PRIEDAS

Tyrimo sistema, būtina patikrinti, kaip siekiama 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto Sąjungos tikslo

1.   ĖMIMO PAGRINDAS

Ėmimo pagrindą sudaro visi mėsinių ir veislinių kalakutų pulkai, kuriems taikomos Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 5 straipsnyje nurodytos nacionalinės kontrolės programos.

2.   KALAKUTŲ STEBĖSENA

2.1.   Mėginių ėmimo dažnumas

a)

Maisto ūkio subjektai ima mėginius iš visų mėsinių ir veislinių kalakutų pulkų laikydamiesi tokios tvarkos: i) mėginiai iš mėsinių ir veislinių kalakutų pulkų imami likus trims savaitėms iki skerdimo. Kompetentinga institucija gali leisti imti mėginius likus šešioms savaitėms iki skerdimo, jeigu kalakutai yra laikomi ilgiau nei 100 dienų arba jų gamyba laikoma ekologine pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 889/2008 (1); ii) mėginiai iš veislinių kalakutų pulkų imami: — jauniklių pulkuose: vienos dienos amžiaus, ketverių savaičių amžiaus ir likus dviems savaitėms iki kiaušinių dėjimo arba perkėlimo į dedeklių grupę, — suaugusių pulkuose: ūkyje arba perykloje ne rečiau kaip kas trečią savaitę kiaušinių dėjimo laikotarpiu, — veislinių kalakutų pulkų, kuriuose dedami periniai kiaušiniai, skirti Europos Sąjungos vidaus prekybai, ūkyje; iii) kompetentinga institucija gali nuspręsti panaudoti vieną iš ii punkto antroje įtraukoje nurodytų galimybių visai visų kalakutų pulkų tyrimo sistemai. Tačiau iš veislinių pulkų, kuriuose dedami periniai kiaušiniai, skirti Europos Sąjungos vidaus prekybai, mėginiai turi būti imami ūkyje; iv) nukrypstant nuo ii punkto antros įtraukos, jei Sąjungos tikslas buvo pasiektas bent dvejus kalendorinius metus iš eilės visoje valstybės narės teritorijoje, kompetentinga institucija savo nuožiūra gali nuspręsti, kad mėginiai ūkyje būtų imami kas keturias savaites. Tačiau kompetentinga institucija gali nuspręsti palikti arba grąžinti trijų savaičių tyrimo intervalą, jei būtų nustatyta, kad veislinių kalakutų pulkas ūkyje yra užkrėstas atitinkamais salmonelių serotipais ir (arba) visais kitais kompetentingos institucijos nuomone pagrįstais atvejais;

b)

imdama mėginius kompetentinga institucija bent jau užtikrina, kad: i) mėginiai imami iš veislinių kalakutų pulkų: — kartą per metus visuose pulkuose, kuriuose yra bent 250 suaugusių 30–45 savaičių amžiaus veislinių kalakutų, ir visuose ūkiuose, auginančiuose pirmos, antros ir trečios kartos veislinius kalakutus; kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad šiuos mėginius taip pat galima imti perykloje, ir — siekiant nustatyti infekcijos kilmę, visuose ūkių pulkuose, jeigu iš peryklos maisto ūkio subjektams paėmus mėginį arba atliekant oficialią kontrolę aptinkama Salmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium; ii) mėginiai iš mėsinių kalakutų pulkų imami kartą per metus bent iš vieno pulko 10 % ūkių, kuriuose yra bent 500 mėsinių kalakutų; iii) mėginys gali būti imamas kilus rizikai ir papildomai kiekvieną kartą, kai kompetentinga institucija mano, jog tai būtina; iv) kompetentingos institucijos atliekamu mėginių ėmimu galima pakeisti a punkte nurodytą maisto ūkio subjekto atliekamą mėginių ėmimą.

2.2.   Mėginių ėmimo procedūra

2.2.1.   Bendrosios mėginių ėmimo instrukcijos

Kompetentinga institucija arba maisto ūkio subjektas užtikrina, kad mėginius imtų atitinkamai parengti asmenys.

Mėginiai iš veislinių kalakutų pulkų imami laikantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 200/2010 (2) priedo 2.2 punkto.

Imant mėginius iš mėsinių kalakutų pulkų, iš kiekvieno pulko paimamos bent dvi poros antbačių mėginių. Antbačiai užmaunami ant batų ir mėginys paimamas vaikščiojant paukštidėje. Vieno kalakutų pulko mėginiai gali būti sujungiami į bendrą mėginį.

Prieš užsimaunant antbačius, jų paviršius sudrėkinamas:

a)	maksimalaus atsparumo skiedikliais (MAS: 0,8 % natrio chlorido, 0,1 % peptono steriliame dejonizuotame vandenyje) arba

b)	steriliu vandeniu, arba

c)	bet kokiais kitais skiedikliais, kuriuos patvirtino Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta nacionalinė etaloninė laboratorija, arba

d)	autoklave su skiedikliais.

Antbačiai drėkinami įpilant į vidų skysčio prieš juos užsimaunant arba papurtant juos skiediklio pripiltoje talpykloje.

Užtikrinama, kad mėginiai būtų proporcingai paimti iš visų paukštidės dalių. Su kiekviena batų antbačių pora turi būti apeinama maždaug 50 % paukštidės ploto.

Baigus mėginių ėmimą antbačiai atsargiai numaunami nuo batų, kad nuo jų nenukristų prilipusios medžiagos. Kad medžiagos nenukristų, antbačius galima išversti į vidinę pusę. Jie dedami į maišelį arba į stiklainį ir ženklinami.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti padidinti minimalų mėginių skaičių, kad užtikrintų reprezentatyvų mėginių ėmimą kiekvienu konkrečiu atveju atliekant epidemiologinių parametrų, t. y. biologinio saugumo sąlygų, pulko pasiskirstymo ar dydžio, vertinimą.

Jei kompetentinga institucija leidžia, vienos antbačių poros mėginiai gali būti pakeisti 100 g dulkių mėginiu, surinktu iš įvairių visos paukštidės vietų nuo paviršiaus, ant kurio matyti dulkių. Kitas būdas – dulkėms iš įvairių visos paukštidės vietų surinkti gali būti naudojama viena arba kelios sudrėkintos šluostės, kurių bendras paviršiaus plotas bent 900 cm2. Kiekviena šluostė turi būti gerai padengta dulkėmis iš abiejų pusių.

2.2.2.   Tam tikrų rūšių ūkiams taikomos specialios instrukcijos

a)	Laisvai laikomų kalakutų pulkų mėginiai imami tik paukštidėje.

b)

Jei patekti į paukštidę neįmanoma dėl nepakankamos erdvės pulkuose iš mažiau nei 100 kalakutų ir todėl negalima po ją vaikštant naudoti antbačių, juos galima pakeisti tos pačios rūšies rankinėmis šluostėmis, kurios naudojamos dulkėms rinkti ir kuriomis perbraukiamas šviežiomis fekalijomis padengtas paviršius, arba, jei tai neįmanoma, naudoti kitus tinkamus fekalijų mėginių ėmimo būdus.

2.2.3.   Kompetentingos institucijos imami mėginiai

Tinkamai atlikdama kitus reikalingus tyrimus ir (arba) tikrindama dokumentus kompetentinga institucija įsitikina, kad tyrimų rezultatams neturėjo poveikio antimikrobinės medžiagos arba kitos medžiagos, slopinančios bakterijų augimą.

Jei Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium neaptinkama, tačiau aptinkama antimikrobinių medžiagų arba kitų medžiagų, dėl kurių poveikio slopsta bakterijų augimas, 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto Sąjungos tikslo požiūriu laikoma, kad kalakutų pulkas yra užsikrėtęs.

2.2.4.   Vežimas

Mėginiai nedelsiant išsiunčiami greituoju paštu arba per kurjerį į Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 11 ir 12 straipsniuose nurodytas laboratorijas. Vežant jie saugomi nuo didesnės nei 25 °C šilumos ir tiesioginio saulės poveikio.

Jei mėginių neįmanoma išsiųsti per 24 valandas nuo paėmimo, jie laikomi šaldytuve.

3.   LABORATORINIAI TYRIMAI

3.1.   Mėginių paruošimas

Laboratorijoje mėginiai laikomi šaldytuve iki tyrimo, kuris turi būti pradėtas per 48 valandas nuo jų gavimo ir per 96 valandas nuo mėginių paėmimo.

Antbačių ir (arba) kojinių pora (-os) atsargiai išpakuojama (-os), kad nenukristų prie jų prilipusios fekalijos, sudaromas mėginys ir panardinamas į 225 ml buferinį peptono vandenį (toliau – BPV), pašildytą iki kambario temperatūros. Antbačių ir (arba) kojinių mėginiai į BPV visiškai panardinami, todėl prireikus jo galima įpilti daugiau.

Jei įmanoma, dulkių mėginys tiriamas atskirai. Tačiau tiriant mėsinių kalakutų pulkus, kompetentinga institucija, atlikdama tyrimą, gali nuspręsti leisti jį sujungti su poros antbačių ir (arba) kojinių mėginiu.

Mėginys pamaišomas, kad visas permirktų, o kultūra toliau tiriama taikant 3.2 punkte nurodytą aptikimo metodą.

Kiti mėginiai (pvz., iš veislinių pulkų arba peryklų) ruošiami laikantis Reglamento (EB) Nr. 200/2010 priedo 2.2.2 punkto nuostatų.

Jei Europos standartizacijos komitetas (toliau – CEN) arba Tarptautinė standartizacijos organizacija (toliau – ISO) yra suderinusi standartus dėl fekalijų ruošimo salmonelėms aptikti, taikomi minėti standartai, pakeičiantys šiame punkte išdėstytas mėginių paruošimą reglamentuojančias nuostatas.

3.2.   Aptikimo metodas

Taikomas Bilthoveno (Nyderlandai) ES etaloninės laboratorijos rekomenduojamas salmonelių aptikimo metodas.

Šis metodas yra aprašytas EN ISO 6579 D priede (2002 m.) „Salmonelių aptikimas gyvūnų išmatose ir pirminio gamybos etapo aplinkos mėginiuose“.

Pagal šį aptikimo metodą pusiau kieta terpė (modifikuota pusiau kieta Rappaport-Vassiliadis terpė, MSRV) yra naudojama kaip vienintelė selektyvinė įsotinimo terpė.

3.3.   Serotipo nustatymas

Pagal White-Kauffmann-Le Minor sistemą nustatomas bent vieno iš kiekvieno teigiamo mėginio, paimto iš veislinių kalakutų pulkų, išskirto izoliato serotipas.

Pagal White-Kauffmann-Le Minor sistemą nustatomas bent vieno iš kiekvieno teigiamo mėginio, kompetentingos institucijos paimto iš mėsinių kalakutų pulkų, išskirto izoliato serotipas.

Maisto ūkio subjektai bent jau užtikrina, kad nė vienas iš visų atskirtų izoliatų nepriklauso Salmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium serotipams, įskaitant monofazines padermes, kurių antigeninė formulė yra 1,4,[5],12:i:-.

3.4.   Kiti metodai

Tiriant maisto tvarkymo subjekto iniciatyva paimtus mėginius, vietoje šio priedo 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose nustatytų mėginių paruošimo, aptikimo ir serotipo nustatymo metodų gali būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 (3) 11 straipsnyje nustatyti analizės metodai, jei jie patvirtinti pagal EN/ISO 16140 standartą.

3.5.   Padermių saugojimas

Siekdamos ateityje prireikus nustatyti fagotipą arba antimikrobinį jautrį laboratorijos užtikrina, kad kompetentinga institucija galėtų surinkti ir saugotų bent po vieną atskirtą Salmonella spp. padermę iš kiekvieno pulko, taikydama įprastinius kultūrų rinkimo metodus, kuriais bent dvejus metus nuo tyrimo datos užtikrinamas padermių vientisumas.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad maisto ūkio subjektų paimtų Salmonella spp. mėginių izoliatai taip pat turi būti saugomi fagotipo nustatymo arba jautrumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimui ateityje atlikti, siekiant juos ištirti pagal Komisijos sprendimo 2007/407/EB (4) 2 straipsnį.

4.   REZULTATAI IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

4.1.   Paplitimo skaičiavimas tikrinant, ar pasiektas Sąjungos tikslas

Tikrinant, ar Sąjungos tikslas yra pasiektas, kalakutų pulko tyrimų rezultatai laikomi teigiamais, jei pulke aptinkama Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium (išskyrus vakcinos padermes, bet įskaitant monofazines padermes, kurių antigeninė formulė yra 1,4,[5],12:i:-.

Kalakutų pulkai, kurių tyrimo rezultatai teigiami, skaičiuojami tik vieną kartą per kiekvieną mėginių ėmimo ciklą, neatsižvelgiant į mėginių ėmimo ir tyrimo operacijų skaičių, ir apie juos ataskaitoje pranešama tik pirmaisiais aptikimo metais. Paplitimas mėsinių kalakutų pulkuose ir suaugusių veislinių kalakutų pulkuose skaičiuojamas atskirai.

4.2.   Ataskaitos

4.2.1.   Ataskaitoje pateikiama ši informacija:

a)	bent kartą per ataskaitinius metus tirtų mėsinių ir suaugusių veislinių kalakutų pulkų bendras skaičius;

b)	bet kokiu salmonelių serotipu užsikrėtusių mėsinių ir suaugusių veislinių kalakutų pulkų bendras skaičius valstybėje narėje;

c)	mėsinių ir suaugusių veislinių kalakutų pulkų, kurių tyrimo dėl Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium (įskaitant monofazines padermes, kurių antigeninė formulė yra 1,4,[5],12:i:-, rezultatai bent kartą buvo teigiami, skaičius;

d)	kiekvienu salmonelių serotipu arba nenustatyto tipo salmonelėmis (nenustatyto ar neturinčio serotipo izoliatai) užkrėstų mėsinių ir suaugusių veislinių kalakutų pulkų skaičius.

4.2.2.   Dėl mėginių ėmimo, atlikto vykdant bendrą nacionalinę salmonelių kontrolės programą, 4.2.1 dalies a–d punktuose nurodyta informacija pateikiama atskirai:

a)	dėl maisto ūkio subjekto atlikto mėginių ėmimo, kaip nurodyta 2.1 dalies a punkte, ir

b)	dėl kompetentingų institucijų atlikto mėginių ėmimo, kaip nurodyta 2.1 dalies b punkte.

4.2.3.   Tyrimų rezultatai laikomi atitinkama maisto grandinės informacija, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004  (5) II priedo III skirsnyje.

Kompetentingai institucijai pateikiama bent ši informacija apie kiekvieną patikrintą kalakutų pulką:

a)	unikali ūkio nuoroda;

b)	unikali pulko nuoroda;

c)	mėginių ėmimo mėnuo;

d)	paukščių pulke skaičius.

Rezultatai ir bet kokia papildoma svarbi informacija pateikiama tendencijų ir šaltinių ataskaitoje, nurodytoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/99/EB (6) 9 straipsnio 1 dalyje.

Maisto ūkio subjektas nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai apie Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium, įskaitant monofazines padermes, kurių antigeninė formulė yra 1,4,[5],12:i:-, aptikimą. Maisto ūkio subjektas nurodo analizę atliekančiai laboratorijai imtis atitinkamų veiksmų.

---

(1)  OL L 250, 2008 9 18, p. 1.

(2)  OL L 61, 2010 3 11, p. 1.

(3)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(4)  OL L 153, 2007 6 14, p. 26.

(5)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(6)  OL L 325, 2003 12 12, p. 31.