kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų nuostatos, susijusios su apibrėžtimis, grynųjų trumpųjų pozicijų apskaičiavimu, padengtais valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, informacijos pranešimo ribomis, likvidumo ribomis apribojimams sustabdyti, dideliu finansinių priemonių vertės sumažėjimu ir neigiamais įvykiais

atsižvelgdama į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (1), ypač į jo 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 7 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 7 dalį ir 30 straipsnį,

Šiame reglamente nustatytos išsamios taisyklės, kuriomis, kaip toliau nurodyta, papildomi šie Reglamento (ES) Nr. 236/2012 straipsniai:

a) grupė– juridiniai subjektai, kurie yra kontroliuojamos įmonės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB (5) 2 straipsnio 1 dalies f punkte, ir pavieniai fiziniai ar juridiniai asmenys, kontroliuojantys tokią įmonę;

b) viršvalstybinis emitentas– emitentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 1 dalies d punkto i, iv, v ir vi papunkčiuose.

PAPILDOMAS APIBRĖŽČIŲ PATIKSLINIMAS PAGAL 2 STRAIPSNIO 2 DALĮ IR 3 STRAIPSNIO 7 DALIES a PUNKTĄ

Sąvokos „nuosavybė“ patikslinimas ir skolintos finansinės priemonės pardavimo apibrėžtis

1. Apibrėžiant skolintos finansinės priemonės pardavimo sąvoką, kada laikoma, kad fiziniam ar juridiniam asmeniui priklauso finansinė priemonė, kai yra teisinė arba tikroji tos priemonės nuosavybė, kai taikoma, nustatoma, vadovaujantis tos skolintos akcijos ar skolos finansinės priemonės pardavimui taikoma teise. Kai fiziniai arba juridiniai asmenys yra tikrieji akcijos arba skolos finansinės priemonės savininkai, ta akcija ar skolos finansinė priemonė laikoma priklausančia galutiniam tikrajam savininkui, taip pat tuo atveju, kai akciją ar skolos finansinę priemonę turi paskirtasis asmuo. Taikant šį straipsnį, tikrasis savininkas yra investuotojas, prisiimantis ekonominę finansinės priemonės įsigijimo riziką.

2. Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 1 dalies b punkto i, ii ir iii papunkčius, „skolintos finansinės priemonės pardavimas“, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 1 dalies b punkte, nėra:

Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 2 dalies a punktą, laikoma, kad fizinis ar juridinis asmuo turi akciją ar skolos finansinę priemonę šiomis aplinkybėmis:

1. Į akcijos turėjimą turint ilgąją poziciją akcijų krepšelyje šios akcijos atžvilgiu taip pat atsižvelgiama tiek, kokia tos akcijos dalis yra tame krepšelyje.

2. Bet kokia pozicija, susijusi su kita finansine priemone (ne akcija), suteikianti finansinį pranašumą didėjant akcijos kainai, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 2 dalies b punkte, yra bet kokia akcinio kapitalo pozicija, susijusi su viena ar daugiau finansinių priemonių, išvardytų I priedo 1 dalyje.

Pirmoje pastraipoje minėta pozicija priklauso nuo akcijos, kurios grynąją trumpąją poziciją reikia apskaičiuoti, vertės ir suteikia finansinį pranašumą didėjant jos kainai ar vertei.

1. Į skolintos akcijos pardavimą vykdant skolintų akcijų krepšelio pardavimą šios akcijos atžvilgiu taip pat atsižvelgiama tiek, kokia tos akcijos dalis yra tame krepšelyje.

2. Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir 3 straipsnio 3 dalį, kai finansinės priemonės, įskaitant išvardytąsias I priedo 1 dalyje, pozicija suteikia finansinį pranašumą mažėjant akcijos kainai ar vertei, į šią poziciją atsižvelgiama apskaičiuojant trumpąją poziciją.

Apskaičiuojant grynąsias trumpąsias pozicijas pagal 5 ir 6 straipsnius atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

Su valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusios grynosios trumposios pozicijos – ilgosios pozicijos

1. Taikant šį straipsnį ir II priedą, kainodara yra pajamingumas arba, jei atitinkamo turto ar įsipareigojimų vieneto pajamingumo nėra arba pajamingumas yra netinkamas atitinkamo turto ir įsipareigojimų palyginimo rodiklis, kainodara yra kaina. Į valstybės skolos finansinės priemonės turėjimą turint ilgąją poziciją įvairių valstybės skolos vertybinių popierių emitentų išleistų valstybės skolos vertybinių popierių krepšelyje tos skolos finansinės priemonės atžvilgiu taip pat atsižvelgiama tiek, kokia tos skolos finansinės priemonės dalis yra tame krepšelyje.

2. Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 2 dalies b punktą, bet kokia pozicija, susijusi su kita finansine priemone (ne valstybės skolos vertybiniais popieriais), suteikianti finansinį pranašumą didėjant valstybės skolos vertybinių popierių kainai, yra bet kokia pozicija, susijusi su viena ar daugiau finansinių priemonių, išvardytų I priedo 2 dalyje, tačiau visada jų vertė priklauso nuo valstybės skolos vertybinių popierių, kuriems reikia apskaičiuoti grynąją trumpąją poziciją, vertės ir suteikia finansinį pranašumą didėjant valstybės skolos vertybinių popierių kainai ar vertei.

3. Visais atvejais, kai valstybės skolos vertybinių popierių emitento valstybės skolos vertybinių popierių grynosios pozicijos yra labai susijusios su trumposios pozicijos valstybės skolos vertybinių popierių kainodara pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 5 dalį ir 4 bei 5 dalis, į visas tokias susijusio valstybės skolos vertybinių popierių emitento valstybės skolos vertybinių popierių grynąsias pozicijas atsižvelgiama apskaičiuojant ilgąją poziciją. Už Sąjungos ribų esančių emitentų išleistoms valstybės skolos finansinės priemonėms ši nuostata netaikoma.

4. Likvidžios rinkos kainos turto atveju kito valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistos skolos finansinės priemonės kainodaros ir konkretaus valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistos skolos finansinės priemonės kainodaros glaudi sąsaja vertinama istoriškai, vadovaujantis 12 mėnesių iki valstybės skolos vertybinių popierių pozicijos kasdieniais sukauptais svertiniais duomenimis. Jei nėra likvidžios turto rinkos arba jei istorinis turto kainos laikotarpis yra trumpesnis nei 12 mėnesių, naudojami panašios trukmės alternatyvūs duomenys.

5. Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 5 dalį, skolos finansinė priemonė ir išleistas valstybės skolos vertybinis popierius laikomi labai susijusiais, kai Pearsono koreliacijos koeficientas yra bent 80 % tarp kito valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistos skolos finansinės priemonės kainodaros ir konkretaus valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleisto valstybės skolos vertybinio popieriaus kainodaros per atitinkamą laikotarpį.

6. Jei ilgainiui pozicija tampa nebe labai susijusi vertinant pagal 12 mėnesių duomenis, apskaičiuojant ilgąją poziciją nebeatsižvelgiama į anksčiau labai susijusio valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistus valstybės skolos vertybinius popierius. Tačiau pozicijos ir toliau laikomos labai susijusiomis, kai valstybės skolos vertybinio popieriaus sąsajos lygis sumažėja laikinai ir ne ilgiau nei 3 mėnesius nesiekia 4 dalyje nustatytos ribos, jei per šį 3 mėnesių laikotarpį koreliacijos koeficientas yra bent 60 %.

7. Apskaičiuojant grynąsias trumpąsias pozicijas nesvarbu, ar susitarta dėl atsiskaitymo pinigais, ar dėl pagrindinio turto fizinio pateikimo.

Su valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusios grynosios trumposios pozicijos – trumposios pozicijos

1. Į skolintų valstybės skolos vertybinių popierių pardavimą vykdant valstybės skolos vertybinių popierių krepšelio pardavimą šio valstybės skolos vertybinio popieriaus atžvilgiu taip pat atsižvelgiama tiek, kokia to valstybės skolos vertybinio popieriaus dalis yra tame krepšelyje.

2. Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir 3 straipsnio 3 dalį, kai finansinės priemonės, įskaitant išvardytąsias 8 straipsnio 2 dalyje, pozicija suteikia finansinį pranašumą mažėjant valstybės skolos vertybinio popieriaus kainai ar vertei, į šią poziciją atsižvelgiama apskaičiuojant trumpąją poziciją.

3. Į bet kokius su valstybės skolos vertybinių popierių emitentu susijusius valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius atsižvelgiama apskaičiuojant tokių valstybės skolos vertybinių popierių grynąsias trumpąsias pozicijas. Valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimas laikomas ilgosiomis pozicijomis, o valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pirkimas – trumposiomis pozicijomis.

4. Jei valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija yra naudojama apdrausti kitai rizikai, kuri nėra susijusi su tuo valstybės skolos vertybiniu popieriumi, apdraustos rizikos vertė negali būti laikoma ilgąja pozicija apskaičiuojant, ar fizinis ar juridinis asmuo turi grynąją trumpąją poziciją, susijusią su valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistu valstybės skolos vertybiniu popieriumi.

5. Apskaičiuojant grynąsias trumpąsias pozicijas nesvarbu, ar susitarta dėl atsiskaitymo pinigais, ar dėl pagrindinio turto fizinio pateikimo.

1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 4 dalį apskaičiuojant su akcijomis susijusią grynąją trumpąją poziciją, taikomas II priede aprašytas korekcijos pagal delta koeficientą modelis akcijoms.

2. Fizinis ar juridinis asmuo, apskaičiuodamas su tomis pačiomis akcijomis susijusią ilgąją ir trumpąją pozicijas, taiko tuos pačius metodus.

3. Apskaičiuojant grynąsias trumpąsias pozicijas atsižvelgiama į sandorius su visomis finansinėmis priemonėmis prekybos vietoje ar kitur, suteikiančius finansinį pranašumą keičiantis akcijos kainai ar vertei.

Su valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusių grynųjų trumpųjų pozicijų apskaičiavimas

1. Pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 5 dalį valstybės skolos vertybinių popierių grynosios trumposios pozicijos apskaičiuojamos atsižvelgiant į sandorius su visomis finansinėmis priemonėmis, suteikiančius finansinį pranašumą keičiantis valstybės skolos vertybinio popieriaus kainai ar pajamingumui. Taikomas II priede pateiktas korekcijos pagal delta koeficientą modelis valstybės skolos vertybiniams popieriams.

2. Pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 6 dalį pozicijos apskaičiuojamos kiekvienam valstybės skolos vertybinių popierių emitentui, kurio atžvilgiu fizinis ar juridinis asmuo turi trumpąją poziciją.

ŠIAME REGLAMENTE NUSTATYTOS IŠSAMIOS TAISYKLĖS, KURIOMIS, KAIP TOLIĖMIS SUSIJUSIOS GRYNOSIOS TRUMPOSIOS POZICIJOS PAGAL 3 STRAIPSNIO 7 DALIES c PUNKTĄ

Su keliais fondais ar valdomais portfeliais susijusios valdymo veiklos pozicijų apskaičiavimo metodas

1. Tam tikro emitento grynoji trumpoji pozicija apskaičiuojama remiantis Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 7 dalies a ir b punktais kiekvienam atskiram fondui, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą, ir kiekvienam valdomam portfeliui.

a) investavimo strategija– strategija, kurią valdymo subjektas įgyvendina tam tikro emitento atžvilgiu ir kuria siekiama turėti grynąją trumpąją ar grynąją ilgąją poziciją vykdant sandorius su įvairiomis to emitento išleistomis ar su juo susijusiomis finansinėmis priemonėmis;

b) valdymo veikla– fondų valdymas neatsižvelgiant į jų teisinį statusą ir portfelių valdymas pagal klientų suteiktus įgaliojimus vadovaujantis individualiai su kiekvienu klientu sutartomis sąlygomis, kai portfelio dalis yra viena ar daugiau finansinių priemonių;

c) valdymo subjektas– juridinis asmuo ar subjektas, įskaitant padalinį, skyrių ar departamentą, kuris pagal įgaliojimus savo nuožiūra valdo fondus ar portfelius.

3. Valdymo subjektas agreguoja savo valdomų fondų ir portfelių, kuriems taikoma ta pati su tam tikru emitentu susijusi investavimo strategija, grynąsias trumpąsias pozicijas.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5–11 straipsnius valdymo subjektas praneša ir prireikus atskleidžia informaciją apie grynąją trumpąją poziciją pagal 3 ir 4 dalis, pasiekus ar viršijant tam tikrą informacijos pranešimo ar atskleidimo ribą.

5. Jei vienas juridinis asmuo vykdo valdymo veiklą kartu su kita ne valdymo veikla, 1–3 dalyse aprašytą metodą jis taiko tik valdymo veiklai ir praneša ir atskleidžia informaciją apie atitinkamas grynąsias trumpąsias pozicijas.

6. Jei toks vienas juridinis asmuo turi su ne valdymo veikla susijusių trumpųjų pozicijų savo sąskaita, jis pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 7 dalies a ir b punktus apskaičiuoja su tam tikru emitentu susijusią grynąją trumpąją poziciją ir praneša ir atskleidžia informaciją apie atitinkamas grynąsias trumpąsias pozicijas.

Grupės juridinių asmenų, turinčių su tam tikru emitentu susijusių ilgųjų ar trumpųjų pozicijų, pozicijų apskaičiavimo metodas

1. Grynoji trumpoji pozicija vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 7 dalies a ir b punktais apskaičiuojama kiekvienam grupės juridiniam asmeniui. Atitinkamas juridinis asmuo ar jo vardu grupė, kuriai jis priklauso, praneša ir atskleidžia informaciją apie su tam tikru emitentu susijusią grynąją trumpąją poziciją, pasiekus ar viršijant informacijos pranešimo ar atskleidimo ribą. Kai vienas ar daugiau grupę sudarančių juridinių asmenų yra valdymo subjektai, fondų ir portfelių valdymo veiklai jie taiko 12 straipsnio 1–4 dalyse aprašytą metodą.

2. Agreguojamos ir tarpusavyje užskaitomos visų grupę sudarančių juridinių asmenų grynosios trumposios ir ilgosios pozicijos, išskyrus valdymo veiklą vykdančių valdymo subjektų pozicijas. Grupė praneša ir prireikus atskleidžia informaciją apie su tam tikru emitentu susijusią grynąją trumpąją poziciją, pasiekus ar viršijant nustatytą informacijos pranešimo ar atskleidimo ribą.

3. Kai grynoji trumpoji pozicija pasiekia ar viršija informacijos pranešimo ribą pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5 straipsnį arba informacijos atskleidimo ribą pagal 6 straipsnį, grupės juridinis asmuo pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5–11 straipsnius praneša ir atskleidžia informaciją apie trumpąją poziciją, susijusią su tam tikru emitentu, apskaičiuojamą pagal 1 dalį, jei pagal 2 dalį apskaičiuota grupės lygmens grynoji trumpoji pozicija nesiekia ar neviršija informacijos pranešimo ar atskleidimo ribos. Šiuo tikslu paskirtas juridinis asmuo praneša ir prireikus atskleidžia informaciją apie grynąją trumpąją poziciją grupės lygmeniu, susijusią su tam tikru emitentu ir apskaičiuotą pagal 2 dalį, kai:

PADENGTI VALSTYBĖS KREDITO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO APSIKEITIMO SANDORIAI PAGAL 4 STRAIPSNIO 2 DALĮ

Atvejai, kurie nėra nepadengtos valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos

1. Valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį nelaikoma nepadengta pozicija šiais atvejais:

2. Taikant 1 dalies a punktą, draudžiamo turto ar įsipareigojimo vertė yra susijusi su valstybės skolos vertybinių popierių, dėl kurių sudaromas sandoris, verte, kaip nustatyta 18 straipsnyje.

Atvejai, kurie nėra nepadengtos valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos, kai skolininkas yra įsteigtas daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba turtas ar įsipareigojimai yra daugiau nei vienoje valstybėje narėje

1. Kai turto ar įsipareigojimų skolininkas (ar kita sandorio šalis) yra įsteigtas daugiau nei vienoje valstybėje narėje, valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį nelaikoma nepadengta pozicija, kai visais atvejais įvykdomas koreliacijos testas pagal šio reglamento 18 straipsnį, šiais atvejais:

2. Valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį nelaikoma nepadengta pozicija, kai visais atvejais įvykdomas koreliacijos testas pagal šio reglamento 18 straipsnį, šiais atvejais:

Nepadengtų valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijų pagrindimas

Valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių poziciją įgyjantis fizinis ar juridinis asmuo kompetentingai valdžios institucijai paprašius:

Jei yra įvykdytos Reglamento (ES) Nr. 236/2012 15 ir 18 straipsniuose nustatytos sąlygos, turtą ir įsipareigojimus galima apdrausti nuo rizikos vykdant valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius ir tai yra šie atvejai:

1. Šiame skyriuje minimas koreliacijos testas laikomas įvykdytu bet kuriuo iš šių atvejų:

2. 1 dalyje nustatytas koreliacijos testas laikomas įvykdytu, jei galima įrodyti, kad:

3. Atitinkamai kompetentingai institucijai paprašius, atitinkama šalis pateikia pagrindimą, kad koreliacijos testas įvykdytas, kai buvo įgyta valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija.

1. Nustatant, ar valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijos dydis yra proporcingas draustinos rizikos lygiui, kai visiškas rizikos draudimas yra neįmanomas, visiškos atitikties nereikalaujama ir pagal 2 dalį leistinas ribotas perteklinis draudimas. Kompetentingai institucijai paprašius, atitinkama šalis pateikia pagrindimą, kodėl buvo neįmanoma užtikrinti visiškos atitikties.

2. Jei tai pagrįsta dėl draustino turto ir įsipareigojimų pobūdžio ir jų ryšio su valstybės skolos vertybinių popierių emitento įsipareigojimų verte vykdant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį, tam tikros vertės rizika yra draudžiama valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio didesne verte. Tačiau tai leistina tik tuo atveju, kai yra įrodyta, jog valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio didesnė vertė yra būtina siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų tam tikros su portfeliu susijusios rizikos dalies vertę, atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

3. Būtent pozicijos turėtojas turi užtikrinti, kad jo turima valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija visuomet liktų proporcinga ir kad valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijos trukmė kiek įmanoma labiau atitiktų vyraujančias tendencijas rinkoje bei rinkos likvidumą, atsižvelgiant į draustinos rizikos trukmę ar laikotarpį, kurį subjektas ketina išlaikyti poziciją. Jei pozicijos, kurių rizika yra draudžiama kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija, likviduojamos ar išperkamos, jos privalo būti pakeistos tokiomis pat pozicijomis arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija turi būti sumažinta ar kitaip panaikinta.

4. Jei valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija ją įgyjant buvo padengta, ji nelaikoma nepadengta, jei vienintelė pozicijos nepadengimo priežastis yra apdraustų pozicijų rinkos vertės ar valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio vertės svyravimas.

5. Visomis aplinkybėmis, kai valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio poziciją šalys pripažįsta savo įsipareigojimų kaip pagrindinės sandorio šalies, atliekančios valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių tarpuskaitą, narių pasekme ir tos pagrindinės sandorio šalies taisyklių įgyvendinimo rezultatu, tokia pozicija laikoma nesavanoriška ir nelaikoma pozicija, kurią šalis įgijo, todėl pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį ji nelaikoma nepadengta pozicija.

Nepadengtos valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos apskaičiavimo metodas

1. Fizinio ar juridinio asmens valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija apskaičiuojama kaip jo grynoji pozicija.

2. Apskaičiuojant reikalavimus atitinkančios draustinos rizikos ar rizikos, draustinos įgyjant valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio poziciją, vertę, daromas skirtumas tarp statiškos ir dinamiškos rizikos draudimo strategijų. Draudžiant riziką statiškai, pavyzdžiui, draudžiant tiesioginę riziką, susijusią su valstybės skolos vertybinių popierių emitentu ar jo viešojo sektoriaus įstaigomis, jei subjektas, su kuriuo yra susijęs pozicijos turėtojas, neįvykdo įsipareigojimų, taikoma priemonė yra nuostolio netikėto įsipareigojimų neįvykdymo atveju priemonė. Gauta vertė tuomet lyginama su valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijos grynąja tariamąja verte.

3. Apskaičiuojant pagal rinkos vertę koreguotos rizikos, kuriai reikia dinamiškos rizikos draudimo strategijos, vertę, skaičiuoti reikia remiantis pagal riziką koreguota, o ne tariamąja verte, atsižvelgiant į tai, kiek rizika gali padidėti ar sumažėti jos galiojimo laikotarpiu, ir į draudžiamo turto ir įsipareigojimų bei atitinkamų valstybės skolos vertybinių popierių santykinį kintamumą. Korekcija pagal beta koeficientą taikoma tuo atveju, jei turtas ar įsipareigojimas, kurio rizika yra draudžiama įgyjant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio poziciją, skiriasi nuo turto, su kuriuo sudaromas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris.

4. Į netiesiogines pozicijas, įgytas, pavyzdžiui, esant pozicijoms, susijusioms su indeksais, fondais, specialiosios paskirties įmonėmis, ar kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijoms, atsižvelgiama tiek, kokia atitinkamo turto, įsipareigojimo ar kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio dalis yra susijusi su indeksu, fondu ar kitu mechanizmu.

5. Reikalavimus atitinkančio draustino turto ar įsipareigojimų portfelio vertė išskaičiuojama iš įgytos grynosios kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijos vertės. Jei gautas rezultatas yra teigiamas, pozicija pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį laikoma nepadengta kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija.

INFORMACIJOS APIE SU VALSTYBĖS SKOLOS VERTYBINIAIS POPIERIAIS SUSIJUSIAS GRYNĄSIAS TRUMPĄSIAS POZICIJAS PRANEŠIMO RIBOS PAGAL 7 STRAIPSNIO 3 DALĮ

Informacijos apie su išleistais valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusias grynąsias trumpąsias pozicijas pranešimo ribos

1. Riba, kurią pasiekus reikia pranešti atitinkamai kompetentingai institucijai apie su valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistais valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusias grynąsias trumpąsias pozicijas, yra kiekvieno valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistų likusių valstybės skolos vertybinių popierių bendrosios sumos procentinė dalis.

2. Informacijos pranešimo riba yra pinigų suma. Ši pinigų suma yra nustatoma valstybės skolos vertybinių popierių emitento likusiems valstybės skolos vertybiniams popieriams taikant procentinę ribą ir suapvalinant ją iki artimiausio milijono eurų.

3. Procentinę ribą atitinkanti pinigų suma peržiūrima ir atnaujinama kas ketvirtį siekiant atsižvelgti į kiekvieno valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistų likusių valstybės skolos vertybinių popierių bendrosios sumos pokyčius.

4. Procentinę ribą atitinkanti pinigų suma peržiūrima ir likusių išleistų valstybės skolos vertybinių popierių bendroji suma apskaičiuojama taikant su valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusių grynųjų trumpųjų pozicijų apskaičiavimo metodą.

5. Pradinės sumos ir papildomi ribiniai lygiai, susiję su valstybės skolos vertybinių popierių emitentais, nustatomi vadovaujantis šiais veiksniais:

6. Atsižvelgiant į 5 dalyje išvardytus veiksnius, atitinkamos informacijos pranešimo ribos pradinei sumai kiekvienam valstybės skolos vertybinių popierių emitentui yra procentinė dalis, kuri sudaro 0,1 % arba 0,5 % likusių išleistų valstybės skolos vertybinių popierių bendrosios sumos. Kiekvienam emitentui taikytina procentinė dalis nustatoma taikant 5 dalyje išvardytus kriterijus, kad kiekvienam valstybės skolos vertybinių popierių emitentui būtų priskirta viena iš dviejų procentinių ribų, taikomų apskaičiuojant pinigų sumas, nuo kurių priklauso informacijos pranešimo reikalavimas.

9. Valstybės skolos vertybinių popierių emitentas pereina į atitinkamą ribų grupę, kai įvyksta pokyčių valstybės skolos vertybinių popierių emitento valstybės skolos vertybinių popierių rinkoje ir, atsižvelgiant į 5 dalyje išvardytus veiksnius, tie pokyčiai laikosi bent vienus kalendorinius metus.

LIKVIDUMO RIBOS APSKAIČIAVIMO PARAMETRAI IR METODAI, TAIKYTINI SIEKIANT SUSTABDYTI SKOLINTŲ VALSTYBĖS SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PARDAVIMO APRIBOJIMUS PAGAL 13 STRAIPSNIO 4 DALĮ

Likvidumo ribos apskaičiavimo ir nustatymo metodai, taikytini siekiant sustabdyti skolintų valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo apribojimus

1. Visų kompetentingų institucijų taikytinas išleistų valstybės skolos vertybinių popierių likvidumo rodiklis yra apyvarta, kuri yra skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, bendroji nominalioji vertė, palyginti su skirtingų išpirkimo terminų priemonių krepšeliu.

2. Nesutartų pasiskolinti valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo apribojimus galima laikinai sustabdyti, kai mėnesio apyvarta nesiekia ankstesnių dvylikos mėnesių mėnesinės prekybos apimties penktojo procentilio ribos.

3. Šiems skaičiavimams atlikti kiekviena kompetentinga institucija naudoja vienos ar daugiau prekybos vietų turimus reprezentatyvius nebiržinės arba biržinės ir nebiržinės prekybos duomenis ir paskui praneša EVPRI apie panaudotus duomenis.

4. Prieš pasinaudodamos įgaliojimu panaikinti skolintų valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo apribojimus, kompetentingos institucijos įsitikina, kad likvidumas labai sumažėjo ne dėl sezoninio poveikio likvidumui.

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ, IŠSKYRUS LIKVIDŽIAS AKCIJAS, DIDELIS VERTĖS SUMAŽĖJIMAS PAGAL 23 STRAIPSNĮ

Finansinių priemonių, išskyrus likvidžias akcijas, didelis vertės sumažėjimas

1. Akcijų, išskyrus likvidžias akcijas, atveju didelis vertės sumažėjimas per vieną prekybos dieną, palyginti su ankstesnės prekybos dienos rinkos uždarymo kaina, yra:

2. Tam tikro valstybės skolos vertybinių popierių emitento pajamingumo padidėjimas 7 % ar daugiau pajamingumo kreivėje per vieną prekybos dieną laikomas Vyriausybės obligacijų dideliu vertės sumažėjimu.

3. Įmonių obligacijų pajamingumo padidėjimas 10 % ar daugiau per vieną prekybos dieną laikomas įmonių obligacijų dideliu vertės sumažėjimu.

4. Pinigų rinkos finansinės priemonės kainos sumažėjimas 1,5 % ar daugiau per vieną prekybos dieną laikomas pinigų rinkos finansinės priemonės dideliu vertės sumažėjimu.

5. Fondų, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, kainos sumažėjimas 10 % ar daugiau per vieną prekybos dieną laikomas fondų, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, įskaitant fondus, kurių akcijomis prekiaujama biržoje ir kurie yra KIPVPS, dideliu vertės sumažėjimu. Svertą naudojančiam fondui, kurio akcijomis prekiaujama biržoje, taikoma sverto santykio korekcija siekiant atsižvelgti į tokio pat tiesioginio sverto nenaudojančio fondo, kurio akcijomis prekiaujama biržoje, kainos sumažėjimą 10 % Atvirkštiniam fondui, kurio akcijomis prekiaujama biržoje, taikomas -1 koeficientas, siekiant atsižvelgti į tokio pat tiesioginio sverto nenaudojančio fondo, kurio akcijomis prekiaujama biržoje, kainos sumažėjimą 10 %.

6. Jei prekybos vietoje prekiaujama išvestine finansine priemone, įskaitant finansines sutartis dėl kainų skirtumų, ir ji turi tik vieną pagrindinę finansinę priemonę, kurios didelis vertės sumažėjimas yra nustatytas šiame straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 236/2012 23 straipsnio 5 dalyje, šios išvestinės finansinės priemonės vertė laikoma labai sumažėjusia, kai labai sumažėja tos pagrindinės finansinės priemonės vertė.

Kriterijai ir veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar kyla neigiamų įvykių ar pokyčių grėsmė

1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 18–21 straipsnius, neigiami įvykiai ar pokyčiai, pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 30 straipsnį galintys sukelti didelę grėsmę finansiniam stabilumui arba pasitikėjimui rinka konkrečioje valstybėje narėje arba vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, apima bet kokį veiksmą, rezultatą, faktą ar įvykį, kuris sukelia arba pagrįstai galima tikėtis, kad sukels:

2. Siekdama taikyti 27 straipsnį ir svarstydama 1 dalyje nustatytus kriterijus, EVPRI atsižvelgia į tai, kad gali būti padarytas šalutinis poveikis arba perduotas užkratas kitoms sistemoms ar emitentams, ir ypač į tai, kad reiškiniai savaime gali turėti neigiamą poveikį.

3. Taikant 28 straipsnio 2 dalies a punktą, grėsmė metodiškam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui yra:

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

I PRIEDAS

1 DALIS

5 ir 6 straipsniai

—	Pasirinkimo sandoriai;

—	padengti varantai;

—	ateities sandoriai;

—	su indeksu susietos priemonės;

—	sutartys dėl kainų skirtumų;

—	fondų, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, akcijos arba investiciniai vienetai;

—	apsikeitimo sandoriai;

—	pardavimo kainų skirtumo lažybų sandoriai;

—	mažmeninių ar profesionaliųjų investicinių produktų paketai;

—	sudėtinės išvestinės finansinės priemonės;

—	su akcijomis susieti sertifikatai;

—	tarptautiniai depozitoriumo pakvitavimai.

2 DALIS

7 straipsnis

—	Pasirinkimo sandoriai;

—	ateities sandoriai;

—	su indeksu susietos priemonės;

—	sutartys dėl kainų skirtumų;

—	apsikeitimo sandoriai;

—	pardavimo kainų skirtumo lažybų sandoriai;

—	sudėtinės išvestinės finansinės priemonės;

—	su valstybės skolos vertybiniais popieriais susieti sertifikatai.

II PRIEDAS

1 DALIS

Korekcijos pagal delta koeficientą modelis akcijoms

10 straipsnis

1. Bet kokia išvestinės finansinės priemonės ir piniginė pozicija apskaičiuojama atliekant korekciją pagal delta koeficientą, kai piniginei pozicijai priskiriamas 1 delta koeficientas. Išvestinės finansinės priemonės delta koeficientui apskaičiuoti investuotojai atsižvelgia į esamą numanomą išvestinės finansinės priemonės kintamumą ir pagrindinės priemonės rinkos uždarymo kainą ar paskutinę kainą. Grynajai trumpajai pozicijai, apimančiai nuosavo kapitalo ar pinigines investicijas ir išvestines finansines priemones, apskaičiuoti fiziniai ar juridiniai asmenys kiekvienos portfelyje esančios išvestinės finansinės priemonės poziciją apskaičiuoja taikydami atskirą korekciją pagal delta koeficientą ir pagal poreikį pridėdami ar atimdami visas pinigines pozicijas.

2. Piniginės nominaliosios trumposios pozicijos negalima atsverti tokia pat su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusia nominaliąja ilgąja pozicija. Su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusiomis pagal delta koeficientą pakoreguotomis ilgosiomis pozicijomis negalima kompensuoti tokių pat su kitomis finansinėmis priemonėmis susijusių nominaliųjų trumpųjų pozicijų, įgyjamų dėl korekcijos pagal delta koeficientą. Sandorius su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis sudarantys fiziniai ar juridiniai asmenys, įgyjantys grynąsias trumpąsias pozicijas, apie kurias pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5–11 straipsnius būtina pranešti arba apie kurias būtina atskleisti informaciją, apskaičiuoja grynųjų trumpųjų pozicijų pokyčius savo portfeliuose, atsirandančius dėl delta koeficiento pokyčių.

3. Apskaičiuojant kiekvienos atskiros akcijos poziciją, atsižvelgiama į sandorius, kurie suteikia finansinį pranašumą keičiantis su krepšeliu, indeksu ar fondu, kurio akcijomis prekiaujama biržoje, susijusios akcijos kainai ar vertei. Šių finansinių priemonių pozicijos apskaičiuojamos atsižvelgiant į akcijos svorį pagrindiniame krepšelyje, indekse ar fonde. Fiziniai ar juridiniai asmenys su šiomis finansinėmis priemonėmis susijusius skaičiavimus atlieka vadovaudamiesi Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 3 dalimi.

4. Grynoji trumpoji pozicija apskaičiuojama atliekant pagal delta koeficientą pakoreguotų tam tikro emitento ilgųjų ir trumpųjų pozicijų užskaitą.

5. Išleisto akcinio kapitalo atveju, kai emitentai išleidžia kelių klasių akcijas, atsižvelgiama į kiekvienos klasės akcijų bendruosius skaičius ir jie sumuojami.

6. Apskaičiuojant grynąsias trumpąsias pozicijas, atsižvelgiama į emitento akcinio kapitalo pokyčius, dėl kurių pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5 straipsnį gali kilti ar išnykti informacijos pranešimo prievolė.

7. Apskaičiuojant visą išleistą akcinį kapitalą, atsižvelgiama į didinant kapitalą išleistas naujas akcijas nuo tos dienos, kai jomis leista prekiauti prekybos vietoje.

8. Bendrovės išleisto akcinio kapitalo procentine dalimi išreikšta grynoji trumpoji pozicija apskaičiuojama padalijant su tokiomis pat akcijomis susijusią grynąją trumpąją poziciją iš viso išleisto bendrovės akcinio kapitalo.

2 DALIS

Korekcijos pagal delta koeficientą modelis valstybės skolos vertybiniams popieriams

11 straipsnis

1. Į pinigines pozicijas atsižvelgiama taikant pagal galiojimo laiką pakoreguotą jų nominaliąją vertę. Pasirinkimo sandoriams ir kitoms išvestinėms finansinėms priemonėms jas koreguojant taikomas jų delta koeficientas, apskaičiuojamas pagal 1 dalį. Norint apskaičiuoti grynąją trumpąją poziciją, apimančią ir pinigines investicijas, ir išvestines finansines priemones, apskaičiuojama kiekvienos portfelyje esančios išvestinės finansinės priemonės pozicija taikant korekciją pagal delta koeficientą ir pridedant ar atimant visas pinigines pozicijas ir pinigines pozicijas, kurių delta koeficientas yra 1.

2. Kita valiuta nei eurais išleistų obligacijų nominaliosios pozicijos konvertuojamos į eurus pagal naujausią turimą patikimą atnaujintą neatidėliotinų sandorių valiutos kainą. Tas pats principas taikomas kitoms finansinėms priemonėms.

3. Kitos išvestinės finansinės priemonės, kaip antai išankstinės obligacijos, taip pat koreguojamos pagal 1, 2 ir 3 dalis.

4. Apskaičiuojant kiekvieno valstybės skolos vertybinio popieriaus poziciją, atsižvelgiama į ekonominį interesą ar poziciją, kurie suteikia finansinį pranašumą, susijusį su valstybės skolos vertybiniais popieriais, įtrauktais į krepšelį, indeksą ar fondą, kurio akcijomis prekiaujama biržoje. Šių finansinių priemonių pozicijos apskaičiuojamos atsižvelgiant į valstybės skolos vertybinio popieriaus pozicijos svorį pagrindiniame krepšelyje, indekse ar fonde. Investuotojai su šiomis finansinėmis priemonėmis susijusius skaičiavimus atlieka vadovaudamiesi Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 3 dalimi.

5. Apskaičiavimai labai susijusiems valstybės skolos vertybiniams popieriams atliekami taikant tuos pačius su valstybės skolos vertybinių popierių emitento skolos finansinėmis priemonėmis susijusių ilgųjų pozicijų apskaičiavimo metodus. Atliekant apskaičiavimus atsižvelgiama į ilgąsias pozicijas, susijusias su valstybės skolos vertybinių popierių emitento skolos finansinėmis priemonėmis, kurių kainodara yra labai susijusi su atitinkamų valstybės skolos vertybinių popierių kainodara. Kai šios pozicijos nebevykdo didelės koreliacijos testo, atsveriant trumpąsias pozicijas į jas nebeatsižvelgiama.

6. Atliekant apskaičiavimus, su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais susijusios nominaliosios ilgosios pozicijos įtraukiamos kaip trumposios pozicijos. Apskaičiuojant investuotojo turimą poziciją, susijusią su valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, atsižvelgiama į jo turimas grynąsias pozicijas. Į pozicijas, kurias planuojama padengti ar apdrausti vykdant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pirkimą, nesusijusį su valstybės skolos vertybiniais popieriais, neatsižvelgiama kaip į ilgąsias pozicijas. Tariama, kad kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių delta koeficientas yra 1.

7. Grynoji trumpoji pozicija apskaičiuojama atliekant pagal delta koeficientą pakoreguotų lygiaverčių nominaliųjų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų, susijusių su valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistais valstybės skolos vertybiniais popieriais, užskaitą.

8. Grynoji trumpoji pozicija išreiškiama pinigine suma eurais.

9. Apskaičiuojant pozicijas atsižvelgiama į koreliacijų pokyčius ir valstybės skolos vertybinių popierių emitento valstybės skolos vertybinių popierių bendrąją sumą.

10. Atsveriant su valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusias trumpąsias pozicijas, atsižvelgiama tik į ilgąsias pozicijas, susijusias su valstybės skolos vertybinių popierių emitento skolos finansinėmis priemonėmis, kurių kainodara yra labai susijusi su šio emitento atitinkamų valstybės skolos vertybinių popierių kainodara. Atitinkama ilgoji pozicija, susijusi su didelės koreliacijos skola, naudojama tik vieną kartą trumpajai pozicijai atsverti tais atvejais, kai investuotojas turi kelias trumpąsias pozicijas, susijusias su skirtingais valstybės skolos vertybinių popierių emitentais. Tos pačios ilgosios pozicijos negalima kelis kartus taikyti skirtingoms trumposioms pozicijoms, susijusioms su didelės koreliacijos valstybės skolos vertybiniais popieriais, užskaityti.

11. Fiziniai ar juridiniai asmenys, įvairiai paskirstantys su didelės koreliacijos skolos finansinėmis priemonėmis susijusias ilgąsias pozicijas keliems skirtingiems valstybės skolos vertybinių popierių emitentams, turi dokumentus, kuriuose paaiškina savo paskirstymo metodus.