27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2012/33/ES

2012 m. lapkričio 21 d.

kuria dėl sieros kiekio jūriniame kure iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/32/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

vienas iš Sąjungos aplinkosaugos politikos, nustatytos aplinkosaugos veiksmų programose, visų pirma Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje, priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB (3), tikslų yra siekti tokios oro kokybės, kuri neturėtų esminio neigiamo poveikio ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai;

(2)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto lygio apsaugos atsižvelgiant į tai, kad skirtingų Sąjungos regionų padėtis nevienoda;

(3)

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (4) nustatytas didžiausias leidžiamas sieros kiekis Sąjungoje naudojamame sunkiajame mazute, gazolyje ir jūriniame kure;

(4)

degant jūriniam kurui, kuriame yra daug sieros, iš laivų išmetami teršalai, dėl kurių didėja oro tarša sieros dioksidu ir kietosiomis dalelėmis ir kurie kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai bei kurie skatina rūgščiųjų kritulių susidarymą. Jei nebus imamasi šioje direktyvoje numatytų veiksmų, greitai laivų tarša bus didesnė, nei visų sausumoje esančių taršos šaltinių keliama tarša;

(5)

uostuose prisišvartavusių laivų išmetami oro teršalai kelia didžiulį susirūpinimą daugelyje uostamiesčių, siekiančių neviršyti Sąjungos oro kokybės ribinių verčių;

(6)

valstybės narės turėtų skatinti elektros tiekimą nuo kranto, kadangi elektrą dabartiniams laivams paprastai gamina pagalbiniai varikliai;

(7)

pagal Direktyvą 1999/32/EB Komisija privalo teikti Europos Parlamentui ir Tarybai tos direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, taip pat, kartu su savo ataskaita, gali teikti pasiūlymus dėl direktyvos pakeitimų, pirmiausia dėl ribinių sieros kiekio verčių mažinimo SOx išskyrimo kontrolės rajonuose naudojamame jūriniame kure, suderinus juos su Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) veikla;

(8)

2008 m. TJO priėmė rezoliuciją siekiant iš dalies pakeisti 1997 m. protokolo VI priedą, kuriuo iš dalies keičiama 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu (MARPOL konvencija), ir kuriame išdėstytos atmosferos teršimo iš laivų prevencijos taisyklės. Atnaujintasis MARPOL konvencijos VI priedas įsigaliojo 2010 m. liepos 1 d.;

(9)

atnaujintajame MARPOL konvencijos VI priede, be kitų dalykų, nustatomos griežtesnės jūrinio kuro, naudojamo sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonuose, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2010 m. liepos 1 d. – 1,00 %, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 0,10 %) ir jūrinio kuro, naudojamo jūrų plotuose, nepriklausančiuose sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonams, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2012 m. sausio 1 d. – 3,50 %, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – iš esmės 0,50 %). Daugelis valstybių narių, remiantis jų tarptautiniais įsipareigojimais, privalo reikalauti, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. sieros išskyrimo kontrolės rajonuose laivai naudotų kurą, kuriame yra ne daugiau kaip 1,00 % sieros. Siekiant užtikrinti atitiktį tarptautinei teisei ir deramai pasirūpinti naujų pasaulinių sieros kiekio standartų laikymusi Sąjungoje, Direktyvos 1999/32/EB nuostatos turėtų būti suderintos su atnaujintuoju MARPOL konvencijos VI priedu. Norint užtikrinti minimalią laivų naudojamo kuro kokybę kuro arba technologijų atitikties tikslais, Sąjungoje neturėtų būti leidžiama naudoti jūrinio kuro, kuriame esantis sieros kiekis viršija bendrą 3,50 % masės standartą, išskyrus kurą, tiekiamą laivams, taikantiems teršalų išmetimo mažinimo metodus uždarose sistemose;

(10)

MARPOL konvencijos VI priedo daliniai pakeitimai, susiję su sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonais, galimi laikantis TJO procedūrų. Jei į MARPOL konvencijos VI priedą įtraukiami kiti su sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonų ribinių verčių taikymu susiję pakeitimai, įskaitant išimtis, Komisija turėtų apsvarstyti visus tokius pakeitimus ir, jei tikslinga, nedelsiant pagal SESV pateikti reikiamą pasiūlymą, kuriuo būtų visapusiškai suderinamos Direktyvos 1999/32/EB nuostatos ir TJO taisyklės dėl sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonų;

(11)

kiekvienas naujas išmetamųjų teršalų kontrolės rajonas turėtų būti nustatomas laikantis TJO procedūrų pagal MARPOL konvencijos VI priedą ir tinkamai išnagrinėjus konkretų atvejį, atsižvelgiant į aplinkosaugines ir ekonomines priežastis bei mokslinius duomenis;

(12)

pagal MARPOL konvencijos VI priedo 18 taisyklę valstybės narės turėtų siekti užtikrinti galimybes gauti jūrinio kuro, atitinkančio šios direktyvos reikalavimus;

(13)

atsižvelgiant į pasaulinius aplinkosaugos politikos ir laivybos išmetamų teršalų aspektus, pasaulio mastu reikėtų nustatyti ypatingai aukštus teršalų išmetimo mažinimo standartus;

(14)

keleiviniai laivai daugiausia plaukioja uostuose arba netoli pakrančių, todėl jų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai yra didelis. Siekiant pagerinti oro kokybę uostuose ir pakrantėse, reikalaujama, kad tie laivai naudotų jūrinį kurą, kuriame esantis sieros kiekis atitiktų didžiausią leidžiamą 1,5 % sieros kiekį iki to laiko, kol visiems laivams valstybių narių teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose bus pradėti taikyti griežtesni sieros kiekio standartai;

(15)

pagal SESV 193 straipsnį ši direktyva neturėtų nė vienai valstybei narei užkirsti kelio išlaikyti arba įvesti griežtesnių apsaugos priemonių, kurios padėtų paskatinti ankstesnį nuostatų, susijusių su didžiausiu leidžiamu sieros kiekiu jūriniame kure, įgyvendinimą, pvz., taikyti teršalų išmetimo mažinimo metodus už sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonų ribų;

(16)

siekdama palengvinti perėjimą prie naujų variklių technologijų, kurios galėtų padėti toliau pastebimai mažinti jūrų sektoriaus išmetamų teršalų kiekį, Komisija turėtų toliau nagrinėti galimybes, kaip sudaryti sąlygas ir paskatinti laivuose įrengti dujinius variklius;

(17)

norint pasiekti Direktyvos 1999/32/EB tikslus, būtina deramai užtikrinti įpareigojimų dėl sieros kiekio jūriniame kure laikymąsi. Direktyvos 1999/32/EB įgyvendinimo patirtis parodė, kad, norint užtikrinti deramą tos direktyvos įgyvendinimą, būtina taikyti griežtesnę stebėjimo ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo tvarką. Tam reikia, kad valstybės narės užtikrintų pakankamai dažną ir tikslų rinkai pateikiamo arba laive naudojamo jūrinio kuro mėginių ėmimą, taip pat reguliarias laivų žurnalų ir bunkerio atsargų papildymo važtaraščių patikras. Be to, reikia, kad valstybės narės nustatytų veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų už Direktyvos 1999/32/EB nuostatų nesilaikymą sistemą. Siekiant užtikrinti didesnį informacijos skaidrumą, dera numatyti, kad būtų viešai skelbiamas vietos jūrinio kuro tiekėjų registras;

(18)

valstybių narių ataskaitų teikimas pagal Direktyvą 1999/32/EB pasirodė neveiksminga atitikties tos direktyvos nuostatoms tikrinimo priemonė, nes trūko darnių ir pakankamai tikslių nuostatų dėl valstybių narių ataskaitų turinio ir formos. Todėl, norint užtikrinti labiau suderintą ataskaitų teikimą, būtina pateikti išsamesnius nurodymus dėl ataskaitos turinio ir formos;

(19)

atsižvelgiant į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (5), kuri yra nauja Sąjungos teisės aktų dėl pramoninių išmetamų teršalų redakcija, priėmimą, būtina atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl didžiausio leidžiamo sieros kiekio sunkiajame mazute;

(20)

siekiant laikytis sumažintų ribinių sieros kiekio jūriniame kure verčių, ypač sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonuose, gali gerokai padidėti tokio kuro kaina (bent jau trumpuoju laikotarpiu) ir gali būti padarytas neigiamas poveikis trumpojo nuotolio jūrų laivybos konkurencingumui, palyginti su kitomis transporto rūšimis, taip pat šalių, kurios ribojasi su sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonais, pramonės šakų konkurencingumui. Norint sumažinti atitinkamų pramonės šakų atitikties užtikrinimo išlaidas, būtina priimti tinkamus sprendimus, pvz., leisti taikyti alternatyvius ir ekonomiškesnius atitikties užtikrinimo metodus negu kuro normos atitikties užtikrinimo metodas, ir prireikus teikti paramą. Komisija, be kita ko, remdamasi valstybių narių ataskaitomis, atidžiai stebės tai, kokį poveikį daro naujų kuro kokybės standartų laikymasis laivybos sektoriuje, visų pirma, ar nepereinama nuo jūrų transporto prie sausumos transporto naudojimo, ir, jei tikslinga, pasiūlys atitinkamų priemonių, kaip kovoti su tokia tendencija;

(21)

ypač svarbu sumažinti perėjimą nuo jūrų transporto prie sausumos transporto, atsižvelgiant į tai, kad padaugėjus keliais gabenamų prekių daugeliu atveju būtų trukdoma siekti Sąjungos tikslų dėl klimato kaitos ir būtų didinamos spūstys;

(22)

dėl naujų reikalavimų mažinti išmetamą sieros dioksido teršalų kiekį įgyvendinimo išlaidų gali būti pereinama nuo jūrų transporto prie sausumos transporto ir gali būti daromas neigiamas poveikis pramonės šakų konkurencingumui. Komisija, visapusiškai naudodamasi priemonėmis, pvz., programa „Marco Polo“ ir transeuropinio transporto tinklu, turėtų teikti tikslinę paramą, kad kuo labiau sumažintų transporto rūšies keitimo riziką. Valstybės narės gali nuspręsti, kad šios direktyvos poveikį patiriantiems ekonominės veiklos vykdytojams būtina suteikti paramą laikantis valstybės pagalbai taikomų taisyklių;

(23)

pagal esamas valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires ir nedarant poveikio būsimiems jų pakeitimams valstybės narės gali suteikti valstybės pagalbą ekonominės veiklos vykdytojams, patiriantiems šios direktyvos poveikį, įskaitant pagalbą esamiems laivams modifikuoti, jei laikoma, kad tokios pagalbos priemonės suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 ir 108 straipsnius, ypač atsižvelgiant į taikytinas valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires. Šiomis aplinkybėmis Komisija gali atsižvelgti į tai, kad taikant tam tikrus teršalų išmetimo mažinimo metodus, viršijami šios direktyvos reikalavimai ir mažinamas ne vien tik sieros dioksidų, bet ir kitų išmetamų teršalų kiekis;

(24)

turėtų būti palengvintos galimybės taikyti teršalų išmetimo mažinimo metodus. Tais metodais galima užtikrinti, kad teršalų išmetimas būtų sumažintas bent tiek pat ar net labiau, nei naudojant mažai sieros turintį kurą, tačiau tie metodai neturi turėti didelio neigiamo poveikio aplinkai, pvz., jūrų ekosistemoms, ir turi būti kuriami laikantis deramos patvirtinimo ir kontrolės tvarkos. Sąjungoje turėtų būti pripažinti jau žinomi alternatyvūs metodai, pvz., laivuose įrengiamų išmetamųjų dujų valymo sistemų arba kuro ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) mišinio arba biodegalų naudojimas. Svarbu skatinti naujų teršalų išmetimo mažinimo metodų bandymus ir kūrimą, siekiant, be kita ko, išvengti perėjimo nuo jūrų transporto prie sausumos transporto;

(25)

teršalų išmetimo mažinimo metodais galima labai sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Taigi Komisija turėtų skatinti šių technologijų testavimą ir plėtrą ir, be kita ko, apsvarstyti, ar nustatyti kartu su pramone finansuojamą bendrą programą, pagrįstą panašių programų, kaip antai „Švarus dangus“ programa, principais;

(26)

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, turėtų toliau plėtoti priemones, nurodytas 2011 m. rugsėjo 16 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Jūrų transporto išmetamų teršalų mažinimas ir tvaraus vandens transporto priemonių rinkinys“;

(27)

dėl alternatyvių teršalų išmetimo mažinimo metodų, pvz., tam tikrų tipų skruberių naudojimo, gali atsirasti atliekų, kurios turėtų būti tinkamai tvarkomos ir neturėtų būti išmetamos į jūrą. Kol dar nepersvarstyta 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (6), valstybės narės pagal savo tarptautinius įsipareigojimus turėtų užtikrinti galimybę naudotis uosto priėmimo įrenginiais, kurie galėtų patenkinti išmetamųjų dujų valymo sistemas naudojančių laivų poreikius. Persvarstydama Direktyvą 2000/59/EB, Komisija turėtų apsvarstyti, ar išmetamųjų dujų valymo sistemų atliekoms reikėtų taikyti atleidimo nuo specialių mokesčių principą, kai taikomi toje direktyvoje numatyti uosto mokesčiai už laivuose susidarančias atliekas;

(28)

Komisija, 2013 m. persvarstydama savo oro kokybės politiką, turėtų apsvarstyti oro taršos mažinimo, taip pat valstybių narių teritorinėse jūrose, galimybę;

(29)

norint įgyvendinti Direktyvą 1999/32/EB, svarbu nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Valstybės narės turėtų nustatyti baudas, apskaičiuojamas tokiu būdu, kad būtų užtikrinama, jog už pažeidimus atsakingiems skiriamos baudos dydis atitiktų bent iš pažeidimų gautą ekonominę naudą ir kad tos baudos būtų palaipsniui didinamos už pakartotinius pažeidimus. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie nuostatas dėl sankcijų;

(30)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl lygiaverčių išmetamųjų teršalų ribinių verčių ir teršalų išmetimo mažinimo metodų taikymo kriterijų dalinio keitimo siekiant pritaikyti Direktyvos 1999/32/EB nuostatas prie mokslo ir technologijų pažangos tokiu būdu, kad būtų užtikrinta visiška atitiktis atitinkamoms TJO priemonėms, ir dėl Direktyvos 1999/32/EB 2 straipsnio 1, 2, 3, 3a, 3b ir 4 dalių, 6 straipsnio 1a dalies b punkto ir 2 dalies dalinio keitimo, siekiant pritaikyti tos direktyvos nuostatas prie mokslo ir technologijų pažangos. Ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamuosius darbus, tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai tuo pačiu metu būtų tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(31)

siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 1999/32/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (7);

(32)

Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas, įsteigtas 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančiu Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (8), turėtų padėti Komisijai patvirtinti teršalų išmetimo mažinimo metodus, nepatenkančius į 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 96/98/EB dėl laivų įrenginių (9) taikymo sritį;

(33)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (10) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad šios direktyvos atveju tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(34)

todėl Direktyva 1999/32/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 1999/32/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 1999/32/EB iš dalies keičiama taip:

1)

1 straipsnio 2 dalies h punktas pakeičiamas taip:

„h)

nedarant poveikio 3a straipsnio taikymui, kurui, kuris naudojamas laivuose, kuriuose taikomi 4c ir 4e straipsniuose nurodyti teršalų išmetimo mažinimo metodai.“.

2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1)   sunkusis mazutas– tai:

bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, priskiriamas KN kodams nuo 2710 19 51 iki 2710 19 68, 2710 20 31, 2710 20 35, 2710 20 39, arba

bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, bet ne gazolis, kaip apibrėžta 2 ir 3 punktuose, kuris dėl nustatytų distiliavimo ribų patenka į kurui skirto sunkiojo mazuto kategoriją ir kurio mažiau nei 65 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 250 °C temperatūroje ASTM D86 metodu. Jeigu distiliavimo negalima priskirti prie distiliavimo ASTM D86 metodu, naftos produktas taip pat priskiriamas sunkiojo mazuto kategorijai;

2)   gazolis– tai:

bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, priskiriamas KN kodams 2710 19 25, 2710 19 29, 2710 19 47, 2710 19 48, 2710 20 17 ar 2710 20 19, arba

bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, kurio mažiau negu 65 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 250 °C temperatūroje ir kurio ne mažiau kaip 85 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 350 °C temperatūroje ASTM D86 metodu.

Dyzeliniai degalai, kaip apibrėžta 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB dėl benzino ir dyzelino kokybės (11) 2 straipsnio 2 punkte, į šią apibrėžtį neįtraukiami. Kuras, naudojamas ne keliais judančiuose mechanizmuose ir žemės ūkio traktoriuose, taip pat neįtraukiamas į šią apibrėžtį;

b)

3a ir 3b punktai pakeičiami taip:

„3a)   jūrinis dyzelinas– jūrinis kuras, atitinkantis ISO 8217 standarto I lentelėje nustatytas DMB kategorijos specifikacijas, išskyrus sieros kiekio parametrą;

3b)   jūrinis gazolis– jūrinis kuras, atitinkantis ISO 8217 standarto I lentelėje nustatytas DMX, DMA ir DMZ kategorijų specifikacijas, išskyrus sieros kiekio parametrą;“;

c)

3m punktas pakeičiamas taip:

„3m)   teršalų išmetimo mažinimo metodas– laive sumontuojamas įrenginys, medžiaga, prietaisas ar aparatas, arba kitokia technologija, alternatyvus kuras arba atitikties užtikrinimo metodas, kurie yra naudojami (taikomi) kaip alternatyva šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus atitinkančiam mažai sieros turinčiam jūriniam kurui ir kuriuos įmanoma patikrinti, kiekybiškai įvertinti ir įgyvendinti;“.

3)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas sunkusis mazutas, kuriame sieros kiekis viršija 1 % masės.

2.   Iki 2015 m. gruodžio 31 d., kompetentingoms valdžios institucijoms tinkamai stebint teršalų išmetimą, 1 dalis netaikoma sunkiajam mazutui, naudojamam:

a)

kurą deginančiuose įrenginiuose, kurie patenka į 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/80/EB dėl stambių deginimo įmonių išmetamų į orą tam tikrų teršalų ribojimo (12) taikymo sritį ir kuriems yra taikomos tos direktyvos 4 straipsnio 1 arba 2 dalis arba 4 straipsnio 3 dalies a punktas, ir kurie atitinka toje direktyvoje tokiems įrenginiams nustatytas ribines išmetamo sieros dioksido kiekio vertes;

b)

kurą deginančiuose įrenginiuose, kurie patenka į Direktyvos 2001/80/EB taikymo sritį ir kuriems yra taikomi tos direktyvos 4 straipsnio 3 dalies b punktas ir 4 straipsnio 6 dalis, jeigu iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido vidutinė mėnesio koncentracija neviršija 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio;

c)

a arba b punktuose nenurodytuose kurą deginančiuose įrenginiuose, jeigu iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido vidutinė mėnesio koncentracija neviršija 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio;

d)

deginti naftos perdirbimo gamyklose, jeigu išmetamo sieros dioksido vidutinė mėnesio koncentracija, skaičiuojama pagal visus naftos perdirbimo gamykloje esančius įrenginius, išskyrus a ir b punktuose nurodytus įrenginius, dujų turbinas ir dujinius variklius, neatsižvelgiant į naudojamą kuro rūšį ar jų mišinį neviršija 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio.

3.   Nuo 2016 m. sausio 1 d., kompetentingoms valdžios institucijoms tinkamai stebint teršalų išmetimą, 1 dalis netaikoma sunkiajam mazutui, naudojamam:

a)

kurą deginančiuose įrenginiuose, kurie patenka į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES (13) III skyriaus taikymo sritį ir kurie atitinka tos direktyvos V priede nustatytas ribines išmetamo sieros dioksido kiekio vertes arba, jeigu tos ribinės išmetamo kiekio vertės pagal tą direktyvą netaikomos, iš kurių išmetamo sieros dioksido vidutinė mėnesio koncentracija neviršija 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio;

b)

a punkte nenurodytuose kurą deginančiuose įrenginiuose, jeigu iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido vidutinė mėnesio koncentracija neviršija 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio;

c)

deginti naftos perdirbimo gamyklose, jeigu išmetamo sieros dioksido vidutinė mėnesio koncentracija, skaičiuojama pagal visus naftos perdirbimo gamykloje esančius įrenginius, išskyrus a punkte nurodytus įrenginius, dujų turbinas ir dujinius variklius, neatsižvelgiant į naudojamą kuro rūšį ar jų mišinį neviršija 1 700 mg/ Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio.

Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jokie kurą deginantys įrenginiai, naudojantys sunkųjį mazutą, kuriame sieros yra daugiau nei nurodyta 1 dalyje, nebūtų eksploatuojami be kompetentingos valdžios institucijos išduoto leidimo, kuriame nurodomos ribinės išmetamo teršalų kiekio vertės.

b)

3 dalis išbraukiama.

4)

Įterpiamas šis straipsnis:

„3a straipsnis

Didžiausias leidžiamas sieros kiekis jūriniame kure

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis viršija 3,50 % masės, išskyrus kurą, kuris tiekiamas laivams, taikantiems nurodytus teršalų išmetimo mažinimo metodus, laikantis 4c straipsnio nuostatų, uždarose sistemose.“.

5)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas gazolis, kuriame sieros kiekis viršija 0,10 % masės.“.

6)

4a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Didžiausias leidžiamas sieros kiekis jūriniame kure, naudojamame valstybių narių teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose, įskaitant SOx išskyrimo kontrolės rajonus, ir keleiviniuose laivuose, kurie, teikdami reguliarias paslaugas, plaukioja į Sąjungos uostus arba iš jų“;

b)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jų teritorinių jūrų, išskirtinių ekonominių zonų ir taršos kontrolės rajonų, priklausančių SOx išskyrimo kontrolės rajonams, plotuose nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija:

a)

iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1,00 %;

b)

nuo 2015 m. sausio 1 d. – 0,10 %.

Ši dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Sąjungos ribų. Komisija tinkamai atsižvelgia į visus būsimus MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimų, taikomų SOx išskyrimo kontrolės rajonuose, pakeitimus ir, jei tikslinga, nedelsdama pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl atitinkamų šios direktyvos pakeitimų.“;

c)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jų teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija:

a)

nuo 2014 m. birželio 18 d. – 3,50 %;

b)

nuo 2020 m. sausio 1 d. – 0,50 %.

Nedarant poveikio šio straipsnio 1 ir 4 dalims bei 4b straipsniui, ši dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Sąjungos ribų.“;

d)

4, 5, 6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

„4.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad keleiviniuose laivuose, kurie jų teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose, nepriklausančiuose SOx išskyrimo kontrolės rajonams, teikdami reguliarias paslaugas plaukioja į Sąjungos uostus arba iš jų, nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis viršija1,50 % masės, iki 2020 m. sausio 1 d.

Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad šį reikalavimą vykdytų bent su jų vėliava plaukiojantys laivai arba su kitų šalių vėliavomis plaukiojantys laivai, kol jie yra šių valstybių narių uostuose.

5.   Valstybės narės reikalauja teisingai pildyti laivų žurnalus, juose nurodant kuro keitimo operacijas.

5a.   Valstybės narės siekia užtikrinti galimybes gauti jūrinio kuro, atitinkančio šios direktyvos reikalavimus, ir informuoja Komisiją apie galimybes gauti tokio jūrinio kuro savo uostuose ir terminaluose.

5b.   Jeigu valstybė narė nustato, kad laivas nesilaiko reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro standartų, kurie atitinka šią direktyvą, valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai suteikiama teisė reikalauti, kad laivas:

a)

pateiktų dokumentus, liudijančius tai, kokių veiksmų imtasi siekiant užtikrinti atitiktį; ir

b)

pateiktų įrodymų, kad jis bandė įsigyti šios direktyvos reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro, remdamasis savo kelionės planu, ir, jeigu nebuvo galimybės gauti jūrinio kuro ten, kur planuota, kad jis bandė rasti alternatyvių tokio jūrinio kuro šaltinių ir kad, nepaisant visų pastangų gauti šios direktyvos reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro, nebuvo galimybių jo įsigyti.

Negalima reikalauti, kad laivas nukryptų nuo savo numatytos kelionės maršruto arba pernelyg ilgam ją atidėtų, kad būtų užtikrinta atitiktis.

Jeigu laivas pateikia informaciją, nustatytą pirmoje pastraipoje, atitinkama valstybė narė atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir pateiktus įrodymus, siekdama nustatyti, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant kontrolės priemonių nesiėmimą.

Laivas informuoja savo vėliavos valstybę ir kompetentingą atitinkamo paskirties uosto valdžios instituciją, jeigu jis negali įsigyti šios direktyvos reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro.

Uosto valstybė informuoja Komisiją, jeigu laivas pateikė įrodymų, kad nebuvo galimybių gauti šios direktyvos reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro.

6.   Valstybės narės pagal MARPOL konvencijos VI priedo 18 taisyklę:

a)

tvarko viešai skelbiamą vietos jūrinio kuro tiekėjų registrą;

b)

užtikrina, kad jūrinio kuro tiekėjas bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje nurodytų sieros kiekį visų savo teritorijoje parduodamų rūšių kure, pateikdamas užantspauduotą mėginį, pasirašytą gaunančiojo laivo atstovo;

c)

imasi veiksmų prieš jūrinio kuro tiekėjus nustačiusios, kad jie tiekia kurą, kuris neatitinka specifikacijų, nurodytų bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje;

d)

užtikrina, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų, kad nustatytas reikalavimų neatitinkantis jūrinis kuras būtų pritaikytas prie reikalavimų.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje rinkai nebūtų pateikiamas jūrinis dyzelinas, kuriame sieros kiekis viršija 1,50 % masės.“;

e)

8 dalis išbraukiama.

7)

4b ir 4c straipsniai pakeičiami taip:

„4b straipsnis

Didžiausias leidžiamas sieros kiekis jūriniame kure, naudojamame Sąjungos uostuose prisišvartavusiuose laivuose

1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad Sąjungos uostuose prisišvartavę laivai, paliekant jų įgulai pakankamai laiko užbaigti privalomą kuro keitimo operaciją vos jiems atvykus į švartavimosi vietą ir prieš pat jiems išvykstant, nenaudotų jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija 0,10 % masės.

Valstybės narės reikalauja, kad bet kokios kuro keitimo operacijos laikas būtų įrašomas į laivų žurnalus.

2.   1 dalis netaikoma:

a)

kai pagal paskelbtą tvarkaraštį laivai turi būti prisišvartavę trumpiau nei 2 valandas;

b)

laivams, kurie išjungia visus variklius ir naudojasi elektros tiekimu nuo kranto, kol jie yra prisišvartavę uostuose.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje rinkai nebūtų pateikiamas jūrinis gazolis, kuriame sieros kiekis viršija 0,10 % masės.

4c straipsnis

Teršalų išmetimo mažinimo metodai

1.   Valstybės narės leidžia savo uostuose, teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose su bet kurios valstybės vėliava plaukiojantiems laivams kaip alternatyvą 4a ir 4b straipsnių reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro naudojimui taikyti teršalų išmetimo mažinimo metodus, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

2.   1 dalyje nurodytus teršalų išmetimo mažinimo metodus taikančiuose laivuose sieros dioksido išmetimas turi būti nuolat mažinamas ne mažiau, nei jis būtų sumažintas naudojant jūrinį kurą, atitinkantį 4a ir 4b straipsnių reikalavimus. Lygiavertės išmetimo vertės nustatomos pagal I priedą.

2a.   Valstybės narės skatina prisišvartavusių laivų naudojimąsi elektros tiekimo nuo kranto sistemomis kaip alternatyvų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sprendimą.

3.   1 dalyje nurodyti teršalų išmetimo mažinimo metodai atitinka kriterijus, nustatytus II priede nurodytuose teisės aktuose.

4.   Jei tai pagrįsta atsižvelgiant į mokslo ir technikos laimėjimus, susijusius su alternatyviais teršalų išmetimo mažinimo metodais, ir užtikrinant visišką suderinamumą su atitinkamomis TJO priimtomis priemonėmis ir standartais, Komisija:

a)

įgaliojama pagal 9a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai;

b)

priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi išsamūs teršalų išmetimo stebėjimo reikalavimai, jei tinkama. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“.

8)

Įterpiami šie straipsniai:

„4d straipsnis

Teršalų išmetimo mažinimo metodų, skirtų taikyti su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose, patvirtinimas

1.   Teršalų išmetimo mažinimo metodai, kuriems taikoma Tarybos direktyva 96/98/EB (14), tvirtinami pagal tą direktyvą.

2.   Teršalų išmetimo mažinimo metodai, kuriems netaikoma šio straipsnio 1 dalis, tvirtinami 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (15), 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į:

a)

TJO parengtas gaires;

b)

visų bandymų, atliktų pagal 4e straipsnį, rezultatus;

c)

poveikį aplinkai, įskaitant pasiekiamą teršalų išmetimo mažinimą, ir poveikį uždarųjų įvairaus tipo uostų ir upių žiočių ekosistemoms; ir

d)

stebėjimo ir tikrinimo galimybes.

4e straipsnis

Naujų teršalų išmetimo mažinimo metodų bandymai

Valstybės narės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, prireikus patvirtina teršalų išmetimo iš laivų mažinimo metodų bandymus laivuose, plaukiojančiuose su jų vėliava arba jų jurisdikcijoje esančiuose jūrų plotuose. Atliekant tuos bandymus neprivaloma naudoti 4a ir 4b straipsniuose nustatytus reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

a)

Komisijai ir visoms atitinkamoms uostų valstybėms apie tai pranešama raštu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki bandymų pradžios;

b)

leidimų atlikti bandymus trukmė neviršija 18 mėnesių;

c)

visuose dalyvaujančiuose laivuose sumontuojama nuo klastojimo apsaugota įranga, skirta nuolat stebėti išmetamųjų dujų išmetimą, ir ši įranga naudojama per visą bandymų laikotarpį;

d)

iš visų bandymuose dalyvaujančių laivų išmetamas teršalų kiekis sumažinamas ne mažiau, nei jis būtų sumažintas laikantis šioje direktyvoje nurodytų ribinių sieros kiekio kure verčių;

e)

įdiegiamos tinkamos atliekų tvarkymo sistemos, skirtos visoms atliekoms, bandymų laikotarpiu susidarančioms dėl teršalų išmetimo mažinimo metodų taikymo;

f)

bandymų laikotarpiu įvertinamas poveikis jūrų aplinkai, pirmiausia uždarųjų įvairaus tipo uostų ir upių žiočių ekosistemoms; ir

g)

per šešis mėnesius nuo bandymų pabaigos visi rezultatai pateikiami Komisijai ir paskelbiami viešai.

4f straipsnis

Finansinės priemonės

Valstybės narės gali priimti ekonominės veiklos vykdytojams, patiriantiems šios direktyvos poveikį, palankias finansines priemones, kai tokios finansinės priemonės atitinka taikytinas valstybės pagalbos taisykles, kurios turi būti priimtos šioje srityje.

9)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Mėginių ėmimas ir analizė

1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų mėginių ėmimo būdu patikrinti, ar jūriniame kure esantis sieros kiekis atitinka 3, 3a, 4, 4a ir 4b straipsnius. Mėginiai pradedami imti tą dieną, kai įsigalioja atitinkama didžiausio leidžiamo sieros kiekio kure ribinė vertė. Mėginiai imami periodiškai, pakankamai dažnai, pakankamais kiekiais ir tokiu būdu, kad būtų tipiniai tikrinamam kurui, o jūrinio kuro mėginiai turi būti tipiniai kurui, naudojamam laivuose, plaukiojančiuose atitinkamuose jūrų plotuose ir esančiuose uostuose. Mėginiai tikrinami nevilkinant.

1a.   Taikomos šios jūrinio kuro mėginių ėmimo, tyrimo ir patikros priemonės:

a)

laivų žurnalų ir bunkerio atsargų papildymo važtaraščių tikrinimas;

ir, jei tikslinga, šie mėginių ėmimo ir tyrimo būdai:

b)

jūrinio kuro, skirto deginti laive, mėginių ėmimas tiekiant kurą į laivą, laikantis mazuto mėginių ėmimo gairių, skirtų nustatyti, ar laikomasi atnaujintojo MARPOL konvencijos VI priedo, priimto 2009 m. liepos 17 d. remiantis TJO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto (MEPC) rezoliucija 182(59), ir sieros kiekio tame kure tyrimas; arba

c)

jūrinio kuro, skirto deginti laive ir laikomo rezervuaruose, kai tai pagrįsta techniniu ir ekonominiu požiūriu, ir laive turimuose užantspauduotuose bunkerinio kuro mėginiuose, mėginių ėmimas ir sieros kiekio tame kure tyrimas.

1b.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl:

a)

mėginių ėmimo dažnumo;

b)

mėginių ėmimo metodų;

c)

tikrinamo kuro tipinio mėginio apibrėžties.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Pagrindinis sieros kiekio nustatymo metodas yra ISO 8754 (2003 m.) standarte arba PrEN ISO 14596 (2007 m.) standarte nustatytas metodas.

Norint nustatyti, ar į laivą atvežtas ir jame naudoti skirtas jūrinis kuras atitinka ribines sieros kiekio vertes, privalomas pagal 3a, 4, 4a ir 4b straipsnius, taikoma MARPOL VI priedo VI priedėlyje nustatyta kuro patikros procedūra.“.

10)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Remdamosi mėginių ėmimo, tyrimo ir patikrų, atliktų pagal 6 straipsnį, rezultatais, valstybės narės kasmet iki birželio 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl sieros kiekio standartų, nustatytų šioje direktyvoje praėjusiems metams, laikymosi.

Remdamasi pagal šios dalies pirmą pastraipą pateiktomis ataskaitomis ir valstybių narių pagal 4a straipsnio 5b dalies penktą pastraipą pateiktais pranešimais apie tai, kad nėra galimybių gauti šios direktyvos reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro, Komisija per dvylika mėnesių nuo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos datos parengia ir viešai paskelbia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. Komisija įvertina poreikį toliau stiprinti atitinkamas šios direktyvos nuostatas ir šiuo tikslu pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl informacijos, kuri turėtų būti pateikiama ataskaitoje, ir ataskaitos formos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

c)

2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prie kurios, jei tikslinga, prideda pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Komisijos ataskaitoje nagrinėjamos oro taršos mažinimo galimybės, inter alia, atsižvelgiant į: metines ataskaitas, teikiamas pagal 1 ir 1a dalis, stebimą oro kokybę ir rūgštėjimą, kuro kainas, galimą ekonominį poveikį ir stebimą perėjimą prie kitų rūšių transporto, taip pat pažangą mažinant laivų išmetamą teršalų kiekį.

3.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, iki 2012 m. gruodžio 31 d. parengia atitinkamas priemones, įskaitant nurodytas 2011 m. rugsėjo 16 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Jūrų transporto išmetamų teršalų mažinimas ir tvaraus vandens transporto priemonių rinkinys“, kuriomis skatinamas šios direktyvos aplinkosaugos standartų laikymasis ir kiek įmanoma mažinamas galimas neigiamas poveikis.“;

d)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 9a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl 2 straipsnio 1, 2, 3, 3a, 3b ir 4 punktų, 6 straipsnio 1a dalies b punkto ir 2 dalies pritaikymo atsižvelgiant į mokslo ir technikos pasiekimus. Tokios pritaikomosios pataisos tiesiogiai nekeičia šios direktyvos taikymo srities arba šioje direktyvoje nustatytų sieros kiekio kure ribų.“.

11)

8 straipsnis išbraukiamas.

12)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (16).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

13)

Įterpiamas šis straipsnis:

„9a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   4c straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. gruodžio 17 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4c straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 4c straipsnio 4 dalį ir 7 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.“.

14)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Sankcijos

1.   Valstybės narės nustato sankcijas, taikomas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus.

2.   Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir gali apimti baudas, apskaičiuojamas tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog už pažeidimus atsakingiems skiriamos baudos dydis atitiktų bent iš pažeidimų gautą ekonominę naudą ir kad tos baudos būtų palaipsniui didinamos už pakartotinius pažeidimus.“.

15)

Direktyvos 1999/32/EB priedas pakeičiamas šios direktyvos priedu.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2014 m. birželio 18 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2012 m. lapkričio 21 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. D. MAVROYIANNIS

(1)  OL C 68, 2012 3 6, p. 70.

(2)  2012 m. rugsėjo 11d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. spalio 29 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(4)  OL L 121, 1999 5 11, p. 13.

(5)  OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

(6)  OL L 332, 2000 12 28, p. 81.

(7)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(8)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

(9)  OL L 46, 1997 2 17, p. 25.

(10)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(11)  OL L 350, 1998 12 28, p. 58.“;

(12)  OL L 309, 2001 11 27, p. 1.

(13)  OL L 334, 2010 12 17, p. 17.“;

(14)  OL L 46, 1997 2 17, p. 25.

(15)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1.“.

(16)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.“.

PRIEDAS

„

I PRIEDAS

4c STRAIPSNIO 2 DALYJE MINIMOS LYGIAVERTĖS IŠMETAMO TERŠALŲ KIEKIO VERTĖS, LEIDŽIAMOS TAIKANT TERŠALŲ IŠMETIMO MAŽINIMO METODUS

Ribinės sieros kiekio jūriniame kure vertės, nurodytos 4a ir 4b straipsniuose ir MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 1 ir 4 dalyse, ir atitinkamos išmetamo teršalų kiekio vertės, minimos 4c straipsnio 2 dalyje.

Sieros kiekis jūriniame kure (masės dalis %)

Išmetamo SO2 kiekio (ppm) ir CO2 kiekio (tūrio dalis %) santykis

3,50

151,7

1,50

65,0

1,00

43,3

0,50

21,7

0,10

4,3

Pastaba:

—

ribinių išmetamo teršalo kiekio verčių santykis naudojamas tik tada, kai naudojamas iš naftos pagamintas distiliacinis arba likutinis mazutas,

—

pagrįstais atvejais, kai CO2 koncentracija mažinama panaudojant išmetamųjų dujų valymo (angl. EGC) įrenginį, CO2 koncentraciją galima matuoti išmetamųjų dujų valymo įrenginio įvade, su sąlyga, kad aiškiai parodomas tokios metodikos teisingumas.

II PRIEDAS

TERŠALŲ IŠMETIMO MAŽINIMO METODŲ TAIKYMO KRITERIJAI, MINIMI 4c STRAIPSNIO 3 DALYJE

4c straipsnyje minimi teršalų išmetimo mažinimo metodai turi atitikti bent tuos kriterijus, kurie nustatyti šiuose teisės aktuose (jeigu taikytina):

Teršalų išmetimo mažinimo metodas

Taikymo kriterijai

Jūrinio kuro ir išgarintų dujų mišinys

2010 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas 2010/769/ES dėl technologinių metodų, kurie suskystintų gamtinių dujų dujovežiuose naudojami kaip mažai sieros turinčio jūrinio kuro, atitinkančio Tarybos direktyvos 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/33/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure, 4b straipsnio reikalavimus, naudojimo alternatyva, naudojimo kriterijų nustatymo (1).

Išmetamųjų dujų valymo sistemos

Rezoliucija MEPC.184(59), priimta 2009 m. liepos 17 d.

Plovimo vanduo, panaudotas išmetamųjų dujų valymo sistemose, kuriose naudojami chemikalai, priedai, preparatai ir atitinkami vietoje gaminami chemikalai, nurodyti rezoliucijos MEPC.184(59) 10.1.6.1 punkte, negali būti išleidžiamas į jūrą, įskaitant uždarus įvairaus tipo uostus ir upių žiotis, nebent laivo operatorius įrodytų, kad tokio plovimo vandens išleidimas neturi didelio neigiamo poveikio ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Jei naudojamas chemikalas yra kaustinė soda, tuomet pakanka, kad plovimo vanduo atitiktų rezoliucijoje MEPC.184(59) nustatytus kriterijus, o jo pH vertė neviršytų 8,0.

Biodegalai

CEN ir ISO standartus atitinkančių biodegalų, kaip apibrėžta 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (2), naudojimas.

Biodegalų ir jūrinio kuro mišiniai turi atitikti sieros kiekio standartus, nustatytus šios direktyvos 3a straipsnyje, 4a straipsnio 1, 1a ir 4 dalyse ir 4b straipsnyje.
“

(1)  OL L 328, 2010 12 14, p. 15.

(2)  OL L 140, 2009 6 5, p. 16.