29.10.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/63

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1024/2013

2013 m. spalio 15 d.

kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

per pastaruosius dešimtmečius Sąjunga padarė didelę pažangą kurdama banko paslaugų vidaus rinką. Todėl daugelyje valstybių narių bankų grupės, kurių buveinės įsteigtos kitose valstybėse narėse, užima didelę rinkos dalį, o kredito įstaigos geografiškai diversifikavo savo veiklą tiek euro zonoje, tiek už jos ribų;

(2)

dabartinė finansų ir ekonomikos krizė atskleidė, kad bendros valiutos ir vidaus rinkos vientisumui galėjo kilti pavojus dėl finansų sektoriaus susiskaldymo. Todėl labai svarbu didinti bankų priežiūros integraciją, siekiant sustiprinti Sąjungą, atkurti finansinį stabilumą ir padėti pagrindus ekonomikai atsigauti;

(3)	siekiant skatinti ekonomikos augimą Sąjungoje ir deramą realiosios ekonomikos finansavimą, labai svarbu palaikyti ir stiprinti banko paslaugų vidaus rinką. Tačiau tą padaryti tampa vis sunkiau. Yra požymių, kad bankų rinkų integracija Sąjungoje sustojo;

(4)	priėmus sustiprintą Sąjungos reglamentavimo sistemą, priežiūros institucijos taip pat kartu privalo paspartinti su priežiūra susijusį tikrinimą, kad būtų atsižvelgta į pastarųjų metų finansų krizės patirtį ir būtų galima prižiūrėti labai sudėtingas ir tarpusavyje susijusias rinkas ir įstaigas;

(5)

už atskirų kredito įstaigų Sąjungoje priežiūrą daugiausia atsakingos nacionalinės institucijos. Itin svarbus priežiūros institucijų veiksmų derinimas, tačiau krizė parodė, kad vien tik veiksmų derinimo neužtenka, ypač turint mintyje bendrą valiutą. Siekiant išlaikyti finansinį stabilumą Sąjungoje ir didinti teigiamą rinkos integracijos poveikį ekonomikos augimui ir gerovei, reikėtų sustiprinti priežiūros funkcijų atsakomybės integraciją. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti sklandžią ir patikimą visos bankų grupės ir jos bendros būklės priežiūrą ir tokiu būdu būtų sumažintas skirtingų aiškinimų ir prieštaringų sprendimų atskirų subjektų lygmeniu pavojus;

(6)

kredito įstaigų stabilumas daugeliu atvejų vis dar glaudžiai susijęs su ta valstybe nare, kurioje jos įsteigtos. Dėl abejonių, susijusių su valstybės skolos tvarumu, ekonomikos augimo perspektyvomis ir kredito įstaigų gyvybingumu, susidarė neigiamos viena kitą stiprinančios rinkos tendencijos. Taip gali kilti grėsmė kai kurių kredito įstaigų gyvybingumui ir euro zonos bei visos Sąjungos finansų sistemos stabilumui, taip pat gali susidaryti didelė našta atitinkamų valstybių narių viešiesiems finansams, kurių būklė jau ir taip yra sunki;

(7)

Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI), 2011 m. įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (1), ir Europos finansų priežiūros institucijų sistema (toliau – EFPIS), sukurta vadovaujantis to reglamento 2 straipsniu, 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (2) (toliau – EDPPI), 2 straipsniu ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (3) (toliau – EVPRI), 2 straipsniu, labai pagerino Sąjungos bankų priežiūros institucijų bendradarbiavimą. EBI labai prisideda kuriant bendrą Sąjungos finansinių paslaugų taisyklių sąvadą ir jos dalyvavimas labai svarbus nuosekliai įgyvendinant svarbiausių Sąjungos kredito įstaigų rekapitalizavimą, dėl kurio 2011 m. spalio 26 d. susitarta aukščiausiojo lygio euro zonos susitikime, kaip tai numatyta Komisijos priimtose su valstybės pagalba susijusiose gairėse ir sąlygose;

(8)

pradedant nuo 2000 m. balandžio 13 d. rezoliucijos dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų sistemos įgyvendinimo: veiksmų planas (4) ir 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucijos dėl riziką ribojančių priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje (5) Europos Parlamentas keletą kartų ragino, kad Europos įstaiga būtų tiesiogiai atsakinga už tam tikrus finansų įstaigų priežiūros uždavinius;

(9)

2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose Europos Vadovų Tarybos pirmininkas raginamas parengti veiksmų planą, skirtą tikrai ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti. Tą pačią dieną aukščiausiojo lygio euro zonos susitikime nurodyta, kad sukūrus veiksmingą bendrą priežiūros mechanizmą, kuriame, vykdydamas euro zonos bankų priežiūrą, dalyvaus Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB), priimant įprastą sprendimą, pasitelkus Europos stabilumo mechanizmą (toliau – ESM) būtų galimybė tiesiogiai rekapitalizuoti bankus, atsižvelgiant į atitinkamas sąlygas, įskaitant valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi;

(10)

2012 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime prieita prie išvados, kad procesas siekiant stipresnės ekonominės ir pinigų sąjungos turėtų būti grindžiamas Sąjungos institucine ir teisine sistema, būti atviras ir skaidrus valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, taip pat turėtų būti paisoma vidaus rinkos vientisumo principo. Integruotai finansinei sistemai bus taikomas bendras priežiūros mechanizmas, kuris bus kiek įmanoma atviras visoms dalyvauti pageidaujančioms valstybėms narėms;

(11)

todėl Sąjungoje reikėtų sudaryti bankų sąjungą, paremtą visapusišku ir išsamiu bendru finansinių paslaugų taisyklių sąvadu visai vidaus rinkai ir sudarytą iš bendro priežiūros mechanizmo ir naujų indėlių draudimo ir pertvarkymo sistemų. Atsižvelgiant į glaudžius valstybių narių, kurių valiuta yra euro, tarpusavio ryšius ir sąveiką, bankų sąjunga turėtų apimti ne mažiau kaip visas euro zonos valstybes nares. Siekiant palaikyti ir stiprinti vidaus rinką ir kiek tai yra įmanoma institucine prasme, bankų sąjungoje taip pat turėtų galėti dalyvauti kitos valstybės narės;

(12)

žengiant pirmą žingsnį bankų sąjungos link, bendru priežiūros mechanizmu turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliu ir veiksmingu būdu, kad bendras finansinių paslaugų taisyklių sąvadas būtų tokiu pačiu būdu taikomas visų atitinkamų valstybių narių kredito įstaigoms ir kad būtų vykdoma pati kokybiškiausia tų kredito įstaigų priežiūra, kuriai netrukdytų kitos, su rizikos ribojimu nesusijusios aplinkybės. Visų pirma Bendras priežiūros mechanizmas (toliau – BPM) turėtų būti suderintas su finansinių paslaugų vidaus rinkos veikimu ir su laisvu kapitalo judėjimu. Bendras priežiūros mechanizmas yra tolesnių žingsnių bankų sąjungos link pagrindas. Taip atsižvelgiama į principą, kad sukūrus veiksmingą bendrą priežiūros mechanizmą, priimant įprastą sprendimą, pasitelkus ESM būtų galimybė tiesiogiai rekapitalizuoti bankus. Europos Vadovų Taryba savo 2012 m. gruodžio 13–14 d. išvadose atkreipė dėmesį į tai, kad „sąlygomis, kuriomis bankų priežiūra veiksmingai perduodama bendram priežiūros mechanizmui, reikės bendro pertvarkymo mechanizmo, kuris turėtų būtinus įgaliojimus užtikrinti, kad bet kuris dalyvaujančių valstybių narių bankas galėtų būti pertvarkomas tinkamomis priemonėmis“, ir kad „bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti pagrįstas paties finansinio sektoriaus įnašais ir apimti tinkamas ir veiksmingas finansinio stabilumo stiprinimo priemones“;

(13)

kaip euro zonos centrinis bankas, turintis daug patirties makroekonomikos ir finansinio stabilumo klausimais, ECB yra tinkama institucija aiškiai apibrėžtiems priežiūros uždaviniams vykdyti, daugiausia dėmesio skiriant Sąjungos finansų sistemos stabilumui apsaugoti. Iš tiesų daugelio valstybių narių centriniai bankai jau yra atsakingi už bankų priežiūrą. Todėl ECB reikėtų pavesti specialius uždavinius, susijusius su dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigų priežiūros politika;

(14)

ECB ir valstybių narių, kurios nėra dalyvaujančios valstybės narės (toliau – nedalyvaujančios valstybės narės), kompetentingos institucijos turėtų sudaryti susitarimo memorandumą, kuriame bendrais bruožais būtų apibrėžta, kaip jie bendradarbiaus tarpusavyje pagal Sąjungos teisę vykdydami priežiūros uždavinius, susijusius su šiame reglamente nurodytomis finansų įstaigomis. Susitarimo memorandume galėtų, inter alia, būti paaiškinta konsultavimosi dėl ECB sprendimų, kuriais daromas poveikis patronuojamosioms įmonėms arba filialams, įsteigtiems nedalyvaujančioje valstybėje narėje, kurių patronuojančioji įmonė yra įsteigta dalyvaujančioje valstybėje narėje, tvarka ir bendradarbiavimo skubiais atvejais tvarka, įskaitant išankstinio įspėjimo mechanizmus pagal atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytas procedūras. Memorandumas turėtų būti reguliariai peržiūrimas;

(15)

specialius priežiūros uždavinius, kurie yra labai svarbūs, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliai ir veiksmingai, reikėtų pavesti ECB, o kiti uždaviniai turėtų likti nacionalinėms institucijoms. ECB uždaviniai turėtų apimti priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti makrolygio rizikos ribojimu pagrįstą stabilumą, laikantis konkrečios tvarkos, kurioje būtų numatytas nacionalinių institucijų vaidmuo;

(16)

didelių kredito įstaigų saugumas ir patikimumas yra labai svarbus dalykas, siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą. Vis dėlto pastarojo meto patirtis rodo, kad dėl mažesnių kredito įstaigų taip pat gali kilti grėsmė finansiniam stabilumui. Todėl ECB turėtų galėti vykdyti priežiūros uždavinius, susijusius su visomis kredito įstaigomis, kurioms suteiktas dalyvaujančių valstybių narių leidimas, ir filialais, įsteigtais dalyvaujančiose valstybėse narėse;

(17)	vykdydamas jam pavestus uždavinius ir nedarydamas poveikio kredito įstaigų saugumo ir patikimumo užtikrinimo tikslui, ECB turėtų visapusiškai atsižvelgti į kredito įstaigų įvairovę, jų dydį ir verslo modelius, taip pat į sisteminę Sąjungos bankų sektoriaus įvairovės naudą;

(18)

ECB vykdomais uždaviniais visų pirma turėtų būti prisidedama užtikrinant, kad kredito įstaigos visiškai internalizuotų visas dėl jų veiklos susidariusias išlaidas, siekiant išvengti su tuo susijusios neatsakingo elgesio rizikos ir prisiimamos per didelės rizikos. Jis turėtų visiškai atsižvelgti į atitinkamas makroekonomines sąlygas valstybėse narėse, visų pirma į kreditų teikimo stabilumą ir palankesnių sąlygų produktyviai veiklai sudarymą visai ekonomikai;

(19)	nė viena šio reglamento nuostata neturėtų būti suprantama kaip keičianti apskaitos sistemą, taikomą pagal kitus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

(20)

išankstinis leidimo suteikimas kredito įstaigų veiklai pradėti yra viena iš svarbiausių rizikos ribojimu pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad tą veiklą vykdytų tik tokie veiklos vykdytojai, kurie yra patikimi ekonomine prasme, turi organizaciją, gebančią valdyti specifinę riziką, susijusią su indėlių priėmimu ir kreditų teikimu, ir turi tinkamus vadovus. Todėl ECB turėtų būti pavestas uždavinys suteikti leidimus kredito įstaigoms, kurios bus steigiamos dalyvaujančioje valstybėje narėje, ir jis turėtų būti atsakingas už leidimų panaikinimą, laikantis konkrečios tvarkos, kurioje būtų numatytas nacionalinių institucijų vaidmuo;

(21)

be Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų, susijusių su leidimų kredito įstaigoms suteikimu ir tokių leidimų panaikinimo atvejais, valstybės narės šiuo metu gali numatyti papildomų sąlygų, susijusių su leidimų suteikimu ir leidimų panaikinimo atvejais. Todėl ECB turėtų vykdyti savo uždavinį, susijusį su leidimų suteikimu kredito įstaigoms ir jų panaikinimu nacionalinės teisės nesilaikymo atveju, remdamasis atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos pasiūlymu, kuriame įvertinama, kaip laikomasi atitinkamų nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų;

(22)

bet kokio naujo savininko tinkamumo įvertinimas iki reikšmingo kredito įstaigos akcijų paketo pirkimo yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti kredito įstaigų savininkų nuolatinį tinkamumą ir finansinį patikimumą. ECB, kaip Sąjungos institucija, yra tinkama institucija tokiam vertinimui atlikti, nepagrįstai nesuvaržant vidaus rinkos. ECB turėtų būti pavestas uždavinys vertinti kredito įstaigų reikšmingų akcijų paketų įsigijimą ir perleidimą, išskyrus bankų pertvarkymo atvejais;

(23)

laikytis Sąjungos taisyklių, kuriomis reikalaujama, kad kredito įstaigos turėtų tam tikro lygio kapitalą, siekiant apsidrausti nuo su kredito įstaigų veikla susijusios rizikos, ribotų atskirų sandorio šalių rizikos dydį, viešai atskleistų informaciją apie finansinę kredito įstaigų padėtį, disponuotų pakankamu kiekiu likvidžių lėšų, kad galėtų atsilaikyti, kai susidaro įtempta padėtis rinkoje, ir ribotų svertą, yra būtina kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsto patikimumo sąlyga. ECB turėtų būti pavestas uždavinys užtikrinti tų taisyklių laikymąsi, visų pirma įskaitant tų taisyklių tikslais numatytų sutikimų, leidimų, nukrypti leidžiančių nuostatų arba išimčių suteikimą;

(24)

papildomos kapitalo rezervo priemonės, įskaitant kapitalo apsaugos rezervą, anticiklinį kapitalo rezervą, siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos ekonomikos augimo metu sukauptų pakankamą kapitalo bazę, kad galėtų padengti nepalankiu metu patiriamus nuostolius, pasauliniai ir kiti sisteminiai institucijų rezervai, taip pat kitos priemonės, kurių tikslas – spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas, yra svarbiausios rizikos ribojimu pagrįstos priemonės. Siekiant užtikrinti visapusišką veiksmų derinimą, tais atvejais, kai nacionalinės kompetentingos institucijos ar nacionalinės paskirtosios institucijos nustato tokias priemones, ECB turėtų būti tinkamai apie tai informuojamas. Be to, prireikus ECB turėtų turėti galimybę taikyti didesnius reikalavimus ir griežtesnes priemones, veiksmus glaudžiai derindamas su nacionalinėmis institucijomis. Šio reglamento nuostatos dėl priemonių, kurių tikslas – spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas, nedaro poveikio jokioms kituose Sąjungos teisės aktuose numatytoms veiksmų derinimo procedūroms. Nacionalinės kompetentingos institucijos arba nacionalinės paskirtosios institucijos ir ECB veikia laikydamiesi visų tokiuose aktuose numatytų veiksmų derinimo procedūrų po to, kai įgyvendinamos šiame reglamente nustatytos procedūros;

(25)

kredito įstaigos saugumas ir patikimumas priklauso ir nuo pakankamo vidaus kapitalo paskirstymo, atsižvelgiant į riziką, kuri jai gali iškilti, ir nuo tinkamų vidaus organizacinių struktūrų bei įmonių valdymo tvarkos buvimo. Todėl ECB turėtų būti pavestas uždavinys taikyti reikalavimus, kuriais būtų užtikrinama, kad dalyvaujančiose valstybėse narėse esančiose kredito įstaigose būtų tvirta valdymo tvarka, procesai ir mechanizmai, įskaitant jų vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo ir palaikymo strategiją ir procesus. Nepakankamumo atveju jam taip pat turėtų būti pavestas uždavinys taikyti atitinkamas priemones, įskaitant konkrečius papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, specialius informacijos atskleidimo reikalavimus ir specialius likvidumo reikalavimus;

(26)

rizika kredito įstaigos saugumui ir patikimumui gali iškilti tiek atskiros kredito įstaigos lygiu, tiek bankų grupės arba finansinio konglomerato lygiu. Siekiant užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, yra svarbi speciali priežiūros tvarka tai rizikai mažinti. Be atskirų kredito įstaigų priežiūros, ECB uždaviniai turėtų apimti priežiūrą konsoliduotu lygiu, papildomą priežiūrą, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūrą ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūrą, išskyrus draudimo įmonių priežiūrą;

(27)

siekiant išlaikyti finansinį stabilumą, pablogėjusią finansinę ir ekonominę įstaigos padėtį reikia ištaisyti ankstyvame etape. ECB turėtų būti pavestas uždavinys imtis išankstinių intervencijos veiksmų, kaip nustatyta atitinkamoje Sąjungos teisėje. Tačiau jis turėtų derinti savo išankstinius intervencijos veiksmus su atitinkamomis pertvarkymo institucijomis. Tol, kol nacionalinės institucijos yra kompetentingos pertvarkyti kredito įstaigas, ECB turėtų tinkamai derinti veiksmus su susijusiomis nacionalinėmis institucijomis, kad būtų bendrai susitarta dėl atitinkamų funkcijų krizių atveju, ypač kai tai susiję su tarpvalstybinėmis krizių valdymo grupėmis ir tais tikslais įsteigtomis būsimo pertvarkymo kolegijomis;

(28)

ECB nepavesti priežiūros uždaviniai turėtų likti nacionalinėms institucijoms. Tie uždaviniai turėtų apimti įgaliojimus gauti kredito įstaigų pranešimus, susijusius su įsisteigimo laisve ir laisvu paslaugų teikimu, vykdyti įstaigų, kurių neapima kredito įstaigų apibrėžtis pagal Sąjungos teisę, tačiau kurių priežiūra vykdoma kaip kredito įstaigų pagal nacionalinę teisę, priežiūrą, vykdyti trečiųjų šalių kredito įstaigų, steigiančių filialą arba teikiančių tarptautines paslaugas Sąjungoje, priežiūrą, vykdyti mokėjimo paslaugų priežiūrą, atlikti kasdieninius kredito įstaigų patikrinimus, atlikti kompetentingų institucijų funkciją kredito įstaigų atžvilgiu, kiek tai susiję su finansinių priemonių rinkomis, finansų sistemos panaudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais prevencija ir vartotojų apsauga;

(29)	ECB prireikus turėtų visapusiškai bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis, kompetentingomis užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir kovoti su pinigų plovimu;

(30)

ECB turėtų vykdyti jam pavestus uždavinius, siekdamas užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, Sąjungos ir atskirų dalyvaujančių valstybių narių finansų sistemos stabilumą ir vidaus rinkos vieningumą ir vientisumą, taip užtikrindamas ir indėlininkų apsaugą, taip pat vidaus rinkos veikimo gerinimą pagal bendrą Sąjungos finansinių paslaugų taisyklių sąvadą. Visų pirma ECB turėtų tinkamai atsižvelgti į lygybės ir nediskriminavimo principus;

(31)

pavedant priežiūros uždavinius ECB turėtų būti atsižvelgiama į EFPIS ir jos pagrindinį tikslą – sukurti bendrą taisyklių sąvadą ir pagerinti priežiūros praktikos konvergenciją visoje Sąjungoje. Svarbu, kad bankų priežiūros institucijos ir draudimo bei vertybinių popierių rinkų priežiūros institucijos bendradarbiautų spręsdamos bendros svarbos klausimus ir užtikrindamos tinkamą kredito įstaigų, kurios veikia ir draudimo bei vertybinių popierių sektoriuose, priežiūrą. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad ECB glaudžiai bendradarbiautų su EBI, EVPRI, EDPPI, Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV) ir kitomis institucijomis, kurios yra EFSF dalis. ECB turėtų atlikti savo uždavinius laikydamasis šio reglamento nuostatų, nedarydamas poveikio kitų EFPIS dalyvių kompetencijai ir uždaviniams. Taip pat turėtų būti reikalaujama bendradarbiauti su atitinkamomis pertvarkymo institucijomis ir tiesioginę arba netiesioginę viešąją finansinę pagalbą finansuojančiais mechanizmais;

(32)

ECB turėtų vykdyti savo uždavinius, atsižvelgdamas į atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant visą pirminę ir antrinę Sąjungos teisę, Komisijos sprendimus valstybės pagalbos srityje, konkurencijos taisykles ir susijungimų kontrolę, taip pat visoms valstybėms narėms taikomą bendrą taisyklių sąvadą, ir jos laikydamasis. EBI pavesta parengti techninių standartų ir gairių bei rekomendacijų projektus, kad būtų užtikrinta priežiūros konvergencija ir priežiūros rezultatų nuoseklumas Sąjungoje. ECB neturėtų pakeisti tų EBI vykdomų uždavinių ir todėl turėtų pasinaudoti įgaliojimais priimti reglamentus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 132 straipsnį ir laikantis Sąjungos aktų, kuriuos priėmė Komisija, remdamasi EBI parengtais projektais, ir laikydamasis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnio;

(33)

prireikus ECB su už finansinių priemonių rinkas atsakingomis kompetentingomis institucijomis turėtų sudaryti susitarimo memorandumus, kuriuose bendrai nustatoma, kaip jie bendradarbiaus tarpusavyje vykdydami savo priežiūros uždavinius pagal Sąjungos teisę, susijusius su šiame reglamente nurodytomis finansų įstaigomis. Tokie memorandumai turėtų būti pateikiami Europos Parlamentui, Tarybai ir visų valstybių narių kompetentingoms institucijoms;

(34)

siekdamas vykdyti savo uždavinius ir naudotis priežiūros įgaliojimais, ECB turėtų taikyti materialines taisykles, susijusias su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra. Tos taisyklės yra sudarytos iš atitinkamų Sąjungos teisės aktų, visų pirma tiesiogiai taikomų reglamentų arba direktyvų, pvz., dėl kredito įstaigų ir finansinių konglomeratų kapitalo poreikių. Jei su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra susijusios materialinės taisyklės yra nustatytos direktyvose, ECB turėtų taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos yra perkeltos į nacionalinę teisę. Jei atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir srityse, kuriose šio reglamento įsigaliojimo dieną tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama galimybių pasirinkti, ECB taip pat turėtų taikyti nacionalinius teisės aktus, kuriais pasinaudojama tokiomis galimybėmis. Tokios galimybės turėtų būti laikomos išskirtinėmis galimybėmis, kuriomis gali pasinaudoti tik kompetentingos arba paskirtosios institucijos. Tai nedaro poveikio Sąjungos teisės viršenybės principui. Todėl ECB, priimdamas gaires, rekomendacijas arba sprendimus, turėtų remtis atitinkamais privalomais Sąjungos teisės aktais ir veikti jų laikydamasis;

(35)

atsižvelgiant į ECB pavestus uždavinius, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms pagal nacionalinę teisę suteikiami tam tikri įgaliojimai, kurių šiuo metu pagal Sąjungos teisę nereikalaujama suteikti, įskaitant tam tikrus išankstinės intervencijos veiksmų ir atsargumo priemonių taikymo įgaliojimus. ECB turėtų galėti reikalauti, kad dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės institucijos naudotųsi tais įgaliojimais siekiant užtikrinti, kad būtų vykdoma visapusiška ir veiksminga priežiūra pagal BPM;

(36)

siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės įgyvendintų priežiūros taisykles ir sprendimus, pažeidimo atveju reikėtų taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas. Vadovaudamasis SESV 132 straipsnio 3 dalimi ir 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2532/98 dėl Europos centrinio banko teisių taikyti sankcijas (6), ECB turi teisę įmonėms, nesilaikančioms jo reglamentuose ir sprendimuose nustatytų įsipareigojimų, skirti vienkartines arba periodiškai mokamas baudas. Be to, kad ECB galėtų veiksmingai vykdyti savo uždavinius, susijusius su tiesiogiai taikomoje Sąjungos teisėje nurodytų priežiūros taisyklių taikymu, jis turėtų būti įgaliotas kredito įstaigoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms skirti pinigines sankcijas už tokių taisyklių pažeidimus. Nacionalinės institucijos turėtų ir toliau galėti taikyti sankcijas, jeigu nesilaikoma įsipareigojimų pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Sąjungos direktyvos. Kai ECB laiko, kad, siekiant užtikrinti jo uždavinių įvykdymą, tikslinga už tokius pažeidimus taikyti sankciją, jis turėtų galėti tais tikslais perduoti klausimą nacionalinėms kompetentingoms institucijoms;

(37)

nacionalinės priežiūros institucijos turi svarbios ilgalaikės patirties, susijusios su jų teritorijos kredito įstaigų priežiūra ir jų ekonomine, organizacine ir kultūrine specifika. Tais tikslais jos sukūrė didelį patyrusių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų korpusą. Todėl, kad užtikrintų aukštos kokybės Sąjungos masto priežiūrą, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų būti atsakingos už pagalbą ECB rengiant ir įgyvendinant bet kokius aktus, susijusius su ECB priežiūros uždavinių vykdymu. Visų pirma tai turėtų apimti nuolatinį kasdieninį kredito įstaigos būklės vertinimą ir susijusius patikrinimus vietoje;

(38)

šiame reglamente nustatyti kriterijai, kuriais apibrėžiama institucijų, kurios yra mažiau svarbios, aprėptis, turėtų būti taikomi dalyvaujančiose valstybėse narėse aukščiausiu konsolidavimo lygiu, remiantis konsoliduotais duomenimis. Kai ECB vykdo šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius, susijusius su kredito įstaigų grupe, kuri nėra mažiau svarbi konsolidavimo pagrindu, tuos uždavinius, susijusius su kredito įstaigų grupe, jis turėtų vykdyti remdamasis konsolidavimo pagrindu, o uždavinius, susijusius su tos grupės bankininkystės patronuojamosiomis įmonėmis ir filialais, įsteigtais dalyvaujančiose valstybėse narėse – kiekvienu atveju atskirai;

(39)

šiame reglamente nustatyti kriterijai, kuriais apibrėžiama institucijų, kurios yra mažiau svarbios, aprėptis, turėtų būti patikslinti struktūroje, kurią ECB priima ir paskelbia konsultuodamasis su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis. Tuo pagrindu ECB turėtų būti atsakingas už tų kriterijų taikymą ir tikrinimus, pasitelkiant savo paties skaičiavimus, ar tie kriterijai tenkinami. Dėl ECB prašymo suteikti informaciją šiems skaičiavimams atlikti įstaigos neturėtų būti verčiamos taikyti apskaitos sistemų, kurios skirtųsi nuo tų sistemų, kurios joms taikomos pagal kitus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

(40)	jei kredito įstaiga laikoma svarbia arba mažiau svarbia, tokio vertinimo paprastai nereikėtų keisti dažniau nei kartą per 12 mėnesių, išskyrus tais atvejais, kai įvyksta struktūriniai bankų grupių pokyčiai, pvz., susijungimai arba pardavimai;

(41)	ECB, gavęs nacionalinės kompetentingos institucijos pranešimą ir priimdamas sprendimą, ar tokia įstaiga laikoma itin svarbia vietos ekonomikai ir todėl jos priežiūrą turėtų vykdyti ECB, turėtų atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, be kita ko, į vienodų veiklos sąlygų užtikrinimą;

(42)

kiek tai susiję su euro zonoje ir už jos ribų veikiančių tarpvalstybinių kredito įstaigų priežiūra, ECB turėtų glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis nedalyvaujančių valstybių narių institucijomis. Kaip kompetentingai institucijai, ECB turėtų būti taikomi atitinkami įpareigojimai bendradarbiauti ir keistis informacija pagal Sąjungos teisę, jis taip pat turėtų visapusiškai dalyvauti priežiūros institucijų kolegijose. Be to, kadangi Sąjungos institucijos vykdomi priežiūros uždaviniai yra aiškiai naudingi finansiniam stabilumui ir tvariai rinkos integracijai užtikrinti, valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti BPM. Vis dėlto būtina veiksmingo priežiūros uždavinių vykdymo sąlyga – visapusiškai ir laiku įgyvendinami priežiūros sprendimai. Todėl valstybės narės, norinčios dalyvauti BPM, turėtų įsipareigoti užtikrinti, kad jų nacionalinės kompetentingos institucijos laikysis bet kokių ECB reikalaujamų su kredito įstaigomis susijusių priemonių ir jas įgyvendins. ECB turėtų galėti užmegzti glaudų bendradarbiavimą su valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, kompetentingomis institucijomis. Jis turėtų būti įpareigotas užmegzti bendradarbiavimą, kai vykdomos šiame reglamente nustatytos sąlygos;

(43)

atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujančios valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, tol, kol pagal SESV neįsiveda euro, nedalyvauja Valdančiojoje taryboje ir negali visapusiškai naudotis kitais valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtais mechanizmais, šiame reglamente numatytos papildomos sprendimų priėmimo proceso apsaugos priemonės. Tačiau tos apsaugos priemonės, visų pirma dalyvaujančių valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, galimybė, informavus Valdančiąją tarybą apie savo pagrįstą nesutikimą su Priežiūros valdybos sprendimo projektu, prašyti nedelsiant nutraukti glaudų bendradarbiavimą, turėtų būti naudojamos tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais. Jos turėtų būti naudojamos tik tol, kol galioja tos ypatingos aplinkybės. Apsaugos priemonės numatomos dėl ypatingų aplinkybių, kuriomis dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, taikomas šis reglamentas, nes jos nedalyvauja Valdančiojoje taryboje ir negali visapusiškai naudotis valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtais kitais mechanizmais. Todėl apsaugos priemonės negali ir neturėtų būti laikomos precedentu kitose Sąjungos politikos srityse;

(44)

jokios šio reglamento nuostatos neturėtų kaip nors keisti dabartinės sistemos, kuria reglamentuojamas patronuojamųjų įmonių ar filialų teisinės formos pakeitimas, ir tokios sistemos taikymo arba neturėtų būti aiškinamos ar taikomos kaip paskatos atlikti tokį pakeitimą. Todėl turėtų būti visapusiškai gerbiama nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų atsakomybė, kad tos institucijos toliau galėtų naudotis pakankamomis priežiūros priemonėmis ir įgaliojimais jų teritorijoje veikiančių kredito įstaigų atžvilgiu, kad jos gebėtų įgyvendinti šią atsakomybę ir veiksmingai užtikrinti finansinį stabilumą ir ginti viešąjį interesą. Be to, siekiant padėti toms kompetentingoms institucijoms įgyvendinti savo atsakomybę, indėlininkams ir kompetentingoms institucijoms turėtų būti laiku teikiama informacija apie patronuojamųjų įmonių ar filialų teisinės formos pakeitimą;

(45)

kad galėtų vykdyti savo uždavinius, ECB turėtų būti suteikti atitinkami priežiūros įgaliojimai. Sąjungos teisėje, reglamentuojančioje rizikos ribojimu pagrįstą kredito įstaigų priežiūrą, nustatyti tam tikri įgaliojimai, pavestini tais tikslais valstybių narių paskirtoms kompetentingoms institucijoms. Tiek, kiek tie įgaliojimai susiję su ECB pavestais priežiūros uždaviniais, dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu ECB turėtų būti laikomas kompetentinga institucija ir jam turėtų būti suteikti įgaliojimai, pavesti kompetentingoms institucijoms pagal Sąjungos teisę. Tai apima įgaliojimus, tais aktais pavestus buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, ir įgaliojimus, pavestus paskirtosioms institucijoms;

(46)	ECB turėtų turėti priežiūros įgaliojimus pagal šį reglamentą iš valdymo organo pašalinti jo narį;

(47)

kad galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros uždavinius, ECB turėtų galėti reikalauti visos būtinos informacijos ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje, prireikus bendradarbiaudamas su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis. ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų turėti prieigą prie tos pačios informacijos, kredito įstaigoms netaikant dvigubų atskaitomybės reikalavimų;

(48)	teisinė profesinė privilegija yra pamatinis Sąjungos teisės principas, pagal kurį saugomas fizinių ar juridinių asmenų ir jų patarėjų bendravimo konfidencialumas, laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje nustatytų sąlygų;

(49)

kai ECB reikia prašyti informacijos iš asmens, įsteigto nedalyvaujančioje valstybėje narėje, bet priklausančio kredito įstaigai, finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei, įsteigtai dalyvaujančioje valstybėje narėje, arba kuriam tokia kredito įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra perdavusi veiklos funkcijas arba veiklą, ir kai nedalyvaujančioje valstybėje narėje tokie reikalavimai netaikomi ir neužtikrinamas jų vykdymas, ECB savo veiksmus turėtų derinti su atitinkamos nedalyvaujančios valstybės narės kompetentinga institucija;

(50)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS ir ECB statutas) 34 ir 42 straipsniuose nustatytų taisyklių taikymui. Pagal šį reglamentą ECB priimtais aktais neturėtų būti sukuriama jokių teisių arba nustatoma jokių prievolių nedalyvaujančiose valstybėse narėse, išskyrus atvejus, kai tokie aktai atitinka atitinkamą Sąjungos teisę, pagal tą protokolą ir pagal prie ES sutarties ir SESV pridėtą Protokolą Nr. 15 dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų;

(51)

jeigu kredito įstaigos pasinaudoja įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo teise kitoje valstybėje narėje arba jeigu kelios grupės įstaigos yra įsteigtos skirtingose valstybėse narėse, Sąjungos teisėje numatomos specialios procedūros ir įgaliojimų paskirstymas tarp atitinkamų valstybių narių. Ta apimtimi, kiek ECB perima tam tikrus priežiūros uždavinius visų dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu, tos procedūros ir įgaliojimų paskirstymas neturėtų būti taikomi įsisteigimo teisės arba teisės teikti paslaugas kitoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įgyvendinimui;

(52)

vykdydamas savo uždavinius pagal šį reglamentą ir prašydamas nacionalinių kompetentingų institucijų pagalbos ECB turėtų deramą dėmesį skirti tinkamai visų nacionalinių kompetentingų institucijų dalyvavimo pusiausvyrai, atsižvelgiant į su taikytinoje Sąjungos teisėje išdėstyta individualia priežiūra bei su priežiūra iš dalies konsoliduotu pagrindu ir konsoliduotu pagrindu susijusias pareigas;

(53)

nė vienos šio reglamento nuostatos nereikėtų suprasti kaip suteikiančios ECB įgaliojimus taikyti sankcijas fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus kredito įstaigas, finansų kontroliuojančiąsias bendroves ar mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves, nedarant poveikio ECB įgaliojimams reikalauti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos atliktų veiksmus, kuriais būtų užtikrintas tinkamų sankcijų taikymas;

(54)

kaip nustatyta Sutartimis, ECB yra visos Sąjungos institucija. Taikydamas savo sprendimų priėmimo procedūras, jis turėtų laikytis Sąjungos taisyklių ir bendrųjų tinkamo proceso ir skaidrumo principų. Turėtų būti visapusiškai paisoma ECB sprendimų adresatų teisės būti išklausytiems, taip pat jų teisės prašyti peržiūrėti ECB sprendimus, laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių;

(55)

priežiūros uždavinių pavedimas reiškia didelę ECB atsakomybę užtikrinti finansinį stabilumą Sąjungoje ir kuo veiksmingiau ir proporcingiau naudotis savo priežiūros įgaliojimais. Bet koks valstybės narės priežiūros įgaliojimų perdavimas Sąjungos lygiui turėtų būti atsvertas tinkamais skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimais. Todėl ECB turėtų atsiskaityti už tų uždavinių vykdymą Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip demokratiškai įteisintoms institucijoms, atstovaujančioms Sąjungos piliečiams ir valstybėms narėms. Toks atsiskaitymas turėtų apimti reguliarų ataskaitų teikimą ir atsakymą į Europos Parlamento klausimus, laikantis jo Darbo tvarkos taisyklių, ir į euro grupės klausimus, laikantis jos procedūrų. Visi atskaitomybės įsipareigojimai turėtų būti vykdomi laikantis atitinkamų profesinės paslapties reikalavimų;

(56)

ECB taip pat turėtų dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams parlamentams perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai siunčiamas ataskaitas. Dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai parlamentai turėtų galėti teikti pastabas ar klausimus ECB dėl jo priežiūros uždavinių vykdymo, į kuriuos ECB gali atsakyti. Šių nacionalinių parlamentų vidaus taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į pastabų ir klausimų teikimo ECB atitinkamų procedūrų ir tvarkos ypatumus. Šiomis aplinkybėmis ypač daug dėmesio turėtų būti skirta pastaboms ar klausimams, susijusiems su leidimų panaikinimu toms kredito įstaigoms, kurių atžvilgiu nacionalinės institucijos ėmėsi veiksmų, būtinų pertvarkymui arba finansiniam stabilumui užtikrinti pagal šiame reglamente nustatytą procedūrą. Dalyvaujančios valstybės narės nacionalinis parlamentas taip pat turėtų galėti pakviesti Priežiūros valdybos pirmininką arba atstovą kartu su nacionalinės kompetentingos institucijos atstovu dalyvauti nuomonių pasikeitime dėl tos valstybės narės kredito įstaigų priežiūros. Toks nacionalinių parlamentų vaidmuo yra tinkamas, atsižvelgiant į galimą poveikį, kurį priežiūros priemonės gali daryti valstybės finansams, kredito įstaigoms, jų klientams ir darbuotojams bei dalyvaujančių valstybių narių rinkoms. Jeigu nacionalinės kompetentingos institucijos imasi veiksmų pagal šį reglamentą, atskaitomybės tvarka pagal nacionalinę teisę turėtų ir toliau galioti;

(57)

šis reglamentas nedaro poveikio Europos Parlamento teisei įsteigti laikiną tyrimo komitetą ir jam pavesti tirti įtariamus pažeidimus arba netinkamo administravimo atvejus įgyvendinant Sąjungos teisę pagal SESV 226 straipsnį arba vykdyti jam priklausančias politinės kontrolės funkcijas, kaip numatyta Sutartyse, įskaitant teisę Europos Parlamentui priimti poziciją arba rezoliuciją tais klausimais, kuriais, jo manymu, jis gali pareikšti nuomonę;

(58)	ECB turėtų vykdyti veiklą laikydamasis tinkamo proceso ir skaidrumo principų;

(59)	SESV 15 straipsnio 3 dalyje nurodytame reglamente turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės, kurių laikantis suteikiama prieiga prie ECB turimų vykdant priežiūros uždavinius parengtų dokumentų, kaip tai numatyta SESV;

(60)	pagal SESV 263 straipsnį ESTT prižiūri, inter alia, ECB aktų, išskyrus rekomendacijas ir nuomones, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą;

(61)

pagal SESV 340 straipsnį ECB pagal bendrus valstybių narių teisės aktams būdingus principus turėtų atlyginti bet kokią žalą, kurią padaro ECB arba jo tarnautojai eidami savo pareigas. Tai neturėtų daryti poveikio nacionalinių kompetentingų institucijų atsakomybei pagal nacionalinius teisės aktus atlyginti žalą, kurią padaro šios institucijos arba jų tarnautojai eidami savo pareigas;

(62)	Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (7), taikomas ECB pagal SESV 342 straipsnį;

(63)	nustatydamas, ar turėtų būti apibota atitinkamų asmenų teisė susipažinti su byla, ECB turėtų gerbti pagrindines teises ir laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų principų, visų pirma gerbti teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą;

(64)

ECB turėtų fiziniams ir juridiniams asmenims sudaryti galimybę pateikti prašymą peržiūrėti naudojantis šiuo reglamentu jam suteiktais įgaliojimais priimtus sprendimus, kurie yra jiems skirti arba kurie yra tiesiogiai ir asmeniškai su jais susiję. Peržiūra turėtų apimti tokių sprendimų procedūrinę ir materialinę atitiktį šiam reglamentui, atsižvelgiant į ECB paliktą veiksmų laisvę nuspręsti, kada priimti tuos sprendimus. Tuo tikslu ir dėl proceso ekonomijos priežasčių ECB turėtų įsteigti Administracinę peržiūros valdybą, kuri atliktų tokią vidinę peržiūrą. ECB valdančioji taryba valdybos nariais turėtų skirti aukštos reputacijos asmenis. Priimdama sprendimą, Valdančioji taryba turėtų kuo labiau stengtis užtikrinti tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą iš visų valstybių narių. Peržiūros procedūroje turėtų būti numatyta galimybė Priežiūros valdybai prireikus persvarstyti savo ankstesnį sprendimo projektą;

(65)

ECB yra atsakingas už pinigų politikos funkcijų vykdymą, siekiant išlaikyti kainų stabilumą pagal SESV 127 straipsnio 1 dalį. Priežiūros uždavinių vykdymo tikslas – apsaugoti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą ir finansų sistemos stabilumą. Todėl jie turėtų būti vykdomi visiškai atskirai, siekiant išvengti interesų konfliktų ir užtikrinti, kad kiekviena funkcija būtų vykdoma atsižvelgiant į taikytinus tikslus. ECB turėtų galėti užtikrinti, kad Valdančioji taryba veiktų visiškai atskirdama pinigų politikos ir priežiūros funkcijas. Toks atskyrimas turėtų, be kita ko, reikšti, kad rengiami visiškai atskiri posėdžiai ir darbotvarkės;

(66)

visose tarnybose, kurios reikalingos nepriklausomos pinigų politikos tikslais, turėtų būti atliktas darbuotojų atskyrimas organizacijos struktūroje, kuriuo turėtų būti užtikrinama, kad šiuo reglamentu pavestų uždavinių vykdymui būtų visapusiškai taikoma šiame reglamente numatyta demokratinė atskaitomybė ir priežiūra. Pagal šį reglamentą ECB pavestų uždavinių vykdyme dalyvaujantys darbuotojai turėtų būti atskaitingi Priežiūros valdybos pirmininkui;

(67)

visų pirma ECB turėtų būti sudaryta Priežiūros valdyba, atsakinga už sprendimų priežiūros klausimais rengimą ir turinti specialios nacionalinių priežiūros institucijų patirties. Todėl valdybai turėtų pirmininkauti pirmininkas, turėtų būti pirmininko pavaduotojas ir joje turėtų dalyvauti ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų atstovai. Pagal šį reglamentą skiriant Priežiūros valdybos narius turėtų būti laikomasi lyčių pusiausvyros, patirties ir kvalifikacijos principų. Visi Priežiūros valdybos nariai turėtų būti laiku ir visapusiškai informuojami apie jos posėdžių darbotvarkės punktus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti veiksmingą diskusiją ir sprendimo projektų rengimo procesą;

(68)	vykdydama savo uždavinius, Priežiūros valdyba turėtų atsižvelgti į visus svarbius dalyvaujančių valstybių narių faktus ir aplinkybes ir turėtų vykdyti savo pareigas paisydama visos Sąjungos interesų;

(69)

visapusiškai gerbiant Sutartyse nustatytą institucinę ir balsavimo tvarką, Priežiūros valdyba turėtų būti svarbiausias organas ECB vykdant priežiūros uždavinius, kuriuos iki šiol visada atlikdavo nacionalinės kompetentingos institucijos. Dėl šios priežasties Tarybai turėtų būti suteikta teisė priimti įgyvendinimo sprendimą skirti Priežiūros valdybos pirmininką ir jo pavaduotoją. Išklausęs Priežiūros valdybą, ECB turėtų pateikti pasiūlymą dėl pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimo Europos Parlamentui patvirtinti. Patvirtinus šį pasiūlymą Taryba turėtų priimti tą įgyvendinimo sprendimą. Pirmininkas turėtų būti išrenkamas surengus atvirą atrankos procedūrą, apie kurią Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti tinkamai informuoti;

(70)

siekiant užtikrinti tinkamą rotaciją ir visišką pirmininko nepriklausomumą, pirmininko kadencija neturėtų būti ilgesnė kaip penkeri metai ir neturėtų būti atnaujinama. Kad būtų užtikrintas visapusiškas derinimas su EBI veikla ir rizikos ribojimu pagrįsta Sąjungos politika, Priežiūros valdyba turėtų turėti galimybę pakviesti EBI ir Komisiją kaip stebėtojus. Įsteigus Europos pertvarkymo instituciją, jos pirmininkas turėtų dalyvauti Priežiūros valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis;

(71)	Priežiūros valdybai turėtų padėti mažesnės sudėties iniciatyvinis komitetas. Iniciatyvinis komitetas turėtų rengti Priežiūros valdybos posėdžius, savo pareigas vykdyti paisydamas tik visos Sąjungos interesų ir veikti visiškai skaidriai Priežiūros valdybos atžvilgiu;

(72)

ECB valdančioji taryba turėtų pakviesti dalyvaujančių valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, atstovus visada, kai Valdančioji taryba ketina prieštarauti Priežiūros valdybos parengtam sprendimo projektui arba kai atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos praneša Valdančiajai tarybai apie savo pagrįstą nepritarimą Priežiūros valdybos sprendimo projektui, kai toks sprendimas yra skirtas nacionalinėms institucijoms dėl dalyvaujančių valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, kredito įstaigų;

(73)

kad būtų užtikrintas pinigų politikos ir priežiūros uždavinių atskyrimas, turėtų būti reikalaujama, kad ECB sudarytų tarpininkavimo komisiją. Sudarant komisiją, visų pirma pasirenkant jos sudėtį, turėtų būti užtikrinama, kad nuomonių skirtumus ji spręstų išlaikydama pusiausvyrą, atsižvelgiant į visos Sąjungos interesus;

(74)

Priežiūros valdyba, iniciatyvinis komitetas ir priežiūros pareigas atliekantys ECB darbuotojai turėtų laikytis atitinkamų profesinės paslapties reikalavimų. Panašūs reikalavimai turėtų būti taikomi keitimuisi informacija su priežiūros veikloje nedalyvaujančiais ECB darbuotojais. Tai neturėtų trukdyti ECB keistis informacija laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų apribojimų ir sąlygų, įskaitant keitimąsi informacija su Komisija, pastarajai vykdant uždavinius pagal SESV 107 ir 108 straipsnius ir pagal Sąjungos teisę, susijusią su griežtesne ekonomine ir biudžeto priežiūra;

(75)	kad galėtų veiksmingai vykdyti jam pavestus priežiūros uždavinius, ECB turėtų juos vykdyti visiškai nepriklausomai, visų pirma nepriklausomai nuo nederamos politinės įtakos ir sektoriaus atstovų įsikišimo, kurie galėtų paveikti jo veiklos nepriklausomumą;

(76)

priežiūros institucijose svarbu taikyti veiklos pertraukos laikotarpius, tokiu būdu užtikrinant tų institucijų atliekamos priežiūros veiksmingumą ir nepriklausomumą. Šiuo tikslu ir nedarant poveikio griežtesnių nacionalinių taisyklių taikymui ECB turėtų nustatyti ir taikyti išsamias ir oficialias procedūras, įskaitant proporcingus tikrinimo laikotarpius, kad būtų galima iš anksto įvertinti galimus konfliktus su teisėtais BPM/ECB interesais, jei buvęs Priežiūros valdybos narys pradeda dirbti bankų sektoriuje, kurio priežiūrą jis vykdė anksčiau, ir užkirsti kelią tokiems konfliktams;

(77)

kad galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros uždavinius, ECB turi turėti pakankamai išteklių. Tie ištekliai turi būti gaunami tokiu būdu, kad būtų užtikrintas ECB nepriklausomumas nuo nederamos nacionalinių kompetentingų institucijų ir rinkos dalyvių įtakos ir pinigų politikos bei priežiūros uždavinių atskyrimas. Priežiūros išlaidas turėtų padengti prižiūrimi subjektai. Taigi ECB vykdomos priežiūros uždaviniai turėtų būti finansuojami iš dalyvaujančiose valstybės narėse įsteigtų kredito įstaigų mokamų metinių mokesčių. Jis taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti mokesčius kredito įstaigos, įsteigtos nedalyvaujančioje valstybėje narėje, filialams, įsteigtiems dalyvaujančioje valstybėje narėje, kad būtų galima padengti išlaidas, kurias ECB patiria atlikdamas savo, kaip tų filialų priimančiosios priežiūros institucijos, uždavinius. Tuo atveju, jei vykdoma konsoliduota kredito įstaigos arba filialo priežiūra, mokestis turėtų būti nustatytas aukščiausiu kredito įstaigos, priklausančios susijusiai grupei, įsteigtos dalyvaujančiose valstybėse narėse, lygiu. Apskaičiuojant mokesčius neturėtų būti įtraukiamos patronuojamosios įmonės, įsteigtos nedalyvaujančiose valstybėse narėse;

(78)

jei kredito įstaigai taikoma priežiūra konsoliduotu pagrindu, mokestis turėtų būti apskaičiuojamas aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse ir paskirtas dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtoms kredito įstaigoms, kurioms taikoma priežiūra konsoliduotu pagrindu, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su svarba ir rizikos profiliu, įskaitant pagal riziką įvertintą turtą;

(79)

veiksmingai priežiūrai vykdyti reikalingi labai motyvuoti, gerai apmokyti ir nešališki darbuotojai. Siekiant sukurti tikrai integruotą priežiūros mechanizmą, reikia numatyti, kad visos nacionalinės kompetentingos institucijos tarpusavyje ir su ECB tinkamai keistųsi darbuotojais ir juos deleguotų. Siekiant užtikrinti nuolatinę tarpusavio kontrolę, ypač prižiūrint dideles kredito įstaigas, ECB turėtų turėti galimybę prašyti, kad nacionalinės priežiūros grupės įtrauktų ir kitų dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų darbuotojus, kad būtų galima sudaryti specifinių žinių ir kompetencijos turinčias priežiūros grupes, pasižyminčias įvairove geografiniu atžvilgiu. Keičiantis darbuotojais ir juos deleguojant turėtų būti kuriama bendra priežiūros kultūra. ECB turėtų reguliariai teikti informaciją apie tai, kiek nacionalinių kompetentingų institucijų darbuotojų yra deleguoti į ECB dalyvauti BPM veikloje;

(80)

atsižvelgdamas į banko paslaugų globalizaciją ir padidėjusią tarptautinių standartų svarbą, ECB turėtų vykdyti savo uždavinius laikydamasis tarptautinių standartų ir užmegzdamas dialogą bei glaudžiai bendradarbiaudamas su ne Sąjungos priežiūros institucijomis, nedubliuodamas EBI atliekamo tarptautinio vaidmens. Jam turėtų būti suteikti įgaliojimai plėtoti ryšius ir susitarti dėl administracinės tvarkos su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir administracijomis ir su tarptautinėmis organizacijomis, veiksmus derinant su EBI ir kartu visapusiškai atsižvelgiant į dabartinį valstybių narių ir Sąjungos institucijų vaidmenį bei atitinkamą kompetenciją;

(81)

ECB tvarkant asmens duomenis šio reglamento tikslais visapusiškai taikomi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (8) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (9);

(82)	ECB taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (10). ECB priėmė Sprendimą ECB/2004/11 (11) dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliekamų Europos centrinio banko tyrimų;

(83)

siekiant užtikrinti kredito įstaigų aukščiausios kokybės priežiūrą, nevaržomą kitokių rizikos ribojimu nepagrįstų motyvų, ir kad laiku ir veiksmingai būtų šalinami vienas kitą stiprinantys neigiami rinkos pokyčiai, darantys poveikį kredito įstaigoms ir valstybėms narėms, ECB turėtų kuo skubiau pradėti vykdyti savo specialius priežiūros uždavinius. Tačiau reikia atitinkamai pasiruošti, rengiantis perduoti nacionalinių priežiūros institucijų priežiūros uždavinius ECB. Taigi turėtų būti numatytas tinkamas pereinamasis laikotarpis;

(84)

ECB, tvirtindamas išsamią jam šiuo reglamentu pavestų uždavinių įgyvendinimo praktinę tvarką, turėtų numatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, kuri užtikrintų, kad bus užbaigtos vykdomos priežiūros procedūros, įskaitant visus prieš įsigaliojant šiam reglamentui priimtus sprendimus ir (arba) priemones arba pradėtus tyrimus;

(85)

Komisija 2012 m. lapkričio 28 d. komunikate „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas“ pažymėjo, kad būtų galima iš dalies pakeisti SESV 127 straipsnio 6 dalį, siekiant taikyti įprastą teisėkūros procedūrą ir pašalinti kai kuriuos teisinius suvaržymus, kurie šiuo metu taikomi BPM struktūrai (pvz., be glaudaus bendradarbiavimo modelio, įtraukti galimybę valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, tiesiogiai ir neatšaukiamai dalyvauti BPM, suteikti valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, dalyvaujančioms BPM, visiškai vienodas teises ECB sprendimų priėmimo procese ir imtis dar daugiau veiksmų, atliekant vidinį pinigų politikos ir priežiūros sprendimų priėmimo atskyrimą). Ji taip pat pažymėjo, kad specialus punktas būtų stiprinti ECB demokratinę atskaitomybę tiek, kiek jis veikia kaip bankų priežiūros institucija. Primenama, kad ES sutartyje numatyta, kad pasiūlymus dėl Sutarčių keitimo gali pateikti bet kurios valstybės narės Vyriausybė, Europos Parlamentas arba Komisija, ir jie gali būti susiję su bet kuriuo Sutarčių aspektu;

(86)

šiame reglamente atsižvelgiama į ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir principų, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų;

(87)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti efektyvią ir veiksmingą Sąjungos institucijos vykdomų kredito įstaigų specialių priežiūros uždavinių sistemą ir užtikrinti, kad kredito įstaigoms būtų nuosekliai taikomas bendras taisyklių sąvadas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl bankų rinkos Europos masto struktūros ir kredito įstaigų žlugimo poveikio kitoms valstybėms narėms tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Dalykas ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu ECB pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, siekiant prisidėti prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo ir finansų sistemos stabilumo Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje, visapusiškai atsižvelgiant į vidaus rinkos, grindžiamos vienodu požiūriu į kredito įstaigas, vienybę bei vientisumą ir pareigą tuo rūpintis, kad būtų užkirstas kelias galimybei rinktis palankesnes reguliavimo sąlygas.

Priežiūros uždaviniai, kurie šio reglamento 4 straipsniu pavedami ECB, 2013 m. liepos 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros (12) 2 straipsnio 5 dalyje nurodytoms įstaigoms netaikomi. ECB priežiūros uždaviniai apsiriboja rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, kaip numatyta šiame reglamente. Šiuo reglamentu ECB nesuteikiama jokių kitų priežiūros uždavinių, pavyzdžiui, su pagrindinių sandorio šalių rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra susijusių uždavinių.

Vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius ir nedarydamas poveikio kredito įstaigų saugumo ir patikimumo užtikrinimo tikslui, ECB visapusiškai atsižvelgia į kredito įstaigų įvairius tipus, verslo modelius ir dydį.

Jokiu ECB veiksmu, pasiūlymu arba politika negalima tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti jokios valstybės narės arba valstybių narių grupės kaip bankininkystės arba finansinių paslaugų bet kuria valiuta teikimo vietos.

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų atsakomybei ir susijusiems įgaliojimams vykdyti priežiūros uždavinius, kurie šiuo reglamentu nepavesti ECB.

Šiuo reglamentu taip pat nedaromas poveikis dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų arba paskirtųjų institucijų atsakomybei ir susijusiems įgaliojimams taikyti makrolygio rizikos ribojimo priemones, kurios nenumatytos atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) dalyvaujanti valstybė narė– valstybė narė, kurios valiuta yra euro, arba valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, su kuria nustatytas glaudus bendradarbiavimas pagal 7 straipsnį;

2) nacionalinė kompetentinga institucija– dalyvaujančios valstybės narės pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (13) ir Direktyvą 2013/36/ES paskirta nacionalinė kompetentinga institucija;

3) kredito įstaiga– kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

4) finansų kontroliuojančioji bendrovė– finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 20 punkte;

5) mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė– mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (14) 2 straipsnio 15 punkte;

6) finansinis konglomeratas– finansinis konglomeratas, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 14 punkte;

7) nacionalinė paskirtoji institucija– dalyvaujančios valstybės narės paskirtoji institucija, kaip apibrėžta atitinkamoje Sąjungos teisėje;

8) kvalifikuotoji akcijų paketo dalis– kvalifikuotoji akcijų paketo dalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 36 punkte;

9) bendras priežiūros mechanizmas (BPM)– finansų priežiūros institucijų sistema, kurią sudaro ECB ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos, kaip aprašyta šio reglamento 6 straipsnyje.

II SKYRIUS

Bendradarbiavimas ir uždaviniai

3 straipsnis

Bendradarbiavimas

1. ECB glaudžiai bendradarbiauja su EBI, EVPRI, EDPPI ir Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV), taip pat kitomis institucijomis, kurios sudaro EFPIS, ir užtikrina tinkamo lygio reglamentavimą ir priežiūrą Sąjungoje.

Prireikus ECB sudaro susitarimo memorandumus su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už finansinių priemonių rinkas. Tokie memorandumai pateikiami Europos Parlamentui, Tarybai ir visų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

2. Taikant šį reglamentą, ECB dalyvauja EBI Priežiūros valdybos veikloje Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 40 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

3. ECB atlieka savo uždavinius laikydamasis šio reglamento, nedarydamas poveikio EBI, EVPRI, EDPPI ir ESRV kompetencijai ir uždaviniams.

4. ECB glaudžiai bendradarbiauja su institucijomis, kurios yra įgaliotos pertvarkyti kredito įstaigas, be kita ko, rengiant pertvarkymo planus.

5. Laikydamasis 1, 4 ir 6 straipsnių ECB glaudžiai bendradarbiauja su visais viešąją finansinę pagalbą teikiančiais subjektais, be kita ko, su Europos finansinio stabilumo fondu (toliau – EFSF) ir ESM, visų pirma jei toks subjektas suteikė ar greičiausiai suteiks tiesioginę arba netiesioginę finansinę pagalbą kredito įstaigai, kuriai taikomas 4 straipsnis.

6. ECB ir nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingos institucijos sudaro susitarimo memorandumą, kuriame bendrais bruožais apibrėžiama, kaip jie bendradarbiaus tarpusavyje pagal Sąjungos teisę vykdydami savo priežiūros uždavinius 2 straipsnyje nurodytų finansų įstaigų atžvilgiu. Memorandumas reguliariai peržiūrimas.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, ECB sudaro susitarimo memorandumą su kiekvienos nedalyvaujančios valstybės narės, kuri yra buveinės valstybė narė bent vienai pasaulinei sisteminės svarbos finansų įstaigai, kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje.

Kiekvienas memorandumas reguliariai peržiūrimas ir paskelbiamas tinkamai elgiantis su konfidencialia informacija.

4 straipsnis

ECB pavesti uždaviniai

1. Pagal 6 straipsnį ECB, laikantis šio straipsnio 3 dalies, rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros tikslais turi išimtinę kompetenciją visų dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų atžvilgiu vykdyti šiuos uždavinius:

a)	išduoti kredito įstaigoms leidimus veikti ir panaikinti išduotus leidimus, laikantis 14 straipsnio;

b)	dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtų kredito įstaigų, kurios nori įsteigti filialą arba teikti tarpvalstybines paslaugas nedalyvaujančioje valstybėje narėje, atžvilgiu vykdyti uždavinius, kuriuos pagal atitinkamą Sąjungos teisę turi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija;

c)	vertinti pranešimus apie kredito įstaigų kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimą ir perleidimą, išskyrus bankų pertvarkymo atveju, laikantis 15 straipsnio;

užtikrinti, kad būtų laikomasi 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų aktų, kuriais kredito įstaigoms nustatyti rizikos ribojimo reikalavimai nuosavų lėšų reikalavimų, pakeitimo vertybiniais popieriais, didelių pozicijų ribų, likvidumo, sverto, atskaitomybės ir su šiais klausimais susijusios informacijos viešo atskleidimo srityse;

užtikrinti, kad būtų laikomasi 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų aktų, kuriais kredito įstaigoms nustatomi reikalavimai turėti patikimą valdymo tvarką (įskaitant už kredito įstaigų valdymą atsakingų asmenų kompetencijos ir tinkamumo reikalavimus), rizikos valdymo procesus, vidaus kontrolės mechanizmus, darbo užmokesčio politiką bei praktiką ir veiksmingus vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesus (įskaitant vidaus reitingais pagrįstus modelius);

atlikti priežiūrinį tikrinimą, be kita ko, prireikus derinant veiksmus su EBI, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir galimą jo rezultatų paskelbimą, siekiant nustatyti, ar kredito įstaigų įdiegti tvarka, strategijos, procesai ir mechanizmai bei šių įstaigų turimos nuosavos lėšos užtikrina patikimą jų rizikos valdymą ir padengimą, ir remiantis šiuo priežiūriniu tikrinimu nustatyti kredito įstaigoms specialius papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, specialius skelbimo reikalavimus, specialius likvidumo reikalavimus ir kitas priemones, kai jos specialiai numatytos kompetentingoms institucijoms atitinkamoje Sąjungos teisėje;

vykdyti vienoje iš dalyvaujančių valstybių narių įsteigtų kredito įstaigų patronuojančiųjų bendrovių, įskaitant finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, priežiūrą konsoliduotu pagrindu, ir dalyvauti patronuojančiųjų bendrovių, neįsteigtų vienoje iš dalyvaujančių valstybių narių, priežiūroje konsoliduotu pagrindu, įskaitant priežiūros institucijų kolegijas, nedarant poveikio nacionalinių kompetentingų institucijų dalyvavimui tose kolegijose stebėtojo teisėmis;

h)	dalyvauti papildomoje finansinių konglomeratų priežiūroje konglomeratui priklausančių kredito įstaigų atžvilgiu, ir atlikti koordinatoriaus uždavinius, kai remiantis atitinkamoje Sąjungoje teisėje nustatytais kriterijais ECB paskirtas finansinio konglomerato koordinatoriumi;

vykdyti priežiūros uždavinius, susijusius su atgaivinimo planais, išankstiniais intervencijos veiksmais, kai kredito įstaiga arba grupė, kurios atžvilgiu ECB yra konsoliduotos priežiūros institucija, neatitinka taikomų rizikos ribojimo reikalavimų arba gali juos pažeisti, ir, – tik atitinkamoje Sąjungos teisėje kompetentingoms institucijoms aiškiai nurodytais atvejais, –struktūriniais pokyčiais, kurių reikalaujama iš kredito įstaigų, kad būtų užkirstas kelias finansiniams sunkumams ar nesėkmėms, išskyrus visus pertvarkymo įgaliojimus.

2. Kredito įstaigų, įsteigtų nedalyvaujančioje valstybėje narėje ir įsteigusių filialą arba teikiančių tarpvalstybines paslaugas dalyvaujančioje valstybėje narėje, atžvilgiu ECB, atsižvelgdamas į 1 dalies taikymo sritį, vykdo tuos uždavinius, kurie pagal atitinkamą Sąjungos teisę priskiriami nacionalinių kompetentingų institucijų kompetencijai.

3. Vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius ir siekdamas užtikrinti aukštus priežiūros standartus ECB taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Jei atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir jei šiuo metu tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama galimybių pasirinkti, ECB taip pat taiko nacionalinės teisės aktus, kuriais pasinaudojama tomis galimybėmis.

Tuo tikslu, atsižvelgdamas į atitinkamą Sąjungos teisę ir visų pirma į visus teisėkūros procedūra ir ne teisėkūros procedūra priimtus aktus, įskaitant SESV 290 ir 291 straipsniuose nurodytus aktus, ir jos laikydamasis, ECB priima gaires, rekomendacijas ir sprendimus. Visų pirma jam taikomi privalomi techniniai reguliavimo ir įgyvendinimo standartai, kuriuos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–15 straipsnius parengė EBI bei patvirtino Komisija, to reglamento 16 straipsnis bei EBI pagal tą reglamentą parengto to reglamento nuostatos dėl Europos priežiūros vadovo. ECB taip pat gali priimti reglamentus tik tiek, kiek tai yra būtina parengti arba patikslinti šiuo reglamentu jam pavestų uždavinių vykdymo tvarką.

Prieš priimdamas reglamentą, ECB rengia atviras viešas konsultacijas ir analizuoja galimas susijusias išlaidas bei naudą, išskyrus atvejus, kai tokios konsultacijos ir analizės yra neproporcingos, atsižvelgiant į atitinkamų reglamentų taikymo sritį ir poveikį arba ypatingą reikalo skubą; tokiu atveju ECB pagrindžia tą skubą.

Jeigu reikalinga, ECB, dalyvaudamas bet kokiu būdu, prisideda prie pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 EBI vykdomo techninių reguliavimo standartų ar techninių įgyvendinimo standartų projektų rengimo arba atkreipia EBI dėmesį į galimą poreikį Komisijai pateikti standartų projektus, kuriais iš dalies keičiami esami techniniai reguliavimo ar įgyvendinimo standartai.

5 straipsnis

Makrolygio rizikos ribojimo uždaviniai ir priemonės

1. Bet kada prireikus ar kai laikoma, kad tai būtina, ir nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos arba nacionalinės paskirtosios institucijos taiko reikalavimus kapitalo rezervo priemonėms, kurias kredito įstaigos turi laikyti užtikrindamos atitinkamą jų lygį pagal atitinkamą Sąjungos teisę, greta šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų, įskaitant anticiklines rezervo normas, ir kitų priemonių, numatytų Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES, kurios priimamos laikantis tame reglamente ir toje direktyvoje nustatytų procedūrų, ir kurių tikslas – atitinkamoje Sąjungos teisėje konkrečiai nustatytais atvejais spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas. Likus dešimt darbo dienų iki tokio sprendimo priėmimo atitinkama institucija apie savo ketinimą tinkamai praneša ECB. Jei ECB prieštarauja, jis per penkias darbo dienas raštu pateikia tokio prieštaravimo priežastis. Atitinkama institucija, prieš atitinkamai tęsdama sprendimo priėmimo procesą, deramai atsižvelgia į ECB nurodytas priežastis.

2. Jei mano, kad tai yra būtina, ECB gali vietoj dalyvaujančios valstybės narės nacionalinių kompetentingų institucijų arba nacionalinių paskirtųjų institucijų taikyti griežtesnius reikalavimus kapitalo rezervo priemonėms negu dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų arba nacionalinių paskirtųjų institucijų taikomi reikalavimai, kurias kredito įstaigos turi laikyti užtikrindamos atitinkamą jų lygį pagal atitinkamą Sąjungos teisę, greta šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų, įskaitant anticiklines rezervo normas, jei laikomasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų sąlygų, ir taikyti griežtesnes priemones, kurių tikslas – atitinkamoje Sąjungos teisėje konkrečiai nustatytais atvejais, laikantis Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų procedūrų, kredito įstaigų lygiu spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas.

3. Bet kuri nacionalinė kompetentinga institucija ar nacionalinė paskirtoji institucija gali pasiūlyti ECB veikti pagal 2 dalį, kad būtų reaguojama į konkrečią finansinės sistemos ir ekonominę padėtį toje valstybėje narėje.

4. Jei ECB ketina veikti pagal 2 dalį, jis glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamų valstybių narių nacionalinėmis paskirtosiomis institucijomis. Visų pirma, likus ne mažiau kaip dešimt darbo dienų iki tokio sprendimo priėmimo jis apie savo ketinimą praneša atitinkamoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms arba nacionalinėms paskirtosioms institucijoms. Jei kuri nors iš atitinkamų institucijų prieštarauja, ji per penkias darbo dienas raštu pateikia tokio prieštaravimo priežastis. ECB, prieš atitinkamai tęsdamas sprendimo priėmimo procesą, deramai atsižvelgia į tas priežastis.

5. Vykdydamas 2 dalyje nurodytus uždavinius, ECB atsižvelgia į konkrečią finansinės sistemos padėtį, ekonominę padėtį ir ekonomikos ciklą atskirose valstybėse narėse ar jų dalyse.

6 straipsnis

Bendradarbiavimas BPM

1. ECB vykdo savo uždavinius bendrame priežiūros mechanizme, kurį sudaro ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos. ECB yra atsakingas už tai, kad BPM veiktų veiksmingai ir nuosekliai.

2. Tiek ECB, tiek nacionalinės kompetentingos institucijos turi geranoriškai bendradarbiauti ir privalo keistis informacija.

Nedarant poveikio ECB teisei nuolat tiesiogiai gauti arba turėti tiesioginę prieigą prie kredito įstaigų teikiamos informacijos, nacionalinės kompetentingos institucijos visų pirma ECB suteikia visą informaciją, kurios reikia šiuo reglamentu ECB pavestiems uždaviniams vykdyti.

3. Atitinkamais atvejais ir nedarant poveikio ECB atsakomybei ir atskaitomybei už šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius, nacionalinės kompetentingos institucijos yra atsakingos už pagalbą ECB šio straipsnio 7 dalyje minimoje struktūroje išdėstytomis sąlygomis, rengiant ir įgyvendinant visus aktus, susijusius su 4 straipsnyje visų kredito įstaigų atžvilgiu nurodytais uždaviniais, įskaitant pagalbą vykdant tikrinimo veiklą. Vykdydamos 4 straipsnyje minimus uždavinius jos laikosi ECB duotų nurodymų.

4. 4 straipsnyje, išskyrus jo 1 dalies a ir c punktus, apibrėžtų uždavinių atžvilgiu ECB tenka šio straipsnio 5 dalyje išdėstytos pareigos, o nacionalinėms kompetentingoms institucijoms – šio straipsnio 6 dalyje išdėstytos pareigos, atsižvelgiant į šio straipsnio 7 dalyje išdėstytą struktūrą ir laikantis joje nurodytų procedūrų, vykdant toliau nurodytų kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ar mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ar kredito įstaigų, įsteigtų nedalyvaujančiose valstybėse narėse, filialų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, priežiūrą:

—

tų, kurios yra mažiau svarbios vertinant konsolidavimo pagrindu, aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse arba individualiai konkrečiu kredito įstaigų, įsteigtų nedalyvaujančiose valstybėse narėse, filialų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, atžvilgiu. Svarba vertinama remiantis šiais kriterijais:

dydžiu;

ii)	svarba Sąjungos ekonomikai arba bet kuriai dalyvaujančiai valstybei narei;

iii)	tarpvalstybinės veiklos svarba.

Atsižvelgiant į pirmą pastraipą, kredito įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė nelaikomos mažiau svarbiomis, nebent tai pateisinama ypatingomis aplinkybėmis, kurios išdėstomos metodikoje, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

i)	visa jos turto vertė yra didesnė nei 30 mlrd. EUR;

ii)	jos viso turto santykis su dalyvaujančios valstybės narės, kurioje ji įsisteigta, BVP yra didesnis nei 20 %, nebent visa jos turto vertė yra mažesnė nei 5 mlrd. EUR;

iii)	ECB, gavęs jos nacionalinės kompetentingos institucijos pranešimą, kad ji laiko tokią įstaigą itin svarbia vidaus ekonomikai, ir atlikęs išsamų tos kredito įstaigos vertinimą, įskaitant balanso vertinimą, priima tokią svarbą patvirtinantį sprendimą.

ECB taip pat gali savo iniciatyva laikyti, kad įstaiga yra itin svarbi, jei ji yra įsteigusi bankininkystės patronuojamąsias įmones daugiau nei vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje ir jos tarpvalstybinis turtas arba įsipareigojimai sudaro didelę jos viso turto ar įsipareigojimų dalį, laikantis metodikoje nustatytų sąlygų.

Tos, kurioms buvo prašoma viešosios finansinės pagalbos arba kurios ją gavo tiesiogiai iš EFSF arba ESM, nelaikomos mažiau svarbiomis.

Nepaisant pirmesnių pastraipų, ECB šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius vykdo trijų pačių svarbiausių kredito įstaigų kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama ypatingomis aplinkybėmis.

5. 4 dalyje nurodytų kredito įstaigų atžvilgiu pagal 7 dalyje apibrėžtą struktūrą:

ECB priima nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirtus reglamentus, gaires arba bendro pobūdžio nurodymus, kuriais vadovaudamosi nacionalinės kompetentingos institucijos vykdo 4 straipsnyje, išskyrus jo 1 dalies a ir c punktuose, apibrėžtus uždavinius ir priima priežiūros sprendimus.

Tokiuose nurodymuose gali būti nurodomi 16 straipsnio 2 dalyje nustatyti konkretūs įgaliojimai kredito įstaigų grupių ar kategorijų atžvilgiu siekiant užtikrinti priežiūros rezultatų nuoseklumą BPM;

prireikus užtikrinti aukštų priežiūros standartų nuoseklų taikymą, ECB bet kuriuo metu gali savo iniciatyva, pasikonsultavęs su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, arba nacionalinės kompetentingos institucijos prašymu nuspręsti pats tiesiogiai vykdyti visus atitinkamus įgaliojimus 4 dalyje nurodytos vienos ar kelių kredito įstaigų atžvilgiu, įskaitant tokiu atveju, kai buvo netiesiogiai prašoma ar gauta finansinė pagalba iš EFSF arba ESM;

c)	ECB vykdo sistemos veikimo priežiūrą, grindžiamą šiame straipsnyje, visų pirma 7 dalies c punkte, išdėstytomis pareigomis ir procedūromis;

d)	ECB bet kuriuo metu gali pasinaudoti 10–13 straipsniuose nurodytais įgaliojimais;

e)	ECB taip pat gali paprašyti nacionalinių kompetentingų institucijų ad hoc pagrindu arba nuolat teikti informaciją apie uždavinių pagal šį straipsnį vykdymą.

6. Nedarant poveikio šio straipsnio 5 daliai, nacionalinės kompetentingos institucijos vykdo ir yra atsakingos už 4 straipsnio 1 dalies b, d–g ir i punktuose nurodytus uždavinius ir už visų atitinkamų priežiūros sprendimų priėmimą šio straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų kredito įstaigų atžvilgiu, atsižvelgiant į šio straipsnio 7 dalyje nurodytą struktūrą ir laikantis toje dalyje nurodytų procedūrų.

Nedarant poveikio 10–13 straipsniams, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir nacionalinėms paskirtosioms institucijoms paliekami įgaliojimai pagal nacionalinę teisę gauti informaciją iš kredito įstaigų, kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių kontroliuojančiųjų bendrovių ir į kredito įstaigos finansinę konsoliduotą padėtį įtrauktų įmonių ir vykdyti šių kredito įstaigų, kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių kontroliuojančiųjų bendrovių ir įmonių patikrinimus vietoje. Nacionalinės kompetentingos institucijos pagal šio straipsnio 7 dalyje nustatytą struktūrą informuoja ECB apie priemones, kurių imtasi pagal šią dalį, ir glaudžiai derina tas priemones su ECB.

Nacionalinės kompetentingos institucijos reguliariai teikia ECB ataskaitas apie veiklos pagal šį straipsnį vykdymą.

7. ECB, konsultuodamasis su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis ir remdamasis Priežiūros valdybos pasiūlymu, patvirtina ir viešai paskelbia struktūrą, pagal kurią parengiama praktinė šio straipsnio įgyvendinimo tvarka. Ši struktūra apima bent:

konkrečią metodiką, skirtą 4 dalies pirmoje, antroje ir trečioje pastraipoje nurodytų kriterijų bei kriterijų, pagal kuriuos 4 dalies ketvirta pastraipa nebetaikoma konkrečiai kredito įstaigai, vertinimui ir pagal tai nustatytą tvarką 5 ir 6 dalims įgyvendinti. Ta tvarka ir metodika, skirta 4 dalies pirmoje, antroje ir trečioje pastraipoje nurodytų kriterijų vertinimui, peržiūrima, kad į jas būtų įtraukti visi atitinkami pokyčiai, ir užtikrinama, kad jei kredito įstaiga laikoma svarbia arba mažiau svarbia, tas vertinimas keičiamas tik tuo atveju, jei aplinkybės keičiasi iš esmės ir jos nėra pereinamojo pobūdžio, visų pirma tos su kredito įstaigos padėtimi susijusios aplinkybės, kurios svarbios atliekant tą vertinimą;

b)	procedūrų, įskaitant terminus ir galimybę rengti sprendimų projektus, kurie siunčiami ECB įvertinti, kurios turi būti taikomos ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų santykiams dėl kredito įstaigų, kurios nelaikomos mažiau svarbiomis pagal 4 dalį, priežiūros, apibrėžtį;

procedūrų, įskaitant terminus, kurios turi būti taikomos ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų santykiams dėl kredito įstaigų, kurios laikomos mažiau svarbiomis pagal 4 dalį, priežiūros, apibrėžtį. Pagal tokias procedūras visų pirma reikalaujama, kad nacionalinės kompetentingos institucijos, priklausomai nuo struktūroje nustatytų atvejų:

i)	ECB praneštų apie visas esmines priežiūros procedūras;

ii)	ECB prašymu papildomai įvertintų konkrečius procedūros aspektus;

iii)	ECB perduotų esminių priežiūros sprendimų projektus, dėl kurių ECB gali pareikšti savo nuomonę.

8. Kai nacionalinės kompetentingos arba nacionalinės paskirtosios institucijos padeda ECB vykdyti šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius, ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos laikosi atitinkamuose Sąjungos aktuose nustatytų nuostatų, susijusių su pareigų paskirstymu ir įvairių valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimu.

7 straipsnis

Glaudus bendradarbiavimas su dalyvaujančių valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, kompetentingomis institucijomis

1. Laikydamasis šiame straipsnyje nustatytų apribojimų, ECB vykdo uždavinius 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 5 straipsnyje nurodytose srityse valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, įsteigtų kredito įstaigų atžvilgiu, jei pagal šį straipsnį nustatytas ECB ir tokios valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos glaudus bendradarbiavimas.

Tuo tikslu ECB gali teikti nurodymus, skirtus dalyvaujančios valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, nacionalinei kompetentingai institucijai arba nacionalinei paskirtajai institucijai.

2. ECB ir dalyvaujančios valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, nacionalinės kompetentingos institucijos glaudus bendradarbiavimas nustatomas ECB priimtu sprendimu, jei laikomasi šių sąlygų:

a)	atitinkama valstybė narė kitoms valstybėms narėms, Komisijai, ECB ir EBI praneša apie prašymą pradėti glaudų bendradarbiavimą su ECB dėl 4 ir 5 straipsniuose nurodytų uždavinių vykdymo visų atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtų kredito įstaigų atžvilgiu, kaip numatyta 6 straipsnyje;

pranešime atitinkama valstybė narė įsipareigoja:

—	užtikrinti, kad jos nacionalinė kompetentinga institucija arba nacionalinė paskirtoji institucija laikysis ECB pateiktų gairių arba prašymų, ir

—	teikti visą informaciją apie toje valstybėje narėje įsteigtas kredito įstaigas, kurios ECB gali prireikti atliekant išsamų tų kredito įstaigų vertinimą;

c)	atitinkama valstybė narė priėmė atitinkamus nacionalinės teisės aktus, siekdama užtikrinti, kad jos nacionalinė kompetentinga institucija privalės patvirtinti visas ECB reikalaujamas priemones kredito įstaigų atžvilgiu, kaip numatyta 4 dalyje.

3. 2 dalyje nurodytas sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sprendimas taikomas praėjus 14 dienų po jo paskelbimo.

4. Jei ECB laikosi nuomonės, kad atitinkamos valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija turėtų patvirtinti su 1 dalyje nurodytais uždaviniais susijusią priemonę kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės atžvilgiu, jis teikia nurodymus tai institucijai, nurodydamas atitinkamą terminą.

Tas terminas yra ne trumpesnis nei 48 valandos, išskyrus atvejus, kai siekiant išvengti nepataisomos žalos priemonę būtina patvirtinti skubiau. Atitinkamos valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija imasi visų reikiamų priemonių vykdydama 2 dalies c punkte nurodytą pareigą.

5. ECB gali nuspręsti įspėti atitinkamą valstybę narę, kad glaudus bendradarbiavimas bus sustabdytas arba nutrauktas, jeigu nebus imtasi ryžtingų taisomųjų veiksmų šiais atvejais:

a)	jei, ECB nuomone, atitinkama valstybė narė nebesilaiko 2 dalies a–c punktuose nustatytų sąlygų, arba

b)	jei, ECB nuomone, atitinkamos valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija nevykdo 2 dalies c punkte nurodytos pareigos.

Jeigu tokių veiksmų nesiimama per 15 dienų nuo tokio įspėjimo pranešimo, ECB gali sustabdyti arba nutraukti glaudų bendradarbiavimą su ta valstybe nare.

Apie sprendimą sustabdyti arba nutraukti glaudų bendradarbiavimą pranešama atitinkamai valstybei narei ir jis paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sprendime nurodoma data, nuo kurios jis taikomas, deramai atsižvelgiant į priežiūros veiksmingumą ir kredito įstaigų teisėtus interesus.

6. Praėjus trejiems metams po ECB priimto sprendimo dėl glaudaus bendradarbiavimo nustatymo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, valstybė narė gali bet kuriuo metu paprašyti, kad ECB nutrauktų glaudų bendradarbiavimą. Prašyme paaiškinamos nutraukimo priežastys, įskaitant, atitinkamais atvejais, galimas reikšmingas neigiamas pasekmes valstybės narės fiskalinei atsakomybei. Tokiu atveju ECB nedelsdamas imasi veiksmų sprendimui dėl glaudaus bendradarbiavimo nutraukimo priimti ir jame nurodo datą, nuo kurios jis taikomas – ne vėliau kaip po trijų mėnesių, deramai atsižvelgiant į priežiūros veiksmingumą ir kredito įstaigų teisėtus interesus. Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7. Jei dalyvaujanti valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, pagal 26 straipsnio 8 dalį informuoja ECB apie savo pagrįstą nesutikimą su Valdančiosios tarybos prieštaravimu dėl Priežiūros valdybos sprendimo projekto, Valdančioji taryba per 30 dienų laikotarpį pateikia savo nuomonę dėl valstybės narės pareikšto pagrįsto nesutikimo ir patvirtina arba atsiima savo prieštaravimą, nurodydama to priežastis.

Kai Valdančioji taryba patvirtina savo prieštaravimą, dalyvaujanti valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, gali informuoti ECB, kad jai nebus privalomas galimas sprendimas, susijęs su galimu Priežiūros valdybos iš dalies pakeisto sprendimo projektu.

Tokiu atveju ECB, deramai atsižvelgdamas į priežiūros veiksmingumą, apsvarsto galimybę sustabdyti arba nutraukti glaudų bendradarbiavimą su ta valstybe nare ir šiuo klausimu priima sprendimą.

ECB visų pirma atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a)	ar tai, kad bendradarbiavimas nebus sustabdytas arba nutrauktas, galėtų kelti pavojų BPM vientisumui arba turėti reikšmingų neigiamų pasekmių valstybių narių fiskalinei atsakomybei;

b)	ar toks sustabdymas arba nutraukimas galėtų turėti reikšmingų neigiamų pasekmių valstybės narės, kuri pranešė apie savo pagrįstą nesutikimą pagal 26 straipsnio 8 dalį, fiskalinei atsakomybei;

ar jį tenkina, ar jo netenkina tai, kad atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija patvirtino priemones:

—	kuriomis, ECB nuomone, užtikrinama, kad kredito įstaigoms valstybėje narėje, kuri informavo apie savo pagrįstą nesutikimą pagal ankstesnę pastraipą, nesudaromos palankesnės sąlygos nei kredito įstaigoms kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse; ir

—	kurios, ECB nuomone, siekiant 1 straipsnyje nurodytų tikslų ir užtikrinant, kad būtų laikomasi atitinkamos Sąjungos teisės, yra vienodai veiksmingos kaip ir šios dalies antroje pastraipoje nurodytas Valdančiosios tarybos sprendimas.

ECB šiuos veiksnius įtraukia į savo sprendimą ir praneša apie juos atitinkamai valstybei narei.

8. Jei dalyvaujanti valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, nesutinka su Priežiūros valdybos sprendimo projektu, per penkias darbo dienas nuo sprendimo projekto gavimo ji informuoja Valdančiąją tarybą apie savo nesutikimą nurodydama jo priežastis. Tuomet Valdančioji taryba per penkias darbo dienas priima sprendimą dėl šio klausimo, visapusiškai atsižvelgdama į tas priežastis, ir raštu paaiškina savo sprendimą atitinkamai valstybei narei. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti, kad ECB nedelsdamas nutrauktų glaudų bendradarbiavimą, ir kitas sprendimas jai nebus taikomas.

9. Valstybė narė, kuri nutraukė glaudų bendradarbiavimą su ECB, negali pradėti naujo glaudaus bendradarbiavimo, kol nepraėjo treji metai nuo ECB sprendimo dėl glaudaus bendradarbiavimo nutraukimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

8 straipsnis

Tarptautiniai santykiai

Nedarant poveikio valstybių narių ir Sąjungos institucijų ir organų, išskyrus ECB, įskaitant EBI, atitinkamai kompetencijai, šiuo reglamentu ECB pavestų uždavinių atžvilgiu ECB gali užmegzti ryšius ir susitarti dėl administracinės tvarkos su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių administracijomis, jei tai tinkamai derinama su EBI. Ta tvarka nesukuriamos teisinės prievolės Sąjungai ir jos valstybėms narėms.

III SKYRIUS

ECB įgaliojimai

9 straipsnis

Priežiūros ir tyrimo įgaliojimai

1. Išimtinai tik 4 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 5 straipsnio 2 dalyje jam pavestų uždavinių vykdymo tikslais, dalyvaujančiose valstybėse narėse ECB laikomas atitinkamai kompetentinga arba paskirtąja institucija, kaip numatyta atitinkamoje Sąjungos teisėje.

Tuo pačiu išimtiniu tikslu ECB turi visus šiame reglamente nustatytus įgaliojimus ir prievoles. Jis taip pat turi visus įgaliojimus ir prievoles, kuriuos pagal atitinkamą Sąjungos teisę turi kompetentingos ir paskirtosios institucijos, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip. Visų pirma ECB turi šio skyriaus 1 ir 2 skirsniuose išvardytus įgaliojimus.

Tokiu mastu, koks yra būtinas šiuo reglamentu jam pavestiems uždaviniams vykdyti, ECB, teikdamas nurodymus, gali reikalauti, kad tos nacionalinės institucijos pasinaudotų savo įgaliojimais pagal nacionalinę teisę ir laikydamosi nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, kai pagal šį reglamentą tokie įgaliojimai ECB nesuteikiami. Tos nacionalinės institucijos visapusiškai informuoja ECB apie tų įgaliojimų vykdymą.

2. ECB vykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus pagal 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus aktus. ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja vykdydami savo atitinkamus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus.

3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, kredito įstaigų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, atžvilgiu ECB vykdo savo įgaliojimus pagal 7 straipsnį.

1 skirsnis

Tyrimo įgaliojimai

10 straipsnis

Informacijos prašymas

1. Nedarant poveikio 9 straipsnio 1 dalyje nurodytiems įgaliojimams ir laikantis atitinkamoje Sąjungos teisėje išdėstytų sąlygų, ECB gali reikalauti, kad toliau nurodyti juridiniai arba fiziniai asmenys, laikantis 4 straipsnio, pateiktų visą informaciją, reikalingą šiuo reglamentu jam pavestiems uždaviniams vykdyti, įskaitant periodiškai ir specialiu formatu teikiamą informaciją, skirtą priežiūros ir susijusiems statistikos tikslams:

a)	dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos kredito įstaigos;

b)	dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos finansų kontroliuojančiosios bendrovės;

c)	dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės;

d)	dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės;

e)	asmenys, priklausantys a–d punktuose nurodytiems subjektams;

f)	trečiosios šalys, kurioms a–d punktuose nurodyti subjektai yra perdavę funkcijas arba veiklą.

2. 1 dalyje nurodyti asmenys pateikia prašomą informaciją. Profesinės paslapties nuostatos tų asmenų neatleidžia nuo pareigos teikti tą informaciją. Tos informacijos teikimas nelaikomas profesinės paslapties atskleidimu.

3. Tais atvejais, kai ECB gauna informaciją tiesiogiai iš 1 dalyje nurodytų juridinių ar fizinių asmenų, jis tą informaciją pateikia atitinkamoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms.

11 straipsnis

Bendrieji tyrimai

1. Siekdamas vykdyti šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius ir laikydamasis atitinkamoje Sąjungos teisėje išdėstytų kitų sąlygų, ECB gali atlikti visus būtinus su bet kuriuo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytu dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtu ar esančiu asmeniu susijusius tyrimus.

Tuo tikslu ECB turi teisę:

a)	reikalauti pateikti dokumentus;

b)	tikrinti 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų buhalterines knygas ir dokumentus ir daryti tokių buhalterinių knygų ir dokumentų kopijas arba išrašus;

c)	gauti 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;

d)	apklausti visus kitus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos.

2. 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atžvilgiu tyrimai pradedami remiantis ECB sprendimu.

Jei asmuo trukdo vykdyti tyrimą, dalyvaujančios valstybės narės, kurioje yra atitinkamos patalpos, nacionalinė kompetentinga institucija pagal nacionalinę teisę suteikia reikiamą pagalbą, įskaitant 12 ir 13 straipsniuose nurodytais atvejais, sudarydama palankesnes sąlygas ECB patekti į 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpas, kad būtų galima pasinaudoti pirmiau nurodytomis teisėmis.

12 straipsnis

Patikrinimai vietoje

1. Siekdamas vykdyti šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius ir laikydamasis kitų atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų, ECB, vadovaudamasis 13 straipsniu ir pateikęs išankstinį pranešimą atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai, gali vykdyti visus būtinus 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų ir bet kurios kitos įmonės, įtrauktos į priežiūrą konsoliduotu pagrindu, kurią vykdant ECB pagal 4 straipsnio 1 dalies g punktą yra konsoliduotos priežiūros institucija, verslo patalpų patikrinimus vietoje. Kai to reikia dėl tinkamo patikrinimų atlikimo ir veiksmingumo, ECB gali atlikti patikrinimus vietoje iš anksto neperspėjęs tų juridinių asmenų.

2. Kad galėtų atlikti patikrinimą vietoje, ECB pareigūnai ir kiti ECB įgalioti asmenys gali patekti į visas juridinių asmenų, kurių atžvilgiu pagal ECB priimtą sprendimą atliekamas tyrimas, verslo patalpas bei teritoriją ir jiems suteikiami visi 11 straipsnio 1 dalyje išvardyti įgaliojimai.

3. 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų atžvilgiu patikrinimai vietoje atliekami remiantis ECB sprendimu.

4. Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinės kompetentingos institucijos pareigūnai ir kiti jos įgalioti ar paskirti lydintieji asmenys ECB prižiūrint ir koordinuojant aktyviai padeda ECB pareigūnams ir kitiems ECB įgaliotiems asmenims. Tuo tikslu jiems suteikiami 2 dalyje nustatyti įgaliojimai. Atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos pareigūnai taip pat turi teisę dalyvauti patikrinimuose vietoje.

5. Jei ECB pareigūnai ir kiti ECB įgalioti arba paskirti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo priešinasi pagal šį straipsnį nurodytam atlikti patikrinimui, atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija suteikia jiems reikiamą pagalbą pagal nacionalinę teisę. Tiek, kiek tai yra būtina patikrinimui atlikti, teikiant šią pagalbą, be kita ko, užplombuojamos bet kurios verslo patalpos ir buhalterinės knygos ar dokumentai. Jei atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija neturi šio įgaliojimo, ji naudojasi savo įgaliojimais, kad paprašytų būtinos pagalbos kitų nacionalinių institucijų.

13 straipsnis

Teisminės institucijos leidimas

1. Jeigu 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 12 straipsnio 5 dalyje numatytai pagalbai suteikti pagal nacionalines taisykles reikia teisminės institucijos leidimo, teikiamas prašymas tokiam leidimui gauti.

2. Jei pateikiamas prašymas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam leidimui gauti, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar ECB sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos ar pernelyg didelės atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Tikrindama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti ECB pateikti išsamius paaiškinimus, visų pirma dėl pagrindų, kuriais remdamasis ECB įtaria esant 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų aktų pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir asmens, kurio atžvilgiu bus taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Vis dėlto nacionalinė teisminė institucija netikrina patikrinimo būtinumo ar nereikalauja, kad jai būtų pateikta ECB byloje esanti informacija. ECB sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik ESTT.

2 skirsnis

Specialūs priežiūros įgaliojimai

14 straipsnis

Leidimas

1. Prašymas išduoti leidimą pradėti vykdyti dalyvaujančioje valstybėje narėje steigiamos kredito įstaigos veiklą teikiamas valstybės narės, kurioje steigiama kredito įstaiga, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, laikantis atitinkamoje nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų.

2. Jei prašymo pateikėjas atitinka visas tos valstybės narės atitinkamoje nacionalinėje teisėje nustatytas leidimų išdavimo sąlygas, nacionalinė kompetentinga institucija per atitinkamoje nacionalinėje teisėje numatytą laikotarpį priima sprendimo siūlyti ECB suteikti leidimą projektą. Apie sprendimo projektą pranešama ECB ir prašymo išduoti leidimą pateikėjui. Kitais atvejais nacionalinė kompetentinga institucija prašymą išduoti leidimą atmeta.

3. Laikoma, kad ECB priima sprendimo projektą, nebent ECB pateikia prieštaravimą per ne ilgesnį nei dešimties darbo dienų laikotarpį, kuris tinkamai pagrįstais atvejais gali būti pratęstas vieną kartą tokiam pačiam laikotarpiui. ECB prieštaravimą dėl sprendimo projekto pateikia tik tais atvejais, jei nėra įvykdytos atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytos leidimų išdavimo sąlygos. Atmetimo priežastis ECB nurodo raštu.

4. Apie pagal 2 ir 3 dalis priimtą sprendimą nacionalinė kompetentinga institucija praneša prašymo išduoti leidimą pateikėjui.

5. Laikydamasis 6 dalies ir pasikonsultavęs su dalyvaujančios valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, nacionaline kompetentinga institucija, atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytais atvejais ECB gali panaikinti leidimą savo iniciatyva arba pasiūlius tokiai nacionalinei kompetentingai institucijai. Šiomis konsultacijomis visų pirma užtikrinama, kad prieš priimdamas sprendimus dėl panaikinimo, ECB suteiks nacionalinėms institucijoms pakankamai laiko priimti sprendimą dėl būtinų taisomųjų veiksmų, įskaitant galimas pertvarkymo priemones, ir į jas atsižvelgs.

Jei pagal 1 dalį leidimą išduoti pasiūliusi nacionalinė kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad remiantis atitinkama nacionaline teise leidimą reikia panaikinti, ji tuo tikslu pateikia ECB pasiūlymą. Tokiu atveju ECB priima sprendimą dėl siūlomo panaikinimo visapusiškai atsižvelgdamas į nacionalinės kompetentingos institucijos nurodytą panaikinimo pagrindimą.

6. Tol, kol nacionalinės institucijos yra kompetentingos pertvarkyti kredito įstaigas, tais atvejais, kai jos laikosi nuomonės, kad leidimo panaikinimas darytų neigiamą poveikį tinkamam veiksmų, būtinų pertvarkymui arba finansiniam stabilumui užtikrinti, įgyvendinimui arba šiems veiksmams, jos tinkamai praneša ECB apie savo prieštaravimą ir išsamiai paaiškina neigiamą poveikį, kurį galėtų padaryti leidimo panaikinimas. Tais atvejais su nacionalinėmis institucijomis sutartą laikotarpį ECB nepradeda panaikinimo procedūros. ECB gali pratęsti tą laikotarpį, jei jis laikosi nuomonės, kad buvo pasiekta pakankama pažanga. Tačiau jei ECB, priimdamas pagrįstą sprendimą, nustato, kad nacionalinės institucijos neįgyvendino finansiniam stabilumui užtikrinti reikalingų tinkamų veiksmų, leidimai panaikinami nedelsiant.

15 straipsnis

Kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimų įvertinimas

1. Nedarant poveikio 4 straipsnio 1 dalies c punkte numatytoms išimtims, visi pranešimai apie dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimą ar visa susijusi informacija pateikiama valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, laikantis 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais aktais grindžiamoje nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų.

2. Nacionalinė kompetentinga institucija įvertina pasiūlytą įsigijimą, ir pranešimą bei pasiūlymą dėl sprendimo prieštarauti arba neprieštarauti įsigijimui, grindžiamus 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose aktuose nustatytais kriterijais, pateikia ECB ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų iki atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatyto atitinkamo įvertinimo laikotarpio pabaigos ir padeda ECB pagal 6 straipsnį.

3. ECB nusprendžia, ar prieštarauti įsigijimui pagal atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytus įvertinimo kriterijus, pagal šioje teisėje nustatytą procedūrą ir laikantis joje nustatytų įvertinimo laikotarpių.

16 straipsnis

Priežiūros įgaliojimai

1. Siekiant, kad būtų vykdomi 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti uždaviniai ir nedarant poveikio kitiems ECB suteiktiems įgaliojimams, ECB turi šio straipsnio 2 dalyje nustatytus įgaliojimus reikalauti, kad dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ankstyvame etape imtųsi reikalingų priemonių atitinkamoms problemoms spręsti, susidarius bet kuriai iš šių aplinkybių:

a)	kredito įstaiga nevykdo 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose aktuose nustatytų reikalavimų;

b)	ECB turi įrodymų, kad kredito įstaiga per kitus 12 mėnesių gali pažeisti 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose aktuose nustatytus reikalavimus;

c)	pagal 4 straipsnio 1 dalies f punktą atliekant priežiūrinį tikrinimą nustačius, kad kredito įstaigoje įgyvendinta tvarka, strategijos, procesai bei mechanizmai ir jos turimos nuosavos lėšos bei likvidumas neužtikrina patikimo jos rizikos valdymo ir padengimo.

2. 9 straipsnio 1 dalies tikslais ECB visų pirma turi šiuos įgaliojimus:

a)	reikalauti, kad įstaigos turėtų nuosavų lėšų, viršijančių 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose aktuose nustatytus kapitalo reikalavimus, susijusių su rizikos elementais ir rizika, kuriai netaikomi atitinkami Sąjungos aktai;

b)	reikalauti, kad būtų sustiprinta tvarka, procesai, mechanizmai ir strategijos;

c)	reikalauti, kad įstaigos pateiktų priežiūros reikalavimų laikymosi atkūrimo planą pagal 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus aktus ir nustatytų galutinį jo įgyvendinimo terminą, įskaitant to plano patobulinimus taikymo srities ir galutinio termino atžvilgiu;

d)	reikalauti, kad įstaigos taikytų specialią atidėjinių politiką arba turto tvarkymo tvarką nuosavų lėšų reikalavimų atžvilgiu;

e)	uždrausti arba apriboti įstaigų veiklą, sandorius ar tinklus arba reikalauti neinvestuoti į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką įstaigos patikimumui;

f)	reikalauti sumažinti įstaigų veiklai, produktams ir sistemoms būdingą riziką;

g)	reikalauti, kad įstaigos ribotų kintamąją atlyginimo dalį kaip procentinę grynųjų pajamų dalį, jeigu ji nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;

h)	reikalauti, kad įstaigos naudotų grynąjį pelną nuosavoms lėšoms sustiprinti;

i)	apriboti arba uždrausti įstaigos atliekamą paskirstymą akcininkams, nariams arba papildomų 1 lygio priemonių turėtojams, jeigu šis draudimas nebus laikomas atveju, kai įstaiga nevykdo savo įsipareigojimų;

j)	nustatyti papildomus arba dažnesnio ataskaitų teikimo reikalavimus, įskaitant ataskaitas apie kapitalo ir likvidumo padėtį;

k)	nustatyti specialius likvidumo reikalavimus, įskaitant terminų nesutapimų turto ir įsipareigojimų atžvilgiu apribojimus;

l)	reikalauti atskleisti papildomą informaciją;

m)	bet kuriuo metu iš kredito įstaigų valdymo organo pašalinti narius, kurie neatitinka 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose aktuose nustatytų reikalavimų.

17 straipsnis

Priimančiųjų institucijų įgaliojimai ir bendradarbiavimas vykdant priežiūrą konsoliduotu pagrindu

1. Atitinkamoje Sąjungos teisėje, reglamentuojančioje kredito įstaigas, norinčias įsteigti filialą arba pasinaudoti laisve teikti paslaugas bei vykdyti veiklą kitos valstybės narės teritorijoje, nustatytas procedūras ir buveinės bei priimančiųjų valstybių narių atitinkamus įgaliojimus dalyvaujančios valstybės narės taiko tik tais atvejais, kai vykdomi 4 straipsniu ECB nepavesti uždaviniai.

2. Atitinkamoje Sąjungos teisėje išdėstytos nuostatos dėl įvairių valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo vykdant priežiūrą konsoliduotu pagrindu netaikomos, jei ECB yra vienintelė dalyvaujanti kompetentinga institucija.

3. Vykdydamas savo uždavinius, apibrėžtus 4 ir 5 straipsniuose, ECB gerbia deramą visų dalyvaujančių valstybių narių pusiausvyrą pagal 6 straipsnio 8 dalį ir, palaikydamas santykius su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, gerbia buveinės ir priimančiųjų valstybių narių pusiausvyrą, nustatytą atitinkamoje Sąjungos teisėje.

18 straipsnis

Administracinės sankcijos

1. Jei kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės sąmoningai arba per aplaidumą pažeidžia atitinkamuose tiesiogiai taikomuose Sąjungos teisės aktuose nustatytą reikalavimą ir kai už šį pažeidimą pagal atitinkamą Sąjungos teisę yra numatytas kompetentingų institucijų vykdomas administracinių piniginių sankcijų skyrimas, vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius ECB gali skirti administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė už dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių sumą, kai šias sumas galima nustatyti, arba kurios sudarytų iki 10 % juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, kaip apibrėžta atitinkamoje Sąjungos teisėje, arba kitas tokias pinigines sankcijas, kurios gali būti numatytos atitinkamoje Sąjungos teisėje.

2. Jeigu juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, 1 dalyje nurodyta bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta galutinės patronuojančiosios įmonės praėjusių finansinių metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje.

3. Taikomos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Spręsdamas, ar skirti sankciją, ir nustatydamas tinkamą sankciją ECB veikia pagal 9 straipsnio 2 dalį.

4. ECB taiko šį straipsnį laikydamasis šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų aktų, atitinkamais atvejais įskaitant Reglamente (EB) Nr. 2532/98 nustatytas procedūras.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais ECB, jei to reikia šiuo reglamentu jam pavestiems uždaviniams vykdyti, gali pareikalauti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos pradėtų procedūras siekiant imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamų sankcijų skyrimas pagal 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus aktus arba atitinkamus nacionalinės teisės aktus, kuriais pavedami specialūs įgaliojimai, kurie šiuo metu nenumatyti Sąjungos teisėje. Nacionalinių kompetentingų institucijų taikomos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Šios dalies pirma pastraipa pirmiausia taikoma piniginėms sankcijoms, kurios skiriamos kredito įstaigoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ar mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms už nacionalinės teisės, į kurią perkeliamos atitinkamos direktyvos, pažeidimus, ir bet kurioms administracinėms sankcijoms arba priemonėms, kurios turi būti skirtos kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valdybos nariams arba visiems kitiems pagal nacionalinę teisę už kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės atliktą pažeidimą atsakingiems asmenims.

6. ECB skelbia visas 1 dalyje nurodytas sankcijas, nepaisant to, ar dėl jų pateiktas skundas, atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytais atvejais ir laikantis joje nustatytų sąlygų.

7. Nedarant poveikio 1–6 dalims, ECB, vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius, už ECB reglamentų arba sprendimų pažeidimą gali skirti sankcijas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2532/98.

IV SKYRIUS

Organizaciniai principai

19 straipsnis

Nepriklausomumas

1. Vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius, ECB ir BPM veikiančios nacionalinės kompetentingos institucijos veikia nepriklausomai. Priežiūros valdybos ir iniciatyvinio komiteto nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi visos Sąjungos interesais, nesiekia gauti ir nepriima jokių Sąjungos institucijų ar įstaigų, valstybių narių Vyriausybių ar bet kurios kitos viešosios arba privačiosios įstaigos nurodymų.

2. Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ir valstybių narių Vyriausybės bei visos kitos įstaigos gerbia šį nepriklausomumą.

3. Priežiūros valdybai išnagrinėjus poreikį parengti elgesio kodeksą, Valdančioji taryba nustato ir paskelbia bankų priežiūroje dalyvaujantiems ECB darbuotojams ir vadovams skirtą elgesio kodeksą, visų pirma susijusį su interesų konfliktais.

20 straipsnis

Atskaitomybė ir ataskaitų teikimas

1. Remiantis šiuo skyriumi, už šio reglamento įgyvendinimą ECB atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. ECB kasmet Europos Parlamentui, Taryba, Komisijai ir euro grupei pateikia šiuo reglamentu jam pavestų uždavinių vykdymo ataskaitą, įskaitant informaciją apie 30 straipsnyje minėtų priežiūros mokesčių numatomą struktūros ir sumos raidą.

3. ECB priežiūros valdybos pirmininkas tą ataskaitą viešai pateikia Europos Parlamentui ir euro grupei, dalyvaujant bet kurios dalyvaujančios valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, atstovams.

4. euro grupės prašymu euro grupė gali išklausyti ECB priežiūros valdybos pirmininką ECB priežiūros uždavinių vykdymo klausimais, dalyvaujant bet kurios dalyvaujančios valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, atstovams.

5. Europos Parlamento prašymu ECB priežiūros valdybos pirmininkas dalyvauja kompetentingų Europos Parlamento komitetų klausyme ECB priežiūros uždavinių vykdymo klausimais.

6. ECB žodžiu arba raštu atsako į jam pateiktus Europos Parlamento arba euro grupės klausimus, remdamasis savo procedūromis ir dalyvaujant bet kurių dalyvaujančių valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, atstovams.

7. Kai Europos Audito Rūmai pagal ECBS ir ECB statuto 27.2 straipsnį nagrinėja ECB valdymo veiklos efektyvumą, jie taip pat atsižvelgia į pagal šį reglamentą ECB pavestus priežiūros uždavinius.

8. Pateikus prašymą ECB priežiūros valdybos pirmininkas rengia konfidencialias uždaras žodines diskusijas su Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininku ir pirmininko pavaduotojais apie ECB vykdomus priežiūros uždavinius, jei tokių diskusijų reikia Europos Parlamento įgaliojimams įgyvendinti pagal SESV. Europos Parlamentas ir ECB sudaro susitarimą dėl išsamios tokių diskusijų organizavimo tvarkos, kad būtų užtikrintas visiškas konfidencialumas vadovaujantis ECB kaip kompetentingai institucijai pagal atitinkamą Sąjungos teisę nustatytais konfidencialumo įpareigojimais.

9. ECB sąžiningai bendradarbiauja Europos Parlamentui atliekant visus tyrimus pagal SESV. ECB ir Europos Parlamentas susitaria dėl atitinkamos demokratinės atskaitomybės vykdymo ir šiuo reglamentu ECB pavestų uždavinių vykdymo priežiūros praktinių sąlygų tvarkos. Ta tvarka, be kita ko, apima galimybę susipažinti su informacija, bendradarbiavimą atliekant tyrimus ir informaciją apie Priežiūros valdybos pirmininko išrinkimo procedūrą.

21 straipsnis

Nacionaliniai parlamentai

1. Teikdamas 20 straipsnio 2 dalyje numatytą ataskaitą, ECB tą ataskaitą kartu tiesiogiai išsiunčia dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

Nacionaliniai parlamentai gali pateikti ECB savo pagrįstas pastabas dėl tos ataskaitos.

2. Dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai parlamentai, pasitelkdami savo procedūras, gali prašyti ECB atsakyti raštu į visas jų ECB pateiktas pastabas arba klausimus, susijusius su ECB uždaviniais pagal šį reglamentą.

3. Dalyvaujančios valstybės narės nacionalinis parlamentas gali pakviesti Priežiūros valdybos pirmininką arba narį kartu su nacionalinės kompetentingos institucijos atstovu dalyvauti nuomonių pasikeitime dėl kredito įstaigų priežiūros toje valstybėje narėje.

4. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis nacionalinių kompetentingų institucijų atskaitomybei nacionaliniams parlamentams pagal nacionalinę teisę už šiuo reglamentu ECB nepavestų uždavinių vykdymą ir už jų veiklos vykdymą pagal 6 straipsnį.

22 straipsnis

Tinkamas priežiūros sprendimų priėmimo procesas

1. Prieš priimdamas priežiūros sprendimus pagal 4 straipsnį ir III skyriaus 2 skirsnį, ECB suteikia asmenims, kurių atžvilgiu vykdoma procedūra, galimybę būti išklausytiems. ECB savo sprendimus pagrindžia tik tais prieštaravimais, dėl kurių atitinkamos šalys galėjo pareikšti pastabų.

Pirma pastraipa netaikoma, jei būtina imtis skubių veiksmų, siekiant užkirsti kelią didelės žalos finansų sistemai padarymui. Tokiu atveju ECB gali priimti laikiną sprendimą, o atitinkamiems asmenims suteikia galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo.

2. Procedūros metu visapusiškai gerbiamos atitinkamų asmenų teisės į gynybą. Jiems suteikiama teisė susipažinti su ECB byla atsižvelgiant į teisėtą kitų asmenų interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai.

ECB sprendimuose nurodomos juos pagrindžiančios priežastys.

23 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

ECB užtikrina, kad būtų nustatytos veiksmingos pranešimų apie kreditų įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ar mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių arba dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų įvykdytus 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimus teikimo priemonės, įskaitant konkrečias pranešimų apie pažeidimus priėmimo ir tolesnių veiksmų jų atžvilgiu procedūras. Tokios procedūros turi atitikti atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir jomis užtikrinama, kad būtų taikomi šie principai: apie pažeidimus pranešusių asmenų tinkamos apsaugos, asmens duomenų apsaugos ir kaltinamojo asmens tinkamos apsaugos.

24 straipsnis

Administracinė peržiūros valdyba

1. ECB įsteigia Administracinę peržiūros valdybą, kuri, gavusi pagal 5 dalį pateiktą prašymą atlikti peržiūrą, atliktų sprendimų, ECB priimtų vykdant šiuo reglamentu jam suteiktus įgaliojimus, vidaus administracinę peržiūrą. Vidaus administracinė peržiūra apsiriboja tokių sprendimų procedūrinės ir materialinės atitikties šiam reglamentui vertinimu.

2. Administracinę peržiūros valdybą sudaro penki nepriekaištingos reputacijos asmenys iš valstybių narių, turintys įrodytų atitinkamų žinių ir profesinės patirties, įskaitant patirtį priežiūros vykdymo srityje, kuri būtų pakankamai aukšto lygio bankininkystės arba kitose finansinių paslaugų srityse, išskyrus dabartinius ECB darbuotojus ir kompetentingų institucijų arba kitų nacionalinių ar Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų dabartinius darbuotojus, kurie dalyvauja vykdant šiuo reglamentu ECB pavestus uždavinius. Administracinė peržiūros valdyba turi pakankamai išteklių ir kompetencijos, kad įvertintų, kaip ECB vykdo įgaliojimus pagal šį reglamentą. Administracinės peržiūros valdybos narius ir du pakaitinius narius penkerių metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą pratęsta, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus viešą kvietimą išreikšti interesą skiria ECB. Jų nevaržo jokie nurodymai.

3. Administracinė peržiūros valdyba sprendimus priima ne mažiau kaip trijų iš penkių jos narių balsų dauguma.

4. Administracinės peržiūros valdybos nariai veikia nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu. Tuo tikslu jie pateikia viešą įsipareigojimų deklaraciją ir viešą interesų deklaraciją, kurioje nurodomi visi tiesioginiai arba netiesioginiai interesai, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui, arba tai, kad tokių interesų nėra.

5. 1 dalyje nurodytais atvejais bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali prašyti peržiūrėti tam asmeniui skirtą arba tiesiogiai ir asmeniškai su tuo asmeniu susijusį ECB sprendimą pagal šį reglamentą. Prašymas peržiūrėti 7 dalyje nurodytą Valdančiosios tarybos sprendimą yra nepriimtinas.

6. Prašymas atlikti peržiūrą, įskaitant jo pagrindimą, pateikiamas raštu ECB atitinkamai per vieną mėnesį nuo pranešimo apie sprendimą peržiūros prašančiam asmeniui dienos arba, jei tai nebuvo padaryta, per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią tas asmuo sužinojo apie sprendimą.

7. Priėmusi sprendimą dėl peržiūros priimtinumo, Administracinė peržiūros valdyba pareiškia nuomonę per klausimo skubai proporcingą laikotarpį ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo bei perduoda klausimą Priežiūros valdybai, kad ji parengtų naujo sprendimo projektą. Priežiūros valdyba atsižvelgia į Administracinės peržiūros valdybos nuomonę ir nedelsdama pateikia Valdančiajai tarybai naujo sprendimo projektą. Naujo sprendimo projektu pirminis sprendimas panaikinamas, pakeičiamas tapataus turinio sprendimu arba pakeičiamas iš dalies pakeistu sprendimu. Naujo sprendimo projektas laikomas priimtu, jei Valdančioji taryba nepateikia prieštaravimų per ne ilgesnį kaip dešimties darbo dienų laikotarpį.

8. Dėl pagal 5 dalį pateikto prašymo atlikti peržiūrą sprendimo vykdymas nesustabdomas. Tačiau Valdančioji taryba, remdamasi Administracinės peržiūros valdybos pasiūlymu, gali sustabdyti užginčyto sprendimo taikymą, jeigu mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių.

9. Pagal šį straipsnį Administracinės peržiūros valdybos pareikšta nuomonė, Priežiūros valdybos pateiktas naujo sprendimo projektas ir Valdančiosios tarybos priimtas sprendimas yra pagrindžiami ir apie juos pranešama šalims.

10. ECB priima sprendimą, kuriuo nustatomos Administracinės peržiūros valdybos veiklos taisyklės.

11. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis teisei pagal Sutartis iškelti bylą ESTT.

25 straipsnis

Atskyrimas nuo pinigų politikos funkcijos

1. Vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius, ECB siekia tik šiame reglamente nustatytų tikslų.

2. Šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius ECB vykdo nedarydamas poveikio savo uždaviniams, susijusiems su pinigų politika, ir atskirai nuo šių ir kitų uždavinių. Šiuo reglamentu ECB pavesti uždaviniai netrukdo jam vykdyti su pinigų politika susijusių uždavinių ir nėra jų sąlygojami. Be to, šiuo reglamentu ECB pavesti uždaviniai netrukdo jam vykdyti su ESRV susijusių uždavinių ar kitų uždavinių. ECB Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitas dėl to, kaip jis laikosi šios nuostatos. Šiuo reglamentu ECB pavesti uždaviniai nedaro poveikio vykdomai ECB pinigų politikos kitų sandorio šalių mokumo stebėsenai.

Darbuotojai, dalyvaujantys vykdant ECB šiuo reglamentu pavestus uždavinius, organizacijos struktūroje atskiriami nuo darbuotojų, vykdančių kitus ECB pavestus uždavinius, ir jie atsiskaito skirtingiems vadovams.

3. 1 ir 2 dalių tikslais ECB priima ir viešai paskelbia visas reikalingas vidaus taisykles, įskaitant profesinės paslapties saugojimo ir keitimosi informacija tarp dviejų funkcinių sričių taisykles.

4. ECB užtikrina, kad Valdančioji taryba veiktų visiškai atskirdama pinigų politikos ir priežiūros funkcijas. Toks atskyrimas, be kita ko, reiškia, kad rengiami visiškai atskiri posėdžiai ir darbotvarkės.

5. Kad būtų užtikrintas pinigų politikos ir priežiūros uždavinių atskyrimas, ECB sudaro tarpininkavimo komisiją. Ši komisija sprendžia klausimus, susijusius su atitinkamų dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų pareikštomis skirtingomis nuomonėmis dėl Valdančiosios tarybos prieštaravimo Priežiūros valdybos sprendimo projektui. Šią komisiją sudaro po vieną narį iš kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės, kurį kiekviena valstybė narė pasirenka iš Valdančiosios tarybos ir Priežiūros valdybos narių; ji sprendimus priima paprasta balsų dauguma ir kiekvienas narys turi vieną balsą. ECB priima ir paskelbia reglamentą, kuriuo sukuriama tokia tarpininkavimo komisija ir nustatomos jos darbo tvarkos taisyklės.

26 straipsnis

Priežiūros valdyba

1. Už ECB pavestų uždavinių planavimą ir vykdymą visapusiškai atsako vidaus įstaiga, kurią sudaro jos pirmininkas ir pavaduotojas, paskirti pagal 3 dalį, keturi ECB atstovai, paskirti pagal 5 dalį, ir vienas kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos atstovas (toliau – Priežiūros valdyba). Visi Priežiūros valdybos nariai veikia visos Sąjungos interesų labui.

Kai kompetentinga institucija nėra centrinis bankas, šioje dalyje nurodytas Priežiūros valdybos narys gali nuspręsti pakviesti dalyvauti valstybės narės centrinio banko atstovą. 6 dalyje nustatytos balsavimo procedūros tikslais vienos valstybės narės institucijų atstovai kartu laikomi vienu nariu.

2. Skiriant Priežiūros valdybos narius pagal šį reglamentą laikomasi lyčių pusiausvyros, patirties ir kvalifikacijos principų.

3. Išklausęs Priežiūros valdybą, ECB pateikia pasiūlymą dėl pirmininko ir pirmininko pavaduotojo skyrimo Europos Parlamentui patvirtinti. Patvirtinus šį pasiūlymą, Taryba priima įgyvendinimo sprendimą skirti Priežiūros valdybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininkas renkamas iš asmenų, turinčių pripažintą padėtį ir patirties bankininkystės ir finansų reikaluose ir kurie nėra Valdančiosios tarybos nariai, taikant atviros atrankos procedūrą, apie kurią tinkamai informuojami Europos Parlamentas ir Taryba. Priežiūros valdybos pirmininko pavaduotojas renkamas iš ECB vykdomosios valdybos narių. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, neatsižvelgdama į Tarybos narių, kurie nėra dalyvaujančios valstybės narės, balsavimo rezultatus.

Paskirtas pirmininkas yra visu etatu dirbantis specialistas ir negali eiti jokių kitų pareigų nacionalinėse kompetentingose institucijose. Jo kadencija yra penkeri metai ir ji neatnaujinama.

4. Jei Priežiūros valdybos pirmininkas nebeatitinka šioms pareigoms nustatytų sąlygų arba jei jis kaltas dėl sunkaus nusižengimo, Taryba, gavusi ECB pasiūlymą, kurį patvirtino Europos Parlamentas, gali priimti įgyvendinimo sprendimą pašalinti pirmininką iš pareigų. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, neatsižvelgdama į Tarybos narių, kurie nėra dalyvaujančios valstybės narės, balsavimo rezultatus.

Po to, kai Priežiūros valdybos pirmininko pavaduotojas pagal ECB ir ECBS statuto nuostatas atstatydinamas iš Vykdomosios valdybos narių, Taryba, gavusi ECB pasiūlymą, kurį patvirtino Europos Parlamentas, gali priimti įgyvendinimo sprendimą pašalinti pirmininko pavaduotoją iš pareigų. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, neatsižvelgdama į Tarybos narių, kurie nėra dalyvaujančios valstybės narės, balsavimo rezultatus.

Tais tikslais Europos Parlamentas arba Taryba gali informuoti ECB, kad, jų nuomone, Priežiūros valdybos pirmininko arba pirmininko pavaduotojo pašalinimo iš pareigų sąlygos yra įvykdytos; ECB pateikia atsakymą.

5. Valdančiosios tarybos paskirti keturi ECB atstovai nevykdo pareigų, tiesiogiai susijusių su ECB pinigų politikos funkcija. Visi ECB atstovai turi balsavimo teises.

6. Priežiūros valdyba sprendimus priima paprasta savo narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.

7. Nukrypstant nuo šio straipsnio 6 dalies, Priežiūros valdyba priima sprendimus dėl reglamentų pagal 4 straipsnio 3 dalį priėmimo kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kaip apibrėžta ES sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje, narių, atstovaujančių dalyvaujančių valstybių narių institucijoms, atveju. Kiekvienas iš keturių Valdančiosios tarybos paskirtų ECB atstovų turi balsą, prilygstantį kitų narių balsų medianai.

8. Nedarant poveikio 6 straipsniui, Priežiūros valdyba atlieka parengiamąjį darbą, susijusį su ECB pavestais priežiūros uždaviniais, ir pateikia ECB valdančiajai tarybai užbaigtus sprendimų, kuriuos ji turi priimti, projektus laikydamasi ECB nustatytos procedūros. Sprendimų projektai tuo pačiu metu perduodami atitinkamų valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Sprendimo projektas laikomas priimtu, jei Valdančioji taryba nepateikia prieštaravimų per laikotarpį, kuris turi būti nustatytas pirmiau minėtoje procedūroje, bet kuris neviršija dešimties darbo dienų laikotarpio. Tačiau, jei dalyvaujanti valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, nesutinka su Priežiūros valdybos sprendimo projektu, taikoma 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta procedūra. Skubiais atvejais pirmiau nurodytas laikotarpis neviršija 48 valandų. Jei Valdančioji taryba pateikia prieštaravimų dėl sprendimo projekto, prieštaravimo priežastis ji išdėsto raštu, visų pirma nurodydama susirūpinimą dėl pinigų politikos keliančius klausimus. Jei Valdančiajai tarybai paprieštaravus sprendimas pakeičiamas, dalyvaujanti valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, gali informuoti ECB apie savo pagrįstą nesutikimą su prieštaravimu; tada taikoma 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta procedūra.

9. Priežiūros valdybai vykdyti veiklą padeda Sekretoriatas, kuris, be kita ko, nuolat padeda rengti posėdžius.

10. Priežiūros valdyba, balsuodama pagal 6 dalyje nustatytą taisyklę, iš savo narių sudaro mažesnės sudėties iniciatyvinį komitetą, kuris jai padėtų vykdyti veiklą, be kita ko, padėtų rengti posėdžius.

Priežiūros valdybos iniciatyvinis komitetas neturi sprendimų priėmimo įgaliojimų. Iniciatyviniam komitetui pirmininkauja Priežiūros valdybos pirmininkas arba, išskirtiniais pirmininko nebuvimo atvejais, pirmininko pavaduotojas. Nustatant iniciatyvinio komiteto sudėtį turi būti užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp nacionalinių kompetentingų institucijų ir jų rotacija. Jį sudaro ne daugiau kaip dešimt narių, įskaitant pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir vieną papildomą ECB atstovą. Iniciatyvinis komitetas vykdo parengiamuosius uždavinius visos Sąjungos naudai ir visapusiškai skaidriai bendradarbiauja su Priežiūros valdyba.

11. Komisijos atstovas gavęs kvietimą Priežiūros valdybos posėdžiuose gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Stebėtojai neturi teisės susipažinti su konfidencialia informacija, susijusia su atskiromis įstaigomis.

12. Valdančioji taryba patvirtina vidaus taisykles, kuriose išsamiai nustatomi jos santykiai su Priežiūros valdyba. Priežiūros valdyba, balsuodama pagal 6 dalyje nustatytą taisyklę, taip pat patvirtina savo darbo tvarkos taisykles. Abu taisyklių rinkiniai skelbiami viešai. Priežiūros valdybos darbo tvarkos taisyklėmis visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms užtikrinamos vienodos sąlygos.

27 straipsnis

Profesinė paslaptis ir keitimasis informacija

1. Priežiūros prievoles vykdantys Priežiūros valdybos nariai, ECB darbuotojai ir dalyvaujančių valstybių narių deleguoti darbuotojai net jas įvykdę laikosi profesinės paslapties reikalavimų, nustatytų ECBS ir ECB statuto 37 straipsnyje ir atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose.

ECB užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar kartais teikia paslaugas, susijusias su priežiūros uždavinių vykdymu, būtų taikomi lygiaverčiai profesinės paslapties reikalavimai.

2. Laikantis atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytų apribojimų ir sąlygų, vykdant šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius, ECB leidžiama keistis informacija su nacionalinėmis arba Sąjungos institucijomis ir įstaigomis tais atvejais, kai pagal atitinkamą Sąjungos teisę nacionalinėms kompetentingoms institucijoms leidžiama atskleisti informaciją tiems subjektams arba kai valstybės narės pagal atitinkamą Sąjungos teisę gali numatyti tokį informacijos atskleidimą.

28 straipsnis

Ištekliai

ECB yra atsakingas už būtinų finansinių ir žmogiškųjų išteklių skyrimą, kad būtų vykdomi jam šiuo reglamentu pavesti uždaviniai.

29 straipsnis

Biudžetas ir metinės finansinės ataskaitos

1. ECB išlaidos, susijusios su šiuo reglamentu jam pavestų uždavinių vykdymu, yra atskirai nurodomos ECB biudžete.

2. Teikdamas 20 straipsnyje nurodytą ataskaitą, ECB išdėsto išsamią informaciją apie savo biudžetą priežiūros uždaviniams vykdyti. ECB metinėse finansinėse ataskaitose, sudarytose ir paskelbtose pagal ECBS ir ECB statuto 26.2 straipsnį, nurodomos su priežiūros uždaviniais susijusios pajamos ir išlaidos.

3. Pagal ECBS ir ECB statuto 27.1 straipsnį atliekamas metinių finansinių ataskaitų priežiūros skirsnio auditas.

30 straipsnis

Priežiūros mokesčiai

1. ECB dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtoms kredito įstaigoms ir nedalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos filialams, kurie įsteigti dalyvaujančioje valstybėje narėje, taiko metinį priežiūros mokestį. Iš šių mokesčių dengiamos ECB patirtos išlaidos, susijusios su šio reglamento 4–6 straipsniu jam pavestų uždavinių vykdymu. Šie mokesčiai neviršija išlaidų, susijusių su šiais uždaviniais.

2. Iš kredito įstaigos ar filialo imamo mokesčio dydis apskaičiuojamas laikantis ECB nustatytos ir iš anksto paskelbtos tvarkos.

Prieš nustatydamas šią tvarką, ECB surengia atviras viešas konsultacijas, išanalizuoja galimas susijusias išlaidas bei naudą ir paskelbia visus rezultatus.

3. Mokesčiai apskaičiuojami pagal aukščiausią konsolidavimo lygį dalyvaujančiose valstybėse narėse ir grindžiami objektyviais kriterijais, susijusiais su atitinkamos kredito įstaigos svarba ir rizikos profiliu, įskaitant pagal riziką įvertintą jos turtą.

Metinis priežiūros mokestis konkretiems kalendoriniams metams apskaičiuojamas remiantis išlaidų, susijusių su kredito įstaigų ir filialų priežiūra tais metais, sąmata. ECB gali pareikalauti metinio priežiūros mokesčio avansinių mokėjimų, kurie grindžiami pagrįsta sąmata. Prieš priimdamas sprendimą dėl galutinio mokesčio dydžio, ECB konsultuojasi su nacionaline kompetentinga institucija siekdamas užtikrinti, kad priežiūros išlaidos visoms atitinkamoms kredito įstaigoms ir filialams būtų ekonomiškai efektyvios ir priimtinos. ECB praneša kredito įstaigoms ir filialams, kuo remiantis apskaičiuojamas metinis priežiūros mokestis.

4. ECB teikia ataskaitas, kaip tai numatyta 20 straipsnyje.

5. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis nacionalinių kompetentingų institucijų teisei nustatyti mokesčius pagal nacionalinę teisę ir tokiu mastu, kokiu priežiūros uždaviniai nėra suteikti ECB, arba atsižvelgiant į bendradarbiavimo su ECB ir pagalbos jam teikimo arba veikimo pagal jo nurodymus išlaidas pagal atitinkamą Sąjungos teisę ir vadovaujantis šio reglamento, įskaitant 6 ir 12 straipsnius, įgyvendinimo tikslu nustatyta tvarka.

31 straipsnis

Darbuotojai ir keitimasis darbuotojais

1. ECB kartu su visomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis nustato tvarką, kuria būtų užtikrinta, kad su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis būtų tinkamai keičiamasi darbuotojais ir jie deleguojami, taip pat, kad jos tai tinkamai darytų tarpusavyje.

2. Atitinkamais atvejais ECB gali reikalauti, kad į nacionalinių kompetentingų institucijų priežiūros grupes, atliekančias kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje priežiūros veiklą pagal šį reglamentą, taip pat būtų įtraukti kitų dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų darbuotojai.

3. ECB nustato ir taiko visapusiškas oficialias procedūras, įskaitant etikos procedūras ir atitinkamus laikotarpius, kad būtų galima iš anksto įvertinti galimus interesų konfliktus, susijusius su priežiūros veikloje dalyvaujančių Priežiūros valdybos narių ir ECB darbuotojų tolesniu įsidarbinimu per dvejus metus, ir užkirsti jiems kelią, ir apibrėžia tinkamą atskleisti galimą informaciją, atsižvelgiant į taikomas duomenų apsaugos taisykles.

Tos procedūros nedaro poveikio griežtesnių nacionalinių taisyklių taikymui. Priežiūros valdybos narių, kurie yra nacionalinių kompetentingų institucijų atstovai, atžvilgiu tos procedūros nustatomos ir įgyvendinamos bendradarbiaujant su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, nedarant poveikio taikomai nacionalinei teisei.

Priežiūros veikloje dalyvaujančių ECB darbuotojų atžvilgiu taikant tas procedūras nustatomos pareigų kategorijos, kurių atveju taikomas toks vertinimas, taip pat nustatomi laikotarpiai, atitinkantys tų darbuotojų funkcijas vykdant priežiūros veiklą jų darbo ECB metu.

4. Pagal 3 dalyje nurodytas procedūras nustatoma, kad ECB įvertina, ar yra prieštaravimų, kad baigę eiti pareigas Priežiūros valdybos nariai dirbtų apmokamą darbą privačiojo sektoriaus įstaigose, už kurias ECB tenka priežiūros atsakomybė.

3 dalyje nurodytos procedūros paprastai taikomos dvejus metus po to, kai Priežiūros valdybos nariai nustoja eiti pareigas, ir remiantis tinkamu pagrindimu gali būti pritaikytos proporcingai pagal tos kadencijos laikotarpiu vykdytas funkcijas ir laiką, kurį buvo einamos pareigos.

5. ECB metinėje ataskaitoje pagal 20 straipsnį, be kita ko, pateikiama išsami informacija ir statistiniai duomenys apie šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų procedūrų taikymą.

V SKYRIUS

Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

32 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d., o po to kas trejus metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą, kurioje ypač daug dėmesio skiriama potencialaus poveikio sklandžiam vidaus rinkos veikimui stebėsenai. Toje ataskaitoje, inter alia, įvertinama:

BPM veikimas EFPIS ir ECB priežiūros veiklos poveikis visos Sąjungos interesams ir finansinių paslaugų vidaus rinkos darnai ir vientisumui, įskaitant jos galimą poveikį nacionalinių bankininkystės sistemų Sąjungoje struktūroms, taip pat bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija tvarkos tarp BPM ir nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmingumą;

b)	uždavinių pasidalijimas tarp ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų BPM, ECB priimtos praktinės tvarkos veiksmingumas ir BPM poveikis likusių priežiūros institucijų kolegijų veiklai;

ECB priežiūros bei sankcijų nustatymo įgaliojimų veiksmingumas ir ECB papildomų sankcijų nustatymo įgaliojimų suteikimo tinkamumas, įskaitant įgaliojimus, susijusius su kitais asmenimis nei kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės;

d)	5 straipsnyje numatytų atitinkamai makrolygio rizikos ribojimo uždavinių bei priemonių ir 14 straipsnyje numatytų leidimų suteikimo ir panaikinimo tvarkos tinkamumas;

e)	nepriklausomumo veiksmingumas ir atskaitomybės tvarka;

f)	ECB ir EBI sąveika;

g)	valdymo tvarkos, įskaitant Priežiūros valdybos sudėtį bei balsavimo tvarką ir jos ryšį su Valdančiąja taryba, taip pat valstybių narių, kurių valiuta yra euro, bei kitų BPM dalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimą Priežiūros valdyboje, tinkamumas;

h)	ECB ir nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų sąveika ir BPM poveikis toms valstybėms narėms;

i)	prieštaravimo ECB sprendimams mechanizmo veiksmingumas;

j)	BPM išlaidų efektyvumas;

k)	7 straipsnio 6, 7 ir 8 dalių taikymo galimas poveikis BPM veikimui ir vientisumui;

l)	priežiūros ir pinigų politikos funkcijų atskyrimo ECB veiksmingumas ir priežiūros uždaviniams skirtų finansinių išteklių nuo ECB biudžeto atskyrimo veiksmingumas, atsižvelgiant į visus atitinkamų teisės nuostatų pakeitimus, įskaitant pirminės teisės lygiu;

m)	pagal BPM priimtų priežiūros sprendimų fiskalinis poveikis dalyvaujančioms valstybėms narėms ir visų pokyčių, susijusių su pertvarkymo finansavimo tvarka, poveikis;

tolesnio BPM plėtojimo galimybės, atsižvelgiant į visus atitinkamų nuostatų pakeitimus, įskaitant pirminės teisės lygiu, ir atsižvelgiant į tai, ar nėra panaikintas šiame reglamente nustatytų institucinių nuostatų pagrindas, įskaitant galimybę visiškai sulyginti valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ir kitų dalyvaujančių valstybių narių teises ir pareigas.

Ataskaita teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei reikia, Komisija teikia susijusius pasiūlymus.

33 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 4 d. ECB paskelbia 6 straipsnio 7 dalyje nurodytą struktūrą.

2. 2014 m. lapkričio 4 d. ECB prisiima šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius, atsižvelgdamas į šioje dalyje išdėstytą įgyvendinimo tvarką ir priemones.

Po 2013 m. lapkričio 3 d. ECB, priimdamas reglamentus ir sprendimus, skelbia išsamią jam šiuo reglamentu pavestų uždavinių įgyvendinimo praktinę tvarką.

Nuo 2013 m. lapkričio 3 d. ECB kas ketvirtį siunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai šio reglamento praktinio įgyvendinimo pažangos ataskaitas.

Jei remiantis šios dalies trečioje pastraipoje nurodytomis ataskaitomis ir jų aptarimu Europos Parlamente bei Taryboje paaiškėja, kad 2014 m. lapkričio 4 d. ECB nebus pasirengęs prisiimti visų uždavinių, ECB gali priimti sprendimą, kuriuo nustatoma vėlesnė data nei šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta data, kad pereinamuoju laikotarpiu, kai nacionalinė priežiūra keičiama BPM, būtų užtikrintas tęstinumas ir atsižvelgiant į turimą personalą, tinkamų ataskaitų teikimo procedūrų ir bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis tvarkos nustatymą pagal 6 straipsnį.

3. Nepaisant 2 dalies ir nedarant poveikio jam šiuo reglamentu suteiktų tyrimo įgaliojimų vykdymui, nuo 2013 m. lapkričio 3 d. ECB gali pradėti vykdyti jam šiuo reglamentu pavestus uždavinius, išskyrus priežiūros sprendimų priėmimą, visų kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ar mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių atžvilgiu, kai yra priimtas atitinkamiems subjektams bei atitinkamoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirtas sprendimas.

Nepaisant 2 dalies, jei pagal ESM vieningai prašoma, kad ECB imtų vykdyti tiesioginę kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės priežiūrą, kuri yra išankstinė tiesioginio rekapitalizavimo sąlyga, ECB gali nedelsdamas pradėti vykdyti jam šiuo reglamentu pavestus uždavinius tos kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės atžvilgiu, kai yra priimtas atitinkamiems subjektams bei atitinkamoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirtas sprendimas.

4. Nuo 2013 m. lapkričio 3 d., siekdamas vykdyti savo uždavinius, ECB gali pareikalauti nacionalinių kompetentingų institucijų ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pateikti visą atitinkamą informaciją, kad ECB galėtų atlikti išsamų dalyvaujančios valstybės narės kredito įstaigų vertinimą, įskaitant balanso vertinimą. ECB tokį įvertinimą atlieka bent jau dėl kredito įstaigų, kurioms netaikoma 6 straipsnio 4 dalis. Kredito įstaiga ir kompetentinga institucija pateikia prašomą informaciją.

5. Kredito įstaigos, kurioms 2013 m. lapkričio 3 d. arba atitinkamais atvejais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis datomis buvo suteiktas dalyvaujančios valstybės narės leidimas, laikomos turinčiomis 14 straipsnyje nurodytą leidimą ir gali tęsti savo veiklą. Nacionalinės kompetentingos institucijos iki šio reglamento taikymo pradžios dienos arba atitinkamais atvejais iki šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų datų praneša ECB tų kredito įstaigų identifikavimo duomenis ir perduoda ataskaitą su atitinkamų įstaigų ankstesniais priežiūros duomenimis bei rizikos profiliu, taip pat visą kitą ECB prašomą informaciją. Informacija pateikiama ECB reikalaujamu formatu.

6. Nepaisant 26 straipsnio 7 dalies, iki 2015 m. gruodžio 31 d. siekiant priimti 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus reglamentus taikoma kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė ir paprastos balsų daugumos taisyklė.

34 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja penktą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge 2013 m. spalio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. ŠADŽIUS

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(2) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(3) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(4) OL C 40, 2001 2 7, p. 453.

(5) OL C 25 E, 2004 1 29, p. 394.

(6) OL L 318, 1998 11 27, p. 4.

(7) OL 17, 1958 10 6, p. 385.

(8) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(9) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(10) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(11) 2004 m. birželio 3 d. Europos centrinio banko sprendimas ECB/2004/11 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliekamų Europos centrinio banko tyrimų, susijusių su Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencija, nuostatų ir sąlygų (OL L 230, 2004 6 30, p. 56).

(12) OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

(13) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(14) OL L 35, 2003 2 11, p. 1.