kuriuo nustatomi bendrieji oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimai ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 482/2008 ir (ES) Nr. 691/2010

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (Paslaugų teikimo reglamentas) (1), ypač į jo 4, 6 ir 7 straipsnius,

atsižvelgdama į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantį Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (2), ypač į jo 8b straipsnio 6 dalį,

Šiuo reglamentu nustatomi bendri oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimai.

Tačiau, išskyrus tuos atvejus, kai I ar II priede numatyta kitaip, šie reikalavimai netaikomi:

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (EB) Nr. 549/2004 2 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 216/2008 3 straipsnyje. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 549/2004 2 straipsnio 15 punkte pateikta „sertifikato“ apibrėžtis netaikoma apibrėžtis netaikoma.

(1) specialieji aviacijos darbai– orlaivio naudojimas specializuotoms paslaugoms teikti žemės ūkyje, statybose, fotografavimo paslaugoms, topografijos, stebėjimo ir patruliavimo bei paieškos ir gelbėjimo darbams ar oro reklamai;

(2) komercinis oro susisiekimas– bet koks orlaivio naudojimas, susijęs su keleivių, krovinių ar pašto vežimu už atlygį arba nuomos mokestį;

(3) funkcinė sistema– sistemų, procedūrų ir žmogiškųjų išteklių derinys tam tikrai OEV srities funkcijai atlikti;

(4) bendroji aviacija– bet koks prie specialiųjų aviacijos darbų ar komercinio oro susisiekimo nepriskiriamas civilinio orlaivio naudojimas;

(5) nacionalinė priežiūros institucija– valstybės narės paskirta (-os) arba sukurta (-os) įstaiga arba įstaigos, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 4 straipsnio 1 dalį yra tos valstybės narės nacionalinės priežiūros institucijos;

(6) pavojus– sąlyga, įvykis arba aplinkybė, dėl kurių gali įvykti avarija;

(8) techninių paslaugų organizacija– organizacija, atsakinga už oro eismo, ryšių, navigacijos ar priežiūros paslaugoms teikti reikalingų inžinerinių ir techninių paslaugų teikimą;

(9) rizika– galimų žalingų padarinių bendros tikimybės arba dažnumo ir tų padarinių sunkumo derinys;

(10) saugos užtikrinimas– visi planiniai ir metodiški veiksmai, būtini tinkamai užtikrinti, kad produktas, paslauga, organizacija ar funkcinė sistema būtų priimtino arba pakankamo saugos lygio;

(11) saugos tikslas– teiginys, kuriuo kokybiškai arba kiekybiškai apibrėžiamas didžiausias galimo pavojaus dažnumas arba tikimybė;

(12) saugos reikalavimas– pagal rizikos mažinimo strategiją nustatyta rizikos mažinimo priemonė, kuria pasiekiamas tam tikras saugos tikslas, įskaitant organizacinius, veiklos, procedūrinius, funkcinius, rezultatų ir sąveikos reikalavimus arba aplinkos savybes;

(14) visos Europos oro navigacijos paslauga– oro navigacijos paslauga, kuri skirta ir teikiama vartotojams daugumoje valstybių narių ar visose valstybėse narėse ir kuri taip pat gali būti teikiama už teritorijos, kurioje taikoma Sutartis, oro erdvės ribų;

(15) oro navigacijos paslaugų teikėjas– viešasis arba privatus subjektas, teikiantis bendrojo oro eismo ONP, įskaitant organizacijas, kurios yra pateikusios prašymą išduoti tokių paslaugų teikimo pažymėjimą.

1. Šiame reglamente kompetentinga oro navigacijos paslaugų teikėjų sertifikavimo institucija yra:

2. Kompetentinga saugos priežiūros institucija – institucija, nustatoma pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1034/2011 (11) 3 straipsnį.

1. Kad gautų oro navigacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 550/2004 7 straipsnio 5 dalies, organizacijos laikosi šių reikalavimų:

2. Kompetentinga institucija, prieš išduodama teikėjo pažymėjimą, patikrina, ar organizacija atitinka bendruosius reikalavimus.

3. Organizacija turi atitikti bendruosius reikalavimus ne vėliau kaip pažymėjimo išdavimo pagal nurodytus straipsnius dieną:

1. Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 dalies, tam tikri oro navigacijos paslaugų teikėjai gali nuspręsti nesinaudoti galimybe teikti tarpvalstybines paslaugas ir atsisakyti teisės į abipusį pripažinimą bendrame Europos danguje.

Tuo atveju jie gali prašyti išduoti pažymėjimą, galiojantį tik oro erdvėje, už kurią atsakinga tam tikra valstybė narė, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 550/2004 7 straipsnio 2 dalyje.

2. 1 dalyje nurodytą prašymą gali pateikti oro eismo paslaugų teikėjas, teikiantis arba planuojantis teikti tik vienos arba kelių iš toliau išvardytų kategorijų paslaugas:

Jei oro navigacijos paslaugų teikėjas nėra oro eismo paslaugų teikėjas, minėtą prašymą jis gali pateikti tik jei jo bendra metinė teikiamų arba planuojamų teikti paslaugų apyvarta yra ne didesnė kaip 1 000 000 EUR.

Jei oro navigacijos paslaugų teikėjas dėl objektyvių praktinių priežasčių negali pateikti įrodymų, kad jis atitinka šiuos tinkamumo reikalavimus, kompetentinga institucija gali priimti analogiškus duomenis arba prognozes, susijusius su pirmoje ir antroje pastraipose nustatytomis ribomis.

Oro navigacijos paslaugų teikėjas kompetentingai institucijai tokį prašymą pateikia kartu su tinkamais įrodymais, kad jis atitinka tinkamumo kriterijus.

3. Kompetentinga institucija 1 dalies tinkamumo reikalavimus atitinkantiems pareiškėjams gali taikyti konkrečias leidžiančias nukrypti nuostatas atsižvelgdama į tai, kiek jie savo veikla prisideda prie oro erdvės, už kurią atsakinga valstybė narė, oro eismo valdymo.

Tokios leidžiančios nukrypti nuostatos gali būti susijusios tik su I priede išdėstytais reikalavimais.

4. Be 3 dalyje numatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, kompetentinga institucija gali taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas pareiškėjams, kurie teikia aerodromo skrydžių informacijos paslaugas, reguliariai naudodamiesi ne daugiau kaip viena aerodromo darbo vieta. Jas taikydama ji proporcingai atsižvelgia į tai, kiek pareiškėjai savo veikla prisideda prie oro erdvės, už kurią atsakinga valstybė narė, oro eismo valdymo.

Tokios leidžiančios nukrypti nuostatos gali būti susijusios tik su šiais II priedo 3 dalies reikalavimais:

5. III, IV ir V prieduose nustatytiems reikalavimams leidžiančios nukrypti nuostatos netaikomos.

1. Organizacijos, kompetentingai institucijai paprašius, pateikia visus reikiamus įrodymus, kad jos atitinka taikomus bendruosius reikalavimus. Organizacijos gali naudotis visais esamais duomenimis.

2. Sertifikuota organizacija informuoja kompetentingą instituciją apie numatomus oro navigacijos paslaugų teikimo pakeitimus, kurie gali daryti poveikį taikomų bendrųjų reikalavimų arba pažymėjimo galiojimo sąlygų laikymuisi.

3. Jei sertifikuota organizacija nebeatitinka taikomų bendrųjų reikalavimų arba, kai taikoma, pažymėjimo galiojimo sąlygų, kompetentinga institucija per vieną mėnesį nuo neatitikties fakto nustatymo dienos pareikalauja, kad organizacija imtųsi taisomųjų veiksmų.

Kompetentinga institucija patikrina, ar taisomieji veiksmai buvo įgyvendinti prieš pranešdama atitinkamai organizacijai apie patvirtinimą.

Jei, kompetentingos institucijos nuomone, per sutartą su organizacija laikotarpį taisomieji veiksmai nebuvo tinkamai įgyvendinti, ji imasi vykdymo priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 550/2004 7 straipsnio 7 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 216/2008 10 straipsnį, 22a straipsnio d punktą, 25 ir 68 straipsnius, kartu atsižvelgdama į tai, kad būtina užtikrinti oro navigacijos paslaugų tęstinumą.

Organizacijos sudaro sąlygas, kad kompetentinga institucija ar jos vardu veikianti kompetentinga organizacija galėtų atlikti patikrinimus ir apžiūras, įskaitant apsilankymus vietoje ir apsilankymus be išankstinio įspėjimo.

Tokius patikrinimus ir apžiūras kompetentinga institucija ar jos vardu veikianti kompetentinga organizacija vykdo laikydamosi valstybės narės, kurioje tie patikrinimai ir apžiūros vykdomi, teisės aktų nuostatų.

Kompetentinga institucija, remdamasi turimais įrodymais, kasmet tikrina, ar jos sertifikuotos organizacijos ir toliau atitinka reikalavimus.

Tuo tikslu kompetentinga institucija nustato ir kasmet atnaujina orientacinę visų savo sertifikuotų teikėjų tikrinimo programą, kurią sudarant remiamasi rizikos, susijusios su įvairia teikiamų oro navigacijos paslaugų veikla, vertinimu. Prieš nustatydama tokią programą ji konsultuojasi su susijusia organizacija ir prireikus su bet kuria kita susijusia kompetentinga institucija.

Programoje nurodomi numatyti patikrinimų skirtingose vietose vykdymo intervalai.

Dėl oro eismo, ryšių, navigacijos ar stebėjimo paslaugų teikimo kompetentinga institucija ar bet kuri kita valstybės narės paskirta institucija:

1. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija ir agentūra gali organizuoti nacionalinių priežiūros institucijų tarpusavio vertinimą, kaip numatyta 2–6 dalyse.

2. Tarpusavio vertinimą atlieka nacionalinių ekspertų grupė ir, kai tinkama, agentūros stebėtojai.

Grupė sudaroma iš bent trijų skirtingų valstybių narių ir agentūros ekspertų.

Ekspertai nedalyvauja atliekant tarpusavio vertinimą toje valstybėje narėje, kurioje jie dirba.

Komisija sudaro ir tvarko valstybių narių paskirtų nacionalinių ekspertų sąrašą užtikrindama, kad bendra į jį įtrauktų ekspertų kvalifikacija apimtų visus Reglamento (EB) Nr. 550/2004 6 straipsnyje išvardytų bendrųjų reikalavimų aspektus.

3. Ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki tarpusavio vertinimo Komisija informuoja valstybę narę ir nacionalinę priežiūros instituciją, kuri bus vertinama, apie numatomą tarpusavio vertinimo datą ir jame dalyvaujančius ekspertus.

Valstybė narė, kurios nacionalinė priežiūros institucija bus vertinama, patvirtina ekspertų komandą prieš jai pradedant vertinimą.

4. Po vertinimo ekspertų komanda, vadovaudamasi bendru sutarimu, per tris mėnesius nuo vertinimo dienos parengia ataskaitą, kurioje gali būti pateikiamos rekomendacijos.

Komisija surengia agentūros, ekspertų ir nacionalinės priežiūros institucijos susitikimą tai ataskaitai aptarti.

Valstybė narė per tris mėnesius nuo ataskaitos gavimo dienos gali pateikti savo pastabas.

Prireikus pastabose gali būti nurodyta, kokių priemonių valstybė narė ėmėsi arba ketina imtis per nustatytą terminą reaguodama į ataskaitą.

Jei su atitinkama valstybe nare nesusitariama kitaip, ataskaita ir tolesni veiksmai neskelbiami.

6. Komisija kasmet per Bendro dangaus komitetą supažindina valstybes nares su pagrindinėmis šių ataskaitų išvadomis.

1. Jei šio reglamento įsigaliojimo dieną oro navigacijos paslaugų teikėjas turi pagal Reglamentą (EB) Nr. 2096/2005 išduotą sertifikatą, laikoma, kad tas sertifikatas atitinka pagal šį reglamentą išduodamą pažymėjimą.

2. Pareiškėjams, kurie pateikė prašymą gauti oro navigacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą (sertifikatą) iki šio reglamento įsigaliojimo dienos ir kuriems pažymėjimas dar neišduotas tą dieną, jis išduodamas tik tada, kai jie įrodo, kad laikosi šio reglamento nuostatų.

3. Jei organizacija, kurios kompetentinga institucija pagal 3 straipsnį yra agentūra, iki šio reglamento įsigaliojimo dienos valstybės narės nacionalinei priežiūros institucijai pateikė prašymą išduoti pažymėjimą (sertifikatą), nacionalinė priežiūros institucija, koordinuodama veiksmus su agentūra, užbaigia sertifikavimo procedūrą ir, išdavusi pažymėjimą, perduoda bylą agentūrai.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

I PRIEDAS

Bendrieji oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimai

1. TECHNINĖ IR VEIKLOS KOMPETENCIJA IR GEBĖJIMAI

Oro navigacijos paslaugų teikėjai gali teikti paslaugas saugiai, veiksmingai, nenutrūkstamai, nuosekliai ir proporcingai bendrai paklausai konkrečioje oro erdvėje. Tuo tikslu jie palaiko tinkamą techninio ir veiklos pajėgumo ir kvalifikacijos lygį.

2. ORGANIZACIJOS STRUKTŪRA IR VALDYMAS

2.1. Organizacijos struktūra

Oro navigacijos paslaugų teikėjai įkuria ir valdo savo organizaciją pagal tokią struktūrą, kuri padėtų saugiai, veiksmingai ir nenutrūkstamai teikti oro navigacijos paslaugas.

Organizacijos struktūroje apibrėžiama:

a)	įvairias pareigas eiti paskirtų darbuotojų, visų pirma vadovaujančio personalo, atliekančio su sauga, kokybe, saugumu, finansais ir žmogiškaisiais ištekliais susijusias funkcijas, įgaliojimai, pareigos ir atsakomybė;

b)	skirtingų organizacijos dalių ir procesų sąsajos ir pavaldumas.

2.2. Organizacijos valdymas

2.2.1. Verslo planas

Oro navigacijos paslaugų teikėjai parengia verslo planą ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Verslo plane numatoma:

a)	bendrieji oro navigacijos paslaugų teikėjo siekiai ir tikslai ir jų įgyvendinimo strategija, suderinta su oro navigacijos paslaugų teikėjo ilgalaikiais tikslais ir atitinkamais Sąjungos reikalavimais dėl infrastruktūros ar kitos technologijos plėtros;

b)	jei taikoma – tinkami saugos, pajėgumo, aplinkosaugos ir ekonominio efektyvumo sričių veiklos rezultatų tikslai.

Informacija, nurodyta a ir b punktuose, atitinka Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnyje nurodytą nacionalinį arba funkcinio oro erdvės bloko veiklos rezultatų planą, o saugos duomenys – valstybės saugos programą, nurodytą Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 11 priedo standarto 2.27.1 2009 m. liepos 20 d. pakeitime 47B.

Oro navigacijos paslaugų teikėjai pateikia pagrindinių investavimo projektų įgyvendinimo saugos ir verslo argumentus, prireikus nurodydami numatomą poveikį atitinkamiems b punkte nurodytiems veiklos rezultatų tikslams ir investicijas, kurios būtinos taikant teisinius reikalavimus, susijusius su Bendro Europos dangaus oro eismo vadybos mokslinių tyrimų programoje (SESAR) įgyvendinimu.

2.2.2. Metinis planas

Oro navigacijos paslaugų teikėjai kasmet parengia kitų metų planą – jame išsamiai aprašo verslo plano ypatybes ir visus jo pakeitimus.

Metiniame plane numatomos šios su paslaugų kokybe ir lygiu, pavyzdžiui, numatomu pajėgumu, sauga, aplinkosauga ir ekonominiu efektyvumu, susijusios nuostatos:

a)	informacija apie naujos infrastruktūros diegimą ir kitus pokyčius ir paaiškinimas, kaip jie padės pagerinti oro navigacijos paslaugų teikėjo veiklos rezultatus, įskaitant paslaugų lygį ir kokybę;

b)	veiklos rezultatų rodikliai, atitinkantys Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnyje nurodytą nacionalinį arba funkcinių oro erdvės blokų veiklos rezultatų planą, pagal kurį galima pagrįstai įvertinti veiklos rezultatų lygį ir paslaugų kokybę;

c)	informacija apie oro navigacijos paslaugų teikėjo saugos plane nustatytos saugos rizikos mažinimo priemones, įskaitant saugos rizikos stebėjimo rodiklius ir prireikus rizikos mažinimo priemonėms numatomas išlaidas;

d)	numatoma oro navigacijos paslaugų teikėjo trumpalaikė finansinė padėtis ir bet kokie verslo plano pakeitimai ar poveikis jam.

2.2.3. Planų veiklos rodiklių dalis

Kompetentingos institucijos pagal nacionalinės teisės aktus nustatytomis sąlygomis oro navigacijos paslaugų teikėjas, gavęs atitinkamą prašymą, Komisijai pateikia verslo plano ir metinio plano veiklos rodiklių dalies turinį.

3. SAUGOS IR KOKYBĖS VALDYMAS

3.1. Saugos valdymas

Oro navigacijos paslaugų teikėjai valdo visų jų teikiamų paslaugų saugą. Tuo tikslu jie nustato oficialius ryšius su visomis suinteresuotomis šalimis, galinčiomis turėti įtakos paslaugų saugai.

Oro navigacijos paslaugų teikėjai nustato saugos valdymo procedūras, taikomas įdiegiant naujas ar keičiant esamas funkcines sistemas.

3.2. Kokybės valdymo sistema

Oro navigacijos paslaugų teikėjai naudoja visas jų teikiamas oro navigacijos paslaugas apimančią kokybės valdymo sistemą pagal toliau išdėstytus principus.

Kokybės valdymo sistemoje numatomi šie dalykai:

a)	apibrėžiama kokybės politika siekiant kuo geriau patenkinti įvairių naudotojų poreikius;

b)	parengiama kokybės užtikrinimo programa, numatant patikrinimo tvarką tam, kad visa veikla būtų vykdoma laikantis taikomų reikalavimų, standartų ir procedūrų;

c)	pateikiami kokybės valdymo sistemos veikimo įrodymai, t. y. vadovai ir kontrolės dokumentai;

d)	paskiriami administracijos atstovai stebėti, kaip laikomasi saugią ir veiksmingą darbo tvarką užtikrinančių procedūrų ir ar šios procedūros tinkamos;

e)	atliekamos kokybės valdymo sistemos peržiūros ir prireikus imamasi taisomųjų veiksmų.

Tinkamai akredituotos organizacijos išduotas teikėjo teikiamų oro navigacijos paslaugų EN ISO 9001 sertifikatas yra pakankamas įrodymas, kad teikėjas laikosi reikalavimų. Jei kompetentinga institucija prašo, oro navigacijos paslaugų teikėjas sutinka jai atskleisti su sertifikavimu susijusius dokumentus.

Oro navigacijos paslaugų teikėjai į valdymo sistemą gali integruoti saugos, saugumo ir kokybės valdymo sistemas.

3.3. Veiklos vykdymo vadovai

Oro navigacijos paslaugų teikėjai parengia ir atnaujina su jų paslaugų teikimu susijusius veiklos vykdymo vadovus, kuriais naudojasi ir vadovaujasi veiklą vykdantys darbuotojai.

Jie užtikrina, kad:

a)	veiklos vykdymo vadovuose būtų nurodymai ir informacija, reikalingi veiklą vykdantiems darbuotojams, kad jie galėtų atlikti savo darbą;

b)	atitinkamiems darbuotojams būtų prieinamos reikiamos veiklos vykdymo vadovų dalys;

c)	veiklą vykdantys darbuotojai būtų nedelsiant informuojami apie su jų darbu susijusius veiklos vykdymo vadovų pakeitimus ir jų įsigaliojimą.

4. SAUGUMAS

Oro navigacijos paslaugų teikėjai sukuria saugumo valdymo sistemą, kad užtikrintų:

a)	savo įrenginių ir personalo saugumą siekiant neleisti neteisėtai įsikišti į oro navigacijos paslaugų teikimą;

b)	gaunamų arba sukuriamų ar kitaip naudojamų veiklos duomenų saugumą taip, kad jie būtų prieinami tik atitinkamai įgaliotiems asmenims.

Saugumo valdymo sistemoje apibrėžiama:

a)	procedūros, susijusios su saugumo rizikos vertinimu ir mažinimu, saugumo stebėjimu ir gerinimu, saugumo patikrinimais ir patirties sklaida;

b)	priemonės, skirtos aptikti saugumo pažeidimus ir atitinkamais saugumo signalais įspėti personalą;

c)	saugumo pažeidimų poveikio ribojimo priemonės ir nustatomi taisomieji veiksmai ir poveikio mažinimo procedūros siekiant išvengti pažeidimų pasikartojimo.

Prireikus oro navigacijos paslaugų teikėjai užtikrina savo personalo patikimumo kontrolę ir, siekdami užtikrinti savo infrastruktūros, personalo ir duomenų saugumą, koordinuoja šią veiklą su atitinkamomis civilinėmis ir karinėmis institucijomis.

Saugos, kokybės ir saugumo valdymo sistemos gali būti sukurtos ir naudojamos kaip integruota valdymo sistema.

5. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

Oro navigacijos paslaugų teikėjai įdarbina tinkamos kvalifikacijos darbuotojus, kad užtikrintų saugų, veiksmingą, nenutrūkstamą ir nuoseklų oro navigacijos paslaugų teikimą. Tuo tikslu jie sukuria personalo įdarbinimo ir mokymo strategiją.

6. FINANSINĖS PADĖTIES TVIRTUMAS

6.1. Ekonominis ir finansinis pajėgumas

Oro navigacijos paslaugų teikėjai yra pajėgūs vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tokius kaip fiksuotos ir kintamosios veiklos išlaidos ar išlaidos kapitalo investicijoms. Jie taiko tinkamą išlaidų apskaitos sistemą. Jie įrodo savo finansinį pajėgumą parengdami 2.2.2 dalyje paminėtą metinį planą ir atitinkamai pagal įmonės teisinį statusą vedamoje balanso ir buhalterinėje apskaitoje.

6.2. Finansinis auditas

Pagal Reglamento (EB) Nr. 550/2004 12 straipsnio 2 dalį oro navigacijos paslaugų teikėjai įrodo, kad yra reguliariai atliekamas nepriklausomas jų veiklos auditas.

7. ATSAKOMYBĖ IR DRAUDIMAS

Oro navigacijos paslaugų teikėjai sudaro draudimo susitarimus, kurių taikymo sritis apima jų atsakomybę, nustatytą pagal taikomus teisės aktus.

Draudimo metodas atitinka galimus nuostolius ir žalą, atsižvelgiant į organizacijos teisinį statusą ir į jai prieinamą komercinio draudimo lygį.

Jei oro navigacijos paslaugų teikėjas naudojasi kito oro navigacijos paslaugų teikėjo paslaugomis, jis užtikrina, kad draudimo susitarimų taikymo sritis apimtų jų pasiskirstytą atsakomybę.

8. PASLAUGŲ KOKYBĖ

8.1. Atviras ir skaidrus oro navigacijos paslaugų teikimas

Oro navigacijos paslaugų teikėjai teikia oro navigacijos paslaugas atvirai ir skaidriai. Jie paskelbia prieigos prie savo paslaugų sąlygas ir nustato oficialų konsultavimosi (individualaus arba kolektyvinio) bent kartą per metus su oro navigacijos paslaugų vartotojais procesą.

Pagal taikomus Sąjungos teisės aktus, oro navigacijos paslaugų teikėjas vartotojo arba vartotojų klasės nediskriminuoja nei tautybės, nei tapatybės atžvilgiu.

8.2. Nenumatytų atvejų planai

Oro navigacijos paslaugų teikėjai visoms jų teikiamoms oro navigacijos paslaugoms nustato nenumatytų atvejų planus, taikomus tais atvejais, kai dėl nenumatytų įvykių veikla labai prastėja arba nutrūksta.

9. ATASKAITŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

Oro navigacijos paslaugų teikėjai atitinkamai kompetentingai institucijai gali pateikti metinę savo veiklos ataskaitą.

Šioje ataskaitoje, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 550/2004 12 straipsnio, pateikiami finansiniai rezultatai, veiklos rezultatai ir bet kuri kita reikšminga veikla ir pokyčiai, visų pirma saugos srityje.

Toje metinėje ataskaitoje pateikiami bent šie dalykai:

a)	suteiktų oro navigacijos paslaugų veiklos rezultatų lygio įvertinimas;

b)	oro navigacijos paslaugų teikėjo veiklos rezultatai, palyginti su 2.2.1 dalyje nurodytame verslo plane numatytais veiklos rezultatų tikslais, sugretinant faktinius rezultatus su metiniu planu pagal metiniame plane nustatytus veiklos rodiklius;

c)	pateikiamas paaiškinimas, kodėl esama skirtumų, palyginti su tikslais, ir nurodomos priemonės trūkumams ištaisyti per Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnyje nurodytą laikotarpį;

d)	veiklos vykdymo ir infrastruktūros pokyčiai;

e)	finansiniai rezultatai, jei jie neskelbiami atskirai kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 550/2004 12 straipsnio 1 dalyje;

f)	informacija apie oficialias konsultacijas su paslaugų vartotojais;

g)	informacija apie žmogiškųjų išteklių politiką.

Metinės ataskaitos turinį oro navigacijos paslaugų teikėjas Komisijai ir agentūrai pateikia gavęs atitinkamą prašymą ir paskelbia viešai kompetentingos institucijos pagal nacionalinius teisės aktus nustatytomis sąlygomis.

II PRIEDAS

Specialieji oro eismo paslaugų teikimo reikalavimai

1. NUOSAVYBĖ

Oro eismo paslaugų teikėjas Reglamento (EB) Nr. 550/2004 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją informuoja apie:

a)	savo teisinį statusą, nuosavybės struktūrą ir visus susitarimus, turinčius didelį poveikį jo turto valdymui;

visus ryšius su oro navigacijos paslaugų neteikiančiomis organizacijomis, įskaitant tiesiogiai arba per susijusias įmones vykdomą komercinę veiklą, iš kurios gaunama daugiau kaip 1 % jų numatomų pajamų; Be to, informuojama apie kiekvieną akcininko, turinčio 10 % arba daugiau visų akcijų, pasikeitimą.

Oro eismo paslaugų teikėjas imasi visų reikiamų priemonių, kad išvengtų bet kokio interesų konflikto, kuris galėtų jam sutrukdyti nešališkai ir objektyviai teikti paslaugas.

2. ATVIRAS IR SKAIDRUS PASLAUGŲ TEIKIMAS

Be I priedo 8.1 dalies nuostatos, jei valstybė narė nusprendžia, kad tam tikros oro eismo paslaugos turi būti teikiamos konkurencijos sąlygomis, pagal taikomą nacionalinę ir Sąjungos teisę ji gali imtis visų reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad šių konkrečių oro eismo paslaugų teikėjų veikla tiesiogiai ar netiesiogiai nesutrukdytų, neapribotų ir neiškreiptų konkurencijos ir kad nebūtų piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi.

3. PASLAUGŲ SAUGA

3.1. Saugos valdymo sistema (SVS)

3.1.1. Bendrieji saugos reikalavimai

Oro eismo paslaugų teikėjai taiko saugos valdymo sistemą (SVS), kuri yra neatsiejama paslaugų valdymo dalis ir kuri:

užtikrina, kad įgyvendindami teikiamų paslaugų saugos įsipareigojimus, paslaugų teikėjai sistemingai spręstų saugos klausimus vadovaudamiesi taisyklių laikymosi, aiškumo ir aktyvumo principais; apima visas jų teikiamas paslaugas ir papildomus susitarimus, kurių vykdymą jie kontroliuoja; yra grindžiama saugos strategija, kurioje nustatomi pagrindiniai organizacijos saugos valdymo principai (saugos valdymas);

b)	užtikrina, kad kiekvienas asmuo, susijęs su teikiamų oro eismo paslaugų sauga, būtų asmeniškai atsakingas už saugą dėl savo veiksmų, vadovai – už savo padalinio ar skyriaus saugos rezultatus, o vyriausia paslaugų teikėjo vadovybė – bendrai atsakinga už saugą (atsakomybė už saugą);

c)	užtikrina, kad patenkinamas oro eismo paslaugų saugos lygis būtų laikomas svarbiausiu prioritetu (saugos prioritetas);

d)	užtikrina, kad teikiant oro eismo paslaugas pagrindinis saugos tikslas būtų, kiek pagrįsta ir praktiškai įmanoma, sumažinti orlaivių avarijų riziką (saugos tikslas).

3.1.2. Saugos įgyvendinimo reikalavimai

Saugos valdymo sistemoje oro eismo paslaugų teikėjai:

a)	užtikrina, kad personalas ne tik turėtų reikiamas licencijas ir atitiktų sveikatos būklės reikalavimus, bet ir būtų tinkamai parengtas ir kvalifikuotas atlikti paskirtą darbą (kvalifikacija);

užtikrina, kad saugos valdymo funkcija būtų priskiriama organizacijos atsakomybei plėtoti ir palaikyti SVS; užtikrina, kad ši atsakomybė būtų nepriklausoma nuo tiesioginės vadovybės ir tiesiogiai atskaitinga aukščiausiu organizacijos lygiu. Tačiau mažose organizacijose, kuriose atsakomybės sritys taip susijusios, kad šiuo požiūriu nepriklausomybė gali būti nepakankama, saugos užtikrinimo sistema turi būti papildyta nepriklausomomis priemonėmis ir užtikrinti, kad aukščiausia paslaugų teikėjo organizacijos vadovybė aktyviai dalyvautų užtikrinant saugos valdymą (atsakomybė už saugos valdymą);

c)	užtikrina, kad, kai įmanoma, būtų nustatomi ir visose veikiančiose sistemose palaikomi kiekybiniai saugos lygiai (kiekybiniai saugos lygiai);

d)	užtikrina, kad SVS būtų sistemingai dokumentuojama taip, kad būtų užtikrinta aiški sąsaja su organizacijos saugos politika (SVS dokumentavimas);

e)	užtikrina, kad išorės teikėjų teikiamų paslaugų ir išteklių sauga būtų tinkama atsižvelgiant į jų svarbą oro eismo paslaugų teikimo saugai (išorės teikėjų paslaugos ir ištekliai);

f)	užtikrina, kad rizikos vertinimas ir sumažinimas būtų vykdomi taip, kad būtų skiriamas deramas dėmesys visiems OEV paslaugų teikimo aspektams (rizikos vertinimas ir mažinimas). OEV funkcinės sistemos pakeitimų atžvilgiu taikoma 3.2 dalis;

užtikrina, kad su veiklos vykdymu susiję arba techniniai OEV įvykiai, laikomi reikšmingais saugos atžvilgiu, būtų nedelsiant ištiriami ir būtų imamasi būtinų taisomųjų veiksmų (pavojingi įvykiai). Paslaugų teikėjai taip pat įrodo, kad pagal nacionalinės ir Sąjungos teisės aktus įgyvendino reikalavimus dėl pranešimo apie pavojingus įvykius ir jų vertinimo.

3.1.3. Saugos užtikrinimo reikalavimai

Saugos valdymo sistemoje oro eismo paslaugų teikėjai užtikrina, kad:

a)	reguliariai būtų atliekami saugos patikrinimai siekiant prireikus rekomenduoti patobulinimus, suteikti už atitinkamų sričių saugą atsakingiems vadovams pasitikėjimo dėl jų srities saugos ir patvirtinti, kad laikomasi atitinkamų SVS dalių reikalavimų (saugos patikrinimai);

b)	būtų taikomi metodai, suteikiantys galimybę aptikti funkcinių sistemų ar su veiklos vykdymu susijusius pokyčius, iš kurių būtų galima spręsti, kad kurio nors elemento sauga mažėja ir tam tikru momentu jis gali nebeatitikti saugos standartų, ir imtis taisomųjų veiksmų (saugos stebėsena);

c)	visą SVS naudojimo laiką daromi saugos įrašai, kuriais remiantis suteikiama pasitikėjimo dėl saugos visiems susijusiems su teikiamomis paslaugomis, atsakingiems už jas ir nuo jų priklausomiems asmenims, taip pat kompetentingai institucijai (saugos įrašai).

3.1.4. Saugos skatinimo reikalavimai

Saugos valdymo sistemoje oro eismo paslaugų teikėjai užtikrina, kad:

a)	visi darbuotojai būtų informuoti apie galimus pavojus saugai, susijusius su jų darbu (informavimas apie saugą);

b)	organizacijoje būtų vykdoma patirties, įgytos tiriant pavojingus įvykius ir atliekant kitą su sauga susijusią veiklą, sklaida, t. y. atitinkama informacija pateikiama organizacijos vadovams ir veiklą vykdančiam personalui (patirties sklaida);

c)	visi darbuotojai būtų aktyviai skatinami siūlyti, kaip išvengti žinomų pavojų, ir prireikus būtų imamasi priemonių saugai pagerinti (saugos tobulinimas).

3.2. Saugos reikalavimai – su pakeitimais susijusios rizikos vertinimas ir mažinimas

3.2.1. 1 dalis

Saugos valdymo sistemoje oro eismo paslaugų teikėjai užtikrina, kad, atliekant bet kurios jų atsakomybės sričiai priklausančios OEV funkcinės sistemos dalies ar ją papildančių susitarimų pakeitimus, būtų sistemingai nustatomas dėl jų kylantis pavojus ir vertinama bei mažinama su juo susijusi rizika siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai sprendžiami klausimai, susiję su:

a)	visu OEV funkcinės sistemos sudedamosios dalies gyvavimo ciklu, įskaitant pirminį planavimą ir apibrėžimą, po įgyvendinimo atliekamus veiksmus, techninę priežiūrą ir naudojimo nutraukimą;

b)	OEV funkcinės sistemos oro, antžeminiais ir prireikus kosminės erdvės komponentais, bendradarbiaujant su atsakingomis šalimis;

c)	OEV funkcinės sistemos įranga, darbo tvarka ir žmogiškaisiais ištekliais, šių komponentų sąveika ir nagrinėjamos sudedamosios dalies ir visos likusios OEV funkcinės sistemos sąveika.

3.2.2. 2 dalis

Pavojaus nustatymo, rizikos vertinimo ir mažinimo procesai apima:

a)	nagrinėjamos sudedamosios dalies apimties, ribų ir sąsajų nustatymą, taip pat sudedamosios dalies vykdomų funkcijų ir veiklos srities, kurioje numatoma ją naudoti, nustatymą;

saugos tikslų, kurie bus taikomi sudedamajai daliai, nustatymą, kurį sudaro:

i)	su OEV susijusių tikėtinų pavojų ir gedimų nustatymas ir bendro jų poveikio nustatymas;

ii)	galimo poveikio orlaivių saugai vertinimas, taip pat to poveikio sunkumo vertinimas pagal 4 dalyje išdėstytą sunkumo klasifikavimo sistemą;

iii)	jų pakankamumo atsižvelgiant į didžiausią tikimybę, kad įvyks pavojus, apskaičiuojamą pagal sunkumo klasę ir didžiausią pavojaus poveikio tikimybę pagal 4 dalį, nustatymas;

prireikus rizikos mažinimo strategijos sukūrimą, kurioje:

i)	konkrečiai nurodoma, kokias apsaugos priemones reikia įdiegti siekiant apsisaugoti nuo susijusių su rizika pavojų;

ii)	prireikus sukuriami saugos reikalavimai, kurie gali būti susiję su nagrinėjamu komponentu, kitomis OEV funkcinės sistemos dalimis ar veiklos vykdymo aplinka;

iii)	užtikrinama, kad ji būtų įgyvendinama ir veiksminga;

patvirtinimą, kad įgyvendinti visi nustatyti saugos tikslai ir laikomasi visų saugos reikalavimų:

i)	prieš įgyvendinant pakeitimą;

ii)	visais perėjimo prie naudojimo etapais;

iii)	per visą naudojimo laiką;

iv)	visais perėjimo prie naudojimo nutraukimo etapais.

3.2.3. 3 dalis

Rizikos vertinimo ir mažinimo proceso rezultatai, susijusios priežastys ir faktinė medžiaga, įskaitant pavojų nustatymą, sugretinami ir dokumentuojami taip, kad:

a)	būtų aiškiai parodyta, kad nagrinėjamas komponentas ir visa OEV funkcinė sistema yra ir bus pakankamai saugūs, nes atitinka nustatytus saugos tikslus ir reikalavimus. Prireikus pridedami išsamūs naudojamų prognozavimo, stebėjimo ar tyrimo metodų aprašymai;

b)	būtų galima atsekti, kaip su pakeitimo įgyvendinimu susiję saugos reikalavimai yra susiję su numatytu naudojimu ir (arba) funkcijomis.

3.2.4. 4 dalis

Pavojaus nustatymas ir jo poveikio sunkumo vertinimas

Sistemingai atliekamas pavojaus nustatymas. Pavojaus poveikio sunkumas konkrečioje veiklos aplinkoje nustatomas naudojantis toliau pateikiamoje lentelėje nustatyta klasifikacija, o sunkumo klasifikacija grindžiama konkrečiais argumentais dėl labiausiai tikėtino pavojaus poveikio blogiausiu atveju.

Sunkumo klasė	Poveikis veiklai
1 (sunkiausias poveikis)	Avarija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 996/2010 2 straipsnyje (1)
2	Pavojingas incidentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 996/2010 2 straipsnyje
3	Su orlaivio naudojimu susijęs didelis incidentas, per kurį orlaivio saugai galėjo grėsti pavojus ir dėl kurio orlaivis vos nesusidūrė su kitu orlaiviu, nenukrito ant žemės ar neatsitrenkė į kliūtį.
4	Svarbus incidentas, įvykęs aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad galėjo įvykti avarija, pavojingas arba didelis incidentas, jei rizika nebūtų saugiai suvaldyta arba jei netoliese būtų buvęs kitas orlaivis.
5 (mažiausias poveikis)	Jokio tiesioginio poveikio saugai

Siekiant nustatyti pavojaus poveikį veiklai ir jo sunkumą, reikia sistemingai vertinti pavojaus poveikį įvairiems OEV funkcinės sistemos elementams, pavyzdžiui, orlaivio įgulai, skrydžių vadovams, orlaivio funkciniam pajėgumui, antžeminės OEV funkcinės sistemos dalies funkciniam pajėgumui ir gebėjimui saugiai teikti oro eismo paslaugas.

Rizikos klasifikavimo sistema

Remiantis rizika nustatomi saugos tikslai atsižvelgiant į didžiausią tikimybę, kad įvyks pavojus, kuri nustatoma pagal jo poveikio sunkumą ir didžiausią pavojaus poveikio tikimybę.

Įrodžius, kad nustatyti kiekybiniai tikslai yra pasiekti, būtina papildomai apsvarstyti, kaip galima pagerinti saugos valdymą ir taip padaryti OEV sistemą dar saugesnę.

3.2.5. 5 dalis

Programinės įrangos saugos užtikrinimo sistema

Naudodamas SVS oro eismo paslaugų teikėjas pagal Reglamentą (EB) Nr. 482/2008 įgyvendina programinės įrangos saugos užtikrinimo sistemą.

3.3. Saugos reikalavimai inžinieriams ir techniniams darbuotojams, vykdantiems su sauga susijusias veiklos užduotis

Oro eismo paslaugų teikėjai užtikrina, kad techniniai darbuotojai ir inžinieriai, įskaitant subrangovų, kurie naudoja ir prižiūri patvirtintus naudoti OEV įrenginius, darbuotojus, visada pakankamai išmanytų ir suprastų su jų atliekamu darbu susijusias paslaugas, tikrąjį ir galimą jų darbo poveikį tų paslaugų saugai ir atitinkamus taikytinus darbo apribojimus.

Oro eismo paslaugų teikėjai dokumentuoja su sauga susijusias užduotis vykdančių darbuotojų, įskaitant veiklos subrangovų darbuotojus, gebėjimų tinkamumą, taikomus budėjimo tvarkaraščius, kuriais užtikrinamas pakankamas pajėgumas ir paslaugos nenutrūkstamumas, darbuotojų kvalifikacijos sistemas ir politiką, darbuotojų mokymo politiką, mokymo planus ir įrašus, taip pat nekvalifikuoto personalo priežiūros tvarką. Jie turi numatytas procedūras, taikomas tais atvejais, kai abejojama darbuotojų fizine ar psichine būkle.

Oro eismo paslaugų teikėjai registruoja informaciją apie darbuotojų, dirbančių su sauga susijusį darbą, skaičių, statusą ir darbo vietą.

Tame registre:

a)	nurodomi vadovai, atsakingi už funkcijas, susijusias su sauga;

b)	registruojama atitinkama techninių ir veiklos darbuotojų kvalifikacija, atsižvelgiant į reikalingus įgūdžius ir gebėjimų reikalavimus;

c)	nurodomos techninių ir veiklos darbuotojų darbo vietos ir užduotys, taip pat budėjimo tvarkaraščio nustatymo metodika.

4. DARBO METODAI IR VEIKLOS PROCEDŪROS

Oro eismo paslaugų teikėjai gali įrodyti, kad jų darbo metodai ir veiklos procedūros atitinka toliau nurodytuose Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos prieduose nustatytus standartus, jei jie taikomi teikiant oro eismo paslaugas susijusioje oro erdvėje:

a)	2 priede – Skrydžių taisyklės (10 leidimas, 2005 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 42);

b)	10 priede – Aviacijos ryšiai, II tomas: Ryšių procedūros, įskaitant oro navigacijos tarnybų taisykles (PANS) (6 leidimas, 2001 m. spalio mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 85);

c)	11 priede – Oro eismo paslaugos (13 leidimas, 2001 m. liepos mėn., įskaitant visus pakeitimus iki Nr. 47-B).

(1) OL L 295, 2010 11 12, p. 35.