1.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 174/88

(1)

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (4) turi būti iš esmės pakeista. Siekiant aiškumo, minėta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)

Skirtumai tarp valstybių narių priimtų įstatymų ar administracinių priemonių dėl pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje (EEĮ) apribojimo gali sudaryti kliūtis prekybai ir iškreipti konkurenciją Sąjungoje, ir taip tiesiogiai paveikti vidaus rinkos kūrimą ir veikimą. Todėl būtina nustatyti šios srities taisykles ir prisidėti prie žmonių sveikatos apsaugos ir aplinkai nekenksmingo EEĮ atliekų naudojimo ir šalinimo.

(3)

Direktyvoje 2002/95/EB numatyta, kad Komisija persvarsto tos direktyvos nuostatas, visų pirma, kad galėtų į jos taikymo sritį įtraukti tam tikrų kategorijų įrangą ir išnagrinėtų, ar reikia ribojamų medžiagų sąrašą suderinti su mokslo pažanga, atsižvelgiant į atsargumo principą, kaip patvirtinta 2000 m. gruodžio 4 d. Tarybos rezoliucijoje.

(4)

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų (5) atliekų prevencija numatoma kaip svarbiausias prioritetas atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Prevencija apibrėžta, inter alia, kaip priemonės, kuriomis mažinamas kenksmingų medžiagų kiekis medžiagose ir gaminiuose.

(5)

1988 m. sausio 25 d. Tarybos rezoliucijoje dėl Bendrijos kovos su aplinkos tarša kadmiu veiksmų programos (6) Komisija raginama nedelsiant pradėti rengti specialiąsias šios programos priemones. Žmonių sveikata taip pat turi būti saugoma, todėl turėtų būti įgyvendinama bendra strategija, kuri visų pirma ribotų kadmio naudojimą ir skatintų ieškoti pakaitalų. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad naudoti kadmį turėtų būti leidžiama tik tuomet, kai nėra tinkamų alternatyvų.

(6)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų (7) primenama, kad valstybės narės negali tinkamai pasiekti tikslo apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo patvariųjų organinių teršalų, nes minėtieji teršalai daro poveikį kitose valstybėse narėse, todėl jo geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Remiantis tuo reglamentu, patvariųjų organinių teršalų, kaip antai dioksinų ir furanų, kurie yra savaime susidarantys pramoninių procesų šalutiniai produktai, išmetimas turėtų būti kuo greičiau nustatomas ir mažinamas siekiant, jei įmanoma, jį visiškai panaikinti.

(7)

Turima informacija rodo, kad atliekų tvarkymo sunkumams, susijusiems su atitinkamais sunkiaisiais metalais ir antipirenais, sumažinti būtinos EEĮ atliekų surinkimo, apdorojimo, perdirbimo ir pašalinimo priemonės, kaip nustatyta 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) (8). Nepaisant tų priemonių, nemažai EEĮ atliekų tebebus randama pašalintų įprastu būdu Sąjungoje ar už jos ribų. NET jei EEĮ atliekos būtų surenkamos atskirai ir perduodamos perdirbti, jose esantis gyvsidabris, kadmis, švinas, chromas VI, polibrominti bifenilai (PBB) ir polibrominti difenileteriai (PBDE) greičiausiai keltų pavojų sveikatai ar aplinkai, ypač jei būtų apdoroti ne geriausiomis sąlygomis.

(8)

Atsižvelgiant į technines ir ekonomines galimybes, taip pat ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ), veiksmingiausias būdas užtikrinti žymų su tomis medžiagomis susijusio pavojaus sveikatai ir aplinkai sumažinimą, kuriuo galėtų būti pasiektas pasirinktas apsaugos lygis Sąjungoje, yra tų medžiagų pakeitimas EEĮ saugiomis arba saugesnėmis medžiagomis. Apribojus tų pavojingų medžiagų naudojimą, greičiausiai pagerėtų EEĮ atliekų perdirbimo galimybės ir ekonominis pelningumas ir sumažėtų neigiamas poveikis perdirbimo įmonių dirbančiųjų sveikatai.

(9)

Šia direktyva reglamentuojamos medžiagos yra gerai ištirtos ir įvertintos moksliškai ir joms taikytos įvairios priemonės Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis.

(10)

Rengiant šioje direktyvoje numatytas priemones, turėtų būti atsižvelgta į esamas tarptautines gaires ir rekomendacijas, jos turėtų būti paremtos turima mokslo ir technine informacija. Priemonės yra būtinos pasirinktam žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygiui pasiekti, tinkamai vadovaujantis atsargumo principu ir atsižvelgiant į pavojus, kurie galėtų kilti Sąjungoje nesiimant priemonių. Priemones reikėtų stebėti ir, prireikus, pakoreguoti atsižvelgiant į turimą techninę ir mokslinę informaciją. Šios direktyvos priedai turėtų būti periodiškai peržiūrimi, kad būtų atsižvelgiama, inter alia, į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą (9), XIV ir XVII priedus. Ypač reikėtų prioritetu laikyti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, kuris kyla naudojant heksabromciklododekaną (HBCDD), bis (2-etilheksil), benzilbutilflalatą (BBP) ir dibutilflalatą (DBP). Atsižvelgiant į tolesnį medžiagų ribojimą, Komisija turėtų iš naujo ištirti medžiagas, kurios buvo anksčiau vertintos, vadovaujantis naujais kriterijais, nustatytais šioje direktyvoje, atliekant pirmąją jos peržiūrą.

(11)

Ši direktyva papildo bendruosius Sąjungos teisės aktus dėl atliekų tvarkymo, tokius kaip Direktyva 2008/98/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006.

(12)

Į šią direktyvą reikėtų įtraukti daug sąvokų apibrėžčių, siekiant nustatyti jos taikymo sritį. Be to, „elektros ir elektroninės įrangos“ apibrėžtis turėtų būti papildyta „įrangos, kuriai veikti reikalinga“ apibrėžtimi, kad būtų atsižvelgta į tam tikrų gaminių daugeriopą paskirtį, o EEĮ numatomos funkcijos turi būti apibrėžtos remiantis objektyviomis charakteristikomis, pvz., produkto dizainu ir pardavimu.

(13)

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (10), leidžiama nustatyti specialius energiją vartojančių gaminių, kuriems gali būti taikoma ir ši direktyva, ekologinio projektavimo reikalavimus. Direktyva 2009/1252/EB ir pagal ją priimtos įgyvendinimo priemonės nedaro poveikio Sąjungos teisės aktams dėl atliekų tvarkymo.

(14)

Ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant poveikio Sąjungos teisės aktams dėl saugos ir sveikatos reikalavimų ir specialiems Sąjungos atliekų tvarkymo teisės aktams, visų pirma 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų (11) ir Reglamentui (EB) Nr. 850/2004.

(15)

Reikėtų atsižvelgti į EEĮ be sunkiųjų metalų, PBDE ir PBB techninį projektavimą.

(16)

Kai tik bus turima mokslinės informacijos, atsižvelgiant į atsargumo principą, reikėtų išnagrinėti kitų pavojingų medžiagų, įskaitant medžiagas, kurių dimensija arba vidinė ar paviršiaus struktūra labai mažo matmens (nanomedžiagos), kurios gali būti pavojingos dėl su jų dydžiu ar struktūra susijusių savybių, naudojimo apribojimą ir jų pakeitimą aplinkai priimtinesniais pakaitalais, kurie užtikrina bent tą patį vartotojų apsaugos lygį. Šiuo tikslu II priede numatytų ribojamų medžiagų sąrašo peržiūra ir dalinis keitimas turėtų būti nuoseklus, turėtų būti didinama sąveika su kitais Sąjungos teisės aktais, visų pirma su Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006, ir turėtų būti atspindėtas pagal šiuos aktus atlikto darbo papildomas pobūdis, tuo pačiu metu užtikrinant šios direktyvos ir minėto reglamento abipusiai nepriklausomą veikimą. Turėtų būti konsultuojamasi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis ir atskirai atsižvelgta į galimą poveikį MVĮ.

(17)

Atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimas yra vienas iš svarbiausių Sąjungos tikslų, o atsinaujinančių energijos šaltinių indėlis siekiant tikslų aplinkos ir klimato srityje yra esminis. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (12) primenama, kad reikėtų užtikrinti tų tikslų ir kitų Sąjungos teisės aktų aplinkos srityse dermę. Taigi ši direktyva neturėtų trukdyti vystyti atsinaujinančių išteklių energijos technologijų, kurios nekelia neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai, yra tvarios ir ekonomiškai gyvybingos.

(18)

Išimtys pakeitimo reikalavimams turėtų būti leidžiamos, jei pakeitimas neįmanomas moksliniu ir techniniu požiūriu, atskirai atsižvelgiant į MVĮ padėtį, arba jei pakaitalo neigiamas poveikis aplinkai, sveikatai ir vartotojų saugai greičiausiai nusvertų pakeitimo teigiamą poveikį aplinkai, sveikatai ir vartotojų saugai arba jei neužtikrintas pakaitalų patikimumas. Sprendimuose dėl išimčių taikymo ir galimų išimčių taikymo trukmės turėtų būti atsižvelgta į turimų pakaitalų kiekį ir jų socialinį bei ekonominį poveikį. Prireikus visiems išimčių poveikiams turėtų būti taikoma gyvavimo ciklo samprata. Pavojingos medžiagos EEĮ turėtų būti taip pat keičiamos su EEĮ naudotojų sveikata ir sauga suderinamu būdu. 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvoje 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (13) ir 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (14) reikalaujama, kad prieš teikiant rinkai medicinos prietaisus, būtų atlikta atitikties vertinimo procedūra, kurią gali tekti atlikti valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtai notifikuotajai įstaigai. Jei tokia notifikuotoji įstaiga patvirtina, kad nėra įrodyta, jog toks galimas pakaitalas, naudojamas pagal numatytą paskirtį medicinos prietaisuose arba in vitro diagnostiniuose medicinos prietaisuose, yra saugus, bus laikoma, kad to galimo pakaitalo naudojimas turi akivaizdų neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį sveikatai bei vartotojų saugai. Turėtų būti galima nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos prašyti suteikti išimtį įrangai, net anksčiau negu ta įranga faktiškai įtraukiama į šios direktyvos taikymo sritį.

(19)

Tam tikrų konkrečių medžiagų ar jų sudedamųjų dalių naudojimo apribojimo išimtys turėtų būti taikomos ribotai ir ribotą laiką, kad palaipsniui pavojingos medžiagos apskritai nebebūtų naudojamos EEĮ, jei jų bus įmanoma išvengti.

(20)

Kadangi gaminį pakartotinai naudoti, atnaujinti ir pailginti naudojimo laiką yra naudinga, būtina turėti atsarginių dalių.

(21)

EEĮ, kuriai taikoma ši direktyva, atitikties vertinimo procedūros turėtų derėti su kitais susijusiais Sąjungos teisės aktais, visų pirma su 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (15). Atitikties vertinimo procedūrų suderinimas gamintojams turėtų suteikti teisinio aiškumo, kokius atitikties įrodymus jie turi pateikti valdžios institucijoms visoje Sąjungoje.

(22)

Atitikties ženklinimas, taikomas gaminiams Sąjungos lygmeniu CE ženklinimas taip pat turėtų būti taikomas EEĮ, kuriai taikoma ši direktyva.

(23)

Taikant 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008, nustatančiu su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (16), nustatytus rinkos priežiūros mechanizmus, užtikrinamas atitikties šiai direktyvai tikrinimas.

(24)

Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, ypač išimčių taikymo gairių ir formų atžvilgiu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi, laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (17).

(25)

Siekiant šios direktyvos tikslų, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį ir atsižvelgiant į II priedo pakeitimus, išsamias didžiausią leidžiamą koncentraciją gaminiuose nustatančias taisykles, ir suderinimą su III ir IV prieduose nurodyta technikos ir mokslo pažanga. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygmeniu.

(26)

Turėtų būti įpareigojama į nacionalinę teisę perkelti tik tas šios direktyvos nuostatas, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti iš esmės nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtą direktyvą.

(27)

Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais VII priedo B dalyje.

(28)

Peržiūrėdama šią direktyvą, Komisija turėtų atlikti išsamią jos derėjimo su Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 analizę.

(29)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (18) 34 punktą valstybės narės skatinamos dėl savo ir Sąjungos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai tas lenteles paskelbti.

(30)

Kadangi šios direktyvos tikslo – t. y. nustatyti pavojingų medžiagų naudojimo EEĮ apribojimus – valstybės narės negali tinkamai pasiekti, ir kadangi jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu dėl problemos masto ir sąsajos su kitais Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais atliekų naudojimą ir šalinimą bei tokias bendro intereso sritis, kaip žmonių sveikatos apsauga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

įrangai, kuri būtina valstybių narių saugumo pagrindinių interesų apsaugai, įskaitant ginklus, amuniciją ir karo reikmenis, skirtus išskirtinai kariniams tikslams;

b)

įrangai, suprojektuotai siųsti į kosmosą;

c)

įrangai, kuri išskirtinai suprojektuota ir turi būti instaliuota kaip kitos rūšies įrangos, kuriai netaikoma ši direktyva arba kuri nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, dalis ir kuri gali veikti tik kaip tos įrangos dalis ir kuri gali būti pakeista tik tokia pačia išskirtinai suprojektuota įranga;

d)

dideliems stacionariems pramoniniams prietaisams;

e)

dideliems stacionariems įrenginiams;

f)

keleivinio ar krovininio transporto priemonėms, išskyrus elektrines du ratus turinčias transporto priemones, kurių tipas nepatvirtintas;

g)

ne keliais judantiems mechanizmams, tiekiamiems tik profesionaliems naudotojams;

h)

aktyviesiems implantuojamiems medicinos prietaisams;

i)

fotovoltinėms plokštėms, skirtoms naudoti sistemoje, kuri sukurta, sumontuota ir įrengta profesionalų tam tikroje vietoje, kad būtų nuolat naudojama gaminti energiją iš saulės šviesos viešosioms, komercinėms, pramoninėms ir gyventojų reikmėms;

j)

įrangai, specialiai suprojektuotai išimtinai tyrimų ir taikomosios veiklos tikslais, kuri teikiama tik remiantis principu „verslas verslui“.

a)

EEĮ, pateiktos rinkai iki 2006 m. liepos 1 d.;

b)

medicinos prietaisams, pateiktiems rinkai iki 2014 m. liepos 22 d.;

c)

in vitro medicinos prietaisams, pateiktiems rinkai iki 2016 m. liepos 22 d.;

d)

stebėjimo ir kontrolės prietaisams, pateiktiems rinkai iki 2014 m. liepos 22 d.;

e)

pramoniniams stebėjimo ir kontrolės prietaisams, pateiktiems rinkai iki 2017 m. liepos 22 d.;

f)

specialios išimties atveju EEĮ, dėl kurios buvo padaryta išimtis ir kuri buvo pateikta rinkai tos išimties galiojimo laikotarpiu.

a)

į III ir IV priedų specialaus naudojimo sąrašus įtraukia EEĮ medžiagas ir sudedamąsias dalis, jei jų įtraukimas neturi neigiamos įtakos aplinkos ir sveikatos apsaugos lygiui, numatytam Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 ir jei įvykdoma bent viena iš toliau nurodytų sąlygų:

Sprendimuose dėl EEĮ medžiagų ir sudedamųjų dalių įtraukimo į III ir IV priedų sąrašus ir dėl bet kurių išimčių taikymo trukmės turi būti atsižvelgta į turimų pakaitalų kiekį ir pakeitimo socialinį bei ekonominį poveikį. Sprendimuose dėl bet kurių išimčių taikymo trukmės turi būti atsižvelgta į bet kokį galimą neigiamą poveikį naujovėms. Prireikus visam išimties poveikiui turi būti taikoma gyvavimo ciklo samprata;

b)

EEĮ medžiagų ir sudedamųjų dalių išbraukimą iš III ir IV sąrašų, jei jie nebeatitinka a punkto sąlygų.

a)

gavusi prašymą, per 15 dienų raštu patvirtina, kad gavo prašymą. Patvirtinime nurodoma prašymo gavimo data;

b)

apie prašymą nedelsdama informuoja valstybes nares ir joms pateikia pareiškėjo paduotą prašymą ir visą papildomą informaciją;

c)

paraiškos santrauką paskelbia viešai;

d)

įvertina paraišką ir jos pagrindimą.

a)

galėtų turėti neigiamą poveikį EEĮ atliekų tvarkymo operacijų metu, įskaitant galimybėms parengti EEĮ atliekas pakartotiniam panaudojimui ar perdirbti EEĮ atliekų medžiagas;

b)

galėtų paskatinti medžiagos nekontroliuojamą ar difuzinį patekimą į aplinką naudojimo metu, arba galėtų paskatinti jos pavojingų likučių atsiradimą, ar transformacijos produktų ar skilimo produktų, dabartinėmis veiklos sąlygomis ruošiant medžiagas iš EEĮ atliekų pakartotiniam naudojimui, jas perdirbant ar apdorojant kitais būdais, atsiradimą;

c)

galėtų paskatinti nepriimtiną šių medžiagų poveikį darbuotojams, kurie renka arba apdoroja medžiagas iš EEĮ atliekų;

d)

galėtų būti pakeistos pakaitalais ar alternatyviomis technologijomis, kurių neigiamas poveikis mažesnis.

a)

tikslus ir aiškus pasiūlyto apribojimo suformulavimas;

b)

su apribojimu susiję nuorodos ir moksliniai įrodymai;

c)

informacija apie medžiagos ar panašių medžiagų grupės naudojimą EEĮ;

d)

informacija apie žalingą įtaką ir poveikį, ypač EEĮ atliekų tvarkymo operacijų metu;

e)

informacija apie galimus pakaitalus ir kitas alternatyvas, jų prieinamumą ir patikimumą;

f)

pagrindimas, kodėl apribojimas Sąjungos mastu svarstomas kaip tinkamiausia priemonė;

g)

socialinis ir ekonominis vertinimas.

a)

gamintojai užtikrina, kad rinkai pateikiami EEĮ gaminiai yra suprojektuoti ir pagaminti laikantis 4 straipsnio reikalavimų;

b)

gamintojai parengia reikiamus techninius dokumentus ir atlieka gamybos vidaus kontrolės procedūrą, vadovaujantis Sprendimo Nr. 768/2008/EB II priedo A moduliu, arba užsako ją atlikti;

c)

jeigu taikant b punkte nurodytą procedūrą įrodoma, kad EEĮ atitinka taikomus reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir galutinį gaminį paženklina CE ženklu. Jei pagal kitus galiojančius Sąjungos teisės aktus reikalaujama taikyti atitikties vertinimo procedūrą, kuri yra bent jau tokia pati griežta, atitiktis šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies reikalavimams gali būti įrodyta vykdant tą procedūrą. Gali būti parengtas vienas techninis dokumentas;

d)

gamintojai saugo techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją dešimt metų nuo EEĮ pateikimo rinkai;

e)

gamintojai užtikrina reikiamų procedūrų taikymą siekiant, kad būtų išlaikyta serijinės gamybos atitiktis. Tinkamai atsižvelgiama į gaminio projektavimo ar charakteristikų pakeitimus ir darniųjų standartų ar techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama EEĮ atitiktis, pakeitimus;

f)

gamintojai registruoja reikalavimų neatitinkančius EEĮ ir susigrąžintus gaminius bei apie tai informuoja platintojus;

g)

gamintojai užtikrina, kad ant jų EEĮ būtų nurodytas tipo, partijos ar serijos numeris ar bet koks kitas elementas, leidžiantis nustatyti jos tapatumą, arba, jeigu dėl EEĮ dydžio ar pobūdžio to neįmanoma padaryti, užtikrina, kad reikiama informacija būtų nurodyta ant pakuotės ar prie EEĮ pridedamame dokumente;

h)

gamintojai ant EEĮ, o jei tai neįmanoma – ant pakuotės ar prie EEĮ pridedamame dokumente – nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Turi būti nurodytas vienas adresas, kuriuo galima susisiekti su gamintoju. Jei kituose taikomuose Sąjungos teisės aktuose yra bent jau tokios pačios griežtos nuostatos dėl gamintojo pavadinimo ir adreso nurodymo, taikomos tos nuostatos;

i)

gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų pateikta EEĮ neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi reikiamų taisomųjų priemonių, siekdami užtikrinti EEĮ atitiktį, o prireikus ją pašalina iš rinkos arba susigrąžina ir nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kurių rinkai tiekta tokia EEĮ, kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taikomas taisomąsias priemones;

j)

kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai pagrįstai pareikalavus, gamintojai suteikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus EEĮ atitikčiai įrodyti, tai institucijai lengvai suprantama kalba ir, tokiai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti EEĮ, kurią jie pateikė rinkai, atitiktį šiai direktyvai.

a)

gamintojai turi galimybę rašytiniu įgaliojimu paskirti įgaliotąjį atstovą. Įgaliotasis atstovas negali būti įgaliojamas vykdyti 7 straipsnio a punkte nustatytų prievolių ir rengti techninius dokumentus;

b)

įgaliotasis atstovas atlieka gamintojo išduotame įgaliojime nurodytas užduotis. Įgaliojimu suteikiama teisė įgaliotajam atstovui bent:

a)

importuotojai į Sąjungos rinką pateikia tik šią direktyvą atitinkančią EEĮ;

b)

importuotojai, prieš pateikdami EEĮ rinkai, įsitikina, ar gamintojas atliko atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą, ir ar gamintojas parengė techninius dokumentus, ar EEĮ paženklinta CE ženklu ir prie jos pridedami reikiami dokumentai, taip pat ar gamintojas laikėsi 7 straipsnio f ir g punktų reikalavimų;

c)

jei importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad EEĮ neatitinka 4 straipsnio reikalavimų, tas importuotojas neteikia EEĮ rinkai tol, kol nėra užtikrinama jos atitiktis, ir tas importuotojas praneša apie tai gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms;

d)

importuotojai ant EEĮ, o jei tai neįmanoma – ant pakuotės ar prie EEĮ pridedamame dokumente – nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Jei kituose taikomuose Sąjungos teisės aktuose yra bent jau tokios pačios griežtos nuostatos dėl importuotojo pavadinimo ir adreso nurodymo, taikomos tos nuostatos;

e)

importuotojai, siekdami užtikrinti atitiktį šiai direktyvai, registruoja reikalavimų neatitinkančius ir susigrąžintus EEĮ bei apie tai informuoja platintojus;

f)

importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų pateikta EEĮ neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi reikiamų taisomųjų priemonių siekdami užtikrinti EEĮ atitiktį, o prireikus ją pašalina iš rinkos arba susigrąžina ir nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kurių rinkai tiekta tokia EEĮ, kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taikomas taisomąsias priemones;

g)

importuotojai 10 metų nuo tos dienos, kai EEĮ buvo pateikta rinkai, saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad su ja galėtų susipažinti nacionalinės priežiūros institucijos, ir užtikrina, kad šioms institucijoms paprašius joms būtų galima pateikti techninius dokumentus;

h)

kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai pagrįstai pareikalavus, importuotojai suteikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus EEĮ atitikčiai pagal šią direktyvą įrodyti, tai institucijai lengvai suprantama kalba ir, tokiai institucijai pageidaujant, jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti EEĮ, kurią jie pateikė rinkai, atitiktį šiai direktyvai.

a)

tiekdami rinkai EEĮ, platintojai rūpestingai laikosi taikomų reikalavimų, ypač tikrindami, kad EEĮ būtų paženklinta CE ženklu, kad prie jos būtų pridėti reikiami dokumentai ta kalba, kurią lengvai supranta tos valstybės narės, kurios rinkai bus tiekiama EEĮ, vartotojai ir kiti galutiniai naudotojai, ir kad gamintojas bei importuotojas įvykdė 7 straipsnio g ir h punktuose bei 9 straipsnio d punkte nustatytus reikalavimus;

b)

jei platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad EEĮ neatitinka 4 straipsnio reikalavimų, tas platintojas netiekia EEĮ rinkai tol, kol nėra užtikrinama jos atitiktis, ir tas platintojas praneša apie tai gamintojui ar importuotojui ir tai pat rinkos priežiūros institucijoms;

c)

platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų pateikta EEĮ neatitinka šios direktyvos reikalavimų, imasi reikiamų taisomųjų priemonių, siekdami užtikrinti EEĮ atitiktį, o prireikus ją pašalina iš rinkos arba susigrąžina, ir jie nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kurių rinkai tiekta tokia EEĮ, kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms, nurodydami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taikomas taisomąsias priemones;

d)

kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai pagrįstai pareikalavus, platintojai suteikia jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus EEĮ atitikčiai pagal šią direktyvą įrodyti, ir jie bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant užtikrinti EEĮ, kurią jie pateikė rinkai, atitiktį šiai direktyvai.

a)

kiekvieną ūkinės veiklos vykdytoją, jiems tiekiantį EEĮ;

b)

kiekvieną ūkinės veiklos vykdytoją, kuriam jie tiekia EEĮ.