, kuriuo naudotas kūrinys, už kurį teisių turėtojui mokėtinos sumos, ir teritorijas, kuriose tas kūrinys naudotas;

b)

kolektyvinio administravimo organizacijos surinktas sumas už kiekvieną teisę naudoti muzikos kūrinius internete, kuriai visiškai ar iš dalies atstovauti organizaciją įgaliojo teisių turėtojas, atskaitymus iš šių sumų ir sumas, kurias organizacija paskirstė;

c)

kolektyvinio administravimo organizacijos iš kiekvieno internetinio paslaugų teikėjo surinktas teisių turėtojams mokėtinas sumas, atskaitymus iš šių sumų ir sumas, kurias organizacija paskirstė.

a)

ginčų su faktiniais arba potencialiais internetinių paslaugų teikėjais dėl 16, 25, 26 ir 27 straipsnių taikymo;

b)

ginčų su vienu ar keliais teisių turėtojais dėl 25, 26, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių taikymo;

c)

ginčų su kita kolektyvinio administravimo organizacija dėl 25, 26, 27, 28, 29 ir 30 straipsnių taikymo.

a)

kolektyvinio administravimo organizacijų, kurios atitinka III antraštinės dalies reikalavimus, skaičių;

b)

tai, kaip taikomi 29 ir 30 straipsniai, įskaitant kolektyvinio administravimo organizacijų pagal tuos straipsnius sudarytų atstovavimo susitarimų skaičių;

c)

valstybių narių repertuaro, kuriam siūlomos daugiateritorės licencijos, procentinę dalį.

a)

išnagrinėti, kokį poveikį šios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę turi kolektyvinio administravimo organizacijų ir nepriklausomų administravimo subjektų veiklai vidaus rinkoje, ir iškelti visas problemas;

b)

rengti konsultacijas visais dėl šios direktyvos taikymo iškylančiais klausimais;

c)

palengvinti keitimąsi informacija apie atitinkamus teisės aktų ir teismo praktikos pokyčius, taip pat atitinkamus ekonominius, socialinius, kultūros ir technologijų pokyčius, visų pirma kūrinių ir kitų objektų skaitmeninėje rinkoje.