28.1.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 24/18 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2008 m. gruodžio 17 d.
iš dalies keičiantis Sprendimą 2007/589/EB, kad būtų įtrauktos išmetamųjų azoto oksido teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės
(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8040)
(Tekstas svarbus EEE)
(2009/73/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (1), ypač į jos 14 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1) |
Siekiant, kad Direktyva 2003/87/EB nustatyta ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema (ES ŠESD ILPS) būtų taikoma pagal direktyvos 24 straipsnį į šią sistemą įtrauktiems įrenginiams, iš kurių išmetamas azoto oksidas (N2O), būtina remtis šiame sprendime nustatytomis gairėmis ir visapusiškai, nuosekliai, skaidriai bei tiksliai atlikti N2O išmetamųjų teršalų kiekio apskaitą ir teikti ataskaitas. |
(2) |
2007 m. liepos 18 d. Komisijos sprendime 2007/589/EB, nustatančiame šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (2), nustatytos apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės netaikomos įrenginiams, iš kurių išmetami N2O teršalai. |
(3) |
Nyderlandai pateikė paraišką dėl ES ŠESD ILPS taikymo 2008–2012 m. azoto rūgšties gamybos įrenginiams, iš kurių išmetami N2O teršalai. |
(4) |
Todėl reikėtų įtraukti specialias N2O išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo naudojantis nuolatinio išmetamųjų teršalų matavimo sistemomis gaires. |
(5) |
Turėtų būti laikoma, kad 2008–2012 m. išmetamo N2O 1 tonos poveikis klimato atšilimui (visuotinis atšilimo potencialas) prilygsta 310 tonų anglies dioksido poveikiui; tokia vertė pateikta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos antrojoje vertinimo ataskaitoje (1995 m. TKKK VAP vertė). Įrenginius eksploatuojančių veiklos vykdytojų ataskaitose ir valstybių narių pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir Kioto protokolą teikiamuose išmetamųjų teršalų aprašuose turėtų būti remiamasi šia verte, kad tos ataskaitos ir aprašai tarpusavyje visiškai derėtų. |
(6) |
Todėl Sprendimą 2007/589/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. |
(7) |
Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Klimato kaitos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sprendimo 2007/589/EB pakeitimai
Sprendimas 2007/589/EB iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip: „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios išmetamos vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytą veiklą ir veiklą, kuriai ES ŠESD ILPS taikoma pagal tos direktyvos 24 straipsnio 1 dalį, apskaitos ir ataskaitų teikimo gairės išdėstomos šio sprendimo prieduose.“ |
2) |
Priedų sąraše įrašoma:
|
3) |
I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio sprendimo priedo A dalyje. |
4) |
Pridedamas šio sprendimo priedo B dalyje nurodytas XIII priedas. |
2 straipsnis
Taikymas
Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.
3 straipsnis
Adresatai
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.
Komisijos vardu
Stavros DIMAS
Komisijos narys
(1) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.
(2) OL L 229, 2007 8 31, p. 1.
PRIEDAS
A. |
I priedas iš dalies keičiamas taip:
|
B. |
Įterpiamas šis XIII priedas: „XIII PRIEDAS Konkrečiai azoto oksido (N2O), išmetamo gaminant azoto rūgštį, adipo rūgštį, kaprolaktamą, glioksalį ir glioksilo rūgštį, kiekio nustatymo veiklai skirtos gairės 1. RIBOS IR IŠSAMUMAS Šiame priede pateiktomis konkrečiai veiklai skirtomis gairėmis vadovaujamasi atliekant N2O, kuris išmetamas gaminant azoto rūgštį, adipo rūgštį, kaprolaktamą, glioksalį ir glioksilo rūgštį iš atitinkamų įrenginių, kuriems pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 straipsnį taikoma ES ŠESD ILPS, kiekio apskaitą. Šios gairės taikomos visiems su kiekviena veiklos, kurią vykdant išmetamas N2O, rūšimi susijusiems taršos šaltiniams, iš kurių vykstant gamybos procesui išmetamas N2O, įskaitant šaltinius, iš kurių vykstant gamybos procesui išmetamas N2O leidžiamas per teršalų mažinimo įrenginius. Tai apima:
Šios nuostatos netaikomos kurą deginant išmetamiems N2O teršalams. Visų tiesiogiai su gamybos procesu susijusių išmetamųjų CO2 teršalų (kuriems dar netaikoma ES ŠESD ILPS), nurodytų įrenginiui skirtame ŠESD išmetimo leidime, apskaita atliekama ir jų ataskaitos teikiamos pagal šias gaires. Atliekant N2O išmetamųjų teršalų apskaitą netaikomas I priedo 16 poskyris. 2. CO2(e) IR N2O IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIŲ NUSTATYMAS 2.1. METINIS N2O IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIS Gaminant azoto rūgštį išmetamo N2O kiekis matuojamas naudojantis nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistemomis (netaikoma 6.3 poskyryje nurodytiems smulkiesiems sukėlikliams). Gaminant adipo rūgštį, kaprolaktamą, glioksalį ir glioksilo rūgštį išmetamo N2O kiekio apskaita atliekama N2O kiekį nustatant nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistemomis tais atvejais, kai išmetami išvalyti teršalai, o atsitiktiniais atvejais, kai išmetami neišvalyti teršalai – skaičiavimo metodu (grindžiamu masės balanso metodu (2.6 poskyris)). Bendras metinis iš įrenginio išmetamo N2O kiekis gaunamas sudėjus per metus iš visų to įrenginio N2O taršos šaltinių išmetamo N2O kiekius. Bendras metinis iš kiekvieno taršos šaltinio, kuriam taikoma nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistema, išmetamų ŠESD kiekis gaunamas sudėjus visus valandinius išmetamų ŠESD kiekius pagal šią formulę:
kai:
2.2. VALANDINIS N2O IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIS Metinis vidutinis valandinis iš kiekvieno šaltinio, kuriam taikoma išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistema, išmetamo N2O kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kai:
Iš kiekvieno taršos šaltinio išmetamų ŠESD metinio valandinio vidutinio kiekio neapibrėžtis negali viršyti toliau nustatytų pakopų verčių. Visi veiklos vykdytojai taiko aukščiausios pakopos metodą. Tik jei kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodoma, kad techniškai neįmanoma taikyti aukščiausios pakopos metodo arba jo sąnaudos būtų nepagrįstai didelės, gali būti taikoma sekanti žemesnė pakopa. 2008–2012 m. ataskaitiniu laikotarpiu taikoma ne žemesnė kaip 2 pakopa, nebent tai būtų techniškai neįmanoma. Tais atvejais, kai techniškai neįmanoma visiems taršos šaltiniams (išskyrus smulkiuosius sukėliklius) taikyti bent 1 pakopos reikalavimų arba to sąnaudos būtų nepagrįstai didelės, veiklos vykdytojas taiko atitinkamą bendro metinio iš taršos šaltinio išmetamų ŠESD kiekio nustatymo pakopą, kaip nurodyta XII priedo 2 poskyryje, ir įrodo atitiktį tos pakopos reikalavimams. 2008–2012 m. ataskaitiniu laikotarpiu turi būti taikoma ne žemesnė kaip 2 pakopa, nebent tai būtų techniškai neįmanoma. Apie įrenginius, kuriems taikomas šis metodas, valstybės narės pagal Direktyvos 2003/87/EB 21 straipsnį turi pranešti Komisijai. 1 pakopa Iš kiekvieno taršos šaltinio išmetamų ŠESD metinio vidutinio valandinio kiekio bendra neapibrėžtis turi būti mažesnė kaip ± 10 %. 2 pakopa Iš kiekvieno taršos šaltinio išmetamų ŠESD metinio vidutinio valandinio kiekio bendra neapibrėžtis turi būti mažesnė kaip ± 7,5 %. 3 pakopa Iš kiekvieno taršos šaltinio išmetamų ŠESD metinio vidutinio valandinio kiekio bendra neapibrėžtis turi būti mažesnė kaip ± 5 %. 2.3. VALANDINĖ N2O IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KONCENTRACIJA Valandinė N2O koncentracija [mg/Nm3] iš kiekvieno taršos šaltinio kaminų išmetamose dujose nustatoma tą koncentraciją nuolat matuojant tipiniame taške po to, kai teršalai išmetami iš NOx/N2O teršalų mažinimo įrenginių (jei jie naudojami). Tinkamas matavimo būdas – infraraudonųjų spindulių spektroskopija, tačiau gali būti naudojami ir kiti būdai pagal I priedo 6.1 poskyrio 2 dalį, jei jais galima pasiekti reikiamą N2O išmetamųjų teršalų kiekio neapibrėžties lygį. Taikomais būdais turi būti galima nustatyti iš visų taršos šaltinių išmetamo N2O koncentracijas sumažinus teršalų arba jų nesumažinus (pavyzdžiui, tais atvejais, kai teršalų mažinimo įrenginiai sugenda ir padidėja teršalų koncentracija). Jei tokiais atvejais padidėja neapibrėžtis, į tai turi būti atsižvelgiama neapibrėžties vertinime. Visi matavimai išreiškiami sausųjų dujų verte ir nuolat pateikiami ataskaitose. 2.4. IŠ KAMINŲ IŠMETAMŲ DUJŲ DEBITO NUSTATYMAS XII priede nustatyti iš kaminų išmetamų dujų debito apskaitos metodai naudojami iš kaminų išmetamų dujų debitui matuoti atliekant išmetamo N2O kiekio apskaitą. Gaminant azoto rūgštį iš kaminų išmetamų dujų debitas apskaičiuojamas taikant A metodą, nebent tai techniškai neįmanoma; tuo atveju taikomas alternatyvus metodas, pavyzdžiui, masės balanso metodas, grindžiamas reikšmingais parametrais (tokiais kaip tiekiamo amoniako kiekis), arba debitą galima nustatyti taikant nuolatinio išmetamųjų ŠESD srauto matavimo sistemą, jei tai patvirtina kompetentinga institucija, atlikdama apskaitos plano ir jame pateiktos apskaitos metodikos vertinimą. Kiti XII priede aprašyti vykdant kitas veiklos rūšis iš kaminų išmetamų dujų debito apskaitos metodai gali būti taikomi, jei juos patvirtina kompetentinga institucija, atlikdama apskaitos plano ir jame pateiktos apskaitos metodikos vertinimą. A metodas. Azoto rūgšties gamyba. Iš kaminų išmetamų dujų debitas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kai:
Voras apskaičiuojamas sudėjus visų oro srautų, patenkančių į azoto rūgšties gamybos padalinį, vertes. Jei apskaitos plane nenurodyta kitaip, į įrenginį patenkantis bendras oro srautas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Voras = Vpirm. + Vantr. + Vsandar. kai:
Vpirm. nustatomas taikant nuolatinio srauto matavimo sistemą prieš srautui susimaišant su amoniaku. Vantr. nustatomas taikant nuolatinio srauto matavimo sistemą, pavyzdžiui, prieš srautui patenkant į šilumos atgavimo padalinį. Vsandar. yra gaminant azoto rūgštį naudojamas išvalyto oro srautas (jei toks yra). Įeinančių oro srovių, bendrai sudarančių mažiau nei 2,5 % bendro oro srauto, oro srautui nustatyti kompetentinga institucija gali leisti taikyti oro srauto nustatymo metodus, kuriuos, remdamasis gerąja pramonės atstovu patirtimi, siūlo veiklos vykdytojas. Veiklos vykdytojas pateikia normaliomis įrenginio eksploatavimo sąlygomis atliktus matavimus, kuriais įrodoma, kad išmatuotas iš kaminų išmetamų dujų debitas pakankamai vienodas, kad būtų galima taikyti siūlomą matavimo metodą. Jei šiais matavimais patvirtinama, kad dujų srautas yra nevienodas, į tai turi būti atsižvelgta nustatant tinkamus apskaitos metodus ir apskaičiuojant išmetamo N2O kiekio neapibrėžtį. Visi matavimai išreiškiami sausųjų dujų verte ir nuolat pateikiami ataskaitose. 2.5. DEGUONIS (O2) Deguonies koncentracija iš kaminų išmetamose dujose matuojama, jei to reikia iš kaminų išmetamų dujų debitui apskaičiuoti pagal 2.4 poskyrį. Taikomi I priedo 6 poskyryje nustatyti koncentracijos matavimo reikalavimai. Tinkami matavimo būdai – paramagnetinio kintančio slėgio, magnetinių sukamųjų svarstyklių arba cirkonio dioksido zondo metodai. Nustatant N2O išmetamųjų teršalų kiekio neapibrėžtį atsižvelgiama į O2 koncentracijos matavimų neapibrėžtį. Visi matavimai išreiškiami sausųjų dujų verte ir nuolat pateikiami ataskaitose. 2.6. N2O IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS Jei gaminant adipo rūgštį, kaprolaktamą, glioksalį ir glioksilo rūgštį periodiškai išmetami specifiniai neišvalyti N2O teršalai (pavyzdžiui, neišvalyti teršalai išmetami saugumo tikslais išleidžiant dujas ir (arba) tais atvejais, kai sugenda teršalų mažinimo įrenginys) ir jei nuolatinė N2O išmetamųjų tešalų kiekio apskaita techniškai neįmanoma, N2O išmetamųjų tešalų kiekis gali būti apskaičiuojamas taikant masės balanso metodą. Skaičiavimo metodas grindžiamas teršalų išmetimo proceso metu vykstant cheminei reakcijai išsiskiriančio N2O didžiausiu galimu kiekiu. Konkretų skaičiavimo metodą patvirtina kompetentinga institucija, vertindama apskaitos planą ir jame nurodytą apskaitos metodiką. Į apskaičiuoto iš kiekvieno konkretaus taršos šaltinio išmetamų ŠESD kiekio neapibrėžtį turi būti atsižvelgiama nustatant iš to šaltinio išmetamų ŠESD kiekio metinę vidutinę valandinę neapibrėžtį. Apskaičiuotam išmetamųjų ŠESD kiekiui taikomos tos pačios pakopos, kaip ir išmetamųjų ŠESD kiekiui, kuris matuojamas taikant tik nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistemą, arba šios pakopos taikomos tais atvejais, kai N2O išmetamųjų teršalų kiekiui nustatyti taikoma ir nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistema, ir tam tikras skaičiavimo metodas. 3. METINIŲ CO2 EKVIVALENTŲ (CO2(e)) APSKAIČIAVIMAS Bendras metinis iš visų taršos šaltinių išmetamo N2O kiekis (matuojamas tonomis tūkstantųjų tikslumu) paverčiamas metiniu CO2(e) išmetamųjų teršalų kiekiu (suapvalintomis tonomis) pagal šią formulę:
Apskaičiuojant 2008–2012 m. išmetamųjų ŠESD kiekį naudojamas visuotinio atšilimo potencialas VAPN2O = 310 t CO2(e)/t N2O, nurodytas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos antrojoje vertinimo ataskaitoje (1995 m. TKKK VAP vertė). Bendras metinis iš visų taršos šaltinių išmetamo CO2(e) kiekis bei visas iš kitų taršos šaltinių (jei jie nurodyti ŠESD išmetimo leidime) tiesiogiai išmetamo CO2 kiekis pridedami prie bendro metinio iš įrenginio išmetamo CO2 kiekio ir naudojami teikiant ataskaitas bei atsisakant leidimų. 4. SU KONKREČIA VEIKLA SUSIJUSIOS GAMYBOS APIMTIES NUSTATYMAS Gamybos apimtis apskaičiuojama remiantis kasdienės gamybos ataskaitomis ir įrenginio eksploatavimo valandų skaičiumi. 5. APSKAITOS PLANAS Įrenginių, kuriems taikomas šis priedas, apskaitos planai turi atitikti I priedo 4.3 poskyrio a, b, c, d, j, k, m bei n punktų reikalavimus ir juose taip pat turi būti nurodyta ši informacija:
Esminius apskaitos metodikos, kuri yra apskaitos plano dalis, pakeitimus patvirtina kompetentinga institucija, jei pakeitimai atitinka I priedo 4.3 poskyrio reikalavimus ir jei jie yra:
6. BENDROSIOS NUOSTATOS 6.1. ĖMINIŲ ĖMIMO DAŽNUMAS Pagal I priedo 6.3 poskyrio a punktą apskaičiuojami šie galiojantys valandiniai vidurkiai:
6.2. PRARASTI DUOMENYS Jei prarandama duomenų, taikomi I priedo 6.3 poskyrio a ir b punktai. Jei duomenų prarandama dėl teršalų mažinimo įrenginio gedimo, tariama, kad visą tą valandą teršalų nebuvo mažinama, ir atitinkamai apskaičiuojamos pakaitinės vertės. Veiklos vykdytojas imasi visų praktinių priemonių užtikrinti, kad nuolatinės teršalų kiekio apskaitos įranga nebūtų neeksploatuojama ilgiau nei savaitę per bet kuriuos kalendorinius metus. Jei taip nutinka, veiklos vykdytojas nedelsdamas apie tai praneša kompetentingai institucijai. 6.3. SMULKIEJI N2O SUKĖLIKLIAI Smulkieji N2O taršos sukėlikliai – tai vienas arba daugiau veiklos vykdytojo pasirinktų šalutinių sukėliklių, kuriuose nenaudojami teršalų mažinimo įrenginiai ir iš kurių bendrai išmetama ne daugiau kaip 1 000 tonų CO2(e) per metus arba iš kurių išmetama mažiau kaip 20 000 tonų CO2(e) per metus ir iš kurių išmetamų CO2(e) kiekis sudaro mažiau kaip 2 % bendro iš to įrenginio per metus išmetamo CO2(e) kiekio. Smulkiųjų N2O sukėliklių atveju veiklos vykdytojas gali taikyti apskaitos ir ataskaitų teikimo būdus, grindžiamus jo paties pasirinktu bepakopiu vertinimo metodu, jei juos patvirtina kompetentinga institucija. 6.4. PATVIRTINAMASIS IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO APSKAIČIAVIMAS I priedo 6.3 poskyrio c punktas taikomas ataskaitose nurodyto N2O išmetamųjų teršalų kiekio (gauto taikant nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistemą ir skaičiavimo metodus) patvirtinamiesiems skaičiavimams, kurie atliekami naudojantis gamybos duomenimis, 2006 m. TKKK gairėmis ir taikant I priedo 10.3.3 poskyryje nurodytą horizontalųjį metodą. 7. NEAPIBRĖŽTIES VERTINIMAS Neapibrėžties vertinimas, kurio reikia atitikčiai 2 poskyryje nurodytų atitinkamų pakopų reikalavimams įrodyti, nustatomas klaidos paplitimo skaičiavimais ir atsižvelgiant į išmetamųjų ŠESD kiekio apskaičiavimo visų atitinkamų elementų neapibrėžtį. Taikant nuolatinio išmetamųjų ŠESD kiekio matavimo sistemą, pagal EN 14181 ir ISO 14956:2002 standartus reikėtų įvertinti šiuos neapibrėžties šaltinius:
Bendra neapibrėžtis, kuria naudojamasi pagal 2.2 poskyrį, apskaičiuojama remiantis pagal 2.3 poskyrį nustatytomis valandinėmis N2O koncentracijomis. Apskaičiuojant tik neapibrėžtį, mažesnes nei 20 mg/Nm3 valandines N2O koncentracijas galima pakeisti numatytąja 20 mg/Nm3 verte. Vykdydamas kokybės užtikrinimą ir kontrolę, veiklos vykdytojas valdo ir išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitoje sumažina likusias išmetamųjų ŠESD kiekio duomenų neapibrėžtis. Atlikdamas patikrą tikrintojas tikrina, ar teisingai taikoma patvirtinta apskaitos metodika, ir vertina likusių neapibrėžčių valdymą ir mažinimą veiklos vykdytojui vykdant kokybės užtikrinimo ir kontrolės procedūras. 8. KONTROLĖ IR PATIKRA 8.1. KONTROLĖ Taikomi ne tik I priedo 10.1, 10.2 ir 10.3 poskyrių reikalavimai, bet ir šios kokybės užtikrinimo procedūros:
8.2. PATIKRA Privaloma ne tik laikytis 10.4 poskyryje nurodytų reikalavimų, bet ir tikrinti:
9. ATASKAITŲ TEIKIMAS Bendras metinis N2O išmetamųjų teršalų kiekis ataskaitose nurodomas tonomis tūkstantųjų tikslumu ir suapvalintomis CO2(e) tonomis. Įrenginius, kuriems taikomas šis priedas, eksploatuojantys veiklos vykdytojai laikosi ne tik I priedo 8 poskyryje nurodytų ataskaitų teikimo reikalavimų, bet ir pateikia šią su įrenginiais susijusią informaciją:
|