28.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/13


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 182/2011

2011 m. vasario 16 d.

kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 291 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Kai teisiškai privalomi Sąjungos teisės aktai turi būti įgyvendinami vienodomis sąlygomis, tais aktais (toliau – pagrindiniai teisės aktai) suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai Komisijai arba, tinkamai pagrįstais konkrečiais atvejais ir Europos Sąjungos sutarties 24 bei 26 straipsniuose numatytais atvejais, – Tarybai.

(2)

Teisės aktų leidėjas, visapusiškai laikydamasis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) nustatytų kriterijų, gali nuspręsti, ar bet kuriuo pagrindiniu teisės aktu suteikti Komisijai įgyvendinimo įgaliojimus pagal tos Sutarties 291 straipsnio 2 dalį.

(3)

Iki šiol Komisijos naudojimąsi įgyvendinimo įgaliojimais reglamentavo 1999 m. birželio 28 d. Sprendimas 1999/468/EB (2).

(4)

Dabar pagal SESV reikalaujama, kad Europos Parlamentas ir Taryba nustatytų valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisykles ir bendruosius principus.

(5)

Būtina užtikrinti, kad tokios kontrolės procedūros būtų aiškios, veiksmingos ir proporcingos įgyvendinimo aktų pobūdžiui ir atitiktų SESV numatytus institucinius reikalavimus ir įgytą patirtį bei bendrą praktiką, kurios buvo laikomasi įgyvendinant Sprendimą 1999/468/EB.

(6)

Tuose pagrindiniuose teisės aktuose, kuriais reikalaujama, kad valstybės narės kontroliuotų, kaip Komisija priima įgyvendinimo aktus, tikslinga numatyti, kad tokios kontrolės tikslais būtų įsteigti valstybių narių atstovų komitetai, kuriems pirmininkautų Komisija.

(7)

Atitinkamais atvejais kontrolės mechanizmas turėtų apimti galimybę kreiptis į apeliacinį komitetą, kurio posėdžiai turėtų būti vykdomi tinkamu lygiu.

(8)

Siekiant supaprastinimo, Komisija turėtų naudotis įgyvendinimo įgaliojimais pagal vieną iš tik dviejų procedūrų: patariamąją procedūrą arba nagrinėjimo procedūrą.

(9)

Siekiant tolesnio supaprastinimo, komitetams turėtų būti taikomos bendros procedūrinės taisyklės, įskaitant pagrindines nuostatas dėl jų darbo bei galimybės pateikti nuomonę laikantis rašytinės procedūros.

(10)

Reikėtų nustatyti kriterijus, kuriais būtų apibrėžta procedūra, taikoma Komisijos įgyvendinimo aktams priimti. Siekiant didesnio nuoseklumo, procedūriniai reikalavimai turėtų būti proporcingi priimamų įgyvendinimo aktų pobūdžiui ir poveikiui.

(11)

Nagrinėjimo procedūra visų pirma turėtų būti taikoma priimant bendrojo pobūdžio aktus, skirtus pagrindiniams teisės aktams įgyvendinti, ir specialius įgyvendinimo aktus, kurie gali turėti svarbų poveikį. Ta procedūra turėtų būti užtikrinama, kad Komisija įgyvendinimo aktų negalėtų priimti tuo atveju, jeigu jie neatitinka komiteto nuomonės, išskyrus itin išimtines aplinkybes, kai tie teisės aktai gali būti taikomi ribotą laikotarpį. Be to, ta procedūra turėtų būti užtikrinama galimybė Komisijai peržiūrėti įgyvendinimo aktų projektą tuo atveju, jeigu komitetas nepateikia nuomonės, atsižvelgdama į komitete pareikštas nuomones.

(12)

Jei pagal pagrindinį teisės aktą Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su didelių biudžeto išteklių reikalaujančiomis arba trečiosioms valstybėms skirtomis programomis, turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra.

(13)

Komiteto pirmininkas turėtų stengtis rasti sprendimus, kuriems būtų kiek įmanoma visuotinai pritarta komitete arba apeliaciniame komitete, ir paaiškinti, kaip buvo atsižvelgta į vykusias diskusijas ir pasiūlymus dėl pakeitimų. Tuo tikslu Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį komitete arba apeliaciniame komitete pareikštoms nuomonėms, rengdama galutinį antidempingo ar kompensacinių priemonių projektą.

(14)

Svarstydama kitų įgyvendinimo aktų projektų, susijusių su ypatingai jautriais sektoriais, visų pirma mokesčių, vartotojų sveikatos, maisto saugos ir aplinkos apsaugos, priėmimo klausimą, Komisija, siekdama rasti suderintą sprendimą, kiek įmanoma, stengsis neprieštarauti bet kokiai prieš įgyvendinimo akto tinkamumą nukreiptai vyraujančiai pozicijai, kuri gali susiformuoti apeliaciniame komitete.

(15)

Patariamoji procedūra paprastai turėtų būti taikoma visais kitais atvejais arba tuomet, kai ji laikoma tinkamesne.

(16)

Kai tai numatyta pagrindiniame teisės akte, turėtų būti galima priimti įgyvendinimo aktus, kurie turi būti pradėti taikyti nedelsiant dėl privalomų skubos priežasčių.

(17)

Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti skubiai ir reguliariai informuojami apie komitetų darbą.

(18)

Europos Parlamentas arba Taryba, pasinaudodami teise peržiūrėti Sąjungos teisės aktų teisėtumą, turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu nurodyti Komisijai, kad, jų manymu, įgyvendinimo akto projektas viršija pagal pagrindinį teisės aktą suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus.

(19)

Informacijos apie komitetų darbą viešumas turėtų būti užtikrintas vadovaujantis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (3).

(20)

Komisija turėtų tvarkyti registrą, kuriame būtų kaupiama informacija apie komitetų procedūras. Todėl Komisijai taikomos taisyklės dėl konfidencialių dokumentų apsaugos turėtų būti atitinkamai taikomos ir naudojantis registru.

(21)

Sprendimas 1999/468/EB turėtų būti panaikintas. Siekiant užtikrinti perėjimą nuo Sprendime 1999/468/EB nustatytos tvarkos prie šiame reglamente nustatytos tvarkos, bet kuri esamų teisės aktų nuoroda į tame sprendime numatytas procedūras, išskyrus jo 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, turėtų būti suprantama kaip nuoroda į atitinkamas šiame reglamente numatytas procedūras. Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio poveikis turėtų būti laikinai išsaugotas esančiuose pagrindiniuose teisės aktuose, kuriuose pateikiama nuoroda į tą straipsnį.

(22)

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis su konkurencijos taisyklių įgyvendinimu susijusiems Komisijos įgaliojimams, kaip nustatyta SESV,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės ir bendrieji principai, kuriais reglamentuojami mechanizmai, taikomi kai teisiškai privalomame Sąjungos teisės akte (toliau – pagrindinis teisės aktas) numatoma, kad įgyvendinimo sąlygos turi būti vienodos, ir juo reikalaujama, kad valstybės narės kontroliuotų, kaip Komisija priima įgyvendinimo aktus.

2 straipsnis

Procedūrų pasirinkimas

1.   Atsižvelgiant į būtino įgyvendinimo akto pobūdį ar poveikį, pagrindiniame teisės akte gali būti numatyta taikyti patariamąją procedūrą arba nagrinėjimo procedūrą.

2.   Nagrinėjimo procedūra visų pirma taikoma priimant:

a)

bendrojo pobūdžio įgyvendinimo aktus;

b)

kitus įgyvendinimo aktus, susijusius su:

i)

programomis, turinčiomis didelį poveikį;

ii)

bendra žemės ūkio politika ir bendra žuvininkystės politika;

iii)

aplinka, saugumu ir sauga arba žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos apsauga ar sauga;

iv)

bendra prekybos politika;

v)

mokesčiais.

3.   Patariamoji procedūra paprastai taikoma įgyvendinimo aktams, nepatenkantiems į 2 dalies taikymo sritį, priimti. Vis dėlto tinkamai pagrįstais atvejais patariamoji procedūra gali būti taikoma 2 dalyje nurodytiems įgyvendinimo aktams priimti.

3 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Šiame straipsnyje išdėstytos bendrosios nuostatos taikomos visoms 4–8 straipsniuose nurodytoms procedūroms.

2.   Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas. Komitetui pirmininkauja Komisijos atstovas. Pirmininkas nedalyvauja komiteto balsavime.

3.   Pirmininkas pateikia komitetui įgyvendinimo akto, kurį turi priimti Komisija, projektą.

Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, pirmininkas surengia posėdį ne vėliau kaip per 14 dienų nuo įgyvendinimo akto projekto ir darbotvarkės projekto pateikimo komitetui. Komitetas savo nuomonę dėl įgyvendinimo akto projekto pateikia per terminą, kurį pirmininkas gali nustatyti atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Terminai turi būti proporcingi ir jie turi iš anksto sudaryti veiksmingas galimybes komiteto nariams išnagrinėti įgyvendinimo akto projektą bei pareikšti savo nuomonę.

4.   Prieš komitetui pateikiant nuomonę, bet kuris komiteto narys gali pasiūlyti pakeitimų, o pirmininkas gali teikti iš dalies pakeistas įgyvendinimo akto projekto versijas.

Pirmininkas turi stengtis rasti sprendimus, kuriems būtų kiek įmanoma visuotinai pritarta komitete. Pirmininkas informuoja komitetą, kaip buvo atsižvelgta į vykusias diskusijas ir pasiūlytus pakeitimus, ypač kiek tai susiję su pasiūlymais, kuriems buvo plačiai pritarta komitete.

5.   Tinkamai pagrįstais atvejais pirmininkui komiteto nuomonė gali būti pateikta laikantis rašytinės procedūros. Pirmininkas siunčia komiteto nariams įgyvendinimo akto projektą ir nustato terminą nuomonei pateikti, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Laikoma, kad bet kuris komiteto narys, kuris iki nustatyto termino pabaigos nepareiškė prieštaravimų dėl įgyvendinimo akto projekto arba kuris aiškiai neišreiškė susilaikymo balsuojant dėl to akto projekto, numanomai pritarė įgyvendinimo akto projektui.

Išskyrus atvejus, kai pagrindiniame teisės akte numatyta kitaip, per pagal pirmą pastraipą nustatytą terminą, pirmininkui priėmus tokį sprendimą arba komiteto nariui to paprašius, rašytinė procedūra užbaigiama be rezultatų. Tokiu atveju pirmininkas per pagrįstą laikotarpį surengia komiteto posėdį.

6.   Komiteto nuomonė įrašoma į protokolą. Komiteto nariai turi teisę prašyti, kad jų pozicija būtų įrašyta į protokolą. Pirmininkas nedelsdamas išsiunčia posėdžio protokolą komiteto nariams.

7.   Atitinkamais atvejais kontrolės mechanizmas apima kreipimąsi į apeliacinį komitetą.

Apeliacinis komitetas, remdamasis Komisijos pasiūlymu, paprasta jį sudarančių narių balsų dauguma patvirtina darbo tvarkos taisykles.

Kai kreipiamasi į apeliacinį komitetą, jis surengia posėdį ne anksčiau kaip po 14 dienų, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, ir ne vėliau kaip praėjus 6 savaitėms nuo kreipimosi dienos. Nedarant poveikio 3 dalies taikymui, apeliacinis komitetas pateikia savo nuomonę per du mėnesius nuo kreipimosi datos.

Komisijos atstovas pirmininkauja apeliaciniam komitetui.

Pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su komiteto nariais ir siekdamas užtikrinti, kad valstybėms narėms ir Komisijai būtų atstovaujama tinkamu lygiu, nustato apeliacinio komiteto posėdžio datą. Komisija surengia pirmąjį apeliacinio komiteto posėdį ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 1 d., kad jis galėtų patvirtinti savo darbo tvarkos taisykles.

4 straipsnis

Patariamoji procedūra

1.   Kai taikoma patariamoji procedūra, komitetas pateikia nuomonę, ir, prireikus, balsuoja. Jeigu komitetas balsuoja, nuomonė pateikiama paprasta jį sudarančių narių balsų dauguma.

2.   Komisija priima sprendimą dėl priimamo įgyvendinimo akto projekto, kiek įmanoma atsižvelgdama į išvadas, padarytas per komiteto diskusijas, ir pateiktą nuomonę.

5 straipsnis

Nagrinėjimo procedūra

1.   Kai taikoma nagrinėjimo procedūra, komitetas pateikia nuomonę Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta balsų dauguma ir, kai taikoma, SESV 238 straipsnio 3 dalyje nustatyta balsų dauguma, jei teisės aktai priimami remiantis Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų balsai komitete skaičiuojami tuose straipsniuose nustatytu būdu.

2.   Jeigu komitetas pateikia palankią nuomonę, Komisija priima įgyvendinimo akto projektą.

3.   Nedarant poveikio 7 straipsnio taikymui, jeigu komitetas pateikia nepalankią nuomonę, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima. Jei manoma, kad įgyvendinimo aktas yra būtinas, pirmininkas gali tam pačiam komitetui pateikti iš dalies pakeistą įgyvendinimo akto projektą per du mėnesius nuo nepalankios nuomonės pateikimo, arba per vieną mėnesį nuo tokios nuomonės pateikimo pateikti įgyvendinimo akto projektą apeliaciniam komitetui tolesniam svarstymui.

4.   Jeigu nuomonė nepateikiama, Komisija gali priimti įgyvendinimo akto projektą, išskyrus antroje pastraipoje nurodytus atvejus. Jei Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, pirmininkas gali pateikti komitetui iš dalies pakeistą to įgyvendinimo akto projekto versiją.

Nedarant poveikio 7 straipsnio taikymui, Komisija nepriima įgyvendinimo akto projekto, jeigu:

a)

tas aktas susijęs su mokesčiais, finansinėmis paslaugomis, sveikatos apsauga, žmonių saugos arba gyvūnų ar augalų apsaugos užtikrinimu arba galutinėmis daugiašalėmis apsaugos priemonėmis;

b)

pagrindiniame teisės akte numatyta, kad tuo atveju, jei nuomonė nepateikiama, įgyvendinimo akto projektas negali būti priimtas; arba

c)

jam prieštaraujama paprasta komitetą sudarančių narių balsų dauguma.

Jei bet kuriuo antroje pastraipoje nurodytu atveju manoma, kad įgyvendinimo aktas yra būtinas, pirmininkas gali tam pačiam komitetui per du mėnesius nuo balsavimo pateikti iš dalies pakeistą to akto versiją arba per vieną mėnesį nuo balsavimo pateikti įgyvendinimo akto projektą apeliaciniam komitetui tolesniam svarstymui.

5.   Nukrypstant nuo 4 dalies, jei komitetas nepateikia nuomonės arba įgyvendinimo akto projektui prieštaraujama paprasta jį sudarančių narių balsų dauguma, galutinių antidempingo ar kompensacinių priemonių projektui priimti taikoma toliau nurodyta procedūra.

Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis. Ne anksčiau kaip po keturiolikos dienų ir ne vėliau kaip praėjus mėnesiui po komiteto posėdžio dienos, Komisija informuoja komiteto narius apie tų konsultacijų rezultatus ir pateikia apeliaciniam komitetui įgyvendinimo akto projektą. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 7 dalies, apeliacinis komitetas surengia posėdį ne anksčiau kaip po 14 dienų ir ne vėliau kaip praėjus mėnesiui po įgyvendinimo akto projekto pateikimo dienos. Apeliacinis komitetas pateikia savo nuomonę pagal 6 straipsnį. Šioje dalyje nustatyti terminai nedaro poveikio būtinybei laikytis atitinkamuose pagrindiniuose teisės aktuose nustatytų terminų.

6 straipsnis

Kreipimasis į apeliacinį komitetą

1.   Apeliacinis komitetas pateikia nuomonę 5 straipsnio 1 dalyje numatyta balsų dauguma.

2.   Prieš komitetui pateikiant savo nuomonę, bet kuris apeliacinio komiteto narys gali pasiūlyti įgyvendinimo akto projekto pakeitimų, o pirmininkas gali nuspręsti, ar tą projektą iš dalies pakeisti.

Pirmininkas stengiasi rasti sprendimus, kuriems būtų kiek įmanoma visuotinai pritarta apeliaciniame komitete.

Pirmininkas informuoja apeliacinį komitetą, kaip buvo atsižvelgta į vykusias diskusijas ir pasiūlymus dėl pakeitimų, ypač kiek tai susiję su pasiūlymais dėl pakeitimų, kuriems buvo plačiai pritarta apeliaciniame komitete.

3.   Jeigu apeliacinis komitetas pateikia palankią nuomonę, Komisija priima įgyvendinimo akto projektą.

Jeigu nuomonė nepateikiama, Komisija gali priimti įgyvendinimo akto projektą.

Jeigu apeliacinis komitetas pateikia nepalankią nuomonę, Komisija nepriima įgyvendinimo akto projekto.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, Komisija nepriima priemonių, susijusių su galutinėmis daugiašalėmis apsaugos priemonėmis, projekto, jei nepateikiama 5 straipsnio 1 dalyje numatyta balsų dauguma priimta palanki nuomonė.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies, ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 1 d. apeliacinis komitetas priima nuomonę dėl galutinių antidempingo ar kompensacinių priemonių projekto paprasta jį sudarančių narių balsų dauguma.

7 straipsnis

Įgyvendinimo aktų priėmimas išimtiniais atvejais

Nukrypstant nuo 5 straipsnio 3 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies antros pastraipos, Komisija gali priimti įgyvendinimo akto projektą, jei jį priimti nedelsiant yra būtina siekiant išvengti didelio žemės ūkio srities rinkų sutrikdymo arba Sąjungos finansiniams interesams kylančios rizikos, kaip apibrėžta SESV 325 straipsnyje.

Tokiu atveju Komisija nedelsdama pateikia priimtą įgyvendinimo aktą apeliaciniam komitetui. Jei apeliacinis komitetas pateikia nepalankią nuomonę dėl priimto įgyvendinimo akto, Komisija nedelsdama panaikina tą aktą. Jei apeliacinis komitetas pateikia palankią nuomonę arba nuomonės nepateikia, įgyvendinimo aktas lieka galioti.

8 straipsnis

Nedelsiant taikytini įgyvendinimo aktai

1.   Nukrypstant nuo 4 ir 5 straipsnių, pagrindiniu teisės aktu galima numatyti, kad dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių turi būti taikomas šis straipsnis.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuris taikomas nedelsiant ir kuris galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius, prieš tai jo nepateikusi komitetui, išskyrus atvejus, kai pagrindiniame teisės akte numatyta kitaip.

3.   Pirmininkas ne vėliau kaip per 14 dienų po 2 dalyje nurodyto akto priėmimo pateikia jį atitinkamam komitetui, kad gautų jo nuomonę.

4.   Nagrinėjimo procedūros atveju, jei komitetas pateikia nepalankią nuomonę, Komisija nedelsdama panaikina pagal 2 dalį priimtą įgyvendinimo aktą.

5.   Jei Komisija priima laikinas antidempingo ar kompensacines priemones, taikoma šiame straipsnyje numatyta procedūra. Komisija patvirtina tokias priemones, prieš tai pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis arba, ypatingos skubos atvejais, joms pranešusi. Ypatingos skubos atveju konsultacijos turi būti surengtos ne vėliau kaip per dešimt dienų po pranešimo valstybėms narėms apie Komisijos priimtas priemones.

9 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklės

1.   Kiekvienas komitetas, remdamasis standartinėmis taisyklėmis, kurias turi parengti Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, savo pirmininko pasiūlymu paprasta jį sudarančių narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles. Tokias standartines taisykles Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tiek, kiek būtina, esami komitetai savo darbo tvarkos taisykles suderina su standartinėmis taisyklėmis.

2.   Komitetams taikomi dokumentų viešumo principai ir sąlygos bei duomenų apsaugos taisyklės, kurios taikomos Komisijai.

10 straipsnis

Informacija apie komitetų darbą

1.   Komisija tvarko komitetų procedūrų registrą, kuriame pateikiama ši informacija:

a)

komitetų sąrašas;

b)

komitetų posėdžių darbotvarkės;

c)

protokolai ir institucijų bei organizacijų, kurioms priklauso joms atstovauti valstybių narių paskirti asmenys, sąrašai;

d)

įgyvendinimo aktų, dėl kurių komitetų prašoma pateikti nuomonę, projektai;

e)

balsavimo rezultatai;

f)

galutiniai įgyvendinimo aktų projektai atsižvelgus į komitetų pateiktą nuomonę;

g)

informacija apie tai, kad Komisija priėmė galutinį įgyvendinimo aktų projektą; ir

h)

statistiniai duomenys apie komitetų darbą.

2.   Komisija taip pat skelbia metinę komitetų darbo ataskaitą.

3.   Europos Parlamentas ir Taryba gali naudotis 1 dalyje nurodyta informacija vadovaudamiesi taikomomis taisyklėmis.

4.   1 dalies b, d ir f punktuose nurodytus dokumentus Komisija pateikia susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai tuo pačiu metu, kai jie išsiunčiami komiteto nariams, bei informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tai, kad su tais dokumentais galima susipažinti.

5.   Visų 1 dalies a–g punktuose nurodytų dokumentų nuorodos ir 1 dalies h punkte nurodyta informacija viešai skelbiama registre.

11 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos teisė tikrinti

Jei pagrindinis teisės aktas priimamas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu pranešti Komisijai, kad, jų nuomone, įgyvendinimo akto projektas viršija pagal pagrindinį teisės aktą suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus. Tokiu atveju Komisija, atsižvelgdama į pareikštas nuomones, peržiūri įgyvendinimo akto projektą ir praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, ar ji ketina toliau teikti, iš dalies keisti, ar atsiimti tą įgyvendinimo akto projektą.

12 straipsnis

Sprendimo 1999/468/EB panaikinimas

Sprendimas 1999/468/EB panaikinamas.

Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio poveikis išlieka galiojančiuose pagrindiniuose teisės aktuose, kuriuose pateikiama nuoroda į tą straipsnį.

13 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos. Esamų pagrindinių teisės aktų pritaikymas

1.   Jei pagrindiniuose teisės aktuose, priimtuose iki šio reglamento įsigaliojimo, numatyta, kad Komisija naudojasi įgyvendinimo įgaliojimais pagal Sprendimą 1999/468/EB, taikomos šios taisyklės:

a)

jei pagrindiniame teisės akte daroma nuoroda į Sprendimo 1999/468/EB 3 straipsnį, taikoma šio reglamento 4 straipsnyje nurodyta patariamoji procedūra;

b)

jei pagrindiniame teisės akte daroma nuoroda į Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnį, taikoma šio reglamento 5 straipsnyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, išskyrus 5 straipsnio 4 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytą išimtį;

c)

jei pagrindiniame teisės akte daroma nuoroda į Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnį, taikoma šio reglamento 5 straipsnyje nurodyta nagrinėjimo procedūra ir laikoma, kad pagrindiniame teisės akte yra numatyta, jog nuomonės nepateikimo atveju Komisija gali priimti įgyvendinimo akto projektą, kaip numatyta 5 straipsnio 4 dalies antros pastraipos b punkte;

d)

jei pagrindiniame teisės akte daroma nuoroda į Sprendimo 1999/468/EB 6 straipsnį, taikomas šio reglamento 8 straipsnis;

e)

jei pagrindiniame teisės akte daroma nuoroda į Sprendimo 1999/468/EB 7 ir 8 straipsnius, taikomi šio reglamento 10 ir 11 straipsniai.

2.   Šio reglamento 3 ir 9 straipsniai 1 dalyje nurodytais tikslais taikomi visiems esamiems komitetams.

3.   Šio reglamento 7 straipsnis taikomas tik esamoms procedūroms, kuriose daroma nuoroda į Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnį.

4.   Šiame straipsnyje nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos iš anksto nenulemia atitinkamų teisės aktų pobūdžio.

14 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio tvarka

Šis reglamentas neturi poveikio nebaigtoms procedūroms, kurių metu komitetas jau pateikė savo nuomonę pagal Sprendimą 1999/468/EB.

15 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2016 m. kovo 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą ir, prireikus, prideda atitinkamus teisėkūros pasiūlymus.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. kovo 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2011 m. vasario 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

MARTONYI J.


(1)  2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. vasario 14 d. Tarybos sprendimas.

(2)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(3)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.


EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Šio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija priimtų įgyvendinimo akto projektą, jei komitetas pateikia teigiamą nuomonę. Šia nuostata netrukdoma Komisijai pagal dabartinę praktiką labai išimtinais atvejais atsižvelgti į naujas aplinkybes, kurios atsirado po balsavimo, ir nuspręsti nepriimti įgyvendinimo akto projekto, tinkamai informavus komitetą ir teisės aktų leidėją.


KOMISIJOS PAREIŠKIMAI

Komisija toliau nagrinės visus galiojančius teisės aktus, prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai nepriimtus pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kad įvertintų, ar tuos teisės aktus reikia pritaikyti prie deleguotųjų aktų priėmimo procedūros, nustatytos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje. Komisija kuo greičiau, ir ne vėliau kaip nurodyta prie šio pareiškimo pridedamame orientaciniame kalendoriuje, pateiks atitinkamus pasiūlymus.

Vykstant minėtam derinimui Komisija reguliariai informuos Europos Parlamentą apie šių aktų, kurie vėliau turėtų tapti deleguotaisiais aktais, įgyvendinimo priemonių projektus.

Kalbant apie galiojančius teisės aktus, kuriuose šiuo metu yra nuorodos į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, Komisija peržiūrės su šia procedūra susijusias kiekvieno dokumento, kurį ketina pakeisti, nuostatas, kad juos pritaikytų reikiamu metu pagal Sutartyje nustatytus kriterijus. Be to, Europos Parlamentas ir Taryba galės nurodyti, kurios pagrindinius teisės aktus, jų manymu, reikėtų pritaikyti pirmiausia.

Komisija įvertins šio proceso rezultatus iki 2012 m. pabaigos, kad nustatytų, kiek teisės aktų, turinčių nuorodas į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, tebegalioja. Tuomet Komisija parengs tinkamas teisėkūros iniciatyvas, kad užbaigtų teisės aktų derinimo procesą. Bendras Komisijos tikslas – užtikrinti, kad iki 7-osios Parlamento kadencijos pabaigos visuose teisės aktuose būtų panaikintos nuostatos, kuriose yra nuorodos į reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Komisija pažymi, kad neseniai pradėjo tyrimą, kuriame bus visapusiškai ir objektyviai apžvelgti visi ES prekybos apsaugos politikos ir praktikos aspektai, įskaitant dabartinės prekybos apsaugos priemonių schemos rezultatų, metodų, naudojimo ir veiksmingumo siekiant prekybos politikos tikslų įvertinimą. Taip pat tyrime bus įvertintas esamų ir galimų strateginių Europos Sąjungos sprendimų (pvz., dėl Sąjungos intereso kriterijaus, mažesnio muito taisyklės, muitų rinkimo sistemos) veiksmingumas, palyginti su tam tikrų prekybos partnerių priimtais strateginiais sprendimais, ir išnagrinėti pagrindiniai antidempingo bei antisubsidijų reglamentai atsižvelgiant į ES institucijų administracinę praktiką, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus ir PPO Ginčų sprendimo institucijos rekomendacijas ir sprendimus.

Komisija, atsižvelgdama į šio tyrimo rezultatus ir derybų dėl Dohos vystymosi darbotvarkės pažangą, ketina išnagrinėti, ar ir kaip toliau atnaujinti ir modernizuoti ES prekybos apsaugos priemones.

Komisija taip pat primena iniciatyvas, kurių neseniai ėmėsi, kad pagerintų prekybos apsaugos priemonių (pvz., bylas nagrinėjančio pareigūno skyrimo) veikimo skaidrumą, ir darbą su valstybės narėmis siekiant išsiaiškinti pagrindinius prekybos apsaugos praktikos elementus. Komisijai šis darbas itin svarbus ir ji, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, sieks nustatyti, kokių papildomų iniciatyvų galima imtis šioje srityje.

Pagal Tarybos sprendimu 1999/468/EB grįstas komitologijos taisykles, kai bendros žemės ūkio politikos valdymo komitetas pateikia nepalankią nuomonę, Komisija turi pateikti Tarybai atitinkamos priemonės projektą, dėl kurio Taryba per mėnesį gali priimti kitokį sprendimą. Tačiau Komisijai nedraudžiama imtis veiksmų, ji gali arba įgyvendinti priemonę, arba atidėti jos taikymą. Taigi, Komisija gali priimti priemonę, jei atsižvelgdama į visus aspektus mano, kad sustabdžius priemonės taikymą, pavyzdžiui, būtų daromas negrįžtamas neigiamas poveikis rinkai. Jei vėliau Taryba nusprendžia priešingai, Komisijos priimta priemonė, žinoma, nustoja galioti. Taigi, pagal dabartines taisykles Komisija gali bent laikinai priimti priemonę ir apsaugoti bendrą visos Sąjungos interesą.

Šio reglamento 7 straipsniu siekiama, kad šis metodas būtų taikomas pagal naują komitologijos tvarką, tačiau tik išskirtiniais atvejais ir pagal aiškiai apibrėžtus ir griežtus kriterijus. Taip Komisija, nepaisydama nepalankios nagrinėjančio komiteto nuomonės, galėtų priimti priemonės projektą tuo atveju, kai jos „nepriėmus per būtiną terminą būtų smarkiai sutrikdytos rinkos arba kiltų grėsmė (...) finansinių Sąjungos interesų apsaugai ar saugai“. Nuostatoje nurodomi atvejai, kuriais negalima laukti, kol komitetas vėl balsuos dėl tos pačios ar kitos priemonės projekto, nes tuo metu rinka būtų smarkiai sutrikdyta, pvz., dėl spekuliatyvaus ūkinės veiklos vykdytojų elgesio. Siekiant užtikrinti Sąjungos gebėjimą veikti, pagal šią nuostatą valstybės narės ir Komisija turėtų galimybę surengti papildomą neoficialią diskusiją dėl priemonės projekto ir nepalikti neišspręstų ir svarstytinų klausimų, galinčių turėti neigiamų pasekmių rinkoms ir biudžetui.

Tokie atvejai gali pirmiausia kilti įprastai vykdant BŽŪP (pvz., nustatant eksporto gražinamąsias išmokas, tvarkant leidimus, taikant specialią apsaugos sąlygą), kai sprendimus dažnai reikia priimti greitai ir kai jie gali turėti rimtų ekonominių pasekmių ne tik rinkai, taigi ir ūkininkams bei ūkinės veiklos vykdytojams, bet ir Sąjungos biudžetui.

Kai Europos Parlamentas arba Taryba nurodo Komisijai, kad, jų manymu, įgyvendinimo akto projektas viršija pagrindiniame akte nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus, Komisija nedelsiant peržiūrės įgyvendinimo akto projektą, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos išreikštas nuomones.

Komisija imsis veiksmų, tinkamai atsižvelgdama į dalyko skubą.

Prieš nuspręsdama, ar įgyvendinimo akto projektą priimti, iš dalies pakeisti ar atšaukti, Komisija praneš Europos Parlamentui ir Tarybai apie veiksmus, kurių ketina imtis, ir jų motyvus.