8.3.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 70/1 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
2012 m. vasario 28 d.
kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl stiklo gamybos
(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 865)
(Tekstas svarbus EEE)
(2012/134/ES)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (1), ypač į jos 13 straipsnio 5 dalį,
kadangi:
(1) |
Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija, siekdama palengvinti geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informacinių dokumentų, apibrėžtų tos direktyvos 3 straipsnio 11 dalyje, rengimą, turi organizuoti valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių, aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir Komisijos keitimąsi informacija apie pramoninius išmetamus teršalus; |
(2) |
pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 2 dalį keitimasis informacija turi apimti informaciją apie įrenginių ir priemonių veikimą teršalų išmetimo aspektu (išreikštą, prireikus, vidurkiais per trumpąjį ir ilgąjį laikotarpius bei susijusiomis nustatytomis sąlygomis), žaliavų suvartojimo ir pobūdžio, vandens suvartojimo, energijos naudojimo ir atliekų susidarymo aspektais, naudotus gamybos metodus, su jais susijusią stebėseną, poveikį įvairių rūšių aplinkos komponentams, ekonominį bei techninį perspektyvumą ir jų raidą, taip pat geriausius prieinamus gamybos būdus ir naujus būdus, nustatytus aptarus tos direktyvos 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose minimus klausimus; |
(3) |
Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos GPGB išvados – tai pagrindinė sudedamoji GPGB informacinių dokumentų dalis, kurioje išdėstomos išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų, jie aprašomi, pateikiama informacija dėl jų pritaikymo galimybių, su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo išmetamų teršalų lygio, susijusios stebėsenos, susijusių suvartojimo lygių ir, prireikus, atitinkamos eksploatavimo vietos atkūrimo priemonių; |
(4) |
pagal Direktyvos 2010/75/ES 14 straipsnio 3 dalį GPGB išvadomis turi būti remiamasi nustatant leidimų sąlygas įrenginiams, kuriems taikomas tos direktyvos 2 skyrius; |
(5) |
Direktyvos 2010/75/ES 15 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad kompetentinga institucija nustatytų išmetamų teršalų ribines vertes, kuriomis užtikrinama, kad įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis išmetamas teršalų kiekis neviršytų išmetamų teršalų kiekio, susijusio su Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 5 dalyje nurodytuose sprendimuose dėl GPGB išvadų nustatytų geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu; |
(6) |
Direktyvos 2010/75/ES 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo galima nukrypti tik tuo atveju, jei dėl atitinkamo įrenginio geografinės padėties, vietos aplinkos sąlygų ar techninių savybių sąnaudos, susijusios su išmetamų teršalų lygių užtikrinimu, būtų neproporcingai didelės, palyginti su aplinkai teikiama nauda; |
(7) |
Direktyvos 2010/75/ES 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidime nurodyti stebėsenos reikalavimai, kurie minimi direktyvos 14 straipsnio 1 dalies c punkte, kai taikoma, turi būti grindžiami GPGB išvadose aprašytos stebėsenos išvadomis; |
(8) |
pagal Direktyvos 2010/75/ES 21 straipsnio 3 dalį per ketverius metus nuo sprendimų dėl GPGB išvadų paskelbimo kompetentinga institucija turi persvarstyti ir, jei būtina, atnaujinti visas leidimo sąlygas bei užtikrinti, kad įrenginys atitiktų tas leidimo sąlygas; |
(9) |
2011 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimu, kuriuo pagal Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 13 straipsnį sukuriamas keitimosi informacija forumas (2), sukurtas iš valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių ir aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovų sudarytas forumas; |
(10) |
2011 m. rugsėjo 13 d. pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 4 dalį Komisija gavo to forumo nuomonę (3) apie siūlomą stiklo gamybai taikomo GPGB informacinio dokumento turinį ir šią nuomonę paskelbė viešai;. |
(11) |
šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPBG) išvados dėl stiklo gamybos pateikiamos šio sprendimo priede.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2012 m. vasario 28 d.
Komisijos vardu
Janez POTOČNIK
Komisijos narys
(1) OL L 334, 2010 12 17, p. 17.
(2) OL C 146, 2011 5 17, p. 3.
(3) http://circa.europa.eu/Public/irc/env/ied/library?l=/ied_art_13_forum/opinions_article
PRIEDAS
GERIAUSIŲ PRIEINAMŲ GAMYBOS BŪDŲ (TOLIAU – GPGB) IŠVADOS DĖL STIKLO GAMYBOS
TAIKYMO SRITIS
SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS
BENDROSIOS PASTABOS
Vidurkinimo laikotarpiai ir teršalų išmetimo į atmosferą norminės sąlygos
Perskaičiavimas etalonine deguonies koncentracija
Koncentracijų perskaičiavimas savituoju išmetamųjų teršalų masės srautu
Tam tikrų oro teršalų apibrėžtys
Išleidžiamų nuotekų vidurkinimo laikotarpiai
1.1. |
Bendrosios GPGB išvados dėl stiklo gamybos |
1.1.1. |
Aplinkos vadybos sistemos |
1.1.2. |
Energijos naudojimo veiksmingumas |
1.1.3. |
Medžiagų laikymas ir tvarkymas |
1.1.4. |
Bendrieji pirminiai metodai |
1.1.5. |
Stiklo gamybos procesų metu į vandenį išmetami teršalai |
1.1.6. |
Stiklo gamybos procesų metu susidarančios atliekos |
1.1.7. |
Stiklo gamybos procesų metu skleidžiamas triukšmas |
1.2. |
GPGB išvados dėl stiklo taros gamybos |
1.2.1. |
Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis |
1.2.2. |
Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOX) kiekis |
1.2.3. |
Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis |
1.2.4. |
Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis |
1.2.5. |
Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis |
1.2.6. |
Tolesnių procesų metu išmetamas teršalų kiekis |
1.3. |
GPGB išvados dėl plokščiojo stiklo gamybos |
1.3.1. |
Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis |
1.3.2. |
Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis |
1.3.3. |
Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis |
1.3.4. |
Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis |
1.3.5. |
Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis |
1.3.6. |
Tolesnių procesų metu išmetami teršalai |
1.4. |
GPGB išvados dėl ištisinių gijų stiklo pluošto gamybos |
1.4.1. |
Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis |
1.4.2. |
Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis |
1.4.3. |
Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis |
1.4.4. |
Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis |
1.4.5. |
Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis |
1.4.6. |
Tolesnių procesų metu išmetami teršalai |
1.5. |
GPGB išvados dėl namų apyvokos stiklo gaminių gamybos |
1.5.1. |
Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis |
1.5.2. |
Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis |
1.5.3. |
Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis |
1.5.4. |
Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido(HF) kiekis |
1.5.5. |
Iš lydkrosnės išmetamas metalų kiekis |
1.5.6. |
Tolesnių procesų metu išmetamas teršalų kiekis |
1.6. |
GPGB išvados dėl specialaus stiklo gamybos |
1.6.1. |
Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis |
1.6.2. |
Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis |
1.6.3. |
Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis |
1.6.4. |
Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis |
1.6.5. |
Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis |
1.6.6. |
Tolesnių procesų metu išmetamas teršalų kiekis |
1.7. |
GPGB išvados dėl mineralinės vatos gamybos |
1.7.1. |
Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis |
1.7.2. |
Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis |
1.7.3. |
Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis |
1.7.4. |
Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis |
1.7.5. |
Iš akmens vatos lydkrosnių išmetamas vandenilio sulfido (H2S) kiekis |
1.7.6. |
Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis |
1.7.7. |
Tolesnių procesų metu išmetamas teršalų kiekis |
1.8. |
GPGB išvados dėl aukštai temperatūrai atsparios izoliavimo vatos (toliau – ATAIV) gamybos |
1.8.1. |
Lydymo ir tolesnių procesų metu išmetamas dulkių kiekis |
1.8.2. |
Lydymo ir tolesnių procesų metu išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis |
1.8.3. |
Lydymo ir tolesnių procesų metu išmetamas sieros oksidų (SOx) kiekis |
1.8.4. |
Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis |
1.8.5. |
Iš lydkrosnių ir tolesnių procesų metu išmetamas metalų kiekis |
1.8.6. |
Tolesnių procesų metu išmetamas lakiųjų organinių junginių kiekis |
1.9. |
GPGB išvados dėl frito gamybos |
1.9.1. |
Iš lydkrosnių išmetamas dulkių kiekis |
1.9.2. |
Iš lydkrosnių išmetamas azoto oksidų (NOx) kiekis |
1.9.3. |
Iš lydkrosnių išmetamas sieros oksidų (SOX) kiekis |
1.9.4. |
Iš lydkrosnių išmetamas vandenilio chlorido (HCl) ir vandenilio fluorido (HF) kiekis |
1.9.5. |
Iš lydkrosnių išmetamas metalų kiekis |
1.9.6. |
Tolesnių procesų metu išmetami teršalai |
Žodynas
1.10. |
Metodų aprašymas |
1.10.1. |
Išmetamas dulkių kiekis |
1.10.2. |
Išmetamas NOx kiekis |
1.10.3. |
Išmetamas SOx kiekis |
1.10.4. |
Išmetamas HCl, HF kiekis |
1.10.5. |
Išmetamas metalų kiekis |
1.10.6. |
Išmetamieji kombinuotieji dujiniai teršalai (pvz., SOX, HCl, HF, boro junginiai) |
1.10.7. |
Kombinuotieji teršalai (kieti ir dujiniai) |
1.10.8. |
Pjovimo, šlifavimo ir poliravimo operacijų metu išmetami teršalai |
1.10.9. |
Išmetami H2S ir lakiųjų organinių junginių kiekiai |
TAIKYMO SRITIS
Šios GPGB išvados skirtos Direktyvos 2010/75/ES I priede apibrėžtai pramoninei veiklai, t. y.
— |
|
— |
|
Šios GPGB išvados netaikomos šiai veiklai:
— |
Skystojo stiklo gamybai, kuriai taikomas informacinis dokumentas „Didelio kiekio neorganinių cheminių medžiagų gamyba. Kietųjų medžiagų ir kita pramonė“ (toliau – LVIC–S) |
— |
Polikristalinės vatos gamybai |
— |
Veidrodžių gamybai, kuriai taikomas informacinis dokumentas „Paviršiaus apdorojimas organiniais tirpikliais“ (toliau – STS) |
Kiti informaciniai dokumentai, susiję su veikla, kuriai taikomos šios GPGB išvados:
Informacinis dokumentas |
Veikla |
Teršalų išmetimas iš saugyklų (EFS) |
Žaliavų laikymas ir tvarkymas |
Energijos naudojimo veiksmingumas (ENE) |
Bendrasis energijos naudojimo veiksmingumas |
Ekonominiai klausimai ir poveikiai aplinkos terpėms (ECM) |
Taikomų metodikų ekonominiai klausimai ir poveikiai aplinkos terpėms |
Bendrieji monitoringo principai (MON) |
Išmetamų teršalų ir sunaudojamų medžiagų monitoringas |
Šiose GPGB išvadose aprašyti gamybos būdai nėra privalomi ar išsamūs. Gali būti naudojami kiti gamybos būdai, kurie padėtų užtikrinti bent lygiavertį aplinkos apsaugos lygį.
SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS
Šiose GPGB išvadose taikomos šios sąvokų apibrėžtys:
Vartojamas terminas |
Apibrėžtis |
Naujas įrenginys |
Po šių GPGB išvadų paskelbimo įrangos eksploatavimo vietoje sumontuotas įrenginys ar visiškas įrenginio pakeitimas ant esamo įrangos pagrindo |
Esamas įrenginys |
Ne naujas įrenginys |
Nauja krosnis |
Po šių GPGB išvadų paskelbimo įrangos eksploatavimo vietoje sumontuota krosnis ar visiškai rekonstruota krosnis |
Įprastas krosnies remontas |
Remontas tarp dviejų etapų iš esmės nekeičiant krosniai taikomų reikalavimų ar technologijos, kurį atliekant krosnies rėminė konstrukcija tik iš dalies pakoreguojama, tačiau krosnies matmenys lieka beveik tokie patys. Krosnies ugniai atspari medžiaga ir, jeigu reikia, regeneratoriai remontuojami pakeičiant visą medžiagą ar jos dalį. |
Visiškas krosnies perstatymas |
Perstatymas, kurį atliekant iš esmės keičiami krosniai taikomi reikalavimai ar technologija, ir pritaikoma ar pakeičiama didesnioji krosnies įrangos ar susijusios įrangos dalis. |
BENDROSIOS PASTABOS
Vidurkinimo laikotarpiai ir teršalų išmetimo į atmosferą norminės sąlygos
Jeigu nenurodyta kitaip, su geriausiais prieinamais gamybos būdais susijęs išmetamų teršalų kiekis (toliau – GPGB SITK), nustatytas į atmosferą išmetamiems teršalams ir nurodytas šiose GPGB išvadose, taikomas laikantis 1 lentelėje išvardytų norminių sąlygų. Visos išmetamųjų dujų koncentracijos vertės grindžiamos tokiomis norminėmis sąlygomis: sausosios dujos, temperatūra – 273,15 K, slėgis – 101,3 kPa.
Epizodiniai matavimai |
GPGB SITK reiškia vidutinę trijų vietinių ėminių (kiekvieno trukmė ne trumpesnė nei 30 minučių) vertę; regeneracinių krosnių matavimo laikotarpis turėtų aprėpti ne mažiau nei du ugnies krypties pakeitimus regeneratoriaus kamerose |
Nepertraukiamieji matavimai |
GPGB SITK reiškia kasdienines vidutines vertes |
1 lentelė
Su GPGB SITK susijusios norminės sąlygos, taikomos į atmosferą išmetamiems teršalams
Veikla |
Vienetas |
Norminės sąlygos |
|
Lydymo veikla |
Įprastos lydkrosnės tolydžiojo lydymo įrenginiuose |
mg/Nm3 |
8 % tūrio sudaro deguonis |
Įprastos lydkrosnės periodinio lydymo įrenginiuose |
mg/Nm3 |
13 % tūrio sudaro deguonis |
|
Krosnys, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis |
kg tonai išlydyto stiklo |
Išmetamų teršalų kiekiai, išmatuoti kaip mg/Nm3 palyginti su etalonine deguonies koncentracija, nėra taikomi |
|
Elektrinės krosnys |
mg/Nm3 arba kg tonai išlydyto stiklo |
Išmetamų teršalų kiekiai, išmatuoti kaip mg/Nm3 palyginti su etalonine deguonies koncentracija, nėra taikomi |
|
Frito lydkrosnės |
mg/Nm3 arba kg tonai išlydyto frito |
Koncentracijos reiškia, kad 15 % tūrio sudaro deguonis. Jeigu dujų deginimui naudojamas oras, GPGB SITK išreiškiamas išmetamųjų teršalų koncentracija (mg/Nm3). Jeigu taikomas tik kuro deginimas kaip oksidatorių naudojant deguonį, GPGB SITK išreiškiamas savituoju išmetamųjų teršalų masės srautu. Jeigu kuras deginimas naudojant deguonies prisotintą orą, GPGB SITK išreiškiamas išmetamųjų teršalų koncentracija (mg/Nm3) ar savituoju išmetamųjų teršalų masės srautu (kg tonai išlydyto frito) |
|
Visi krosnių tipai |
kg tonai išlydyto stiklo |
Savitasis išmetamųjų teršalų masės srautas siejamas su viena tona išlydyto stiklo |
|
Nelydymo veikla, įskaitant tolesnius procesus |
Visi procesai |
mg/Nm3 |
Deguonies pataisa netaikoma |
Visi procesai |
kg tonai stiklo |
Savitasis išmetamųjų teršalų masės srautas siejamas su viena tona pagaminto stiklo |
Perskaičiavimas etalonine deguonies koncentracija
Formulė išmetamųjų teršalų koncentracijai esant etaloniniam deguonies lygiui apskaičiuoti (žr. 1 lentelę) pateikta toliau.
Kur:
ER (mg/Nm3) |
: |
išmetamųjų teršalų koncentracija, perskaičiuota atsižvelgiant į etaloninį deguonies lygį OR |
OR (vol %) |
: |
etaloninis deguonies lygis |
EM (mg/Nm3) |
: |
išmetamųjų teršalų koncentracija siejama su išmatuotu deguonies lygiu OM |
OM (vol %) |
: |
išmatuotas deguonies lygis. |
Koncentracijų perskaičiavimas savituoju išmetamųjų teršalų masės srautu
1.2–1.9 skirsniuose kaip savitieji išmetamųjų teršalų masės srautai (kg tonai išlydyto stiklo) nurodytas GPGB SITK grindžiamas toliau pateiktais skaičiavimais, išskyrus krosnis, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis, ir, tam tikru ribotu skaičiumi atvejų, išskyrus elektrinį lydymą, kai GPGB SITK nurodomas kg tonai išlydyto stiklo, jeigu apskaičiuojama naudojant konkrečius praneštus duomenis.
Apskaičiavimo procedūra, naudojama koncentracijas perskaičiuojant savituoju išmetamųjų teršalų masės srautu, nurodyta toliau.
Savitasis išmetamųjų teršalų masės srautas (kg tonai išlydyto stiklo) = perskaičiavimo koeficientas × išmetamųjų teršalų masės srautas (mg/Nm3)
kai: perskaičiavimo koeficientas = (Q/P) × 10–6
kur |
|
Išmetamųjų dujų tūris (Q) apskaičiuojamas atsižvelgiant į konkretų suvartojamos energijos kiekį, kuro tipą ir oksidatorių (oras, deguonies prisotintas oras ir deguonis, kurio grynumas priklauso nuo gamybos proceso). Energijos naudojimas yra sudėtinga funkcija, kuri (daugiausia) priklauso nuo krosnies tipo, stiklo tipo ir procentinės stiklo laužo dalies.
Tačiau tam tikri veiksniai gali turėti įtakos koncentracijos ir savitojo išmetamųjų teršalų masės srauto santykiui, įskaitant:
— |
krosnies tipą (išankstinio oro įkaitinimo temperatūra, lydymo metodai) |
— |
gaminamo stiklo tipą (lydymo procesui reikalingas energijos kiekis) |
— |
energijos rūšių derinį (iškastinis kuras ir (arba) papildomas šildymas naudojant elektros energiją) |
— |
iškastinio kuro tipą (nafta, dujos) |
— |
oksidatoriaus tipą (deguonis, oras, deguonies prisotintas oras) |
— |
procentinę stiklo laužo dalį |
— |
įkrovos sudėtį |
— |
bendrą krosnies eksploatavimo trukmę |
— |
krosnies dydį. |
2 lentelėje nurodyti perskaičiavimo koeficientai naudojami koncentracijos vertėmis išreikštą GPGB SITK perskaičiuojant savituoju išmetamųjų teršalų masės srautu.
Perskaičiavimo koeficientai nustatyti remiantis veiksmingai energiją naudojančių krosnių duomenimis ir jie susiję tik su krosnimis, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas tik oras.
2 lentelė
Mg/Nm3 perskaičiuojant kg tonai lydyto stiklo taikomi orientaciniai koeficientai, grindžiami veiksmingai energiją naudojančiomis krosnimis, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis
Sektoriai |
mg/Nm3 perskaičiuojant kg tonai lydyto stiklo taikytini koeficientai |
|
Plokščiasis stiklas |
2,5 × 10–3 |
|
Taros stiklas |
Bendrasis atvejis |
1,5 × 10–3 |
Konkretūs atvejai (1) |
Tyrimas kiekvienu konkrečiu atveju (dažnai 3,0 × 10–3) |
|
Ištisinių gijų stiklo pluoštas |
4,5 × 10–3 |
|
Namų apyvokos stiklo gaminiai |
Silikatinis stiklas |
2,5 × 10–3 |
Konkretūs atvejai (2) |
Tyrimas kiekvienu konkrečiu atveju (nuo 2,5 iki > 10 × 10–3; dažnai 3,0 × 10–3) |
|
Mineralinė vata |
Stiklo vata |
2 × 10–3 |
Akmens vatos skliautas |
2,5 × 10–3 |
|
Specialus stiklas |
TV stiklas (ekranai) |
3 × 10–3 |
TV stiklas (elektronų spinduliavimo vamzdelio kūgis) |
2,5 × 10–3 |
|
Borosilikatinis stiklas (vamzdelis) |
4 × 10–3 |
|
Stiklo keramikos gaminiai |
6,5 × 10–3 |
|
Šviesos technikos stiklo gaminiai (silikatinio stiklo) |
2,5 × 10–3 |
|
Fritas |
Tyrimas kiekvienu konkrečiu atveju (5–7,5 × 10–3) |
TAM TIKRŲ ORO TERŠALŲ APIBRĖŽTYS
Šiose GPGB išvadose ir 1.2–1.9 skirsniuose nurodytam GPGB SITK taikomos šios apibrėžtys:
NOX, išreikšti NO2 |
Azoto oksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) suma, išreikšta NO2 |
SOx, išreikšti SO2 |
Sieros dioksido (SO2) ir sieros trioksido (SO3) suma, išreikšta SO2 |
Vandenilio chloridas, išreikštas HCl |
Visi dujiniai chloridai, išreikšti HCl |
Vandenilio fluoridas, išreikštas HF |
Visi dujiniai fluoridai, išreikšti HF |
IŠLEIDŽIAMŲ NUOTEKŲ VIDURKINIMO LAIKOTARPIAI
Jeigu nenurodyta kitaip, GPGB SITK nuotekose, nustatytas šiose GPGB išvadose, siejamas su vidutine jungtinio ėminio, paimto dviejų valandų ar 24 valandų laikotarpiu, verte.
1.1. Bendrosios GPGB išvados dėl stiklo gamybos
Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems įrenginiams.
Į 1.2–1.9 skirsnius įtrauktas konkretaus proceso GPGB taip pat taikomas bendrajam GPGB, kuris paminėtas šiame skirsnyje.
1.1.1.
1. GPGB – aplinkos vadybos sistemos (toliau – AVS), kurioms būdingos visos toliau išvardytos ypatybės, įgyvendinimas ir taikymas:
i. |
Administracijos, įskaitant aukščiausiąją vadovybę, įsipareigojimas; |
ii. |
aplinkos politikos, kuri apimtų nuolatinį įrenginio modernizavimą, už kurį atsakinga administracija, apibrėžimas; |
iii. |
planavimas ir būtinų procedūrų parengimas, tikslų ir užduočių nustatymas, jas susiejant su finansiniu planavimu ir investavimu; |
iv. |
procedūrų įgyvendinimas, ypatingą dėmesį skiriant:
|
v. |
veiklos parametrų tikrinimas ir ištaisomųjų veiksmų vykdymas, ypatingą dėmesį skiriant:
|
vi. |
AVS persvarstymas ir jos nuolatinio tinkamumo, pakankamumo ir veiksmingumo užtikrinimas (šią užduotį atlieka aukščiausioji vadovybė); |
vii. |
švaresnių technologijų plėtros stebėjimas; |
viii. |
rengiant naujo įrenginio projektą, atsižvelgimas į poveikį aplinkai, kuris būtų padarytas galiausiai nutraukus įrenginio eksploatavimą, ir į šį poveikį visu jo eksploatavimo laikotarpiu; |
ix. |
reguliarus lyginamosios sektoriaus analizės taikymas. |
Pritaikomumas
AVS taikymo sritis (pvz., išsamumas) ir pobūdis (pvz., standartizuota ar nestandartizuota) apskritai susijęs su įrenginio pobūdžiu, mastu bei jo sudėtingumu ir poveikio aplinkai, kurį įrenginys gali sukelti, aprėptimi.
1.1.2.
2. GPGB –konkretaus sunaudojamos energijos kiekio mažinimas, taikant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas |
Pritaikomumas |
||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
|||
|
Taikoma naujiems įrenginiams. Esamų įrenginių atveju tenka visiškai perstatyti krosnį |
||
|
Taikoma krosnims, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas oras ir (arba) deguonis |
||
|
Netaikoma ištisinių gijų stiklo pluošto, aukštos temperatūros izoliavimo vatos ir frito sektoriams |
||
|
Taikoma krosnims, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas oras ir (arba) deguonis. Metodo pritaikomumas ir ekonominis perspektyvumas susijęs su bendruoju veiksmingumu, kurį galima užtikrinti, įskaitant efektyvų pagaminamų garų naudojimą |
||
|
Taikoma krosnims, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas oras ir (arba) deguonis. Paprastai taikoma tik toms įkrovoms, kurių daugiau nei 50 % sudaro stiklo laužas |
1.1.3.
3. GPGB – laikant ir tvarkant kietąsias medžiagas sklindančių dulkių prevencija arba, jeigu nėra priemonių tai padaryti, jų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš nurodytų metodų ar jų derinį:
I. |
Žaliavų laikymas
|
II. |
Žaliavų tvarkymas
|
4. GPGB – laikant ir tvarkant lakiąsias žaliavas sklindančių dujinių teršalų prevencija arba, jeigu nėra priemonių tai padaryti, jų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš nurodytų metodų ar jų derinį:
i. |
Talpyklas, kuriose laikomos nesupakuotos biriosios medžiagos ir kuriose, kai jas įkaitina saulė, kinta temperatūra, nudažyti mažą saulės šilumos kiekį sugeriančiais dažais. |
ii. |
Laikant lakiąsias žaliavas reguliuoti temperatūrą. |
iii. |
Izoliuoti talpyklas, kuriose laikomos lakiosios žaliavos. |
iv. |
Tvarkyti atsargas |
v. |
Laikant didelius lakiųjų naftos produktų kiekius naudoti talpyklas plūdriaisiais stogais |
vi. |
Perkraunant lakiuosius skysčius (pvz., iš automobilinių cisternų į laikymo talpyklas) naudoti grąžinamojo garų surinkimo sistemas. |
vii. |
Laikant skystąsias žaliavas naudoti talpyklas gofruotu guminiu stogu. |
viii. |
Talpyklose, kurios pritaikytos slėgio pokyčiams, naudoti slėgimo ir (arba) vakuumo vožtuvus. |
ix. |
Laikant pavojingas medžiagas, apdoroti išmetamąsias medžiagas (pvz., adsorbcijos, absorbcijos, kondensacijos būdu). |
x. |
Laikant skysčius, kurie lengvai suputoja, pripildant naudoti po paviršiumi esantį skysčio horizontą. |
1.1.4.
5. GPGB - sunaudojamo energijos kiekio ir į atmosferą išmetamo teršalų kiekio mažinimas, nuolat stebint eksploatacinius parametrus ir atliekant programuotąją lydkrosnės techninę priežiūrą
Metodas |
Pritaikomumas |
Metodą sudaro tam tikros stebėjimo ir techninės priežiūros operacijos, kurias galima naudoti pavienes ar jų derinius atsižvelgiant į krosnies tipą ir siekiant kiek galima sulėtinti krosnies senėjimo procesą; šioms operacijoms priskiriamas krosnies ir degimo skyrių sandarinimas, didžiausio izoliavimo užtikrinimas, stabilios liepsnos sąlygų kontrolė, kuro ir oro santykio reguliavimas ir t. t. |
Taikoma regenerecinėms, rekuperacinėms krosnims ir krosnims, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis. Šį metodą norint taikyti kitų tipų krosnims, privaloma atlikti konkretaus įrenginio įvertinimą. |
6. GPGB – rūpestingas visų medžiagų ir žaliavų, kurios patenka į lydkrosnę pasirinkimas ir kontrolė, siekiant sumažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį ar užkirsti šiam išmetimui kelią, naudojant vieną iš toliau nurodytų metodų ar jų derinį:
Metodas |
Pritaikomumas |
||
|
Taikymas ribojamas atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų bei kuro |
||
|
|||
|
7. GPGB – reguliari išmetamo teršalų kiekio ir (arba) kitų su procesu susijusių parametrų stebėsena, įskaitant:
Metodas |
Pritaikomumas |
||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
|||
|
|||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
|||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
8. GPGB – išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos eksploatavimas įprastomis veiklos sąlygomis esant optimaliam pajėgumui ir prieinamumui, siekiant užkirsti kelią teršalų išmetimui ar sumažinti jų kiekį
Pritaikomumas
Galima apibrėžti konkrečiomis eksploatavimo sąlygomis taikomas specialias procedūras, visų pirma:
i. |
atliekant paleidimo ir išjungimo operacijas |
ii. |
atliekant kitas specialias operacijas, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam sistemų veikimui (pvz., reguliarūs ir neeiliniai krosnies ir (arba) išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos techninės priežiūros ir valymo darbai arba visiškas gamybos pakeitimas) |
iii. |
jeigu nustatomas nepakankamas išmetamųjų dujų srautas ar temperatūra, kuriai nusistovėjus sistemos neįmanoma naudoti visu pajėgumu. |
9. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo anglies monoksido (CO) kiekio ribojimas, naudojant pirminius metodus ar cheminę redukciją, kuriai naudojamas kuras, kad būtų sumažintas išmetamas NOx kiekis
Metodas |
Pritaikomumas |
Pirminiai išmetamo NOx kiekio sumažinimo metodai grindžiami degimo proceso modifikavimu (pvz., oro ir degalų santykio sumažinimu, pakopinio veikimo mažą NOx kiekį išmetantys degikliai ir t. t.) Taikant cheminę redukciją, kuriai naudojamas kuras, vandenilinis kuras purškiamas į išmetamųjų dujų srautą siekiant sumažinti krosnyje susidariusių NOx kiekį. Taikant minėtus metodus išmetamą didesnį CO kiekį galima apriboti nuodugniai kontroliuojant eksploatacinius parametrus. |
Taikoma įprastose krosnyse, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras. |
3 lentelė
Iš lydkrosnių išmetamo anglies monoksido GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK |
Anglies monoksidas, išreikštas CO |
< 100 mg/Nm3 |
10. GPGB – išmetamo amoniako (NH3) kiekio ribojimas, naudojant selektyviosios katalizinės redukcijos (SEK) ar selektyviosios nekatalizinės redukcijos (SNKR) metodais, kuriais siekiama veiksmingai sumažinti išmetamą NOx kiekį
Metodas |
Pritaikomumas |
Taikant šį metodą nustatomos ir išlaikomos tinkamos išmetamųjų dujų apdorojimo SEK ir SNKR sistemų veikimo sąlygos, siekiant sumažinti išmetamą reakcijose nepanaudoto amoniako kiekį. |
Taikoma lydkrosnėse, kuriose sumontuotos SEK ar SNKR sistemos |
4 lentelė
Naudojant SEK ir SNKR metodus išmetamas amoniako GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK (3) |
Amoniakas, išreikštas NH3 |
< 5–30 mg/Nm3 |
11. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo boro kiekio mažinimas, jeigu boro junginiai naudojami formuojant įkrovą; šiuo tikslu pasirenkamas vienas iš šių metodų ar jų derinys:
Metodas (4) |
Pritaikomumas |
||
|
Pritaikomumas esamiems įrenginiams gali būti ribotas atsižvelgiant į techninius apribojimus, susijusius su naudojamos filtrų sistemos padėtimi ir savybėmis |
||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas dėl sumažėjusio kitų dujinių teršalų (SOX, HCl, HF) šalinimo veiksmingumo, kurį sukelia ant sausojo šarminio reagento paviršiaus susiformavusios boro junginių nuosėdos |
||
|
Pritaikomumas esamiems įrenginiams gali būti ribotas dėl poreikio taikyti tam tikrą nuotekų apdorojimo metodą |
Stebėsena
Išmetamo boro kiekio stebėsena turėtų būti atliekama taikant konkrečią metodiką, leidžiančią išmatuoti kietosios ir dujinės formos boro kiekį ir nustatyti šių formų boro šalinimo iš kūryklų dujų veiksmingumą.
1.1.5.
12. GPGB – sunaudojamo vandens kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas |
Pritaikomumas |
||||||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
||||||
|
Dažniausiai taikomas metodas. Dujoms valyti naudoto vandens pakartotinis naudojimas taikomas beveik visose dujų valymo skysčiais sistemose; tačiau periodiškai tenka išleisti skystį ir pakeisti valymo priemonę |
||||||
|
Šio metodo taikymas gali būti apribotas nuostatomis, susijusiomis su saugos valdymu organizuojant gamybos procesą. Visų pirma:
|
13. GPGB – išleidžiamose nuotekose esančio teršalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių nuotekų valymo sistemų arba jų derinį:
Metodas |
Pritaikomumas |
||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
Taikoma tik tuose sektoriuose, kuriuose gamybos procese naudojamos organinės medžiagos (pvz., ištisinių gijų stiklo pluošto ir mineralinės vatos sektoriuose) |
||
|
Taikoma įrenginiuose, kuriuose būtina toliau mažinti teršalų kiekį |
||
|
Daugiausia taikoma frito sektoriui (galima pakartotinai naudoti keramikos sektoriuje) |
5 lentelė
Gaminant stiklą į paviršinius vandenis išleidžiamų nuotekų GPGB SITK
Parametras (5) |
Vienetas |
GPGB SITK (6) (jungtinis ėminys) |
pH |
— |
6,5–9 |
Bendras suspenduotų kietųjų dalelių kiekis |
mg/l |
< 30 |
Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) |
mg/l |
< 5–130 (7) |
Sulfatai, išreikšti SO4 2– |
mg/l |
< 1 000 |
fluoridai, išreikšti F– |
mg/l |
< 6 (8) |
Bendras angliavandenilių kiekis |
mg/l |
< 15 (9) |
Švinas, išreikštas Pb |
mg/l |
< 0,05–0,3 (10) |
Stibis, išreikštas Sb |
mg/l |
< 0,5 |
Arsenas, išreikštas As |
mg/l |
< 0,3 |
Baris, išreikštas Ba |
mg/l |
< 3,0 |
Cinkas, išreikštas Zn |
mg/l |
< 0,5 |
Varis, išreikštas Cu |
mg/l |
< 0,3 |
Chromas, išreikštas Cr |
mg/l |
< 0,3 |
Kadmis, išreikštas Cd |
mg/l |
< 0,05 |
Alavas, išreikštas Sn |
mg/l |
< 0,5 |
Nikelis, išreikštas Ni |
mg/l |
< 0,5 |
Amoniakas, išreikštas NH4 |
mg/l |
< 10 |
Baris, išreikštas B |
mg/l |
< 1–3 |
Fenolis |
mg/l |
< 1 |
1.1.6.
14. GPGB – šalintinų atliekų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš nurodytų metodų ar jų derinį:
Metodas |
Pritaikomumas |
||||||||||
|
Pritaikomumas gali būti ribojamas atsižvelgiant į galutinio stiklo produkto kokybę |
||||||||||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
||||||||||
|
Paprastai netaikoma ištisinių gijų stiklo pluošto, aukštos temperatūros izoliavimo vatos ir frito sektoriams |
||||||||||
|
Pritaikomumą gali tekti riboti atsižvelgiant į įvairius veiksnius:
|
||||||||||
|
Paprastai taikoma namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje (pjaunant švino krištolą susidarančiam dumblui) ir stiklo taros sektoriuje (smulkioms su alyva susimaišiusioms stiklo dalelėms) Mažai taikomas kituose stiklo gamybos sektoriuose dėl nenuspėjamos, užterštos sudėties, mažo kiekio ir mažo ekonominio perspektyvumo |
||||||||||
|
Pritaikomumas ribotas dėl ugniai atsparių medžiagų gamintojų ir galimų galutinių naudotojų nustatytų apribojimų |
||||||||||
|
Naudojant cementą iš atliekų pagaminti briketai taikomi tik akmens vatos sektoriuje. Reikėtų rasti pusiausvyrą tarp į atmosferą išmetamų teršalų kiekio ir kietųjų atliekų srauto |
1.1.7.
15. GPGB – skleidžiamo triukšmo sumažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
i. |
Įvertinti aplinkos triukšmą ir parengti triukšmo valdymo planą, atsižvelgiant į vietos aplinką. |
ii. |
Triukšmą skleidžiančią įrangą naudoti ir (arba) procesą vykdyti atskiroje konstrukcijoje ir (arba) gamybos vienete |
iii. |
Naudoti pylimus triukšmo šaltiniui atitverti |
iv. |
Lauke vykdomą triukšmingą veiklą vykdyti dienos metu |
v. |
Atsižvelgiant į vietos sąlygas, tarp įrenginio ir saugomos teritorijos naudoti triukšmą sulaikančias sienas ar gamtines kliūtis (medžius, krūmus). |
1.2. GPGB išvados dėl stiklo taros gamybos
Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems gaminant stiklo tarą naudojamiems Įrenginiams.
1.2.1.
16. GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas, naudojant kūryklų dujų valymo sistemą, pvz., elektrostatinį nusodintuvą ar rankovinį filtrą.
Metodas (11) |
Pritaikomumas |
Kūryklų dujų valymo sistemas sudaro paskutiniame etape taikomi teršalų šalinimo metodai, grindžiami visų medžiagų, kurios matavimo taške būna kietosios būsenos, filtravimu. |
Dažniausiai taikomas metodas |
6 lentelė
Stiklo taros sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (12) |
|
Dulkės |
< 10–20 |
< 0,015–0,06 |
1.2.2.
17. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo NOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
I. |
pirminiai metodai, pvz.:
|
II. |
antriniai metodai, pvz.:
|
7 lentelė
Stiklo taros sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOX GPGB SITK
Parametras |
BAT |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (15) |
||
NOx, išreikštas NO2 |
Degimo modifikavimas, specialios krosnių konstrukcijos (16) (17) |
500–800 |
0,75–1,2 |
Elektrinis lydymas |
< 100 |
< 0,3 |
|
Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis (18) |
Netaikoma |
< 0,5–0,8 |
|
Antriniai metodai |
< 500 |
< 0,75 |
18. Jeigu formuojant įkrovą naudojami nitratai ir (arba) siekiant užtikrinti galutinio produkto kokybę lydkrosnėje turi būti sudarytos specialios oksiduojančio degimo sąlygos, GPGB – tai išmetamo NOx kiekio mažinimas, mažinant šių žaliavų naudojimą ir taikant pirminius ar antrinius metodus
GPGB SITK nustatytas 7 lentelėje.
Jeigu formuojant įkrovą naudojami nitratai, trumpųjų lydkrosnės kampanijų ar lydkrosnių, kurių pajėgumas < 100 tonų per dieną, GPGB SITK nustatyti 8 lentelėje.
Metodas (19) |
Pritaikomumas |
||
Pirminiai metodai:
|
Nitratų pakeitimą formuojant įkrovą gali riboti didelės su pakaitinėmis medžiagomis susijusios išlaidos ir (arba) didesnis poveikis aplinkai |
8 lentelė
Stiklo taros sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOX GPGB SITK, jeigu formuojant įkrovą naudojami nitratai ir (arba) lydkrosnėje sudaromos specialios oksiduojančio degimo sąlygos, kai vykdoma trumpoji lydkrosnės kampanija arba kai lydkrosnės pajėgumas yra < 100 tonų per dieną
Parametras |
GPGB |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (20) |
||
NOx, išreikšti NO2 |
Pirminiai metodai |
< 1 000 |
< 3 |
1.2.3.
19. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo SOx kiekio sumažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (21) |
Pritaikomumas |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
||
|
Sieros kiekio mažinimas formuojant įkrovą paprastai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galutinio stiklo produktui taikomais kokybės reikalavimais. Siekiant optimizuoti sieros balansą reikia derinti išmetamo SOX kiekio šalinimo ir kietųjų atliekų (filtro dulkių) valdymo priemones. Veiksmingas išmetamo SOx kiekio mažinimas susijęs su sieros junginių išlaikymu stikle ir, atsižvelgiant į stiklo tipą, šis išlaikymas gali gerokai skirtis. |
||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika |
9 lentelė
Stiklo taros sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas SOX GPGB SITK
Parametras |
Kuras |
||
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (24) |
||
SOx, išreikšti SO2 |
Gamtinės dujos |
< 200–500 |
< 0,3–0,75 |
Mazutas (25) |
< 500–1 200 |
< 0,75–1,8 |
1.2.4.
20. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas (gali būti derinama su kūryklų dujomis, susidarančiomis stiklo dirbinius dengiant danga jiems patenkant į degimo krosnį), naudojant vieną iš toliau nurodytų metodų ar jų derinį:
Metodas (26) |
Pritaikomumas |
||
|
Metodo taikymas gali būti ribojamas, atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
10 lentelė
Stiklo taros sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas HCl ir HF GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (27) |
|
Vandenilio chloridas, išreikštas HCl (28) |
< 10–20 |
< 0,02–0,03 |
Vandenilio fluoridas, išreikštas HF |
< 1–5 |
< 0,001–0,008 |
1.2.5.
21. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (29) |
Pritaikomumas |
||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas dėl priežasčių, susijusių su įrenginiu gaminamo stiklo tipu ir galimybe gauti žaliavų. |
||
|
|||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
11 lentelė
Stiklo taros sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas metalų GPGB SITK
Parametras |
||
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (33) |
|
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI) |
< 0,2–1 (34) |
< 0,3–1,5 × 10–3 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn) |
< 1–5 |
< 1,5–7,5 × 10–3 |
1.2.6.
22. Jeigu atliekant stiklo dirbinių dengimo danga jiems patenkant į degimo krosnį operacijas naudojamas alavas, organoalavas ar titano junginiai, GPGB – tai išmetamo teršalų kiekio sumažinimas naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas |
Pritaikomumas |
||||||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
||||||
|
Derinimas su kūryklų dujomis, išmestomis iš lydkrosnės, yra įprastas metodas. Derinimui su degimo oru įtakos gali turėti techniniai apribojimai, kuriuos lemia tam tikras galimas poveikis stiklo cheminei sudėčiai ir regeneratoriaus medžiagoms |
||||||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
12 lentelė
Stiklo taros sektoriuje į atmosferą išmetamų teršalų GPGB SITK, vykdant stiklo dirbinių dengimo danga jiems patenkant į degimo krosnį veiklą, kai tolesnių operacijų metu susidarančios kūryklų dujos apdorojamos atskirai
Parametras |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
|
Dulkės |
< 10 |
Titano junginiai, išreikšti Ti |
< 5 |
Alavo junginiai, įskaitant organoalavą, išreikšti Sn |
< 5 |
Vandenilio chloridas, išreikštas HCl |
< 30 |
23. Paviršiaus apdorojimo operacijoms naudojant SO3, GPGB – išmetamo SOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (36) |
Pritaikomumas |
||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
13 lentelė
Stiklo taros sektoriuje tolesnės veiklos metu išmetamas SOx GPGB SITK, kai SO3 naudojamas paviršiaus apdorojimo operacijoms ir yra apdorojamas atskirai
Parametras |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
|
SOx, išreikšti SO2 |
< 100–200 |
1.3. GPGB išvados dėl plokščiojo stiklo gamybos
Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems plokščiojo stiklo gamybos įrenginiams.
1.3.1.
24. GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas, naudojant elektrostatinį nusodintuvą ar rankovinio filtro sistemą
Metodų aprašymas pateiktas 1.10.1 skirsnyje.
14 lentelė
Plokščiojo stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (37) |
|
Dulkės |
< 10–20 |
< 0,025–0,05 |
1.3.2.
25. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo NOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
I. |
pirminiai metodai, pvz.:
|
II. |
antriniai metodai, pvz.:
|
15 lentelė
Plokščiojo stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK
Parametras |
GPGB |
GPGB SITK (40) |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (41) |
||
NOx, išreikšti NO2 |
Degimo proceso modifikavimas, Fenix procesas (degimo proceso optimizavimas ir naudojamos energijos mažinimas) (42) |
700–800 |
1,75–2,0 |
Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis (43) |
Netaikoma |
< 1,25–2,0 |
|
Antriniai metodai (44) |
400–700 |
1,0–1,75 |
26. Jeigu nitratai naudojami formuojant įkrovą, GPGB – išmetamo NOx kiekio mažinimas, mažiau naudojant šių žaliavų ir taikant pirminius ar antrinius metodus. Jeigu naudojami antriniai metodai, taikomas 15 lentelėje nurodytas GPGB SITK.
Jeigu nitratai naudojami formuojant įkrovą, kai keliomis trumpomis lydkrosnės kampanijomis gaminamas specialus stiklas, GPGB SITK yra nustatytas 16 lentelėje.
Metodas (45) |
Pritaikomumas |
||||||
Pirminiai metodai:
|
Formuojant įkrovą nitratų pakeitimą kitomis medžiagomis gali riboti didelės su pakaitinėmis medžiagomis susijusios išlaidos ir (arba) didesnis poveikis aplinkai |
16 lentelė
Plokščiojo stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK, jeigu nitratai naudojami formuojant įkrovą, kai keliomis trumpomis lydkrosnės kampanijomis gaminamas specialus stiklas
Parametras |
GPGB |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (46) |
||
NOx, išreikšti NO2 |
Pirminiai metodai |
< 1 200 |
< 3 |
1.3.3.
27. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo SOx kiekio mažinamas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (47) |
Pritaikomumas |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
||
|
Pasirinkus sieros kiekio mažinimą, kai formuojama įkrova, paprastai tenka atsižvelgti į apribojimus, susijusius su stiklo galutinio produktui taikomais kokybės reikalavimais. Siekiant optimizuoti sieros balansą reikia derinti išmetamo SOX kiekio šalinimo ir kietųjų atliekų (filtro dulkių) valdymo priemones. |
||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių įsigyti mažai sieros turinčio kuro; tam įtakos gali turėti valstybės narės vykdoma energetikos politika |
17 lentelė
Plokščiojo stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas SOx GPGB SITK
Parametras |
Kuras |
GPGB SITK (48) |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (49) |
||
SOx išreikšti SO2 |
Gamtinės dujos |
< 300–500 |
< 0,75–1,25 |
500–1 300 |
1,25–3,25 |
1.3.4.
28. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (52) |
Pritaikomumas |
||
|
Metodo taikymas gali būti ribotas, atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
18 lentelė
Plokščiojo stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas HCl ir HF GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (53) |
|
Vandenilio chloridas, išreikštas HCl (54) |
< 10–25 |
< 0,025–0,0625 |
Vandenilio fluoridas, išreikštas HF |
< 1–4 |
< 0,0025–0,010 |
1.3.5.
29. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (55) |
Pritaikomumas |
||
|
Metodo taikymas gali būti ribotas, atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
||
|
19 lentelė
Plokščiojo stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas metalų GPGB SITK, išskyrus atvejus, kai stiklui suteikiant spalvą naudojamas selenas
Parametras |
GPGB SITK (56) |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (57) |
|
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI) |
< 0,2–1 |
< 0,5–2,5 × 10–3 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn) |
< 1–5 |
< 2,5–12,5 × 10–3 |
30. Jeigu stiklui suteikiant spalvą naudojami seleno junginiai, GPGB – iš lydkrosnės išmetamo seleno kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (58) |
Pritaikomumas |
||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų. |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
||
|
20 lentelė
Plokščiojo stiklo sektoriuje gaminant spalvotąjį stiklą, iš lydkrosnės išmetamas seleno GPGB SITK
Parametras |
||
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (61) |
|
Seleno junginiai, išreikšti Se |
1 –3 |
2,5–7,5 × 10–3 |
1.3.6.
31. GPGB – tolesnių procesų metu į atmosferą išmetamo teršalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (62) |
Pritaikomumas |
||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
|||
|
|||
|
Dažniausiai taikomi metodai. Metodo pasirinkimas ir jo taikymas priklauso nuo įleidžiamų išmetamųjų dujų sudėties |
21 lentelė
Plokščiojo stiklo sektoriuje tolesnių procesų metu į atmosferą išmetamas GPGB SITK, kai apdorojama atskirai
Parametras |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
|
Dulkės |
< 15–20 |
Vandenilio chloridas, išreikštas HCl |
< 10 |
Vandenilio fluoridas, išreikštas HF |
< 1–5 |
SOx, išreikšti SO2 |
< 200 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI) |
< 1 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn) |
< 5 |
1.4. GPGB išvados dėl ištisinių gijų stiklo pluošto gamybos
Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems ištisinių gijų stiklo pluošto gamyboje naudojamiems įrenginiams.
1.4.1.
Šiame skirsnyje nurodyti dulkių GPGB SITK taikomi visoms medžiagoms, kurios matavimo taške yra kietosios būsenos, įskaitant kietuosius boro junginius. Boro junginiai, kurie matavimo taške yra dujinės būsenos, neįtraukiami.
32. GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (63) |
Pritaikomumas |
||
|
Šio metodo taikymą riboja su nuosavybe susiję klausimai, nes įkrovų formavimo nenaudojant boro arba naudojant mažą jo kiekį, metodas saugomas patentu |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama šį metodą taikant naujuose įrenginiuose, kai galima nevaržomai pasirinkti filtro vietą ir savybes |
||
|
Pritaikomumas esamuose įrenginiuose gali būti apribotas dėl techninių priežasčių, nes šiuo atveju būtų reikalingi tam tikri nuotekų valymo įrenginiai |
22 lentelė
Ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK (64) |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (65) |
|
Dulkės |
< 10–20 |
< 0,045–0,09 |
1.4.2.
33. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo NOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (66) |
Pritaikomumas |
||||||
i. Degimo proceso modifikavimas |
|||||||
|
Taikoma įprastose krosnyse, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras. Didžiausia nauda užtikrinama atlikus įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, jeigu suderinama su tinkamiausia krosnies konstrukcija ir geometrija. |
||||||
|
Taikoma įprastose krosnyse, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su energijos naudojimo krosnyje veiksmingumu ir didesniu kuro poreikiu. Didesnioji krosnių dalis yra rekuperacinės krosnys. |
||||||
|
Tiekiamo kuro srauto dalijimas taikomas daugelyje krosnių, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras ar deguonis. Tiekiamo oro srauto dalijimas retai pritaikomas, nes šis procesas yra techniškai sudėtingas |
||||||
|
Šis metodas taikomas tik naudojant specialius degiklius, kuriais automatiškai reguliuojama išmetamųjų dujų recirkuliacija |
||||||
|
Dažniausiai taikomas metodas. Didžiausia nauda užtikrinama atlikus įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, jeigu suderinama su tinkamiausia krosnies konstrukcija ir geometrija |
||||||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika |
||||||
|
Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant krosnį. |
23 lentelė
Ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK
Parametras |
GPGB |
GPGB SITK |
|
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo |
|
NOx, išreikšti NO2 |
Degimo proceso modifikavimas |
< 600–1 000 |
< 2,7–4,5 (67) |
Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis (68) |
Netaikoma |
< 0,5–1,5 |
1.4.3.
34. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo SOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (69) |
Pritaikomumas |
||
|
Metodas apskritai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galutinio stiklo produkto kokybės reikalavimais. Siekiant optimizuoti sieros balansą reikia derinti išmetamo SOx kiekio šalinimo ir šalintinų kietųjų atliekų (filtro dulkių) valdymo priemones |
||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika. |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas. Kūryklų dujose esant didelei boro junginių koncentracijai gali sumažėti sausojo ar pusiau sausojo dujų valymo sistemose naudojamo reagento išmetamųjų teršalų mažinimo veiksmingumas |
||
|
Metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į techninio pobūdžio apribojimus, t, y. šiuo atveju gali reikėti naudoti tam tikrus nuotekų valymo įrenginius |
24 lentelė
Ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas SOx GPGB SITK
Parametras |
Kuras |
GPGB SITK (70) |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (71) |
||
SOx, išreikšti SO2 |
Gamtinės dujos (72) |
< 200–800 |
< 0,9–3,6 |
< 500–1 000 |
< 2,25–4,5 |
1.4.4.
35. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (75) |
Pritaikomumas |
||||||
|
Taikant metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su įkrovos formavimu ir galimybe gauti žaliavų |
||||||
|
Fluoro junginius keičiant pakaitinėmis medžiagomis turi būti atsižvelgiama į produkto kokybės reikalavimus |
||||||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
||||||
|
Metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į techninio pobūdžio apribojimus, t. y. šiuo atveju gali reikėti tam tikrų nuotekų valymo įrenginių. |
25 lentelė
Ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas HCl ir HF GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (76) |
|
Vandenilio chloridas, išreikštas HCl |
< 10 |
< 0,05 |
Vandenilio fluoridas, išreikštas HF (77) |
< 5–15 |
< 0,02–0,07 |
1.4.5.
36. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (78) |
Pritaikomumas |
||
|
Taikant metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su galimybe gauti žaliavų |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
||
|
Metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į techninio pobūdžio apribojimus, t. y. šiuo atveju gali reikėti tam tikrų nuotekų valymo įrenginių. |
26 lentelė
Ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas metalų GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK (79) |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (80) |
|
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI) |
< 0,2–1 |
< 0,9–4,5 × 10–3 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn) |
< 1–3 |
< 4,5–13,5 × 10–3 |
1.4.6.
37. GPGB – tolesnių procesų metu išmetamų teršalų kiekio mažinimas, taikant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (81) |
Pritaikomumas |
||
|
Metodai paprastai taikomi apdorojant išmetamąsias dujas, kurios susidaro per formavimo procesą (pluoštą dengiant danga) ar antriniams procesams, kuriems naudojamas rišiklis, kuris turi būti sukietinamas ar išdžiovinamas |
||
|
|||
|
Metodas paprastai taikomas apdorojant išmetamąsias dujas, kurios susidaro atliekant produktų pjovimo ir frezavimo operacijas |
27 lentelė
Ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriuje tolesnių procesų metu į atmosferą išmetamas teršalų GPGB SITK, kai apdorojama atskirai
Parametras |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
|
Atliekant formavimą ir dengimą danga išmetamas teršalų kiekis |
|
Dulkės |
< 5–20 |
Formaldehidas |
< 10 |
Amoniakas |
< 30 |
Bendras lakiųjų organinių junginių kiekis, išreikštas C |
< 20 |
Pjaunant ir frezuojant išmetamas teršalų kiekis |
|
Dulkės |
< 5–20 |
1.5. GPGB išvados dėl namų apyvokos stiklo gaminių gamybos
Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems gaminant namų apyvokos stiklo gaminius naudojamiems įrenginiams.
1.5.1.
38. GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (82) |
Pritaikomumas |
||
|
Metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su gaminamo stiklo tipu ir galimybe gauti pakaitinių žaliavų |
||
|
Netaikoma gaminant didelius stiklo kiekius (> 300 tonų per dieną) Netaikoma tuo atveju, jeigu kiekvieną kartą reikia pagaminti labai skirtingą stiklo kiekį Pasirinkus šį metodą, reikia visiškai perstatyti krosnį |
||
|
Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant krosnį |
||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
Metodą įmanoma taikyti tik konkrečiais atvejais, visų pirma elektrinio lydymo krosnims, kuriose paprastai susidaro maži išmetamųjų dujų ir dulkių kiekiai, susiję su įkrovos medžiagos kietųjų dalelių judėjimu išlydyto stiklo paviršiuje |
28 lentelė
Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (83) |
|
Dulkės |
< 10–20 (84) |
< 0,03–0,06 |
< 1–10 (85) |
< 0,003–0,03 |
1.5.2.
39. Taikant GPGB sumažinamas iš lydkrosnės išmetamas NOx kiekis ir šiuo tikslu naudojamas vienas iš šių metodų ar jų derinys:
Metodas (86) |
Pritaikomumas |
||||||
i. Degimo proceso modifikavimas |
|||||||
|
Taikoma įprastose krosnyse, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras. Didžiausia nauda užtikrinama atlikus įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, jeigu suderinama su tinkamiausia krosnies konstrukcija ir geometrija |
||||||
|
Taikoma tik tam tikromis su įranga susijusiomis aplinkybėmis, nes sumažėja lydkrosnės veiksmingumas ir joje sunaudojama daugiau kuro (t. y. vietoj regeneracinių krosnių naudojamos rekuperacinės krosnys) |
||||||
|
Tiekiamo kuro srauto dalijimas taikomas daugeliui įprastų krosnių, kuriose kaip oksidatorius naudojamas oras. Tiekiamo oro srauto dalijimas retai pritaikomas, nes šis procesas yra techniškai sudėtingas |
||||||
|
Šis metodas taikomas tik naudojant specialius degiklius, kuriais automatiškai reguliuojama išmetamųjų dujų recirkuliacija |
||||||
|
Dažniausiai taikomas metodas. Šį metodą taikant skersinės liepsnos, dujomis kūrenamoms krosnims, nauda aplinkai apskritai yra mažesnė; tai lemia techniniai apribojimai ir mažesnis krosnies panaudojimo lankstumas. Didžiausia nauda užtikrinama atlikus įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, jeigu suderinama su tinkamiausia lydkrosnės konstrukcija ir geometrija |
||||||
|
Pritaikomumas yra ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti skirtingų rūšių kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika. |
||||||
|
Metodas taikomas tik formuojant įkrovą, kurią sudaro didelis išorės stiklo laužo kiekis (> 70 %). Renkantis šį metodą reikia visiškai perstatyti lydkrosnę. Dėl lydkrosnės formos (ilga ir siaura) gali tekti spręsti su erdvės stoka susijusius klausimus. |
||||||
|
Netaikoma gaminant didelius stiklo kiekius (> 300 tonų per dieną). Netaikoma tuo atveju, jeigu kiekvieną kartą reikia pagaminti labai skirtingą stiklo kiekį. Pasirinkus šį metodą, tenka visiškai perstatyti krosnį |
||||||
|
Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant krosnį |
29 lentelė
Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK
Parametras |
GPGB |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (87) |
||
NOx, išreikšti NO2 |
Degimo proceso modifikavimas, specialios lydkrosnių konstrukcijos |
< 500–1 000 |
< 1,25–2,5 |
Elektrinis lydymas |
< 100 |
< 0,3 |
|
Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis (88) |
Netaikoma |
< 0,5–1,5 |
40. Jeigu nitratai naudojami formuojant įkrovą, GPGB – išmetamo NOx kiekio mažinimas, mažiau naudojant šių žaliavų ir taikant pirminius ar antrinius metodus.
GPGB SITK nustatyti 29 lentelėje.
Jeigu formuojant įkrovą, kuri naudojama tam tikram trumpųjų lydkrosnės kampanijų skaičiui ar ne didesnio nei < 100 tonų per dieną pajėgumo lydkrosnėse, kuriose gaminamas konkrečių rūšių silikatinis stiklas (skaidrus ir (arba) ypač skaidrus ar spalvotas, naudojant seleną) ir kitas specialus stiklas (t. y. borosilikatinis stiklas, stiklo keramika, baltasis stiklas, krištolas ir švino krištolas), naudojami nitratai, GPGB SITK nustatytas 30 lentelėje.
Metodas (89) |
Pritaikomumas |
||
Pirminiai metodai: |
|||
|
Nitratų pakeitimą formuojant įkrovą gali riboti didelės su pakaitinėmis medžiagomis susijusios išlaidos ir (arba) didesnis poveikis aplinkai |
30 lentelė
Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK, kai formuojant įkrovą, kuri naudojama tam tikram trumpųjų lydkrosnės kampanijų skaičiui ar ne didesnio nei < 100 tonų per dieną pajėgumo lydkrosnėse, kuriose gaminamas konkrečių rūšių silikatinis stiklas (skaidrus ir (arba) ypač skaidrus ar spalvotas, naudojant seleną) ir kitas specialus stiklas (t. y. borosilikatinis stiklas, stiklo keramika, baltasis stiklas, krištolas ir švino krištolas), naudojami nitratai
Parametras |
Lydkrosnės tipas |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo |
||
NOx, išreikšti NO2 |
Įprastos lydkrosnės, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras |
< 500–1 500 |
< 1,25–3,75 (90) |
Elektrinis lydymas |
< 300–500 |
< 8–10 |
1.5.3.
41. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo SOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (91) |
Pritaikomumas |
||
|
Sieros kiekio mažinimas formuojant įkrovą paprastai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galutiniam stiklo produktui taikomais kokybės reikalavimais. Siekiant optimizuoti sieros balansą reikia derinti išmetamo SOx kiekio šalinimo ir kietųjų atliekų (filtro dulkių) valdymo priemones. |
||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika. |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
31 lentelė
Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas SOx GPGB SITK
Parametras |
Kuras ir (arba) lydymo metodas |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (92) |
||
SOx, išreikšti SO2 |
Gamtinės dujos |
< 200–300 |
< 0,5–0,75 |
Mazutas (93) |
< 1 000 |
< 2,5 |
|
Elektrinis lydymas |
< 100 |
< 0,25 |
1.5.4.
42. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (94) |
Pritaikomumas |
||
|
Metodas gali būti taikomas, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su įrenginiu gaminamo konkretaus tipo stiklo įkrovos formavimu ir galimybe gauti žaliavų |
||
|
Metodas apskritai taikomas, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galutinio produkto kokybės reikalavimais |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
||
|
Metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į techninio pobūdžio apribojimus, t. y. gali reikėti tam tikrų nuotekų valymo įrenginių. Šio metodo taikymą gali riboti didelės išlaidos ir tam tikros nuotekų valymo ypatybės, įskaitant su dumblo ar kietųjų nuosėdų, susidarančių valant nuotekas, naudojimu grąžinamajam perdirbimui susijusius apribojimus. |
32 lentelė
Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamo HCl ir HF kiekio GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (95) |
|
< 10–20 |
< 0,03–0,06 |
|
Vandenilio fluoridas, išreikštas HF (98) |
< 1–5 |
< 0,003–0,015 |
1.5.5.
43. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (99) |
Pritaikomumas |
||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų |
||
|
Krištolo ir švino krištolo gamyboje formuojant įkrovą metalų junginių kiekio mažinimui taikomos ribinės vertės, apibrėžtos Direktyvoje 64/493/EEB, kurioje klasifikuojama galutinių stiklo produktų cheminė sudėtis. |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
33 lentelė
Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas metalų GPGB SITK, išskyrus stiklą, kurio spalvai pašalinti naudojamas selenas
Parametras |
GPGB SITK (100) |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (101) |
|
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI) |
< 0,2–1 |
< 0,6–3 × 10–3 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn) |
< 1–5 |
< 3–15 × 10–3 |
44. Jeigu pašalinant stiklo spalvą naudojami seleno junginiai, GPGB – iš lydkrosnės išmetamo seleno kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (102) |
Pritaikomumas |
||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
34 lentelė
Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas seleno GPGB SITK, kai seleno junginiai naudojami stiklo spalvai pašalinti
Parametras |
GPGB SITK (103) |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (104) |
|
Seleno junginiai, išreikšti Se |
< 1 |
< 3 × 10–3 |
45. Jeigu švino krištolo gamyboje naudojami švino junginiai, GPGB – iš lydkrosnės išmetamo švino kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (105) |
Pritaikomumas |
||
|
Netaikoma gaminant didelį stiklo kiekį (> 300 tonų per dieną) Netaikoma tuo atveju, jeigu kiekvieną kartą reikia pagaminti labai skirtingą stiklo kiekį. Pasirinkus šį metodą, reikia visiškai perstatyti lydkrosnę |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
||
|
|||
|
35 lentelė
Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas švino GPGB SITK, kai švino junginiai naudojami gaminant švino krištolą
Parametras |
GPGB SITK (106) |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (107) |
|
Švino junginiai, išreikšti Pb |
< 0,5–1 |
< 1–3 × 10–3 |
1.5.6.
46. GPGB – vykdant tolesnius su dulkių susidarymu susijusius procesus išmetamo dulkių ir metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (108) |
Pritaikomumas |
||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
36 lentelė
Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje vykdant tolesnius su dulkių susidarymu susijusius procesus į atmosferą išmetamas teršalų GPGB SITK, kai apdorojama atskirai
Parametras |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
|
Dulkės |
< 1–10 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI) (109) |
< 1 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn) (109) |
< 1–5 |
Švino junginiai, išreikšti Pb (110) |
< 1–1,5 |
47. Atliekant poliravimą rūgštimi, GPGB – išmetamo HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (111) |
Pritaikomumas |
||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
37 lentelė
Namų apyvokos stiklo gaminių sektoriuje atliekant poliravimą rūgštimi išmetamas HF GPGB SITK, kai apdorojama atskirai
Parametras |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
|
Vandenilio fluoridas, išreikštas HF |
< 5 |
1.6. GPGB išvados dėl specialaus stiklo gamybos
Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems gaminant specialų stiklą naudojamiems įrenginiams.
1.6.1.
48. GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (112) |
Pritaikomumas |
||
|
Taikant šį metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su gaminamo stiklo kokybe. |
||
|
Netaikoma gaminant didelius stiklo kiekius (> 300 tonų per dieną) Netaikoma tuo atveju, jeigu kiekvieną kartą reikia pagaminti labai skirtingą stiklo kiekį. Pasirinkus šį metodą, reikia visiškai perstatyti lydkrosnę |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
38 lentelė
Specialaus stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių kiekis
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (113) |
|
Dulkės |
< 10–20 |
< 0,03–0,13 |
< 1–10 (114) |
< 0,003–0,065 |
1.6.2.
49. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo NOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
I. |
pirminiai metodai, pvz.:
|
II. |
antriniai metodai, pvz.:
|
39 lentelė
Specialaus stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK
Parametras |
GPGB |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (117) |
||
NOX, išreikšti NO2 |
Degimo proceso modifikavimas |
600–800 |
1,5–3,2 |
Elektrinis lydymas |
< 100 |
< 0,25–0,4 |
|
Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis (118) (119) |
Netaikoma |
< 1–3 |
|
Antriniai metodai |
< 500 |
< 1–3 |
50. Jeigu formuojant įkrovą naudojami nitratai, GPGB – išmetamo NOx kiekio mažinimas, mažinant šių žaliavų naudojimą ir taikant pirminius ar antrinius metodus
Metodas (120) |
Pritaikomumas |
||
Pirminiai metodai |
|||
|
Nitratų pakeitimą formuojant įkrovą gali riboti didelės su pakaitinėmis medžiagomis susijusios išlaidos ir (arba) didesnis poveikis aplinkai |
40 lentelė
Kai formuojant įkrovą naudojami nitratai, specialaus stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK
Parametras |
GPGB |
GPGB SITK (121) |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (122) |
||
NOX, išreikšti NO2 |
Nitratų kiekio mažinimas formuojant įkrovą, kartu taikant pirminius ar antrinius metodus |
< 500–1 000 |
< 1–6 |
1.6.3.
51. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo SOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (123) |
Pritaikomumas |
||
|
Metodas apskritai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galutinio stiklo produkto kokybės reikalavimais. |
||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika. |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
41 lentelė
Specialaus stiklo sektoriuje ir lydkrosnės išmetamas SOx GPGB SITK
Parametras |
Kuras ir lydymo metodas |
GPGB SITK (124) |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (125) |
||
SOx, išreikšti SO2 |
Gamtinės dujos, elektrinis lydymas (126) |
< 30–200 |
< 0,08–0,5 |
Mazutas (127) |
500–800 |
1,25–2 |
1.6.4.
52. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (128) |
Pritaikomumas |
||
|
Šio metodo taikymas gali būti ribotas, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su įranga gaminamo tam tikro tipo stiklo įkrovos formavimu ir galimybe gauti žaliavų |
||
|
Metodas apskritai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galutinio produkto kokybės reikalavimais |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
42 lentelė
Specialaus stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas HCl ir HF GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (129) |
|
Vandenilio chloridas, išreikštas HCl (130) |
< 10–20 |
< 0,03–0,05 |
Vandenilio fluoridas, išreikštas HF |
< 1–5 |
< 0,003–0,04 (131) |
1.6.5.
53. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (132) |
Pritaikomumas |
||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, atsižvelgiant į įrenginiu gaminamo stiklo tipą ir galimybę gauti žaliavų |
||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
43 lentelė
Specialaus stiklo sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas metalų GPGB SITK
Parametras |
||
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (135) |
|
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI) |
< 0,1–1 |
< 0,3–3 × 10–3 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn) |
< 1–5 |
< 3–15 × 10–3 |
1.6.6.
54. GPGB – tolesnių su dulkių susidarymu susijusių procesų metu išmetamo dulkių ir metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (136) |
Pritaikomumas |
||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
44 lentelė
Specialaus stiklo sektoriuje tolesnių procesų metu išmetamas dulkių ir metalų GPGB SITK, kai apdorojama atskirai
Parametras |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
|
Dulkės |
1–10 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI) (137) |
< 1 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn) (137) |
< 1–5 |
55. Naudojant poliravimą rūgštimi, GPGB – išmetamo HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (138) |
Aprašas |
||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
45 lentelė
Specialaus stiklo sektoriuje naudojant poliravimą rūgštimi išmetamas HF GPGB SITK, kai apdorojama atskirai
Parametras |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
|
Vandenilio fluoridas, išreikštas HF |
< 5 |
1.7. GPGB išvados dėl mineralinės vatos gamybos
Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems gaminant mineralinę vatą naudojamiems įrenginiams.
1.7.1.
56. GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas, naudojant elektrostatinį nusodintuvą ar taikant rankovinio filtro sistemą
Metodas (139) |
Pritaikomumas |
Filtravimo sistema: elektrostatinis nusodintuvas ar rankovinis filtras |
Dažniausiai taikomas metodas. Gaminant akmens vatą, elekrostatiniai nusodintuvai šachtinėse lydkrosnėse nenaudojami, nes kyla pavojus, kad krosnyje susidarantis anglies monoksidas nuo iškaitinimo gali sprogti |
46 lentelė
Mineralinės vatos sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių kiekis
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (140) |
|
Dulkės |
< 10–20 |
< 0,02–0,050 |
1.7.2.
57. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo NOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (141) |
Pritaikomumas |
||||||
i. Degimo proceso modifikavimas |
|||||||
|
Taikoma įprastose krosnyse, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras. Didžiausia nauda užtikrinama atliekant įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, kai derinama su tinkamiausia lydkrosnės konstrukcija ir geometrija |
||||||
|
Taikoma tik tam tikromis su įranga susijusiomis aplinkybėmis, nes sumažėja krosnies veiksmingumas ir joje sunaudojama daugiau kuro (t. y. vietoj regeneracinių krosnių naudojamos rekuperacinės krosnys) |
||||||
|
Tiekiamo kuro srauto dalijimas taikomas daugeliui įprastų krosnių, kuriose kaip oksidatorius naudojamas oras. Tiekiamo oro srauto dalijimas retai pritaikomas, nes šis procesas yra techniškai sudėtingas |
||||||
|
Šis metodas taikomas tik naudojant specialius degiklius, kuriais automatiškai reguliuojama išmetamųjų dujų recirkuliacija |
||||||
|
Dažniausiai taikomas metodas. Šį metodą taikant skersinės liepsnos, dujomis kūrenamoms krosnims, nauda aplinkai apskritai yra mažesnė; tai lemia techniniai apribojimai ir mažesnis krosnies panaudojimo lankstumas. Didžiausia nauda užtikrinama atliekant įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, kai derinama su tinkamiausia lydkrosnės konstrukcija ir geometrija |
||||||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti skirtingų tipų kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika. |
||||||
|
Netaikoma gaminant didelius stiklo kiekius (> 300 tonų per dieną) Netaikoma tuo atveju, jeigu kiekvieną kartą reikia pagaminti labai skirtingą stiklo kiekį. Pasirinkus šį metodą, reikia visiškai perstatyti krosnį |
||||||
|
Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant krosnį |
47 lentelė
Mineralinės vatos sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK
Parametras |
Produktas |
Lydymo metodas |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (142) |
|||
NOx, išreikšti NO2 |
Stiklo vata |
Krosnys, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras, ir elektrinės krosnys |
< 200–500 |
< 0,4–1,0 |
Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis (143) |
Netaikoma |
< 0,5 |
||
Akmens vata |
Visų tipų krosnys |
< 400–500 |
< 1,0–1,25 |
58. Jeigu stiklo vatos gamyboje formuojant įkrovą naudojami nitratai, GPGB – išmetamo NOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (144) |
Pritaikomumas |
||
|
Metodas apskritai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su galutinio produkto kokybės reikalavimais |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas. Pasirinkus elektrinį lydymą, reikia visiškai perstatyti krosnį |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas. Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant lydkrosnę |
48 lentelė
Iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK, kai stiklo vatos gamyboje formuojant įkrovą naudojami nitratai
Parametras |
GPGB |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (145) |
||
NOX, išreikšti NO2 |
Nitratų kiekio mažinimas formuojant įkrovą ir pirminių metodų taikymas |
< 500–700 |
< 1,0–1,4 (146) |
1.7.3.
59. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo SOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (147) |
Pritaikomumas |
||
|
Gaminant stiklo vatą šis metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į galimybę gauti žaliavų, visų pirma išorės stiklo laužo, kurių sudėtyje yra nedidelis sieros kiekis. Didelis išorės stiklo laužo kiekis, naudojamas formuojant įkrovą, apriboja galimybes optimizuoti sieros balansą, nes sieros kiekis yra nepastovus. Akmens vatos gamyboje siekiant optimizuoti sieros balansą gali reikėti derinti iš kūryklų dujų išsiskiriančio SOx kiekio šalinimą ir kietųjų atliekų, susidarančių apdorojant kūryklų dujas (filtro dulkių) ir per pluošto susidarymo procesą, valdymą; šios atliekos gali būti panaudotos formuojant įkrovas (cemento briketai) arba jas gali tekti pašalinti |
||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika. |
||
|
Gaminant akmens vatą elekrostatiniai nusodintuvai šachtinėse lydkrosnėse nenaudojami (žr. GPGB 56) |
||
|
Metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į techninio pobūdžio apribojimus, t. y. gali būti reikalingi tam tikri nuotekų valymo įrenginiai |
49 lentelė
Mineralinės vatos sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas SOx GPGB SITK
Parametras |
Produktas ir (arba) sąlygos |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (148) |
||
SOx, išreikšti SO2 |
Stiklo vata |
||
Kūrenamos dujomis ir elektrinės krosnys (149) |
< 50–150 |
< 0,1–0,3 |
|
Akmens vata |
|||
Kūrenamos dujomis ir elektrinės krosnys |
< 350 |
< 0,9 |
|
Šachtinės lydkrosnės, briketai ar šlakas pakartotinai nepanaudojami (150) |
< 400 |
< 1,0 |
|
Šachtinės lydkrosnės, pakartotinai panaudojami cemento briketai ar šlakas (151) |
< 1 400 |
< 3,5 |
1.7.4.
60. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (152) |
Aprašas |
||
|
Taikant metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su įkrovos formavimu ir galimybe gauti žaliavų |
||
|
Gaminant akmens vatą elekrostatiniai nusodintuvai šachtinėse lydkrosnėse nenaudojami (žr. GPGB 56) |
50 lentelė
Mineralinės vatos sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas HCl ir HF GPGB SITK
Parametras |
Produktas |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (153) |
||
Vandenilio chloridas, išreikštas HCl |
Stiklo vata |
< 5–10 |
< 0,01–0,02 |
Akmens vata |
< 10–30 |
< 0,025–0,075 |
|
Vandenilio fluoridas, išreikštas HF |
Visi produktai |
< 1–5 |
< 0,002–0,013 (154) |
1.7.5.
61. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo H2S kiekio mažinimas, kai taikant išmetamųjų dujų deginimo sistemą siekiama oksiduoti vandenilio sulfidą ir jį paversti SO2
Metodas (155) |
Pritaikomumas |
Išmetamųjų dujų deginimo sistema |
Metodas paprastai taikomas akmens vatos šachtinėse lydkrosnėse |
51 lentelė
Gaminant akmens vatą iš lydkrosnės išmetamas H2S GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (156) |
|
Vandenilio sulfidas, išreikštas H2S |
< 2 |
< 0,005 |
1.7.6.
62. GPGB – iš lydkrosnių išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (157) |
Pritaikomumas |
||
|
Taikant metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su galimybe gauti žaliavų. Gaminant stiklo vatą mangano naudojimas kaip oksiduojančios medžiagos formuojant įkrovą priklauso nuo išorės stiklo laužo, kuris naudojamas formuojant įkrovą, kokybės ir kiekio ir jo kiekį galima atitinkamai sumažinti |
||
|
Gaminant akmens vatą elekrostatiniai nusodintuvai šachtinėse lydkrosnėse nenaudojami (žr. GPGB 56) |
52 lentelė
Mineralinės vatos sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas metalų GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK (158) |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (159) |
|
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI) |
< 0,2–1 (160) |
< 0,4–2,5 × 10–3 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn) |
< 1–2 (160) |
< 2–5 × 10–3 |
1.7.7.
63. GPGB – tolesnių procesų metu išmetamų teršalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (161) |
Pritaikomumas |
||
|
Metodas paprastai taikomas mineralinės vatos sektoriuje, visų pirma stiklo vatos gamybos procesuose, apdorojant iš formavimo zonos (pluošto dengimo zonos) šalinamus teršalus. Šio metodo taikymo galimybės akmens gamybos procesuose yra ribotos, nes jį naudojant galėtų būti padarytas neigiamas poveikis kitiems taikomiems teršalų kiekio mažinimo metodams. |
||
|
Metodas paprastai taikomas apdorojant išmetamąsias dujas, kurios susidaro vykdant formavimo procesą (pluošto dengimas danga), ar kombinuotąsias išmetamąsias dujas (susidarančias per formavimo ir džiovinimo procesus) |
||
|
Metodas paprastai taikomas apdorojant išmetamąsias dujas, kurios susidaro vykdant formavimo procesą (pluoštą dengiant danga) ar yra išmetamos iš produkto džiovinimo krosnių, arba apdorojant kombinuotąsias išmetamąsias dujas (susidarančias per formavimo ir džiovinimo procesus) |
||
|
Šis metodas dažniausiai taikomas akmens vatos gamybos procesuose iš formavimo zonos ir (arba) produkto džiovinimo krosnių išmetamoms dujoms valyti |
||
|
Metodas paprastai naudojamas iš produkto džiovinimo krosnių išmetamoms dujoms apdoroti, visų pirma per akmens vatos gamybos procesus. Taikymas kombinuotosioms išmetamosioms dujoms (susidarančioms per formavimo ir džiovinimo procesus) nėra ekonomiškai efektyvus, nes šių dujų susidaro dideli kiekiai, jos būna mažos koncentracijos ir žemos temperatūros |
53 lentelė
Mineralinės vatos gamybos sektoriuje tolesnių procesų metu į atmosferą išmetamas teršalų GPGB SITK, kai apdorojama atskirai
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai užbaigto produkto |
|
Formavimo zona. Formavimo ir džiovinimo procesų metu išmetami kombinuotieji teršalai. Formavimo, džiovinimo ir aušinimo procesų metu išmetami kombinuotieji teršalai |
||
Bendras kietųjų dalelių kiekis |
< 20–50 |
— |
Fenolis |
< 5–10 |
— |
Formaldehidas |
< 2–5 |
— |
Amoniakas |
30–60 |
— |
Aminai |
< 3 |
— |
Bendras lakiųjų organinių junginių kiekis, išreikštas C |
10–30 |
— |
Iš produkto džiovinimo krosnių išmetami teršalai (162) (163) |
||
Bendras kietųjų dalelių kiekis |
< 5–30 |
< 0,2 |
Fenolis |
< 2–5 |
< 0,03 |
Formaldehidas |
< 2–5 |
< 0,03 |
Amoniakas |
< 20–60 |
< 0,4 |
Aminai |
< 2 |
< 0,01 |
Bendras lakiųjų organinių junginių kiekis, išreikštas C |
< 10 |
< 0,065 |
NOX, išreikšti NO2 |
< 100–200 |
< 1 |
1.8. GPGB išvados dėl aukštai temperatūrai atsparios izoliavimo vatos (toliau – ATAIV) gamybos
Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems ATAIV gamybos įrenginiams.
1.8.1.
64. GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas, naudojant filtravimo sistemą.
Metodas (164) |
Pritaikomumas |
Filtravimo sistemą paprastai sudaro rankovinis filtras |
Dažniausiai taikomas metodas |
54 lentelė
ATAIV sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių GPGB SITK
Parametras |
GPGB |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
||
Dulkės |
Kūryklų dujų valymas naudojant filtravimo sistemas |
< 5–20 (165) |
65. GPGB – tolesnių su dulkių susidarymu susijusių procesų metu išmetamo teršalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (166) |
Pritaikomumas |
||||||||||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||||||||||
|
|||||||||||
|
55 lentelė
ATAIV sektoriuje tolesnių su dulkių susidarymu susijusių procesų metu išmetamas GPGB SITK, kai apdorojama atskirai
Parametras |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
|
Dulkės (167) |
1 –5 |
1.8.2.
66. GPGB – krosnyje deginant tepimo medžiagas išmetamo NOx kiekio mažinimas, reguliuojant degimo procesą ir (arba) atliekant modifikacijas
Metodas |
Pritaikomumas |
||||||
Degimo proceso reguliavimas ir (arba) modifikavimas Siekiant sumažinti termiškai susidarančių išmetamų NOx kiekį, reguliuojami pagrindiniai degimo parametrai:
Tinkama degimo proceso kontrolė užtikrinama sukuriant minėtas sąlygas, kurios yra mažiausiai palankios susidaryti NOx |
Dažniausiai taikomas metodas |
56 lentelė
ATAIV sektoriuje iš tepimo medžiagų deginimo krosnies išmetamas NOx GPGB SITK
Parametras |
GPGB |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
||
NOX, išreikšti NO2 |
Degimo proceso reguliavimas ir (arba) modifikavimas |
100–200 |
1.8.3.
67. GPGB – iš lydkrosnių ir tolesnių procesų metu išmetamo SOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (168) |
Pritaikomumas |
||
|
Taikant metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su galimybe gauti žaliavų. |
||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika. |
57 lentelė
ATAIV sektoriuje iš lydkrosnių ir tolesnių procesų metu išmetamas SOX GPGB SITK
Parametras |
GPGB |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
||
SOx, išreikšti SO2 |
Pirminiai metodai |
< 50 |
1.8.4.
68. GPGB – iš lydkrosnių išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas, kai formuojant įkrovą pasirenkamos žaliavos, kurių sudėtyje yra mažas chloro ir fluoro kiekis
Metodas (169) |
Pritaikomumas |
Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu chloro ir fluoro kiekiu, pasirinkimas |
Dažniausiai taikomas metodas |
58 lentelė
ATAIV sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas HCl ir HF GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
|
Vandenilio chloridas, išreikštas HCl |
< 10 |
Vandenilio fluoridas, išreikštas HF |
< 5 |
1.8.5.
69. GPGB – iš lydkrosnės ir (arba) tolesnių procesų metu išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (170) |
Pritaikomumas |
||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
59 lentelė
ATAIV sektoriuje iš lydkrosnės ir (arba) tolesnių procesų metu išmetamas metalų GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK (171) |
mg/Nm3 |
|
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI) |
< 1 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn) |
< 5 |
1.8.6.
70. GPGB – iš tepimo medžiagų deginimo krosnies išmetamo lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (172) |
Pritaikomumas |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
||
|
Šių metodų taikymą gali riboti su ekonominiu perspektyvumu susijusios priežastys, nes susidaro nedideli išmetamųjų dujų kiekiai ir maža LOJ koncentracija |
||
|
60 lentelė
ATAIV sektoriuje iš tepimo medžiagų deginimo krosnies išmetamų LOJ GPGB SITK, kai apdorojama atskirai
Parametras |
GPGB |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
||
Lakieji organiniai junginiai, išreikšti C |
Pirminiai ir (arba) antriniai metodai |
10 –20 |
1.9. GPGB išvados dėl frito gamybos
Jeigu nenurodyta kitaip, šiame skirsnyje pateiktas GPGB išvadas galima taikyti visiems frito gamyboje naudojamiems įrenginiams.
1.9.1.
71. GPGB – dulkių, kurios išsiskiria iš lydkrosnės išmetamų dujų, kiekio mažinimas naudojant elektrostatinį nusodintuvą arba taikant rankovinio filtro sistemą.
Metodas (173) |
Pritaikomumas |
Filtravimo sistema: elektrostatinis nusodintuvas ar rankovinis filtras |
Dažniausiai taikomas metodas |
61 lentelė
Frito sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas dulkių GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (174) |
|
Dulkės |
< 10–20 |
< 0,05–0,15 |
1.9.2.
72. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo NOx kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (175) |
Pritaikomumas |
||||||
|
Formuojant įkrovą nitratų pakeitimo kitomis medžiagomis galimybės gali būti ribotos dėl didelių su pakaitinėmis medžiagomis susijusių išlaidų ir (arba) didesnis poveikis aplinkai ir (arba) galutinio produkto kokybės reikalavimų |
||||||
|
Dažniausiai taikomas metodas |
||||||
iii. Degimo proceso modifikavimas |
|||||||
|
Taikoma įprastose lydkrosnėse, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras. Didžiausia nauda užtikrinama atliekant įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, kai tai suderinama su tinkamiausia lydkrosnės konstrukcija ir geometrija |
||||||
|
Taikoma tik tam tikromis su įranga susijusiomis aplinkybėmis, nes sumažėja krosnies veiksmingumas ir joje sunaudojama daugiau kuro |
||||||
|
Tiekiamo kuro srauto dalijimas taikomas daugelyje įprastų lydkrosnių, kuriose kaip kuro oksidatorius naudojamas oras. Tiekiamo oro srauto dalijimas retai pritaikomas, nes šis procesas yra techniškai sudėtingas |
||||||
|
Šis metodas taikomas tik naudojant specialius degiklius, kuriais automatiškai reguliuojama išmetamųjų dujų recirkuliacija |
||||||
|
Dažniausiai taikomas metodas. Didžiausia nauda užtikrinama atliekant įprastą krosnies remontą ar visiškai ją perstačius, kai tai suderinama su tinkamiausia lydkrosnės konstrukcija ir geometrija |
||||||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti skirtingų tipų kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika. |
||||||
|
Didžiausia nauda aplinkai užtikrinama tada, kai šis metodas taikomas visiškai perstatant lydkrosnę |
62 lentelė
Frito sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas NOx GPGB SITK
Parametras |
GPGB |
Eksploatavimo sąlygos |
GPGB SITK (176) |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (177) |
|||
NOx, išreikštas NO2 |
Pirminiai metodai |
Kuro deginimas kaip oksidatorių naudojant deguonį (nenaudojant nitratų) (178) |
Netaikoma |
< 2,5–5 |
Kuro deginimas kaip oksidatorių naudojant deguonį (naudojant nitratus) |
Netaikoma |
5–10 |
||
Kuro deginimas kaip oksidatorių naudojant orą, kuro deginimas kaip oksidatorių naudojant deguonies prisotintą orą (nenaudojant nitratų) |
500–1 000 |
2,5–7,5 |
||
Kuro deginimas kaip oksidatorių naudojant orą, kuro deginimas kaip oksidatorių naudojant deguonies prisotintą orą (naudojant nitratus) |
< 1 600 |
< 12 |
1.9.3.
73. GPGB – iš lydkrosnės išmetamo SOx kiekio reguliavimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (179) |
Pritaikomumas |
||
|
Taikant metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su galimybe gauti žaliavų |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas. |
||
|
Pritaikomumas gali būti ribotas, nes ne visada yra galimybių gauti mažai sieros turinčio kuro, o tai gali lemti valstybės narės vykdoma energetikos politika. |
63 lentelė
Frito sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas SOx GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (180) |
|
SOx, išreikšti SO2 |
< 50–200 |
< 0,25–1,5 |
1.9.4.
74. GPGB – iš lydkrosnių išmetamo HCl ir HF kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (181) |
Pritaikomumas |
||
|
Taikant metodą paprastai atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su įkrovos formavimu ir galimybe gauti žaliavų |
||
|
Mažinant fluoro junginių kiekį ar juos keičiant pakaitinėmis medžiagomis turi būti atsižvelgiama į produkto kokybės reikalavimus |
||
|
Dažniausiai taikomas metodas. |
64 lentelė
Frito sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas HCl ir HF GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (182) |
|
Vandenilio chloridas, išreikštas HCl |
< 10 |
< 0,05 |
Vandenilio fluoridas, išreikštas HF |
< 5 |
< 0,03 |
1.9.5.
75. GPGB – iš lydkrosnių išmetamo metalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (183) |
Pritaikomumas |
||
|
Metodas paprastai taikomas atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su įrenginiu gaminamo frito tipu ir galimybe gauti žaliavų |
||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
65 lentelė
Frito sektoriuje iš lydkrosnės išmetamas metalų GPGB SITK
Parametras |
GPGB SITK (184) |
|
mg/Nm3 |
kg tonai išlydyto stiklo (185) |
|
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI) |
< 1 |
< 7,5 × 10–3 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn) |
< 5 |
< 37 × 10–3 |
1.9.6.
76. GPGB – tolesnių su dulkių susidarymu susijusių procesų metu išmetamo teršalų kiekio mažinimas, naudojant vieną iš šių metodų ar jų derinį:
Metodas (186) |
Pritaikomumas |
||
|
Dažniausiai taikomi metodai |
||
|
|||
|
66 lentelė
Frito sektoriuje tolesnių procesų metu į atmosferą išmetamas teršalų GPGB SITK, kai apdorojama atskirai
Parametras |
GPGB SITK |
mg/Nm3 |
|
Dulkės |
5–10 |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI) |
< 1 (187) |
Σ (As, Co, Ni, Cd, Se, CrVI, Sb, Pb, CrIII, Cu, Mn, V, Sn) |
< 5 (187) |
Žodynas
1.10. Metodų aprašymas
1.10.1.
Metodas |
Aprašas |
Elektrostatinis nusodintuvas |
Veikiant elektrostatiniam nusodintuvui kietosios dalelės įkraunamos elektros krūviu ir atskiriamos naudojant elektrinį lauką. Elektrostatinius nusodintuvus galima naudoti skirtingomis sąlygomis |
Rankovinis filtras |
Rankoviniai filtrai yra sudaryti iš akytojo austinio ar suvelto audinio, per kurį leidžiamos dujos, kad iš jų būtų pašalintos kietosios dalelės. Naudojant rankovinį filtrą privaloma pasirinkti reikiamą audeklinę medžiagą, kuri atitiktų išmetamųjų dujų savybes ir didžiausią darbinę temperatūrą. |
Lakiųjų komponentų kiekio mažinimas modifikuojant žaliavas |
Ruošiant įkrovas gali būti naudojami labai lakūs komponentai (pvz., boro junginiai), kurių kiekį galima sumažinti ar juos pakeisti siekiant sumažinti dulkių kiekį, daugiausia išsiskiriantį garuojant medžiagoms |
Elektrinis lydymas |
Taikant šį metodą lydkrosnei energija tiekiama naudojant varžinį šildymą. Krosnyse su šaltu skliautu (elektrodai paprastai įterpiami krosnies apatinėje dalyje) įkrovos sluoksnis dengia stiklo lydalą ir taip gerokai sumažinamas įkrovos lakiųjų komponentų išsiskyrimas (pvz., švino junginių) |
1.10.2.
Metodas |
Aprašas |
||||||||
Degimo proceso modifikavimas |
|||||||||
|
Šis metodas grindžiamas šiomis ypatybėmis:
|
||||||||
|
Vietoje regeneracinių lydkrosnių naudojant rekuperacines lydkrosnes galima taikyti žemesnę iš anksto pašildomo oro temperatūrą ir todėl žemesnę liepsnos temperatūrą. Tačiau ši pasirinktis susijusi su mažesniu lydkrosnės veiksmingumu (mažesnis konkretaus stiklo lydalo kiekis), mažesnis kuro naudojimo veiksmingumas ir didesnis kuro poreikis, todėl išmetamas galimai didesnis teršalų kiekis (kg tonai stiklo) |
||||||||
|
— Tiekiamo oro srauto dalijimas– apima substechiometrinį kaitinimą ir papildomo oro ar deguonies nukreipimą į krosnį siekiant užbaigti degimo procesą. — Tiekiamo kuro srauto dalijimas– mažo impulso pirminė liepsna sukuriama oro tiekimo kanale (10 % visos energijos); antrinė liepsna apima pirminės liepsnos pagrindą ir sumažina jos branduolio temperatūrą |
||||||||
|
Išmetamosios lydkrosnės dujos nukreipiamos į liepsną siekiant sumažinti deguonies kiekį ir kartu liepsnos temperatūrą. Naudojant specialius degiklius degimo proceso dujos nukreipiamos į liepsnos pagrindą ir jį ataušina bei sumažina deguonies kiekį karščiausioje liepsnos dalyje |
||||||||
|
Naudojant šį metodą sumažinama aukščiausia liepsnos temperatūra, vėlinamas, tačiau užbaigiamas degimo procesas ir padidinamas perduodamos šilumos kiekis (padidėjusi liepsnos spinduliavimo geba). Jis gali būti susijęs su modifikuota lydkrosnės degimo kameros konstrukcija. |
||||||||
|
Apskritai iš skystuoju kuru kaitinamų krosnių išmetamas mažesnis NOx kiekis nei iš dujomis kaitinamų lydkrosnių, nes pirmuoju atveju užtikrinama didesnė terminio spinduliavimo geba ir žemesnė liepsnos temperatūra |
||||||||
Speciali krosnies konstrukcija |
Rekuperacinėms krosnims būdingos įvairios savybės, leidžiančios užtikrinti žemą liepsnos temperatūrą. Pagrindinės savybės:
|
||||||||
Elektrinis lydymas |
Taikant šį metodą lydkrosnei energija tiekiama naudojant varžinį šildymą. Pagrindinės savybės:
|
||||||||
Lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis |
Taikant šį metodą degimo procesui reikalingas oras pakeičiamas deguonimi (> 90 % grynumo), todėl užkertamas kelias vėlesniam iš azoto, kuris patenka į krosnį, terminiam NOx susidarymui ar sumažinamas jų kiekis. Liekamasis azoto kiekis krosnyje priklauso nuo tiekiamo deguonies grynumo, kuro kokybės (N2 procentinė dalis gamtinėse dujose) ir oro tiekimo kanalo pajėgumo |
||||||||
Cheminė redukcija naudojant kurą |
Naudojant šį metodą iškastinis kuras įpurškiamas į išmetamąsias dujas ir vykstant kelioms reakcijoms NOx chemiškai redukuojami į N2. Naudojant 3R procesą, kuras (gamtinės dujos ar skystasis kuras) įpurškiamas ties regeneratoriaus anga. Ši technologija skirta naudoti regeneracinėse lydkrosnėse |
||||||||
Selektyvioji katalizinė redukcija (SEK) |
Naudojant šį metodą katalizatoriaus kameroje vykstant reakcijai su amoniaku (paprastai vandens tirpalu) ir užtikrinant tinkamiausią temperatūrą (apie 300–450 °C) NOx redukuojami į azotą. Galima naudoti vieną ar du katalizatoriaus sluoksnius. Naudojant didesnį katalizatoriaus kiekį (du sluoksnius) užtikrinama didesnė NOx redukcija |
||||||||
Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SEK) |
Naudojant šį metodą aukštoje temperatūroje vykstant reakcijai su amoniaku ar karmabidu NOx redukuojami į azotą. Turi būti užtikrinamas 900–1 050 °C darbinės temperatūros intervalas |
||||||||
Formuojant įkrovą naudojamų nitratų kiekio mažinimas |
Nitratų kiekis apribojamas siekiant sumažinti išmetamą NOx kiekį, susidarantį skylant šioms žaliavoms, kai nitratai naudojami kaip oksiduojanti medžiaga gaminant labai aukštos kokybės produktus, jeigu siekiama pagaminti labai skaidrų stiklą ar gaminant kitų rūšių stiklą, kuriam būtina suteikti reikiamas savybes. Galimos šios pasirinktys:
|
1.10.3.
Metodas |
Aprašas |
Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema |
Į išmetamųjų dujų srautą įterpiami ir jame paskleidžiami šarminio reagento sausieji milteliai ar suspensija ir (arba) tirpalas. Medžiaga reaguoja su sieros dujiniais junginiais ir taip susiformuoja kietosios medžiagos, kurios turi būti pašalinamos filtruojant (rankoviniu filtru ar elektrostatiniu nusodintuvu). Apskritai naudojant reakcijos bokštą padidinimas šlapiojo dujų valymo sistemos šalinimo veiksmingumas |
Sieros kiekio mažinimas formuojant įkrovą ir sieros balanso optimizavimas |
Formuojant įkrovą naudojamo sieros kiekio mažinimas siekiant sumažinti išmetamą SOx kiekį, susidarantį skylant žaliavoms (dažniausiai sulfatams), kurių sudėtyje yra sieros ir kurios naudojamos kaip skaidrinimo medžiagos. Veiksmingas išmetamo SOx kiekio sumažinimas susijęs su sieros junginių išlaikymu stikle ir šis išlaikymas gali gerokai skirtis atsižvelgiant į stiklo tipą ir sieros balanso optimizavimą. |
Mažai sieros turinčio kuro naudojimas |
Siekiant sumažinti išmetamą SOx kiekį, susidarantį per degimo procesą oksiduojantis kure esančiai sierai, naudojamos gamtinės dujos ar mažasieris mazutas |
1.10.4.
Metodas |
Aprašas |
Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu chloro ir fluoro kiekiu, pasirinkimas |
Naudojant šį metodą kruopščiai pasirenkamos žaliavos, kurių sudėtyje gali būti chloro ir fluoro priemaišų (pvz., sintetinio natrio karbonato, dolomitų, išorės stiklo laužo, panaudotų filtro dulkių), siekiant šaltinyje sumažinti išmetamą HCl ir HF kiekį, kuris susidaro lydymo proceso metu, kai skyla šios žaliavos. |
Fluoro ir (arba) chloro junginių kiekio mažinimas formuojant įkrovą ir fluoro ir (arba) chloro masės balanso optimizavimas |
Lydymo proceso metu išmetamą fluoro ir (arba) chloro kiekį galima sumažinti, formuojant įkrovą naudojamą šių medžiagų kiekį sumažinant iki mažiausio proporcingo kiekio, reikalingo tam tikrai galutinio produkto kokybei užtikrinti. Fluoro junginiai (pvz., fluoritas, kriolitas, fluorosilikatas) naudojami norint specialiam stiklui (baltiesiems šviesos technikos stiklo gaminiams, optiniam stiklui) suteikti ypatingų savybių. Chloro junginiai gali būti naudojami kaip skaidrinimo medžiagos. |
Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema |
Į išmetamųjų dujų srautą įterpiami ir jame paskleidžiami šarminio reagento sausieji milteliai ar suspensija ir (arba) tirpalas. Medžiaga reaguoja su dujinės būsenos chloru ir fluoru ir taip susiformuoja kietosios medžiagos, kurios turi būti pašalinamos filtruojant (elektrostatiniu nusodintuvu ar rankoviniu filtru). |
1.10.5.
Metodas |
Aprašas |
||||
Formuojant įkrovą žaliavų, pasižyminčių mažu metalų kiekiu, pasirinkimas |
Naudojant šį metodą kruopščiai pasirenkamos žaliavos, kurių sudėtyje gali būti metalų priemaišų (pvz., išorės laužo), siekiant šaltinyje sumažinti išmetamą metalų kiekį, kuris susidaro lydymo proceso metu, kai skyla šios medžiagos. |
||||
Metalų junginių kiekio mažinimas formuojant įkrovą, kai norima stiklui suteikti spalvą ar ją pašalinti laikantis buitinių stiklo gaminių kokybės reikalavimų |
Lydymo proceso metu išmetamą metalo kiekį galima sumažinti taip:
|
||||
Seleno junginių kiekio mažinimas formuojant įkrovą, pasirenkant naujas tinkamas žaliavas |
Lydymo proceso metu išmetamą seleno kiekį galima sumažinti taip:
|
||||
Filtravimo sistemos naudojimas |
Naudojant dulkių kiekio mažinimo sistemas (rankovinį filtrą ir elektrostatinį nusodintuvą) galima sumažinti išmetamų dulkių ir metalų kiekį, nes lydant stiklą didesnioji į atmosferą išmetamo metalų dalis surenkama kaip kietosios dalelės. Tačiau tam tikrų metalų junginiai yra labai lakūs (pvz., seleno), todėl šalinimo veiksmingumas gali kisti atsižvelgiant į filtravimo temperatūrą |
||||
Sausasis ar pusiau sausas dujų valymas, jį derinant su filtravimo sistema |
Dujinės fazės metalų kiekį galima iš esmės sumažinti taikant sausojo ar pusiau sauso dujų valymo metodą ir naudojant šarminį reagentą. Šarminis reagentas reaguoja su dujiniais junginiais ir taip susiformuoja kietosios medžiagos, kurios turi būti pašalinamos filtruojant (rankoviniu filtru ar elektrostatiniu nusodintuvu) |
1.10.6.
Šlapiasis dujų valymas |
Naudojant šlapiojo dujų valymo metodą dujiniai junginiai ištirpdomi tinkamame skystyje (vandenyje ar šarmo tirpale). Toliau už šlapiojo dujų valdymo įrenginio, kūryklų dujos prisotinamos vandeniu ir prieš išmetant kūryklų dujas būtina atskirti lašelius. Gautą skystį būtina apdoroti taikant nuotekų valymo procesą, o netirpiosios medžiagos surenkamos naudojant nusodinimo ar filtravimo procesus |
1.10.7.
Metodas |
Aprašas |
||||
Šlapiasis dujų valymas |
Naudojant šlapiojo dujų valymo procesą (pasirinkus tinkamą skystį: vandenį ar šarmo tirpalą), gali pavykti vienu metu pašalinti kietuosius ir dujinius junginius. Kietųjų medžiagų ar dujų pašalinimo metodams taikomi skirtingi kriterijai, todėl renkantis šį metodą dažniausiai siekiama suderinti dvi pasirinktis. Gautas skystis turi būti apdorotas taikant nuotekų valymo procesą, o netirpiosios medžiagos (kietosios teršalų dalelės ir cheminių reakcijų produktai) surenkamos naudojant nusodinimo ar filtravimo procesus. Mineralinės vatos ir ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriuje dažniausiai taikomos šios sistemos:
|
||||
Šlapiasis elektrostatinis nusodintuvas |
Šiuo atveju naudojamas elektrostatinis nusodintuvas, kuriame surinkta medžiaga pašalinama nuo surinktuvo plokštelių: jos nuplaunamos tinkamu skysčiu (dažniausiai vandeniu). Paprastai sumontuojamas tam tikras mechanizmas (rūko šalintuvas ar galutinis džiovintuvas), kuriuo prieš pašalinant išmetamąsias dujas pašalinami vandens lašeliai. |
1.10.8.
Metodas |
Aprašas |
Su dulkių susidarymu susijusių operacijų atlikimas (pvz., pjovimas, šlifavimas, poliravimas) naudojant skystį |
Atliekant pjovimo, šlifavimo ir poliravimo operacijas ir siekiant užtikrinti, kad nesusidarytų dulkės, paprastai naudojamas vanduo. Gali tekti naudoti šalinimo sistemą, kurioje būtų sumontuotas rūko šalintuvas |
Rankovinio filtro sistemos taikymas |
Rankoviniai filtrai naudojami siekiant sumažinti išmetamą dulkių ir metalų kiekį, nes vykdant tolesnius procesus metalai dažniausiai būna kietųjų dalelių formos |
Poliravimo produkto nuostolių sumažinimas užtikrinant tinkamą taikymo sistemos sandarumą |
Atliekant poliravimą rūgštimi stiklo gaminiai nardinami į poliravimo vonią, į kurią pripilta vandenilio fluorido ir sieros rūgšties. Išmetamą putų kiekį galima apriboti ir nuostolius sumažinti pasirinkus tinkamą konstrukciją ir atliekant taikymo sistemos techninę priežiūrą. |
Antrinio metodo, pvz., šlapiojo dujų valymo, taikymas |
Šlapiasis išmetamųjų dujų valymas naudojant vandenį pasirenkamas atsižvelgiant į rūgštinį išmetamųjų teršalų pobūdį ir didelį šalintinų dujinių teršalų tirpumą |
1.10.9.
Išmetamųjų dujų deginimas |
Pasirinkus šį metodą naudojama papildomo deginimo sistema, kuria vandenilio sulfidas (susiformavęs dėl palankių redukavimo sąlygų krosnyje) oksiduojamas ir paverčiamas sieros dioksidu, o anglies monoksidas paverčiamas anglies dioksidu. Lakieji organiniai junginiai termiškai sudeginami ir vėliau oksiduojami juos paverčiant anglies dioksidu, vandeniu ir kitais degimo produktais (pvz., NOX, SOX) |
(1) Konkretūs atvejai atitinka mažiau palankius atvejus (t. y. mažas specialias krosnis, kuriose produkcijos paprastai pagaminama mažiau nei 100 tonų per dieną, o stiklo laužas sudaro mažiau nei 30 %). Ši kategorija atitinka tik 1 ar 2 % pagaminamo stiklo taros kiekio.
(2) Konkretūs atvejai atitinka mažiau palankius atvejus ir (arba) nesilikatinį stiklą: borosilikatinis stiklas, stiklo keramika, krištolas ir, tiesa rečiau, švino krištolas.
(3) Kuo aukštesni lygiai, tuo didesnės tiekiamo NOx koncentracijos, aukštesnės redukcijos normos ir spartesnis katalizatoriaus senėjimas.
(4) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.1, 1.10.4 ir 1.10.6 skirsniuose.
(5) Lentelėje išvardytų teršalų svarbumas priklauso nuo stiklo pramonės sektoriaus ir nuo įrenginiu vykdomos skirtingos veiklos.
(6) Kiekiai susiję su jungtiniu ėminiu, paimtu per dviejų valandų ar 24 valandų laikotarpį.
(7) Ištisinių gijų stiklo pluošto sektoriaus GPGB SITK < 200 mg/l.
(8) Kiekiai susiję su valytu vandeniu, kurio susidaro atliekant poliravimą, kuriam naudojama rūgštis.
(9) Apskritai bendrą angliavandenilių kiekį sudaro mineralinės alyvos.
(10) Aukštesnis intervalo lygis siejamas su tolesniais švino krištolo gamybos procesais.
(11) Filtravimo sistemų (t. y. elektrostatinio nusodintuvo, rankovinio filtro) aprašymas pateiktas 1.10.1. skirsnyje.
(12) Nustatant mažiausią ir didžiausią intervalo vertes atitinkamai naudoti 1,5 × 10–3 ir 3 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai.
(13) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(14) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(15) Taikomas 2 lentelėje nurodytas bendriesiems atvejams skirtas perskaičiavimo koeficientas (1,5×10–3), išskyrus elektrinio lydymo atveju (konkretūs atvejai: 3 × 10–3).
(16) Mažesnė vertė susijusi su specialios krosnies konstrukcijos naudojimu, jeigu taikoma.
(17) Šios vertės svarstytinos iš naujo, jeigu atliekamas įprastas lydkrosnės remontas arba ji visiškai perstatoma.
(18) Užtikrinami kiekiai priklauso nuo turimų gamtinių dujų ir deguonies kokybės (azoto kiekio).
(19) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(20) Taikomas 2 lentelėje nurodytas konkretiems atvejams skirtas perskaičiavimo koeficientas (3 × 10–3).
(21) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.3 skirsnyje.
(22) Jei gaminant specialių tipų spalvotojo stiklo gaminius (pvz., žalios spalvos stiklo, kuriame visi oksidai yra redukuoti, gaminius), kyla abejonių dėl užtikrintino išmetamų teršalų kiekio, gali tekti ištirti sieros balansą. Lentelėje nurodytas vertes gali būti sunku užtikrinti, jeigu kartu būtų taikoma filtro dulkių naudojimo grąžinamajam perdirbimui sistema ir siekiama užtikrinti išorės stiklo laužo naudojimo grąžinamajam perdirbimui normą.
(23) Mažesni kiekiai siejami su sąlygomis, kai SOx kiekio mažinimas laikomas svarbesniu prioritetu, palyginti su kietųjų atliekų (t. y. dideliu sulfatų kiekiu pasižyminčių filtro dulkių) kiekio mažinimu.
(24) Taikomas 2 lentelėje nurodytas bendriesiems atvejams skirtas perskaičiavimo koeficientas (1,5 × 10–3).
(25) Nurodyti išmetamų teršalų kiekiai užtikrinami naudojant 1 % sieros turintį mazutą ir taikant antrinius išmetamųjų teršalų mažinimo metodus.
(26) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 skirsnyje.
(27) Taikomas 2 lentelėje nurodytas bendriesiems atvejams skirtas perskaičiavimo koeficientas (1,5 × 10–3).
(28) Aukštesni kiekiai būna susiję su tuo pačiu metu atliekamomis kūryklų dujų, susidarančių stiklo dirbinius dengiant danga jiems patenkant į degimo krosnį, apdorojimo operacijomis.
(29) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.
(30) Lygiai reiškia kūryklų dujose esančio kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio sumą.
(31) GPGB SITK lygis būna mažesnis, jeigu metalų junginiai nėra apgalvotai naudojami formuojant įkrovą.
(32) Viršutiniai lygiai siejami su metalų naudojimu stiklui suteikiant spalvą ar ją pašalinant arba kūryklų dujų, susidarančių atliekant stiklo dirbinių dengimo danga jiems patenkant į degimo krosnį operacijas, apdorojimu kartu su iš lydkrosnių išmetamais teršalais.
(33) Taikomas 2 lentelėje nurodytas bendriesiems atvejams skirtas perskaičiavimo koeficientas (1,5 × 10–3).
(34) Konkrečiais atvejais, kai gaminamas aukštos kokybės flintstiklis ir kai reikia naudoti didesnį seleno kiekį siekiant pašalinti spalvą (atsižvelgiant į žaliavas), pranešama apie didesnes vertes: ne daugiau nei 3 mg/Nm3.
(35) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 ir 1.10.7 skirsniuose.
(36) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.6 skirsnyje.
(37) Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).
(38) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(39) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(40) Gali būti išmetami didesni teršalų kiekiai, jeigu gaminant specialų stiklą retkarčiais naudojami nitratai.
(41) Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).
(42) Žemesni intervalo lygiai būtų nustatomi tuo atveju, jeigu būtų taikomas Fenix procesas.
(43) Užtikrinami kiekiai priklauso nuo turimų gamtinių dujų ir deguonies kokybės (azoto kiekio).
(44) Aukštesni intervalo lygiai susiję su esamais įrenginiais, kol nėra atliktas įprastas lydkrosnės remontas arba ji nėra visiškai perstatyta. Mažesni kiekiai susiję su naujesniais ir (arba) modifikuotais įrenginiais.
(45) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(46) Taikomas 2 lentelėje nurodytas konkretiems atvejams skirtas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).
(47) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.3 skirsnyje.
(48) Žemesni kiekiai susiję su sąlygomis, kai SOX kiekio mažinimui teikiama pirmenybė, palyginti su mažesnio kietųjų atliekų (t. y. dideliu sulfatų kiekiu pasižyminčių dulkių) kiekio susidarymu.
(49) Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).
(50) Atitinkami išmetamųjų teršalų kiekiai susiję su 1 % sieros turinčio mazuto naudojimu ir antrinių mažinimo metodų taikymu.
(51) Jeigu didelių plokščiojo stiklo gamybos krosnių atveju kyla su užtikrintinu išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių abejonių, gali reikėti ištirti sieros balansą. Lentelėje nurodytas vertes gali būti sunku užtikrinti, jeigu filtro dulkės kartu būtų naudojamos grąžinamajam perdirbimui.
(52) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 skirsnyje.
(53) Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).
(54) Aukštesni intervalo lygiai susiję su filtro dulkių naudojimu grąžinamajam perdirbimui formuojant įkrovą.
(55) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.
(56) Intervalai reiškia kūryklų dujose esančio kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio sumą.
(57) Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).
(58) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.
(59) Vertės reiškia kūryklų dujose esančio kietosios ir dujinės fazės seleno kiekio sumą.
(60) Žemesni lygiai atitinka sąlygas, kai išmetamo seleno kiekio mažinimui teikiama pirmenybė, palyginti su kietųjų atliekų, susidarančių iš filtro dulkių, kiekio mažinimu. Šiuo atveju taikomas didelis stechiometrinis santykis (reagento ir teršalo) ir susidaro didelis kietųjų atliekų srautas.
(61) Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).
(62) Antrinių apdorojimo sistemų aprašymas pateiktas 1.10.3 ir 1.10.6 skirsniuose.
(63) Antrinių apdorojimo sistemų aprašymas pateiktas 1.10.1 ir 1.10.7 skirsniuose.
(64) Naudojant įkrovas be boro ir taikant pirminius metodus, pranešta apie < 30 mg/Nm3 (< 0,14 kg tonai išlydyto stiklo) lygių vertes.
(65) Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (4,5 × 10–3).
(66) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(67) Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (4,5 × 10–3).
(68) Užtikrinami kiekiai priklauso nuo turimų gamtinių dujų ir deguonies kokybės (azoto kiekio).
(69) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.3 ir 1.10.6 skirsniuose.
(70) Aukštesni intervalo lygiai siejami su sulfatų naudojimu formuojant įkrovą stiklo skaidrinimui.
(71) Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (4,5 × 10–3).
(72) Ataskaitose nurodoma, kad iš krosnių, kuriose deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis ir kuriose naudojamas šlapiasis dujų valymas, išmetamas SOx (išreikštų SO2) GPGB SITK yra < 0,1 kg tonai išlydyto stiklo.
(73) Susiję išmetamų teršalų kiekiai užtikrinami naudojant 1 % sieros turintį mazutą ir taikant antrinius išmetamųjų teršalų mažinimo metodus.
(74) Žemesni kiekiai atitinka sąlygas, kai SOX kiekio mažinimui teikiama pirmenybė, palyginti su susidarančių kietųjų atliekų, t. y. dideliu sulfatų kiekiu pasižyminčių dulkių, kiekio mažinimu. Šiuo atveju mažesni kiekiai siejami su rankovinio filtro naudojimu.
(75) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 ir 1.10.6 skirsniuose.
(76) Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (4,5 × 10–3).
(77) Aukštesni intervalo lygiai siejami su fluoro junginių naudojimu formuojant įkrovą.
(78) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 ir 1.10.6 skirsniuose.
(79) Kiekiu nurodoma kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio suma.
(80) Taikomas 2 lentelėje nurodytas perskaičiavimo koeficientas (4,5 × 10–3).
(81) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.7 ir 1.10.8 skirsniuose.
(82) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 ir 1.10.7 skirsniuose.
(83) Taikomas 3 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau konkrečiai produkcijai gali reikėti taikyti kiekvienam atskiram atvejui skirtą perskaičiavimo koeficientą.
(84) Pranešta apie ekonominio perspektyvumo galimybes užtikrinti GPGB SITK, naudojant silikatiniam stiklui gaminti skirtas krosnis, kurių pajėgumas < 80 t per dieną.
(85) Šis GPGB SITK taikomas įkrovoms, kurių didelę dalį sudaro komponentai, atitinkantys pavojingų cheminių medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) 1272/2008.
(86) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(87) Degimo proceso modifikavimui ir specialioms lydkrosnių konstrukcijoms taikomas 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas, o elektriniam lydymui taikomas 3 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau konkrečiai produkcijai gali reikėti taikyti kiekvienam atskiram atvejui skirtą perskaičiavimo koeficientą.
(88) Užtikrinami kiekiai priklauso nuo turimų gamtinių dujų ir deguonies kiekio kokybės (azoto kiekio).
(89) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(90) Taikomas 2 lentelėje nurodytas silikatiniam stiklui skirtas perskaičiavimo koeficientas (2,5 × 10–3).
(91) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.3 skirsnyje.
(92) Taikomas 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau konkrečiai produkcijai gali reikėti taikyti kiekvienam atskiram atvejui skirtą perskaičiavimo koeficientą.
(93) Susijęs kiekis užtikrinamas naudojant 1 % sieros turintį mazutą ir taikant antrinius išmetamųjų teršalų mažinimo metodus.
(94) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 ir 1.10.6 skirsniuose.
(95) Taikomas 3 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau konkrečiai produkcijai gali reikėti taikyti kiekvienam atskiram atvejui skirtą perskaičiavimo koeficientą.
(96) Mažesni kiekiai susiję su elektrinio lydymo metodo taikymu.
(97) Jeigu KCl ar NaCl naudojami kaip skaidrinimo medžiagos, tada GPGB SITK yra < 30 mg/Nm3 arba < 0,09 kg tonai išlydyto stiklo.
(98) Mažesni kiekiai susiję su elektrinio lydymo metodo taikymu. Didesni kiekiai susiję su baltojo stiklo gamyba, filtro dulkių naudojimu grąžinamajam perdirbimui ar su didesniu stiklo laužo kiekio naudojimu formuojant įkrovą.
(99) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.
(100) Kiekiu išreiškiama kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio suma.
(101) Taikomas 3 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau konkrečiai produkcijai gali reikėti taikyti kiekvienam atskiram atvejui skirtą perskaičiavimo koeficientą.
(102) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.
(103) Vertės reiškia kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės seleno kiekio sumą.
(104) Taikomas 3 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau konkrečiai produkcijai gali reikėti taikyti kiekvienam atskiram atvejui skirtą perskaičiavimo koeficientą.
(105) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.1 ir 1.10.5 skirsniuose.
(106) Vertės reiškia kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės švino kiekio sumą.
(107) Taikomas 3 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau konkrečiai produkcijai gali reikėti taikyti kiekvienam atskiram atvejui skirtą perskaičiavimo koeficientą.
(108) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.8 skirsnyje.
(109) Kiekis reiškia išmetamosiose dujose esančio metalų kiekio sumą.
(110) Kiekis susijęs su tolesnėmis švino krištolo gamybos operacijomis.
(111) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.6 skirsnyje.
(112) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.1 skirsnyje.
(113) Nustatant mažiausią ir didžiausią GPGB SITK intervalo vertę naudojami 2,5 × 10–3 ir 6,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai (žr. 2 lentelę), o kai kurios vertės suapvalintos. Tačiau atsižvelgiant į gaminamo stiklo tipą kiekvienu atskiru atveju reikia taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą (žr. 2 lentelę).
(114) GPGB SITK taikomas įkrovoms, kurių didelę dalį sudaro komponentai, atitinkantys pavojingų cheminių medžiagų kriterijus pagal Reglamentą (EB) 1272/2008.
(115) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(116) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(117) Nustatant mažiausią ir didžiausią GPGB SITK vertes naudoti 2,5 × 10–3 ir 4 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai (žr. 2 lentelę), o kai kurios vertės suapvalintos. Tačiau atsižvelgiant į produkcijos tipą kiekvienu atskiru atveju reikia taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą (žr. 2 lentelę).
(118) Didesni kiekiai susiję su farmacijos reikmėms skirto specialaus borosilikatinio stiklo vamzdelių gamyba.
(119) Užtikrinami lygiai priklauso nuo turimų gamtinių dujų ir deguonies kokybės (azoto kiekio).
(120) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(121) Žemesni lygiai susiję su elektrinio lydymo metodo taikymu.
(122) Nustatant mažiausią ir didžiausią GPGB SITK vertes atitinkamai naudoti 2,5 × 10–3 ir 6,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai, o kai kurios vertės suapvalintos. Atsižvelgiant į produkcijos tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą (žr. 2 lentelę).
(123) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.3 skirsnyje.
(124) Nustatant kiekius atsižvelgiama į skirtingas sieros balanso vertes, susijusias su gaminamo stiklo tipu.
(125) Taikomas 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę). Tačiau atsižvelgiant į produkcijos tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą.
(126) Mažesni kiekiai susiję su elektrinio lydymo taikymu ir įkrovos formavimu nenaudojant sulfatų.
(127) Susiję išmetamų teršalų lygiai užtikrinami naudojant 1 % sieros turintį mazutą ir taikant antrinius mažinimo metodus.
(128) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 skirsnyje.
(129) Naudojamas 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę), o kai kurios vertės suapvalintos. Atsižvelgiant į produkcijos tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą.
(130) Didesni kiekiai susiję su medžiagų, kuriose yra chloro, naudojimu formuojant įkrovą.
(131) Didžiausia intervalo vertė nustatyta remiantis konkrečiais praneštais duomenimis.
(132) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.
(133) Kiekis reiškia kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio sumą.
(134) GPGB SITK būna mažesnis, kai metalų junginiai nėra apgalvotai naudojami formuojant įkrovą.
(135) Naudotas 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę) ir kai kurios lentelėje nurodytos vertės suapvalintos. Atsižvelgiant į produkcijos tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą.
(136) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.8 skirsnyje.
(137) Kiekis – tai išmetamosiose dujose esančio metalų kiekio suma.
(138) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.6 skirsnyje.
(139) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.1 skirsnyje.
(140) Nustatant mažiausią ir didžiausią GPGB SITK intervalo vertes naudoti 2 × 10–3 ir 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai (žr. 2 lentelę) siekiant apimti stiklo vatos ir akmens vatos gamybą.
(141) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(142) Stiklo vatai taikomas 2 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas, o akmens vatai – 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę).
(143) Užtikrinami lygiai priklauso nuo turimų gamtinių dujų ir deguonies kokybės (azoto kiekio).
(144) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(145) Taikomas 2 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę).
(146) Mažesni intervalo lygiai užtikrinami tuo atveju, jeigu taikomas lydymas, kai deginant kurą kaip oksidatorius naudojamas deguonis.
(147) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.3 ir 1.10.6 skirsniuose.
(148) Stiklo vatai taikomas 2 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas, o akmens vatai – 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę).
(149) Žemesni intervalų lygiai susiję su elektrinio lydymo metodo taikymu. Aukštesni lygiai susiję su pakartotiniu didelio kiekio stiklo laužo panaudojimu.
(150) GPGB SITK siejamas su sąlygomis, kai išmetamo SOx kiekio mažinimui teikiama pirmenybė, palyginti su susidarančių kietųjų atliekų kiekio mažinimu.
(151) Jeigu atliekų kiekio mažinimui teikiama pirmenybė, palyginti su išmetamo SOx kiekio mažinimu, galima tikėtis didesnių išmetamųjų teršalų verčių. Užtikrinami lygiai turėtų būti pagrįsti sieros balansu.
(152) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 skirsnyje.
(153) Stiklo vatai taikomas 2 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas, o akmens vatai – 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę).
(154) Nustatant mažiausią ir didžiausią GPGB SITK intervalo vertes naudoti 2 × 10–3 ir 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai (žr. 2 lentelę).
(155) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.9 skirsnyje.
(156) Akmens vatai taikomas 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas (žr. 2 lentelę).
(157) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.
(158) Intervalai reiškia kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio sumą.
(159) Nustatant mažiausią ir didžiausią GPGB SITK intervalo vertes naudoti 2 × 10–3 ir 2,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai (žr. 2 lentelę).
(160) Aukštesni intervalo lygiai susiję su šachtinės lydkrosnės naudojimu gaminant stiklo vatą.
(161) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.7 ir 1.10.9 skirsniuose.
(162) Išmetamųjų teršalų kiekis, išreikštas kg tonai galutinio produkto, nėra susijęs su pagamintos mineralinės vatos sluoksnio storiu ar ypač didele kūryklų dujų koncentracija ar šių dujų skiedimu. Naudojamas 6,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas.
(163) Jeigu gaminama didelio tankio ar dideliu rišamosios medžiagos kiekiu pasižyminti mineralinė vata, su išvardytais sektoriaus GPGB susiję išmetamų teršalų kiekiai gali būti gerokai didesni nei šie GPGB SITK. Jeigu šių tipų produktai sudaro didžiąją tam tikru įrenginiu gaminamos produkcijos dalį, turėtų būti nagrinėjami kiti metodai.
(164) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.1 skirsnyje.
(165) Šio vertės susijusios su rankovinio filtro sistemos naudojimu.
(166) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.1 skirsnyje.
(167) Žemesnis intervalo lygis susijęs su iš aliuminio silikato stiklo vatos (ASW) ir (arba) ugniai atsparaus keramikos pluošto (RCF) išskiriančiu teršalų kiekiu.
(168) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.3 skirsnyje.
(169) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.4 skirsnyje.
(170) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.
(171) Kiekis reiškia kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio sumą.
(172) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.6 ir 1.10.9 skirsniuose.
(173) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.1 skirsnyje.
(174) Nustatant mažiausią ir didžiausią GPGB SITK intervalo vertes naudoti 5 × 10–3 ir 7,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai (žr. 2 lentelę). Tačiau atsižvelgiant į degimo proceso tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą.
(175) Metodo aprašymas pateiktas 1.10.2 skirsnyje.
(176) Nustatant intervalus atsižvelgiama į kūryklų dujų, išmetamų iš krosnių, kuriose taikomi skirtingi lydymo metodai ir kuriose gaminamas skirtingų tipų fritas, derinį, kai formuojant įkrovą naudojami nitratai ar jie nenaudojami, jeigu dujas galima nukreipti į vieną dūmtraukį, atmetant galimybę apibūdinti kiekvieną naudojamą lydymo metodą ir skirtingus produktus.
(177) Nustatant mažiausią ir didžiausią intervalo vertes naudoti 5 × 10–3 ir 7,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai. Tačiau atsižvelgiant į degimo proceso tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą (žr. 2 lentelę).
(178) Užtikrinami lygiai priklauso nuo turimų gamtinių dujų ir deguonies kokybės (azoto kiekio).
(179) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.3 skirsnyje.
(180) Taikomi 5 × 10–3 ir 7,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientai; tačiau kelios lentelėje nurodytos vertės galėjo būti suapvalintos. Atsižvelgiant į degimo proceso tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą (žr. 2 lentelę).
(181) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.4 skirsnyje.
(182) Naudotas 5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas, o kai kurios vertės suapvalintos. Atsižvelgiant į naudotą degimo proceso tipą kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą (žr. 2 lentelę).
(183) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.5 skirsnyje.
(184) Kiekis reiškia kūryklų dujose esančių kietosios ir dujinės fazės metalų kiekio sumą.
(185) Naudotas 7,5 × 10–3 perskaičiavimo koeficientas. Atsižvelgiant į degimo proceso tipą, kiekvienu atskiru atveju gali reikėti taikyti tam tikrą perskaičiavimo koeficientą (Žr. 2 lentelę).
(186) Metodų aprašymas pateiktas 1.10.1 skirsnyje.
(187) Kiekis reiškia išmetamosiose dujose esančio metalų kiekio sumą.