15.12.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 329/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1200/2009,
2009 m. lapkričio 30 d.
kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimo nuostatos, susijusios su gyvulių vieneto koeficientais ir rodiklių apibrėžtimis
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 571/88 (1), ypač jo 2 straipsnio b punktą, 7 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 7 dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamentu (EB) Nr. 1166/2008 nustatoma nauja palyginamų Bendrijos žemės ūkio valdų struktūros statistinių duomenų rengimo ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimo sistema. |
(2) |
Gyvulių vieneto koeficientai naudojami vietoje faktinio gyvulių skaičiaus, siekiant gauti apibendrintus ir palyginamus skirtingų gyvūnų kategorijų duomenis. |
(3) |
Gyvulių vieneto koeficientai turėtų būti pagrįsti bendrais dydžiais, kad būtų galima lyginti, kaip visoje Bendrijoje taikomi aprėpties ir tikslumo reikalavimai. |
(4) |
Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1166/2008 2 straipsnio b punktu, būtina nustatyti gyvulių vieneto koeficientus, kurie būtų naudojami ūkių struktūros tyrimams ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimui. |
(5) |
Siekiant palyginamumo, rodiklių sąraše pateikiami terminai turi būti vienodai suprantami ir taikomi visoje Bendrijoje. |
(6) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1166/2008 7 straipsnio 4 dalį būtina nustatyti rodiklių, kurie bus naudojami ūkio struktūros tyrimams, apibrėžtis. |
(7) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1166/2008 11 straipsnio 7 dalį būtina nustatyti rodiklių, kurie bus naudojami žemės ūkio gamybos metodų tyrimui, apibrėžtis. |
(8) |
1999 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimu 2000/115/EB dėl rodiklių apibrėžimų, žemės ūkio produktų sąrašo, apibrėžimų išimčių ir regionų bei rajonų, taikytinų atliekant žemės ūkio valdų struktūros tyrimą (2), įgyvendinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 571/88 (3). Tikslinga tą sprendimą pakeisti šiuo reglamentu. |
(9) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tarybos sprendimu 72/279/EEB (4) įsteigto Žemės ūkio statistikos nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Gyvulių vieneto koeficientai, naudojami taikant aprėpties ir tikslumo reikalavimus ūkių struktūros tyrimams ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimui, pateikiami I priede.
2 straipsnis
Rodiklių, kurie bus naudojami Bendrijos ūkio struktūros tyrimams, apibrėžtys pateikiamos II priede.
3 straipsnis
Bendrijos žemės ūkio gamybos metodų tyrimui naudotinų rodiklių apibrėžtys pateikiamos III priede.
4 straipsnis
Sprendimas 2000/115/EB panaikinamas.
5 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 30 d.
Komisijos vardu
Joaquin ALMUNIA
Komisijos narys
(1) OL L 321, 2008 12 1, p. 14.
I PRIEDAS
GYVULIŲ VIENETO KOEFICIENTAI
Galvijai |
Iki 1 metų |
0,400 |
Daugiau kaip 1, bet ne mažiau kaip 2 metų |
0,700 |
|
2 metų ir vyresni jaučiai |
1,000 |
|
2 metų ir vyresnės telyčios |
0,800 |
|
Melžiamos karvės |
1,000 |
|
Kitos 2 metų ir vyresnės karvės |
0,800 |
|
Avys ir ožkos |
0,100 |
|
Arkliniai |
0,800 |
|
Kiaulės |
Paršeliai, kurių gyvas svoris mažesnis nei 20 kg |
0,027 |
Veislinės paršavedės, kurių svoris 50 kg ir daugiau |
0,500 |
|
Kitos kiaulės |
0,300 |
|
Naminiai paukščiai |
Broileriai |
0,007 |
Vištos dedeklės |
0,014 |
|
Stručiai |
0,350 |
|
Kiti naminiai paukščiai |
0,030 |
|
Triušiai, veislinės patelės |
0,020 |
II PRIEDAS
Bendrijos ūkio struktūros tyrimuose naudotinų rodiklių apibrėžtys (1)
I. BENDRIEJI RODIKLIAI
1.01 |
Ūkio vieta Žemės ūkio valdos vietos sąvoka apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1166/2008 2 straipsnio e punkte. |
||||||||
1.01.01 |
|
Platuma (5 min. arba mažesnė paklaida) |
|||||||
1.01.02 |
|
Ilguma (5 min. arba mažesnė paklaida) |
|||||||
1.02 |
Ūkio juridinio asmens statusas Ūkio juridinio asmens statusas priklauso nuo turėtojo statuso. |
||||||||
1.02.01 |
|
Ar juridinę ir ekonominę ūkio atsakomybę prisiima: |
|||||||
1.02.01.01 |
|
|
fizinis asmuo, kuris yra vienasmenis turėtojas, jeigu ūkis nepriklausomas? Atskiras individualus ir fizinis asmuo, kuris yra ūkio turėtojas, o ūkis nesusijęs su kitų turėtojų ūkiais nei bendru valdymu, nei panašiais susitarimais. |
||||||
1.02.01.01.01 |
|
|
|
Jeigu atsakymas į pirmesnį klausimą yra „taip“, ar šis asmuo (turėtojas) taip pat yra ir valdytojas? |
|||||
1.02.01.01.01.a |
|
|
|
|
Jei šis asmuo nėra valdytojas, ar valdytojas yra turėtojo šeimos narys? |
||||
1.02.01.01.01.b |
|
|
|
|
Jeigu valdytojas yra turėtojo šeimos narys, ar valdytojas yra turėtojo sutuoktinis? (2) |
||||
1.02.01.02 |
|
|
vienas ar keli fiziniai asmenys, kuris (kurie) yra partneris (-iai), jeigu ūkis priklauso grupinei valdai? Grupinės valdos partneris (-ai) – tai fiziniai asmenys, kartu valdantys, nuomojantys ar kitaip kartu vadovaujantys žemės ūkio valdai arba savo individualiems ūkiams taip, lyg tai būtų viena valda. Toks bendradarbiavimas turi būti vykdomas pagal Bendrijos teisę arba patvirtinamas raštišku susitarimu. |
||||||
1.02.01.03 |
|
|
juridinis asmuo? Juridinis asmuo, išskyrus fizinius asmenis, turintis įprastas asmens teises ir pareigas, tokias kaip galimybę pateikti ieškinį arba būti patrauktam atsakomybėn (teisnumas ir veiksnumas). |
||||||
1.03 |
Teisinis žemės naudojimo pagrindas (susijęs su turėtoju) ir ūkininkavimo sistema |
||||||||
1.03.01 |
|
Žemės ūkio naudmenos: Žemės ūkio naudmenos – tai bendras ūkio naudojamas plotas, kurį sudaro ariamoji žemė, daugiametės ganyklos, daugiametės kultūros ir daržai, neatsižvelgiant į jo teisinį naudojimo pagrindą ir į tai, ar jis naudojamas kaip bendros žemės dalis. Bendra žemė – tai žemės ūkio naudmenos, naudojamos žemės ūkio valdos reikmėms, bet kurios jai tiesiogiai nepriklauso, t. y. teisė jomis naudotis yra bendra. Valstybės narės gali pasirinkti, kokius nuostatų įgyvendinimo metodus taikyti šiai bendrai žemei. |
|||||||
1.03.01.01 |
|
|
Ūkininkaujant nuosavame ūkyje Žemės ūkio naudmenos, dirbamos ūkyje, kurios yra turėtojo nuosavybė, arba kuriose jis ūkininkauja uzufrukto teise, arba kaip paveldėjęs ilgalaikis nuomininkas, arba naudodamasis kokiu nors kitu teisiniu žemės naudojimo pagrindu. |
||||||
1.03.01.02 |
|
|
Ūkininkaujant nuomojamame ūkyje Ūkio išnuomotos žemės ūkio naudmenos už nustatytą nuomą pagal išankstinį susitarimą (mokant pinigais, natūra ar kitaip), dėl kurių yra sudaryta (raštu ar žodžiu) nuomos sutartis. Žemės ūkio naudmenos priskiriamos tik vienam ūkiui. Jei žemės ūkio naudmenos ataskaitiniais metais nuomojamos daugiau nei vienam ūkiui, jos paprastai priskiriamos ūkiui, su kuriuo jos susijusios tyrimo ataskaitinę dieną arba kuris jomis ilgiausiai naudojosi per ataskaitinius metus. |
||||||
1.03.01.03 |
|
|
Ūkininkaujant bendrai ar kitais būdais
|
||||||
1.03.02 |
|
Ekologinis ūkininkavimas Ūkininkavimas pagal tam tikrus standartus ir taisykles, nustatytas (i) Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 (3) arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose, ir (ii) atitinkamuose nacionalinėse ekologinės gamybos taisyklėse. |
|||||||
1.03.02.01 |
|
|
Bendros ūkiui priklausančios žemės ūkio naudmenos, kuriose taikomi ekologinio ūkininkavimo gamybos metodai, sertifikuoti pagal nacionalines arba Europos bendrijos taisykles Ūkiui priklausančių žemės ūkio naudmenų dalis, kurioje gamyba vykdoma visiškai laikantis ekologinės gamybos ūkyje principų, nustatytų (i) Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose, ir (ii) atitinkamose nacionalinėse ekologinės gamybos sertifikavimo taisyklėse. |
||||||
1.03.02.02 |
|
|
Bendros ūkiui priklausančios žemės ūkio naudmenos, kurios pertvarkomos siekiant taikyti ekologinio ūkininkavimo gamybos metodus, kad jas būtų galima sertifikuoti pagal nacionalines arba Europos bendrijos taisykles Ūkiui priklausančių žemės ūkio naudmenų dalis, kurioje taikomi ekologinio ūkininkavimo metodai, bet kurioje dar nepasibaigęs būtinasis pereinamasis laikotarpis, reikalingas tam, kad būtų visiškai laikomasi ekologinės gamybos ūkyje principų, nustatytų (i) Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose, ir (ii) atitinkamose nacionalinėse ekologinės gamybos sertifikavimo taisyklėse. |
||||||
1.03.02.03 |
|
|
Ūkio plotas, kuriame pagal nacionalines arba Europos bendrijos taisykles taikomi sertifikuoti ekologinio ūkininkavimo gamybos metodai arba kuris pertvarkomas siekiant sertifikavimo Ūkiui priklausančios žemės ūkio naudmenos, kuriose taikomi sertifikuoti ekologinio ūkininkavimo gamybos metodai arba kurios pertvarkomos siekiant sertifikavimo pagal tam tikrus standartus ir taisykles, nustatytas (i) Reglamente (EB) Nr. 834/2007 arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose, ir (ii) atitinkamose nacionalinėse ekologinės gamybos taisyklėse, suskirstytose pagal augalų kategorijas. Augalai apibrėžiami II sekcijoje„Žemė“. |
||||||
1.03.02.03.01 |
|
|
|
Javai grūdams (įskaitant sėklas) |
|||||
1.03.02.03.02 |
|
|
|
Džiovinti ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius) |
|||||
1.03.02.03.03 |
|
|
|
Bulvės (įskaitant ankstyvąsias ir sėklines) |
|||||
1.03.02.03.04 |
|
|
|
Cukriniai runkeliai (išskyrus sėklas) |
|||||
1.03.02.03.05 |
|
|
|
Aliejiniai sėkliniai augalai |
|||||
1.03.02.03.06 |
|
|
|
Šviežios daržovės, melionai ir braškės |
|||||
1.03.02.03.07 |
|
|
|
Ganyklos ir pievos, išskyrus nesukultūrintas ganyklas |
|||||
1.03.02.03.08 |
|
|
|
Vaisių ir uogų sodiniai |
|||||
1.03.02.03.09 |
|
|
|
Citrusinių augalų sodiniai |
|||||
1.03.02.03.10 |
|
|
|
Alyvmedžių sodiniai |
|||||
1.03.02.03.11 |
|
|
|
Vynuogynai |
|||||
1.03.02.03.99 |
|
|
|
Kitos kultūros (pluoštinės kultūros ir kt.) |
|||||
1.03.02.04 |
|
|
Gyvulininkystei taikomi ekologiniai gamybos metodai, sertifikuoti pagal nacionalines arba Europos bendrijos taisykles Gyvūnų, auginamų ūkyje, kuriame visa su gyvulininkyste susijusi veikla arba jos dalis vykdoma visiškai laikantis ekologinės gamybos ūkyje principų, nustatytų (i) Reglamente (EB) Nr. 834/2007 arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose, ir (ii) atitinkamose nacionalinėse ekologinės gamybos sertifikavimo taisyklėse, suskirstytose pagal gyvūnų kategorijas, skaičius. Gyvūnai apibrėžiami III sekcijoje„Gyvūnai“. |
||||||
1.03.02.04.01 |
|
|
|
Galvijai |
|||||
1.03.02.04.02 |
|
|
|
Kiaulės |
|||||
1.03.02.04.03 |
|
|
|
Avys ir ožkos |
|||||
1.03.02.04.04 |
|
|
|
Naminiai paukščiai |
|||||
1.03.02.04.99 |
|
|
|
Kiti gyvūnai |
|||||
1.03.03 |
|
Ūkio produkcijos paskirtis |
|||||||
1.03.03.01 |
|
|
Namų ūkyje suvartojama daugiau nei 50 % galutinės ūkio produkcijos vertės Namų ūkis – tai šeimos vienetas, kuriam priklauso turėtojas ir kuriame namų ūkio nariai turi bendrą gyvenamąjį plotą, kaupia dalį ar visas pajamas ir turtą, ir bendrai naudoja tam tikras prekes ir paslaugas, daugiausia gyvenamąsias patalpas ir maistą. Prie šio rodiklio nurodytos galutinės produkcijos apibrėžtis atitinka žemės ūkio sąskaitose vartojamą panaudotinos produkcijos apibrėžtį kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 138/2004 (4). |
||||||
1.03.03.02 |
|
|
Tiesioginis pardavimas galutiniams vartotojams sudaro daugiau nei 50 % visos ūkio parduodamos produkcijos (2) Tiesioginis pardavimas galutiniams vartotojams – tai perdirbtų arba neperdirbtų ūkyje pagamintų žemės ūkio produktų tiesioginis pardavimas vartotojams jų pačių reikmėms. |
II. ŽEMĖ
Bendrą ūkio plotą sudaro žemės ūkio naudmenos (ariamoji žemė, daugiametės ganyklos, daugiametės kultūros ir daržai) ir kita žemė (nenaudojama žemės ūkio paskirties žemė, miškingas plotas ir kita žemė).
2.01 |
Ariamoji žemė Reguliariai dirbama (ariama ar įdirbama) žemė, paprastai naudojama sėjomainos sistemoje. Sėjomaina – tai tam tikrame lauke auginamų vienmečių augalų keitimas kitais pagal numatytą modelį ar tvarką vienas po kito einančiais derliaus metais, kad tame pačiame lauke be pertraukos nebūtų auginami tos pačios rūšies augalai. Paprastai pasėliai keičiami kas metus, tačiau jie gali būti ir daugiamečiai. Norint atskirti ariamąją žemę nuo daugiamečių pasėlių ar daugiamečių ganyklų, naudojamas penkerių metų slenkstis. Tai reiškia, kad jeigu sklype tie patys pasėliai auginami penkerius metus ar ilgiau, tuo laikotarpiu neišnaikinus prieš tai augintų pasėlių ir neužsėjus naujais, tai nelaikoma ariamąja žeme. |
|||||||||||||
2.01.01 |
|
Javai grūdams (įskaitant sėklas) Čia įrašomi visi javų, nuimtų sausų grūdams nepriklausomai nuo jų naudojimo (įskaitant augalų, naudojamų atsinaujinančiajai energijai gaminti), plotai. |
||||||||||||
2.01.01.01 |
|
|
Paprastieji kviečiai ir spelta Triticum aestivum L. emend., Fiori et Paol., Triticum spelta L. ir Triticum monococcum L. |
|||||||||||
2.01.01.02 |
|
|
Šiurkščiojo kviečio kietasis porūšis Triticum durum Desf. |
|||||||||||
2.01.01.03 |
|
|
Rugiai Secale cereale L., įskaitant rugių ir kitų grūdinių augalų rudenį sėjamus mišinius (kviečių ir rugių mišinius). |
|||||||||||
2.01.01.04 |
|
|
Miežiai Hordeum vulgare L. |
|||||||||||
2.01.01.05 |
|
|
Avižos Avena sativa L., įskaitant avižų ir kitų grūdinių augalų pavasarį sėjamus mišinius. |
|||||||||||
2.01.01.06 |
|
|
Grūdiniai kukurūzai Kukurūzai nuimti grūdams (Zea mays L.). |
|||||||||||
2.01.01.07 |
|
|
Ryžiai Oryza sativa L. |
|||||||||||
2.01.01.99 |
|
|
Kiti javai grūdams Ne mišiniuose auginami javai, nuimti sausi grūdams ir neįrašyti ankstesniuose punktuose. |
|||||||||||
2.01.02 |
|
Džiovinti ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius) Daugiausia dėl baltymų kiekio pasėti ir nuimti pasėliai. Čia įrašomi visi džiovintų ankštinių augalų ir baltymingų augalų, nuimtų sausų grūdams, nepriklausomai nuo jų naudojimo (įskaitant augalus, naudojamus atsinaujinančiajai energijai gaminti) plotai. |
||||||||||||
2.01.02.01 |
|
|
Iš jų, žirniai, pašarinės pupos ir saldieji lubinai Ne mišiniuose auginami Pisum sativum L., Vicia faba L., Lupinus spp., nuimti sausi grūdams. |
|||||||||||
2.01.03 |
|
Bulvės (įskaitant ankstyvąsias ir sėklines) Solanum tuberosum L. |
||||||||||||
2.01.04 |
|
Cukriniai runkeliai (išskyrus sėklas) Cukraus pramonei ir alkoholio gamybai (įskaitant energijos gamybą) naudojami Beta vulgaris L. |
||||||||||||
2.01.05 |
|
Pašariniai šakniavaisiai ir bastučio genties daržovės (išskyrus sėklas) Pašariniai runkeliai (Beta vulgaris L.) ir Brassicae šeimos augalai, dažniausiai nuimami pašarams, neatsižvelgiant į tai, ar pašarui naudojamos šaknys, ar stiebai, ir kiti, kitur nenurodyti augalai, daugiausia auginami dėl pašarui naudojamų šaknų. |
||||||||||||
2.01.06 |
|
Pramoniniai augalai Augalai, kurie paprastai neparduodami tiesioginiam vartojimui, kadangi prieš galutinį vartojimą juos reikia perdirbti pramoniniu būdu. Čia įrašomi visi pramoninių augalų, nepriklausomai nuo jų naudojimo (įskaitant augalus, naudojamus atsinaujinančiajai energijai gaminti), kurių derlius nuimtas, plotai. |
||||||||||||
2.01.06.01 |
|
|
Tabakas Nicotiana tabacum L. |
|||||||||||
2.01.06.02 |
|
|
Apyniai Humulus lupulus L. |
|||||||||||
2.01.06.03 |
|
|
Medvilnė Gossypium spp., nuimta pluoštui ir aliejinių augalų sėkloms. |
|||||||||||
2.01.06.04 |
|
|
Rapsas ir aliejiniai griežčiai Aliejaus gamybai naudojami, sausais grūdais nukulti Brassica napus L. (partim) ir Brassica rapa L. var. sylvestris (Lam.) Briggs. |
|||||||||||
2.01.06.05 |
|
|
Saulėgrąžos Helianthus annuus L., nukulti sausais grūdais. |
|||||||||||
2.01.06.06 |
|
|
Sojos Glycine max L. Merril, nukulti sausais grūdais. |
|||||||||||
2.01.06.07 |
|
|
Linų sėmenys (aliejiniai linai) Daugiausia aliejaus gamybai naudojami, sausais grūdais nukulti Linum usitatissimum L. veislės linai. |
|||||||||||
2.01.06.08 |
|
|
Kiti aliejiniai sėkliniai augalai Kiti, daugiausia dėl aliejingumo auginami, sausais grūdais nukulti, kitur nepaminėti augalai. |
|||||||||||
2.01.06.09 |
|
|
Linai Daugiausia pluošto gamybai naudojami Linum usitatissimum L. veislės linai. |
|||||||||||
2.01.06.10 |
|
|
Kanapės Cannabis sativa L. |
|||||||||||
2.01.06.11 |
|
|
Kiti pluoštiniai augalai Kiti, daugiausia dėl savo pluoštingumo auginami, kitur nepaminėti augalai. |
|||||||||||
2.01.06.12 |
|
|
Aromatiniai augalai, medicinoje ir kulinarijoje naudojami augalai Augalai ar augalų dalys, naudojami farmacijos tikslais, kvepalams gaminti ar žmonėms vartoti. Kulinarijoje naudojami augalai skiriasi nuo daržovių tuo, kad jie naudojami mažais kiekiais ir maistui suteikia skonio, ne masės. |
|||||||||||
2.01.06.99 |
|
|
Kiti, kitur nenurodyti pramoniniai augalai Kiti, kitur nenurodyti pramoniniai augalai. Įtraukiami išimtinai atsinaujinančiajai energijai gaminti naudojamų augalų plotai. |
|||||||||||
2.01.07 |
|
Šviežios daržovės, melionai ir braškės, iš jų: |
||||||||||||
2.01.07.01 |
|
|
Lauke arba po žema (neprieinama) apsaugine danga Šviežios daržovės, melionai, braškės lauke arba po žema (neprieinama) danga. |
|||||||||||
2.01.07.01.01 |
|
|
|
Atvirame lauke Pakaitomis su kitais žemės ūkio augalais ariamojoje žemėje auginamos šviežios daržovės, melionai ir braškės. |
||||||||||
2.01.07.01.02 |
|
|
|
Prekinė daržininkystė Pakaitomis su kitais sodo augalais ariamojoje žemėje auginamos šviežios daržovės, melionai ir braškės. |
||||||||||
2.01.07.02 |
|
|
Po stiklu arba kita (prieinama) apsaugine danga Augalai, kurie visą augimo laikotarpį arba didžiąją jo dalį auginami šiltnamiuose arba po stacionaria ar nuimama aukšta danga (stiklu arba standžia, arba lanksčia plastikine plėvele). |
|||||||||||
2.01.08 |
|
Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus) |
||||||||||||
2.01.08.01 |
|
|
Lauke arba po žema (neprieinama) apsaugine danga Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus) lauke arba po žema (neprieinama) apsaugine danga. |
|||||||||||
2.01.08.02 |
|
|
Po stiklu arba kita (prieinama) apsaugine danga Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus), kurie visą augimo laikotarpį arba didžiąją jo dalį auginami šiltnamiuose arba po stacionaria ar nuimama aukšta danga (stiklu arba standžia, arba lanksčia plastikine plėvele). |
|||||||||||
2.01.09 |
|
Augalai, nuimami žali Visi „žalieji“ daugiausia gyvūnų pašarui skirti pasėliai, auginami sėjomainoje su kitais augalais toje pačioje žemėje trumpiau kaip penkerius metus (vienmečiai arba daugiamečiai pašariniai augalai). Įtraukiami atsinaujinančiajai energijai gaminti naudojami žalieji pašarai. Čia taip pat įtraukiami ūkyje nesuvartojami, bet kitoms žemės ūkio valdoms tiesioginiam vartojimui arba pramonei parduodami augalai. |
||||||||||||
2.01.09.01 |
|
|
Vienmetė žolė Dalį įprastos sėjomainos sudarantys žoliniai augalai, skirti ganymui, šienui ar silosui, auginami mažiausiai vienerius metus ir ne daugiau kaip penkerius metus, pasėti su žole arba žolės mišiniuose. Prieš naują sėją plotai yra ariami ar kitaip įdirbami, arba augalai yra sunaikinami kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, herbicidais. Čia taip pat įtraukiami tinkami ganyti, žaliuojantys nupjauti ar į šieną sudžiovinti daugiausia žolinių augalų (paprastai ankštinių) ir kitų pašarinių augalų mišiniai. |
|||||||||||
2.01.09.02 |
|
|
Kiti augalai, nuimami žali Kiti vienmečiai arba daugiamečiai (auginami ne daugiau kaip 5 metus) pašariniai augalai. |
|||||||||||
2.01.09.02.01 |
|
|
|
Žalieji kukurūzai Visos daugiausia silosui skirtų kukurūzų (Zea mays L.), kurie nėra nuimami grūdams, rūšys (sveikos burbuolės, visas augalas arba jo dalys). Tai tiesiogiai gyvūnų vartojami žalieji kukurūzai (be siloso) ir sveikos burbuolės (grūdai, stiebais, išaižos), nuimami pašarams ar silosui bei atsinaujinančiajai energijai gaminti. |
||||||||||
2.01.09.02.02 |
|
|
|
Ankštiniai augalai Ankštiniai augalai, auginami ir nuimami žali, visą augalą daugiausia naudojant pašarams. Čia įtraukiami daugiausia ankštinių (paprastai > 80 %) pašarinių ir žolinių augalų žali arba sudžiovinti į šieną mišiniai. |
||||||||||
2.01.09.02.99 |
|
|
|
Kiti, kitur nepaminėti augalai, nuimami žali Kiti, kitur nepaminėti daugiausia gyvūnų pašarui skirti pasėliai, nuimami žali. |
||||||||||
2.01.10 |
|
Sėklos ir sėjinukai ariamajai žemei Plotai, kuriuose auginamos parduoti skirtos sėklos ir sėjinukai, išskyrus javus, ryžius, ankštinius augalus, bulves ir aliejinių augalų sėklas. |
||||||||||||
2.01.11 |
|
Kiti augalai ariamajai žemei Kitur neįtrauktos lauko kultūros. |
||||||||||||
2.01.12 |
|
Pūdymai Visa sėjomainos sistemoje naudojama dirbama arba nedirbama ariamoji žemė, neduodanti derliaus visus derliaus metus. Pagrindinė pūdymo savybė yra ta, kad žemei leidžiama atsigauti paprastai visus derliaus metus. Pūdymo žemė gali būti:
Įtraukti visi ariamosios žemės, kuri išlaikoma geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnyje arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose (5), plotai, neatsižvelgiant į tai, ar jie naudojami sėjomainos sistemoje, ar ne. |
||||||||||||
2.01.12.01 |
|
|
Pūdymas be jokių subsidijų Pūdymas, už kurį neteikiama jokia finansinė parama ar subsidija. |
|||||||||||
2.01.12.02 |
|
|
Pūdymas, už kurį teikiamos subsidijos, nenaudojamas ūkio veiklai Pūdymas, už kurį ūkis gali gauti finansinę paramą. |
|||||||||||
2.02 |
Daržai Plotai, kuriuose auginami žemės ūkio produktai, skirti asmeninėms turėtojo ir jo namų ūkio reikmėms, paprastai atskirti nuo likusios žemės ūkio paskirties žemės ir registruojami kaip daržai. Tik kartais iš šio ploto gaunamą produktų perteklių ūkis parduoda. Visi plotai, kuriuose užauginti produktai nuolat parduodami rinkoje, registruojami pagal kitus punktus, net jei dalį tų produktų suvartoja turėtojas ir jo namų ūkis. |
|||||||||||||
2.03 |
Daugiametės ganyklos Žoliniams pašariniams augalams nuolat (penkerius metus ir ilgiau) auginti skirti plotai, dirbant žemę (sėjant) ar natūraliai (savaiminė sėja), nenaudojami ūkio sėjomainoje. Žemė gali būti naudojama gyvūnams ganyti arba šienaujama silosui ar šienui arba naudojama atsinaujinančiajai energijai gaminti. |
|||||||||||||
2.03.01 |
|
Ganyklos ir pievos, išskyrus nesukultūrintas ganyklas Daugiametė ganykla gerose ar vidutinės kokybės dirvose. Paprastai tokius plotus galima naudoti intensyviam ganymui. |
||||||||||||
2.03.02 |
|
Nesukultūrintos ganyklos Mažai derlinga daugiametė ganykla, dažniausiai prastos kokybės dirvoje, pavyzdžiui, kalvotoje vietovėje ir aukštai virš jūros lygio, paprastai negerinta trąšomis, įdirbimu, atsėjimu ar drenažu. Paprastai tokius plotus galima naudoti tik ekstensyviam ganymui ir jie dažniausiai nešienaujami arba šienaujami ekstensyviai; juose negali būti ganoma daug gyvūnų. |
||||||||||||
2.03.03 |
|
Daugiametės ganyklos, nebenaudojamos gamybos tikslais, už kurias gali būti mokamos subsidijos Gamybos tikslais nebenaudojami daugiamečių ganyklų ir pievų plotai, kurie laikantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 arba, kai taikoma, naujausių teisės aktų yra išlaikomi geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės ir atitinka finansinės paramos reikalavimus. |
||||||||||||
2.04 |
Daugiametės kultūros Sėjomainoje neauginami augalai, išskyrus daugiametes ganyklas, kurie užima dirvą ilgą laikotarpį ir duoda derlių keletą metų. |
|||||||||||||
2.04.01 |
|
Vaisių ir uogų sodiniai Vaisiams auginti skirti plotai, kuriuose auginami vaismedžiai, vaiskrūmiai ir daugiamečiai uogienojai, išskyrus braškes. Tai gali būti ištisiniai sodai su nedideliais tarpais tarp medžių arba neištisiniai sodai su dideliais tarpais. |
||||||||||||
2.04.01.01 |
|
|
Vaisių rūšys, iš jų: |
|||||||||||
2.04.01.01.01 |
|
|
|
Vidutinio klimato zonų vaisiai Paprastai vidutinio klimato zonose auginami vaismedžių sodiniai, skirti vaisiams auginti. |
||||||||||
2.04.01.01.02 |
|
|
|
Subtropinio klimato zonų vaisiai Paprastai subtropinio klimato zonose auginami vaismedžių sodiniai, skirti vaisiams auginti. |
||||||||||
2.04.01.02 |
|
|
Uogų rūšys Paprastai vidutinio ir subtropinio klimato zonose auginami uogų sodiniai, skirti uogoms auginti. |
|||||||||||
2.04.01.03 |
|
|
Riešutai Paprastai vidutinio klimato zonose auginami riešutmedžių sodiniai. |
|||||||||||
2.04.02 |
|
Citrusinių augalų sodiniai Citrus spp. sodiniai |
||||||||||||
2.04.03 |
|
Alyvmedžių sodiniai Olea europea L. sodiniai |
||||||||||||
2.04.03.01 |
|
|
Paprastai vedantys valgomąsias alyvuoges Paprastai valgomąsias alyvuoges vedančių veislių sodinukai. |
|||||||||||
2.04.03.02 |
|
|
Paprastai vedantys alyvuoges, naudojamas aliejui gaminti Paprastai aliejui gaminti naudojamas alyvuoges vedančių veislių sodinukai. |
|||||||||||
2.04.04 |
|
Vynuogynai, iš kurių paprastai gaunami: Vitis vinifera L. sodiniai |
||||||||||||
2.04.04.01 |
|
|
Rūšinis vynas Vynuogių veislės, paprastai auginamos vyno su saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN), kuris atitinka (i) Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 (6) reikalavimus arba, jei taikoma, naujausių įstatymų ir (ii) atitinkamų nacionalinių taisyklių reikalavimus, gamybai. Vynuogių veislės, paprastai auginamos vyno su saugoma geografine nuoroda (SGN), kuris atitinka (i) Reglamento (EB) Nr. 479/2008 reikalavimus arba, jei taikoma, naujausių įstatymų ir (ii) atitinkamų nacionalinių taisyklių reikalavimus, gamybai. |
|||||||||||
2.04.04.02 |
|
|
Kiti vynai Vynuogių veislės, paprastai auginamos vyno, išskyrus vyno su SKVN ir SGN, gamybai. |
|||||||||||
2.04.04.03 |
|
|
Valgomosios vynuogės Paprastai auginamų šviežių vynuogių derliui vynuogių veislės. |
|||||||||||
2.04.04.04 |
|
|
Razinos Paprastai razinų gamybai naudojamų vynuogių veislės. |
|||||||||||
2.04.05 |
|
Daigynai Jaunų atvirame lauke auginamų sumedėjusių augalų, skirtų vėliau persodinti, plotai:
|
||||||||||||
2.04.06 |
|
Kitos daugiametės kultūros Atvirame lauke auginami, paprastai kasmet nuimami daugiamečiai augalai, išskyrus ankstesniame skyriuje paminėtus, ypač naudojami pynimui ar audimui. |
||||||||||||
2.04.06.01 |
|
|
Iš jų, Kalėdų eglės (2) Žemės ūkio naudmenose komerciniais tikslais pasodinti medžiai, skirti Kalėdoms švęsti. |
|||||||||||
2.04.07 |
|
Daugiametės kultūros po stiklu |
||||||||||||
2.05 |
Kita žemė Kitai žemei priskiriamos nenaudojamos žemės ūkio naudmenos (žemės ūkio paskirties žemė, kurioje daugiau neūkininkaujama dėl ekonominių, socialinių ar kitų priežasčių ir kuri nenaudojama sėjomainos sistemoje), miškingas plotas ir kita žemė, kurioje yra pastatų, sodybų kiemų, takų, tvenkinių, karjerų, nederlingų plotų, uolų ir t. t. |
|||||||||||||
2.05.01 |
|
Nenaudojamos žemės ūkio naudmenos Plotas, anksčiau naudotas kaip žemės ūkio paskirties žemė, tyrimo ataskaitiniais metais daugiau nedirbamas dėl ekonominių, socialinių ar kitų priežasčių ir kuris nenaudojamos sėjomainos sistemoje, t. y. žemė, kurios neketinama naudoti žemės ūkiui. Šią žemę vėl gali būti dirbama naudojant paprastai pačioje žemės ūkio valdoje esančius išteklius. |
||||||||||||
2.05.02 |
|
Miškingas plotas Medžiais arba miško krūmais apželdinti plotai, įskaitant tuopų sodinukus miške ir už miško ribų, bei miškingoje vietovėje paties ūkio poreikiams auginami miško medžių medelynai, taip pat miško infrastruktūra (miško keliai, medienos laikymo sandėliai ir t. t.). |
||||||||||||
2.05.02.01 |
|
|
Iš jo, miško kirtimo atžalynai Prižiūrimi miškingi plotai, kuriuose auginami miško augalai ir kurių sėjomainos laikotarpis yra 20 ar mažiau metų. Sėjomainos laikotarpis – tai laikotarpis nuo pirmo medžių pasėjimo ir (arba) pasodinimo iki galutinio produkto nuėmimo, kuriam nepriskiriami įprasti priežiūros darbai kaip retinimas. |
|||||||||||
2.05.03 |
|
Kita žemė (žemė, kurioje yra pastatų, sodybų kiemų, kelių, tvenkinių, karjerų, nederlingos žemės, uolų ir t. t.) Visos bendro žemės ūkio valdai priklausančio ploto dalys, kuriose nėra nei naudojamų ar nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, nei miškingo ploto. |
||||||||||||
2.06 |
Grybai, drėkinamos žemės plotas, kuro augalai ir genetiškai modifikuoti augalai |
|||||||||||||
2.06.01 |
|
Grybai Specialiai pastatytuose arba grybams auginti pritaikytuose statiniuose, taip pat požeminėse patalpose, urvuose ir rūsiuose auginami grybai. |
||||||||||||
2.06.02 |
|
Drėkinamos žemės plotas |
||||||||||||
2.06.02.01 |
|
|
Bendras drėkinamos žemės plotas Bendras didžiausias žemės ūkio naudmenos, kurią galima drėkinti ataskaitiniais metais naudojant ūkyje paprastai turimus įrenginius ir vandens kiekį, plotas. |
|||||||||||
2.06.02.02 |
|
|
Bendras naudojamos ir bent kartą per paskutinius 12 mėnesių drėkintos žemės plotas Bent kartą per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos faktiškai drėkintų pasėlių plotas. |
|||||||||||
2.06.03 |
|
Kuro augalai (biodegalams arba kitai atsinaujinančiajai energijai gaminti) Žemės plotai, kuriuose auginami kuro augalai, kuriems pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 taikomos šios paramos schemos:
Kiti žemės plotai, kuriuose auginami kuro augalai (ypač tie, kuriems skiriama išmoka, susijusi su įprastomis teisėmis į išmokas pagal bendrosios išmokos schemą arba supaprastintą išmokų už plotą schemą). |
||||||||||||
2.06.03.01 |
|
|
Iš jų, atidėtos žemės plotuose Žemės plotai, kuriuose auginami kuro augalai, kuriems skiriama išmoka, susijusi su teise gauti išmokas už atidėtą žemę, kai atidėta žemė naudojama gamybai (Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, 55 arba 56 straipsniai). |
|||||||||||
2.06.04 |
|
Genetiškai modifikuoti augalai Genetiškai modifikuoti augalai (GMA) – visi organizmai kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 2001/18/EB (7) arba, kai taikoma, naujausiuose teisės aktuose. |
III. GYVŪNAI
Ūkiui tiesiogiai priklausančių arba naudojamų produkcijai skirtų gyvūnų skaičius tyrimo ataskaitinę dieną.
Gyvūnai nebūtinai yra turėtojo nuosavybė. Šie gyvūnai gali būti ūkyje (žemės ūkio naudmenose arba gyvūnams laikyti skirtose ūkio patalpose) arba už ūkio ribų (bendruomenės ganyklose arba migruojantys ir t. t.).
3.01 |
Arkliniai Arklinių (Equidae) šeimos arklių (Equus) genčiai priklausantys naminiai gyvūnai (arkliai, asilai ir t. t.). |
||
3.02 |
Galvijai Bos Taurus ir Bubalus bubalus rūšių naminiai gyvūnai, įskaitant Beefalo hibridines rūšis. |
||
3.02.01 |
|
Jaunesni nei vienerių metų galvijų patinai ir patelės |
|
3.02.02 |
|
Galvijų patinai nuo vienerių iki dvejų metų |
|
3.02.03 |
|
Galvijų patelės nuo vienerių iki dvejų metų |
|
3.02.04 |
|
Dvejų metų ir vyresni galvijų patinai |
|
3.02.05 |
|
Dvejų metų ir vyresnės telyčios Dvejų metų ir vyresnės dar nesiveršiavusios galvijų patelės. |
|
3.02.06 |
|
Melžiamos karvės Apsiveršiavusios galvijų patelės (įkaitant jaunesnes nei dvejų metų), kurios dėl savo veislės ar ypatingų savybių yra laikomos išskirtinai arba daugiausia žmonėms vartoti skirto pieno ir pieno produktų gamybai. |
|
3.02.99 |
|
Kitos karvės Apsiveršiavusios galvijų patelės (įkaitant jaunesnes nei dvejų metų), kurios dėl savo veislės ar ypatingų savybių yra laikomos išskirtinai arba daugiausia veršelių veisimui, ir kurių pienas neskirtas žmonėms vartoti arba perdirbtiems pieno produktams gaminti. |
|
3.03 |
Avys ir ožkos |
||
3.03.1 |
|
Avys (įvairaus amžiaus) Ovis aries rūšių naminiai gyvūnai. |
|
3.03.01.01 |
|
|
Veislinės patelės Su avinu sukergtos ėriavedės ir avelės. |
3.03.01.99 |
|
|
Kitos avys Visos kitos, išskyrus veislines pateles. |
3.03.02 |
|
Ožkos (įvairaus amžiaus) Capra aegagrus hircus porūšio naminiai gyvūnai. |
|
3.03.02.01 |
|
|
Veislinės patelės Ožkos, kurios jau turėjo jauniklių, ir ožkos, kurios buvo sukergtos. |
3.03.02.99 |
|
|
Kitos ožkos Visos kitos ožkos, išskyrus veislines pateles. |
3.04 |
Kiaulės Sus scrofa domesticus rūšies naminiai gyvūnai. |
||
3.04.01 |
|
Paršeliai, kurių gyvas svoris mažesnis nei 20 kilogramų Paršeliai, kurių gyvas svoris paprastai mažesnis nei 20 kilogramų. |
|
3.04.02 |
|
Veislinės paršavedės, kurių svoris 50 kilogramų ir daugiau Veisimui skirtos daugiau kaip 50 kilogramų sveriančios kiaulių patelės, neatsižvelgiant į tai, ar jos paršiavosi, ar ne. |
|
3.04.99 |
|
Kitos kiaulės Kitur nenurodytos kiaulės. |
|
3.05 |
Naminiai paukščiai |
||
3.05.01 |
|
Broileriai Mėsai laikomi Gallus gallus rūšies naminiai paukščiai. |
|
3.05.02 |
|
Vištos dedeklės Kiaušiniams dėti laikomi Gallus gallus rūšies naminiai paukščiai, kurie yra pakankamai subrendę, kad galėtų dėti kiaušinius. |
|
3.05.03 |
|
Kiti naminiai paukščiai Prie broilerių arba vištų dedeklių nepriskirti naminiai paukščiai. |
|
3.05.03.01 |
|
|
Kalakutai (2) Meleagris rūšies naminiai paukščiai. |
3.05.03.02 |
|
|
Antys 14 (2) Anas ir Cairina moschata rūšių naminiai paukščiai. |
3.05.03.03 |
|
|
Žąsys 14 (2) Anser anser dom rūšies naminiai paukščiai. |
3.05.03.04 |
|
|
Stručiai 14 (2) Stručiai (Struthio camelus). |
3.05.03.99 |
|
|
Kiti, kitur nepaminėti naminiai paukščiai 14 (2) |
3.06 |
Triušiai, veislinės patelės Mėsai skirtiems triušiams veisti laikomos triušių patelės (Oryctolagus rūšies), kurios jau turėjo jauniklių. |
||
3.07 |
Bitės Medui nešti laikomomis bitėmis (Apis mellifera) apgyvendintų avilių skaičius. |
||
3.99 |
Kitur nepaminėti gyvūnai Visi kitur šioje sekcijoje nepaminėti produkcijai skirti gyvūnai. |
IV. MAŠINOS IR ĮRANGA
4.01 |
IV. (i) Mašinos (2) Variklinės transporto priemonės ir mašinos, žemės ūkio valdoje naudotos per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos. |
|||||||||||||
4.01.01 |
|
Tik ūkiui priklausančios Variklinės transporto priemonės ir mašinos, kurios tyrimo ataskaitinę dieną priklauso tik žemės ūkio valdai. |
||||||||||||
4.01.01.a |
|
|
Keturračiai traktoriai, vikšriniai traktoriai, įrankiams ar įtaisams vežti naudojamos mašinos Visi traktoriai mažiausiai su dviem ašimis ir visos kitos variklinės transporto priemonės, naudojamos kaip žemės ūkio traktoriai. |
|||||||||||
4.01.01.b |
|
|
Kultivatoriai, kaupiamosios mašinos, rotacinės kaupiamosios mašinos ir savaeigės šienapjovės Žemės ūkyje, sodininkystėje ir vynuogininkystėje naudojamos variklinės transporto priemonės su viena ašimi arba be ašies. |
|||||||||||
4.01.01.c |
|
|
Kombainai Javams, baltymingiems augalams ir aliejinių augalų sėkloms, daržovių ir žolės sėkloms ir t. t., nuimti ir kulti skirtos mašinos, kurios gali būti savaeigės, traktoriaus traukiamos arba prie jo primontuotos. |
|||||||||||
4.01.01.d |
|
|
Kitos visiškai mechanizuotos derliaus nuėmimo mašinos Mašinos, išskyrus kombainus, skirtos nenutrūkstamam cukrinių runkelių, bulvių ar pašarinių augalų nuėmimui, kurios gali būti savaeigės, traktoriaus traukiamos arba prie jo primontuotos. |
|||||||||||
4.01.02 |
|
Mašinos, kuriomis naudojasi keli ūkiai Variklinės transporto priemonės ir mašinos, žemės ūkio valdoje naudotos per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos, kurios priklauso:
|
||||||||||||
4.01.02.a |
|
|
Keturračiai traktoriai, vikšriniai traktoriai, įrankiams ar įtaisams vežti naudojamos mašinos |
|||||||||||
4.01.02.b |
|
|
Kultivatoriai, kaupiamosios mašinos, rotacinės kaupiamosios mašinos ir savaeigės šienapjovės |
|||||||||||
4.01.02.c |
|
|
Kombainai |
|||||||||||
4.01.02.d |
|
|
Kitos visiškai mechanizuotos derliaus nuėmimo mašinos |
|||||||||||
4.02 |
IV. (ii) Įranga |
|||||||||||||
4.02.01 |
|
Atsinaujinančiajai energijai gaminti naudojama įranga, pagal energijos šaltinį: Įranga, kurią žemės ūkio valda 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos naudojo atsinaujinančiajai energijai, skirtai tiekti rinkai (susietai su energijos tiekimo sistema) arba žemės ūkio reikmėms (nesusietai su energijos tiekimo sistema), gaminti. Ūkiui priklausančioje žemėje esanti įranga neįtraukiama, jei ūkininkas nėra susijęs su energijos gamyba nei investuodamas, nei aktyviai ja besiversdamas (t. y. jis tik gauna nuomos mokestį už žemę). |
||||||||||||
4.02.01.01 |
|
|
Vėjo energija Įranga, kurią žemės ūkio valdos naudoja vėjo energijai gaminti. Vėjo energija – tai kinetinė vėjo energija, vėjo turbinose paverčiama į elektros energiją. Taip pat įtraukiama iš vėjo gaunama tiesioginė mechaninė energija. |
|||||||||||
4.02.01.02 |
|
|
Biomasės energija Įranga, kurią žemės ūkio valdos naudoja atsinaujinančiajai energijai iš biomasės gaminti. Biomasė – tai biologinės kilmės kietoji, skystoji arba dujinė organinė medžiaga, naudojama šilumai, elektros energijai ar transporto kurui gaminti. |
|||||||||||
4.02.01.02.01 |
|
|
|
Iš jos, biometano energija Įranga, kurią žemės ūkio valdos naudoja biodujoms iš biomasės gaminti. Biodujos – tai daugiausia iš metano ir anglies dioksido sudarytos dujos, gaunamos biomasę skaidant anaerobiniu būdu. |
||||||||||
4.02.01.03 |
|
|
Saulės energija Įranga, kurią žemės ūkio valdos naudoja atsinaujinančiajai energijai iš saulės spinduliuotės gaminti. Saulės spinduliuotė – tai spinduliuotė, naudojama vandeniui kaitinti ir elektros energijai gaminti. |
|||||||||||
4.02.01.04 |
|
|
Hidroenergija Įranga, kurią žemės ūkio valdos naudoja atsinaujinančiajai energijai iš hidroenergijos gaminti. Hidroenergija – tai potencinė ir kinetinė vandens energija, hidroelektrinėse jėgainėse verčiama į elektros energiją. Taip pat įtraukiama iš vandens gaunama tiesioginė mechaninė energija. |
|||||||||||
4.02.01.99 |
|
|
Kitų rūšių atsinaujinančios energijos šaltiniai Visa šioje sekcijoje nepaminėta įranga, kurią žemės ūkio valda naudoja atsinaujinančiajai energijai gaminti. |
V. DARBO JĖGA
5.01 |
V. (i) Tam tikrame ūkyje atliekami ūkio darbai |
|||||||||||
|
|
Ūkio darbo jėga Ūkio darbo jėga, priklausanti tam tikram ūkiui – tai visi privalomąjį švietimą baigę (mokyklos baigimo amžiaus) asmenys, kurie per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos tam tikrame ūkyje dirbo ūkio darbus. Išskyrus atvejį, kai nacionaliniuose teisės aktuose nurodytas minimalus amžius, baigiamas privalomas švietimas dieniniame ir vakariniame skyriuje, laikoma, kad paprastai mokyklą baigia 15 metų sulaukę asmenys. Vienasmeniai turėtojai, kurie ūkyje neatlieka ūkio darbų, dalyvauja tyrime, tačiau neįtraukiami į sekciją „Bendra ūkio darbo jėga“. Visi toliau tam tikrame ūkyje dirbantys pensinio amžiaus asmenys priskiriami ūkio darbo jėgai. Tam tikrame ūkyje dirbantys, bet trečiosios šalies samdomi arba pagal savitarpio pagalbos susitarimą dirbantys asmenys (pvz., žemės ūkio rangovų arba kooperatyvų darbo jėga) neįtraukiami. |
||||||||||
|
|
Ūkio darbai Ūkio darbais laikomi ūkyje atliekami visų rūšių darbai, kuriais padedama (i) atlikti veiklą, kaip apibrėžta 2008 m. reglamento (EB) Nr. 1166/2008 I priede; arba (ii) prižiūrėti gamybos priemones; arba (iii) atlikti veiklą, tiesiogiai susijusią su gamybiniais veiksmais. |
||||||||||
|
|
Ūkio darbams tam tikrame ūkyje skirtas laikas Ūkio darbams tam tikrame ūkyje skirtas laikas – tai ūkio darbams tam tikrame ūkyje faktiškai skirtas darbo laikas, neįskaitant darbo turėtojo ar valdytojo namų ūkiui. |
||||||||||
|
|
Metinis darbo vienetas (MDV) Visą darbo dieną atitinkantis užimtumas, t. y. bendras darbo valandų skaičius, padalytas iš per metus visą darbo dieną dirbtų vidutinio valandų skaičiaus toje šalyje. Visa darbo diena – tai darbo sutartis reglamentuojančiose nacionalinėse nuostatose nurodytas minimalus valandų skaičius. Jeigu jose nenurodytas per metus dirbamų valandų skaičius, laikoma, kad mažiausias valandų skaičius yra 1 800 valandų (225 darbo dienos po aštuonias valandas kasdien). |
||||||||||
5.01.01 |
|
Turėtojas Turėtojas yra fizinis asmuo, fizinių asmenų grupė arba juridinis asmuo, kurio sąskaita ir kurio vardu ūkis valdomas, ir kuris juridiškai ir ekonomiškai atsakingas už ūkį, t. y. kuris prisiima su ūkiu susijusią ekonominę riziką. Turėtojas gali visiškai valdyti ūkį, išnuomoti jį, būti paveldėjusiu ilgalaikiu nuomininku, turėti uzufrukto teisę arba būti patikėtiniu. |
||||||||||
5.01.01.01 |
|
|
Lytis |
|||||||||
5.01.01.02 |
|
|
Amžius |
|||||||||
5.01.01.03 |
|
|
Ūkio darbai tam tikrame ūkyje (išskyrus namų ruošą). |
|||||||||
5.01.02 |
|
Valdytojas Ūkio valdytojas yra fizinis asmuo, atsakingas už įprastos kasdieninės finansinės ir gamybinės veiklos organizavimą nagrinėjamame ūkyje. |
||||||||||
5.01.02.01 |
|
|
Lytis |
|||||||||
5.01.02.02 |
|
|
Amžius |
|||||||||
5.01.02.03 |
|
|
Ūkio darbai tam tikrame ūkyje (išskyrus namų ruošą). |
|||||||||
5.01.02.04 |
|
|
Valdytojo mokymas |
|||||||||
5.01.02.04.a |
|
|
|
Valdytojo žemės ūkio mokymas Tik praktinė žemės ūkio patirtis Praktiniu darbu žemės ūkio valdoje įgyta patirtis. Pagrindinis žemės ūkio mokymas Bet kokie žemės ūkio mokykloje ir (arba) tam tikros žemės ūkio srities (įskaitant sodininkystę, vynuogininkystę, miškininkystę, žuvininkystę, veterinarijos mokslą, žemės ūkio technologijas ir susijusias sritis) institucijoje baigti mokymo kursai. Atlikta žemės ūkio gamybinė praktika laikoma pagrindiniu mokymu. Baigtas žemės ūkio mokymas Bet kokie mažiausiai dvejų metų mokymo kursai dieniniame skyriuje pabaigus privalomąjį švietimą, baigti žemės ūkio mokykloje, universitete ar kitoje žemės ūkio, sodininkystės, vynuogininkystės, miškininkystės, žuvininkystės, veterinarijos mokslo, žemės ūkio technologijų ar kitos susijusios srities aukštojo mokslo įstaigoje. |
||||||||
5.01.02.04.b |
|
|
|
Valdytojo profesinis mokymas per pastaruosius 12 mėn (8) . Profesinis mokymas – tai instruktoriaus ar mokymo institucijos teikiama mokymo priemonė arba jų vykdoma veikla, kuria pirmiausia siekiama suteikti naujų gebėjimų, susijusių su ūkio veikla arba su veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su ūkiu, arba ugdyti ir tobulinti turimus gebėjimus. |
||||||||
5.01.03 |
|
Vienasmenio turėtojo šeimos nariai, ūkyje dirbantys ūkio darbus Vienasmenio turėtojo šeimos nariai, taip pat ir sutuoktinis, ūkyje dirbantys ūkio darbus, bet nebūtinai jame gyvenantys. Paprastai turėtojo šeimos nariai yra sutuoktinis (-ė), giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę ar žemutinę giminystės liniją (įskaitant ir vedybų, ir įvaikinimo ryšius) ir turėtojo ar jo sutuoktinio (-ės) broliai ir seserys. Du nesusituokę asmenys, gyvenantys kartu kaip partneriai, taip pat laikomi sutuoktiniais. |
||||||||||
5.01.03.01 |
|
|
Vienasmenio turėtojo šeimos nariai, ūkyje dirbantys ūkio darbus: vyrai
|
|||||||||
5.01.03.02 |
|
|
Vienasmenio turėtojo šeimos nariai, ūkyje dirbantys ūkio darbus: moterys
|
|||||||||
5.01.04 |
|
Šeimai nepriklausanti nuolatinė darbo jėga Visi asmenys, žemės ūkio valdoje dirbantys ūkio darbus ir iš jos gaunantys atlygį (atlyginimą, darbo užmokestį, pelną ar kitokias išmokas, įskaitant mokėjimą natūra), išskyrus turėtoją ir jo šeimos narius. Nuolat dirbanti darbo jėga – tai kiekvieną savaitę, neatsižvelgiant į darbo savaitės trukmę, 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos ūkio darbus tam tikrame ūkyje dirbę asmenys. Jiems taip pat priskiriami asmenys, dalį šio laikotarpio nuolat dirbę, tačiau viso laikotarpio išdirbti negalėję dėl kurios nors iš toliau minimų priežasčių:
|
||||||||||
5.01.04.01 |
|
|
Šeimai nepriklausanti nuolatinė darbo jėga: vyrai
|
|||||||||
5.01.04.02 |
|
|
Šeimai nepriklausanti nuolatinė darbo jėga: moterys
|
|||||||||
5.01.05 |
|
Nenuolatinė šeimai nepriklausanti darbo jėga: vyrai ir moterys Nereguliariai dirbantys asmenys – tai 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos žemės ūkio valdoje kiekvieną savaitę dėl priežasčių, nepaminėtų skirsnyje „Šeimai nepriklausanti nuolatinė darbo jėga“, nedirbę darbuotojai. Nenuolatinės šeimai nepriklausančios darbo jėgos išdirbtų darbo dienų skaičius – tai bet kuri diena, trunkanti tiek, kad darbuotojui mokamas atlygis (darbo užmokestis, pelnas ar kitos išmokos, įskaitant mokėjimą natūra) už visos dienos darbą, kurios metu atliekamas paprastai visą darbo dieną dirbančio žemės ūkio darbuotojo darbas. Atostogos ir ligos dienos nelaikomos darbo dienomis. Visa darbo diena yra normali visą darbo dieną dirbančių nuolatinių darbuotojų darbo diena. |
||||||||||
5.01.06 |
|
Bendras lygiaverčių darbo ūkyje dienų skaičius per 12 mėnesių iki tyrimo dienos, neįtrauktų į pirmiau nurodytas kategorijas, kurias ūkyje dirbo tiesiogiai ūkio nepasamdyti asmenys (pvz., rangovų darbuotojai) Visos tiesiogiai ūkyje nedirbančių, o savarankiškai dirbančių arba trečiųjų šalių, pvz., rangovų ar kooperatyvų, samdomų asmenų tam tikrame ūkyje atliekamo ūkio darbų rūšys. Darbo valandos, remiantis visos darbo dienos valandų skaičiumi, turi būti paverstos atitinkamu dienų arba savaičių skaičiumi. |
||||||||||
5.02 |
V. (ii) Kita pelninga veikla (tam tikrame ūkyje atliekami ne ūkio darbai ir darbai, atliekami ne ūkyje) Kita pelninga veikla – tai kiekviena už atlygį (atlyginimą, darbo užmokestį, pelną ar kitokį mokėjimą, įskaitant mokėjimą natūra, atsižvelgiant į suteiktą paslaugą) atliekama veikla, išskyrus ūkio darbus, apibūdinta V sekcijos (i) punkte. Taip pat įtraukiami vienos žemės ūkio valdos darbo jėgos kitoje žemės ūkio valdoje atlikti ūkio darbai. Duomenys renkami tik iš tų ūkių, kurių turėtojas yra fizinis asmuo (t. y. kurioje turėtojas taip pat yra ir valdytojas). Juridiniai asmenys neįtraukiami. Neatskiriama ne žemės ūkio antrinė pelninga veikla ūkyje neįtraukiama, kadangi ji įtraukiama į ūkio darbus. |
|||||||||||
|
Pagrindinis užsiėmimas Veikla, kuriai skiriama daugiau laiko nei ūkyje atliekamiems ūkio darbams. |
|||||||||||
|
Papildomas užsiėmimas Veikla, kuriai skiriama mažiau laiko nei ūkyje atliekamiems ūkio darbams. |
|||||||||||
5.02.01 |
|
Kita turėtojo, kuris taip pat yra ir valdytojas, pelninga veikla: |
||||||||||
5.02.01.01 |
|
|
kuri yra jo pagrindinis užsiėmimas, |
|||||||||
5.02.01.02 |
|
|
kuri yra jo papildomas užsiėmimas, |
|||||||||
|
|
|
Jei atliekama kita pelninga veikla, |
|||||||||
5.02.01.03 |
|
|
|
tiesiogiai su ūkiu susijusi veikla, |
||||||||
5.02.01.04 |
|
|
|
netiesiogiai su ūkiu susijusi veikla. |
||||||||
5.02.02 |
|
Kita vienasmenio turėtojo sutuoktinio (-ės) pelninga veikla: |
||||||||||
5.02.02.01 |
|
|
kuri yra jo pagrindinis užsiėmimas, |
|||||||||
5.02.02.02 |
|
|
kuri yra jo papildomas užsiėmimas, |
|||||||||
|
|
|
Jei atliekama kita pelninga veikla, |
|||||||||
5.02.02.03 |
|
|
|
tiesiogiai su ūkiu susijusi veikla, |
||||||||
5.02.02.04 |
|
|
|
netiesiogiai su ūkiu susijusi veikla. |
||||||||
5.02.03 |
|
Kita vienasmenio turėtojo kitų šeimos narių pelninga veikla: |
||||||||||
5.02.03.01 |
|
|
kuri yra jo pagrindinis užsiėmimas, |
|||||||||
5.02.03.02 |
|
|
kuri yra jo papildomas užsiėmimas, |
|||||||||
|
|
|
Jei atliekama kita pelninga veikla, |
|||||||||
5.02.03.03 |
|
|
|
tiesiogiai su ūkiu susijusi veikla, |
||||||||
5.02.03.04 |
|
|
|
netiesiogiai su ūkiu susijusi veikla. |
||||||||
5.02.04 |
|
Šeimai nepriklausanti darbo jėga, nuolatinė ir tiesiogiai pasamdyta bei užsiimanti kita pelninga tiesiogiai su ūkiu susijusia veikla: |
||||||||||
5.02.04.01 |
|
|
kuri yra jo pagrindinis užsiėmimas, |
|||||||||
5.02.04.02 |
|
|
kuri yra jo papildomas užsiėmimas. |
VI. KITA TAM TIKRAME ŪKYJE VYKDOMA PELNINGA VEIKLA (tiesiogiai susijusi su ūkiu)
6.01 |
VI. (i) Kitų rūšių pelningos veiklos sąrašas Prie kitos pelningos veiklos ūkyje priskiriama visų rūšių tiesiogiai su ūkiu susijusi ir turinti jam ekonominio poveikio veikla, išskyrus ūkio darbus. Tiesiogiai su ūkiu susijusi veikla – tai veikla, kurią atliekant naudojami ūkio ištekliai (plotas, pastatai, mašinos ir t. t.) arba produktai. Jeigu nenaudojami jokie kiti ūkio ištekliai, o tik ūkio darbo jėga (priklausanti arba nepriklausanti šeimai), laikoma, kad darbuotojai dirba dviems skirtingoms struktūroms, taigi kita pelninga veikla yra tiesiogiai nesusijusi su ūkiu. Įtraukiami žemės ūkio ir ne žemės ūkio darbai kitiems ūkiams. Šiuo atveju pelninga veikla reiškia aktyvų darbą, todėl grynai finansinės investicijos neįtrauktos. Taip pat neįtraukiama žemės nuoma įvairiai veiklai, kurioje nuomojantis asmuo nedalyvauja, vykdyti. |
||
6.01.01 |
|
Turizmas, apgyvendinimas ir kita laisvalaikio veikla Visa turizmo veikla, apgyvendinimo paslaugos, turistų ar kitų grupių supažindinimas su ūkiu, sporto, rekreacinė veikla ir t. t., kai naudojama ūkio žemė, pastatai ar kiti ištekliai. |
|
6.01.02 |
|
Rankų darbas Rankų darbo gaminiai, kuriuos pagamina turėtojo, šeimos narių ar šeimai nepriklausanti darbo jėga, su sąlyga, kad šie asmenys atlieka ir ūkio darbus, neatsižvelgiant į tai, kaip produktai parduodami. |
|
6.01.03 |
|
Ūkio produktų perdirbimas Visas pirminio žemės ūkio produkto perdirbimas į antrinį produktą ūkyje, neatsižvelgiant į tai, ar žaliava gaminama ūkyje ar perkama kitur. Taip pat mėsos perdirbimas, sūrio gamyba ir t. t. Šiam punktui priskiriamas bet koks ūkio produktų perdirbimas, išskyrus kai perdirbimas laikomas žemės ūkio veikla. Todėl neįtraukiama vyno ir alyvuogių aliejaus gamyba, išskyrus kai didelė dalis vyno ir alyvuogių aliejaus yra pirkta. |
|
6.01.04 |
|
Atsinaujinančiosios energijos gamyba Rinkai skirtos atsinaujinančios energijos, įskaitant vėjo turbinomis, kita įranga ar iš žemės ūkio žaliavų gaminamų biodujų, biodegalų arba elektros energijos gamyba. Čia neįtraukiama Vien tik paties ūkio vartojimui gaminama atsinaujinančioji energija. |
|
6.01.05 |
|
Medžio apdirbimas (pvz., pjovimas) Rinkai skirtas medienos žaliavos perdirbimas ūkyje (medienos pjovimas ir t. t.) |
|
6.01.06 |
|
Akvakultūra Žuvų, vėžių ir t. t. gamyba ūkyje. Vien tik su žvejyba susijusi veikla neįtraukiama. |
|
6.01.07 |
|
Darbas pagal sutartį (naudojant ūkio gamybos priemones) Darbas pagal sutartį naudojant tam tikram ūkiui priklausančią įrangą, atliekamas žemės ūkio sektoriuje ar už jo ribų, pvz., sniego valymas, krovinių vežimas, kraštovaizdžio priežiūra, žemės ūkio ir aplinkos apsaugos paslaugos ir t. t. |
|
6.01.07.01 |
|
|
Žemės ūkio (kitiems ūkiams) |
6.01.07.02 |
|
|
Ne žemės ūkio |
6.01.08 |
|
Miškininkystė Miškininkystės darbai, paprastai atliekami žemės ūkio tikslais naudojant valdos darbo jėgą, mašinas ir įrangą. |
|
6.01.99 |
|
Kita Kita, kitur nepaminėta tiesiogiai su ūkiu susijusi pelninga veikla. |
|
6.02 |
VI. (ii) Kitų rūšių pelningos veiklos, tiesiogiai susijusios su ūkiu, svarba |
||
6.02.01 |
|
Galutinės ūkio produkcijos procentinė dalis Kitos tiesiogiai su ūkiu susijusios pelningos veiklos apyvartos dalis bendroje ūkio apyvartoje (įskaitant tiesiogines išmokas).
|
VII. PARAMA KAIMO PLĖTRAI
7.01 |
Ūkis pasinaudojo viena iš toliau išvardytų kaimo plėtros priemonių per paskutinius 3 metus Turi būti renkama informacija, ar ūkiui buvo skirta viena iš toliau išvardytų kaimo plėtros priemonių per paskutinius 3 metus pagal tam tikrus standartus ir taisykles, išdėstytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 (9) arba, jei taikoma, naujausiuose teisės aktuose. |
||
7.01.01 |
|
Naudojimasis konsultavimo paslaugomis Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 24 straipsnis: naudojimasis konsultavimo paslaugomis. |
|
7.01.02 |
|
Žemės ūkio valdų modernizavimas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 26 straipsnis: žemės ūkio valdų modernizavimas. |
|
7.01.03 |
|
Žemės ūkio ir miškininkystės produktų vertės didinimas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 28 straipsnis: žemės ūkio ir miškininkystės produktų vertės didinimas. |
|
7.01.04 |
|
Bendrijos teisės aktais grindžiamų standartų laikymasis Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 31 straipsnis: Bendrijos teisės aktais grindžiamų standartų laikymasis. |
|
7.01.05 |
|
Ūkininkų dalyvavimas maisto kokybės schemose Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 32 straipsnis: ūkininkų dalyvavimas maisto kokybės schemose. |
|
7.01.06 |
|
„Natura 2000“ išmokos už žemės ūkio paskirties žemę Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnis: „Natura 2000“ išmokos. |
|
7.01.07 |
|
Išmokos, susijusios su Vandens pagrindų direktyva Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnis: su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (10) susijusios išmokos. |
|
7.01.08 |
|
Agrarinės aplinkosaugos išmokos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnis: agrarinės aplinkosaugos išmokos. |
|
7.01.08.01 |
|
|
Iš jų, ekologinio ūkininkavimo Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnis: agrarinės aplinkosaugos išmokos ir kai valdoje ūkininkaujama laikantis tam tikrų standartų ir taisyklių, išdėstytų Reglamente (EB) Nr. 834/2007. |
7.01.09 |
|
Gyvūnų gerovės išmokos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 40 straipsnis: gyvūnų gerovės išmokos. |
|
7.01.10 |
|
Ne žemės ūkio veiklos įvairinimas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 53 straipsnis: ne žemės ūkio veiklos įvairinimas. |
|
7.01.11 |
|
Turizmo veiklos skatinimas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 55 straipsnis: turizmo veiklos skatinimas. |
(1) Pagrindinės žemės ūkio valdos ir gyvulių vieneto apibrėžtys nustatytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1166/2008 2 straipsnyje.
(2) Nereikia teikti 2010 m.
(3) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.
(5) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.
(7) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.
(8) Nereikia pateikti 2013 m.
III PRIEDAS
Bendrijos žemės ūkio gamybos metodų tyrime naudotinų rodiklių apibrėžtys
I. ŽEMĖS DIRBIMO METODAI
1.01 |
Įprastinis žemės dirbimas (plūgu su verstuvais arba lėkštiniu plūgu) Ariamoji žemė, įdirbta įprastu būdu – pirmiausia ją apverčiant, paprastai plūgu su verstuvais ar lėkštiniu plūgu, o paskui akėjant lėkštinėmis akėčiomis. |
1.02 |
Dirvą tausojantis dirbimas (negilus žemės dirbimas) Ariamoji žemė, įdirbta dirvą tausojančiu (negiliu) metodu – tai toks žemės dirbimas ar dirbimo sistema, kai ant dirvos paviršiaus paliekamos augalų liekanos (ne mažiau kaip 30 %) siekiant kontroliuoti eroziją ir išlaikyti drėgmę, paprastai neapverčiant dirvos. |
1.03 |
Be įdirbimo (tiesioginė sėja) Ariamoji žemė, kuri nuo derliaus nuėmimo iki sėjos nėra įdirbama. |
II. DIRVOŽEMIO APSAUGA
2.01 |
Dirvožemio danga žiemą Ariamosios žemės paruošimas žiemai paliekant augalus ar jų liekanas arba tuščią dirvą. |
|
2.01.01 |
|
Įprasti žieminiai pasėliai Ariamoji žemė, kurioje rudenį sėjami pasėliai, kurie žiemą auga (įprasti žieminiai pasėliai, tokie kaip žieminiai kviečiai) ir kurie nuimami arba naudojami gyvūnams ganyti. |
2.01.02 |
|
Antsėliai arba tarpiniai pasėliai Ariamoji žemė, kurioje sėjami augalai siekiant mažinti eroziją ir išlaikyti daugiau maistingųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų žiemą ar kitu laikotarpiu, kai dirva paprastai būna tuščia ir pažeidžiama. Šių pasėlių ekonominė nauda maža, pagrindinis tikslas yra dirvožemio ir maistinių medžiagų apsauga. Paprastai juos užaria pavasarį prieš sėjant kitus pasėlius, nenuima ir nenaudoja ganymui. |
2.01.03 |
|
Augalų liekanos Augalų liekanomis ir ankstesnių pasėlių ražiena per žiemą padengta ariamoji žemė. Tarpiniai pasėliai ir antsėliai neįtraukiami. |
2.01.04 |
|
Tuščia dirva Ariamoji žemė, kuri rudenį yra išariama ar kitaip dirbama, o žiemą nėra apsėta ar padengta augalų liekanomis ir lieka tuščia iki pasirengimo sėjai ar sėjos agrotechninių veiksmų kitą pavasarį. |
2.02 |
Sėjomaina |
|
2.02.01 |
|
Ariamosios žemės ploto dalis planuojamoje sėjomainoje Ariamoji žemė, kurioje 3 ar daugiau metų iš eilės auginami tie patys augalai ir kuri nėra įtraukta į planuojamą sėjomainą. Sėjomaina – tai tam tikrame lauke auginamų vienmečių augalų keitimas kitais pagal numatytą modelį ar tvarką vienas po kito einančiais derliaus metais, kad tame pačiame lauke be pertraukos nebūtų auginami tos pačios rūšies augalai. Jei vienoje vietoje nuolat auginami tie patys augalai, šis reiškinį galima vadinti monokultūra. |
III. KRAŠTOVAIZDŽIO YPATUMAI
3.01 |
Linijiniai elementai, kuriuos ūkininkas prižiūrėjo paskutinius 3 metus Linijiniai elementai – tai žmogaus suformuotos medžių, krūmų ar krūmynų eilė, akmens sienos ir t. t., paprastai žymintys lauko ribą. |
|
3.01.a |
|
Gyvatvorės Tvorą sudaranti krūmų ar krūmynų eilė, kurioje per vidurį kartais sodinami medžiai. |
3.01.b |
|
Medžių eilės Ištisinė sumedėjusios augmenijos eilė, paprastai žyminti žemės ūkio paskirties žemės ribas arba auganti šalia kelio ar vandentakių. |
3.01.c |
|
Akmens sienos Žmogaus iš plytų ar akmens suformuotos konstrukcija, pvz., akmens ir mūrinės sienos. |
3.02 |
Linijiniai elementai, sukurti per paskutinius 3 metus |
|
3.02.a |
|
Gyvatvorės |
3.02.b |
|
Medžių eilės |
3.02.c |
|
Akmens sienos |
IV. GYVŪNŲ GANYMAS
4.01 |
Ganymas ūkyje |
|
4.01.01 |
|
Plotas, kuriame buvo ganoma ataskaitiniais metais Bendras žemės ūkio valdai priklausančių, jos nuomojamų ar kitaip jai paskirtų ganyklų, kuriose ataskaitiniais metais buvo ganomi gyvūnai, plotas. |
4.01.02 |
|
Laikas, kurį gyvūnai praleidžia ganydamiesi lauke Mėnesių, per kuriuos žemės ūkio valdai priklausančiose, jos nuomojamose ar kitaip jai paskirtose ganyklose ataskaitiniais metais buvo ganomi gyvūnai, skaičius. |
4.02 |
Ganymas bendroje žemėje Bendra žemė – tai tiesiogiai žemės valdai nepriklausanti žemė, į kurią galioja bendros teisės. Tai gali būti ganykla, sodo ar kita žemė. Apskritai bendra žemė – tai valdžios institucijai (valstybei, savivaldybei ir t. t.) priklausančios žemės ūkio naudmenos, teisėmis į kurias, paprastai bendrai su kitais, gali naudotis kitas asmuo. |
|
4.02.01 |
|
Bendras gyvūnų, kurie ganomi bendroje žemėje, skaičius |
4.02.02 |
|
Laikas, kurį gyvūnai praleidžia ganydamiesi bendroje žemėje Mėnesių, per kuriuos ataskaitiniais metais gyvūnai buvo ganomi bendrose ganyklose, skaičius. |
V. GYVŪNŲ LAIKYMAS
5.01 |
Galvijai |
||
5.01.01 |
|
Tvartas su gardais (su vieta kietam ir skystam mėšlui) Patalpos gyvūnams laikyti, kuriose gyvūnai pririšami prie jiems skirtos vietos ir jiems neleidžiama laisvai judėti, o mėšlas iš pastato paprastai šalinamas mechaniškai kaip kietas ir (arba) fermos mėšlas. |
|
5.01.02 |
|
Tvartas su gardais (su vieta srutoms) Patalpos gyvūnams laikyti, kuriose gyvūnai pririšami prie jiems skirtos vietos ir jiems neleidžiama laisvai judėti, o mėšlas ir šlapimas surenkami į duobę po grindiniu, kur susidaro srutos. |
|
5.01.03 |
|
Tvartas be gardų (su vieta kietam ir skystam mėšlui) Patalpos gyvūnams laikyti, kuriose gyvūnai gali laisvai judėti, o mėšlas iš pastato paprastai šalinamas mechaniškai kaip kietas mėšlas ir (arba) fermos mėšlas. |
|
5.01.04 |
|
Tvartas be gardų (su vieta srutoms) Patalpos gyvūnams laikyti, kuriose gyvūnai gali laisvai judėti, o mėšlas ir šlapimas surenkami į duobę po grindiniu, kur susidaro srutos, arba gali būti nugremžiami nuo betoninių latakų ir kartu su srutomis surenkami į lauke esančius rezervuarus ar mėšlo duobes. |
|
5.01.99 |
|
Kita Įvairių rūšių nepaminėtos patapos gyvūnams laikyti. |
|
5.02 |
Kiaulės |
||
5.02.01 |
|
Ant iš dalies grotelinių grindų Patalpos gyvūnams laikyti, kuriose įrengtos iš dalies grotelinės grindys, t. y. dalyje grindų įrengtos lentjuostės, pro kurias mėšlas ir šlapimas surenkami į duobę po grindiniu, kur susidaro srutos. |
|
5.02.02 |
|
Ant visiškai grotelinių grindų Patalpos gyvūnams laikyti, kuriose įrengtos grotelinės grindys, t. y. grindyse įrengtos lentjuostės, pro kurias mėšlas ir šlapimas surenkami į duobę po grindiniu, kur susidaro srutos. |
|
5.02.03 |
|
Šiauduose (gilus kraikas) Patalpos gyvūnams laikyti, kuriose grindys padengtos storu kraiko sluoksniu (šiaudų, durpių, pjuvenų ar panašių medžiagų, kurios surenka mėšlą ir šlapimą), kuris gali būti šalinamas kartą per kelis mėnesius. |
|
5.02.99 |
|
Kita Įvairių rūšių nepaminėtos patapos gyvūnams laikyti. |
|
5.03 |
Vištos dedeklės |
||
5.03.01 |
|
Šiauduose (gilus kraikas) Patalpos, kuriose grindys padengtos storu kraiko sluoksniu (šiaudų, durpių, pjuvenų ar panašių medžiagų, kurios surenka paukščių išmatas), kuris gali būti šalinamas kartą per kelis mėnesius. |
|
5.03.02 |
|
Baterinis narvas (visų rūšių) Patalpos, kuriose vištos dedeklės laikomos narvuose po vieną ar kelias. |
|
5.03.02.01 |
|
|
Baterinis narvas su išmatų konvejeriu Bateriniai narvai, iš kurių išmatos šalinamos mechaniškai po narvais įrengtu konvejeriu į lauką, kur susidaro kietos išmatos ir (arba) fermos mėšlas. |
5.03.02.02 |
|
|
Baterinis narvas su gilia duobe Bateriniai narvai, iš kurių išmatos patenka į po jais esančią gilią duobę, kur susidaro srutos. |
5.03.02.03 |
|
|
Baterinis narvas su aukštais mėšlo surinktuvais Bateriniai narvai, iš kurių išmatos patenka ant grindų po jais, kur susidaro kietos išmatos ir (arba) fermos mėšlas, kuris reguliariai šalinamas. |
5.03.99 |
|
Kita Įvairių rūšių nepaminėtos patapos gyvūnams laikyti. |
VI. TRĘŠIMAS MĖŠLU
6.01 |
Žemės ūkio naudmenos, tręšiamos kietu ir (arba) fermos mėšlu |
|
6.01.01 |
|
Bendros Bendros ūkiui priklausančios žemės ūkio naudmenos, ataskaitiniais metais tręštos kietu ir (arba) fermos mėšlu. |
6.01.02 |
|
Su greitu įterpimu Bendros ūkiui priklausančios žemės ūkio naudmenos, kuriose mėšlas į dirvą įterptas taikant greitai mėšlą įterpti padedančius metodus. |
6.02 |
Žemės ūkio naudmenos, tręšiamos srutomis |
|
6.02.01 |
|
Bendros Bendros ūkiui priklausančios žemės ūkio naudmenos, ataskaitiniais metais tręštos srutomis. |
6.02.02 |
|
Su greitu įterpimu ar įpurškimu Bendros ūkiui priklausančios žemės ūkio naudmenos, kuriose srutos į dirvą įterptos taikant greitai srutas įterpti padedančius metodus arba tręšimo metu tiesiogiai įpurškiant srutas į dirvą. |
6.03 |
Viso iš ūkio išvežto mėšlo procentinė dalis Parduoto ar kitaip iš ūkio pašalinto mėšlo ir srutų dalis, apytiksliai išreikšta procentine viso ataskaitiniais metais ūkyje sukaupto mėšlo ir srutų kiekio dalimi. |
VII. MĖŠLO SAUGOJIMO IR APDOROJIMO ĮRENGINIAI
7.01 |
Saugojimo įrenginiai: |
||
7.01.01 |
|
Kietam mėšlui Dengti arba nedengti kieto mėšlo saugojimo įrenginiai su nepralaidžiu paviršiumi ir rezervuaru nuotekoms. Kietas mėšlas – naminių gyvūnų ekskrementai (su kraiku arba be jo), kurių sudėtyje gali būti nedidelis kiekis šlapimo. |
|
7.01.02 |
|
Skystam mėšlui Dengtas arba nedengtas vandens nepraleidžiantis rezervuaras arba išklota duobė skystam mėšlui laikyti. Skystas mėšlas – naminių gyvūnų šlapimas, kurio sudėtyje gali būti nedidelis kiekis ekskrementų ir (arba) vandens. |
|
7.01.03 |
|
Srutoms Dengtas arba nedengtas vandens nepraleidžiantis rezervuaras arba išklota duobė srutoms laikyti. Srutos – iš naminių gyvūnų ekskrementų ir šlapimo susidedantis skystos formos mėšlas, kuriame taip pat gali būti vandens ir (arba) nedidelis kiekis kraiko. |
|
7.01.03.01 |
|
|
Srutų talpykla Srutoms laikyti skirta talpykla, paprastai pagaminta iš nepralaidžių medžiagų. |
7.01.03.02 |
|
|
Srutų duobė Dirvoje iškasta ir paprastai išklota duobė, skirta srutoms laikyti. |
7.02 |
Ar saugojimo įrenginiai uždengti? Mėšlo saugojimo įrenginiai, uždengti taip (pvz., betoniniu dangčiu, tentu, brezentu ir t. t.), kad būtų apsaugoti nuo lietaus ir kitų kritulių ir galėtų mažinti amoniako išmetalų kiekį. |
||
|
|
Kietas mėšlas |
|
|
|
Skystas mėšlas |
|
|
|
Srutos |
VIII. DRĖKINIMAS
8.01 |
Drėkinamos žemės plotas |
||
8.01.01 |
|
Vidutinis drėkinamos žemės plotas per paskutinius trejus metus Vidutinis ūkiui priklausantis žemės ūkio naudmenų plotas, kuris buvo drėkinamas per paskutinius trejus metus, įskaitant ir ataskaitinius metus. |
|
8.01.02 |
|
Bendras naudojamos ir bent kartą per paskutinius 12 mėnesių drėkintos žemės plotas Bent kartą per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos faktiškai drėkintų pasėlių plotas, suskirstytas pagal pasėlių kategorijas. Augalai apibrėžiami II sekcijoje„Žemė“. |
|
8.01.02.01 |
|
|
Javai grūdams (įskaitant sėklas) (išskyrus kukurūzus ir ryžius) |
8.01.02.02 |
|
|
Kukurūzai (grūdai ir žali) |
8.01.02.03 |
|
|
Ryžiai |
8.01.02.04 |
|
|
Džiovinti ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius) |
8.01.02.05 |
|
|
Bulvės (įskaitant ankstyvąsias ir sėklines) |
8.01.02.06 |
|
|
Cukriniai runkeliai (išskyrus sėklas) |
8.01.02.07 |
|
|
Rapsas ir aliejiniai griežčiai |
8.01.02.08 |
|
|
Saulėgrąžos |
8.01.02.09 |
|
|
Pluoštinės kultūros (linai, kanapės, kitos pluoštinės kultūros) |
8.01.02.10 |
|
|
Šviežios daržovės, melionai ir braškės – atvirame lauke |
8.01.02.11 |
|
|
Vienmetė žolė ir daugiametės ganyklos |
8.01.02.12 |
|
|
Kitos kultūros ariamojoje žemėje |
8.01.02.13 |
|
|
Vaisių ir uogų sodiniai |
8.01.02.14 |
|
|
Citrusinių augalų sodiniai |
8.01.02.15 |
|
|
Alyvmedžių sodiniai |
8.01.02.16 |
|
|
Vynuogynai |
8.02 |
Taikomi drėkinimo metodai |
||
8.02.01 |
|
Paviršinis drėkinimas (užtvindymas, latakai) Vandens nukreipimas žemės paviršiumi užtvindant visą plotą, arba išilgai nedidelių latakų tarp pasėlių eilių pasinaudojant sunkio jėga. |
|
8.02.02 |
|
Drėkinimas purkštuvais Augalų drėkinimas aukštu spaudimu purškiant vandenį ant sklypų. |
|
8.02.03 |
|
Lašelinis drėkinimas Augalų drėkinimas lašinant prie jų vandenį, naudojant mikropurkštuvus arba sudarant rūko sąlygas. |
|
8.03 |
Ūkyje drėkinimui naudojamo vandens šaltinis Viso ar dalies ūkyje drėkinimui naudojamo vandens šaltinis. |
||
8.03.01 |
|
Ūkio požeminis vanduo Ūkyje ar netoli jo esantys vandens šaltiniai, naudojantys vandenį, pumpuojamą iš gręžinių, šulinių arba natūraliai tekančių požeminio vandens šaltinių ir panašių į juos telkinių. |
|
8.03.02 |
|
Paviršinis ūkio vanduo (tvenkiniai arba užtvankos) Išimtinai ūkyje arba tik vieno ūkio naudojami nedideli natūralūs tvenkiniai ar dirbtinai užtvenkti vandenys. |
|
8.03.03 |
|
Ne ūkio paviršinis vanduo iš ežerų, upių ar vandentakių Dirbtinai drėkinimui nesukurti paviršiniai gėlo vandens telkiniai (ežerai, upės, kiti vandentakiai). |
|
8.03.04 |
|
Ne ūkio vanduo iš bendrų vandentiekio tinklų Į ūkį iš šalies patenkantys vandens ištekliai, išskyrus minėtuosius punkte „Ne ūkio paviršinis vanduo iš ežerų, upių ar vandentakių“, kuriais naudojasi bent du ūkiai. Paprastai už naudojimąsi tokiais telkiniais mokamas mokestis. |
|
8.03.99. |
|
Kiti šaltiniai Kiti, kitur nepaminėti drėkinimui naudojamo vandens šaltiniai. Tai gali būti vanduo iš labai sūrių šaltinių, pvz., Atlanto vandenyno arba Viduržemio jūros, prieš naudojimą apdorojamas siekiant sumažinti druskos koncentraciją (gėlinamas), arba vanduo iš sūrokų (nedidelės druskos koncentracijos) vandens šaltinių, pvz., Baltijos jūros ir kai kurių upių, naudojamas iš karto, neapdorojus. Vanduo taip pat gali būti išvalytas nuotekų valymo įrenginiuose ir tiekiamas vartotojui kaip apdorotas nutekamasis vanduo. |
|
8.04 |
Drėkinimui sunaudotas vandens kiekis per metus Ūkyje drėkinimui per 12 mėnesių iki tyrimo ataskaitinės dienos iš bet kurio vandens šaltinio sunaudoto vandens kiekis. |