1.

1.1.

1.2.

1.3.

2.

2.1.

2.2.

2.3.

2.4.

2.5.

3.

4.

4.1.

4.2.

4.2.1.

4.2.2.

4.2.3.

4.2.3.1.

4.2.3.2

4.2.4.

4.2.4.1.

4.2.4.2.

4.2.4.3.

4.2.4.4.

4.2.4.5.

4.2.5.

4.2.5.1.

4.2.5.2.

4.2.5.3.

4.2.5.4.

4.2.5.4.1.

4.2.5.4.2.

4.2.5.5.

4.2.5.5.1.

4.2.5.5.2.

4.2.5.6.

4.2.5.7.

4.2.5.7.1.

4.2.5.7.2.

4.2.5.8.

4.2.6.

4.2.6.1.

4.2.6.2.

4.2.6.3.

4.2.7.

4.2.7.1.

4.2.7.2.

4.2.7.3.

4.2.8.

4.2.8.1.

4.2.8.1.1.

4.2.8.1.2.

4.2.8.1.3.

4.2.8.1.4.

4.2.8.1.5.

4.2.8.2.

4.2.8.3.

4.2.8.4.

4.2.9.

4.2.9.1.

4.2.9.2.

4.2.9.3.

4.2.9.4.

4.2.10.

4.2.10.1.

4.2.10.2.

4.2.10.3.

4.2.10.4.

4.2.10.5.

4.2.11.

4.2.11.1.

4.2.11.2.

4.2.11.3.

4.2.11.4.

4.2.11.5.

4.2.12.

4.2.12.1.

4.2.13.

4.2.13.1.

4.2.13.2.

4.2.13.3.

4.2.13.4.

4.2.13.5.

4.2.13.6.

4.3.

4.3.1.

4.3.2.

4.3.3.

4.3.4.

4.4.

4.4.1.

4.4.2.

4.4.3.

4.5.

4.5.1.

4.5.2.

4.6.

4.7.

4.8.

5.

5.1.

5.2.

5.3.

5.3.1.

5.3.1.1.

5.3.1.2.

5.3.1.3.

5.3.2.

5.3.3.

6.

6.1.

6.1.1.

6.1.2.

6.1.3.

6.1.4.

6.2.

6.2.1.

6.2.2.

6.2.3.

6.2.4.

6.2.5.

6.3.

6.4.

6.5.

6.6.

6.6.1.

6.6.2.

6.6.3.

7.

7.1.

7.2.

7.3.

7.3.1.

7.3.2.

7.3.3.

7.3.4.

7.4.

7.5.

7.6.

7.6.1.

7.6.2.

7.6.3.

7.6.4.

7.6.5.

7.6.6.

7.6.7.

7.6.8.

7.6.9.

7.6.10.

7.6.11.

7.6.12.

7.6.13.

A Priedas.

B Priedas.

C Priedas.

D Priedas.

E Priedas.

F Priedas.

G Priedas.

H Priedas.

a)

nurodoma jos numatyta taikymo sritis (2 skyrius);

b)

nustatomi esminiai infrastruktūros posistemio reikalavimai (3 skyrius);

c)

nustatomos funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais (4 skyrius);

d)

nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos (įskaitant Europos standartus), būtinos sąveikai geležinkelių sistemoje užtikrinti (5 skyrius);

e)

kiekvienu nagrinėjamu atveju nurodoma, kokios procedūros turi būti taikomos norint įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti ir atliekant posistemių EB patikrą (6 skyrius);

f)

nurodoma šios TSS įgyvendinimo strategija (7 skyrius);

g)

nurodoma atitinkamų darbuotojų profesinė kvalifikacija ir profesinės sveikatos apsaugos ir darbo saugos sąlygos, kurios būtinos, kad būtų užtikrinta minėto posistemio eksploatacija ir techninė priežiūra, taip pat šios TSS įgyvendinimas (4 skyrius).

a)

infrastruktūros struktūriniam posistemiui;

b)

funkcinio techninės priežiūros posistemio daliai, susijusiai su infrastruktūros posistemiu (t. y. traukinių išorės plovimo įrenginiams, vandens papildymui, degalų pylimui, stacionariajai tualetų nuotekų šalinimo įrangai ir elektros energijos tiekimo iš stacionariojo šaltinio įrangai).

a)

geležinkelio linijos išdėstymą vietovėje,

b)

kelio parametrus,

c)

iešmus ir kryžmes,

d)

kelio atsparumą taikomoms apkrovoms,

e)

inžinerinių statinių atsparumą eismo apkrovoms,

f)

kelio geometrinę kokybę ir atskirų defektų ribas,

g)

peronus,

h)

sveikatą, saugą ir aplinką,

i)

eksploatavimo užtikrinimą,

j)

stacionariąją traukinių priežiūros įrangą.

a)

riedmenų posistemio,

b)

energijos posistemio,

c)

kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio,

d)

eismo organizavimo ir valdymo posistemio.

1)

Iš infrastruktūros ir techninės priežiūros posistemių sudaryta transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 2008/57/EB, yra integruota sistema, kurios darna turi būti patikrinta, kad laikantis esminių reikalavimų būtų užtikrinta sistemos sąveika.

2)

Direktyvos 5 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „TSS nėra kliūtis valstybių narių sprendimams dėl infrastruktūros naudojimo transporto priemonių, kurioms TSS netaikomos, eismui“.

Todėl projektuojant naują arba patobulintą paprastųjų geležinkelių liniją, turėtų būti atsižvelgiama į visus traukinius, kuriems gali būti suteiktas leidimas važiuoti geležinkelio linija.

3)

Šioje TSS nustatytos ribinės vertės neturėtų būti taikomos kaip įprastos projektinės vertės. Tačiau projektinės vertės turi atitikti šioje TSS nustatytas ribas.

4)

Posistemio funkcinėse ir techninėse specifikacijose ir jo sąsajose, aprašytose 4.2 ir 4.3 skirsniuose, nenustatoma įpareigojimo naudoti konkrečias technologijas arba pasirinkti tam tikrus techninius sprendimus, nebent technologijos ar sprendimai būtinai reikalingi siekiant užtikrinti transeuropinio paprastųjų geležinkelių sistemų tinklo sąveiką. Tačiau naujoviškiems sąveikos sprendimams gali būti reikalingos naujos specifikacijos ir (arba) nauji vertinimo metodai. Siekiant užtikrinti, kad būtų galima taikyti technologijos naujoves, šios specifikacijos ir vertinimo metodai turi būti parengti laikantis 6.2.3 skirsnyje aprašyto proceso reikalavimų.

1)

Direktyvos I priede (1.1) patvirtinama, kad paprastųjų geležinkelių sistemos tinklą galima suskirstyti į skirtingas kategorijas. Siekiant užtikrinti, kad sąveika būtų diegiama rentabiliai, šioje TSS apibrėžiamos „pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos“. Šios TSS funkcinės ir techninės specifikacijos skiriasi atsižvelgiant į geležinkelio linijų TSS kategorijas.

2)

Reikalavimai, kuriuos turi atitikti infrastruktūros posistemis, atitinkamai nurodyti transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kiekvienai iš geležinkelio linijų TSS kategorijai. Šios geležinkelio linijų TSS kategorijos gali būti taikomos esamų geležinkelio linijų klasifikacijai, jeigu atitinkamų eksploatacinių parametrų bus laikomasi pagal nacionalinį perėjimo planą.

2   lentelė

Paprastųjų geležinkelių infrastruktūros posistemio pagal TSS nustatyta geležinkelio linijų kategorija

3)

Atkreiptinas dėmesys, kad keleivinio transporto mazgai, krovininio transporto mazgai ir jungiamosios geležinkelio linijos prireikus priskiriamos minėtosioms pagal TSS nustatytoms geležinkelio linijų kategorijoms.

4)

Kiekvienos kelio atkarpos pagal TSS nustatyta geležinkelio linijų kategorija skelbiama Infrastruktūros registre.

1)

4.2.1 skirsnyje apibrėžtų geležinkelio linijų TSS kategorijų eksploatacinių parametrų lygis apibūdinamas šiais eksploataciniais parametrais:

2)

Kiekvienos geležinkelio linijos TSS kategorijos eksploatacinių parametrų lygis pateikiamas 3 lentelėje.

3   lentelė

Pagal TSS nustatytų geležinkelio linijų kategorijų eksploataciniai parametrai

3)

Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 7 punkte nustatoma:

„TSS nėra kliūtis valstybių narių sprendimams dėl infrastruktūros naudojimo transporto priemonių, kurioms TSS netaikomos, eismui.“

Todėl leidžiama projektuoti tokias naujas ir patobulintas geležinkelio linijas, kuriose būtų galima taikyti didesnes nei nurodyta vėžes, ašies apkrovas, greičius ir naudoti ilgesnius nei nurodyta traukinius nurodyta.

4)

Tam tikrose geležinkelio linijos vietose greitis gali būti mažesnis ir (arba) traukinys gali būti trumpesnis nei nurodyta 3 lentelėje, kai tai būtina atsižvelgiant į geografinius, urbanistinius ar aplinkosaugos apribojimus.

5)

Jeigu infrastruktūra yra suprojektuota laikantis būtinų šios TSS reikalavimų, tai neužtikrinama galimybė, kad infrastruktūra būtų pritaikyta atitikti ir didžiausio greičio, ir didžiausios ašies apkrovos reikalavimus. Infrastruktūra atitikti didžiausio greičio reikalavimą pritaikyta tik jeigu ašies apkrovos mažesnės nei didžiausios nustatytosios 3 lentelėje, o infrastruktūra pritaikyta atitikti didžiausios ašies apkrovos reikalavimą tik jeigu greičiai yra mažesni nei didžiausi nustatytieji 3 lentelėje.

6)

Tikrieji kiekvienos kelio atkarpos eksploataciniai parametrai skelbiami Infrastruktūros registre.

7)

Skelbiant informaciją apie ašies apkrovą turi būti naudojamos Europos tinklo geležinkelio linijų kategorijos ir (arba) standarto EN 15528:2008 A, J ir K prieduose apibrėžtos lokomotyvų klasės; šios charakteristikos nurodomos atsižvelgiant į leidžiamą greitį. Jeigu kelio atkarpos keliamoji galia viršija nustatytąjį Europos tinklo geležinkelio linijų kategorijos arba lokomotyvo klasės intervalą, galima pateikti papildomą informaciją, kuria apibrėžiama keliamoji galia.

8)

Skelbiant informaciją apie vėžės plotį, turi būti nurodoma, kuris iš vėžės pločių – GA, GB arba GC – yra numatytas. Be to, į paskelbtą informaciją įtraukiamos standarto EN 15273:2009 D priede apibrėžtas ir tarptautiniuose susitarimuose numatytas kitas vėžės plotis. Į paskelbtą informaciją galima įtraukti nacionaliniu mastu nustatytą vėžės plotį, kuris taikomas valstybėje narėje.

1)

Infrastruktūros posistemį apibūdinantys pagrindiniai parametrai sugrupuoti atsižvelgiant į 2.1 skirsnyje išvardytus aspektus:

A.   Geležinkelio linijos išdėstymas vietovėje

B.   Kelio parametrai

C.   Iešmai ir kryžmės

D.   Kelio atsparumas taikomoms apkrovoms

E.   Inžinerinių statinių atsparumas eismo apkrovoms

F.   Kelio kokybė ir atskiriems defektams taikomos ribinės vertės

G.   Peronai

H.   Sveikatos apsauga, sauga ir aplinka

I.   Eksploatavimo užtikrinimas

J.   Stacionarioji traukinių priežiūros įranga

1)

Šie reikalavimai aprašyti kitose pastraipose ir kartu su jais nurodomos visos konkrečios sąlygos, kurias kiekvienu atveju galima nustatyti atitinkamiems parametrams ir sąsajoms.

2)

Visi šios TSS 4 skyriaus reikalavimai taikomi nutiestoms standartinės europinės vėžės geležinkelio linijoms, kaip nustatyta dabartinės TSS 4.2.5.1 skirsnyje geležinkelio linijoms, atitinkančioms dabartinės TSS reikalavimus.

3)

Dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi, dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo spartos, dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus, dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus kitimo spartos ir kelio iškrypos specifikacijos taikomos geležinkelio linijoms, kurių nominalus vėžės plotis yra 1 435 mm. Kitokio nominalaus vėžės pločio geležinkelio linijoms šių parametrų ribos nustatomos proporcingai atsižvelgiant į nominalų atstumą tarp bėgių.

4)

Jeigu geležinkelį sudaro daugiau nei vienas kelias, kiekvienai bėgių porai, kuri numatyta eksploatuoti kaip atskiras kelias, šios TSS reikalavimai taikomi atskirai.

5)

Geležinkelio linijų, kurias galima laikyti specifiniais atvejais, įskaitant kitokio vėžės pločio geležinkelio linijas, reikalavimai aprašyti 7.6 skirsnyje.

6)

Leidžiama tiesti trumpas kelio atkarpas su įtaisais, kuriais užtikrinamas perėjimas tarp skirtingo nominalaus vėžės pločio atkarpų. Perėjimo į kitokio vėžės pločio atkarpą įtaisų vieta ir tipas skelbiamas Infrastruktūros registre.

7)

Posistemio reikalavimai taikomi įprastoms eksploatavimo sąlygoms. Galimi padariniai atliekant darbus, dėl kurių posistemio parametrams galėtų prireikti taikyti laikinąsias išlygas, aptariami 4.4. skirsnyje.

8)

Paprastųjų traukinių eksploatacines savybes galima pagerinti naudojant konkrečias sistemas, pvz., geležinkelio riedmens kėbulo pakreipimo sistemą. Leidžiama nustatyti specialias šių traukinių eksploatavimo sąlygas, jeigu į jas neįtraukiami apribojimai, taikomi kitiems šios įrangos neturintiems traukiniams. Į Infrastruktūros registrą įrašomos šios specialios sąlygos, jeigu jos taikomos. Užtikrinama galimybė su šiomis sąlygomis susipažinti visiems.

1)

Inžinerinių statinių artumo gabaritas nustatomas atsižvelgiant į šios TSS 3 lentelėje nurodytą vėžės plotį.

2)

Apskaičiuojant inžinerinių statinių artumo gabaritą kinematinis metodas naudojamas pagal 5, 7, 10 skyrių ir standarto EN 15273–3:2009 C priedo reikalavimus.

3)

Jeigu sumontuota orinė kontaktinė linija, srovės imtuvo gabaritai nustatyti paprastųjų geležinkelių (toliau – PG) energijos (toliau – ENE) posistemio techninėje sąveikos specifikacijoje.

1)

Atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas atsižvelgiant į šios TSS 3 lentelėje nustatytą vėžės plotį.

2)

Jeigu reikia, nustatant mažiausią atstumą tarp gretimų kelių ašių taip pat įvertinamas aerodinaminis poveikis. Aerodinaminio poveikio vertinimo taisyklės ir atstumas tarp gretimų kelių ašių, kai reikia įvertinti aerodinaminį poveikį, kol kas yra neišspręstas klausimas.

3)

Geležinkelio linijos atkarpos mažiausias atstumas tarp gretimų kelių ašių skelbiamas Infrastruktūros registre.

1)

Projektuojant leidžiami 35 mm/m pagrindinio kelio nuolydžiai, jei laikomasi šių reikalavimų:

2)

Keleivių peronus kertančio kelio nuolydžiai neviršija 2,5 mm/m, jeigu numatoma reguliariai prikabinti arba atkabinti keleivinius vagonus.

3)

Projektuojant pagrindinius kelius leidžiama naudoti ne didesnius nei 12,5 mm/m nuolydžius.

4)

Ne ilgesnėse nei 3 km atkarpose leidžiama naudoti ne didesnį kaip 20 mm/m nuolydį.

5)

Tose ne ilgesnių kaip 0,5 km atkarpų vietose, kuriose paprastai traukiniai neturėtų sustoti ar iš jų pradėti važiuoti, leidžiama naudoti ne didesnį kaip 35 mm/m nuolydį.

6)

Keleivių peronus kertančio kelio nuolydžiai neviršija 2,5 mm/m, jeigu numatoma reguliariai prikabinti arba atkabinti keleivinius vagonus.

7)

Nenustatomos jokios patobulintų geležinkelio linijų nuolydžių vertės, nes jos apibrėžiamos tiesiant atitinkamą geležinkelio liniją.

8)

Stovynės, kurioje statomi riedmenys, kelių nuolydžiai neturi būti didesni kaip 2,5 mm/m, jeigu nenumatyta specialių priemonių, kad riedmenys nepradėtų važiuoti savaime.

9)

Nuolydžių ir nuolydžio pasikeitimo vietos skelbiamos Infrastruktūros registre.

10)

Stovynės kelių nuolydžius Infrastruktūros registre skelbti privaloma tik jeigu jie didesni nei 2,5 mm/m.

1)

Mažiausias projektinis gulsčiosios kreivės spindulys pasirenkamas atsižvelgiant į tam tikros vietos projektinį geležinkelio riedmens važiavimo kreive greitį.

2)

Stovynės kelių arba šalutinių kelių mažiausias projektinis gulsčiosios kreivės spindulys turi būti ne mažesnis nei 150 m.

3)

Kertančios peronus mažiausias gulsčiosios kreivės spindulys nustatytas Asmenų su judėjimo negalia (toliau – PRM) TSS.

4)

Atvirkštinės 150–300 m spindulio kreivės (išskyrus skirstymo stočių, kuriose vagonai manevruojami pavieniui, atvirkštines kreives) projektuojamos pagal standarto EN 13803–2:2006 8.4 skirsnį, kad taukšo lėkštės neužslinktų už gretimo taukšo lėkščių.

5)

Geležinkelio linijos atkarpos gulsčiosios kreivės mažiausias spindulys skelbiamas Infrastruktūros registre.

1)

Statmenųjų kreivių spindulys (išskyrus skirstymo kalnelius skirstymo stotyse) keteroje yra bent 600 m, o įduboje – 900 m.

2)

Skirstymo kalnelių skirstymo stotyse statmenųjų kreivių spindulys keteroje yra bent 250 m, o įduboje – 300 m.

1)

Europos standartinis nominalus vėžės plotis yra 1 435 mm.

2)

Nominalus geležinkelio linijos vėžės plotis skelbiamas Infrastruktūros registre.

1)

Kelių greta stoties peronų projektinis dviejų bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi neturi būti didesnis nei 110 mm.

2)

Geležinkelio linijos atkarpos didžiausias dviejų bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi skelbiamas Infrastruktūros registre.

3)

Projektinis dviejų bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi neturi būti didesnis nei 180 mm.

4)

Projektinis dviejų bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi yra ne didesnis nei 180 mm.

5)

Mažesnio nei 290 m spindulio kreivės dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi ribinė vertė atitinka apskaičiuotąją pagal šią formulę

D ≤(R–50)/1,5

kurioje D – dviejų kelio bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi (mm), R – spindulys (metrais).

1)

Važiuojant tarpine kreive didžiausia dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo sparta turi būti 70 mm/s, apskaičiuota atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą traukinio, kuriame nesumontuotas dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus kompensavimo įtaisas, greitį.

2)

Tačiau jeigu dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygius tarpinės kreivės pabaigoje yra 150 mm arba mažesnis ir jeigu važiuojant tarpine kreive didžiausia dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo sparta yra 70 mm/s arba mažesnė, tai didžiausią dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi kitimo spartą leidžiama didinti iki 85 mm/s.

1)

Šios specifikacijos taikomos sąveikai užtikrinti tinkamoms geležinkelio linijoms, kurių nominalus vėžės plotis atitinka apibrėžtąjį šios TSS 4.2.5.1 pastraipoje.

1)

Pasirenkant didžiausią dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygių, kad traukiniams būtų leidžiama važiuoti, atsižvelgiama į atitinkamų riedmenų priimtinumo kriterijus, nustatytus greitųjų ir paprastųjų geležinkelių riedmenų TS specifikacijoje.

2)

Geležinkelio linijose, kuriose riedmenims leidžiama riedėti ne didesniu nei 200 km/h greičiu imtinai, traukiniams be sumontuotų dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus kompensavimo įtaisų taikomas dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus dydis, jeigu nepateikiama jokių kitų įrodymų, neviršija šių dydžių:

3)

Traukiniams, specialiai suprojektuotiems važiuoti didesnio dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus kreivėmis (keleivinis variklinių vagonų traukinys, kurio ašių apkrovos mažesnės, traukiniai su dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus kompensavimo įtaisais) leidžiama važiuoti didesnio dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus kreivėmis, jeigu įrodoma, kad traukinys šiomis kreivėmis gali važiuoti saugiai.

1)

Didžiausios projektinės staigaus atšakinio iešmų kelio dviejų bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi stygiaus pakitimo vertės:

2)

Eksploatuojamų konstrukcijų iešmams galima 20 mm nuokrypa nuo šių verčių.

1)

Ribinės 4 lentelėje nurodytos rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse vertės apskaičiuojamos atsižvelgiant į šias aširačio skersinio poslinkio amplitudės (y) vertes:

čia TG – vėžės plotis ir SR –atstumas tarp aširačio antbriaunio sąlyčio paviršių. Rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse įvertinimo iešmuose ir kryžmėse atlikti nereikia.

1)

Pasirenkamos tokios projektinės vėžės pločio, bėgio galvutės profilio ir kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio pokrypio vertės, kad nebūtų viršytos 4 lentelėje nustatytos rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse ribos.

4   lentelė

Ribinės projektinės rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse vertės

2)

Modeliuojama, kaip toliau nurodyti aširačiai riedėtų projektinėmis sąlygomis (modeliuojant pagal standartą 15302:2008 atliekamas skaičiavimas):

1)

Rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivės kontrolės reikalavimai eksploatuojant infrastruktūrą yra neišspręstas klausimas.

2)

Parengus pradinį kelio sistemos projektą, vėžės plotis yra svarbus eksploatuojamos infrastruktūros rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse kontrolės parametras. Todėl kol bus pasiūlyta, kaip išspręsti neišspręstą klausimą, laikomasi toliau nustatytų vidutinių vėžės pločio verčių ir veiksmų, kurių privaloma imtis, jeigu neužtikrinamas riedančių geležinkelio riedmenų stovumas, reikalavimų.

3)

Infrastruktūros valdytojas tiesiosiose kelio atkarpose ir R > 10 000 m spindulio kreivėse užtikrina toliau pateiktoje lentelėje nustatytą vėžės plotį ar nustatytąjį vėžės plotį viršijantį vėžės plotį.

5   lentelė

Mažiausias vidutinis eksploatuojamos infrastruktūros vėžės plotis tiesiosiose kelio atkarpose ir R > 10 000 m spindulio kreivėse

4)

Jeigu gaunamas pranešimas, kad neužtikrinamas 4.2.5.5 skirsnio reikalavimus atitinkančiu bėgiu keliu riedančių riedmenų, kurie rieda greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninės sąveikos specifikacijose nustatytus rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse reikalavimus atitinkančiais aširačiais, važiavimo stovumas, pradedamas bendras geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo tyrimas nestovumo priežasčiai nustatyti.

1)

Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio galvutės profilių konstrukcija:

1)

Bėgis pakreiptas į kelio vidurį.

2)

Bėgio pokrypio vertės intervalas tam tikroje atkarpoje yra 1/20–1/40.

3)

Pasirinkta vertė skelbiama Infrastruktūros registre.

1)

Iešmų ir kryžmių bėgis pagal projektą yra vertikalus arba pakreiptas.

2)

Jeigu bėgis pakreipiamas, projektinis bėgio pokrypis iešmuose ir kryžmėse atitinka kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio pokrypį.

3)

Pokrypį galima nurodyti kaip aktyviosios bėgio galvutės profilio dalies formą.

4)

Trumpose kelio atkarpose tarp iešmų ir kryžmių, kuriose nėra nuolydžių, leidžiama kloti bėgius be pokrypio.

5)

Tarp pakreiptojo ir vertikaliojo bėgio leidžiama įrengti trumpą tarpinę kreivę.

1)

Kelio, kaip užbaigtos sistemos, standumo reikalavimai yra neišspręstas klausimas.

1)

Visose iešmų ir kryžmių judamosiose dalyse įmontuojami blokavimo įtaisai, išskyrus skirstymo stotis ir kitus tik manevravimui naudojamus kelius.

2)

Visose iešmų ir kryžmių judamosiose dalyse įmontuojami blokavimo įtaisai, jeigu didžiausias važiavimo per iešmus ir kryžmes greitis viršija 40 km/h ir jeigu per iešmus bei kryžmes riedmenys rieda ne tik iš atšakinio kelio į pagrindinį kelią, bet ir priešinga kryptimi.

1)

Šioje TSS pastraipoje nustatomos ribinės eksploatuojamos infrastruktūros vertės, kurios suderintos su greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose apibrėžtomis geometrinėmis aširačių charakteristikomis. Infrastruktūros valdytojas privalo nustatyti projektines vertes ir priimamu techninės priežiūros planu užtikrinti, kad eksploatuojamos infrastruktūros vertės atitiktų TSS nustatytas ribas. Nustatant šias ribas laikomasi neatidėliotinų veiksmų ribų.

2   pav.

Kryžmės su fiksuotu smaigaliu įtrauktis

2)

Iešmų ir kryžmių techninės charakteristikos atitinka šias eksploatuojamos infrastruktūros vertes:

3)

Visi atitinkami iešmų ir kryžmių reikalavimai taip pat taikomi kitiems techniniams sprendimams, kuriems naudojamos iešmų smailės, pvz., daugiau nei vieno kelio geležinkelyje naudojamoms trinties mažinimo priemonėms.

1)

Bukosios kryžmės be rato kreipiamųjų priemonių didžiausios dalies projektinė vertė lygiavertė 1 iš 9 (tgα =0,11, α=6°20’) bukosios kryžmės su ne mažiau nei 45 mm iškeltu gretbėgiu ir susijusi su ne mažesnio nei 330 mm skersmens ratu tiesiuose pagrindiniuose keliuose.

1)

Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, projektuojamas taip, kad būtų tinkamas išlaikyti bent šių jėgų poveikį:

1)

Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, projektuojamas taip, kad būtų tinkamas išlaikyti išilginių jėgų, kurios sukuriamos stabdant, poveikį. Greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose apibrėžiama ribinė lėtėjimo pagreičio vertė, naudojama nustatant išilgines jėgas, kurios sukuriamos stabdant.

2)

Be to, kelias projektuojamas taip, kad išlaikytų išilginių temperatūrinių įtempių, kuriuos sukelia bėgio temperatūros pokyčiai, poveikį ir kad būtų beveik pašalinta kelio išsikraipymo tikimybė.

1)

Kelias projektuojamas taip, kad būtų pritaikytas magnetiniais bėgių stabdžiais atlikti staigųjį stabdymą.

2)

Priimto kelio projekto suderinamumas (ar nesuderinamumas) su stabdžių sistemomis, kuriomis atliekamas staigusis ir paprastasis stabdymas ir kurios nėra priklausomos nuo rato ir bėgios sankibos sąlygų, skelbiamas Infrastruktūros registre. Nuo rato ir bėgios sankibos sąlygų nepriklausančioms stabdžių sistemoms priskiriami magnetiniai bėgių stabdžiai ir sūkurinių srovių stabdžiai.

3)

Jeigu kelias pritaikytas taip, kad galima naudoti nuo rato ir bėgio sankibos sąlygų nepriklausančias stabdžių sistemas, Infrastruktūros registre nurodomi visi stabdžių sistemų, kurios susijusios su minėtomis sąlygomis, naudojimo apribojimai atsižvelgiant į vietines oro sąlygas ir tikėtinas pakartotino stabdžių įjungimų tam tikroje vietovėje skaičius.

1)

Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, projektuojamas taip, kad būtų pritaikytas išlaikyti bent:

1)

Standarto EN 1991–2:2003 ir standarto EN 1990:2002, paskelbto kaip standartas EN 1990:2002/A1:2005, A2 priedo reikalavimai, nustatyti TSS šiame skyriuje, taikomi laikantis nacionalinių standartų, jeigu jie paskelbti, priedų atitinkamų punktų.

1)

Inžineriniai statiniai projektuojami taip, kad būtų tinkami vertikaliąsias apkrovas išlaikyti pagal standarte EN 1991–2:2003 apibrėžtus šiuos apkrovos modelius:

2)

Apkrovos modeliai dauginami iš alfa (α) koeficiento, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.3.2 3 P ir 6.3.3 5 P pastraipose.

3)

Alpha (α) koeficiento vertės turi atitikti nustatytąsias 6 lentelėje vertes arba jas viršyti.

6   lentelė

Projektuojant naujus inžinerinius statinius taikytinas alpha(α ) koeficientas

4)

Nustatyti apkrovos modeliai dauginami iš dinaminio koeficiento phi (Φ), kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.4.3 1)P ir 6.4.5.2 2) pastraipose.

1)

Jeigu viso tilto ar tik jo atkarpos kelyje yra kreivė, projektuojant inžinerinius statinius atsižvelgiama į išcentrinę jėgą, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.5.1 2), 4)P, (7) pastraipose.

1)

Projektuojant inžinerinius statinius atsižvelgiama į skersinę geležinkelio kelio apkrovą, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.5.2 skirsnyje.

1)

Projektuojant inžinerinius statinius reikia atsižvelgti į traukos ir stabdymo jėgas, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.5.3 2 P, 4, 5 ir 6 pastraipose. Atsižvelgiant į traukos ir stabdymo jėgų kryptis, reikia paisyti kiekvieno kelio leidžiamų važiavimo krypčių.

1)

Didžiausios visuminės projektinės kelio iškrypos, kurią sukelia geležinkelių transporto eismo poveikis, vertė neviršija standarto EN 1990:2002, kuris buvo paskelbtas kaip standartas EN 1990:2002/A1: 2005, A2 priedo A2.4.4.2.2 3 P straipsnyje nustatytų verčių. Visuminė projektinė kelio iškrypa sudaryta iš visų kelio iškrypų, kurias galima nustatyti tilto kelyje, kai juo nevyksta geležinkelių transporto eismas, ir visuminės tilto deformacijos, atsiradusios dėl geležinkelių transporto eismo, sukeltų kelio bet kurių iškrypų.

1)

Sankasos projektuojamos taip, kad būtų tinkamos išlaikyti vertikaliąsias apkrovas pagal 71 apkrovos modelį, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.3.6.4 pastraipoje.

2)

71 apkrovos modelio vertė dauginama iš alpha (α) koeficiento, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.3.2 3 P pastraipose. α vertė turi atitikti 6 lentelėje nustatytąsias vertes arba jas viršyti.

1)

Į važiuojančių traukinių aerodinaminį poveikį atsižvelgiama taip, kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003 6.6 pastraipoje.

1)

Atsižvelgiant į geležinkelio linijų kategoriją, nustatytą pagal eksploatacinius TSS parametrus, užtikrinamas 4.2 skirsnyje apibrėžtas tiltų ir sankasų sąveikos lygis.

2)

Kiekvienos pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos būtini inžinerinių statinių pajėgumo reikalavimai pateikti E priede. Pateiktosios vertės atitinka būtiną tikslinį lygį, kurį turi atitikti inžineriniai statiniai, kad geležinkelio linija būtų paskelbta tinkama užtikrinti sąveiką.

3)

Taikytini šie atvejai:

4)

Didžiosios Britanijos geležinkelių tinkle Europos tinklo geležinkelio linijų kategorija gali būti pakeista maršruto tinkamumo (MT) numeriu (suteikiamu pagal šiam tikslui paskelbtas nacionalines technines taisykles), o po to nuoroda į E priedą keičiama nuoroda į C priedą.

1)

Infrastruktūros valdytojas nustato atitinkamas neatidėliotinų veiksmų, įsikišimo ir įspėjimo ribas šių parametrų atžvilgiu:

2)

Šių parametrų matavimo sąlygos nustatytos standarto EN 13848–1:2003 +A1: 2008 5 skyriuje.

3)

Nustatydamas šias ribas infrastruktūros valdytojas atsižvelgia į ribines kelio kokybės ribas, kurios taikomos nustatant geležinkelio riedmens priimtinumą. Geležinkelio riedmens priimtinumo reikalavimai nustatyti paprastųjų geležinkelių ir greitųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose.

4)

Neatidėliotinų veiksmų, įsikišimo ir įspėjimo ribos, kurias yra patvirtinęs infrastruktūros valdytojas, įtraukiamos į techninės priežiūros planą, privalomą pagal šios TSS 4.5 skirsnį.

1)

Neatidėliotinų kelio iškrypos veiksmų riba, t. y. atskiras defektas, pateikiama kaip vertė nuo nulio iki didžiausios vertės. Kelio iškrypa apibrėžiama kaip matematinis skirtumas tarp dviejų skersinių kelio profilių, imamų atskirai per nustatytą atstumą, dažniausiai išreiškiamas kaip nuolydis tarp dviejų taškų, kuriuose matuojamas skersinių kelio profilis. Skersinis kelio profilis matuojamas tarp nominalių bėgio galvučių centrų.

2)

Kelio iškrypos riba yra pagal (I) formulę taikomo matavimo pagrindo funkcija:

Ribinė iškrypa = (20/l + 3)

3   pav.

Visoms pagal TSS nustatytoms geležinkelio linijų kategorijoms taikoma kelio iškrypos riba

3)

Infrastruktūros valdytojas priežiūros plane privalo nurodyti pagrindą, kuriuo remdamasis matuos kelią, kad patikrintų šio reikalavimo atitikimą. Matavimo pagrindas turi apimti 2–5 m pagrindo matavimą.

4)

Jeigu gulsčiosios kreivės spindulys yra mažesnis nei 420 m ir dviejų kelio bėgių aukščių skirtumas horizontalia kryptimi D > (R – 100)/2, kelio iškrypa apribojama pagal tokią formulę: ribinė iškrypa = (20/l + 1,5), kai didžiausia vertė nuo 6 iki 3 mm/m, ir atsižvelgiant į bėgių iškrypos matavimo pagrindą, kaip nurodyta 4 pav.

4   pav.

Krovinių vežimo ir mišriojo vežimo geležinkelio linijų kelio iškrypos riba mažo spindulio kreivėse

1)

Privalomos išlaikyti eksploatuojamos infrastruktūros dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi vertė yra +/–20 mm projektinio dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi dydžio, tačiau didžiausia eksploatuojamos infrastruktūros dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi vertė neviršija 190 mm.

2)

Privalomos išlaikyti eksploatuojamos infrastruktūros dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi vertė yra +/–20 mm projektinio dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi, tačiau didžiausia eksploatuojamos infrastruktūros dviejų kelio bėgių aukščių skirtumo horizontalia kryptimi vertė neviršija 170 mm.

1)

Šios pastraipos reikalavimai taikomi tiems keleivių peronams, prie kurių turi sustoti įprastu būdu eksploatuojami traukiniai, atitinkantys greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninių sąveikos specifikacijų reikalavimus.

1)

Peronas yra tokio ilgio, kad prie perono galėtų išsitekti įprastu būdu eksploatuojamas ilgiausias sąveikai tinkamas traukinys, kuris turi sustoti prie šio perono. Nustatant prie perono turinčio sustoti traukinio ilgį privaloma atsižvelgti į einamuosius ir bent po dešimties metų nuo perono naudojimo pradžios pagrįstai numatytinus eksploatavimo reikalavimus.

2)

Leidžiama įrengti tik tokio ilgio peroną, kuris būtinas atsižvelgiant į einamojo eksploatavimo reikalavimus, tačiau tik jeigu numatoma galimybė ateityje iš dalies pakeisti projektą atsižvelgiant į pagrįstai numatytinus būsimus eksploatavimo reikalavimus.

3)

Naudingasis perono ilgis nurodomas Infrastruktūros registre.

1)

PRM TSS nustatomi perono pločio ir perono krašto reikalavimai.

1)

PRM TSS nustatomi perono galų reikalavimai.

1)

PRM TSS nustatomi perono aukščio reikalavimai.

1)

PRM TSS nustatomi atstumo nuo perono vertikaliojo paviršiaus krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto reikalavimai.

1)

Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose ir požeminiuose inžineriniuose statiniuose traukinių, kurie atitinka greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninių sąveikos specifikacijų reikalavimus ir kurie skirti konkrečiu tuneliu važiuoti didesniu nei 190 km/h greičiu, išorėje neviršija 10 kPa tiek laiko, kiek traukinys didžiausiu leidžiamu greičiu važiuoja tuneliu.

1)

Triukšmo ribiniai dydžiai ir mažinimo priemonės yra neišspręstas klausimas.

2)

Vibracijos ribiniai dydžiai ir mažinimo priemonės yra neišspręstas klausimas.

1)

Apsaugos nuo elektros smūgio, kurį galėtų sukelti traukos srovės sistema, reikalavimų nuostatos išdėstytos paprastųjų geležinkelių ENE TSS, kurioje pateikiamos apsaugos nuo orinės kontaktinės linijos nuostatos.

1)

Saugos geležinkelių tuneliuose reikalavimai nustatyti SRT TSS.

1)

Šoninio vėjo poveikio mažinimo reikalavimai yra neišspręstas klausimas.

1)

Atstumo žymos išilgai kelio įrengiamos vienodais atstumais.

2)

Nominalus atstumas tarp atstumo žymų skelbiamas Infrastruktūros registre.

1)

4.2.13 skirsnyje nustatomi techninės priežiūros posistemio infrastruktūros elementai, kurie būtini atliekant traukinių priežiūrą.

2)

Stacionariosios traukinių priežiūros įrangos išdėstymo vieta ir tipas skelbiama Infrastruktūros registre.

1)

Stacionarioji tualetų nuotekų rinkimo įranga yra suderinama su kaupiamojo tualeto sistemos charakteristikomis, kurios nustatytos greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose.

1)

Jeigu naudojamas plovimo įrenginys, jis yra tinkamas vienaukščių ar dviaukščių traukinių išorinius paviršius valyti šiame aukštyje:

2)

Plovimo įrenginys suprojektuojamas taip, kad traukiniai išilgai jo galėtų važiuoti bet kuriuo greičiu nuo 2 iki 5 km/h.

1)

Stacionarioji vandens papildymo įranga yra suderinama su greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose nustatytomis vandens sistemos charakteristikomis.

2)

Į stacionariąją vandens tiekimo įrangą, kuria vanduo tiekiamas sąveikiam tinklui, tiekiamas Tarybos direktyvos 98/83/EB (1) reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo.

3)

Įrangos veikimo režimu užtikrinama, kad riedmenims tiekiamas vanduo atitiktų Direktyvoje 98/83/EB nustatytus kokybės reikalavimus.

1)

Degalų papildymo įranga yra suderinama su paprastųjų geležinkelių riedmenų TSS nustatytomis degalų sistemos charakteristikomis.

1)

Jeigu numatyta, elektros energija iš stacionariojo šaltinio tiekiama naudojant vieną ar daugiau sistemų, kurios apibūdintos greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose.

1)

Atliekant iš anksto planuotus darbus gali tekti laikinai sustabdyti infrastruktūros posistemio specifikacijų ir jo sąveikos sudedamųjų dalių, apibrėžtų šios TSS 4 ir 5 skyriuose, taikymą. Konkrečios eksploatavimo nuostatos nustatytos paprastųjų geležinkelių Eismo organizavimo ir valdymo TSS.

1)

Galimi įvykiai, kurie turėtų įtakos įprastam geležinkelio linijos eksploatavimui. Veikimo taisyklės, kurių privaloma laikytis šalinant minėtų įvykių pasekmes, nustatytos paprastųjų geležinkelių Eismo organizavimo ir valdymo TSS.

1)

Infrastruktūros valdytojas apibrėžia darbuotojų apsaugos nuo aerodinaminio poveikio priemones.

2)

Infrastruktūros valdytojas turi atsižvelgti į tikrąjį greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninių sąveikos specifikacijų reikalavimus atitinkančių traukinių greitį ir ribinę aerodinaminio poveikis vertę, kuri nustatyta greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių riedmenų techninėse sąveikos specifikacijose.

1)

Parengiamas techninės priežiūros dokumentų rinkinys, kuriame bent jau nustatoma:

susiję su:

1)

Infrastruktūros valdytojas privalo turėti techninės priežiūros planą, kuriame pateikiami 4.5.1 skirsnyje išvardyti dalykai ir su tais pačiais elementais susiję bent šie dalykai:

1)

Infrastruktūros posistemio techninę priežiūrą atliekančių darbuotojų privaloma profesinė kvalifikacija nurodoma techninės priežiūros plane (žr. 4.5.2 skirsnį).

1)

Sveikatos apsaugos ir saugos sąlygų laikymasis aptariamas šiuose skirsniuose: 4.2.11.1 (Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose), 4.2.11.2 (Ribiniai triukšmo ir vibracijos dydžiai ir mažinimo priemonės), 4.2.11.3 (Apsauga nuo elektros smūgio), 4.2.10 (Peronai), 4.2.11.4 (Sauga geležinkelių tuneliuose), 4.2.13 (Stacionarioji traukinių priežiūros įranga) ir 4.4 (Eksploatavimo taisyklės).

1)

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 35 straipsnį Infrastruktūros registre apibūdinamos pagrindinės infrastruktūros posistemio ypatybės.

2)

Šios TSS D priede nurodoma, kuri informacija apie infrastruktūros posistemį pateikiama Infrastruktūros registre. Infrastruktūros registre pateiktina informacija, kuri reikalinga kitiems posistemiams, nustatoma atitinkamoje TSS.

1)

5.3 skirsnio reikalavimai pagrįsti tradicinės konstrukcijos balastuotu keliu, kurio plačiapadžiai bėgiai (Vignole) pakloti ant betoninių ar medinių pabėgių; bėgių atsparumas išilginiam poslinkiui užtikrinamas įtvirtinant bėgio padą.

2)

Sudedamosios dalys ir pablokiai, kurie naudoti klojant kitos konstrukcijos kelią, nelaikomi sąveikos sudedamosiomis dalimis.

1)

Šioje techninėje sąveikos specifikacijoje „sąveikos sudedamosiomis dalimis“ laikomi tik šie elementai (pavienės sudedamosios dalys arba kelio pablokiai):

2)

Tolesniuose skirsniuose aprašomos kiekvienai iš šių sudedamųjų dalių taikomos specifikacijos.

3)

Bėgiai, sąvaržos ir pabėgiai, naudojami trumpoms specialios paskirties kelio atkarpoms, pvz., iešmuose ir kryžmėse, plečiamuosiuose įtaisuose, su pereinamosiomis nebalastuoto kelio plokštėmis ir specialiuose inžineriniuose statiniuose, nelaikomi sąveikos sudedamosiomis dalimis.

1)

„Bėgio“ – sąveikos sudedamosios dalies – specifikacijos:

1)

Bėgio galvutės profilis atitinka 4.2.5.6 skirsnio „Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio galvutės profilis“ reikalavimus.

2)

Bėgio galvutės profilis yra toks, kad būtų įmanoma laikytis 4.2.5.5.1 skirsnio „Projektinės rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse vertės“ reikalavimų, jeigu bėgis naudojamas nustatyto vėžės pločio intervalo keliui ir esant bėgio pokrypiams, kurie atitiktų šios TSS reikalavimus.

1)

Inercijos momentas yra susijęs su 4.2.7 skirsnio „Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms“ reikalavimais.

2)

Projektinės bėgio atkarpos skaičiuojamoji inercijos momento (I) apie pagrindinę horizontaliąją ašį, kertančią sunkio centrą, vertė yra bent 1 600 cm4.

1)

Bėgio kietumas susijęs su 4.2.5.6 skirsnio „Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgių galvutės profilis“ reikalavimais.

2)

Bėgio galvutės važiuojamajame paviršiuje išmatuotas bėgio kietumas yra bent 200 HBW.

1)

Bėgio sąvarža susijusi su 4.2.7.2 skirsnio „Išilginis kelio atsparumas“, 4.2.7.3 skirsnio „Šoninis kelio atsparumas“ ir 4.2.7.1 skirsnio „Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms“ reikalavimais.

2)

Laboratorinių bandymų sąlygomis patikrinta bėgio sąvarža atitinka šiuos reikalavimus:

1)

Kelio pabėgiai projektuojami taip, kad juos naudojant su tam tikru bėgiu ir bėgio sąvarža bėgių charakteristikos atitiktų 4.2.5.1 skirsnio „Nominalus vėžės plotis“, 4.2.5.5.2 skirsnio „Rato ir bėgio sąveikos tiesiosiose ir didelio spindulio kreivėse kontrolės reikalavimai atsižvelgiant į eksploatuojamos infrastruktūros vertes (5 lentelė. Mažiausias vidutinis eksploatuojamos infrastruktūros vėžės plotis tiesiose kelio atkarpose ir R > 10 000 m spindulio kreivėse)“, 4.2.5.7 skirsnio „Bėgio pokrypis“ ir 4.2.7 skirsnio „Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms“ reikalavimus.

1)

Šios TSS 5 skyriuje apibrėžta sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo procedūra taikoma naudojant atitinkamus modulius.

1)

Naudojami šie sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai:

a)

b)

c)

d)

e)

2)

Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai pasirenkami iš nurodytųjų 13 lentelėje.

13   lentelė

Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai

3)

Jeigu produktai pateikiami rinkai iki šios TSS paskelbimo, tada laikoma, kad tipas patvirtintas, o EB tipo patikros (CB modulis) atlikti nereikia, jeigu gamintojas įrodo, kad sąveikos sudedamųjų dalių ankstesnio naudojimo panašiomis sąlygomis bandymų ir patikros rezultatai atitiko privalomuosius ir kad šios sudedamosios dalys atitinka šios TSS reikalavimus. Šiuo atveju šie vertinimai galioja sudedamąsias dalis ėmus naudoti naujai paskirčiai. Jeigu neįmanoma įrodyti, kad sprendimas buvo reikiamai pagrįstas praeityje, tada taikoma po šios TSS paskelbimo ES rinkai pateiktų sąveikos sudedamųjų dalių procedūra.

4)

Atliekant sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimą naudojami šios TSS A priedo 20 lentelėje nurodyti etapai ir charakteristikos.

1)

Jeigu pateikiamas 5.2 skirsnyje apibrėžtas naujoviškas sąveikos sudedamosios dalies sprendimas, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas nurodo nuokrypius nuo atitinkamo šios TSS punkto ir pateikia juos Komisijai, kad jos būtų išnagrinėtos.

2)

Jeigu išnagrinėjus nustatoma, kad nuokrypius galima priimti, gavus Komisijos leidimą parengiamos atitinkamos sudedamųjų dalių funkcinės ir sąsajos specifikacijos bei vertinimo metodas.

3)

Šiuo būdu parengtos atitinkamos funkcinės ir sąsajos specifikacijos, taip pat vertinimo metodas persvarstant techninę sąveikos specifikaciją įtraukiami į TSS.

4)

Pagal direktyvos 29 straipsnį priimtu ir paskelbtu Komisijos sprendimu naujovišką sprendimą gali būti leista taikyti pirmiau nei persvarstant techninę sąveikos specifikaciją toks sprendimas įtraukiamas į TSS.

1)

Kaip teigiama Direktyvos 2008/57/EB 13 straipsnio 3 dalyje, „Jeigu sąveikos sudedamosioms dalims taikomos kitos Bendrijos direktyvos, apimančios kitus aspektus, tada „EB“ atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijoje nurodoma, kad sąveikos sudedamosios dalys atitinka ir tų kitų direktyvų reikalavimus.“

2)

Pagal Direktyvos 2008/57/EB IV priedo 3 skirsnį su EB atitikties deklaracija pateikiamas dokumentas, kuriame nurodomos naudojimo sąlygos.

1)

Su EB atitikties deklaracija pateikiamas dokumentas, kuriame nustatomas vėžės pločio intervalas ir bėgio pokrypis, kurį pasirinkus bėgio galvutės profilis užtikrintų galimybę laikytis 4.2.5.5.1 skirsnio reikalavimų.

1)

Su EB atitikties deklaracija pateikiamas dokumentas, kuriame nustatoma:

1)

Su EB atitikties deklaracija pateikiamas dokumentas, kuriame nustatomas bėgio, bėgio pokrypio ir bėgio sąvaržos tipo derinys, su kuriuo leidžiama naudoti pabėgius.

1)

Gavusi pareiškėjo prašymą paskelbtoji įstaiga pagal Direktyvos 2008/57/EB VI priedo 18 straipsnį ir atitinkamo modulio nuostatas atlieka infrastruktūros posistemio EB patikrą.

2)

Jeigu pareiškėjas įrodo, kad infrastruktūros posistemio projekto ankstesnio naudojimo panašiomis sąlygomis bandymų ir patikros rezultatai atitiko privalomuosius, tada atlikdama EB patikrą paskelbtoji įstaiga atsižvelgia į šiuos bandymus ir patikras.

3)

Infrastruktūros posistemio EB patikrą sudaro šios TSS B priedo 21 lentelėje nurodyti etapai ir apima ten išvardytas charakteristikas. Specialios pagrindinių infrastruktūros posistemio parametrų vertinimo procedūros įtrauktos į 6.2.4 skirsnį.

4)

Pareiškėjas pagal Direktyvos 2008/57/EB V priedo 18 straipsnį parengia infrastruktūros posistemio EB patikros deklaraciją.

1)

Siekdamas infrastruktūros posistemiui taikyti EB patikros procedūrą pareiškėjas gali rinktis:

1)

Jeigu EB patikra tinkamiausiai būtų atlikta naudojantis infrastruktūros valdytojo, perkančiosios organizacijos arba pagrindinių dalyvaujančių rangovų surinkta informacija (pvz., kelmačiu vagonu arba kitais matavimo įtaisais gauti duomenys), vertindama atitiktį paskelbtoji įstaiga atsižvelgia į šią informaciją.

1)

SH1 modulį leidžiama rinktis tik jeigu veiklai (projektavimui, gamybai, surinkimui, montavimui), kuri padeda patikrinti pasiūlyto posistemio, taikoma paskelbtosios įstaigos patvirtinta ir prižiūrima projektavimo, gamybos, galutinio produkto tikrinimo ir bandymo kokybės valdymo sistema.

1)

Jeigu į posistemį įtrauktas 4.1 skirsnyje minimas naujoviškas sprendimas, pareiškėjas pateikia pareiškimą, kad nesilaikoma atitinkamų TSS punktų, o pranešimą apie neatitiktį perduoda Komisijai.

2)

Jeigu pateikiama palanki nuomonė, parengiamos šiam sprendimui skirtos atitinkamos funkcinės ir sąsajos specifikacijos, taip pat vertinimo metodai.

3)

Taikant šią procedūrą parengtos atitinkamos funkcinės ir sąsajos specifikacijos, taip pat vertinimo metodai persvarstant TSS įtraukiami į TSS.