27.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/11

(1)

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) reikalaujama, kad valstybės narės savo ekonominę politiką laikytų bendro intereso reikalu, kad jų biudžeto politika būtų grindžiama poreikiu užtikrinti patikimus valstybės finansus, o jų ekonominė politika nekeltų pavojaus tinkamam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui;

(2)

Stabilumo ir augimo paktu (toliau – SAP) siekiama užtikrinti biudžetinę drausmę Sąjungoje, jame nustatyta perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir padėties ištaisymo sistema. Jis grindžiamas patikimų valstybės finansų tikslu kaip priemone sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, kuris paremtas finansiniu stabilumu: taip siekiama Sąjungos tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų. SAP apima daugiašalės priežiūros sistemą, nustatytą 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (3), ir procedūrą perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui išvengti, nustatytą SESV 126 straipsnyje ir konkrečiau išdėstytą 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (4). SAP dar labiau sugriežtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (5) ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1177/2011 (6). 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (7) papildomai nustatyta veiksmingų, prevencinių ir laipsniškų vykdymo užtikrinimo mechanizmų, kurių forma – sankcijų skyrimas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, sistema;

(3)

siekiant išvengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito, SAP sustiprinimu numatytos išsamesnės gairės valstybėms narėms dėl apdairios fiskalinės politikos vykdymo ir nustatytas griežtesnis ir labiau automatinis sankcijų už apdairios fiskalinės politikos nevykdymą valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skyrimas. Tomis nuostatomis sukurta dar išsamesnė sistema;

(4)

siekiant užtikrinti glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią valstybių narių ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją, nustatytas Europos semestras – ekonominės politikos koordinavimo sistema, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2-a straipsnyje. Europos semestras apima valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių (toliau – ekonominės politikos bendros gairės) rengimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, užimtumo gairių, į kurias valstybės narės turi atsižvelgti pagal SESV 148 straipsnio 2 dalį (toliau – užimtumo gairės), rengimą ir įgyvendinimo tikrinimą, valstybių narių stabilumo arba konvergencijos programų teikimą ir vertinimą pagal tą reglamentą, valstybių narių nacionalinių reformų programų, kuriomis prisidedama prie Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos, parengtų pagal ekonominės politikos bendras gaires, užimtumo gaires ir Komisijos (metinę augimo apžvalgą) bei Europos Vadovų Tarybos metinio priežiūros ciklo pradžioje parengtas bendrąsias gaires valstybėms narėms, teikimą ir vertinimą, taip pat priežiūrą, skirtą makroekonominių disbalansų prevencijai ir naikinimui pagal 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (8). Kai tinkama, taip pat turėtų būti atsižvelgta į nuomones, pateiktas įgyvendinant ekonominės partnerystės programą, kaip nustatyta šiame reglamente;

(5)

siekiant, kad įveikusi krizę Sąjunga taptų stipresnė tiek vidiniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, padidinus konkurencingumą, produktyvumą, augimo galimybes, socialinę sanglaudą ir ekonominę konvergenciją, Europos Vadovų Taryba savo 2010 m. birželio 17 d. išvadose priėmė naują Sąjungos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją, į kurią taip pat įtraukti skurdo, švietimo, naujovių ir aplinkos sričių tikslai;

(6)

siekiant užtikrinti tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, pagal SESV leidžiama euro zonoje imtis specialių priemonių, kuriomis nustatomi griežtesni reikalavimai nei visoms valstybėms narėms taikomos nuostatos siekiant sustiprinti koordinavimą ir valstybių narių biudžetinės drausmės priežiūrą. Nustatant tokį sustiprintą koordinavimą ir priežiūrą, turėtų atitinkamai dalyvauti Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, kai taikytina. Kai tinkama ir būtina, turėtų būti aktyviai naudojamasi SESV 136 straipsnyje numatytomis specialiomis priemonėmis;

(7)

taikant šį reglamentą turėtų būti visapusiškai laikomasi SESV 152 straipsnio, o pagal šį reglamentą pateiktose rekomendacijose turėtų būti paisoma nacionalinės darbo užmokesčio nustatymo praktikos ir atsižvelgiama į už tai atsakingas institucijas. Šiame reglamente atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį, taigi juo nedaromas poveikis teisei derėtis dėl kolektyvinių sutarčių, juos sudaryti ar įgyvendinti arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką;

(8)

SESV 9 straipsnyje nurodyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga;

(9)

palaipsniui griežtinama priežiūra ir koordinavimas, kaip nustatyta šiame reglamente, papildys Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą, taip pat esamas SAP nuostatas ir sustiprins valstybių narių, kurių valiuta yra euro, biudžeto ir ekonominės politikos priežiūrą. Palaipsniui griežtinama stebėsenos procedūra turėtų pagerinti biudžeto ir ekonominės politikos rezultatus, makro-finansų valdymo patikimumą ir ekonominę konvergenciją, naudingus visoms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. Kaip palaipsniui griežtinamo proceso dalis, atidesnė stebėsena yra ypač naudinga valstybėms narėms, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra;

(10)

neobjektyvios ir nerealistiškos makroekonominės ir biudžeto prognozės gali gerokai sumažinti biudžeto planavimo veiksmingumą, todėl galiausiai gali būti sunku vykdyti įsipareigojimą laikytis biudžetinės drausmės. Objektyvias ir realistiškas makroekonomines prognozes gali pateikti nepriklausomos įstaigos ar įstaigos, kurioms suteikta funkcinė autonomija valstybės narės biudžeto valdymo institucijų atžvilgiu ir kurios remiasi nacionalinės teisės nuostatomis, užtikrinančiomis aukštą funkcinės autonomijos ir atskaitomybės lygį. Tokiomis prognozėmis turėtų būti naudojamasi per visą biudžeto procedūrą;

(11)

tvirti valstybės finansai geriausiai užtikrinami planavimo etape, o didelės klaidos turėtų būti nustatytos kuo anksčiau. Valstybėms narėms turėtų būti naudingas ne tik pagrindinių principų ir biudžeto tikslų nustatymas, bet ir suderinta jų biudžeto politikos stebėsena;

(12)

nustačius bendrą valstybių narių, kurių valiuta yra euro, biudžeto tvarkaraštį, turėtų būti geriau suderinti pagrindiniai nacionalinių biudžetų rengimo veiksmai ir taip didinamas SAP ir Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro veiksmingumas. Dėl to turėtų padidėti sinergija, nes bus palengvintas valstybių narių, kurių valiuta yra euro, politikos koordinavimas ir užtikrinta, kad Tarybos ir Komisijos rekomendacijos būtų tinkamai integruotos į valstybių narių biudžeto procedūrą. Ta procedūra turėtų derėti su ekonominės politikos koordinavimo sistema, atsižvelgiant į metinį priežiūros ciklą, kuris visų pirma apima Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos ciklo pradžioje parengtas bendrąsias gaires valstybėms narėms. Valstybių narių biudžeto politika turėtų derėti su rekomendacijomis, parengtomis atsižvelgiant į SAP, ir, kai tinkama, su rekomendacijomis, parengtomis atsižvelgiant į metinį priežiūros ciklą, įskaitant makroekonominių disbalansų procedūrą, kaip nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, bei nuomonėmis dėl ekonominės partnerystės programos, kaip nustatyta šiame reglamente;

(13)

laikydamosi to bendro biudžeto tvarkaraščio, valstybės narės pirmiausia turėtų viešai paskelbti savo nacionalinį vidutinės trukmės fiskalinį planą tuo pačiu metu kaip ir savo stabilumo programas: pageidautina, iki balandžio 15 d. ir ne vėliau kaip balandžio 30 d. Tuose fiskaliniuose planuose turėtų būti nurodyta, kaip numatytos reformos ir priemonės padės siekti tikslų ir nacionalinių įsipareigojimų, nustatytų pagal Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Nacionalinis vidutinės trukmės fiskalinis planas ir stabilumo programa gali būti pateikiami tame pačiame dokumente;

(14)

vienas svarbus to bendro biudžeto tvarkaraščio etapas turėtų būti nacionalinio biudžeto projekto paskelbimas iki spalio 15 d. Kadangi SAP taisyklių laikymasis turi būti užtikrintas valdžios sektoriaus lygiu, o biudžeto tikslams pasiekti reikia nuoseklių biudžeto sudarymo veiksmų visuose valdžios sektoriaus subsektoriuose, skelbiant nacionalinio biudžeto projektą turėtų būti skelbiami ir pagrindiniai visų kitų valdžios sektoriaus subsektorių biudžeto projektų parametrai. Tokie parametrai turėtų visų pirma apimti numatomus kitų subsektorių biudžeto rezultatus, pagrindines tuos numatymus pagrindžiančias prielaidas ir numatomų pasikeitimų priežastis atsižvelgiant į stabilumo programos prielaidas;

(15)

bendrame biudžeto tvarkaraštyje taip pat numatoma, kad biudžetas ir atnaujinti pagrindiniai kitų valdžios sektoriaus subsektorių biudžeto parametrai turėtų būti priimti arba dėl jų susitarta kasmet ne vėliau kaip gruodžio 31 d. Jeigu dėl objektyvių nuo vyriausybės nepriklausančių priežasčių biudžetas nepriimamas iki gruodžio 31 d., reikėtų taikyti grįžtamąsias biudžeto procedūras, siekiant užtikrinti, kad vyriausybė galėtų vykdyti pagrindines savo pareigas. Tokios procedūros galėtų būti vyriausybės biudžeto projekto, ankstesnių metų patvirtinto biudžeto arba konkrečių priemonių, kurias patvirtino parlamentas, įgyvendinimas;

(16)

siekdamos geriau koordinuoti savo skolos vertybinių popierių emisijos planavimą, valstybės narės turėtų ex ante pranešti Euro grupei ir Komisijai apie savo skolos vertybinių popierių emisijos planus;

(17)

veiksmingų taisyklėmis grindžiamų fiskalinių sistemų laikymasis gali būti svarbus palaikant patikimą ir tvarią fiskalinę politiką. 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvoje 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (9) nustatyta, kad valstybei narei būdingų skaitinių fiskalinių taisyklių laikymosi stebėseną nacionaliniu lygmeniu turėtų atlikti nepriklausomos įstaigos arba įstaigos, turinčios funkcinę autonomiją. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į galimų ir esamų procedūrų įvairovę, nors tai ir nėra pageidaujama, turėtų būti galima turėti daugiau nei vieną nepriklausomą įstaigą, atsakingą už stebėseną, kaip laikomasi tų taisyklių, jeigu aiškiai apibrėžta sritis, už ką įstaiga atsakinga, ir nesidubliuoja kompetencija konkrečiais stebėsenos aspektais. Reikėtų vengti pernelyg didelio stebėsenos užduočių institucinio suskaidymo. Kad stebėsenos įstaigos veiksmingai vykdytų savo įgaliojimus, tokių įstaigų veiklą turėtų pagrįsti nacionalinės teisinės nuostatos, užtikrinančios aukšto lygio funkcinę autonomiją ir atskaitomybę. Nustatant tų stebėsenos įstaigų koncepciją, reikėtų atsižvelgti į esamą atitinkamos valstybės narės institucinę sąrangą ir administracinę struktūrą. Visų pirma turėtų būti galimybė suteikti tinkamam esamos institucijos subjektui funkcinę autonomiją, jeigu toks subjektas paskirtas konkrečioms stebėsenos užduotims atlikti, turi atskirą nuostatais įtvirtintą tvarką ir atitinka kitus principus, nurodytus šioje konstatuojamoje dalyje;

(18)

šiuo reglamentu valstybėms narėms nenustatoma papildomų reikalavimų ar prievolių dėl valstybei narei būdingų skaitinių fiskalinių taisyklių. Griežtos valstybei narei būdingos skaitinės fiskalinės taisyklės, derančios su biudžeto tikslais Sąjungos lygmeniu ir stebimos nepriklausomų įstaigų, yra griežtesnės Sąjungos taikomos biudžeto priežiūros sistemos pagrindas. Taisyklės, kurių tos įstaigos turėtų laikytis, ir jų konkrečios užduotys yra nurodytos šiame reglamente;

(19)

valstybės narės, kurių valiuta yra euro, patiria stipresnį viena kitos biudžeto politikos šalutinį poveikį. Valstybės narės, kurių valiuta yra euro, turėtų pasikonsultuoti su Komisija ir viena su kita, prieš priimdamos bet kuriuos svarbius fiskalinės politikos reformų planus, kurie gali turėti šalutinį poveikį, kad būtų galima įvertinti galimą jų poveikį visai euro zonai. Jos taip pat turėtų laikyti savo biudžeto planus bendru interesu ir iš anksto pateikti juos Komisijai stebėsenos tikslais prieš jiems tampant privalomais. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų pasiūlyti gaires – suderintą sistemą, pagal kurią konkrečiai nurodomas biudžeto planų projektų turinys;

(20)

išimtiniais atvejais, kai Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, biudžeto plano projekte nustato itin rimtus SAP nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų nevykdymo atvejus, ji, pateikdama savo nuomonę dėl biudžeto plano projekto, turėtų paprašyti persvarstyto biudžeto plano projekto pagal šį reglamentą. Visų pirma tai bus taikoma tais atvejais, kai biudžeto plano projekto įgyvendinimas keltų grėsmę atitinkamos valstybės narės finansiniam stabilumui ar tinkamam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui arba kai įgyvendinant biudžeto plano projektą būtų akivaizdžiai smarkiai pažeidžiamos pagal SAP Tarybos priimtos rekomendacijos;

(21)

Komisija nuomonę dėl biudžeto plano projekto turėtų priimti kuo greičiau ir ne vėliau kaip lapkričio pabaigoje, kuo labiau atsižvelgdama į konkretų nacionalinį fiskalinį tvarkaraštį ir parlamentines procedūras, kad būtų užtikrinta, jog Sąjungos politinės gairės biudžeto srityje galėtų būti tinkamai integruotos į rengiamus nacionalinius biudžetus. Visų pirma, nuomonė turėtų apimti įvertinimą, ar biudžeto planuose tinkamai atsižvelgta į rekomendacijas biudžeto srityje, pateiktas įgyvendinant Europos semestrą. Komisija turėtų būti pasiruošusi pristatyti savo nuomonę Europos Parlamentui ar atitinkamos valstybės narės parlamentui, kuris pateikė prašymą, prieš tai nuomonę paskelbusi viešai. Valstybės narės, priimdamos savo biudžeto įstatymus, raginamos atsižvelgti į Komisijos nuomonę dėl jų biudžeto plano projekto;

(22)

tai, kaip valstybių narių biudžeto įstatyme buvo atsižvelgta į tą nuomonę, turėtų būti įtraukta į vertinimą, po kurio (jei ir kada tenkinamos sąlygos) priimamas sprendimas, kuriuo nustatoma, kad atitinkamoje valstybėje narėje yra perviršinis deficitas. Tokiu atveju tai, kad gavus išankstinę Komisijos rekomendaciją nebuvo imtasi jokių tolesnių veiksmų, turėtų būti laikoma sunkinančia aplinkybe;

(23)

taip pat, remdamasi Komisijos atliktu bendru biudžeto projektų planų įvertinimu, Euro grupė turėtų aptarti visos euro zonos biudžeto būklę ir perspektyvas;

(24)

valstybės narės, kurių valiuta yra euro ir kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, turėtų būti stebimos atidžiau, siekiant užtikrinti, kad perviršinio deficito padėtis būtų visiškai, tvariai ir laiku ištaisyta. Atidesnė stebėsena nustatant papildomus ataskaitų teikimo reikalavimus turėtų užtikrinti bet kokių nukrypimų nuo Tarybos rekomendacijų ištaisyti perviršinio deficito padėtį prevenciją ir ankstyvą pašalinimą. Tokia stebėsena turėtų papildyti Reglamente (EB) Nr. 1467/97 nustatytas nuostatas. Tie papildomi ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti proporcingi pagal tai, kuris procedūros etapas taikomas valstybei narei, kaip numatyta SESV 126 straipsnyje. Pirmiausia atitinkama valstybė narė turėtų atlikti išsamų metinio valdžios sektoriaus ir jos subsektorių biudžeto vykdymo įvertinimą, visų pirma atsižvelgdamos į finansinę riziką, susijusią su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, kurie gali daryti didelį poveikį valstybės biudžetui;

(25)

papildomi ataskaitų teikimo reikalavimai valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro ir kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, turėtų sudaryti geresnes sąlygas atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai keistis informacija, taigi ir nustatyti riziką, susijusią su tuo, kaip valstybė narė laikosi Tarybos nustatyto termino, per kurį jį turi ištaisyti savo perviršinio deficito padėtį. Nustačiusi tokią riziką, Komisija turėtų pateikti atitinkamai valstybei narei rekomendaciją per tam tikrą laiką imtis atitinkamų priemonių. Paprašius Komisija turėtų savo rekomendaciją pristatyti atitinkamos valstybės narės parlamentui. Laikantis rekomendacijos turėtų būti galima greitai pašalinti visus veiksnius, dėl kurių kyla rizika, kad per nustatytą terminą perviršinio deficito padėtis nebus ištaisyta;

(26)

Komisijos rekomendacijos laikymosi įvertinimas turėtų būti nuolatinio Komisijos vykdomo veiksmingų perviršinio deficito padėties ištaisymo priemonių vertinimo dalis. Priimdama sprendimą dėl to, ar buvo imtasi veiksmingų priemonių perviršinio deficito padėčiai ištaisyti, Taryba turėtų atsižvelgti į tai, ar valstybė narė vykdė Komisijos rekomendaciją, tinkamai atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį;

(27)

iš tikrųjų Reglamente (EB) Nr. 1467/97, kuris išsamiai nustato SESV 126 straipsniu grindžiamą perviršinio deficito procedūrą, yra lankstumo elementų, kuriais sudaromos sąlygos atsižvelgti į netikėtus neigiamus ekonominius įvykius. To reglamento 3 straipsnio 5 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei buvo imtasi veiksmingų priemonių atsižvelgiant atitinkamai į rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį arba sprendimą įspėti pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, o priėmus tą rekomendaciją arba sprendimą įspėti kyla netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją arba patikslintą sprendimą įspėti pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį. Patikslintoje rekomendacijoje arba patikslintame sprendime įspėti, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, gali būti visų pirma dar vieneriems metams (pagal bendrą taisyklę) pratęstas perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas.

Taryba turėtų įvertinti, ar yra netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams, remdamasi savo pradinėje rekomendacijoje arba sprendime įspėti pateiktomis ekonominėmis prognozėmis. Esant dideliam euro zonos arba visos Sąjungos ekonominiam nuosmukiui, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, taip pat gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją arba patikslintą sprendimą įspėti pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Be to, Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 1a dalyje numatyta, kad taikant skolos santykio koregavimo lyginamąjį dydį atsižvelgiama į ciklo poveikį skolos mažinimo spartai. Taigi, nebūtų laikoma, kad valstybė narė pažeidė skolos kriterijų, nustatytą SESV 126 straipsnio 2 dalies b punkte, vien tik dėl neigiamų ciklo sąlygų;

(28)

be to, kadangi biudžeto priemonės gali būti nepakankamos, kad būtų užtikrintas ilgalaikis perviršinio deficito ištaisymas, valstybės narės, kurių valiuta yra euro ir kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, turėtų pateikti ekonominės partnerystės programą, kurioje būtų aprašomos politikos priemonės ir struktūrinės reformos, kurias būtina įgyvendinti siekiant užtikrinti veiksmingą ir ilgalaikį perviršinio deficito ištaisymą, remdamosi naujausiomis savo nacionalinių reformų programų ir savo stabilumo programų redakcijomis;

(29)

be to, ekonomikos valdymo stiprinimas apima ir glaudesnį dialogą su Europos Parlamentu. Nors ir pripažindamas, kad vykdant dialogą Europos Parlamento partneriai yra atitinkamos Sąjungos institucijos ir jų atstovai, Europos Parlamento kompetentingas komitetas valstybei narei, kuriai skirta Komisijos rekomendacija ar Tarybos nuomonė, pagal šį reglamentą gali suteikti galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Valstybės narės dalyvavimas keičiantis nuomonėmis yra neprivalomas;

(30)

siekiant konkrečiai nustatyti valstybių narių, kurių atžvilgiu vykdoma perviršinio deficito procedūra, ataskaitų prievolių apimtį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl tokių ataskaitų turinio ir taikymo srities. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(31)

įgaliojimai priimti nuomones dėl ekonominės partnerystės programų, kaip numatyta šiame reglamente, turėtų būti suteikti Tarybai. Tos nuomonės yra papildomos SESV 126 straipsnyje nustatytai perviršinio deficito procedūrai, pagal kurią Taryba sprendžia, ar esama perviršinio deficito, ir dėl jo panaikinimui reikalingų priemonių;

(32)

primindami patikimų valstybės finansų, struktūrinių reformų ir tikslinių investicijų svarbą tvariam augimui, 2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovai pasirašė Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, parodydami pasiryžimą skatinti darbo vietas užtikrinantį augimą ir sykiu laikytis įsipareigojimo užtikrinti tvarius valstybės finansus. Į susitarimą įeina visų pirma ekonomikos finansavimo skatinimo priemonės. Telkiama 120 000 milijonų EUR (atitinka apytiksliai 1 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų) suma, kuria bus remiamos dinamiškos ekonomikos augimo priemonės. Kaip rekomenduojama 2012 ir 2013 m. Metinėje augimo apžvalgoje, valstybės narės turėtų siekti išlaikyti pakankamos spartos fiskalinę konsolidaciją ir sykiu užtikrinti investicijas, kuriomis siekiama strategijos „Europa 2020“ augimo ir darbo vietų tikslų;

(33)

Komisija stebi, kaip griežti biudžeto suvaržymai veikia augimą skatinančias valstybės išlaidas ir valstybės investicijas. Sąjungos fiskalinė sistema suteikia galimybių derinti našių valstybės investicijų poreikių tenkinimą ir fiskalinės drausmės uždavinius: visapusiškai laikantis SAP, esamos Sąjungos fiskalinės sistemos siūlomas galimybes suderinti našių valstybės investicijų poreikius su fiskalinės drausmės uždaviniais galima išnaudoti pagal SAP prevencinę dalį. Komisija paskelbė ketinanti pateikti pranešimą dėl galimų veiksmų pagal esamą Sąjungos fiskalinę sistemą;

(34)

2012 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkų ataskaitos „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ ir 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikate „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas“ išdėstytos atitinkamai Europos Parlamento ir Komisijos nuomones dėl veiksmų, kurių reikia imtis siekiant stipresnės ir integralesnės ekonominės ir pinigų sąjungos. Po ataskaitos „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ Europos Vadovų Taryba savo 2012 m. gruodžio mėn. išvadose išdėstė nuomonę tam tikrais klausimais, susijusiais su tolesniu ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimu,

a)

Europos semestras, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2-a straipsnyje, papildomas bendru biudžeto tvarkaraščiu;

b)

papildoma perviršinio makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo procedūra, nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011;

c)

biudžeto politikos daugiašalės priežiūros sistema, nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, papildoma papildomais stebėsenos reikalavimais, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos politikos rekomendacijos biudžeto srityje būtų tinkamai integruotos rengiant nacionalinius biudžetus;

d)

valstybės narės perviršinio deficito padėties ištaisymo procedūra, nustatyta SESV 126 straipsniu ir Reglamentu (EB) Nr. 1467/97, papildoma atidesne valstybių narių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, biudžeto politikos stebėsena, siekiant užtikrinti savalaikį ir ilgalaikį perviršinio deficito padėties ištaisymą;

e)

užtikrinamas biudžeto politikos ir priemonių bei reformų, vykdomų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 nustatytą perviršinių makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo procedūrą ir, jei tinkama, ekonominės partnerystės programą, kaip nurodyta 9 straipsnyje, suderinamumas.

1)

ekonominės politikos koordinavimo sistema, atsižvelgiant į metinį priežiūros ciklą, kuris apima, visų pirma, Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos metinio priežiūros ciklo pradžioje parengtas bendrąsias gaires;

2)

rekomendacijomis, parengtomis atsižvelgiant į SAP;

3)

kai tinkama, su rekomendacijomis, parengtomis atsižvelgiant į metinį priežiūros ciklą, įskaitant makroekonominių disbalansų procedūrą, kaip nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, ir

4)

kai tinkama, nuomonėmis dėl ekonominės partnerystės programų, kaip nurodyta 9 straipsnyje.

a)

skaitinių fiskalinių taisyklių, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2a straipsnyje;

b)

skaitinių fiskalinių taisyklių, nurodytų Direktyvos 2011/85/ES 5 straipsnyje.

a)

susiklostė aplinkybės, kuriomis pradedama taikyti ištaisymo mechanizmas, taikomas pastebėjus didelį nuokrypį nuo vidutinės trukmės tikslo arba jam įgyvendinti reikalingų pertvarkymų pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 2 dalį;

b)

ištaisymas vyksta pagal nacionalines taisykles ir biudžeto planus;

c)

susiklostė arba išnyko bet kokios aplinkybės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies dešimtoje pastraipoje, kuriomis galimas laikinas nukrypimas nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba jam įgyvendinti reikalingų pertvarkymų, jei toks nukrypimas nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu.

a)

planuojamas nacionalinio biudžeto balansas, išreikštas procentine bendrojo vidaus produkto (BVP) dalimi, išskaidytas pagal valdžios sektoriaus subsektorius;

b)

išlaidų ir pajamų projekcijos tuo atveju, jei politika nesikeis, išreikštos procentine valdžios sektoriaus BVP dalimi, ir pagrindinės jų dalys, įskaitant bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą;

c)

planuojamos išlaidos ir pajamos, išreikštos procentine valdžios sektoriaus BVP dalimi, ir pagrindinės jų dalys, atsižvelgiant į valdžios sektoriaus išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones, augimo raidos nustatymo sąlygas ir kriterijus pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalį;

d)

atitinkama informacija apie valdžios sektoriaus išlaidas pagal funkcijas, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą ir užimtumą, ir, jei įmanoma, nuorodos, koks numatomas pagrindinių išlaidų ir pajamų priemonių paskirstymo poveikis;

e)

išlaidų ir pajamų priemonių, kiekvieno subsektoriaus lygiu įtrauktinų į ateinančių metų biudžeto projektą, aprašymas ir kiekybinis įvertinimas, siekiant panaikinti atotrūkį tarp c punkte nurodytų tikslų ir pagal b punktą pateiktų projekcijų, kai politika nesikeičia;

f)

pagrindinės nepriklausomų makroekonominių prognozių ir svarbių ekonominių pokyčių, kurie yra svarbūs siekiant biudžeto tikslų, prielaidos;

g)

priedas, kuriame pateikta metodika, ekonominiai modeliai ir prielaidos bei bet kokie kiti susiję parametrai, kuriais remiasi biudžeto prognozės, ir prie numatomas visų biudžeto priemonių poveikis ekonomikos augimui;

h)

informacija apie tai, kaip biudžeto plano projekte pateiktos reformos ir priemonės, visų pirma valstybės investicijos, padės įgyvendinti atitinkamai valstybei narei skirtas rekomendacijas pagal SESV 121 ir 148 straipsnius ir kaip jos padės siekti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje nustatytų tikslų.

a)

atlieka išsamų nepriklausomą visų valdžios sektoriaus subsektorių viešosios apskaitos auditą, kurio vykdymą, pageidautina, koordinuoja su nacionalinėmis aukščiausiomis audito institucijomis, siekdama įvertinti tų viešųjų sąskaitų patikimumą, išsamumą ir tikslumą perviršinio deficito procedūros tikslais, ir pateikia šio audito ataskaitą;

b)

pateikia turimą papildomą informaciją, reikalingą pažangai, padarytai siekiant ištaisyti perviršinį deficitą, stebėti.

a)

Komisija, rengdama ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį ir rekomenduodama įnešti nepalūkaninį indėlį pagal Reglamento (ES) Nr. 1173/2011 5 straipsnį;

b)

Taryba, priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį.

a)

biudžeto plano projekto turinį, konkrečiai nurodomą pagal suderintą sistemą, nustatytą pagal 6 straipsnio 5 dalį;

b)

Euro grupės diskusijų dėl Komisijos nuomonių, priimtų pagal 7 straipsnio 1 dalį, rezultatus, jei jie paskelbti viešai;

c)

bendrą visos euro zonos biudžeto būklės ir perspektyvų įvertinimą, kuri Komisija atliko pagal 7 straipsnio 4 dalį;

d)

Tarybos aktus, nurodytus 9 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje.

a)

šio reglamento veiksmingumas;

b)

pažanga, padaryta užtikrinant glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją laikantis SESV;

c)

šio reglamento indėlis siekiant Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslų.