9.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 274/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 918/2012

2012 m. liepos 5 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų nuostatos, susijusios su apibrėžtimis, grynųjų trumpųjų pozicijų apskaičiavimu, padengtais valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, informacijos pranešimo ribomis, likvidumo ribomis apribojimams sustabdyti, dideliu finansinių priemonių vertės sumažėjimu ir neigiamais įvykiais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (1), ypač į jo 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 7 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 7 dalį ir 30 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 236/2012 nustatomos tam tikros priemonės, susijusios su skolintų vertybinių popierių pardavimu ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais. Reglamento (ES) Nr. 236/2012 42 straipsnyje, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsniu, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildomos to reglamento nuostatos. Šiuo deleguotuoju aktu papildomos ir iš dalies keičiamos tam tikros neesminės nuostatos;

(2)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios, nes informacijos pranešimo bei skelbimo reikalavimų ribos ir nepadengtų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių nustatymas priklauso nuo apibrėžčių ir trumpųjų pozicijų apskaičiavimo metodų, o nuostatos dėl finansinių priemonių didelio vertės sumažėjimo ir likvidumo sumažėjimo valstybės skolos vertybinių popierių rinkose yra glaudžiai susijusios su neigiamų įvykių nustatymu. Siekiant užtikrinti šių nuostatų dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą, tikslinga visas nuostatas, kurių reikalaujama Reglamentu (ES) Nr. 236/2012, pateikti viename reglamente;

(3)

Reglamente (ES) Nr. 236/2012 apibrėžtos tam tikros sąvokos. Papildomo aiškumo ir teisinio tikrumo sumetimais tikslinga numatyti papildomas nuostatas dėl 2 straipsnio 1 dalyje pateiktų apibrėžčių, visų pirma, kada laikoma, kad fiziniam arba juridiniam asmeniui priklauso finansinė priemonė taikant skolintų vertybinių popierių pardavimo apibrėžtį, ir reikia papildomai patikslinti, kada laikoma, kad fizinis arba juridinis asmuo „turi“ akciją arba skolos finansinę priemonę taikant Reglamentą (ES) Nr. 236/2012. Apibrėžtis patikslinti nuspręsta tam, kad numatytas Reglamento (ES) Nr. 236/2012 poveikis būtų nuosekliai užtikrintas, nepaisant valstybių narių teisės metodų skirtumų. Vertybinių popierių nuosavybės ir turėjimo sąvokos valstybėse narėse šiuo metu nėra suderintos, bet Reglamento (ES) Nr. 236/2012 nuostatos turi būti taikomos tik skolintų vertybinių popierių pardavimui ir netrukdo būsimiems teisiniams pokyčiams, pvz., derinant teisės aktus;

(4)

Reglamente (ES) Nr. 236/2012 įtvirtinti apribojimai ir prievolės, kaip antai informacijos pranešimo ir skelbimo reikalavimai, fiziniams ar juridiniams asmenims, turintiems ar įgyjantiems akcijų ir valstybės skolos vertybinių popierių grynąsias trumpąsias pozicijas. Akcijų ir valstybės skolos vertybinių popierių ilgąsias ir trumpąsias pozicijas galima turėti ir vertinti įvairiai. Todėl, siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį ir įgyvendinti su akcijų ir valstybės skolos vertybinių popierių trumposiomis pozicijomis susijusių priemonių tikslus, būtina papildomai patikslinti, kaip turėtų būti apskaičiuojamos grynosios trumposios pozicijos. Skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoris gali būti susijęs su atskiromis priemonėmis arba valstybės skolos vertybinių popierių krepšeliais, taigi būtina patikslinti, kaip į šiuos skaičiavimus įtraukiami skolintų vertybinių popierių krepšelių pardavimo sandoriai. Siekiant užtikrinti grynųjų trumpųjų pozicijų skaičiavimo patikimumą, ilgąsias akcijų pozicijas būtina griežčiau apibrėžti negu trumpąsias pozicijas. Kadangi kai kurių finansinių priemonių vertė priklauso nuo pagrindinių priemonių kainos pasikeitimų, būtina nurodyti, kaip į tai atsižvelgti. Nurodyta korekcijos pagal delta koeficientą metodika, nes tai yra visuotinai pripažįstama praktika;

(5)

grynosios trumposios pozicijos apskaičiuojamos vertinant fizinio ar juridinio asmens turimas ilgąsias ir trumpąsias pozicijas. Tačiau ilgąsias ir trumpąsias pozicijas gali turėtų įvairūs grupės subjektai arba jos gali būti skirtinguose fondų valdytojo valdomuose fonduose. Dideles grynąsias trumpąsias pozicijas galima paslėpti paskirstant jas tarp grupės subjektų ar tarp skirtingų fondų. Siekiant apriboti galimybes apeiti taisykles ir užtikrinti, kad būtų tiksliai ir išsamiai pranešama apie trumpąsias pozicijas, būtinos išsamesnės nuostatos dėl to, kaip reikia apskaičiuoti grupės subjektų ir fondų valdytojų grynąsias trumpąsias pozicijas. Kad šios nuostatos būtų veiksmingos, būtina apibrėžti investavimo strategijos sąvoką siekiant paaiškinti, kurias grupės subjektų trumpąsias pozicijas ir kurias fondų trumpąsias pozicijas reikėtų agreguoti. Be to, būtina apibrėžti valdymo veiklą siekiant paaiškinti, kurias fondų trumpąsias pozicijas reikėtų agreguoti. Siekiant užtikrinti, kad pranešimai būtų teikiami, būtina patikslinti, kurie grupės subjektai arba skirtingų fondų subjektai turi atlikti skaičiavimus ir teikti pranešimus;

(6)

Reglamentu (ES) Nr. 236/2012 ribojamos galimybės sudaryti nepadengtus valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, bet leidžiama sudaryti padengtus valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius teisėto rizikos draudimo tikslais. Daugeliu atvejų turtą ir įsipareigojimus galima apdrausti nuo rizikos pasinaudojant valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, bet dažnai gali būti sunku atskirti teisėtą draudimą nuo spekuliacijos. Todėl reikia išsamiai papildomai patikslinti atvejus, kada valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius galima laikyti padengtais. Kai reikia nuosekliai nurodyti kiekybinę koreliacijos priemonę, reikėtų taikyti tokią paprastą, plačiai pripažįstamą ir suprantamą priemonę kaip Pearsono koreliacijos koeficientas, apskaičiuotas kaip dviejų kintamųjų kovariacija, padalyta iš jų standartinių nuokrypių sandaugos. Praktikoje sugretinti turtą ir įsipareigojimus visiškam rizikos draudimui užtikrinti yra sunku dėl skirtingų skirtingo turto bei įsipareigojimų požymių ir jų verčių nestabilumo. Reglamentu (ES) Nr. 236/2012 reikalaujama proporcingo požiūrio į priemones ir nepadengto kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio nustatymą, todėl būtina patikslinti, kaip proporcingas požiūris turėtų būti taikomas turtui ir įsipareigojimams, apdraustiems sudarius padengtą kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį. Kadangi Reglamente (ES) Nr. 236/2012 nenurodytas konkretus koreliacijos, kuri būtina padengtai valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijai, laipsnis, būtina patikslinti, kad koreliacija turėtų būti prasminga;

(7)

Reglamente (ES) Nr. 236/2012 reikalaujama, kad fizinis arba juridinis asmuo, turintis grynąją trumpąją poziciją, susijusią su valstybės skolos vertybiniais popieriais, praneštų atitinkamai kompetentingai institucijai, kai ši pozicija viršija nustatytą ribą. Todėl reikia tinkamai apibrėžti šią ribą. Apie mažiausias vertes, kurios neturi didelio poveikio atitinkamai valstybės skolos vertybinių popierių rinkai, pranešti nereikėtų, ir nustatant ribą, inter alia, reikėtų atsižvelgti į kiekvienos obligacijų rinkos likvidumą ir likusių valstybės skolos vertybinių popierių atsargas bei šios priemonės tikslus;

(8)

kai įsigalios šis reglamentas, dar nebus duomenų, reikalingų informacijos apie grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su išleistais valstybės skolos vertybiniais popieriais, pranešimo riboms apskaičiuoti. Todėl du kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų nustatytos pirminės pranešimo ribos paskelbimo dieną, turėtų būti, pirma, valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistų likusių valstybės skolos vertybinių popierių bendroji suma ir, antra, ateities sandorių su tokiais valstybės skolos vertybiniais popieriais likvidžios rinkos buvimas. Peržiūrėtas ribas reikėtų patvirtinti, kai bus reikiamų duomenų apie visus kriterijus;

(9)

jei valstybės skolos vertybinių popierių rinkoje likvidumas sumažėja tiek, kad nebesiekia tam tikros ribos, apribojimai investuotojams, sudarantiems nepadengtą skolintų valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo sandorį, gali būti laikinai panaikinti siekiant paskatinti tos rinkos likvidumą. Prekybos vietoje labai sumažėjus finansinės priemonės vertei, kompetentingos institucijos gali uždrausti ar apriboti galimybę parduoti tą skolintą finansinę priemonę arba kitaip apriboti sandorius, susijusius su šia finansine priemone. Ši nuostata taikoma labai įvairioms finansinėms priemonėms, ir būtina, atsižvelgiant į finansinių priemonių skirtumus ir jų rinkų nepastovumą, nustatyti ribą kiekvienai finansinių priemonių klasei;

(10)

šiame reglamente nenustatyta riba, kuri būtų taikoma labai sumažėjus į biržos prekybos sąrašus įtrauktų KIPVPS investicinio vieneto kainai, išskyrus fondus, kurių akcijomis prekiaujama biržoje ir kurie yra KIPVPS, nes nors prekybos vietoje kaina gali laisvai keistis, jai taikoma taisyklė, įtvirtinta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) (2), derinimo, pagal kurią užtikrinama, kad kainos nenutoltų nuo KIPVPS grynojo turto vertės. Be šiame reglamente nustatytų ribų, išvestinėms finansinėms priemonėms didelio vertės sumažėjimo ribų nenustatyta;

(11)

šiame reglamente patikslinti ir atitinkamų kompetentingų institucijų, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI), įsteigtos ir besinaudojančios įgaliojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 (3), intervenciniai įgaliojimai, kai yra neigiamų įvykių ar pokyčių. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį ir kartu suteikti galimybę imtis tinkamų veiksmų nenumatytų neigiamų įvykių ar pokyčių atveju, reikalingas tokių įvykių sąrašas;

(12)

dėl teisinio tikrumo priežasčių būtina, kad šis reglamentas įsigaliotų tą pačią dieną kaip Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 919/2012 (4),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatytos išsamios taisyklės, kuriomis, kaip toliau nurodyta, papildomi šie Reglamento (ES) Nr. 236/2012 straipsniai:

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 2 dalis papildomai patikslinant nuosavybės ir skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorio apibrėžtis;

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 7 dalis papildomai patikslinant grynosios trumposios pozicijos apskaičiavimo atvejus ir metodą ir turėjimo apibrėžtį;

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 2 dalis papildomai patikslinant nepadengtas valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijas ir grupėms bei fondo valdymo veiklai taikomus skaičiavimo metodus;

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 7 straipsnio 3 dalis papildomai patikslinant pranešimo apie dideles trumpąsias valstybės skolos vertybinių popierių pozicijas ribą;

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 13 straipsnio 4 dalis papildomai patikslinant likvidumo ribą skolintų valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo apribojimams sustabdyti;

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 23 straipsnio 7 dalis papildomai patikslinant, koks finansinių priemonių, išskyrus likvidžias akcijas, vertės sumažėjimas laikomas dideliu;

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 30 straipsnis papildomai patikslinant kriterijus ir veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti, nustatant, ar vyksta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 18–21 ir 27 straipsniuose nurodyti neigiami įvykiai arba pokyčiai ir kyla to reglamento 28 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta grėsmė.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   grupė– juridiniai subjektai, kurie yra kontroliuojamos įmonės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB (5) 2 straipsnio 1 dalies f punkte, ir pavieniai fiziniai ar juridiniai asmenys, kontroliuojantys tokią įmonę;

b)   viršvalstybinis emitentas– emitentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 1 dalies d punkto i, iv, v ir vi papunkčiuose.

II   SKYRIUS

PAPILDOMAS APIBRĖŽČIŲ PATIKSLINIMAS PAGAL 2 STRAIPSNIO 2 DALĮ IR 3 STRAIPSNIO 7 DALIES a PUNKTĄ

3 straipsnis

Sąvokos „nuosavybė“ patikslinimas ir skolintos finansinės priemonės pardavimo apibrėžtis

1.   Apibrėžiant skolintos finansinės priemonės pardavimo sąvoką, kada laikoma, kad fiziniam ar juridiniam asmeniui priklauso finansinė priemonė, kai yra teisinė arba tikroji tos priemonės nuosavybė, kai taikoma, nustatoma, vadovaujantis tos skolintos akcijos ar skolos finansinės priemonės pardavimui taikoma teise. Kai fiziniai arba juridiniai asmenys yra tikrieji akcijos arba skolos finansinės priemonės savininkai, ta akcija ar skolos finansinė priemonė laikoma priklausančia galutiniam tikrajam savininkui, taip pat tuo atveju, kai akciją ar skolos finansinę priemonę turi paskirtasis asmuo. Taikant šį straipsnį, tikrasis savininkas yra investuotojas, prisiimantis ekonominę finansinės priemonės įsigijimo riziką.

2.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 1 dalies b punkto i, ii ir iii papunkčius, „skolintos finansinės priemonės pardavimas“, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 1 dalies b punkte, nėra:

a)

finansinių priemonių, perleidžiamų sudarant vertybinių popierių skolinimo ar atpirkimo sandorį, pardavimas, jei vertybiniai popieriai bus grąžinti ar perleidėjas pareikalauja grąžinti vertybinius popierius ir atsiskaitymas įvyksta, suėjus terminui;

b)

fizinio ar juridinio asmens vykdomas finansinės priemonės pardavimas, kai šis fizinis ar juridinis asmuo įsigijo finansinę priemonę prieš pardavimą, bet jos negavo pardavimo metu, jeigu finansinė priemonė bus pristatyta laiku, kad atsiskaitymas įvyktų, suėjus terminui;

c)

fizinio ar juridinio asmens vykdomas finansinės priemonės pardavimas, kai šis fizinis ar juridinis asmuo sudarė pasirinkimo sandorį ar panašiu būdu įgijo teisę į šią finansinę priemonę, jeigu finansinė priemonė bus pristatyta laiku, kad atsiskaitymas įvyktų, suėjus terminui.

4 straipsnis

Turėjimas

Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 2 dalies a punktą, laikoma, kad fizinis ar juridinis asmuo turi akciją ar skolos finansinę priemonę šiomis aplinkybėmis:

a)

fiziniam ar juridiniam asmeniui priklauso akcija ar skolos finansinė priemonė pagal 3 straipsnio 1 dalį;

b)

yra vykdytinas reikalavimas perleisti akcijos ar skolos finansinės priemonės nuosavybę fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal atitinkamam pardavimui taikytinus teisės aktus.

III   SKYRIUS

GRYNOSIOS TRUMPOSIOS POZICIJOS PAGAL 3 STRAIPSNIO 7 DALIES b PUNKTĄ

5 straipsnis

Su akcijomis susijusios grynosios trumposios pozicijos – ilgosios pozicijos

1.   Į akcijos turėjimą turint ilgąją poziciją akcijų krepšelyje šios akcijos atžvilgiu taip pat atsižvelgiama tiek, kokia tos akcijos dalis yra tame krepšelyje.

2.   Bet kokia pozicija, susijusi su kita finansine priemone (ne akcija), suteikianti finansinį pranašumą didėjant akcijos kainai, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 2 dalies b punkte, yra bet kokia akcinio kapitalo pozicija, susijusi su viena ar daugiau finansinių priemonių, išvardytų I priedo 1 dalyje.

Pirmoje pastraipoje minėta pozicija priklauso nuo akcijos, kurios grynąją trumpąją poziciją reikia apskaičiuoti, vertės ir suteikia finansinį pranašumą didėjant jos kainai ar vertei.

6 straipsnis

Su akcijomis susijusios grynosios trumposios pozicijos – trumposios pozicijos

1.   Į skolintos akcijos pardavimą vykdant skolintų akcijų krepšelio pardavimą šios akcijos atžvilgiu taip pat atsižvelgiama tiek, kokia tos akcijos dalis yra tame krepšelyje.

2.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir 3 straipsnio 3 dalį, kai finansinės priemonės, įskaitant išvardytąsias I priedo 1 dalyje, pozicija suteikia finansinį pranašumą mažėjant akcijos kainai ar vertei, į šią poziciją atsižvelgiama apskaičiuojant trumpąją poziciją.

7 straipsnis

Su akcijomis susijusios grynosios trumposios pozicijos – bendrosios nuostatos

Apskaičiuojant grynąsias trumpąsias pozicijas pagal 5 ir 6 straipsnius atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

a)

nesvarbu, ar susitarta dėl atsiskaitymo pinigais, ar dėl pagrindinio turto fizinio pateikimo;

b)

trumposios pozicijos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, dėl kurių atsiranda teisė į neišleistas akcijas, pasirašymo teisėmis, konvertuojamosiomis obligacijomis ir kitomis panašiomis priemonėmis, nelaikomos trumposiomis pozicijomis apskaičiuojant grynąją trumpąją poziciją.

8 straipsnis

Su valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusios grynosios trumposios pozicijos – ilgosios pozicijos

1.   Taikant šį straipsnį ir II priedą, kainodara yra pajamingumas arba, jei atitinkamo turto ar įsipareigojimų vieneto pajamingumo nėra arba pajamingumas yra netinkamas atitinkamo turto ir įsipareigojimų palyginimo rodiklis, kainodara yra kaina. Į valstybės skolos finansinės priemonės turėjimą turint ilgąją poziciją įvairių valstybės skolos vertybinių popierių emitentų išleistų valstybės skolos vertybinių popierių krepšelyje tos skolos finansinės priemonės atžvilgiu taip pat atsižvelgiama tiek, kokia tos skolos finansinės priemonės dalis yra tame krepšelyje.

2.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 2 dalies b punktą, bet kokia pozicija, susijusi su kita finansine priemone (ne valstybės skolos vertybiniais popieriais), suteikianti finansinį pranašumą didėjant valstybės skolos vertybinių popierių kainai, yra bet kokia pozicija, susijusi su viena ar daugiau finansinių priemonių, išvardytų I priedo 2 dalyje, tačiau visada jų vertė priklauso nuo valstybės skolos vertybinių popierių, kuriems reikia apskaičiuoti grynąją trumpąją poziciją, vertės ir suteikia finansinį pranašumą didėjant valstybės skolos vertybinių popierių kainai ar vertei.

3.   Visais atvejais, kai valstybės skolos vertybinių popierių emitento valstybės skolos vertybinių popierių grynosios pozicijos yra labai susijusios su trumposios pozicijos valstybės skolos vertybinių popierių kainodara pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 5 dalį ir 4 bei 5 dalis, į visas tokias susijusio valstybės skolos vertybinių popierių emitento valstybės skolos vertybinių popierių grynąsias pozicijas atsižvelgiama apskaičiuojant ilgąją poziciją. Už Sąjungos ribų esančių emitentų išleistoms valstybės skolos finansinės priemonėms ši nuostata netaikoma.

4.   Likvidžios rinkos kainos turto atveju kito valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistos skolos finansinės priemonės kainodaros ir konkretaus valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistos skolos finansinės priemonės kainodaros glaudi sąsaja vertinama istoriškai, vadovaujantis 12 mėnesių iki valstybės skolos vertybinių popierių pozicijos kasdieniais sukauptais svertiniais duomenimis. Jei nėra likvidžios turto rinkos arba jei istorinis turto kainos laikotarpis yra trumpesnis nei 12 mėnesių, naudojami panašios trukmės alternatyvūs duomenys.

5.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 5 dalį, skolos finansinė priemonė ir išleistas valstybės skolos vertybinis popierius laikomi labai susijusiais, kai Pearsono koreliacijos koeficientas yra bent 80 % tarp kito valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistos skolos finansinės priemonės kainodaros ir konkretaus valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleisto valstybės skolos vertybinio popieriaus kainodaros per atitinkamą laikotarpį.

6.   Jei ilgainiui pozicija tampa nebe labai susijusi vertinant pagal 12 mėnesių duomenis, apskaičiuojant ilgąją poziciją nebeatsižvelgiama į anksčiau labai susijusio valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistus valstybės skolos vertybinius popierius. Tačiau pozicijos ir toliau laikomos labai susijusiomis, kai valstybės skolos vertybinio popieriaus sąsajos lygis sumažėja laikinai ir ne ilgiau nei 3 mėnesius nesiekia 4 dalyje nustatytos ribos, jei per šį 3 mėnesių laikotarpį koreliacijos koeficientas yra bent 60 %.

7.   Apskaičiuojant grynąsias trumpąsias pozicijas nesvarbu, ar susitarta dėl atsiskaitymo pinigais, ar dėl pagrindinio turto fizinio pateikimo.

9 straipsnis

Su valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusios grynosios trumposios pozicijos – trumposios pozicijos

1.   Į skolintų valstybės skolos vertybinių popierių pardavimą vykdant valstybės skolos vertybinių popierių krepšelio pardavimą šio valstybės skolos vertybinio popieriaus atžvilgiu taip pat atsižvelgiama tiek, kokia to valstybės skolos vertybinio popieriaus dalis yra tame krepšelyje.

2.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 1 dalies a punktą ir 3 straipsnio 3 dalį, kai finansinės priemonės, įskaitant išvardytąsias 8 straipsnio 2 dalyje, pozicija suteikia finansinį pranašumą mažėjant valstybės skolos vertybinio popieriaus kainai ar vertei, į šią poziciją atsižvelgiama apskaičiuojant trumpąją poziciją.

3.   Į bet kokius su valstybės skolos vertybinių popierių emitentu susijusius valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius atsižvelgiama apskaičiuojant tokių valstybės skolos vertybinių popierių grynąsias trumpąsias pozicijas. Valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimas laikomas ilgosiomis pozicijomis, o valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pirkimas – trumposiomis pozicijomis.

4.   Jei valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija yra naudojama apdrausti kitai rizikai, kuri nėra susijusi su tuo valstybės skolos vertybiniu popieriumi, apdraustos rizikos vertė negali būti laikoma ilgąja pozicija apskaičiuojant, ar fizinis ar juridinis asmuo turi grynąją trumpąją poziciją, susijusią su valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistu valstybės skolos vertybiniu popieriumi.

5.   Apskaičiuojant grynąsias trumpąsias pozicijas nesvarbu, ar susitarta dėl atsiskaitymo pinigais, ar dėl pagrindinio turto fizinio pateikimo.

10 straipsnis

Su akcijomis susijusių grynųjų trumpųjų pozicijų apskaičiavimo metodas

1.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 4 dalį apskaičiuojant su akcijomis susijusią grynąją trumpąją poziciją, taikomas II priede aprašytas korekcijos pagal delta koeficientą modelis akcijoms.

2.   Fizinis ar juridinis asmuo, apskaičiuodamas su tomis pačiomis akcijomis susijusią ilgąją ir trumpąją pozicijas, taiko tuos pačius metodus.

3.   Apskaičiuojant grynąsias trumpąsias pozicijas atsižvelgiama į sandorius su visomis finansinėmis priemonėmis prekybos vietoje ar kitur, suteikiančius finansinį pranašumą keičiantis akcijos kainai ar vertei.

11 straipsnis

Su valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusių grynųjų trumpųjų pozicijų apskaičiavimas

1.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 5 dalį valstybės skolos vertybinių popierių grynosios trumposios pozicijos apskaičiuojamos atsižvelgiant į sandorius su visomis finansinėmis priemonėmis, suteikiančius finansinį pranašumą keičiantis valstybės skolos vertybinio popieriaus kainai ar pajamingumui. Taikomas II priede pateiktas korekcijos pagal delta koeficientą modelis valstybės skolos vertybiniams popieriams.

2.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 6 dalį pozicijos apskaičiuojamos kiekvienam valstybės skolos vertybinių popierių emitentui, kurio atžvilgiu fizinis ar juridinis asmuo turi trumpąją poziciją.

IV   SKYRIUS

ŠIAME REGLAMENTE NUSTATYTOS IŠSAMIOS TAISYKLĖS, KURIOMIS, KAIP TOLIĖMIS SUSIJUSIOS GRYNOSIOS TRUMPOSIOS POZICIJOS PAGAL 3 STRAIPSNIO 7 DALIES c PUNKTĄ

12 straipsnis

Su keliais fondais ar valdomais portfeliais susijusios valdymo veiklos pozicijų apskaičiavimo metodas

1.   Tam tikro emitento grynoji trumpoji pozicija apskaičiuojama remiantis Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 7 dalies a ir b punktais kiekvienam atskiram fondui, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą, ir kiekvienam valdomam portfeliui.

2.   Taikant 12 ir 13 straipsnius vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   investavimo strategija– strategija, kurią valdymo subjektas įgyvendina tam tikro emitento atžvilgiu ir kuria siekiama turėti grynąją trumpąją ar grynąją ilgąją poziciją vykdant sandorius su įvairiomis to emitento išleistomis ar su juo susijusiomis finansinėmis priemonėmis;

b)   valdymo veikla– fondų valdymas neatsižvelgiant į jų teisinį statusą ir portfelių valdymas pagal klientų suteiktus įgaliojimus vadovaujantis individualiai su kiekvienu klientu sutartomis sąlygomis, kai portfelio dalis yra viena ar daugiau finansinių priemonių;

c)   valdymo subjektas– juridinis asmuo ar subjektas, įskaitant padalinį, skyrių ar departamentą, kuris pagal įgaliojimus savo nuožiūra valdo fondus ar portfelius.

3.   Valdymo subjektas agreguoja savo valdomų fondų ir portfelių, kuriems taikoma ta pati su tam tikru emitentu susijusi investavimo strategija, grynąsias trumpąsias pozicijas.

4.   Taikydamas pirmiau aprašytą metodą, valdymo subjektas:

a)

atsižvelgia į trečiosios šalies pavedimu valdomų fondų ir portfelių pozicijas;

b)

neatsižvelgia į trečiajai šaliai jo pavestų valdyti fondų ir portfelių pozicijas.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5–11 straipsnius valdymo subjektas praneša ir prireikus atskleidžia informaciją apie grynąją trumpąją poziciją pagal 3 ir 4 dalis, pasiekus ar viršijant tam tikrą informacijos pranešimo ar atskleidimo ribą.

5.   Jei vienas juridinis asmuo vykdo valdymo veiklą kartu su kita ne valdymo veikla, 1–3 dalyse aprašytą metodą jis taiko tik valdymo veiklai ir praneša ir atskleidžia informaciją apie atitinkamas grynąsias trumpąsias pozicijas.

6.   Jei toks vienas juridinis asmuo turi su ne valdymo veikla susijusių trumpųjų pozicijų savo sąskaita, jis pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 7 dalies a ir b punktus apskaičiuoja su tam tikru emitentu susijusią grynąją trumpąją poziciją ir praneša ir atskleidžia informaciją apie atitinkamas grynąsias trumpąsias pozicijas.

13 straipsnis

Grupės juridinių asmenų, turinčių su tam tikru emitentu susijusių ilgųjų ar trumpųjų pozicijų, pozicijų apskaičiavimo metodas

1.   Grynoji trumpoji pozicija vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 7 dalies a ir b punktais apskaičiuojama kiekvienam grupės juridiniam asmeniui. Atitinkamas juridinis asmuo ar jo vardu grupė, kuriai jis priklauso, praneša ir atskleidžia informaciją apie su tam tikru emitentu susijusią grynąją trumpąją poziciją, pasiekus ar viršijant informacijos pranešimo ar atskleidimo ribą. Kai vienas ar daugiau grupę sudarančių juridinių asmenų yra valdymo subjektai, fondų ir portfelių valdymo veiklai jie taiko 12 straipsnio 1–4 dalyse aprašytą metodą.

2.   Agreguojamos ir tarpusavyje užskaitomos visų grupę sudarančių juridinių asmenų grynosios trumposios ir ilgosios pozicijos, išskyrus valdymo veiklą vykdančių valdymo subjektų pozicijas. Grupė praneša ir prireikus atskleidžia informaciją apie su tam tikru emitentu susijusią grynąją trumpąją poziciją, pasiekus ar viršijant nustatytą informacijos pranešimo ar atskleidimo ribą.

3.   Kai grynoji trumpoji pozicija pasiekia ar viršija informacijos pranešimo ribą pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5 straipsnį arba informacijos atskleidimo ribą pagal 6 straipsnį, grupės juridinis asmuo pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5–11 straipsnius praneša ir atskleidžia informaciją apie trumpąją poziciją, susijusią su tam tikru emitentu, apskaičiuojamą pagal 1 dalį, jei pagal 2 dalį apskaičiuota grupės lygmens grynoji trumpoji pozicija nesiekia ar neviršija informacijos pranešimo ar atskleidimo ribos. Šiuo tikslu paskirtas juridinis asmuo praneša ir prireikus atskleidžia informaciją apie grynąją trumpąją poziciją grupės lygmeniu, susijusią su tam tikru emitentu ir apskaičiuotą pagal 2 dalį, kai:

i)

nė vienas grupei priklausantis juridinis asmuo nesiekia ar neviršija informacijos pranešimo ar atskleidimo ribos;

ii)

informacijos pranešimo ar atskleidimo ribą siekia ar viršija vienu metu ir pati grupė, ir bet koks tai grupei priklausantis juridinis asmuo.

V   SKYRIUS

PADENGTI VALSTYBĖS KREDITO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMO APSIKEITIMO SANDORIAI PAGAL 4 STRAIPSNIO 2 DALĮ

14 straipsnis

Atvejai, kurie nėra nepadengtos valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos

1.   Valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį nelaikoma nepadengta pozicija šiais atvejais:

a)

kalbant apie rizikos draudimą, taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį nelaikoma nepadengta pozicija ir yra draudimas nuo turto ar įsipareigojimų vertės sumažėjimo rizikos, susijusios su valstybės skolos vertybinių popierių, kuriems sudaromas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris, vertės sumažėjimo rizika, kai šis turtas ar įsipareigojimai yra susiję su viešojo ar privačiojo sektoriaus subjektais toje pačioje valstybėje narėje;

b)

valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija, kai turtas ar įsipareigojimai yra susiję su viešojo ar privačiojo sektoriaus subjektais toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio valstybės subjektas, pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį nelaikoma nepadengta pozicija, kai ji:

i)

yra susijusi su valstybe nare, įskaitant bet kokią valstybės narės ministeriją, agentūrą ar specialiosios paskirties įmonę, arba, kai valstybė narė yra federacinė valstybė, – su vienu iš federacijos narių;

ii)

naudojama siekiant apdrausti turtą ar įsipareigojimus, vykdančius koreliacijos testą pagal 18 straipsnį;

c)

valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija, kai turtas ar įsipareigojimai yra susiję su valstybės skolos vertybinių popierių emitentu, kuriame kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio valstybės subjektas yra garantas ar akcininkas, pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį nelaikoma nepadengta pozicija, kai ji:

i)

yra susijusi su valstybe nare;

ii)

naudojama siekiant apdrausti turtą ar įsipareigojimus, vykdančius koreliacijos testą pagal 18 straipsnį.

2.   Taikant 1 dalies a punktą, draudžiamo turto ar įsipareigojimo vertė yra susijusi su valstybės skolos vertybinių popierių, dėl kurių sudaromas sandoris, verte, kaip nustatyta 18 straipsnyje.

15 straipsnis

Atvejai, kurie nėra nepadengtos valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos, kai skolininkas yra įsteigtas daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba turtas ar įsipareigojimai yra daugiau nei vienoje valstybėje narėje

1.   Kai turto ar įsipareigojimų skolininkas (ar kita sandorio šalis) yra įsteigtas daugiau nei vienoje valstybėje narėje, valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį nelaikoma nepadengta pozicija, kai visais atvejais įvykdomas koreliacijos testas pagal šio reglamento 18 straipsnį, šiais atvejais:

a)

kai patronuojančioji bendrovė yra vienoje valstybėje narėje, o patronuojamoji įmonė – kitoje valstybėje narėje ir patronuojamajai įmonei suteikta paskola. Kai patronuojančioji bendrovė akivaizdžiai ar neakivaizdžiai skolina patronuojamajai įmonei, valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pirkimą galima vykdyti patronuojančiosios, o ne patronuojamosios įmonės valstybėje narėje;

b)

kai yra patronuojančioji kontroliuojančioji bendrovė, kuri turi arba kontroliuoja įvairiose valstybėse narėse veikiančią patronuojamąją įmonę. Jei patronuojančioji bendrovė išleidžia obligaciją, bet apdrausto turto ir įplaukų savininkė yra patronuojamoji įmonė, galima vykdyti patronuojamosios įmonės valstybės narės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pirkimą;

c)

siekiant apdrausti riziką, susijusią su bendrove vienoje valstybėje narėje, kuri investavo į valstybės skolos vertybinius popierius kitoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į tai, koks didelis poveikis būtų padarytas tai įmonei, jei labai sumažėtų tos kitos valstybės narės skolos vertybinių popierių vertė, su sąlyga, kad bendrovė įsteigta abiejose valstybėse narėse. Jei ši rizika ir kitos valstybės narės skola yra labiau susijusios nei ši rizika ir valstybės narės, kurioje yra įsteigta bendrovė, skola, galima vykdyti tos kitos valstybės narės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pirkimą.

2.   Valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį nelaikoma nepadengta pozicija, kai visais atvejais įvykdomas koreliacijos testas pagal šio reglamento 18 straipsnį, šiais atvejais:

a)

kai draudžiamo turto ar įsipareigojimų skolininkas (ar sandorio šalis) yra bendrovė, vykdanti veiklą visoje Sąjungoje, arba kai apdrausta pozicija yra susijusi su Sąjunga ar valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euro, galima užtikrinti rizikos draudimą taikant tinkamą Europos ar euro zonos valstybės obligacijų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksą;

b)

kai draudžiamo turto ar įsipareigojimų sandorio šalis yra viršvalstybinis emitentas, sandorio šalies riziką galima apdrausti naudojant tinkamai parinktą su subjekto garantais ar akcininkais susijusių valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių krepšelį.

16 straipsnis

Nepadengtų valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijų pagrindimas

Valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių poziciją įgyjantis fizinis ar juridinis asmuo kompetentingai valdžios institucijai paprašius:

a)

pateikia tai kompetentingai institucijai pagrindimą, kuris iš 15 straipsnyje minėtų atvejų įvykdytas įgyjant poziciją;

b)

bet kuriuo metu, kol turi tą valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį, įrodo tai kompetentingai institucijai, kad tos valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos atžvilgiu laikosi 18 straipsnyje nustatyto koreliacijos testo ir 19 straipsnyje nustatytų proporcingumo reikalavimų.

17 straipsnis

Nuo rizikos apdraustas turtas ir įsipareigojimai

Jei yra įvykdytos Reglamento (ES) Nr. 236/2012 15 ir 18 straipsniuose nustatytos sąlygos, turtą ir įsipareigojimus galima apdrausti nuo rizikos vykdant valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius ir tai yra šie atvejai:

a)

atitinkamo emitento išleistų valstybės skolos vertybinių popierių ilgoji pozicija;

b)

bet kokia pozicija ar portfelis, panaudojami esant rizikos draudimo pozicijoms, susijusioms su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriuose nurodytu valstybės skolos vertybinių popierių emitentu;

c)

bet koks turtas ar įsipareigojimai, susiję su viešojo sektoriaus subjektais valstybėje narėje, su kurios valstybės skolos vertybiniais popieriais vykdomas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris. Tai apima bet kokią poziciją centrinės, regioninės ir vietos valdžios bei viešojo sektoriaus subjektų atžvilgiu arba bet kokią poziciją, kurią garantuoja bet kuris iš minėtųjų subjektų; tai gali apimti finansinius sandorius, turto ar finansinių įsipareigojimų portfelį, palūkanų normų ar valiutų apsikeitimo sandorius, kai valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai naudojami kaip sandorio šalies rizikos valdymo priemonė siekiant apsidrausti nuo su finansiniais ar užsienio prekybos sandoriais susijusios rizikos;

d)

pozicijos, susijusios su privačiojo sektoriaus subjektais, įsteigtais valstybėje narėje, su kurios valstybės skolos vertybiniais popieriais vykdomas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris. Tai apima (bet tuo neapsiriboja) paskolas, sandorio šalies kredito riziką (įskaitant potencialią poziciją, kai būtinas su tokia pozicija susijęs reguliuojamasis kapitalas), gautinas sumas ir garantijas. Turtas ir įsipareigojimai apima (bet tuo neapsiriboja) finansinius sandorius, turto ar finansinių įsipareigojimų portfelį, palūkanų normų ar valiutų apsikeitimo sandorius, kai valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai naudojami kaip sandorio šalies rizikos valdymo priemonė siekiant apsidrausti nuo su finansiniais ar prekybos finansavimo sandoriais susijusios rizikos;

e)

netiesioginės pozicijos bet kurio iš minėtųjų subjektų atžvilgiu, įgytos esant pozicijoms, susijusioms su indeksais, fondais arba specialiosios paskirties įmonėmis.

18 straipsnis

Koreliacijos testai

1.   Šiame skyriuje minimas koreliacijos testas laikomas įvykdytu bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

kiekybinis koreliacijos testas laikomas įvykdytu, kai turto ar įsipareigojimų kainos ir valstybės skolos vertybinių popierių kainos, apskaičiuojamos istoriškai vadovaujantis bent 12 mėnesių prekybos dienų laikotarpio iki valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijos įgijimo dienos duomenimis, Pearsono koreliacijos koeficientas yra bent 70 %;

b)

kokybinis koreliacijos testas laikomas įvykdytu, kai yra prasminga koreliacija, t. y. koreliacija yra pagrįsta tinkamais duomenimis, o ne tik laikinos priklausomybės įrodymu. Koreliacija apskaičiuojama vadovaujantis 12 mėnesių prekybos dienų laikotarpio iki valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijos įgijimo dienos istoriniais duomenimis, pasvertais atsižvelgiant į artimiausią praėjusį laikotarpį. Jei matyti, kad to laikotarpio sąlygos buvo panašios į sąlygas, kai įgyjama valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija, arba rizikos draudimo laikotarpio sąlygas, naudojamas kitas laikotarpis. Jei nėra likvidžios turto rinkos kainos ar jei istorinis turto kainos laikotarpis yra nepakankamai ilgas, naudojami alternatyvūs duomenys.

2.   1 dalyje nustatytas koreliacijos testas laikomas įvykdytu, jei galima įrodyti, kad:

a)

draustina rizika yra susijusi su įmone, kurios savininkas ar didžiausias akcininkas yra valstybės skolos vertybinių popierių emitentas ar kurios skolas garantuoja valstybės skolos vertybinių popierių emitentas;

b)

draustina rizika yra susijusi su valstybės narės regionine, vietos ar miesto valdžios institucija;

c)

draustina rizika yra susijusi su įmone, kurios pinigų srautai labai priklauso nuo sutarčių su valstybės skolos vertybinių popierių emitentu ar projekto, kurį finansuoja, daugiausia finansuoja ar užsako valstybės skolos vertybinių popierių emitentas, kaip antai infrastruktūros projekto.

3.   Atitinkamai kompetentingai institucijai paprašius, atitinkama šalis pateikia pagrindimą, kad koreliacijos testas įvykdytas, kai buvo įgyta valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija.

19 straipsnis

Proporcingumas

1.   Nustatant, ar valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijos dydis yra proporcingas draustinos rizikos lygiui, kai visiškas rizikos draudimas yra neįmanomas, visiškos atitikties nereikalaujama ir pagal 2 dalį leistinas ribotas perteklinis draudimas. Kompetentingai institucijai paprašius, atitinkama šalis pateikia pagrindimą, kodėl buvo neįmanoma užtikrinti visiškos atitikties.

2.   Jei tai pagrįsta dėl draustino turto ir įsipareigojimų pobūdžio ir jų ryšio su valstybės skolos vertybinių popierių emitento įsipareigojimų verte vykdant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį, tam tikros vertės rizika yra draudžiama valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio didesne verte. Tačiau tai leistina tik tuo atveju, kai yra įrodyta, jog valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio didesnė vertė yra būtina siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų tam tikros su portfeliu susijusios rizikos dalies vertę, atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

a)

nominaliosios pozicijos dydį;

b)

su valstybės skolos vertybinių popierių emitento įsipareigojimais susijusių pozicijų jautrumo santykį vykdant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį;

c)

ar rizikos draudimo strategija yra dinamiška, ar statiška.

3.   Būtent pozicijos turėtojas turi užtikrinti, kad jo turima valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija visuomet liktų proporcinga ir kad valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijos trukmė kiek įmanoma labiau atitiktų vyraujančias tendencijas rinkoje bei rinkos likvidumą, atsižvelgiant į draustinos rizikos trukmę ar laikotarpį, kurį subjektas ketina išlaikyti poziciją. Jei pozicijos, kurių rizika yra draudžiama kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija, likviduojamos ar išperkamos, jos privalo būti pakeistos tokiomis pat pozicijomis arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija turi būti sumažinta ar kitaip panaikinta.

4.   Jei valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija ją įgyjant buvo padengta, ji nelaikoma nepadengta, jei vienintelė pozicijos nepadengimo priežastis yra apdraustų pozicijų rinkos vertės ar valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio vertės svyravimas.

5.   Visomis aplinkybėmis, kai valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio poziciją šalys pripažįsta savo įsipareigojimų kaip pagrindinės sandorio šalies, atliekančios valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių tarpuskaitą, narių pasekme ir tos pagrindinės sandorio šalies taisyklių įgyvendinimo rezultatu, tokia pozicija laikoma nesavanoriška ir nelaikoma pozicija, kurią šalis įgijo, todėl pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį ji nelaikoma nepadengta pozicija.

20 straipsnis

Nepadengtos valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos apskaičiavimo metodas

1.   Fizinio ar juridinio asmens valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija apskaičiuojama kaip jo grynoji pozicija.

2.   Apskaičiuojant reikalavimus atitinkančios draustinos rizikos ar rizikos, draustinos įgyjant valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio poziciją, vertę, daromas skirtumas tarp statiškos ir dinamiškos rizikos draudimo strategijų. Draudžiant riziką statiškai, pavyzdžiui, draudžiant tiesioginę riziką, susijusią su valstybės skolos vertybinių popierių emitentu ar jo viešojo sektoriaus įstaigomis, jei subjektas, su kuriuo yra susijęs pozicijos turėtojas, neįvykdo įsipareigojimų, taikoma priemonė yra nuostolio netikėto įsipareigojimų neįvykdymo atveju priemonė. Gauta vertė tuomet lyginama su valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijos grynąja tariamąja verte.

3.   Apskaičiuojant pagal rinkos vertę koreguotos rizikos, kuriai reikia dinamiškos rizikos draudimo strategijos, vertę, skaičiuoti reikia remiantis pagal riziką koreguota, o ne tariamąja verte, atsižvelgiant į tai, kiek rizika gali padidėti ar sumažėti jos galiojimo laikotarpiu, ir į draudžiamo turto ir įsipareigojimų bei atitinkamų valstybės skolos vertybinių popierių santykinį kintamumą. Korekcija pagal beta koeficientą taikoma tuo atveju, jei turtas ar įsipareigojimas, kurio rizika yra draudžiama įgyjant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio poziciją, skiriasi nuo turto, su kuriuo sudaromas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris.

4.   Į netiesiogines pozicijas, įgytas, pavyzdžiui, esant pozicijoms, susijusioms su indeksais, fondais, specialiosios paskirties įmonėmis, ar kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijoms, atsižvelgiama tiek, kokia atitinkamo turto, įsipareigojimo ar kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio dalis yra susijusi su indeksu, fondu ar kitu mechanizmu.

5.   Reikalavimus atitinkančio draustino turto ar įsipareigojimų portfelio vertė išskaičiuojama iš įgytos grynosios kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijos vertės. Jei gautas rezultatas yra teigiamas, pozicija pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį laikoma nepadengta kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija.

VI   SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE SU VALSTYBĖS SKOLOS VERTYBINIAIS POPIERIAIS SUSIJUSIAS GRYNĄSIAS TRUMPĄSIAS POZICIJAS PRANEŠIMO RIBOS PAGAL 7 STRAIPSNIO 3 DALĮ

21 straipsnis

Informacijos apie su išleistais valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusias grynąsias trumpąsias pozicijas pranešimo ribos

1.   Riba, kurią pasiekus reikia pranešti atitinkamai kompetentingai institucijai apie su valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistais valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusias grynąsias trumpąsias pozicijas, yra kiekvieno valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistų likusių valstybės skolos vertybinių popierių bendrosios sumos procentinė dalis.

2.   Informacijos pranešimo riba yra pinigų suma. Ši pinigų suma yra nustatoma valstybės skolos vertybinių popierių emitento likusiems valstybės skolos vertybiniams popieriams taikant procentinę ribą ir suapvalinant ją iki artimiausio milijono eurų.

3.   Procentinę ribą atitinkanti pinigų suma peržiūrima ir atnaujinama kas ketvirtį siekiant atsižvelgti į kiekvieno valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistų likusių valstybės skolos vertybinių popierių bendrosios sumos pokyčius.

4.   Procentinę ribą atitinkanti pinigų suma peržiūrima ir likusių išleistų valstybės skolos vertybinių popierių bendroji suma apskaičiuojama taikant su valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusių grynųjų trumpųjų pozicijų apskaičiavimo metodą.

5.   Pradinės sumos ir papildomi ribiniai lygiai, susiję su valstybės skolos vertybinių popierių emitentais, nustatomi vadovaujantis šiais veiksniais:

a)

nustatytos ribos nėra tokios, kad reikėtų pranešti apie mažiausios vertės su valstybės skolos vertybinių popierių emitentais susijusias grynąsias trumpąsias pozicijas;

b)

bendroji valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistų likusių valstybės skolos vertybinių popierių suma ir rinkos dalyvių turimų pozicijų, susijusių su to valstybės skolos vertybinių popierių emitento valstybės skolos vertybiniais popieriais, dydžio vidurkis;

c)

kiekvieno valstybės skolos vertybinių popierių emitento valstybės skolos vertybinių popierių rinkos likvidumas, jei tinka, įskaitant ir ateities sandorių su tais valstybės skolos vertybiniais popieriais rinkos likvidumą.

6.   Atsižvelgiant į 5 dalyje išvardytus veiksnius, atitinkamos informacijos pranešimo ribos pradinei sumai kiekvienam valstybės skolos vertybinių popierių emitentui yra procentinė dalis, kuri sudaro 0,1 % arba 0,5 % likusių išleistų valstybės skolos vertybinių popierių bendrosios sumos. Kiekvienam emitentui taikytina procentinė dalis nustatoma taikant 5 dalyje išvardytus kriterijus, kad kiekvienam valstybės skolos vertybinių popierių emitentui būtų priskirta viena iš dviejų procentinių ribų, taikomų apskaičiuojant pinigų sumas, nuo kurių priklauso informacijos pranešimo reikalavimas.

7.   Dvi pradinių ribų kategorijos šio reglamento įsigaliojimo dieną yra:

a)

0,1 % pradinė riba, taikoma, kai likusių išleistų valstybės skolos vertybinių popierių bendroji suma yra nuo 0 iki 500 milijardų eurų;

b)

0,5 % riba, taikoma, kai likusių išleistų valstybės skolos vertybinių popierių bendroji suma yra daugiau nei 500 milijardų eurų arba kai yra ateities sandorių su konkrečiais valstybės skolos vertybiniais popieriais likvidi rinka.

8.   Papildomi ribiniai lygiai yra 50 % pradinių ribų ir sudaro:

a)

kaskart po 0,05 % virš 0,1 % pradinės informacijos pranešimo ribos, pradedant skaičiuoti nuo 0,15 % lygio;

b)

kaskart po 0,25 % virš 0,5 % pradinės ribos, pradedant skaičiuoti nuo 0,75 % lygio.

9.   Valstybės skolos vertybinių popierių emitentas pereina į atitinkamą ribų grupę, kai įvyksta pokyčių valstybės skolos vertybinių popierių emitento valstybės skolos vertybinių popierių rinkoje ir, atsižvelgiant į 5 dalyje išvardytus veiksnius, tie pokyčiai laikosi bent vienus kalendorinius metus.

VII   SKYRIUS

LIKVIDUMO RIBOS APSKAIČIAVIMO PARAMETRAI IR METODAI, TAIKYTINI SIEKIANT SUSTABDYTI SKOLINTŲ VALSTYBĖS SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PARDAVIMO APRIBOJIMUS PAGAL 13 STRAIPSNIO 4 DALĮ

22 straipsnis

Likvidumo ribos apskaičiavimo ir nustatymo metodai, taikytini siekiant sustabdyti skolintų valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo apribojimus

1.   Visų kompetentingų institucijų taikytinas išleistų valstybės skolos vertybinių popierių likvidumo rodiklis yra apyvarta, kuri yra skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, bendroji nominalioji vertė, palyginti su skirtingų išpirkimo terminų priemonių krepšeliu.

2.   Nesutartų pasiskolinti valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo apribojimus galima laikinai sustabdyti, kai mėnesio apyvarta nesiekia ankstesnių dvylikos mėnesių mėnesinės prekybos apimties penktojo procentilio ribos.

3.   Šiems skaičiavimams atlikti kiekviena kompetentinga institucija naudoja vienos ar daugiau prekybos vietų turimus reprezentatyvius nebiržinės arba biržinės ir nebiržinės prekybos duomenis ir paskui praneša EVPRI apie panaudotus duomenis.

4.   Prieš pasinaudodamos įgaliojimu panaikinti skolintų valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo apribojimus, kompetentingos institucijos įsitikina, kad likvidumas labai sumažėjo ne dėl sezoninio poveikio likvidumui.

VIII   SKYRIUS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ, IŠSKYRUS LIKVIDŽIAS AKCIJAS, DIDELIS VERTĖS SUMAŽĖJIMAS PAGAL 23 STRAIPSNĮ

23 straipsnis

Finansinių priemonių, išskyrus likvidžias akcijas, didelis vertės sumažėjimas

1.   Akcijų, išskyrus likvidžias akcijas, atveju didelis vertės sumažėjimas per vieną prekybos dieną, palyginti su ankstesnės prekybos dienos rinkos uždarymo kaina, yra:

a)

akcijos kainos sumažėjimas 10 % ar daugiau, kai akcija įtraukta į pagrindinį nacionalinį akcijų indeksą ir yra pagrindinė finansinė priemonė sandoryje su išvestine finansine priemone, kuria leidžiama prekiauti prekybos vietoje;

b)

akcijos kainos sumažėjimas 20 % ar daugiau, kai akcijos kaina yra 0,50 EUR (ar ekvivalentas vietos valiuta) ar didesnė;

c)

akcijos kainos sumažėjimas 40 % ar daugiau visais kitais atvejais.

2.   Tam tikro valstybės skolos vertybinių popierių emitento pajamingumo padidėjimas 7 % ar daugiau pajamingumo kreivėje per vieną prekybos dieną laikomas Vyriausybės obligacijų dideliu vertės sumažėjimu.

3.   Įmonių obligacijų pajamingumo padidėjimas 10 % ar daugiau per vieną prekybos dieną laikomas įmonių obligacijų dideliu vertės sumažėjimu.

4.   Pinigų rinkos finansinės priemonės kainos sumažėjimas 1,5 % ar daugiau per vieną prekybos dieną laikomas pinigų rinkos finansinės priemonės dideliu vertės sumažėjimu.

5.   Fondų, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, kainos sumažėjimas 10 % ar daugiau per vieną prekybos dieną laikomas fondų, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, įskaitant fondus, kurių akcijomis prekiaujama biržoje ir kurie yra KIPVPS, dideliu vertės sumažėjimu. Svertą naudojančiam fondui, kurio akcijomis prekiaujama biržoje, taikoma sverto santykio korekcija siekiant atsižvelgti į tokio pat tiesioginio sverto nenaudojančio fondo, kurio akcijomis prekiaujama biržoje, kainos sumažėjimą 10 % Atvirkštiniam fondui, kurio akcijomis prekiaujama biržoje, taikomas -1 koeficientas, siekiant atsižvelgti į tokio pat tiesioginio sverto nenaudojančio fondo, kurio akcijomis prekiaujama biržoje, kainos sumažėjimą 10 %.

6.   Jei prekybos vietoje prekiaujama išvestine finansine priemone, įskaitant finansines sutartis dėl kainų skirtumų, ir ji turi tik vieną pagrindinę finansinę priemonę, kurios didelis vertės sumažėjimas yra nustatytas šiame straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 236/2012 23 straipsnio 5 dalyje, šios išvestinės finansinės priemonės vertė laikoma labai sumažėjusia, kai labai sumažėja tos pagrindinės finansinės priemonės vertė.

IX   SKYRIUS

NEIGIAMI ĮVYKIAI AR POKYČIAI PAGAL 30 STRAIPSNĮ

24 straipsnis

Kriterijai ir veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar kyla neigiamų įvykių ar pokyčių grėsmė

1.   Taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 18–21 straipsnius, neigiami įvykiai ar pokyčiai, pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 30 straipsnį galintys sukelti didelę grėsmę finansiniam stabilumui arba pasitikėjimui rinka konkrečioje valstybėje narėje arba vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, apima bet kokį veiksmą, rezultatą, faktą ar įvykį, kuris sukelia arba pagrįstai galima tikėtis, kad sukels:

a)

didelių finansinių, pinigų arba biudžeto problemų, kurios gali lemti finansinį nestabilumą valstybėje narėje arba banke ir kitose finansų įstaigose, kurios yra svarbios visai finansų sistemai, kaip antai draudimo bendrovės, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjai ir turto valdymo bendrovės, veikiančios Sąjungoje, kai tai gali kelti pavojų tinkamam Sąjungos finansų rinkų veikimui ir vientisumui ar finansų sistemos stabilumui;

b)

reitingavimo veiksmą ar įsipareigojimų nevykdymą valstybėje narėje arba bankuose ir kitose finansų įstaigose, kurios yra svarbios visai finansų sistemai, kaip antai draudimo bendrovės, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjai ir turto valdymo bendrovės, veikiančios Sąjungoje, kai tai sukelia ar pagrįstai galima tikėtis, kad sukels didelį netikrumą dėl jų mokumo;

c)

didelį spaudimą parduodant ar neįprastą kintamumą, sukeliantį bet kokių finansinių priemonių, susijusių su bankais ir kitomis finansų įstaigomis, kurios yra svarbios visai finansų sistemai, kaip antai draudimo bendrovės, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjai ir turto valdymo bendrovės, veikiančios Sąjungoje, bei tam tikrais atvejais – su valstybės skolos vertybinių popierių emitentu, didelį vertės sumažėjimą;

d)

bet kokią žalą svarbių finansų emitentų fizinei įrangai, rinkos infrastruktūroms, tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemoms bei priežiūros institucijoms, kai tai gali turėti neigiamą poveikį rinkoms, visų pirma, kai tokia žala padaryta dėl gaivalinės nelaimės ar teroristų išpuolio;

e)

sutrikimą mokėjimų sistemoje ar atsiskaitymų procese, visų pirma vykdant tarpbankines operacijas, kai tai sukelia ar gali sukelti svarbius mokėjimų ar atsiskaitymų sutrikimus ar vėlavimą Sąjungos mokėjimo sistemose, ypač kai dėl to gali būti padarytas neigiamas finansinis ar ekonominis poveikis bankui ir kitoms finansų įstaigoms, kurios yra svarbios visai finansų sistemai, kaip antai draudimo bendrovės, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjai ir turto valdymo bendrovės, ar valstybei narei.

2.   Siekdama taikyti 27 straipsnį ir svarstydama 1 dalyje nustatytus kriterijus, EVPRI atsižvelgia į tai, kad gali būti padarytas šalutinis poveikis arba perduotas užkratas kitoms sistemoms ar emitentams, ir ypač į tai, kad reiškiniai savaime gali turėti neigiamą poveikį.

3.   Taikant 28 straipsnio 2 dalies a punktą, grėsmė metodiškam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui yra:

a)

grėsmė, susijusi su dideliu finansiniu, pinigų arba biudžeto nestabilumu valstybėje narėje arba valstybės narės finansų sistemoje, kai dėl to kyla didelis pavojus metodiškam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui;

b)

valstybės narės arba viršvalstybinio emitento įsipareigojimų neįvykdymo galimybė;

c)

didelė žala svarbių finansų emitentų fizinei įrangai, rinkos infrastruktūroms, tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemoms bei priežiūros institucijoms, kai tai gali turėti didelį poveikį tarpvalstybinėms rinkoms, visų pirma, kai tokia žala padaryta dėl gaivalinės nelaimės ar teroristų išpuolio, kai dėl to kyla didelis pavojus metodiškam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui;

d)

didelis sutrikimas mokėjimų sistemoje ar atsiskaitymų procese, visų pirma vykdant tarpbankines operacijas, kai tai sukelia ar gali sukelti svarbius mokėjimų ar atsiskaitymų sutrikimus ar vėlavimą Sąjungos tarpvalstybinėse mokėjimo sistemose, ypač kai dėl to gali būti padarytas neigiamas finansinis ar ekonominis poveikis visai Sąjungos finansų sistemai arba jos daliai.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. lapkričio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 86, 2012 3 24, p. 1.

(2)  OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

(3)  OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(4)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 16.

(5)  OL L 390, 2004 12 31, p. 38.


I PRIEDAS

1   DALIS

5 ir 6 straipsniai

Pasirinkimo sandoriai;

padengti varantai;

ateities sandoriai;

su indeksu susietos priemonės;

sutartys dėl kainų skirtumų;

fondų, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, akcijos arba investiciniai vienetai;

apsikeitimo sandoriai;

pardavimo kainų skirtumo lažybų sandoriai;

mažmeninių ar profesionaliųjų investicinių produktų paketai;

sudėtinės išvestinės finansinės priemonės;

su akcijomis susieti sertifikatai;

tarptautiniai depozitoriumo pakvitavimai.

2   DALIS

7 straipsnis

Pasirinkimo sandoriai;

ateities sandoriai;

su indeksu susietos priemonės;

sutartys dėl kainų skirtumų;

apsikeitimo sandoriai;

pardavimo kainų skirtumo lažybų sandoriai;

sudėtinės išvestinės finansinės priemonės;

su valstybės skolos vertybiniais popieriais susieti sertifikatai.


II PRIEDAS

1   DALIS

Korekcijos pagal delta koeficientą modelis akcijoms

10 straipsnis

1.   Bet kokia išvestinės finansinės priemonės ir piniginė pozicija apskaičiuojama atliekant korekciją pagal delta koeficientą, kai piniginei pozicijai priskiriamas 1 delta koeficientas. Išvestinės finansinės priemonės delta koeficientui apskaičiuoti investuotojai atsižvelgia į esamą numanomą išvestinės finansinės priemonės kintamumą ir pagrindinės priemonės rinkos uždarymo kainą ar paskutinę kainą. Grynajai trumpajai pozicijai, apimančiai nuosavo kapitalo ar pinigines investicijas ir išvestines finansines priemones, apskaičiuoti fiziniai ar juridiniai asmenys kiekvienos portfelyje esančios išvestinės finansinės priemonės poziciją apskaičiuoja taikydami atskirą korekciją pagal delta koeficientą ir pagal poreikį pridėdami ar atimdami visas pinigines pozicijas.

2.   Piniginės nominaliosios trumposios pozicijos negalima atsverti tokia pat su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusia nominaliąja ilgąja pozicija. Su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusiomis pagal delta koeficientą pakoreguotomis ilgosiomis pozicijomis negalima kompensuoti tokių pat su kitomis finansinėmis priemonėmis susijusių nominaliųjų trumpųjų pozicijų, įgyjamų dėl korekcijos pagal delta koeficientą. Sandorius su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis sudarantys fiziniai ar juridiniai asmenys, įgyjantys grynąsias trumpąsias pozicijas, apie kurias pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5–11 straipsnius būtina pranešti arba apie kurias būtina atskleisti informaciją, apskaičiuoja grynųjų trumpųjų pozicijų pokyčius savo portfeliuose, atsirandančius dėl delta koeficiento pokyčių.

3.   Apskaičiuojant kiekvienos atskiros akcijos poziciją, atsižvelgiama į sandorius, kurie suteikia finansinį pranašumą keičiantis su krepšeliu, indeksu ar fondu, kurio akcijomis prekiaujama biržoje, susijusios akcijos kainai ar vertei. Šių finansinių priemonių pozicijos apskaičiuojamos atsižvelgiant į akcijos svorį pagrindiniame krepšelyje, indekse ar fonde. Fiziniai ar juridiniai asmenys su šiomis finansinėmis priemonėmis susijusius skaičiavimus atlieka vadovaudamiesi Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 3 dalimi.

4.   Grynoji trumpoji pozicija apskaičiuojama atliekant pagal delta koeficientą pakoreguotų tam tikro emitento ilgųjų ir trumpųjų pozicijų užskaitą.

5.   Išleisto akcinio kapitalo atveju, kai emitentai išleidžia kelių klasių akcijas, atsižvelgiama į kiekvienos klasės akcijų bendruosius skaičius ir jie sumuojami.

6.   Apskaičiuojant grynąsias trumpąsias pozicijas, atsižvelgiama į emitento akcinio kapitalo pokyčius, dėl kurių pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5 straipsnį gali kilti ar išnykti informacijos pranešimo prievolė.

7.   Apskaičiuojant visą išleistą akcinį kapitalą, atsižvelgiama į didinant kapitalą išleistas naujas akcijas nuo tos dienos, kai jomis leista prekiauti prekybos vietoje.

8.   Bendrovės išleisto akcinio kapitalo procentine dalimi išreikšta grynoji trumpoji pozicija apskaičiuojama padalijant su tokiomis pat akcijomis susijusią grynąją trumpąją poziciją iš viso išleisto bendrovės akcinio kapitalo.

2   DALIS

Korekcijos pagal delta koeficientą modelis valstybės skolos vertybiniams popieriams

11 straipsnis

1.   Į pinigines pozicijas atsižvelgiama taikant pagal galiojimo laiką pakoreguotą jų nominaliąją vertę. Pasirinkimo sandoriams ir kitoms išvestinėms finansinėms priemonėms jas koreguojant taikomas jų delta koeficientas, apskaičiuojamas pagal 1 dalį. Norint apskaičiuoti grynąją trumpąją poziciją, apimančią ir pinigines investicijas, ir išvestines finansines priemones, apskaičiuojama kiekvienos portfelyje esančios išvestinės finansinės priemonės pozicija taikant korekciją pagal delta koeficientą ir pridedant ar atimant visas pinigines pozicijas ir pinigines pozicijas, kurių delta koeficientas yra 1.

2.   Kita valiuta nei eurais išleistų obligacijų nominaliosios pozicijos konvertuojamos į eurus pagal naujausią turimą patikimą atnaujintą neatidėliotinų sandorių valiutos kainą. Tas pats principas taikomas kitoms finansinėms priemonėms.

3.   Kitos išvestinės finansinės priemonės, kaip antai išankstinės obligacijos, taip pat koreguojamos pagal 1, 2 ir 3 dalis.

4.   Apskaičiuojant kiekvieno valstybės skolos vertybinio popieriaus poziciją, atsižvelgiama į ekonominį interesą ar poziciją, kurie suteikia finansinį pranašumą, susijusį su valstybės skolos vertybiniais popieriais, įtrauktais į krepšelį, indeksą ar fondą, kurio akcijomis prekiaujama biržoje. Šių finansinių priemonių pozicijos apskaičiuojamos atsižvelgiant į valstybės skolos vertybinio popieriaus pozicijos svorį pagrindiniame krepšelyje, indekse ar fonde. Investuotojai su šiomis finansinėmis priemonėmis susijusius skaičiavimus atlieka vadovaudamiesi Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 3 dalimi.

5.   Apskaičiavimai labai susijusiems valstybės skolos vertybiniams popieriams atliekami taikant tuos pačius su valstybės skolos vertybinių popierių emitento skolos finansinėmis priemonėmis susijusių ilgųjų pozicijų apskaičiavimo metodus. Atliekant apskaičiavimus atsižvelgiama į ilgąsias pozicijas, susijusias su valstybės skolos vertybinių popierių emitento skolos finansinėmis priemonėmis, kurių kainodara yra labai susijusi su atitinkamų valstybės skolos vertybinių popierių kainodara. Kai šios pozicijos nebevykdo didelės koreliacijos testo, atsveriant trumpąsias pozicijas į jas nebeatsižvelgiama.

6.   Atliekant apskaičiavimus, su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais susijusios nominaliosios ilgosios pozicijos įtraukiamos kaip trumposios pozicijos. Apskaičiuojant investuotojo turimą poziciją, susijusią su valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, atsižvelgiama į jo turimas grynąsias pozicijas. Į pozicijas, kurias planuojama padengti ar apdrausti vykdant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pirkimą, nesusijusį su valstybės skolos vertybiniais popieriais, neatsižvelgiama kaip į ilgąsias pozicijas. Tariama, kad kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių delta koeficientas yra 1.

7.   Grynoji trumpoji pozicija apskaičiuojama atliekant pagal delta koeficientą pakoreguotų lygiaverčių nominaliųjų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų, susijusių su valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistais valstybės skolos vertybiniais popieriais, užskaitą.

8.   Grynoji trumpoji pozicija išreiškiama pinigine suma eurais.

9.   Apskaičiuojant pozicijas atsižvelgiama į koreliacijų pokyčius ir valstybės skolos vertybinių popierių emitento valstybės skolos vertybinių popierių bendrąją sumą.

10.   Atsveriant su valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusias trumpąsias pozicijas, atsižvelgiama tik į ilgąsias pozicijas, susijusias su valstybės skolos vertybinių popierių emitento skolos finansinėmis priemonėmis, kurių kainodara yra labai susijusi su šio emitento atitinkamų valstybės skolos vertybinių popierių kainodara. Atitinkama ilgoji pozicija, susijusi su didelės koreliacijos skola, naudojama tik vieną kartą trumpajai pozicijai atsverti tais atvejais, kai investuotojas turi kelias trumpąsias pozicijas, susijusias su skirtingais valstybės skolos vertybinių popierių emitentais. Tos pačios ilgosios pozicijos negalima kelis kartus taikyti skirtingoms trumposioms pozicijoms, susijusioms su didelės koreliacijos valstybės skolos vertybiniais popieriais, užskaityti.

11.   Fiziniai ar juridiniai asmenys, įvairiai paskirstantys su didelės koreliacijos skolos finansinėmis priemonėmis susijusias ilgąsias pozicijas keliems skirtingiems valstybės skolos vertybinių popierių emitentams, turi dokumentus, kuriuose paaiškina savo paskirstymo metodus.