20.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 47/1


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 139/2013

2013 m. sausio 7 d.

nustatantis gyvūnų sveikatos reikalavimus tam tikriems į Sąjungą įvežamiems paukščiams ir jų karantino sąlygas

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/496/EEB, nustatančią gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies pakeičiančią direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB (1), ypač į jos 10 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 10 straipsnio 4 dalies b punkto antrą pastraipą,

atsižvelgdama į 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvą 92/65/EEB, nustatančią gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (2), ypač į 17 straipsnio 2 dalies b punktą ir 17 straipsnio 3 dalį, taip pat į 18 straipsnio 1 dalies pirmą ir ketvirtą įtraukas,

kadangi:

(1)

2007 m. kovo 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 318/2007, nustatantis gyvūnų sveikatos reikalavimus tam tikriems į Bendriją įvežamiems paukščiams ir jų karantino sąlygas (3), buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas;

(2)

2004 m. Pietryčių Azijoje kilus labai patogeniško Azijos kilmės paukščių gripo protrūkiui Komisija priėmė kelis sprendimus, draudžiančius, be kitų produktų, įvežti ir paukščius (išskyrus naminius) iš trečiųjų šalių, kuriose nustatyta šios ligos atvejų;

(3)

siekdama parengti pavojų, kuriuos kelia įvežami nelaisvėje laikomi paukščiai, sąrašą, 2005 m. balandžio 13 d. Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (EMST) pateikti mokslinę nuomonę apie pavojus, kuriuos kelia iš trečiųjų šalių įvežti sugauti laukiniai paukščiai ir nelaisvėje išvesti paukščiai;

(4)

gavusi tokį prašymą EMST gyvūnų sveikatos ir gerovės grupė 2006 m. spalio 26–27 d. posėdyje priėmė mokslinę nuomonę dėl pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, kylančio dėl laukinių paukščių, išskyrus naminius, įvežimo į Sąjungą. Mokslinėje nuomonėje nustatomos galimos priemonės bei galimybės mažinti bet kokį žinomą su tais įvežamais paukščiais (išskyrus naminius) susijusį pavojų gyvūnų sveikatai;

(5)

viena iš EMST mokslinės nuomonės rekomendacijų yra susijusi su kontrole, vykdoma trečiosiose šalyse, kurios eksportuoja paukščius (išskyrus naminius) į Sąjungą. Norint užtikrinti, kad užkrėsti paukščiai nebūtų pateikti įvežti į Sąjungą, veiksmingiausia būtų didinti kontrolę eksportuojančiose šalyse. Dėl tos priežasties šiame reglamente įvežimo reikalavimai turėtų būti nustatyti taip, kad tokius paukščius būtų leidžiama įvežti tik iš tų trečiųjų šalių, kurioms leista importuoti į Sąjungą;

(6)

dar viena EMST rekomendacija yra susijusi su įvežamais sugautais laukiniais paukščiais. Mokslinėje nuomonėje nurodomas pavojus, kurį kelia tokie paukščiai, kurie gali būti užsikrėtę nuo kitų laukinių paukščių virusui išplitus aplinkoje, nuo užterštos aplinkos ir nuo migruojančių užkrėstų naminių paukščių. Atsižvelgiant į migruojančių laukinių paukščių vaidmenį 2005 ir 2006 m. pernešant paukščių gripą iš Azijos į Europą, būtų tinkama riboti paukščių (išskyrus naminius) įvežimą ir leisti įvežti tik nelaisvėje išvestus paukščius;

(7)

retai įmanoma tikrai atskirti, kurie sugauti paukščiai buvo laukiniai, o kurie – nelaisvėje išvesti. Žymėjimo būdai gali būti taikomi abiejų tipų paukščiams be jokios galimybės juos atskirti. Todėl būtų tinkama riboti paukščių (išskyrus naminius) įvežimą ir leisti įvežti paukščius tik iš tų veisimo įmonių, kurias yra pavirtinusi trečiosios eksporto šalies kompetentinga institucija, ir nustatyti tam tikrus minimalius tokio patvirtinimo reikalavimus;

(8)

tie importuoti paukščiai turėtų būti pervežti tiesiai į patvirtintą karantino patalpą ar centrą valstybėje narėje, kur turėtų laikomi tol, kol bus patvirtinta, kad jie neserga paukščių gripu ar nėra užsikrėtę Niukaslio ligos virusu;

(9)

jeigu patvirtintoje karantino patalpoje arba patvirtinto karantino centro skyriuje įtariamas paukščių gripas arba Niukaslio liga, reikėtų palaukti, kol įtarimas bus patvirtintas, kad būtų galima atmesti bet kokią kitą ligos simptomų priežastį prieš pradedant pjauti ir naikinti paukščius užkrėstose patalpose;

(10)

2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinanti Direktyvą 92/40/EEB (5) buvo priimta siekiant atsižvelgti į patirtį, įgytą kontroliuojant paukščių gripą. Remiantis ta direktyva, 2006 m. rugpjūčio 4 d. priimtas Komisijos sprendimas 2006/437/EB, patvirtinantis Tarybos direktyvoje 2005/94/EB numatytą Paukščių gripo diagnostikos vadovą (6) (Diagnostikos vadovas), kuriame Sąjungos lygmeniu nustatomos diagnostikos procedūros, mėginių ėmimo metodai ir laboratorinių tyrimų rezultatų vertinimo kriterijai paukščių gripo protrūkiui patvirtinti. Reikėtų atsižvelgti į tą sprendimą ir nustatyti paukščių gripo tyrimo tvarką patvirtintose karantino patalpose ir centruose;

(11)

reikia nustatyti išsamesnes įvežimo procedūras, susijusias su perkėlimu iš pasienio kontrolės posto į patvirtintas karantino patalpas arba centrus (patekus į Sąjungą), kad būtų užtikrinta, jog įvežami paukščiai būtų nuvežti į paskirtąją patvirtintą karantino patalpą arba centrą per pagrįstą laikotarpį;

(12)

patvirtintos karantino patalpos ir centrai, kurių sąrašą skelbia valstybės narės, turėtų atitikti tam tikrus minimalius reikalavimus;

(13)

tam tikriems įvežamiems paukščiams taikomi kiti Sąjungos teisės aktai. Todėl jie neturėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį;

(14)

pavojus gyvūnų sveikatai, kurį kelia į Sąjungą įvežami lenktyniniai balandžiai, kurie turi būti vėl paleisti, kad galėtų parskristi į savo kilmės šalį, yra toks, kad tokie balandžiai neturėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį;

(15)

be to, tam tikrose trečiosiose šalyse gyvūnų sveikatos reikalavimai yra lygiaverčiai reikalavimams, nustatytiems Sąjungos teisės aktuose. Todėl iš tokių šalių įvežami paukščiai neturėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį;

(16)

tam tikros leidžiančios nukrypti nuostatos taip pat turėtų būti apsvarstytos dėl tų paukščių, kurie laikomi užsikrėtusiais nedidelio patogeniškumo paukščių gripu ir Niukaslio liga patvirtintoje karantino patalpoje arba centre, tais atvejais, kai ligos atsiradimas nekelia pavojaus Sąjungos gyvūnų sveikatos būklei;

(17)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai tam tikriems į Sąjungą iš trečiųjų šalių ir I priede nurodytų jų dalių įvežamiems paukščiams, taip pat nustatomos tokių įvežamų paukščių karantino sąlygos.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas paukščių rūšims priskiriamiems gyvūnams.

Tačiau šis reglamentas netaikomas:

a)

naminiams paukščiams;

b)

paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintų rūšių išsaugojimo programų tikslais įvežamiems paukščiams;

c)

Direktyvos 92/65/EEB 1 straipsnyje minimiems naminiams gyvūnėliams, kuriuos lydi jų savininkas;

d)

paukščiams, skirtiems zoologijos sodams, cirkams, pramogų parkams ar eksperimentams;

e)

paukščiams, skirtiems pagal Direktyvos 92/65/EEB 13 straipsnį patvirtintoms įstaigoms, institutams ar centrams;

f)

lenktyniniams balandžiams, patekusiems į Sąjungos teritoriją iš kaimyninės trečiosios šalies, kur jie paprastai gyvena, ir tada greitai paleistiems tikintis, kad parskris į tą pačią trečiąją šalį;

g)

iš Andoros, Lichtenšteino, Monako, Norvegijos, San Marino, Šveicarijos ir Vatikano Miesto Valstybės įvežtiems paukščiams.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos Direktyvos 2005/94/EB sąvokų apibrėžtys, išskyrus tos direktyvos 2 straipsnio 4 punkte pateiktą naminių paukščių sąvokos apibrėžimą. Šiame reglamente naminiai paukščiai – tai vištos, kalakutai, perlinės vištos, antys, žąsys, putpelės, balandžiai, fazanai, kurapkos ir Ratitae genties paukščiai, auginami ar laikomi nelaisvėje veisti, mėsai arba maistiniams kiaušiniams dėti, arba medžiojamųjų paukščių atsargoms papildyti.

Taip pat vartojamos šios sąvokos:

a)   paukščiai– tai paukščių rūšys, nepaminėtos 2 straipsnio antroje pastraipoje;

b)   patvirtinta veisimo įmonė– tai:

i)

įmonė, kurioje paukščiai tik veisiami; ir

ii)

įmonė, patikrinta ir patvirtinta eksportuojančios trečiosios šalies kompetentingos institucijos kaip atitinkanti 4 straipsnio ir II priedo reikalavimus;

c)   nelaisvėje išvesti paukščiai– tai paukščiai, kurie nebuvo pagauti laisvėje, bet išsirito ir buvo išvesti nelaisvėje iš nelaisvėje susiporavusių paukščių arba paukščių, kurių gametos buvo kitaip perkeltos nelaisvėje;

d)   ištisiniai kojų žiedai– tai apskriti vientisi žiedai arba juostelės be siūlių arba jungčių, kurie nėra kaip nors pažeisti, tokio dydžio, kad uždėjus pirmomis paukščio gyvenimo dienomis jų nebūtų galima nuimti nuo kojos jai galutinai užaugus, ir specialiai pagaminti tam tikslui;

e)   patvirtinta karantino patalpa– tai patalpos, išskyrus karantino centrus:

i)

kuriose įvežti paukščiai laikomi karantine;

ii)

kurios kompetentingos institucijos buvo apžiūrėtos ir patvirtintos kaip atitinkančios minimalius reikalavimus, nustatytus 6 straipsnyje ir IV priede;

f)   patvirtintas karantino centras– tai patalpos:

i)

kuriose įvežti paukščiai laikomi karantine;

ii)

sudarytos iš fiziškai vienas nuo kito atskirtų ir atskirai naudojamų skyrių ir kiekviename skyriuje laikomi tik tos pačios siuntos ir sveikatos būklės paukščiai, todėl kiekvienas skyrius yra vienas epidemiologinis vienetas;

iii)

kurios kompetentingos institucijos buvo apžiūrėtos ir patvirtintos kaip atitinkančios minimalius reikalavimus, nustatytus 6 straipsnyje ir IV priede;

g)   kontroliniai paukščiai– naminiai paukščiai, kurie karantino metu bus naudojami diagnostikos tikslais;

h)   Diagnostikos vadovas– Paukščių gripo diagnostikos vadovas, nustatytas Sprendimo 2006/437/EB priede.

4 straipsnis

Patvirtintos veisimo įmonės

Patvirtintos veisimo įmonės atitinka toliau išdėstytus reikalavimus:

a)

veisimo įmonė turi būti patvirtinta kompetentingos institucijos laikantis II priede nustatytų reikalavimų ir turėti patvirtinimo numerį;

b)

tokia institucija turi pranešti gautą patvirtinimo numerį Komisijai;

c)

veisimo įmonės pavadinimas ir patvirtinimo numeris turi būti Komisijos sudarytame veisimo įmonių sąraše;

d)

kompetentinga institucija turi skubiai atšaukti arba sustabdyti veisimo įmonės patvirtinimą, jei įmonė nebeatitinka II priede nustatytų reikalavimų; apie tai būtina skubiai informuoti Komisiją.

5 straipsnis

Importo sąlygos

Paukščius leidžiama importuoti, jei jie atitinka toliau išdėstytus reikalavimus:

a)

paukščiai yra nelaisvėje išvesti paukščiai;

b)

paukščių kilmės šalis turi būti I priede minimos trečiosios šalys arba jų dalys;

c)

paukščiai atvežti iš patvirtintų veisimo įmonių, atitinkančių 4 straipsnyje išdėstytus reikalavimus;

d)

paukščiams buvo atliktas laboratorinis viruso nustatymo tyrimas 7–14 dienų prieš išsiuntimą ir atsakymas dėl bet kokio paukščių gripo ar Niukaslio ligos viruso buvo neigiamas;

e)

paukščiai nebuvo paskiepyti nuo paukščių gripo;

f)

paukščiai turi veterinarijos sertifikatus, kurių pavyzdys nustatytas III priede (veterinarijos sertifikatas);

g)

paukščiai yra paženklinti individualiais identifikavimo numeriais individualiai pažymėtuose ištisiniuose kojų žieduose arba mikroschemose pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 (7) 66 straipsnio 2 dalį;

h)

g punkte minimų kojų žiedų arba mikroschemų individualiuose identifikavimo numeriuose turi būti bent:

eksportuojančios trečiosios šalies, kuri atlieka ženklinimą, ISO kodas,

unikalus serijos numeris;

i)

g punkte nurodytas individualus identifikavimo numeris turi būti nurodytas veterinarijos sertifikate;

j)

paukščiai vežami naujuose konteineriuose, kurie iš išorės yra individualiai paženklinti identifikavimo numeriu, kuris turi atitikti veterinarijos sertifikate nurodytą identifikavimo numerį.

6 straipsnis

Patvirtintos karantino patalpos ir centrai

Patvirtintos karantino patalpos ir centrai turi atitikti IV priede nustatytus minimalius reikalavimus.

Kiekviena valstybė narė rengia ir nuolat atnaujina patvirtintų karantino patalpų ir centrų bei jų patvirtinimo numerių sąrašą ir sudaro sąlygas su juo susipažinti Komisijai, kitoms valstybėms narėms bei visuomenei.

7 straipsnis

Tiesioginis paukščių vežimas į patvirtintas karantino patalpas arba centrus

Paukščiai iš pasienio kontrolės posto vežami tiesiai į patvirtintą karantino patalpą arba centrą narveliuose ar dėžėse.

Visas kelionės laikas nuo tokio punkto iki tokios karantino patalpos arba centro paprastai neturi būti ilgesnis nei devynios valandos.

Kai tokiai kelionei naudojamos transporto priemonės, kompetentingos institucijos turi jas užplombuoti apsaugota nuo klastojimo plomba.

8 straipsnis

Patvirtinimas

Importuotojai ar jų atstovai pateikia už karantino patalpą arba centrą atsakingo asmens pasirašytą raštinį patvirtinimą oficialia įvežimo valstybės narės kalba, patvirtinantį, kad paukščiai bus priimti karantinui.

Toks patvirtinimas:

a)

yra su aiškiai nurodytu karantino patalpos arba centro pavadinimu, adresu ir patvirtinimo numeriu;

b)

pasiekia pasienio kontrolės postą elektroniniu paštu ar faksu iki siuntos atvežimo į tą postą arba pateikiamas importuotojo ar jo atstovo prieš paukščius išleidžiant iš pasienio kontrolės posto.

9 straipsnis

Paukščių tranzitas Sąjungoje

Jei į Sąjungą per valstybę narę, kuri nėra paskirties valstybė, įvežami paukščiai, imamasi visų priemonių užtikrinti, kad siunta pasiektų numatytą paskirties valstybę narę.

10 straipsnis

Paukščių vežimo stebėjimas

1.   Jei Sąjungos teisės aktuose nustatytas paukščių vežimo iš pasienio kontrolės posto į patvirtintą karantino patalpą arba centrą stebėjimas, keičiamasi tokia informacija:

a)

už pasienio kontrolės postą atsakingas oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas TRACES tinklu informuoja kompetentingą instituciją, kuri yra atsakinga už patvirtintą karantino patalpą arba centrą siuntos paskirties vietoje, kilmės vietoje ir paukščių paskirties vietoje;

b)

už paskirties vietos patvirtintą karantino patalpą arba centrą atsakingas asmuo per vieną dieną nuo siuntos atvežimo į karantino patalpą arba centrą dienos elektroniniu paštu ar faksu informuoja už paskirties vietos patvirtintą karantino patalpą arba centrą atsakingą oficialiai paskirtą veterinarijos gydytoją apie siuntos atvežimą į paskirties vietą;

c)

už siuntos paskirties vietos patvirtintą karantino patalpą arba centrą atsakingas oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas per tris darbo dienas nuo siuntos atvežimo į karantino patalpą arba centrą dienos TRACES tinklu informuoja už pasienio kontrolės postą atsakingą oficialiai paskirtą veterinarijos gydytoją, kuris jį informavo apie siuntos išsiuntimą, apie siuntos atvežimą į paskirties vietą.

2.   Jei už pasienio kontrolės postą atsakinga kompetentinga institucija gauna patvirtinimą, kad paukščiai, deklaruoti kaip skirti patvirtintai karantino patalpai arba centrui, nebuvo atvežti į jų paskirties vietą per tris darbo dienas nuo nustatytos siuntos atvežimo į karantino patalpą arba centrą dienos, kompetentinga institucija imasi atitinkamų veiksmų už siuntą atsakingo asmens atžvilgiu.

11 straipsnis

Karantino nuostatos

1.   Patvirtintose karantino patalpose arba centre paukščiai turi būti laikomi karantine ne trumpiau kaip 30 dienų.

2.   Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas bent du kartus – kiekvienos siuntos karantino pradžioje ir pabaigoje – patikrina karantino sąlygas, įskaitant įrašų apie gaišimo atvejus patikrinimą, bei kiekvieno karantino centro skyriaus ar karantino patalpos paukščių klinikinę apžiūrą.

Tačiau, jei to reikalauja dėl ligos susidariusi padėtis, oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas apžiūrą atlieka dažniau.

12 straipsnis

Siuntų apžiūra, mėginių ėmimas ir tyrimai karantino metu

1.   Apžiūros, mėginių ėmimo ir tyrimų dėl paukščių gripo ir Niukaslio ligos procedūros, nustatytos V priede, atliekamos paukščius atvežus į karantiną.

2.   Jei naudojami kontroliniai paukščiai, patvirtintoje karantino patalpoje arba kiekviename patvirtinto karantino centro skyriuje turi būti naudojama mažiausiai 10 kontrolinių paukščių.

3.   Apžiūrai, mėginių ėmimui ir tyrimams naudojami kontroliniai paukščiai turi būti:

a)

ne jaunesni kaip trijų savaičių ir naudojami tik tais tikslais;

b)

siekiant atpažinti, ant kojos jiems turi būti užmautas žiedas arba jie turi būti pažymėti kitomis priemonėmis, kurių nebūtų galima nuimti;

c)

neskiepyti ir 14 dienų iki karantino pradžios neturėti antikūnų prieš paukščių gripo ir Niukaslio ligos virusus;

d)

įkelti į patvirtintą karantino patalpą arba patvirtinto karantino centro skyrių prieš sukeliant paukščius į bendrą erdvę ir kuo arčiau paukščių taip, kad būtų užtikrintas kontrolinių paukščių ir karantine esančių paukščių ekskrementų sąlytis.

13 straipsnis

Veiksmai patvirtintoje karantino patalpoje arba centre kilus įtarimui dėl ligos

1.   Jei karantino metu patvirtintoje karantino patalpoje kyla įtarimas, kad vienas ar daugiau paukščių ir (arba) kontrolinių paukščių užsikrėtę paukščių gripu ar Niukaslio liga, imamasi tokių priemonių:

a)

kompetentinga institucija patvirtintai karantino patalpai skiria oficialią priežiūrą;

b)

kaip nustatyta V priedo 2 punkte, virusologiniam tyrimui imami tokių paukščių ir kontrolinių paukščių mėginiai ir atitinkamai atliekamas tyrimas;

c)

į patvirtintą karantino patalpą paukščiai neįvežami ir neišvežami, kol nebus atšauktas įtarimas.

2.   Jei paukščių gripo ar Niukaslio ligos įtarimas užkrėstoje patvirtintoje karantino patalpoje patvirtinamas, kaip nurodyta 1 dalyje, imamasi tokių priemonių:

a)

visi paukščiai ir kontroliniai paukščiai, esantys karantino patalpoje, papjaunami ir sunaikinami;

b)

patvirtinta karantino patalpa išvaloma ir dezinfekuojama;

c)

visiškai išvalius ir dezinfekavus, paukščiai į patvirtintą karantino patalpą neįleidžiami 21 dieną.

3.   Jei karantino metu patvirtintame karantino centre kyla įtarimas, kad vienas ar daugiau paukščių ir (arba) kontrolinių paukščių karantino centro skyriuje yra užsikrėtę paukščių gripu ar Niukaslio liga, imamasi tokių priemonių:

a)

kompetentinga institucija patvirtintam karantino centrui skiria oficialią priežiūrą;

b)

kaip nustatyta V priedo 2 punkte, virusologiniam tyrimui imami tokių paukščių ir kontrolinių paukščių mėginiai ir atitinkamai atliekamas tyrimas;

c)

į patvirtintą karantino centrą paukščiai neįvežami ir neišvežami kol nebus atšauktas įtarimas.

4.   Jei paukščių gripo ar Niukaslio ligos įtarimas užkrėstame patvirtinto karantino centro skyriuje patvirtinamas, kaip nurodyta 3 dalyje, imamasi tokių priemonių:

a)

visi paukščiai ir kontroliniai paukščiai, laikomi užkrėstame patvirtinto karantino centro skyriuje, papjaunami ir sunaikinami;

b)

toks skyrius išvalomas ir dezinfekuojamas;

c)

imami tokie mėginiai:

i)

jei naudojami kontroliniai paukščiai, visiškai išvalius ir dezinfekavus patalpas, bet ne anksčiau kaip po 21 dienos, serologiniams tyrimams, kaip nustatyta V priede, turi būti imami mėginiai iš kituose karantino skyriuose laikomų kontrolinių paukščių; arba

ii)

jei nenaudojami kontroliniai paukščiai, visiškai išvalius ir dezinfekavus patalpas, per 7–15 dienų virusologiniams tyrimams, kaip nustatyta V priedo 2 punkte, turi būti imami paukščių, esančių kituose karantino skyriuose, mėginiai;

d)

paukščiai neišleidžiami iš patvirtinto karantino centro tol, kol c punkte nurodytų mėginių tyrimo rezultatai bus neigiami.

5.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie visas priemones, kurių imtasi pagal šį straipsnį.

14 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su patvirtintoje karantino patalpoje arba centre diagnozuotu paukščių gripu ar Niukaslio liga

1.   Jei karantino metu nustatoma, kad vienas ar daugiau paukščių ir (arba) kontrolinių paukščių užsikrėtę mažo patogeniškumo paukščių gripu (MPPG) ar Niukaslio liga, kompetentinga institucija, remdamasi rizikos vertinimu, gali leisti nukrypti nuo 13 straipsnio 2 dalies a punkte ir 4 dalies a punkte nustatytų priemonių, jei tokios nukrypti leidžiančios nuostatos nekelia grėsmės ligos kontrolei (toliau – nukrypti leidžianti nuostata).

Valstybės narės skubiai informuoja Komisiją apie bet kokias tokias nukrypti leidžiančias nuostatas.

2.   Oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui tikrinant patvirtintą karantino patalpą arba centrą, kuriam buvo leista nukrypti, ir radus vieną ar daugiau paukščių ir (arba) kontrolinių paukščių užsikrėtusių MPPG ar Niukaslio liga, taikomos 3–7 dalyse nustatytos priemonės.

Valstybės narės skubiai informuoja Komisiją apie bet kokias tokias priemones.

3.   Jei diagnozuojamas MPPG, vietoj standartinių mėginių, kaip nustatyta Diagnostikos vadove, praėjus 21 dienai, po to kai buvo gauti paskutiniai teigiami MPPG duomenys, kas 21 dieną iš patvirtintos karantino patalpos arba kiekvieno patvirtinto karantino centro skyriaus laboratoriniams tyrimams imami šie mėginiai:

a)

nugaišusių kontrolinių arba kitų paukščių, kurie yra mėginio ėmimo metu;

b)

ne mažiau kaip 60 paukščių ar visų paukščių, jei patvirtintoje karantino patalpoje arba konkrečiame patvirtinto karantino centro skyriuje nėra 60 paukščių, trachėjos ir (arba) ryklės ir kloakos tepinėliai; arba, jei paukščiai smulkūs, egzotiniai ir neįpratę, kad juos liestų rankomis, arba jei toks lietimas būtų pavojingas žmonėms – jų šviežių išmatų mėginiai; tokių mėginių ėmimas ir laboratorinis šių mėginių tyrimas turi būti tęsiamas tol, kol bus gauti du iš eilės neigiami laboratoriniai rezultatai, tarp kurių yra mažiausiai 21 dienos laikotarpis.

Tačiau kompetentinga institucija, remdamasi rizikos vertinimo rezultatais, gali leisti nukrypti nuo šioje dalyje nurodytų mėginių dydžių.

4.   Jei diagnozuojama Niukaslio liga, kompetentinga institucija gali leisti nukrypti tik su sąlyga, kad per 30 dienų nuo gaišimo ar paskutinio nustatyto tos ligos atvejo klinikinio išgijimo, pagal V priedo 1 ir 2 punktus paėmus mėginius, neatsižvelgiant į nurodytą laikotarpį, tyrimų rezultatai yra neigiami.

5.   Iš karantino patalpos paukščiai neišleidžiami bent jau tol, kol nepraeina laboratorinių tyrimų laikotarpis, nustatytas 3 dalyje.

6.   Ištuštinta patvirtinta karantino patalpa arba konkretus patvirtinto karantino centro skyrius išvalomas ir dezinfekuojamas. Bet kokios medžiagos arba atliekos, kurios gali būti užkrėstos, taip pat visos per 3 dalyje nustatytą laboratorinių tyrimų laikotarpį susikaupusios atliekos, pašalinamos taip, kad ligos sukėlėjas negalėtų plisti toliau, ir sunaikinamos taip, kad MPPG ar Niukaslio ligos virusai būtų tikrai sunaikinti.

7.   Populiaciją atkurti patvirtintoje karantino patalpoje arba centre galima tik praėjus 21 dienai po to, kai visiškai išvaloma ir dezinfekuojama, kaip nustatyta 6 dalyje.

15 straipsnis

Veiksmai kilus įtarimui dėl chlamidiozės

Jei karantino metu patvirtintoje karantino patalpoje arba centre įtariama ar patvirtinama, kad papūginiai paukščiai yra užsikrėtę Chlamydophila psittaci, visi siuntos paukščiai gydomi kompetentingos institucijos patvirtintais būdais, o karantino laikas turi būti pratęstas ne mažiau kaip dviem mėnesiams nuo paskutinio nustatyto susirgimo atvejo.

16 straipsnis

Išleidimas iš karantino

Iš patvirtintos karantino patalpos arba centro paukščiai išleidžiami gavus raštinį oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo leidimą.

17 straipsnis

Pranešimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai

1.   Valstybės narės per 24 valandas praneša Komisijai apie bet kokį paukščių gripo ar Niukaslio ligos atvejį, nustatytą patvirtintoje karantino patalpoje arba centre.

2.   Valstybės narės kasmet praneša Komisijai tokią informaciją:

a)

per patvirtintas karantino patalpas ir centrus įvežtų paukščių skaičių pagal rūšis ir patvirtintas veisimo įmones kilmės vietoje;

b)

informaciją apie įvežtų paukščių gaištamumą nuo veterinarinio sertifikavimo procedūros kilmės šalyje iki karantino laikotarpio pabaigos;

c)

diagnozuotų paukščių gripo ir Niukaslio ligos bei Chlamydophila psittaci atvejų patvirtintose karantino patalpose arba centruose skaičių.

18 straipsnis

Su karantinu susijusios išlaidos

Visas karantino išlaidas, patirtas taikant šį reglamentą, padengia importuotojas.

19 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 318/2007 yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą, ir skaitomos pagal VII priede pateiktą atitikmenų lentelę.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. sausio 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

(2)  OL L 268, 1992 9 14, p. 54.

(3)  OL L 84, 2007 3 24, p. 7.

(4)  Žr. VI priedą.

(5)  OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(6)  OL L 237, 2006 8 31, p. 1.

(7)  OL L 166, 2006 6 19, p. 1.


I PRIEDAS

Trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama importuoti nelaisvėje išvestus paukščius, sąrašas

1.

Reglamento (EB) Nr. 798/2008 (1) I priedo 1 dalies lentelės 1 ir 3 skiltyse išvardytos trečiosios šalys arba jų dalys; tos lentelės 4 skiltyje nustatytas veislinių arba produkcinių naminių paukščių, išskyrus beketerius, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

2.

Argentina.

3.

Filipinai: National Capital Region.


(1)  OL L 226, 2008 8 23, p. 1.


II PRIEDAS

Veisimo įmonių trečiojoje kilmės šalyje patvirtinimo reikalavimai, kaip nustatyta 4 straipsnyje

1   SKYRIUS

Veisimo įmonių patvirtinimas

Kad gautų patvirtinimą, kaip nustatyta 4 straipsnyje, veisimo įmonė turi atitikti šiame skyriuje nustatytus reikalavimus:

1.

Veisimo įmonė turi turėti aiškias ribas ir būti atskirta nuo aplinkos arba uždarytų gyvūnų ir būti tokioje vietoje, kad nekeltų pavojaus gyvūnų ūkiams, kurių sveikatos būklei galėtų kilti pavojus.

2.

Veisimo įmonė turi turėti reikiamas priemones gyvūnams pagauti, uždaryti į gardą bei izoliuoti ir turėti parengtas tinkamas karantino patalpas ir patvirtintas procedūras, taikytinas iš nepatvirtintų įmonių atvežamiems gyvūnams.

3.

Už veisimo įmonę atsakingas asmuo turi turėti pakankamos paukščių veisimo patirties.

4.

Veisimo įmonė turi būti neužkrėsta paukščių gripu, Niukaslio liga ar Chlamydophila psittaci; tam, kad įmonė būtų paskelbta neužkrėsta išvardytomis ligomis, kompetentinga institucija turi įvertinti mažiausiai pastaruosius trejus metus iki kreipimosi dėl patvirtinimo tvarkytus apskaitos dokumentus apie gyvūnų sveikatos būklę ir įmonėje atliktų gyvūnų klinikinių bei laboratorinių tyrimų rezultatus. Tačiau naujos veisimo įmonės patvirtinamos tik remiantis tokiose įmonėse atliktų gyvūnų klinikinių ir laboratorinių tyrimų rezultatais.

5.

Įmonė turi registruoti naujausią informaciją, rodančią:

a)

kiekvienos veisimo įmonėje esančios rūšies gyvūnų skaičių ir informaciją apie juos (amžius, lytis, rūšis ir individualus identifikavimo numeris, jei taikoma);

b)

į veisimo įmonę atvežamų ar iš jos išvežamų gyvūnų skaičių ir informaciją apie juos (amžius, lytis, rūšis ir individualus identifikavimo numeris, jei taikoma), informaciją apie jų kilmės arba paskirties vietą, vežimą iš veisimo įmonės arba į ją ir gyvūnų sveikatos būklę;

c)

kraujo tyrimų ir kitų diagnostinių procedūrų rezultatus;

d)

ligos atvejus ir, kai taikytina, skirtą gydymą;

e)

veisimo įmonėje kritusių gyvūnų, tarp jų gimusių negyvų, tyrimų rezultatus;

f)

tai, kas pastebėta izoliacijos arba karantino metu.

6.

Veisimo įmonė turi turėti reikiamas sutartis su kompetentinga laboratorija dėl kritusių gyvūnų tyrimų arba turėti vieną ar daugiau tinkamų patalpų, kuriose tokius tyrimus galėtų atlikti kompetentingas asmuo, pavaldus patvirtintam veterinarijos gydytojui.

7.

Veisimo įmonė turi turėti reikiamas sutartis arba vietoje turėti patalpas, tinkamas nuo kokios nors ligos kritusių ar užmigdytų gyvūnų kūnams tinkamai tvarkyti.

8.

Veisimo įmonė sutartimi arba teisiniu dokumentu privalo užsitikrinti kompetentingos institucijos patvirtinto ar kontroliuojamo veterinarijos gydytojo paslaugas, kuris:

a)

užtikrina, kad kompetentinga institucija patvirtintų, o veisimo įmonė taikytų reikiamas ligų priežiūros ir kontrolės priemones atsižvelgiant į susijusioje šalyje paplitusias ligas. Tokios priemonės apima:

i)

metinį ligų priežiūros planą, įskaitant tinkamą gyvūnų zoonozės kontrolę;

ii)

įtariamų užsikrėtus užkrečiamosiomis ligomis gyvūnų klinikinius, laboratorinius ir kritusių gyvūnų tyrimus;

iii)

gyvūnų skiepijimą nuo infekcinių ligų, kuriomis jie gali sirgti, laikantis Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) Sausumos gyvūnų diagnostikos testų ir vakcinų vadovo;

b)

užtikrina, kad apie bet kokius įtartinus kritimo atvejus arba bet kokius kitus simptomus, leidžiančius įtarti, kad gyvūnai yra užsikrėtę paukščių gripu, Niukaslio liga ar Chlamydophila psittaci, būtų nedelsiant pranešama trečiosios šalies kompetentingai institucijai;

c)

užtikrina, kad atvežami gyvūnai būtų reikiamai izoliuoti ir būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų ir visų galimų kompetentingos institucijos nurodymų;

d)

atsako už tai, kad nuolat būtų laikomasi šio reglamento gyvūnų sveikatos reikalavimų ir Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę juos vežant.

9.

Jei veisimo įmonė veisia gyvūnus, skirtus laboratorijoms, atliekančioms eksperimentus, tokių gyvūnų bendra priežiūra ir laikymas turi atitikti 2010/63/ES Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (1) 33 straipsnio reikalavimus.

2   SKYRIUS

Veisimo įmonių patvirtinimo išlaikymas

Veisimo įmonės išlieka patvirtintos tik tada, jei laikosi šiame skyriuje nustatytų reikalavimų:

1.

Patalpas prižiūri oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas iš kompetentingos institucijos, kuris:

a)

užtikrina, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų;

b)

bent kartą per metus lankosi veisimo įmonės patalpose;

c)

tikrina patvirtinto veterinarijos gydytojo veiklą ir tai, kaip įgyvendinamas metinis ligų priežiūros planas;

d)

patvirtina, kad gyvūnų klinikinių, poskerdiminės apžiūros ir laboratorinių tyrimų rezultatai dėl paukščių gripo, Niukaslio ligos ar Chlamydophila psittaci yra neigiami.

2.

Pagal šio reglamento reikalavimus į veisimo įmonę patekę gyvūnai privalo būti įsigyti kitoje patvirtintoje veisimo įmonėje.

3.

Nuo patvirtinimo dienos mažiausiai dešimt metų veisimo įmonė saugo 1 skyriaus 5 punkte nurodytą informaciją.

3   SKYRIUS

Iš nepatvirtintų veisimo įmonių atvežtų paukščių karantinas

Nukrypstant nuo 2 skyriaus 2 punkto, paukščiai iš vietų, kurios nepriklauso patvirtintoms veisimo įmonėms, gali būti įvežti į veisimo įmonę, jei kompetentinga institucija duoda leidimą tokiems paukščiams įvežti, su sąlyga, kad tokie gyvūnai, prieš juos leidžiant laikyti su kitais gyvūnais, uždaromi į karantino patalpą pagal kompetentingos institucijos nurodymus. Karantino laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų.

4   SKYRIUS

Veisimo įmonės patvirtinimo sustabdymas, atšaukimas ar pakartotinis jo suteikimas

Veisimo įmonės dalinio arba visiško sustabdymo, atšaukimo ar pakartotinio suteikimo tvarka turi atitikti šio skyriaus reikalavimus:

1.

Jei kompetentinga institucija nustato, kad veisimo įmonė nesilaiko 1 ir 2 skyriuose nustatytų reikalavimų arba įmonės paskirtis pakito taip, kad ji nebėra vien tik paukščių veisimo įmonė, institucija sustabdo arba atšaukia tokios veisimo įmonės patvirtinimą.

2.

Gavusi pranešimą, kad įtariamas paukščių gripas, Niukaslio liga ar Chlamydophila psittaci, kompetentinga institucija sustabdo veisimo įmonės patvirtinimą iki tol, kol įtarimas oficialiai paneigiamas. Kompetentinga institucija užtikrina, kad laikantis Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių priemones, kurių turi būti imtasi likviduojant tokias ligas ir prekiaujant gyvūnais, būtų imamasi priemonių, reikalingų norint įtarimą patvirtinti arba paneigti ir apsaugoti, kad liga nepaplistų.

3.

Jei įtariama liga patvirtinama, kompetentinga institucija gali vėl patvirtinti veisimo įmonę tik pagal 1 skyrių ir:

a)

veisimo įmonėje likvidavus ligą ir infekcijos šaltinį;

b)

veisimo įmonę tinkamai išvalius ir dezinfekavus;

c)

įvykdžius 1 skyriuje nustatytus reikalavimus, išskyrus 4 punktą.

4.

Kompetentinga institucija skubiai informuoja Komisiją apie bet kurios veisimo įmonės patvirtinimo sustabdymą, atšaukimą ar pakartotinį jo suteikimą.


(1)  OL L 276, 2010 10 20, p. 33.


III PRIEDAS

Veterinarijos sertifikatas, kaip nurodyta 5 straipsnio f punkte, importuojant tam tikrus paukščius, išskyrus naminius paukščius, skirtus išsiųsti į Sąjungą

Image 1

Tekstas paveikslėlio

Image 2

Tekstas paveikslėlio

Image 3

Tekstas paveikslėlio

IV PRIEDAS

Minimalūs patvirtintų paukščių karantino patalpų ir centrų reikalavimai, kaip nurodyta 6 straipsnyje

Patvirtintos karantino patalpos ir centrai turi atitikti 1 ir 2 skyriuose nustatytus reikalavimus.

1   SKYRIUS

Karantino patalpų ir centrų konstrukcija ir įrenginiai

1.

Karantino patalpa arba centras turi būti atskiras pastatas arba pastatai, kuriuos kompetentinga institucija nustatytu atstumu atskyrė nuo naminių paukščių ir kitų paukštidžių, remdamasi rizikos vertinimu, kuriame atsižvelgiama į paukščių gripo ir Niukaslio ligos epidemiologiją. Įėjimo (išėjimo) durys turi būti rakinamos ir su užrašu: „KARANTINAS. Pašaliniams įeiti draudžiama“.

2.

Kiekvienas karantino centro skyrius turi būti atskiroje erdvėje.

3.

Karantino patalpa arba centras turi būti užsandarinami (kad būtų galima atlikti dezinfekciją) ir tokie, kad į juos negalėtų patekti paukščiai, musės ir parazitai.

4.

Patvirtintoje karantino patalpoje ir kiekviename patvirtinto karantino centro skyriuje turi būti rankų plovimo įrenginiai.

5.

Įėjimo į patvirtintą karantino patalpą ir į kiekvieną patvirtinto karantino centro skyrių bei išėjimo iš jų durys turi būti dvigubos.

6.

Prie kiekvieno įėjimo į patvirtintą karantino patalpą ir į skirtingus patvirtinto karantino centro skyrius ar prie kiekvieno išėjimo iš jų turi būti įrengti higieniniai užkardai.

7.

Visi įrenginiai turi būti sukonstruoti taip, kad juos galima būtų valyti ir dezinfekuoti.

8.

Lesalų sandėlis turi būti toks, kad į jį nepatektų paukščiai ir graužikai, bei apsaugotas nuo vabzdžių.

9.

Turi būti įrengtas mėšlo konteineris, į kurį nepatektų paukščiai ir graužikai.

10.

Paukščių gaišenoms laikyti turi būti numatytas šaldytuvas ir (arba) šaldiklis.

2   SKYRIUS

Valdymo reikalavimai

1.

Patvirtintose karantino patalpose ir centruose turi būti:

a)

veiksminga kontrolės sistema, kuri užtikrintų pakankamą gyvūnų priežiūrą;

b)

užtikrinta oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo kontrolė ir atsakomybė;

c)

užtikrinta, kad jie bus valomi ir dezinfekuojami pagal kompetentingos institucijos patvirtintą programą, o ją įvykdžius turi praeiti tam tikras ramybės laikotarpis; dezinfekcijai turi būti naudojamos kompetentingos institucijos patvirtintos dezinfekcinės medžiagos.

2.

Kiekvienai karantine laikomų paukščių siuntai:

a)

patvirtinta karantino patalpa arba patvirtinto karantino centro skyrius turi būti išvalomi ir dezinfekuojami, o tada laikomi be paukščių mažiausiai septynias dienas, iki įkeliant įvežtus paukščius;

b)

paukščių siunta turi būti atvežta iš vienos patvirtintos veisimo įmonės, esančios trečiojoje kilmės šalyje, ir sukeliama per ne ilgesnį nei 48 valandų laikotarpį;

c)

karantino laikotarpis turi prasidėti, kai įkeliamas paskutinis paukštis;

d)

karantino laikotarpio pabaigoje patvirtinta karantino patalpa arba patvirtinto karantino centro skyrius turi likti tušti, be paukščių, būti išvalyti ir dezinfekuoti.

3.

Turi būti imamasi atsargumo priemonių, kad viena nuo kitos negalėtų užsikrėsti įvežamos ir išvežamos paukščių siuntos.

4.

Į patvirtintą karantino patalpą arba centrą neturi patekti pašaliniai asmenys.

5.

Įeinantys į patvirtintą karantino patalpą arba centrą asmenys privalo vilkėti apsauginius drabužius ir avalynę.

6.

Tarp darbuotojų neturi būti tokių kontaktų, kurie sukeltų grėsmę patvirtintoms karantino patalpoms arba patvirtintų karantino centrų skyriams užsikrėsti vieniems nuo kitų.

7.

Visus įrenginius turi būti įmanoma valyti ir dezinfekuoti.

8.

Jei identifikuojant mikroschema yra nuskaitoma, patvirtintoje karantino patalpoje arba centre turi būti tinkamas mikroschemos nuskaitymo įrenginys.

9.

Jeigu gabenimui naudojamos dėžės ir narveliai nesunaikinami, patvirtintoje karantino patalpoje arba centre jie turi būti valomi ir dezinfekuojami. Pakartotinai naudojami narveliai ar dėžės turi būti pagaminti iš veiksmingai valomos ir dezinfekuojamos medžiagos. Narveliai ir dėžės turi būti sunaikinami taip, kad būtų išvengta ligos sukėlėjų pasklidimo.

10.

Kraikas ir atmatos turi būti reguliariai surenkami, sukraunami į mėšlo konteinerį, o vėliau jie tvarkomi taip, kad būtų išvengta ligos sukėlėjų paplitimo.

11.

Paukščių gaišenos turi būti ištirtos kompetentingos institucijos paskirtoje oficialioje laboratorijoje.

12.

Būtina analizė ir priežiūra turi būti atliekama pasitarus su oficialiai paskirtu veterinarijos gydytoju ir jam prižiūrint.

13.

Oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui turi būti pranešama apie paukščių ir (arba) kontrolinių paukščių susirgimų ir gaišimo atvejus karantino metu.

14.

Asmenys, atsakingi už patvirtintą karantino patalpą arba centrą, privalo registruoti:

a)

kiekvienos įvežtos ir išvežtos siuntos datą, paukščių skaičių ir paukščių rūšis;

b)

veterinarijos sertifikatų ir bendrųjų veterinarinių įvežimo dokumentų, išduodamų įvežamiems paukščiams, kopijas;

c)

individualius įvežamų paukščių identifikavimo numerius ir, jei identifikuojant mikroschema yra nuskaitoma, registruojama informacija apie mikroschemos tipą ir nuskaitymo įrenginį;

d)

jei karantino patalpoje arba centre naudojami kontroliniai paukščiai, kontrolinių paukščių karantino patalpoje arba centre skaičių ir vietą;

e)

visus reikšmingus pastebėjimus: kiekvieną dieną susirgimų ir gaišimo atvejus;

f)

patikrinimų datas ir rezultatus;

g)

lesinimo būdus ir datas;

h)

asmenis, patenkančius į karantino patalpą arba centrą ir išeinančius iš jų.

15.

14 punkte nurodyti įrašai turi būti saugomi ne mažiau kaip dešimt metų.

3   SKYRIUS

Karantino patalpų ir centrų patvirtinimo sustabdymas, atšaukimas ar pakartotinis jo suteikimas

Karantino patalpų ir centrų patvirtinimo dalinio arba visiško sustabdymo, atšaukimo ar pakartotinio suteikimo tvarka turi atitikti šio skyriaus reikalavimus:

1.

Jei kompetentinga institucija nustato, jog karantino patalpa arba centras nesilaiko 1 ir 2 skyriuose nustatytų reikalavimų arba jų paskirtis pakito taip, kad jiems nebetaikomi 3 straipsnio e ir f punktai, ji apie tai informuoja Komisiją. Pagal šį reglamentą tokios karantino patalpos arba centrai nebenaudojami įvežant paukščius.

2.

Patvirtinimas karantino patalpai arba centrui pakartotinai suteikiamas, kai vėl įvykdomi 1 ir 2 skyriuje nustatyti reikalavimai.


V PRIEDAS

Apžiūros, mėginių ėmimo ir tyrimų dėl paukščių gripo ir niukaslio ligos atlikimo tvarka

1.

Karantino metu kontroliniams paukščiams, o tais atvejais, kai kontroliniai paukščiai nenaudojami, įvežamiems paukščiams turi būti taikomos šios procedūros:

a)

naudojant kontrolinius paukščius:

i)

visų kontrolinių paukščių kraujo mėginiai serologiniam tyrimui turi būti paimami ne anksčiau kaip praėjus 21 dienai nuo to, kai į karantiną buvo įkelti įvežami paukščiai, ir ne vėliau kaip prieš tris dienas iki karantino pabaigos;

ii)

jei i punkte nurodytų kontrolinių paukščių serologinių tyrimų rezultatai yra teigiami arba neįtikinami, įvežamiems paukščiams turi būti atliekami virusologiniai tyrimai; kloakos tepinėliai (arba išmatos) ir trachėjos ir (arba) ryklės tepinėliai turi būti paimami iš mažiausiai 60 paukščių arba iš visų paukščių, jei siuntą sudaro mažiau kaip 60 paukščių;

b)

nenaudojant kontrolinių paukščių, įvežamiems paukščiams turi būti atliekami virusologiniai tyrimai (serologiniai tyrimai netinka). Per pirmąsias 7–15 karantino dienų trachėjos ir (arba) ryklės tepinėliai ir (arba) kloakos tepinėliai (arba išmatos) turi būti paimti iš mažiausiai 60 paukščių arba iš visų paukščių, jei siuntą sudaro mažiau kaip 60 paukščių.

2.

Be tyrimų, nurodytų 1 punkte, turi būti paimti tokie mėginiai virusologiniams tyrimams:

a)

kloakos tepinėliai (arba išmatos) ir trachėjos ir (arba) ryklės tepinėliai, jei įmanoma, iš kliniškai sergančių paukščių arba sergančių kontrolinių paukščių;

b)

kuo greičiau po nugaišimo – žarnų turinio, smegenų, trachėjos, plaučių, kepenų, blužnies, inkstų ir kitų akivaizdžiai paveiktų organų – iš:

i)

nugaišusių kontrolinių paukščių ir iš visų tų paukščių, kurie nugaišo juos atvežus, bei tų, kurie nugaišo karantino metu; arba

ii)

tuo atveju, kai didelėje siuntoje yra didelis mažų paukščių kritimas – iš ne mažiau kaip 10 % nugaišusių paukščių.

3.

Karantino metu paimtų mėginių visi virusologiniai ir serologiniai tyrimai turi būti atlikti oficialiose kompetentingos institucijos paskirtose laboratorijose, naudojant diagnostikos procedūras pagal Paukščių gripo diagnostikos vadovą irPGSO Sausumos gyvūnų diagnostikos testų ir vakcinų vadovą dėl Niukaslio ligos. Virusologiniam tyrimui leidžiama sudaryti bendrą mėginį iš ne daugiau kaip penkių atskirų paukščių mėginių. Išmatų mėginys turi būti sudarytas atskirai nuo kitų organų ir audinių mėginių.

4.

Nacionalinei etaloninei laboratorijai turi būti pateikti išskirtų virusų pavyzdžiai.

VI PRIEDAS

Panaikinamas reglamentas ir jo vėlesni pakeitimai

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 318/2007

(OL L 84, 2007 3 24, p. 7).

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1278/2007

(OL L 284, 2007 10 30, p. 20).

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 86/2008

(OL L 27, 2008 1 31, p. 8).

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 311/2008

(OL L 93, 2008 4 4, p. 3).

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 607/2008

(OL L 166, 2008 6 27, p. 18).

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 754/2008

(OL L 205, 2008 8 1, p. 6)

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1219/2008

(OL L 330, 2008 12 9, p. 4)

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1294/2008

(OL L 340, 2008 12 19, p. 41).

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 201/2009

(OL L 71, 2009 3 17, p. 3).

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 555/2009

(OL L 164, 2009 6 26, p. 37).

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1118/2009

(OL L 307, 2009 11 21, p. 3).

Komisijos reglamentas (ES) Nr. 239/2010

(OL L 75, 2010 3 23, p. 18).

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 66/2012

(OL L 23, 2012 1 26, p. 1).

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 390/2012

(OL L 121, 2012 5 8, p. 18).


VII PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 318/2007

Šis reglamentas

1 ir 2 straipsniai

1 ir 2 straipsniai

3 straipsnio pirma pastraipa

3 straipsnio pirma pastraipa

3 straipsnio antros pastraipos a–h punktai

3 straipsnio antros pastraipos a–h punktai

3 straipsnio antros pastraipos i punktas

4 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnio įvadinė dalis

5 straipsnio įvadinė dalis

5 straipsnio a punktas

5 straipsnio a punktas

5 straipsnio b punktas

5 straipsnio b punktas

5 straipsnio ba punktas

5 straipsnio c punktas

5 straipsnio c punktas

5 straipsnio d punktas

5 straipsnio d punktas

5 straipsnio e punktas

5 straipsnio e punktas

5 straipsnio f punktas

5 straipsnio f punktas

5 straipsnio g punktas

5 straipsnio g punktas

5 straipsnio h punktas

5 straipsnio h punktas

5 straipsnio i punktas

5 straipsnio i punktas

5 straipsnio j punktas

6–18 straipsniai

6–18 straipsniai

19 straipsnis

19 straipsnis

20 straipsnio pirma pastraipa

20 straipsnis

20 straipsnio antra pastraipa

I–IV priedai

I–IV priedai

VI priedas

V priedas

VI priedas

VII priedas