31.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/16

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1333/2008

2008 m. gruodžio 16 d.

dėl maisto priedų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	Laisvas saugaus ir sveiko maisto judėjimas yra vienas iš pagrindinių vidaus rinkos aspektų ir turi didelį poveikį piliečių sveikatai bei gerovei ir jų socialiniams bei ekonominiams interesams.

(2)	Įgyvendinant Bendrijos politiką, turėtų būti užtikrintas aukštas žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugos lygis.

(3)

Šiuo reglamentu, siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą ir aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį bei aukštą vartotojų apsaugos lygį, įskaitant vartotojų interesų apsaugą, taikant išsamias bei supaprastintas procedūras yra pakeičiamos ankstesnės direktyvos ir sprendimai dėl maisto produktuose leistinų naudoti maisto priedų.

(4)

Šiuo reglamentu yra suderinamas maisto priedų naudojimas maisto produktuose Bendrijoje. Tai apima maisto priedų naudojimą maisto produktuose, kuriems taikoma 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais, suderinimo (3) ir tam tikrų maisto dažiklių naudojimą ženklinant mėsą sveikumo ženklais bei dekoratyviniam kiaušinių lukštų dažymui ir žymėjimui. Reglamentu taip pat yra suderinamas maisto priedų naudojimas maisto prieduose ir maisto fermentuose, tokiu būdu užtikrinant jų saugą bei kokybę ir sudarant palankias sąlygas jų laikymui ir naudojimui. Tai anksčiau nebuvo reglamentuojama Bendrijos lygmeniu.

(5)

Maisto priedai – tai medžiagos, kurios paprastai nėra vartojamos kaip atskiras maisto produktas, bet yra tikslingai dedamos į maisto produktus šiame reglamente apibūdintu technologiniu tikslu, pavyzdžiui, siekiant konservuoti maistą. Šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems maisto priedams ir todėl atsižvelgiant į mokslo pažangą bei technologinius pokyčius turėtų būti patikslintas funkcinių grupių sąrašas. Tačiau medžiagos neturėtų būti laikomos maisto priedais, kai jos yra naudojamos aromatui ir (arba) skoniui suteikti arba mitybos tikslais, pavyzdžiui, kaip druskos pakaitalai, vitaminai bei mineralai. Be to, šis reglamentas taip pat neturėtų būti taikomas maisto produktams priskiriamoms medžiagoms, kurios gali būti naudojamos technologiniais tikslais, pavyzdžiui natrio chloridas arba dažymui naudojamas šafranas ir maisto fermentai. Tačiau preparatai, gauti iš maisto produktų ir kitų valgomų natūralių gamybos žaliavų, turintys technologinį poveikį galutiniam produktui ir gauti ekstrahuojant, kai atrankiniu būdu išgaunamos maistinių ar aromatinių sudedamųjų dalių sudedamosios dalys (pigmentai), turėtų būti laikomi priedais, kaip apibrėžta šiame reglamente. Galiausiai maisto fermentams taikomas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų (4), ir todėl jiems šis reglamentas nėra taikomas.

(6)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas medžiagoms, kurios nėra vartojamos kaip atskiras maisto produktas, tačiau yra tikslingai naudojamos maisto produktų gamyboje, ir kurios galutiniame maisto produkte sudaro tik likutį ir neturi technologinio poveikio galutiniam produktui (pagalbinės perdirbimo medžiagos).

(7)

Maisto priedai turėtų būti patvirtinti ir naudojami tik tuo atveju, jei jie atitinka šiame reglamente nustatytus kriterijus. Maisto priedai turi būti saugūs naudoti, turi būti technologinis jų naudojimo poreikis ir jų naudojimas neturi klaidinti vartotojo bei turi būti naudingas vartotojui. Vartotojo klaidinimas apima klaidinimą dėl naudojamų ingredientų pobūdžio, šviežumo ir kokybės, produkto arba gamybos proceso natūralumo arba produkto maistinių savybių, įskaitant jame esančių vaisių ir daržovių kiekį, bet tuo neapsiriboja. Tvirtinant maisto priedus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į kitus su svarstomu klausimu susijusius visuomeninius, ekonominius, tradicinius, etinius ir aplinkos veiksnius, atsargumo principą bei į kontrolės priemonių tinkamumą. Nustatant maisto priedų naudojimo reikalavimus bei didžiausius jų kiekius turėtų būti atsižvelgta į maisto priedų gavimą iš kitų šaltinių ir į maisto priedo poveikį specialioms vartotojų grupėms (pvz., alergiškiems vartotojams).

(8)

Maisto priedai privalo atitikti patvirtintas specifikacijas, kurios turėtų apimti informaciją, padedančią teisingai nustatyti maisto priedą, įskaitant jo kilmę, ir apibūdinti priimtinus grynumo kriterijus. Anksčiau parengtos specifikacijos maisto priedams, įtrauktos į 1995 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvą 95/31/EB, nustatančią tam tikrus saldiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (5), 1995 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvą 95/45/EB, nustatančią tam tikrus dažiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (6) ir 1996 m. gruodžio 2 d. Komisijos direktyvą 96/77/EB, nustatančią konkrečius maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius grynumo kriterijus (7), turėtų būti taikomos tol, kol atitinkami maisto priedai bus įtraukti į šio reglamento priedus. Tuo metu reglamente turėtų būti pateiktos specifikacijos, susijusios su tokiais priedais. Tokios specifikacijos turėtų būti tiesiogiai susijusios su maisto priedais, įtrauktais į šio reglamento prieduose pateiktus Bendrijos sąrašus. Tačiau atsižvelgiant į tokių specifikacijų sudėtingą pobūdį bei turinį ir siekiant aiškumo, jos neturėtų būti įtraukiamos į Bendrijos sąrašus, o turėtų būti pateikiamos viename ar keliuose atskiruose reglamentuose.

(9)	Kai kuriuos maisto priedus yra leidžiama naudoti konkrečiais atvejais tam tikrose leistinose vynininkystės technologijose ir procesuose. Tokių maisto priedų naudojimas turėtų atitikti šį reglamentą ir konkrečias atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose nustatytas nuostatas.

(10)

Siekiant užtikrinti suderinamumą, maisto priedų rizikos įvertinimas ir patvirtinimas turėtų būti atliekamas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1331/2008, nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (8), nustatyta tvarka.

(11)

Remiantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (9), visuomenės sveikatą galinčiais paveikti klausimais turi būti konsultuojamasi su Europos maisto saugos tarnyba (toliau –Tarnyba).

(12)	Leidimai į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (10) taikymo sritį patenkantiems maisto priedams turėtų būti išduodami tame reglamente ir šiame reglamente nustatyta tvarka.

(13)

Pagal šį reglamentą jau patvirtintą maisto priedą, kuris yra paruoštas naudojantis gamybos metodais arba pradinėmis medžiagomis, kurie labai skiriasi nuo Tarnybos rizikos įvertinime arba specifikacijose nurodytų metodų arba pradinių medžiagų, Tarnyba turėtų pateikti įvertinti. „Labai besiskiriantis“ galėtų reikšti, inter alia, gamybos metodo pakeitimą, kai fermentas nebėra išgaunamas iš augalų, bet pagaminamas fermentacijos būdu pasinaudojant mikroorganizmu arba pirminio mikroorganizmo genetine modifikacija, pradinių medžiagų pakeitimą arba dalelių dydžio pakeitimą, įskaitant nanotechnologijų naudojimą.

(14)	Reikėtų nuolat stebėti maisto priedus ir prireikus jie turi būti iš naujo įvertinti, atsižvelgiant į kintančias jų naudojimo sąlygas bei naują mokslinę informaciją. Jei būtina, Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų apsvarstyti tinkamus veiksmus.

(15)

Valstybėms narėms, kurios iki šiol draudžia 1992 m. sausio 1 d. įvestą tam tikrų priedų naudojimą tam tikruose specifiniuose maisto produktuose, kurie yra laikomi tradiciniais ir yra gaminami jų teritorijoje, turėtų būti leista toliau taikyti tokį draudimą. Be to, tokiems produktams, kaip „Feta“ arba „Salame cacciatore“ šiuo reglamentu neturėtų būti draudžiama taikyti labiau ribojančių taisyklių dėl tam tikrų pavadinimų naudojimo pagal 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (11) ir pagal 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių (12).

(16)

Išskyrus tuos atvejus, kai esama papildomų apribojimų, maisto priedas maisto produktuose gali būti atsiradęs dėl perkėlimo iš kito ingrediento, kuriame jis yra leistinas (išskyrus tuos atvejus, kai jis tiesiogiai įdedamas), su sąlyga, kad galutiniame produkte esantis priedo kiekis nebūtų didesnis už tą, kuris būtų nustatytas naudoti ingrediente laikantis tinkamų technologinių sąlygų ir geros gamybos praktikos.

(17)

Maisto priedams toliau taikomi bendrieji ženklinimo reikalavimai, kaip numatyta 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (13) ir, prireikus, Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo (14). Be to, šiame reglamente turi būti pateikiamos specifinės nuostatos dėl atskirai gamintojams arba galutiniam vartotojui parduodamų maisto priedų ženklinimo.

(18)

Pagal šį reglamentą leistini saldikliai gali būti naudojami saldikliuose, skirtuose pasaldinti maistą valgant, kurie tiesiogiai parduodami vartotojams. Tokių produktų gamintojai turėtų pateikti vartotojui informaciją tinkamomis priemonėmis, sudarančiomis galimybes saugiai vartoti produktą. Tokia informacija galėtų būti pateikiama keliais būdais, įskaitant pateikimą produktų etiketėse, interneto tinklavietėse, per vartotojams skirtas telefono linijas arba pateikiant informaciją pardavimo vietoje. Siekiant nustatyti vieningą požiūrį šio reikalavimo įgyvendinimo atžvilgiu gali prireikti parengti gaires Bendrijos lygmeniu.

(19)	Priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (15).

(20)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus iš dalies pakeisti šio reglamento priedus ir patvirtinti tinkamas pereinamojo laikotarpio priemones. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, papildant jį naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(21)

Siekiant veiksmingumo turėtų būti sutrumpinti reguliavimo procedūrai su tikrinimu paprastai taikomi terminai priimant tam tikrus II ir III priedų, susijusių su medžiagomis, kurias jau leidžiama naudoti pagal Bendrijos teisę, taip pat visų su šiomis medžiagomis susijusių tinkamų pereinamojo laikotarpio priemonių pakeitimus.

(22)

Siekiant proporcingai ir veiksmingai vystyti ir atnaujinti Bendrijos teisės aktus dėl maisto priedų, būtina rinkti duomenis, dalintis informacija bei koordinuoti valstybių narių darbą. Tuo tikslu gali būti naudinga atlikti tyrimus specifiniais klausimais, taip siekiant palengvinti sprendimų priėmimo procesą. Todėl reikėtų, kad Bendrija, laikydamasi biudžeto procedūros, finansuotų tokius tyrimus. Tokių priemonių finansavimui taikomas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (16).

(23)	Siekdamos užtikrinti šio reglamento laikymąsi valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas vykdo oficialią kontrolę.

(24)

Kadangi šio reglamento tikslo – nustatyti Bendrijos taisykles dėl maisto priedų, valstybės narės negali deramai pasiekti, o vieningos rinkos interesais ir dėl aukšto lygio vartotojų apsaugos jį geriau galima pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(25)

Priėmus šį reglamentą, Komisija, kuriai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, turėtų peržiūrėti visus galiojančius leidimus pagal tokius kriterijus kaip sunaudojimas, technologinis poreikis ir galimybė suklaidinti vartotojus (išskyrus saugą). Visi maisto priedai, kuriuos toliau bus leidžiama naudoti Bendrijoje, turėtų būti perkelti į šio reglamento II ir III prieduose pateiktus Bendrijos sąrašus. Į šio reglamento III priedą turėtų būti įtraukiami kiti maisto priedai, naudojami maisto prieduose ir maisto fermentuose, taip pat maistingųjų medžiagų pagalbinės medžiagos bei jų naudojimo sąlygos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1331/2008 (nustatantį bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą). Siekiant suteikti reikalingą pereinamąjį laikotarpį, III priedo nuostatos, išskyrus nuostatas dėl maisto priedų pagalbinių medžiagų, yra netaikomos iki 2011 m. sausio 1 d.

(26)	Kol bus sudaryti būsimi Bendrijos maisto priedų sąrašai, būtina numatyti supaprastintą procedūrą, kuri sudarytų sąlygas atnaujinti dabartinius galiojančiose direktyvose pateiktus maisto priedų sąrašus.

(27)

Nepažeidžiant 25 konstatuojamojoje dalyje nurodytos peržiūros rezultatų, per vienerius metus nuo šio reglamento priėmimo Komisija turėtų parengti įvertinimo programą, pagal kurią Tarnyba iš naujo įvertintų Bendrijoje jau patvirtintų maisto priedų saugą. Toje programoje turėtų būti nustatyti poreikiai ir prioritetų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nagrinėjant patvirtintus maisto priedus, tvarka.

(28)

Šis reglamentas panaikina ir pakeičia šiuos teisės aktus: 1962 m. spalio 23 d. Tarybos direktyvą dėl valstybių narių taisyklių, susijusių su žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose leidžiamomis naudoti dažiosiomis medžiagomis, suderinimo (17), 1965 m. sausio 26 d. Tarybos direktyvą 65/66/EEB, nustatančią konkrečius konservantų, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, grynumo kriterijus (18), 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 78/663/EB, nustatančią specifinius emulsiklių, stabilizatorių, tirštiklių ir standiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (19), 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 78/664/EEB, nustatančią konkrečius antioksidantų, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, grynumo kriterijus (20), 1981 m. liepos 28 d. Pirmąją Komisijos direktyvą 81/712/EEB, nustatančią Bendrijos analizės metodus, taikomus tikrinant, ar tam tikri maisto produktuose naudojami priedai atitinka grynumo kriterijus (21), 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo (22), 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/35/EB dėl maisto produktuose naudojamų saldiklių (23), 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažų (24), 1995 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius (25), 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 292/97/EB dėl nacionalinių įstatymų, draudžiančių naudoti tam tikrus priedus gaminant tam tikrus konkrečius maisto produktus, tolesnio taikymo (26) ir 2002 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimą 2002/247/EB, laikinai sustabdantį konditerijos gaminių iš drebučių, kuriuose yra maisto priedo E 425 konjac, pateikimą į rinką ir importą (27). Tačiau reikėtų, kad tam tikros minėtų teisės aktų nuostatos tebegaliotų pereinamuoju laikotarpiu tam, kad būtų skirta laiko šio reglamento prieduose pateikiamiems Bendrijos sąrašams parengti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą, tuo pat metu užtikrinant aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį ir vartotojų apsaugos lygį, įskaitant vartotojų interesų apsaugą bei teisingą prekybos maisto produktais praktiką, prireikus atsižvelgiant į aplinkos apsaugą, šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl maisto produktuose naudojamų maisto priedų.

Tokiais tikslais šiame reglamente numatoma:

a)	II ir III prieduose pateikiami Bendrijos leistinų maisto priedų sąrašai;

maisto priedų naudojimo maisto produktuose, taip pat maisto prieduose ir maisto fermentuose, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1332/2008 (dėl maisto fermentų), ir maisto kvapiosiose medžiagose, kurioms taikomas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų (28);

c)	taisyklės dėl atskirai parduodamų maisto priedų ženklinimo.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas yra taikomas maisto priedams.

2. Šis reglamentas yra taikomas toliau nurodytoms medžiagoms tik tada, jei jos yra naudojamos kaip maisto priedai:

a)	pagalbinėms perdirbimo medžiagoms;

b)	augalų ir augalų produktų apsaugai pagal Bendrijos taisykles dėl augalų sveikatos naudojamoms medžiagoms;

c)	medžiagoms, kurios yra dedamos į maistą kaip maistingosios medžiagos;

d)	medžiagoms, kurios yra naudojamos žmonėms vartoti skirtam vandeniui valyti, kurioms taikoma 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (29);

e)	kvapiosioms medžiagoms, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 (dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų).

3. Šis reglamentas nėra taikomas maisto fermentams, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1332/2008 (dėl maisto fermentų), nuo tos datos, kai pagal to reglamento 17 straipsnį patvirtinamas Bendrijos maisto fermentų sąrašas.

4. Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant specialių Bendrijos taisyklių dėl maisto priedų vartojimo:

a)	specifiniuose maisto produktuose;

b)	kitais tikslais, išskyrus šiame reglamente numatytus tikslus.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1. Šiame reglamente taikomos Reglamentuose (EB) Nr. 178/2002 ir Nr. 1829/2003 nustatytos sąvokų apibrėžtys.

2. Šiame reglamente taip pat taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

„maisto priedas“ – bet kuri medžiaga, paprastai atskirai nevartojama kaip maisto produktas ir nevartojama kaip būdingas maisto produkto ingredientas, nepriklausomai nuo to, ar ji turi maistinę vertę, ir kurios sąmoningas dėjimas į maisto produktą pagal gamybos, perdirbimo, ruošimo, apdorojimo, pakavimo, transportavimo ar saugojimo technologiją reiškia ar gali reikšti, kad ji arba jos šalutiniai produktai tiesiogiai ar netiesiogiai tampa tų maisto produktų komponentu;

Maisto priedais nėra laikomi:

i)	monosacharidai, disacharidai arba oligosacharidai ir maisto produktai, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, naudojami dėl jų saldinamųjų savybių;

ii)	sausi arba koncentruoti maisto produktai, įskaitant kvapiąsias medžiagas, naudojamas gaminant sudėtinius maisto produktus, dėl savo aromatinių, skonio ar maistingųjų savybių, kartu su šalutiniu spalvinančiu poveikiu;

iii)	medžiagos, naudojamos produktų padengimui arba aptepimui naudojamose medžiagose, kurios nėra laikomos maisto produktais ir nėra skirtos vartoti su tokiais maisto produktais;

iv)	produktai, turintys pektino ir gauti iš džiovintų obuolių išspaudų ar citrusinių vaisių ar svarainių, arba iš jų mišinio, naudojant atskiestą rūgštį, vėliau iš dalies neutralizuojant natrio ar kalio druskomis („skystieji pektinai“);

v)	kramtomosios gumos pagrindinės sudedamosios dalys;

vi)	baltasis ar geltonasis dekstrinas, iškaitintas arba dekstrinuotas krakmolas, rūgštimi ar šarmais apdorotas krakmolas, balintas krakmolas, fiziškai pakeistas krakmolas ir aminolitiniais fermentais paveiktas krakmolas;

vii)	amonio chloridas;

viii)

kraujo plazma, valgomoji želatina, baltyminiai hidrolizatai ir jų druskos, pieno baltymai ir glitimas;

ix)	amino rūgštys ir jų druskos, išskyrus glutamo rūgštį, gliciną, cisteiną ir cistiną bei jų druskas, kai jos neatlieka jokios technologinės funkcijos;

x)	kazeinatai ir kazeinas;

xi)

inulinas;

„pagalbinės perdirbimo medžiagos“ – bet kuri medžiaga, kuri:

i)	nėra vartojama atskirai kaip maistas;

ii)	yra tikslingai naudojama gaminant žaliavas, maisto produktus arba jų ingredientus konkrečiais technologiniais tikslais apdirbimo arba gamybos metu; ir

iii)	galutiniame produkte neplanuotai, tačiau techniškai neišvengiamai gali likti medžiagos likučių arba jos darinių, jei tie likučiai nekelia pavojaus sveikatai ir nedaro kokio nors technologinio poveikio galutiniam produktui;

c)	„funkcinė grupė“ – viena iš I priede nurodytų kategorijų, nustatoma remiantis maisto priedo technologine funkcija maiste;

„neperdirbtas maisto produktas“ – maisto produktas, kuris nebuvo perdirbtas taip, kad labai pasikeistų jo pirminė būsena; tokiu tikslu nežymiai keičiančiais maisto pavidalą yra laikomi šie būdai: dalijimas, grupavimas, atskyrimas, iškaulinėjimas, kapojimas, odos nulupimas, skutimas, smulkinimas, pjaustymas, valymas, apipjaustymas, užšaldymas, šaldymas, atšaldymas, malimas, nulukštenimas, pakavimas arba išpakavimas;

„maisto produktai, į kuriuos nepridėta cukraus“ – maisto produktai, į kuriuos nepridėta:

i)	monosacharidų arba disacharidų;

ii)	maisto produktų, kurių sudėtyje yra monosacharidų arba disacharidų, naudojamų dėl jų saldinamųjų savybių;

f)	„mažiau kalorijų turintis maisto produktas“ – maisto produktas, kurio energinė vertė yra sumažinta bent 30 % palyginti su pirminiu maisto produktu arba panašiu produktu;

g)	„saldikliai, skirti pasaldinti maistą valgant“ – leistinų saldiklių preparatai, kuriuose gali būti kitų maisto priedų ir (arba) maisto produktų ingredientų, ir kurie yra skirti parduoti galutiniam vartotojui kaip cukraus pakaitalai;

h)	„quantum satis“ – nėra nurodomas didžiausias skaičiumi išreikštas leistinas kiekis ir maisto priedas naudojamas atsižvelgiant į geros gamybos praktiką, o naudojami kiekiai negali būti didesni už būtinus siekiant numatytų tikslų ir jokiu būdu neklaidinant vartotojo.

II SKYRIUS

PATVIRTINTŲ BENDRIJOS MAISTO PRIEDŲ SĄRAŠAI

4 straipsnis

Bendrijos maisto priedų sąrašai

1. Tik II priede pateiktame Bendrijos sąraše nurodyti maisto priedai gali būti atskirai pateikiami į rinką arba naudojami maisto produktuose pagal jame nurodytas naudojimo sąlygas.

2. Tik III priede pateiktame Bendrijos sąraše nurodyti maisto priedai gali būti naudojami maisto prieduose, maisto fermentuose ir maisto kvapiosiose medžiagose pagal jame nurodytas naudojimo sąlygas.

3. Maisto priedai II priede turi būti išvardyti pagal maisto grupes, į kurias tokie priedai gali būti įtraukti.

4. Maisto priedai III priede turi būti išvardyti atsižvelgiant į maisto priedus, maisto fermentus, maisto kvapiąsias medžiagas ir maistingąsias medžiagas arba jų grupes, į kuriuos tokie priedai gali būti įtraukti.

5. Maisto priedai atitinka 14 straipsnyje nurodytas specifikacijas.

5 straipsnis

Draudimas dėl reikalavimų neatitinkančių maisto priedų ir (arba) reikalavimų neatitinkančio maisto

Maisto priedo arba maisto, kurio sudėtyje yra toks priedas, negalima pateikti į rinką, jeigu maisto priedas naudojamas nesilaikant šio reglamento nuostatų.

6 straipsnis

Maisto priedų naudojimo ir įtraukimo į Bendrijos sąrašus bendrosios sąlygos

1. Maisto priedas gali būti įtrauktas į Bendrijos sąrašus, kurie yra pateikti II ir III prieduose tik tuomet, kai jis atitinka šias sąlygas ir, kai taikoma, kitus teisėtus veiksnius, įskaitant aplinkos veiksnius:

a)	jei siūlomu kiekiu naudojamas maisto priedas, remiantis turimais moksliniais įrodymais, nekelia pavojaus vartotojų sveikatos saugai;

b)	yra pagrįstas technologinis poreikis jį naudoti ir toks poreikis negali būti patenkintas kitomis ekonomiškai ir techniškai įvykdomomis priemonėmis, ir

c)	jo naudojimas neklaidina vartotojo.

2. Tam, kad maisto priedas būtų įtrauktas į II ir III prieduose pateiktus Bendrijos sąrašus, jis turi suteikti privalumų ir naudos vartotojui, taigi, atitikti vieną ar keletą iš šių tikslų:

a)	išlaikyti maisto produkto maistingąsias savybes;

b)	suteikti reikiamus ingredientus arba sudedamąsias dalis maisto produktams, gaminamiems ypatingų mitybos poreikių turinčioms vartotojų grupėms;

c)	padėti išlaikyti maisto produkto kokybę ar stabilumą arba pagerinti jo organoleptines savybes, su sąlyga, kad jis nepakeis maisto produkto pobūdžio, turinio ar kokybės taip, kad būtų galima suklaidinti vartotoją;

padėti gaminant, perdirbant, ruošiant, apdorojant, pakuojant, vežant ar laikant maisto produktus, įskaitant maisto priedus, maisto fermentus ir maisto kvapiąsias medžiagas, su sąlyga, kad maisto priedas nebūtų naudojamas norint paslėpti prastos žaliavos naudojimo padarinius arba netinkamai (ar nehigieniškai) atliekamą darbą, naudojamą techniką bet kurios minėtos veiklos atveju.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies a punkto, maisto priedas, pabloginantis maisto produkto maistingųjų savybių kokybę, gali būti įtrauktas į II priede pateikiamą Bendrijos sąrašą, jei:

a)	maisto produktas nėra reikšminga normalios mitybos dalis; ar

b)	maisto priedas yra reikalingas gaminant maisto produktus ypatingų mitybos poreikių turinčioms vartotojų grupėms.

7 straipsnis

Specialios sąlygos saldikliams

Maisto priedas gali būti įtraukiamas į II priede pateikiamą Bendrijos sąrašo funkcinę saldiklių grupę tik tuomet, kai jis atitinka ne tik vieną ar daugiau iš 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, bet ir vieną ar daugiau iš toliau nurodytų tikslų:

a)	pakeičia cukrų gaminant mažiau kalorijų turinčius maisto produktus, nesukeliančius karieso maisto produktus arba maisto produktus, į kuriuos nepridėta cukraus; arba

b)	pakeičia cukrų, kai tai leidžia pratęsti maisto produkto galiojimo terminą; arba

c)	yra naudojamas gaminant specialios paskirties maisto produktus, kaip tai apibrėžta Direktyvos 89/398/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte.

8 straipsnis

Specialios sąlygos dažikliams

Maisto priedas gali būti įtraukiamas į II priede pateikiamą Bendrijos sąrašo funkcinę dažiklių grupę tik tuomet, jei jis atitinka ne tik vieną ar daugiau iš 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, bet ir vieną iš toliau nurodytų tikslų:

a)	atstato maisto produkto, kurio spalva pakito gamybos, sandėliavimo, pakavimo arba paskirstymo metu ir todėl išoriškai jis tapo mažiau patrauklus, pirminę išvaizdą;

b)	pagerina maisto produkto prekinę išvaizdą;

c)	suteikia spalvą paprastai jos neturinčiam maisto produktui.

9 straipsnis

Maisto priedų funkcinės grupės

1. II ir III prieduose maisto priedai gali būti priskirti vienai iš I priede nurodytų funkcinių grupių, atsižvelgiant į maisto priedo pagrindinę technologinę funkciją.

Maisto priedo priskyrimas konkrečiai funkcinei grupei netrukdo jo naudoti kelioms funkcijoms.

2. Jei būtina, atsižvelgiant į mokslinę pažangą arba į technologinius pokyčius, su papildomomis funkcinėmis grupėmis, kurios gali būti įtrauktos į I priedą, susijusios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

10 straipsnis

Bendrijos maisto priedų sąrašų turinys

1. Maisto priedas, atitinkantis 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytas sąlygas, Reglamente (EB) Nr. 1331/2008 (nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą) nurodyta tvarka gali būti įtrauktas į:

a)	šio reglamento II priede pateikiamą Bendrijos sąrašą; ir (arba)

b)	šio reglamento III priede pateikiamą Bendrijos sąrašą.

2. Įrašant maisto priedą į II arba III prieduose pateikiamus Bendrijos sąrašus, nurodoma:

a)	maisto priedo pavadinimas ir jo E numeris;

b)	maisto produktai, kuriuose maisto priedas gali būti naudojamas;

c)	sąlygos, kuriomis maisto priedas gali būti naudojamas;

d)	prireikus, visi maisto priedo tiesioginio pardavimo galutiniam vartotojui apribojimai, jei tokių yra.

3. II ir III prieduose pateikti Bendrijos sąrašai iš dalies keičiami Reglamente (EB) Nr. 1331/2008 [, nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą] nurodyta tvarka.

11 straipsnis

Maisto priedų naudojimo kiekiai

1. Nustatant 10 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas naudojimo sąlygas:

a)	nustatomas mažiausias naudojimo kiekis, kurio reikia norint gauti pageidaujamą rezultatą;

nustatant kiekius, atsižvelgiama į:

i)	priimtiną paros normą arba ekvivalentišką tam maisto priedui nustatytą įvertinimą ir galimą jo paros normą, gaunamą iš visų šaltinių;

ii)	kai maisto priedo yra dedama į specialioms vartotojų grupėms gaminamą maistą, derėtų atsižvelgti į tai, kokia maisto priedo paros norma yra leidžiama toms grupėms.

2. Tam tikrais atvejais nėra nurodomas didžiausias skaičiumi išreikštas leistinas maisto priedo kiekis (quantum satis). Tokiu atveju maisto priedas yra naudojamas atsižvelgiant į quantum satis principą.

3. Didžiausi II priede nurodyti maisto priedų kiekiai taikomi parduodamiems maisto produktams, jeigu nenurodyta kitaip. Nukrypstant nuo šio principo, džiovintiems ir (arba) koncentruotiems maisto produktams, kurie turi būti atgaminti, didžiausi kiekiai taikomi maisto produktams, kurie turi būti atgaminti, pagal etiketėje nurodytas instrukcijas atsižvelgiant į minimalų praskiedimo koeficientą.

4. Didžiausi II priede nurodytų dažiklių kiekiai taikomi dažymo preparate esančios dažančiosios medžiagos kiekiui, jei nenurodyta kitaip.

12 straipsnis

Į Bendrijos sąrašą jau įtrauktų maisto priedų gamybos būdų arba pradinių medžiagų pokyčiai

Jeigu maisto priedas jau įtrauktas į Bendrijos sąrašą ir smarkiai pakinta jo gamybos būdai ar naudojamos pradinės medžiagos arba, panaudojus, pavyzdžiui, nanotechnologijas, pakinta dalelių dydis, maisto priedas, pagamintas tokiais naujais būdais arba iš tokių naujų medžiagų, laikomas kitokiu priedu, todėl prieš pateikiant jį į rinką reikia iš naujo įrašyti į Bendrijos sąrašą arba pakeisti specifikacijas.

13 straipsnis

Maisto priedai, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003

1. Maisto priedas, kuriam taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, pagal šį reglamentą gali būti įtrauktas į II ir III prieduose pateiktus Bendrijos sąrašus tik tuomet, kai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 jam yra suteiktas leidimas.

2. Kai į Bendrijos sąrašą jau įtrauktas maisto priedas gaminamas iš skirtingo šaltinio, patenkančio į Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 taikymo sritį, jam nereikia naujo leidimo pagal šį reglamentą, jei naująjį šaltinį leidžiama naudoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, ir maisto priedas atitinka šiame reglamente nustatytas specifikacijas.

14 straipsnis

Maisto priedų specifikacijos

Maisto priedų specifikacijos, visų pirma susijusios su jų kilme, grynumo kriterijais ir visa kita reikalinga informacija, turi būti patvirtinamos pirmą kartą įtraukiant maisto priedą į II ir III prieduose pateiktus Bendrijos sąrašus Reglamente (EB) Nr. 1331/2008 [, nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą] nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

MAISTO PRIEDŲ NAUDOJIMAS MAISTO PRODUKTUOSE

15 straipsnis

Maisto priedų naudojimas neperdirbtuose maisto produktuose

Maisto priedai nėra naudojami neperdirbtuose maisto produktuose, išskyrus atvejus, kai toks naudojimas yra konkrečiai numatytas II priede.

16 straipsnis

Maisto priedų naudojimas kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose

Maisto priedai nėra naudojami kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose, kaip nurodyta Direktyvoje 89/398/EEB, įskaitant kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus specialios medicininės paskirties dietinius maisto produktus, išskyrus šio reglamento II priede konkrečiai numatytus atvejus.

17 straipsnis

Dažiklių naudojimas ženklinimui

Tik šio reglamento II priede išvardyti maisto dažikliai gali būti naudojami maisto sveikumo ženklinimui, kaip numatyta 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvoje 91/497/EEB iš dalies keičiančioje ir konsoliduojančioje Direktyvą 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos prekybai šviežia mėsa, ir papildančioje ją sveikatos reikalavimais, taikomais gaminant ir prekiaujant šviežia mėsa (30), ir kitiems reikalaujamiems mėsos produktų ženklinimams bei dekoratyviniam kiaušinių lukštų dažymui ir žymėjimui, kaip numatyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (31).

18 straipsnis

Perkėlimo principas

1. Maisto priedus leidžiama naudoti:

a)	sudėtiniuose maisto produktuose, išskyrus II priede nurodytus atvejus, kai maisto priedą yra leidžiama naudoti vienoje iš sudėtinio maisto produkto sudedamųjų dalių;

maiste, į kurį buvo įdėtas maisto priedas, maisto fermentas ar kvapioji medžiaga, kai maisto priedas:

i)	yra leistinas naudoti maisto priede, maisto fermente ar kvapiojoje medžiagoje, laikantis šio reglamento; ir

ii)	pateko į maisto produktą su maisto priedu, maisto fermentu ar kvapiąja medžiaga; ir

iii)	galutiniame maisto produkte neatlieka jokios technologinės funkcijos;

c)	maiste, kuris turi būti naudojamas tik sudėtiniam maisto produktui gaminti, ir jei sudėtinis produktas atitinka šio reglamento nuostatas.

2. 1 dalis netaikoma kūdikiams skirtiems mišiniams, vyresniems kaip 4 mėn. kūdikiams skirtiems mišiniams, perdirbtiems grūdiniams maisto produktams, taip pat kūdikiams skirtiems maisto produktams bei kūdikiams ir mažiems vaikams skirtiems specialios medicininės paskirties dietiniams maisto produktams, kaip nurodyta Direktyvoje 89/398/EEB, išskyrus konkrečiai numatytus atvejus.

3. Kai kvapiojoje medžiagoje, maisto priede arba maisto fermente esantis maisto priedas yra dedamas į maistą ir jame atlieka technologinę funkciją, jis yra laikomas tame maiste panaudotu maisto priedu, o ne įdėtos kvapiosios medžiagos, maisto priedo arba maisto fermento priedu, ir tuomet jis turi atitikti numatytas naudojimo tame maiste sąlygas.

4. Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, maisto priedą, naudojamą kaip saldiklį, leidžiama naudoti sudėtiniuose maisto produktuose, į kuriuos nepridėta cukraus, mažiau kalorijų turinčiuose sudėtiniuose maisto produktuose, sudėtiniuose dietiniuose maisto produktuose, skirtuose mažo kaloringumo dietoms, karieso nesukeliančiuose sudėtiniuose maisto produktuose ir ilgesnio galiojimo termino sudėtiniuose maisto produktuose, jei saldiklį yra leidžiama naudoti vienoje iš sudėtinių maisto produktų sudedamųjų dalių.

19 straipsnis

Sprendimai dėl aiškinimo

Prireikus, pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali būti sprendžiama, ar:

a)	konkretus maisto produktas priklauso II priede nurodytai maisto grupei; arba

b)	II ir III prieduose minimas ir pagal quantum satis principą leistinas naudoti maisto priedas yra naudojamas laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų; arba

c)	konkreti medžiaga atitinka 3 straipsnyje pateiktą maisto priedo apibrėžimą.

20 straipsnis

Tradiciniai maisto produktai

IV priede išvardytos valstybės narės gali toliau drausti naudoti tam tikrų grupių maisto priedus tame priede išvardytuose jų teritorijoje gaminamuose tradiciniuose maisto produktuose.

IV SKYRIUS

ŽENKLINIMAS

21 straipsnis

Galutiniam vartotojui neparduodamų maisto priedų ženklinimas

1. Galutiniam vartotojui neparduodamais maisto priedais, jei jie yra parduodami atskirai arba sumaišyti vienas su kitu ir (arba) su maisto ingredientais, kaip nurodyta Direktyvos 2000/13/EB 6 straipsnio 4 dalyje, gali būti prekiaujama tik tuomet, jei jie yra gerai matomai, aiškiai įskaitomai ir neištrinamai paženklinti kaip numatyta šio reglamento 22 straipsnyje. Informacija pateikiama pirkėjams lengvai suprantama kalba.

2. Valstybė narė, kurioje prekiaujama produktu, remdamasi Sutartimi, gali nuspręsti, kad jos teritorijoje 22 straipsnyje nurodyta informacija būtų pateikiama viena arba keliomis tos valstybės narės pasirinktomis oficialiomis Bendrijos kalbomis. Tai netrukdo tokią informaciją pateikti keliomis kalbomis.

22 straipsnis

Bendri galutiniam vartotojui neparduodamų maisto priedų ženklinimo reikalavimai

1. Kai galutiniam vartotojui neparduodami maisto priedai yra parduodami atskirai arba sumaišyti vienas su kitu ir (arba) su kitais maisto produktų ingredientais ir (arba) su kitomis medžiagomis, kuriomis jie papildomi, ant jų pakuotės arba talpyklos turi būti pateikta ši informacija:

a)	pavadinimas ir (arba) šiame reglamente nustatytas kiekvieno maisto priedo E numeris arba prekinis pavadinimas, kuriame nurodytas kiekvieno maisto priedo pavadinimas ir (arba) E numeris;

b)	užrašas „maisto produktams“ arba užrašas „ribotai naudoti maisto produktuose“, arba dar konkretesnė nuoroda dėl numatomo naudojimo maisto produktuose;

c)	jei reikia, konkrečios laikymo ir (arba) naudojimo sąlygos;

d)	partiją arba siuntą nurodantis ženklas;

e)	naudojimo instrukcijos, jei nenurodžius jų maisto priedas būtų naudojamas netinkamai;

f)	gamintojo, pakuotojo arba pardavėjo vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas ir adresas;

didžiausias kiekvieno komponento arba komponentų grupės, kurių kiekis turi būti ribojamas maisto produkte, kiekis ir (arba) atitinkama informacija aiškiais ir lengvai suprantamais terminais, kad pirkėjas galėtų būti tikras, jog maisto produktas atitinka šio reglamento arba kitų atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatas; kai tie patys kiekybiniai apribojimai yra taikomi atskirai arba mišinyje naudojamų komponentų grupei, bendrą procentinę dalį galima nurodyti vienu skaičiumi; kiekio riba nurodoma skaičiais arba pagal quantum satis principą;

h)	grynasis (neto) kiekis;

i)	minimalus galiojimo ar tinkamumo vartoti terminas;

j)	prireikus, informacija apie maisto priedą arba apie kitas šiame straipsnyje nurodytas ir Direktyvos 2000/13/EB IIIa priede dėl maisto produktuose esančių ingredientų nurodymo išvardytas medžiagas.

2. Kai priedai yra parduodami sumaišyti vienas su kitu ir (arba) su kitais maisto produktų ingredientais, ant jų pakuotės arba talpyklos turi būti pateiktas visų ingredientų sąrašas pateikiant mažėjančia pagal procentinę svorio dalį visame produkte tvarka.

3. Kai maisto priedai papildomi medžiagomis (įskaitant maisto priedus arba kitas maisto produktų sudedamąsias dalis) siekiant sudaryti geresnes sąlygas jų sandėliavimui, pardavimui, standartizavimui, atskiedimui ar ištirpinimui, ant jų pakuotės arba talpyklos turi būti pateiktas visų atitinkamų medžiagų sąrašas pateikiant mažėjančia pagal jų svorio procentinę svorio dalį visame produkte tvarka.

4. Nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, 1 dalies e–g punktuose bei 2 ir 3 dalyje reikalaujama informacija gali būti nurodyta tik su siunta susijusiuose dokumentuose, kurie turi būti pateikiami atvežus arba prieš atvežant produktus, jei ant atitinkamo produkto pakuotės arba talpyklos gerai matomoje vietoje nurodoma „ne mažmeninei prekybai“.

5. Nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, kai maisto priedai tiekiami cisternose, visa informacija gali būti nurodoma tik su siunta susijusiuose lydimuosiuose dokumentuose, kurie turi būti pateikiami atvežus prekes.

23 straipsnis

Galutiniam vartotojui parduodamų maisto priedų ženklinimas

1. Nepažeidžiant Direktyvos 2000/13/EB, 1989 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 89/396/EEB dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti (32) ir Reglamento (EB) Nr. 1829/2003, jeigu maisto priedai parduodami atskirai ar sumaišyti vieni su kitais ir (arba) su kitais maisto ingredientais, kurie skirti parduoti galutiniam vartotojui, jais gali būti prekiaujama tik jei ant jų pakuotės yra nurodyta ši informacija:

a)	šiame reglamente nustatytas kiekvieno maisto priedo pavadinimas ir E numeris arba prekinis pavadinimas, kuriame nurodytas kiekvieno maisto priedo pavadinimas ir E numeris;

b)	užrašas „maisto produktams“ arba užrašas „ribotai naudoti maisto produktuose“, arba dar konkretesnė nuoroda dėl numatomo naudojimo maisto produktuose.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, saldiklio, skirto pasaldinti maistą valgant, prekiniame pavadinime nurodoma sąvoka „… pagrindu sudarytas saldiklis“, panaudojant jo sudėtyje esančio saldiklio (-ių) pavadinimą (-us).

3. Poliolių ir (arba) aspartamo ir (arba) aspartamo-acesulfamo druskos turinčio saldiklio etiketėje turi būti tokie įspėjimai:

a)	jei yra poliolių: „vartojant dideliais kiekiais gali turėti vidurius laisvinantį poveikį“;

b)	jei yra aspartamo ir (arba) aspartamo-acesulfamo druskos: „sudėtyje yra fenilalanino šaltinis“.

4. Saldiklių, skirtų pasaldinti maistą valgant, gamintojai tinkamomis priemonėmis pateikia vartotojui informaciją, sudarančią galimybes saugiai vartoti produktą. Šios dalies įgyvendinimo gairės gali būti tvirtinamos pagal 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

5. Šio straipsnio 1–3 dalyse pateiktai informacijai atitinkamai taikomos Direktyvos 2000/13/EB 13 straipsnio 2 dalies nuostatos.

24 straipsnis

Tam tikrų dažiklių turinčių maisto produktų ženklinimo reikalavimai

1. Nepažeidžiant Direktyvos 2000/13/EB, maisto produktų, kurių sudėtyje yra šio reglamento V priede išvardytų dažiklių, etiketėse nurodoma tame priede išdėstyta papildoma informacija.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytai informacijai atitinkamai taikoma Direktyvos 2000/13/EB 13 straipsnio 2 dalis.

3. Jei, atsižvelgiant į mokslo pažangą arba technologijų plėtrą, būtina, V priedas iš dalies keičiamas priemonėmis, skirtomis iš dalies pakeisti neesminėms šio reglamento nuostatoms taikant 28 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

25 straipsnis

Kiti ženklinimo reikalavimai

21, 22, 23 ir 24 straipsniai neturi įtakos išsamesniems ar platesnę taikymo sritį turintiems teisės aktams, reglamentams ar administracinėms nuostatoms dėl svorio ir matmenų arba taikomiems pavojingų medžiagų ar preparatų pateikimui, klasifikavimui, pakavimui ir ženklinimui arba tokių medžiagų ir preparatų transportavimui.

V SKYRIUS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS IR ĮGYVENDINIMAS

26 straipsnis

Pareiga informuoti

1. Maisto priedo gamintojas arba vartotojas nedelsdami praneša Komisijai apie visą naują mokslinę ar techninę informaciją, kuri gali turėti įtakos maisto priedo saugos įvertinimui.

2. Komisijos prašymu maisto priedo gamintojas arba vartotojas informuoja ją apie faktinį maisto priedo naudojimą. Komisija tokią informaciją pateikia valstybėms narėms.

27 straipsnis

Suvartojamos maisto priedo normos stebėsena

1. Valstybės narės, laikydamosi rizika grindžiamo požiūrio, taiko maisto priedų suvartojimo ir naudojimo stebėsenos sistemas ir tinkamu dažnumu teikia Komisijai bei Tarnybai stebėsenos rezultatų ataskaitas.

2. Pasikonsultavus su Tarnyba ir laikantis 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros, gali patvirtinama bendra valstybių narių informacijos apie Bendrijoje per maistą suvartojamų maisto priedų normą rinkimo metodika.

28 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

4. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys, 5 straipsnio b dalis ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte ir 4 dalies b bei e punktuose nustatyti terminai atitinkamai yra 2 mėnesiai, 2 mėnesiai ir 4 mėnesiai.

29 straipsnis

Bendrijos vykdomas suderintos politikos finansavimas

Šiame reglamente nustatytų priemonių finansavimo teisinis pagrindas yra Reglamento (EB) Nr. 882/2004 66 straipsnio 1 dalies c punktas.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Bendrijos maisto priedų sąrašų sudarymas

1. Pagal direktyvas 94/35/EB, 94/36/EB ir 95/2/EB, iš dalies pakeistas remiantis šio reglamento 31 straipsniu, maisto produktuose leistini naudoti maisto priedai ir jų naudojimo sąlygos įtraukiami į šio reglamento II priedą, prieš tai peržiūrėjus, ar jie atitinka šio reglamento 6, 7 ir 8 straipsnius. Priemonės, susijusios su tokių maisto priedų įtraukimu į II priedą, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos taikant 28 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Peržiūra netaikoma Tarnybos naujam rizikos įvertinimui. Peržiūra turi būti atlikta ne vėliau kaip 2011 m. sausio 20 d.

Į II priedą neįtraukiami jau nebereikalingi maisto priedai ir jų naudojimas.

2. Direktyvoje 95/2/EB nurodyti maisto priedai, leistini naudoti maisto prieduose, ir jų naudojimo sąlygos įtraukiami į šio reglamento III priedo 1 dalį, prieš tai peržiūrėjus, ar jie atitinka šio reglamento 6 straipsnį. Priemonės, susijusios su tokių maisto priedų įtraukimu į III priedą, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos taikant 28 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Peržiūra netaikoma Tarnybos naujam rizikos įvertinimui. Peržiūra turi būti atlikta ne vėliau kaip 2011 m. sausio 20 d.

Į III priedą neįtraukiami jau nebereikalingi maisto priedai ir jų naudojimas.

3. Direktyvoje 95/2/EB nurodyti maisto priedai, leistini naudoti maisto kvapiosiose medžiagose, ir jų naudojimo sąlygos įtraukiami į šio reglamento III priedo 4 dalį, prieš tai peržiūrėjus, ar jie atitinka šio reglamento 6 straipsnį. Priemonės, susijusios su tokių maisto priedų įtraukimu į III priedą, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos taikant 28 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Peržiūra netaikoma Tarnybos naujam rizikos įvertinimui. Peržiūra turi būti atlikta ne vėliau kaip 2011 m. sausio 20 d.

Į III priedą neįtraukiami jau nebereikalingi maisto priedai ir jų naudojimas.

4. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytos maisto priedų specifikacijos tvirtinamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1331/2008 [, nustatantį bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą] tuo metu, kai tie maisto priedai yra įtraukiami į priedus laikantis nurodytose dalyse nustatytos tvarkos.

5. Priemonės, susijusios su visomis atitinkamomis pereinamojo laikotarpio priemonėmis, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, papildant jį, tvirtinamos pagal 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

31 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Kol bus sudaryti 30 straipsnyje numatyti Bendrijos maisto priedų sąrašai, prireikus Direktyvų 94/35/EB, 94/36/EB ir 95/2/EB priedai iš dalies keičiami priemonėmis, skirtomis iš dalies pakeisti neesmines tų direktyvų nuostatas, tvirtinamomis Komisijos pagal 28 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Iki 2010 m. sausio 20 d. į rinką pateiktais arba paženklintais etiketėmis maisto produktais, kurie neatitinka 22 straipsnio 1 dalies i punkto ir 4 dalies reikalavimų, gali būti prekiaujama iki nurodyto minimalaus galiojimo arba tinkamumo vartoti termino.

Iki 2010 m. liepos 20 d. į rinką pateiktais arba paženklintais etiketėmis maisto produktais, kurie neatitinka 24 straipsnio reikalavimų, gali būti prekiaujama iki nurodyto minimalaus galiojimo arba tinkamumo vartoti termino.

32 straipsnis

Patvirtintų maisto priedų pakartotinis įvertinimas

1. Tarnyba turi atlikti pakartotinį maisto priedų, kuriuos buvo leista naudoti iki 2009 m. sausio 20 d., rizikos įvertinimą.

2. Pasikonsultavus su Tarnyba, ne vėliau kaip 2010 m. sausio 20 d. pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą patvirtinama tokių maisto priedų įvertinimo programa. Ši įvertinimo programa skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

33 straipsnis

Panaikinami teisės aktai

1. Panaikinami šie teisės aktai:

a)	1962 m. spalio 23 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių taisyklių, susijusių su žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose leidžiamomis naudoti dažiosiomis medžiagomis, suderinimo;

b)	Direktyva 65/66/EEB;

c)	Direktyva 78/663/EEB;

d)	Direktyva 78/664/EEB;

e)	Direktyva 81/712/EEB;

f)	Direktyva 89/107/EEB;

g)	Direktyva 94/35/EB;

h)	Direktyva 94/36/EB;

i)	Direktyva 95/2/EB;

j)	Sprendimas Nr. 292/97/EB;

k)	Sprendimas 2002/247/EB.

2. Nuorodos į panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

34 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Nukrypstant nuo 33 straipsnio, kol bus baigtas pagal šio reglamento 30 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis numatytas Direktyvomis 94/35/EB, 94/36/EB ir 95/2/EB jau leistų naudoti maisto priedų perkėlimas, toliau bus taikomos šios nuostatos:

a)	Direktyvos 94/35/EB 2 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys bei jos priedas;

b)	Direktyvos 94/36/EB 2 straipsnio 1–6, 8, 9 ir 10 dalys bei jos I–V priedai;

c)	Direktyvos 95/2/EB 2 ir 4 straipsniai bei jos I–VI priedai.

Nepaisant c punkto, Direktyvoje 95/2/EB nustatyti leidimai naudoti E 1103 invertazę ir E 1105 lizocimą panaikinami nuo tos datos, kai pagal Reglamento (EB) Nr. 1332/2008 [dėl maisto fermentų] 17 straipsnį yra pradedamas taikyti Bendrijos maisto fermentų sąrašas.

35 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 20 d.

Tačiau nuo 2011 m. sausio 1 d. III priedo 2, 3 ir 5 dalims taikoma 4 straipsnio 2 dalis, o 23 straipsnio 4 dalis taikoma nuo 2011 m. sausio 20 d. 24 straipsnis taikomas nuo 2010 m. liepos 20 d. 31 straipsnis taikomas nuo 2009 m. sausio 20 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre, 2008 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. LE MAIRE

(1) OL C 168, 2007 7 20, p. 34.

(2) 2007 m. liepos 10 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 175 E, 2008 7 10, p. 142), 2008 m. kovo 10 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 111 E, 2008 5 6, p. 10), 2008 m. liepos 8 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 186, 1989 6 30, p. 27.

(4) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 7.

(5) OL L 178, 1995 7 28, p. 1.

(6) OL L 226, 1995 9 22, p. 1.

(7) OL L 339, 1996 12 30, p. 1.

(8) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(9) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(10) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(11) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(12) OL L 93, 2006 3 31, p. 1.

(13) OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

(14) OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

(15) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(16) OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Ištaisyta redakcija OL L 191, 2004 5 28, p. 1.

(17) OL 115, 1962 11 11, p. 2645/62.

(18) OL 22, 1965 2 9, p. 373.

(19) OL L 223, 1978 8 14, p. 7.

(20) OL L 223, 1978 8 14, p. 30.

(21) OL L 257, 1981 9 10, p. 1.

(22) OL L 40, 1989 2 11, p. 27.

(23) OL L 237, 1994 9 10, p. 3.

(24) OL L 237, 1994 9 10, p. 13.

(25) OL L 61, 1995 3 18, p. 1.

(26) OL L 48, 1997 2 19, p. 13.

(27) OL L 84, 2002 3 28, p. 69.

(28) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 34.

(29) OL L 330, 1998 12 5, p. 32.

(30) OL L 268, 1991 9 24, p. 69.

(31) OL L 139, 2004 4 30, p. 55. Ištaisyta redakcija OL L 226, 2004 6 25, p. 22.

(32) OL L 186, 1989 6 30, p. 21.

I PRIEDAS

Maisto produktuose naudojamų maisto priedų ir maisto prieduose bei maisto fermentuose naudojamų maisto priedų funkcinės grupės

1)	saldikliai – medžiagos, naudojamos siekiant suteikti saldų skonį maisto produktams arba medžiagos, naudojamos saldikliuose, skirtuose pasaldinti maistą valgant;

dažikliai – medžiagos, suteikiančios maistui spalvą arba atstatančios ją, turinčios natūralių maisto sudedamųjų dalių ir natūralių žaliavų, kurie paprastai nėra vartojami kaip maisto produktai ar pagrindiniai maisto produktų ingredientai. Šiame reglamente dažikliai – preparatai, gauti iš maisto produktų ir kitų valgomų natūralių gamybos žaliavų fiziškai ir (arba) chemiškai jas ekstrahuojant, kai atrankiniu būdu išgaunami maistinių ar aromatinių sudedamųjų dalių pigmentai;

3)	konservantai – medžiagos, kurios prailgina maisto produktų galiojimo terminą ir apsaugo juos nuo mikroorganizmų sukeliamo gedimo ir (arba) kurios apsaugo nuo patogeninių mikroorganizmų dauginimosi;

4)	antioksidantai – medžiagos, kurios prailgina maisto produktų galiojimo terminą ir apsaugo juos nuo gedimo, kurį sukelia oksidacija, pavyzdžiui, riebalų gaižumo ir spalvos pakitimų;

pagalbinės medžiagos – medžiagos, naudojamos maisto priedams, kvapiosioms medžiagoms, maisto fermentams, maistingosioms medžiagoms ir (arba) kitoms medžiagoms, kurių pridedama į maisto produktus mitybos ar fiziologiniais tikslais, tirpinti, skiesti, skaidyti ar kitaip fiziškai pakeisti, nepakeičiant jų funkcijos (bei nedarant jokio tiesioginio technologinio poveikio), siekiant sudaryti geresnes sąlygas jų paruošimui, taikymui ar naudojimui;

6)	rūgštys – medžiagos, padidinančios maisto produkto rūgštingumą ir (arba) suteikiančios jam rūgštų skonį;

7)	rūgštingumą reguliuojančios medžiagos – medžiagos, keičiančios ar reguliuojančios maisto produktų rūgštingumą ar šarmingumą;

8)	lipnumą reguliuojančios medžiagos – medžiagos, sumažinančios atskirų maisto produktų dalelių tarpusavio sulipimo galimybę;

9)	medžiagos nuo putojimo – medžiagos, kurios apsaugo nuo putojimo arba jį sumažina;

10)	užpildai – medžiagos, didinančios maisto produkto tūrį, beveik nedidindamos jo energinės vertės;

11)	emulsikliai – medžiagos, padedančios sudaryti ar išlaikyti dviejų ir daugiau nesimaišančių medžiagų (pavyzdžiui, aliejaus ir vandens) pastovų mišinį maisto produkte;

12)	emulsinimo druskos – medžiagos, išsklaidančios sūryje esančius baltymus ir tokiu būdu padedančios vienodai pasiskirstyti riebalams bei kitiems komponentams;

13)	kietikliai – medžiagos, išlaikančios ar suteikiančios vaisiams ar daržovėms stangrumą ar trapumą arba sąveikaujančios su stingdikliais, skatinant ir stiprinant tirštėjimą;

14)	aromato ir skonio stiprikliai – medžiagos, sustiprinančios maisto produkto skonį ir (arba) aromatą;

15)	putojimą sukeliančios medžiagos – medžiagos, kurios padeda susidaryti vienalytei dispersinei dujinei fazei skystame ar kietame maisto produkte;

16)	stingdikliai – medžiagos, suteikiančios maisto produktui gelio savybių;

17)	glazūros medžiagos (įskaitant užtepus) – medžiagos, suteikiančios maisto produkto paviršiui blizgesį arba sudarančios apsauginę plėvelę;

18)	drėgmę išlaikančios medžiagos – medžiagos, apsaugančios maisto produktą nuo išdžiūvimo sumažėjus drėgmei atmosferoje, arba padedančios vandenyje ištirpinti miltelius;

19)	modifikuoti krakmolai – medžiagos, gautos vieną ar kelis kartus chemiškai paveikus valgomąjį krakmolą, kuris galėjo būti apdorotas fiziškai arba fermentais, taip pat galėjo būti praskiestas rūgštimis ar šarmais arba išbalintas;

20)	įpakavimo dujos – dujos, išskyrus orą, įleidžiamos į talpyklą prieš įdedant maisto produktą į talpyklą, dėjimo į ją metu arba jau įdėjus;

21)	propelentai – inertinės dujos, išskyrus orą, išstumiančios maisto produktą iš talpyklos;

22)	tešlos kildymo medžiagos – medžiagos arba medžiagų deriniai, išlaisvinantys dujas, kildinančias tešlą arba plaktą tešlą;

23)	izoliuojančios medžiagos – medžiagos, sudarančios cheminius junginius su metalo jonais;

24)

stabilizatoriai – medžiagos, padedančios išlaikyti pastovią fizinę ir cheminę maisto produkto būseną; stabilizatoriai apima medžiagas, padedančias išlaikyti dviejų ir daugiau nesimaišančių medžiagų vienalytę dispersiją maisto produkte, taip pat medžiagas, stabilizuojančias, išlaikančias ar sustiprinančias maisto produkto esamą spalvą, ir medžiagas, padidinančias maisto rišamąsias savybes, įskaitant baltymų skersinius ryšius, padedančius atskiras maisto dalis apjungti į atskirą naujai pagamintą produktą;

25)	tirštikliai – medžiagos, sutirštinančios maisto produktą;

26)	miltų apdorojimo medžiagos – medžiagos, išskyrus emulsiklius, dedamos į miltus ar tešlą ir gerinančios miltų ar tešlos kepimo savybes.

II PRIEDAS

Bendrijos maisto priedų, leistinų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos.

III PRIEDAS

Bendrijos maisto priedų, leistinų naudoti maisto prieduose, maisto fermentuose ir maisto kvapiosiose medžiagose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos.

Bendrijos pagalbinių medžiagų maistingosiose medžiagose sąrašas ir jų naudojimo sąlygos.

1 dalis	Pagalbinės medžiagos maisto prieduose
2 dalis	Maisto prieduose naudojami priedai, išskyrus pagalbines medžiagas
3 dalis	Maisto priedai, įskaitant pagalbines medžiagas maisto fermentuose
4 dalis	Maisto priedai, įskaitant pagalbines medžiagas maisto kvapiosiose medžiagose
5 dalis	Pagalbinės medžiagos maistingosiose medžiagose ir kitose medžiagose, kurių pridedama mitybos ir (arba) kitais fiziologiniais tikslais

IV PRIEDAS

Tradiciniai maisto produktai, kuriuose tam tikros valstybės narės gali ir toliau neleisti naudoti tam tikrų maisto priedų grupių

Valstybė narė	Maisto produktai	Priedų grupės, kurios ir toliau gali būti uždraustos naudoti
Vokietija	Tradicinis vokiškas alus („Bier nach deutschem Reinheitsgebot gebraut“)	Visos, išskyrus propelentus
Prancūzija	Tradicinė prancūziška duona	Visos
Prancūzija	Tradiciniai prancūziški konservuoti triufeliai	Visos
Prancūzija	Tradicinės prancūziškos konservuotos sraigės	Visos
Prancūzija	Tradiciniai prancūziški žąsienos ir antienos konservai („confit“)	Visos
Austrija	Tradicinis austriškas „Bergkäse“	Visos, išskyrus konservantus
Suomija	Tradicinis suomiškas „Mämmi“	Visos, išskyrus konservantus
Švedija Suomija	Tradiciniai švediški ir suomiški vaisių sirupai	Dažikliai
Danija	Tradicinis daniškas „Kødboller“	Konservantai ir dažikliai
Danija	Tradicinis daniškas „Leverpostej“	Konservantai (išskyrus sorbo rūgštį) ir dažikliai
Ispanija	Tradicinis ispaniškas „Lomo embuchado“	Visos, išskyrus konservantus ir antioksidantus
Italija	Tradicinis itališkas „Mortadella“	Visos, išskyrus konservantus, antioksidantus, rūgštingumą reguliuojančias medžiagas, aromato ir skonio stipriklius, stabilizatorius ir įpakavimo dujas
Italija	Tradicinis itališkas „Cotechino e zampone“	Visos, išskyrus konservantus, antioksidantus, rūgštingumą reguliuojančias medžiagas, aromato ir skonio stipriklius, stabilizatorius ir įpakavimo dujas

V PRIEDAS

24 straipsnyje nurodytų maisto dažiklių, į kurių turinčių produktų etiketes įtraukiama papildoma informacija, sąrašas

Maisto produktai, kurių sudėtyje yra vienas arba daugiau iš šių maisto dažiklių:	Informacija
Oranžinis geltonasis (E 110) (1)	„dažiklio (-ių) pavadinimas arba E numeris“: gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį.
Chinolino geltonasis (E 104) (1)
Karmoisinas (E 122) (1)
Raudonasis dažiklis (Allura Red) (E 129) (1)
Tartrazinas (E 102) (1)
Raudonasis ponso dažiklis 4R (E 124) (1)

(1) išskyrus maisto produktus, kuriuose dažiklis (-iai) naudojamas (-i) tinkamumo sveikatai ar kitais ženklais žymėti mėsos produktus arba antspauduoti ar dekoratyviai dažyti kiaušinių lukštus.