5.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 140/88

(1)

1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės (3) yra nustatyti mažiausi kelių ir ne kelių transporto priemonėse naudojamų benzino ir dyzelino kokybės rodikliai sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslais.

(2)

Vienas iš Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje, nustatytoje 2002 m. liepos 22 d. Sprendimu Nr. 1600/2002/EB (4), nustatytų tikslų yra pasiekti tokius oro kokybės lygius, kai neatsiranda didelio neigiamo poveikio ar pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai. Savo pareiškime, pridėtame prie 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (5), Komisija pripažino, kad siekiant didelės pažangos įgyvendinant Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytus tikslus, būtina mažinti žalingų išmetamųjų oro teršalų kiekį, ir visų pirma numatė naujus teisės aktų pasiūlymus, kuriais būtų toliau mažinamas valstybėse narėse leidžiamas nacionalinis pagrindinių išmetamųjų teršalų kiekis, mažinamas su benzininių automobilių degalų papildymu degalinėse susijusių išmetamųjų teršalų kiekis ir reglamentuojamas sieros kiekis degaluose, taip pat ir skirtuose jūrų transportui.

(3)

Pagal Kioto protokolą Bendrija įsipareigojo įgyvendinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, nustatytus 2008–2012 m. Bendrija taip pat įsipareigojo ne vėliau kaip 2020 m. pagal pasaulinį susitarimą sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 %, o vienpusiškai –20 %. Kad būtų pasiekti šie tikslai, turės prisidėti visi sektoriai.

(4)

Vienas iš transporto priemonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų aspektas buvo nagrinėjamas pasitelkiant Bendrijos politiką, susijusią su CO2 ir automobiliais. Transporto priemonėms naudojant degalus išmetami teršalai sudaro didelę bendro Bendrijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų kuro būvio ciklo metu, kiekio stebėsena ir mažinimas gali padėti Bendrijai pasiekti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus dekarbonizuojant transporto priemonių degalus.

(5)

Bendrija priėmė reglamentus, kuriais ribojamas lengvųjų ir sunkiųjų kelių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis. Degalų kokybės rodikliai yra vienas iš veiksnių, leidžiančių lengviau laikytis tokio išmetamų teršalų kiekio apribojimo.

(6)

Turėtų būti leista nukrypti nuo didžiausio benzino garų slėgio vasarą dydžio tik toms valstybėms narėms, kurioms būdinga žema aplinkos temperatūra vasarą. Todėl yra tikslinga išsiaiškinti, kuriose valstybėse narėse turėtų būti leidžiama taikyti šią nukrypti leidžiančią nuostatą. Prie tokių valstybių narių iš esmės priskiriamos tos valstybės narės, kurių didžiojoje teritorijos dalyje vidutinė temperatūra yra žemesnė nei 12 °C bent du mėnesius iš trijų – birželio, liepos ir rugpjūčio mėn.

(7)

1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne keliais judančiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo (6) nustatytos ne keliais judančių mašinų išmetamų teršalų kiekio ribos. Šių mašinų veikimui užtikrinti reikia numatyti degalų, užtikrinančių šių variklių tinkamą veikimą, tiekimą.

(8)

Kelių transporto priemonėms naudojant degalus išmetami teršalai sudaro apie 20 % Bendrijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Vienas metodas sumažinti šį išmetamą kiekį yra sumažinti šio kuro būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tai gali būti daroma keliais būdais. Atsižvelgiant į Bendrijos siekį toliau mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kelių transporto priemonių išmetamų teršalų didelį įnašą į tuos išmetamus kiekius, reikėtų sukurti mechanizmą, pagal kurį degalų tiekėjai privalėtų teikti informaciją apie jų tiekiamo kuro būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nuo 2011 m. sumažinti tų išmetamų dujų kiekį. Biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo metodika turėtų sutapti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo metodika, nustatyta pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (7).

(9)

Tiekėjai ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. turėtų laipsniškai sumažinti patiektų kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui iki 10 %. Išmetamų dujų kiekis ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. turėtų būti sumažintas bent 6 %, palyginti su iškastinio kuro būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio energijos vienetui ES vidurkiu 2010 m., ir tai turėtų būti padaryta naudojant biodegalus, alternatyvius degalus ir mažinant išmetamų dujų kiekį naftos gavybos vietose. Persvarsčius reikėtų numatyti, kad išmetamų dujų kiekį reikėtų sumažinti dar 2 % naudojantis ekologiškomis anglies sugavimo bei saugojimo technologijomis ir elektrinėmis transporto priemonėmis ir sumažinti papildomai dar 2 % perkant kreditus pagal Kioto protokole numatytą švarios plėtros mechanizmą. Šie papildomi sumažinimai įsigaliojus šiai direktyvai neturėtų būti privalomi valstybėms narėms ar degalų tiekėjams. Persvarstant reikėtų atsižvelgti į tai, kad jie nėra privalomi.

(10)

Biodegalai turėtų būti gaminami tausiu būdu. Todėl biodegalai, naudojami siekiant laikytis šioje direktyvoje nustatytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų, turėtų būti atitikti tvarumo kriterijus. Siekiant užtikrinti nuoseklų energetikos ir aplinkos apsaugos politikos požiūrį ir išvengti papildomų verslo sektoriaus išlaidų ir aplinkos nuostatų painiavos, susijusios su požiūrio nenuoseklumu, svarbu numatyti tuos pačius biodegalų naudojimui taikomus šios direktyvos ir Direktyvos 2009/28/EB tvarumo kriterijus. Dėl tų pačių priežasčių tokiu atveju reikėtų vengti dvigubo ataskaitų teikimo. Be to, Komisija ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turėtų koordinuoti savo veiklą per komitetą, atsakingą būtent už tvarumo aspektus.

(11)

Didėjanti biodegalų paklausa pasaulyje ir šioje direktyvoje numatytos jų naudojimo skatinimo priemonės neturėtų paskatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės. Būtina saugoti tuos ribotus išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Be to, vartotojams Bendrijoje būtų morališkai nepriimtina, kad padidėjus jų biodegalų naudojimui galėtų būti sunaikinta didelės biologinės įvairovės žemė. Dėl šių priežasčių būtina nustatyti tvarumo kriterijus, pagal kuriuos biodegalų naudojimo skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei galima garantuoti, kad jie nėra kilę iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvairovė, arba jei gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nustatytų vietovių atveju atitinkama kompetentinga institucija įrodo, kad žaliavų gamyba nekliudo siekti tų tikslų. Pagal tvarumo kriterijus turėtų būti laikoma, kad miškui būdinga didelė biologinė įvairovė, jei tai neliestas miškas pagal apibrėžtį, vartojamą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Pasaulio miškų išteklių įvertinime, kuriuo šalys naudojasi visame pasaulyje pranešdamos apie neliesto miško apimtį, arba jei jis saugomas pagal nacionalinę gamtos apsaugos teisę. Tai turėtų būti taikoma ir vietovėms, kuriose renkami miško produktai, išskyrus medieną, jei žmonių daromas poveikis yra mažas. Kitų rūšių miškai, kaip apibrėžta FAO, pavyzdžiui, pakeisti natūralūs miškai, pusiau natūralūs miškai ir sodinti miškai, neturėtų būti laikomi neliestais miškais. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų (vidutinio klimato bei tropinių), įskaitant labai didelės biologinės įvairovės savanas, stepes, krūmynus ir prerijas, labai didelę biologinę įvairovę, biodegalams, pagamintiems iš tokioje žemėje užaugintų žaliavų, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamais tarptautiniais standartais, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus ir arealus, kad apibrėžtų tokias labai didelės biologinės įvairovės pievas.

(12)

Apskaičiuojant dėl žemės paskirties keitimo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį, ūkio subjektams turėtų būti suteikiama galimybė naudoti faktines anglies atsargų vertes, susijusias su etalonine žemės paskirtimi ir su žemės paskirtimi po pakeitimo. Jiems taip pat turėtų būti suteikiama galimybė naudoti standartines vertes. Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės darbas yra tinkamas tokių standartinių verčių pagrindas. Šiuo metu tas darbas neišreiškiamas taip, kad jį netrukus galėtų taikyti ūkio subjektai. Todėl Komisija, remdamasi tuo darbu, turėtų parengti gaires, kuriomis būtų remiamasi apskaičiuojant anglies atsargų kitimą pagal šią direktyvą, taip pat tokį kitimą mišku apaugusių vietovių, kuriose medžių lajos danga užima 10–30 %, savanų, krūmynų ir stepių atžvilgiu.

(13)

Būtina, kad Komisija sukurtų metodiką, siekiant įvertinti durpynų sausinimo poveikį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.

(14)

Žemės paskirtis neturėtų būti pakeista biodegalų gamybai, jei jos anglies atsargų praradimo dėl paskirties pakeitimo negalima per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į poreikį neatidėliotinai kovoti su klimato kaita, kompensuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimu dėl biodegalų gamybos. Taip ūkio subjektams nereikėtų atlikti brangiai kainuojančių tyrimų ir keisti dideles anglies atsargas turinčios žemės, kuri, kaip paaiškėtų, nebūtų tinkama biodegalų žaliavoms gaminti, paskirties. Duomenys apie pasaulio anglies atsargas rodo, kad prie tos kategorijos turėtų būti priskirtos šlapžemės ir ištisai mišku apaugusios vietovės, kuriose medžių lajos danga užima daugiau kaip 30 %. Taip pat reikėtų priskirti mišku apaugusias vietoves, kuriose medžių lajos danga užima 10–30 %, nebent būtų pateikiama įrodymų, kad jų anglies atsargos pakankamai mažos, kad būtų galima pagrįsti jų paskirties keitimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Nurodant šlapžemes turėtų būti atsižvelgta į 1971 m. vasario 2 d. Ramsare priimtoje Konvencijoje dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių, nustatytą apibrėžtį.

(15)

Šioje direktyvoje numatytomis skatinimo priemonėmis bus skatinama visame pasaulyje gaminti daugiau biodegalų. Jei biodegalai gaminami iš Bendrijoje pagamintų žaliavų, jie taip pat turėtų atitikti Bendrijos aplinkosaugos reikalavimus žemės ūkiui, įskaitant reikalavimus dėl požeminio ir paviršinio vandens kokybės apsaugos, ir socialinius reikalavimus. Tačiau kelia susirūpinimą tai, kad gaminant biodegalus tam tikrose trečiosiose šalyse gali būti nesilaikoma būtiniausių aplinkosaugos ar socialinių reikalavimų. Todėl tikslinga skatinti, kad būtų rengiami daugiašaliai bei dvišaliai susitarimai ir savanoriškos tarptautinės ar nacionalinės schemos, kurios apimtų pagrindinius aplinkosaugos bei socialinius aspektus, kad visame pasaulyje būtų skatinama tvari biodegalų gamyba. Jeigu tokių susitarimų ar schemų nėra, valstybės narės turėtų reikalauti, kad ūkio subjektai pateiktų pranešimą tais klausimais.

(16)

Tvarumo kriterijai bus veiksmingi tik tuo atveju, jei jie nulems rinkos dalyvių elgesio pokyčius. Tie pokyčiai įvyks tik tuo atveju, jei, palyginti su tų kriterijų neatitinkančiais produktais, biodegalams, kurie atitinka nustatytus kriterijus, būtų taikomos patrauklesnės kainos. Pagal masės balanso metodą, naudojamą tikrinant, ar laikomasi nustatytų kriterijų, tarp tvarumo kriterijus atitinkančių biodegalų gamybos ir biodegalų suvartojimo Bendrijoje egzistuoja ryšys, užtikrinantis atitinkamą pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir patrauklesnę kainą, palyginti su sistemomis, kur tokio ryšio nėra. Siekiant užtikrinti, kad tvarumo kriterijus atitinkantys biodegalai galėtų būti parduodami brangiau, atitiktis tokiems kriterijams turėtų būti tikrinama taikant masės balanso metodą. Tokiu būdu būtų išsaugotas sistemos vientisumas ir tuo pačiu pramonei nebūtų užkrauta nepagrįsta našta. Tačiau reikėtų apsvarstyti ir kitus patikros metodus.

(17)

Prireikus Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į Tūkstantmečio ekosistemos vertinimą, kuriame yra duomenų, naudingų siekiant išsaugoti bent jau tas vietoves, kuriose esant kritinėms situacijoms teikiamos pagrindinės ekosistemos paslaugos, pvz., vandenskyros apsauga ir erozijos kontrolė.

(18)

Apskaičiuojant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį gaminant ir naudojant kurą, reikėtų atsižvelgti į šalutinius produktus. Politikos analizės tikslais tinka naudoti pakaitinį metodą, tačiau jis nėra tinkamas reguliavimo, susijusio su pavieniais ūkio subjektais ir pavienėmis transporto kuro siuntomis, tikslais. Tais atvejais tinkamiausias metodas yra energijos paskirstymo metodas, nes jį nesunku taikyti, juo galima remtis ilgesniu laikotarpiu, jis leidžia iki minimumo sumažinti neproduktyvias paskatas ir duoda rezultatus, kuriuos apskritai galima palyginti su rezultatais, gautais taikant pakaitinį metodą. Komisija, teikdama ataskaitas, politikos analizės tikslais taip pat turėtų nurodyti rezultatus, gautus naudojant pakaitinį metodą.

(19)

Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų gamybos planų numatytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus susieti su tame sąraše nustatytais mažesniais išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais. Jei sumažinto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų sumažinto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį, gamintojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio, turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu išmetami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes.

(20)

Tikslinga, kad duomenys, naudojami apskaičiuojant numatytąsias vertes, būtų gaunami iš nepriklausomų mokslinių ekspertų šaltinių ir prireikus būtų atnaujinami tiems ekspertams tęsiant savo darbą. Komisija turėtų skatinti tuos ekspertus, kai jie atnaujina savo darbą, nagrinėti dujų kiekio, išmetamo auginant, klausimą, regioninių ir klimato sąlygų poveikį, auginimo naudojant tvarius žemės ūkio ir ekologinio ūkininkavimo metodus poveikį ir mokslinį gamintojų Bendrijoje ir trečiosiose šalyse bei pilietinės visuomenės įnašą.

(21)

Siekiant išvengti skatinimo auginti biodegalų žaliavas vietose, kuriose dėl to būtų išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, numatytosios auginimo vertės turėtų būti naudojamos tik tiems regionams, kur tokio poveikio galimybės negalima patikimai atmesti. Tačiau, siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, tikslinga, kad valstybės narės nustatytų dėl auginimo išmetamų kiekių, be kita ko, dėl trąšų naudojimo, nacionalinius arba regioninius vidutinius kiekius.

(22)

Pasaulinė žemės ūkio produktų paklausa auga. Dalis šios padidėjusios paklausos bus patenkinta padidinus žemės ūkiui skirtos žemės plotą. Vienas iš būdų, kaip padidinti žemės ūkio produkcijai auginti skirtos žemės plotą – labai nualintos ar labai užterštos žemės, kuri dėl tokios būklės negali būti naudojama, atkūrimas žemės ūkio tikslams. Pagal tvarumo schemą turėtų būti skatinama naudoti atkurtą nualintą žemę, kadangi biodegalų naudojimo skatinimas prisidės prie žemės ūkio produktų paklausos augimo. NET jei patys biodegalai yra pagaminti naudojant ariamojoje žemėje išaugintas žaliavas, dėl grynojo pasėlių paklausos padidėjimo, atsirandančio dėl biodegalų naudojimo skatinimo, galėtų padidėti grynasis pasėliais apsodintas plotas. Tai galėtų paveikti dideles anglies atsargas turinčią žemę, ir tokiu atveju anglies atsargų praradimas būtų žalingas. Siekiant sumažinti šią riziką tikslinga įdiegti papildomas priemones, kuriomis skatinama didinti pasėliams jau naudojamos žemės našumą, naudoti nualintą žemę ir parengti kitoms biodegalus naudojančioms šalims taikomus tvarumo reikalavimus, panašius į šioje direktyvoje nustatytus Bendrijos biodegalų naudojimo reikalavimus. Komisija turėtų parengti konkrečią metodiką, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl netiesioginių žemės paskirties pokyčių, kiekį. Tai darydama, Komisija geriausių prieinamų mokslo duomenų pagrindu, visų pirma, turėtų apsvarstyti netiesioginių žemės paskirties pokyčių faktoriaus įtraukimą, apskaičiuojant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir poreikį skatinti tvarių biodegalų naudojimą, kuris sumažintų žemės paskirties pokyčių poveikį ir pagerintų biodegalų tvarumą, atsižvelgiant į netiesioginius žemės paskirties pokyčius. Kurdama šią metodiką, Komisija, inter alia, turėtų atsižvelgti į galimus netiesioginius žemės paskirties pokyčius, atsiradusius dėl biodegalų, pagamintų iš nemaistinės celiuliozės ir lignoceliuliozės.

(23)

Kadangi Direktyvos 98/70/EB 7b–7e straipsniuose numatytos priemonės taip pat skatina vidaus rinkos veikimą suderindamos tvarumo kriterijus, kuriuos, siekiant planinių apskaitos tikslų pagal tą direktyvą, turi atitikti biodegalai, ir todėl pagal tos direktyvos 7b straipsnio 8 dalį palengvina prekybą tokias sąlygas atitinkančiais biodegalais tarp valstybių narių, jos grindžiamos Sutarties 95 straipsniu.

(24)

Dėl nuolatinės automobilių ir degalų technologijų pažangos kartu su nuolatiniu siekiu užtikrinti kuo geresnį aplinkos ir sveikatos apsaugos lygį reikia reguliariai persvarstyti degalų kokybės rodiklius remiantis tolesniais tyrimais ir analizėmis, susijusiais su priedų ir biodegalų sudedamųjų dalių poveikiu išmetamų teršalų kiekiui. Dėl šios priežasties reikėtų reguliariai teikti ataskaitas, susijusias su galimybėmis palengvinti transporto priemonių degalų dekarbonizavimą.

(25)

Naudojant detergentus gali būti palaikoma variklių švara ir todėl sumažėtų išmetamų teršalų kiekis. Šiuo metu nėra tinkamo būdo patikrinti degalų detergencines savybes imant mėginius. Todėl pareiga informuoti klientus apie detergentų naudą ir jų naudojimą tenka degalų ir transporto priemonių tiekėjams. Tačiau Komisija turėtų apsvarstyti, ar dėl tolesnių pokyčių būtų galima rasti veiksmingesnį būdą, kaip optimizuoti detergentų naudojimą ir naudą.

(26)

Atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant Direktyvą 98/70/EB, reikėtų persvarstyti nuostatas, susijusias su etanolio įmaišymu į benziną. Persvarstant visų pirma reikėtų ištirti nuostatas dėl garų slėgio ribų ir galimų alternatyvų siekiant užtikrinti, kad etanolio mišiniai neviršytų leistinų garų slėgio ribų.

(27)

Į benziną įmaišius etanolio padidėja gaunamų degalų garų slėgis. Be to, benzino garų slėgį reikėtų kontroliuoti siekiant sumažinti į orą išmetamų teršalų kiekį.

(28)

Įmaišant etanolį į benziną gaunamo degalų mišinio garų slėgis kinta netiesiškai. Komisijai atlikus atitinkamą vertinimą, tikslinga tokių mišinių atveju numatyti galimybę nukrypti nuo didžiausios garų slėgio vasarą normos. Nukrypti turėtų būti galima tik laikantis Bendrijos teisės aktų dėl oro kokybės ir oro taršos. Ši nukrypti leidžianti nuostata turėtų atitikti faktinį garų slėgio padidėjimą į benziną pridėjus tam tikrą etanolio procentinę dalį.

(29)

Kad būtų daugiau naudojama mažai dvideginio išskiriančių degalų siekiant su oro tarša susijusių tikslų, benzino gamintojai turėtų, jei įmanoma, pateikti į rinką reikiamą benzino, kurio garų slėgis mažas, kiekį. Kadangi šiuo metu padėtis kitokia, etanolio mišinių garų slėgio riba tam tikromis sąlygomis turėtų būti didinama, siekiant plėsti biodegalų rinką.

(30)

Kai kurios senesnės transporto priemonės nepritaikytos naudoti benziną su dideliu biodegalų kiekiu. Šios transporto priemonės gali judėti iš vienos valstybės narės į kitą. Todėl tikslinga pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti nuolatinį šioms senesnėms transporto priemonėms tinkamo benzino tiekimą. Valstybės narės, konsultuodamosi su suinteresuotomis šalimis ir atsižvelgdamos į šio benzino paklausą, turėtų visoje teritorijoje užtikrinti pakankamą jo tiekimą. Benzino žymėjimas, pvz., ženklu E5 ar E10, turėtų atitikti tam tikrą Europos standartizacijos komiteto (angl. CEN) parengtą standartą.

(31)

Tikslinga pakoreguoti Direktyvos 98/70/EB IV priedą, kad rinkai būtų galima tiekti dyzeliną su didesniu biodegalų kiekiu („B7“), nei numatyta standarte EN 590:2004 („B5“). Šis standartas turėtų būti atitinkamai pakoreguotas ir turėtų nustatyti į tą priedą neįtrauktų techninių parametrų, pvz., oksidacinio stabilumo, pliūpsnio temperatūros, anglies liekanos, pelenų kiekio, vandens kiekio, bendrojo teršalų kiekio, vario plokštelės korozijos, tepumo, kinematinės klampos, drumstimosi temperatūros, ribinės filtruojamumo temperatūros, fosforo kiekio, rūgštinio skaičiaus, peroksidų, rūgštinio skaičiaus kitimo, injektoriaus užkimšimo ir stabilumo priedų pridėjimo, ribas.

(32)

Tam, kad būtų galima palengvinti efektyvią prekybą biodegalais, CEN raginamas skubiai tęsti darbą rengiant standartą, pagal kurį į dyzeliną būtų galima įmaišyti didesnį biodegalų sudedamųjų dalių kiekį ir visų pirma parengti standartą „B10“.

(33)

Nustatyti riebalų rūgščių metilesterio (RRME) dyzeline ribą būtina dėl techninių priežasčių. Tačiau ši riba nebūtina kitoms biodegalų sudedamosioms dalims, pvz., taikant Fišerio ir Tropšo procesą iš biomasės pagamintiems į dyzeliną panašiems gryniems angliavandeniliams ar hidrintam augaliniam aliejui.

(34)

Valstybės narės ir Komisija turėtų imtis reikiamų veiksmų palengvinti gazolio, turinčio 10 ppm sieros, tiekimą rinkai anksčiau nei nuo 2011 m. sausio 1 d.

(35)

Naudojant tam tikrus metalų priedus, ypač metilciklopentadienilmangano trikarbonilą (MMT), gali atsirasti žalos žmogaus sveikatai pavojus ir gali būti gadinamas transporto priemonės variklis ir išmetamų teršalų kontrolės įrenginiai. Daug transporto priemonių gamintojų pataria nenaudoti degalų, kuriuose yra metalų priedų, ir nurodo, kad dėl tokių degalų naudojimo gali būti panaikinta transporto priemonės garantija. Todėl tikslinga konsultuotis su visomis suinteresuotomis šalimis ir nuolat tikrinti MMT naudojimo degaluose poveikį. Kol bus atlikta tolesnė patikra, būtina imtis veiksmų siekiant sumažinti bet kokios galimos žalos mastą. Todėl tikslinga nustatyti didžiausią degaluose naudojamo MMT kiekį vadovaujantis šiuo metu turimomis mokslo žiniomis. Ši riba turėtų būti persvarstoma ir didinama tik tuo atveju, jei gali būti įrodoma, kad naudojant didesnį kiekį neatsiranda neigiamo poveikio. Siekiant, kad vartotojai nežinodami neprisidėtų prie savo transporto priemonių garantijų panaikinimo, taip pat būtina nustatyti reikalavimą žymėti visus degalus, kurių sudėtyje yra metalų priedų.

(36)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (8) 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio atitiktį, ir viešai tas lenteles paskelbti.

(37)

Direktyvos 98/70/EB įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(38)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai tvirtinti įgyvendinimo priemones, susijusias su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmu, pritaikyti metodinius principus ir vertes, būtinus įvertinti, ar tvarumo kriterijai yra patenkinti biodegalų atžvilgiu, nustatyti kriterijus ir arealus labai didelės biologinės įvairovės pievoms, peržiūrėti MMT kiekiui degaluose nustatytą ribą ir, atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą, pakoreguoti kuro būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo metodiką, leidžiamus analizės metodus, susijusius su degalų kokybės rodikliais ir bioetanolio turinčiam benzinui taikomo garų slėgio nuokrypiu. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti pritaikant metodinius principus ir vertes, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(39)

Direktyvoje 98/70/EB pateikta nemažai degalų kokybės rodiklių, ir kai kurie iš jų yra nereikalingi. Be to, joje pateikta tam tikrų leidžiančių nukrypti nuostatų, kurių galiojimas pasibaigęs. Todėl, siekiant aiškumo, šias nuostatas reikėtų išbraukti.

(40)

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (10) nustatyti tam tikri vidaus vandens kelių laivų kuro naudojimo aspektai. Reikėtų patikslinti ribas tarp tos direktyvos ir Direktyvos 98/70/EB. Abiejose direktyvose nustatytas didžiausias leistinas sieros kiekis gazoliuose, naudojamuose vidaus vandens kelių laivuose. Todėl siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo reikėtų pakoreguoti tas direktyvas taip, kad šis kiekis būtų nustatytas tik viename teisės akte.

(41)

Vidaus vandens kelių laivams buvo sukurtos naujos švaresnių variklių technologijos. Šiuose varikliuose tinka naudoti tik labai nedidelį sieros kiekį turinčius degalus. Vidaus vandens kelių laivų kure esančios sieros kiekis turėtų būti kuo greičiau sumažintas.

(42)

Todėl Direktyva 98/70/EB ir Direktyva 1999/32/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos.

(43)

1993 m. kovo 23 d. Tarybos direktyva 93/12/EEB dėl sieros kiekio tam tikrų rūšių skystajame kure (11) buvo daug kartų keičiama, todėl joje neliko esminių nuostatų. Todėl ji turėtų būti panaikinta.

(44)

Kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti kelių transporto priemonių ir ne keliais judančių mašinų naudojamų degalų bendrą rinką ir užtikrinti, kad būtų laikomasi minimalių aplinkos apsaugos kriterijų naudojant šiuos degalus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Taikymo sritis

Šioje direktyvoje kelių transporto priemonių ir ne keliais judančių mašinų (įskaitant vidaus vandens kelių laivus, jei jie ne jūroje), žemės ir miškų ūkio traktorių ir pramoginių laivų, jei jie ne jūroje, atžvilgiu nustatomi:

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Dyzelinas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad dyzelinas į jų teritorijos rinką gali būti tiekiamas tik tuo atveju, jei jis atitinka II priede nustatytus rodiklius.

Nepaisant II priedo reikalavimų, valstybės narės gali leisti tiekti į rinką dyzeliną, kuriame riebalų rūgščių metilesterio (RRME) kiekis viršija 7 %.

Valstybės narės užtikrina, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija apie biodegalų, ypač RRME, dalį dyzeline.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip nuo 2008 m. sausio 1 d. gazoliai, skirti naudoti ne keliais judančiose mašinose (įskaitant vidaus vandens kelių laivus) ir žemės bei miškų ūkio traktoriuose bei pramoginiuose laivuose, gali būti tiekiami į jų teritorijos rinką tik tuo atveju, jei sieros kiekis šiuose gazoliuose neviršija 1 000 mg/kg. Nuo 2011 m. sausio 1 d. didžiausias leistinas sieros kiekis šiuose gazoliuose yra 10 mg/kg. Valstybės narės užtikrina, kad skystieji degalai, išskyrus šiuos gazolius, galėtų būti naudojami vidaus vandens kelių laivuose ir pramoginiuose laivuose, tik jei sieros kiekis šiuose skystuosiuose degaluose neviršija šiuose gazoliuose leidžiamo didžiausio kiekio.

Vis dėlto, siekdamos mažiausio tiekimo grandinės užterštumo, valstybės narės nuo 2011 m. sausio 1 d. gali leisti, kad sieros kiekis gazolyje, skirtame naudoti ne keliais judančiose mašinose (įskaitant vidaus vandens kelių laivus) ir žemės bei miškų ūkio traktoriuose, pardavimo galutiniams vartotojams metu siektų iki 20 mg/kg. Valstybės narės taip pat gali leisti ir toliau iki 2011 m. gruodžio 31 d. tiekti į rinką gazolį, kuriame sieros kiekis neviršija 1 000 mg/kg, skirtą naudoti geležinkelių transporto priemonėse ir žemės bei miškų ūkio traktoriuose, jeigu jos gali užtikrinti, kad nebus trukdoma tinkamai veikti išmetamų teršalų kontrolės sistemai.

3.   Valstybės narės gali numatyti specialią dyzelino ir gazolių, kuriuose didžiausias sieros kiekis –10 mg/kg, tiekimo atokiausiems regionams nuostatą. Valstybės narės, kurios taiko šią nuostatą, atitinkamai praneša Komisijai.

4.   Valstybėse narėse, kuriose būna atšiaurios žiemos sąlygos, didžiausias 65 % distiliacijos taškas 250 °C temperatūroje dyzelinui ir gazoliams gali būti pakeistas didžiausiu 10 % (tūris/tūris) distiliacijos tašku 180 °C temperatūroje.“;

5.

Įterpiamas šis straipsnis:

„7a straipsnis

Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas

1.   Valstybės narės paskiria tiekėją arba tiekėjus, atsakingus už patiektų kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio energijos vienetui stebėseną ir ataskaitų teikimą. Valstybės narės užtikrina, kad kelių transporto priemonėse naudoti skirtos elektros energijos tiekėjai galėtų prisidėti prie 2 dalyje nustatyto mažinimo įpareigojimo, jeigu jie gali įrodyti, jog gali tinkamai matuoti ir stebėti toms transporto priemonėms patiektą elektros energiją.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. tiekėjai kasmet teikia ataskaitas valstybės narės paskirtai valdžios institucijai, kuriose nurodomas kiekvienoje valstybėje narėje naudojant patiektus degalus ir energiją išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumas, ir pateikia bent šią informaciją:

Valstybės narės užtikrina, kad ataskaitos būtų tikrinamos.

Jei reikia, Komisija parengia šios dalies įgyvendinimo gaires.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad tiekėjai kuo laipsniškiau mažintų patiektų kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui iki 10 % ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d., palyginti su 5 dalies b punkte nurodytomis pagrindinėmis degalų normomis. Mažinama taip:

3.   Biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas pagal 7d straipsnį. Kito kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytą metodiką.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad tiekėjų grupė galėtų nuspręsti kartu vykdyti 2 dalyje nurodytą mažinimo įpareigojimą. Tokiu atveju siekiant 2 dalies tikslų jie laikomi vienu tiekėju.

5.   Šio straipsnio įgyvendinimui būtinos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, tvirtinamos pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tokias priemones pirmiausia sudaro:

6.

įterpiami šie straipsniai:

„7b straipsnis

Biodegalų tvarumo kriterijai

1.   Nepaisant to, ar žaliavos buvo išaugintos Bendrijos teritorijoje, ar už jos ribų, į energiją iš biodegalų 7a straipsnio tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus.

Tačiau tam, kad 7a straipsnyje nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus, pagamintus iš atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, jie turi atitikti tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarumo kriterijus.

2.   Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų naudojimo, į kurį atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, turi sudaryti mažiausiai 35 %.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų naudojimo, į kurį atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, turi sudaryti mažiausiai 50 %. Nuo 2018 m. sausio 1 d. tas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas turi sudaryti mažiausiai 60 % dėl biodegalų, pagamintų įrenginiuose, kuriuose gamyba pradėta 2017 m. sausio 1 d. ar vėliau, naudojimo.

Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų naudojimo apskaičiuojamas pagal 7d straipsnio 1 dalį.

Kai biodegalai pagaminti įrenginiuose, kurie buvo eksploatuojami 2008 m. sausio 23 d., pirma pastraipa taikoma nuo 2013 m. balandžio 1 d.

3.   Biodegalai, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš labai didelės biologinės įvairovės žemės, t. y. žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. ar vėliau taikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar toks apibūdinimas žemei vis dar taikomas):

Komisija nustato kriterijus ir arealus, kad nustatytų, kurioms pievoms taikomas pirmos pastraipos c punktas. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.   Biodegalai, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kurioje yra didelių anglies atsargų, būtent žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų:

Šios dalies nuostatos netaikomos, jei žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pats apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėn.

5.   Biodegalai, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas, nebent pateikiama įrodymų, kad tos žaliavos auginimui ir derliaus nuėmimui nereikalingas anksčiau nenusausintos dirvos sausinimas.

6.   Biodegalų, į kuriuos atsižvelgiama 7a straipsnyje nurodytais tikslais, gamybai naudojamos Bendrijoje išaugintos žemės ūkio žaliavos, gaunamos laikantis reikalavimų bei standartų, nurodytų 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams (18), II priedo A dalies skirsnio „Aplinka“ bei 9 punkto nuostatose, ir pagal to reglamento 6 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų.

7.   Kas dvejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie tai, kokių nacionalinių priemonių, vykdydamos 2–5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir siekdamos apsaugoti dirvožemį, vandenį bei orą, ėmėsi trečiosios šalys bei valstybės narės, kurios yra svarbus biodegalų šaltinis arba kuriose auginama daug Bendrijoje suvartojamiems biodegalams pagaminti reikalingų žaliavų. Pirmoji ataskaita pateikiama 2012 m.

Komisija kas dvejus metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl didesnės biodegalų paklausos poveikio socialiniam tvarumui Bendrijoje bei trečiosiose šalyse, dėl Bendrijos biodegalų politikos poveikio galimybei, visų pirma besivystančių šalių gyventojams, įsigyti maisto produktų prieinamomis kainomis, ir dėl platesnių vystymosi klausimų. Ataskaitose aptariamas žemės naudojimo teisių laikymasis. Ataskaitose dėl trečiųjų šalių bei valstybių narių, kuriose auginama daug Bendrijoje suvartojamiems biodegalams pagaminti reikalingų žaliavų, nurodoma, ar šalis yra ratifikavusi ir įgyvendinusi kiekvieną iš toliau išvardytų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų:

Tose ataskaitose dėl trečiųjų šalių bei valstybių narių, kuriose auginama daug Bendrijoje suvartojamiems biodegalams pagaminti reikalingų žaliavų, nurodoma, ar šalis yra ratifikavusi ir įgyvendinusi:

Pirmoji ataskaita pateikiama 2012 m. Prireikus Komisija siūlo ištaisomuosius veiksmus, ypač jei yra įrodymų, kad biodegalų gamyba turi didelį poveikį maisto produktų kainoms.

8.   Remdamosi kitais tvarumo sumetimais, valstybės narės 1 dalyje nurodytais tikslais neatsisako atsižvelgti į biodegalus, gautus laikantis šio straipsnio.

7c straipsnis

Atitikties biodegalų tvarumo kriterijams patikrinimas

1.   Jeigu į biodegalus reikia atsižvelgti 7a straipsnio tikslais, valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai įrodytų, jog yra įvykdyti 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai. Tuo tikslu jos reikalauja, kad ūkio subjektai naudotų masės balanso sistemą, kuri:

2.   2010 ir 2012 m. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 1 dalyje aprašyto masės balanso patikros metodo taikymo ir dėl galimybės leisti taikyti kitus patikros metodus kai kurių arba visų rūšių žaliavoms ar biodegalams. Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgia į tuos patikros metodus, pagal kuriuos nereikia, kad informacija apie tvarumo charakteristikas ir toliau būtų fiziškai priskiriama konkrečioms siuntoms ar mišiniams. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į poreikį išlaikyti patikros sistemos vientisumą ir veiksmingumą, kartu vengiant nustatyti nepagrįstą naštą pramonei. Kartu su ataskaita prireikus pateikiami pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai dėl kitų patikros metodų taikymo.

3.   Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjektai pateiktų patikimą informaciją ir valstybės narės prašymu pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Atliekant auditą patikrinama, ar ūkio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija apima visų pirma informaciją apie 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatytų tvarumo kriterijų laikymąsi, tinkamą bei svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį bei orą, atkurti nualintą žemę, užkirsti kelią tam, kad vietovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartojamas netaupiai, ir tinkamą bei svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į 7b straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus aspektus.

Komisija pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą nustato pirmose dviejose pastraipose nurodytos tinkamos bei svarbios informacijos sąrašą. Ji visų pirma užtikrina, kad tokios informacijos pateikimas nebūtų pernelyg didelė administracinė našta apskritai ūkio subjektams ar ypač smulkiems ūkininkams, gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams.

Šioje dalyje nustatyti įpareigojimai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai gaminami Bendrijoje ar importuojami.

Valstybės narės pateikia pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos suvestinę Komisijai. Komisija tos informacijos santrauką paskelbia Direktyvos 2009/28/EB 24 straipsnyje nurodytoje skaidrumo platformoje, išsaugodama komercinės neskelbtinos informacijos konfidencialumą.

4.   Bendrija siekia sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriuose būtų nuostatų dėl tvarumo kriterijų, atitinkančių šios direktyvos nuostatas. Kai Bendrija sudaro susitarimus, kuriose yra nuostatų dėl aspektų, kuriems taikomi 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai, Komisija gali nuspręsti, kad tais susitarimais įrodoma, jog iš tose šalyse išaugintų žaliavų pagaminti biodegalai atitinka atitinkamus tvarumo kriterijus. Sudarant tuos susitarimus tinkamas dėmesys skiriamas priemonėms, kurių imtasi teritorijoms, kurios teikia pagrindines ekosistemos paslaugas (pvz., vandenskyros apsauga ir erozijos kontrolė) kritinėse situacijose, taip pat dirvožemiui, vandeniui ir orui apsaugoti, netiesioginiams žemės paskirties pokyčiams ir nualintai žemei atkurti, užkirsti kelią tam, kad vietovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartojamas netaupiai ir 7b straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytiems aspektams.

Komisija gali nuspręsti, kad 7b straipsnio 2 dalies tikslais savanoriškų nacionalinių ar tarptautinių biomasės produktų gamybos standartus nustatančių schemų duomenys yra tikslūs arba kad jais remiantis biodegalų siuntos atitinka 7b straipsnio 3–5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus. Komisija gali nuspręsti, kad tų schemų duomenys yra tikslūs siekiant pateikti informaciją apie priemones, kurių imtasi teritorijoms, kurios teikia pagrindines ekosistemos paslaugas (pvz., vandenskyros apsauga ir erozijos kontrolė) kritinėse situacijose, taip pat dirvožemiui, vandeniui ir orui apsaugoti, nualintai žemei atkurti, užkirsti kelią tam, kad vietovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartojamas netaupiai ir apie 7b straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus aspektus. 7b straipsnio 3 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija taip pat gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos vietoves, pripažintas pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktas į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus.

Komisija gali nuspręsti, kad 7b straipsnio 2 dalies tikslais savanoriškų nacionalinių ar tarptautinių schemų, kuriomis matuojamas sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, duomenys yra tikslūs.

Komisija gali nuspręsti, kad žemė, kuriai taikoma nacionalinė ar regioninė atkūrimo programa, skirta labai nualintai ar labai užterštai žemei pagerinti, atitinka IV priedo C dalies 9 punkte nurodytus kriterijus.

5.   Komisija priima sprendimus pagal 4 dalį tik tuo atveju, jei atitinkamas susitarimas ar schema atitinka tinkamus patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus. Schemos, kuriomis matuojamas sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, taip pat turi atitikti IV priede pateiktus metodikos reikalavimus. 7b straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktyje nurodytų labai didelės biologinės įvairovės vertės vietovių sąrašai turi atitikti tinkamus objektyvumo standartus ir būti suderinami su tarptautiniu mastu pripažintais standartais; turi būti numatytos tinkamos skundų pateikimo procedūros.

6.   Sprendimai pagal 4 dalį priimami laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Tokie sprendimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.

7.   Jei ūkio subjektas pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal susitarimą ar schemą, dėl kurios pagal 4 dalį buvo priimtas sprendimas, tiek, kiek tas sprendimas taikomas, valstybė narė nereikalauja, kad tiekėjas pateiktų papildomų įrodymų, jog 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją apie priemones, nurodytas šio straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje.

8.   Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija išnagrinėja 7b straipsnio taikymą biodegalų šaltiniui ir pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo nusprendžia, ar atitinkama valstybė narė 7a straipsnio tikslais gali atsižvelgti į biodegalus iš to šaltinio.

9.   Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai:

Prireikus Komisija siūlo ištaisomuosius veiksmus.

7d straipsnis

Biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimas

1.   7a straipsnio ir 7b straipsnio 2 dalies tikslais, biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip:

2.   Ne vėliau kaip 2010 m. kovo 31 d. valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitą, į kurią įtraukiamas sąrašas tų vietovių jų teritorijoje, kurios pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (19) klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai, kai tikėtina, kad tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis auginant žemės ūkio žaliavas gali būti mažesnis už išmetamą kiekį, apie kurį pranešta pagal šios direktyvos IV priedo D dalies antraštinę dalį „Numatytosios išskaidytos auginimo vertės“, arba jam lygus; kartu pateikiamas metodo ir duomenų, panaudotų sudarant tą sąrašą, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.

3.   IV dalies A dalyje nurodytos numatytosios vertės ir IV priedo D dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos auginimo vertės gali būti naudojamos tik tada, jei jų žaliavos:

Biodegalams, kuriems netaikomi a, b ar c punktai, naudojamos faktinės auginimo vertės.

4.   Ne vėliau kaip 2010 m. kovo 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie galimybes parengti trečiųjų šalių vietovių, kuriose tikėtina, kad tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis auginant žemės ūkio žaliavas gali būti mažesnis už išmetamą kiekį, apie kurį pranešta pagal IV priedo D dalies antraštinę dalį „Auginimas“, arba jam lygus, sąrašą; jeigu įmanoma, kartu pateikiami tokie sąrašai ir jų sudarymui naudotų metodų bei duomenų aprašymas. Prireikus su pranešimu pateikiami atitinkami pasiūlymai.

5.   Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dvejus metus Komisija pateikia ataskaitą dėl IV priedo B ir E dalyse pateiktų apskaičiuotų tipinių ir numatytųjų verčių, ypač atkreipdama dėmesį į transporto ir perdirbimo pramonės išmetamų teršalų kiekį, ir prireikus gali nuspręsti ištaisyti vertes. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

6.   Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas netiesioginio žemės paskirties pakeitimo poveikis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ir aptariami būdai kuo labiau sumažinti tą poveikį. Prireikus prie šios ataskaitos pridedamas pasiūlymas, pagrįstas geriausiais turimais moksliniais įrodymais, kuriame pateikiama konkreti kiekio, išmetamo dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, apskaičiavimo metodika, pagal kurią užtikrinamas šios direktyvos, ypač 7b straipsnio 2 dalies, laikymasis.

Į tokį pasiūlymą įtraukiamos apsaugos priemonės, būtinos siekiant suteikti užtikrintumą investicijoms, kurios įvykdytos prieš pradedant taikyti tą metodiką. Kalbant apie įrenginius, kuriuose biodegalai buvo gaminami iki 2013 m. pabaigos, tai, kad taikomos pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės, iki 2017 m. gruodžio 31 d. nereiškia, kad jų pagaminti biodegalai bus laikomi neatitinkančiais šios direktyvos tvarumo reikalavimų, jei kitu atveju jie atitiktų minėtus reikalavimus, su sąlyga, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas bent 45 %. Tai taikoma 2012 m. pabaigoje biodegalų įrenginių pajėgumams.

Europos Parlamentas ir Taryba siekia ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. priimti sprendimą dėl bet kokių Komisijos pateiktų tokio pobūdžio pasiūlymų.

7.   IV priedą galima patikslinti atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą, be kita ko, papildant jį kitų biodegalų gamybos būdų, kai naudojamos tos pačios ar kitos žaliavos, vertėmis ir pakeičiant C dalyje nustatytą metodiką. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, tvirtinamos pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

IV priede nustatytų numatytųjų verčių ir metodikos atveju ypač daug dėmesio skiriama:

Biodyzelinui iš augalinių arba gyvūninių aliejų atliekų taikomos numatytosios vertės turi būti peržiūrėtos kuo greičiau.

Tikslinant ar papildant IV priede pateiktą numatytųjų verčių sąrašą laikomasi tokių taisyklių:

8.   Parengiamos išsamios sąvokų apibrėžtys, įskaitant technines specifikacijas, kurias reikia nustatyti IV priedo C dalies 9 punkte nustatytų kategorijų atžvilgiu. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, tvirtinamos pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

7e straipsnis

Su biodegalų tvarumu susijusios įgyvendinimo priemonės ir ataskaitos

1.   Nustatant 7b straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 7c straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, 7c straipsnio 6 dalyje, 7c straipsnio 8 dalyje, 7d straipsnio 5 dalyje, 7d straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje ir 7d straipsnio 8 dalyje nurodytas įgyvendinimo priemones, visokeriopai atsižvelgiama į Direktyvos 2009/28/EB tikslus.

2.   Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai, nurodytos 7b straipsnio 7 dalyje, 7c straipsnio 2 dalyje, 7c straipsnio 9 dalyje, 7d straipsnio bei 5 dalyse ir 7d straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje, taip pat ataskaitos ir informacija, pateikta pagal 7c straipsnio 3 dalies pirmą bei penktą pastraipas ir 7d straipsnio 2 dalį, ruošiamos ir pateikiamos siekiant Direktyvos 2009/28/EB ir šios direktyvos tikslų.

7.

8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės stebi, kad benzinas ir dyzelinas atitiktų 3 ir 4 straipsnių reikalavimus, remiantis atitinkamai Europos standartuose EN 228:2004 ir EN 590:2004 nurodytais analizės metodais.“;

8.

įterpiamas šis straipsnis:

„8a straipsnis

Metalų priedai

1.   Komisija atlieka rizikos sveikatai ir aplinkai, galinčios kilti naudojant metalų priedus degaluose, vertinimą ir šiuo tikslu parengia testavimo metodiką. Savo išvadas ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d.

2.   Atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą testavimo metodiką, nuo 2011 m. sausio 1 d. metilciklopentadienilmangano trikarbonilo (MMT) metalo priedų kiekis degaluose negali viršyti 6 mg mangano/l. Nuo 2014 m. sausio 1 d. galioja 2 mg mangano/l riba.

3.   2 dalyje MMT kiekiui degaluose nustatyta riba peržiūrima atsižvelgiant į vertinimo, atlikto taikant 1 dalyje nurodytą testavimo metodiką, rezultatus. Ji gali būti sumažinta iki nulio, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į rizikos vertinimą. Jos negalima padidinti, nebent tai pateisinama remiantis rizikos vertinimu. Tokia priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinama pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad visose vietose, kuriose vartotojai gali įsigyti degalų su metalų priedais, būtų ženklas, kuriame būtų nurodoma, kad degaluose yra metalų priedų.

5.   Ženkle pateikiamas šis tekstas: „Turi metalų priedų“.

6.   Ženklas tvirtinamas ten, kur pateikiama informacija apie degalų rūšį, ir turi būti aiškiai matomas. Ženklo dydis ir šriftas turi būti tokie, kad būtų aiškiai matomi ir lengvai įskaitomi.“;

9.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Atskaitomybė

1.   Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą, kartu, prireikus, pateikdama ir pasiūlymus iš dalies keisti šią direktyvą. Toje ataskaitoje visų pirma atsižvelgiama į:

2.   Vėliausiai 2014 m. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 7a straipsnyje nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo iki 2020 m. pažangos ataskaitą, atsižvelgdama į tai, kad šis tikslas turi derėti su Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu tikslu, susijusiu su atsinaujinančių išteklių energijos dalimi transporto sektoriuje, atsižvelgiant į tos direktyvos 23 straipsnio 8 dalyje ir 23 straipsnio 9 dalyje nurodytas ataskaitas.

Prireikus Komisija kartu su ataskaita pateikia pasiūlymą pakeisti tikslą.

10.

10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Jeigu atsižvelgiant į technikos pažangą būtina patikslinti I ar II prieduose nurodytus leidžiamus analizės metodus, pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu gali būti priimami pakeitimai, skirti iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas. III priedą taip pat galima patikslinti atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą. Ta priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinama pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

11.

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus, Komisijai padeda Degalų kokybės komitetas.

2.   Klausimais, susijusiais su biodegalų tvarumu pagal 7b, 7c ir 7d straipsnius, Komisijai padeda Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo komitetas, nurodytas Direktyvos 2009/28/EB 25 straipsnio 2 dalyje.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

4.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“;

12.

14 straipsnis išbraukiamas;

13.

I, II, III ir IV priedai pakeičiami šios direktyvos priede esančiu tekstu.

1.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

4b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

6 straipsnio 1a dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Mėginiai pradedami imti tą dieną, kai įsigalioja atitinkami apribojimai, susiję su didžiausiu sieros kiekiu degaluose. Mėginiai imami pakankamai dažnai, pakankamais kiekiais ir tokiu būdu, kad atspindėtų tiriamus degalus ir degalus, kuriuos naudoja laivai, plaukiodami tam tikrose jūros srityse ir uostuose.“