29.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 285/9

(1)

Direktyvoje 90/496/EEB nurodyta, kad skaidulinės medžiagos turėtų būti apibrėžtos.

(2)

Tokių teiginių apie maistingumą kaip „skaidulinių medžiagų šaltinis“ arba „daug skaidulinių medžiagų“ sąlygos yra nustatytos 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (2) priede.

(3)

Dėl aiškumo ir nuoseklumo su kitais Bendrijos teisės aktais, kuriuose minima ši sąvoka, reikalinga pateikti „skaidulinių medžiagų“ apibrėžtį.

(4)

Apibrėžiant skaidulines medžiagas reikia vadovautis atitinkamomis Codex Alimentarius normomis ir Europos maisto saugos tarnybos Dietinių produktų, mitybos ir alergologijos specialistų grupės pranešimu apie skaidulines medžiagas, paskelbtu 2007 m. liepos 6 d.

(5)

Skaidulinės medžiagos tradiciškai vartojamos kaip augalų medžiaga ir turi vieną ar daugiau teigiamų fiziologinių poveikių, tokių kaip: maisto slinkimo žarnynu pagreitėjimas, išmatų tūrio padidėjimas, yra fermentuojamos gaubtinės žarnos mikrofloros, bendro cholesterolio kiekio, MTL cholesterolio kiekio, gliukozės kiekio po valgio arba insulino kiekio kraujyje sumažėjimas. Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, panašių teigiamų fiziologinių poveikių gali turėti kiti, nevirškinami ir natūraliai nesantys vartojamame maiste, angliavandenių polimerai. Todėl tikslinga, kad į skaidulinių medžiagų apibrėžtį būtų įtraukti angliavandenių polimerai, turintys vieną ar daugiau teigiamų fiziologinių poveikių.

(6)

Augalinės kilmės angliavandenių polimerai, atitinkantys skaidulinių medžiagų apibrėžtį, gali būti glaudžiai susiję su augalų ligninu ar kitais neangliavandenių komponentais, tokiais, kaip fenolio junginiai, vaškai, saponinai, fitatai, kutinas, fitosteroliai. Kai šios medžiagos yra glaudžiai susijusios su augalinės kilmės angliavandenių polimerais ir skaidulinių medžiagų analizei ekstrahuojamos su angliavandenių polimerais, jos galėtų būti laikomos skaidulinėmis medžiagomis. Tačiau, kai šios medžiagos atskiriamos nuo angliavandenių polimerų ir jomis papildomas maistas, jos neturėtų būti laikomos skaidulinėmis medžiagomis.

(7)

Kad būtų atsižvelgta į naujus mokslo ir technologijos pasiekimus, reikia iš dalies pakeisti energinės vertės perskaičiavimo koeficientų sąrašą.

(8)

Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) techninio seminaro apie Maisto energinės vertės analizės metodus ir perskaičiavimo koeficientus ataskaitoje nurodoma, kad 70 procentų tradiciniuose maisto produktuose esančių skaidulinių medžiagų yra fermentuojamos. Todėl tikslinga, kad vidutinė skaidulinių medžiagų energinė vertė būtų 8 kJ/g (2 kcal/g).

(9)

Eritritolis gali būti naudojamas įvairiuose maisto produktuose; be kita ko, jis naudojamas kaip maistinių medžiagų, pavyzdžiui, cukraus, pakaitalas, kai norima sumažinti energinę vertę.

(10)

Eritritolis yra poliolis ir, remiantis Direktyvos 90/496/EEB 5 straipsnio 1 dalyje pateiktomis taisyklėmis, jo energinė vertė turėtų būti skaičiuojama taikant poliolių energinės vertės perskaičiavimo koeficientą, t. y. 10 kJ/g (2,4 kcal/g). Taikant šį energinės vertės perskaičiavimo koeficientą, vartotojas būtų nepakankamai informuotas apie sumažintą produkto energinę vertę, kuri buvo pasiekta, naudojant eritritolį jo gamyboje. 2003 m. kovo mėn. paskelbtoje nuomonėje dėl eritritolio Maisto produktų mokslinis komitetas pažymėjo, kad eritritolio teikiama energija yra mažesnė nei 0,9 kJ/g (mažesnė nei 0,2 kcal/g). Todėl tikslinga patvirtinti tinkamą eritritolio energinės vertės perskaičiavimo koeficientą.

(11)

Direktyvos 90/496/EEB priede išvardyti vitaminai ir mineralinės medžiagos, kurie gali būti nurodomi ženklinant maistingumą, apibrėžtos jų rekomenduojamos paros normos (RPN) ir nustatyta reikšmingo kiekio skaičiavimo taisyklė. Šiuo RPN sąrašu siekiama pateikti maistingumo ženklinimui taikomas vertes ir reikšmingo kiekio skaičiavimo taisyklę.

(12)

Reikšmingo kiekio taisykle, nustatyta Direktyvos 90/496/EEB priede, remiamasi kituose Bendrijos teisės aktuose, ypač 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (3) 8 straipsnio 3 dalyje, Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 priede ir 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (4) 6 straipsnio 6 dalyje.

(13)

RPN, išvardintos Direktyvos 90/496/EEB priede, yra pagrįstos MŽŪO ir PSO ekspertų konsultacinio pasitarimo, vykusio Helsinkyje 1988 m., rekomendacija.

(14)

Siekiant užtikrinti suderinamumą su kitais Bendrijos teisės aktais, dabartinis vitaminų, mineralinių medžiagų ir jų RPN sąrašas turėtų būti atnaujintas, atsižvelgiant į mokslinius pasiekimus po 1988 m.

(15)

2003 m. kovo 5 d. paskelbtoje nuomonėje dėl nurodomųjų maistingumo ženklinimo verčių, Maisto produktų mokslinis komitetas įtraukė nurodomąsias ženklinimo vertes suaugusiesiems. Į šią nuomonę įtraukti vitaminai ir mineralinės medžiagos, išvardinti Direktyvos 2006/46/EB I priede ir Reglamento (EB) Nr. 1925/2006 I priede.

(16)

Todėl Direktyvos 90/496/EEB priedas turėtų būti iš dalies pakeistas.

(17)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1.

1 straipsnio 4 dalies j punktas papildomas šiuo sakiniu:

„Medžiagos apibrėžtis ir jei būtina, tyrimo metodai, įtraukiami į II priedą,“

2.

5 straipsnio 1 dalyje įrašomos šios įtraukos:

3.

Priedas yra pakeičiamas šios direktyvos I priede pateiktu tekstu.

4.

Įtraukiamas šios direktyvos II priedo tekstas.