18.7.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 191/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/57/EB

2008 m. birželio 17 d.

dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 ir 156 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (3) ir 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (4) buvo iš esmės pakeistos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/50/EB (5). Kadangi dabar yra daromi nauji pakeitimai, siekiant aiškumo šias direktyvas reikėtų išdėstyti nauja redakcija ir siekiant paprastumo jų nuostatas reikėtų sujungti į vieną teisės aktą.

(2)

Siekiant Europos Sąjungos piliečiams, ekonominės veiklos vykdytojams, regioninės ir vietinės valdžios institucijoms leisti visapusiškai naudotis pranašumais, kurie atsiranda sukūrus erdvę be vidaus sienų, ypač reikia tobulinti nacionalinių geležinkelių tinklų sujungimą ir sąveiką bei galimybę naudotis tais tinklais, imantis visų reikalingų veiksmų techninio standartizavimo srityje, kaip nustatyta Sutarties 155 straipsnyje.

(3)	Pasirašydama 1997 m. gruodžio 12 d. Kiote priimtą protokolą, Europos Sąjunga įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Siekiant šių tikslų reikia suderinti pusiausvyrą tarp įvairių transporto rūšių ir padidinti geležinkelių transporto konkurencingumą.

(4)	Rūpinimosi Bendrijos aplinkosaugos ir tvaraus vystymosi integravimo į Bendrijos transporto politiką strategijoje pabrėžiamas būtinumas imtis priemonių, kad būtų sumažintas transporto poveikis aplinkai.

(5)

Dėl geležinkelių tinkle teikiamų komercinių vežimo geležinkeliais paslaugų visų pirma reikalingas ypač geras infrastruktūros ir transporto priemonių charakteristikų suderinamumas, taip pat veiksmingas įvairių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių informacijos ir ryšių sistemų tarpusavio ryšys. Nuo tokio suderinamumo ir tarpusavio ryšio priklauso veiklos rezultatai, sauga, paslaugų kokybė ir sąnaudos, ypač geležinkelių sistemos sąveika.

(6)	Projektuodamos, konstruodamos, atiduodamos eksploatuoti ir eksploatuodamos geležinkelius valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrinta, jog būtų laikomasi geležinkelių tinklams apskritai taikomų saugos, sveikatos ir vartotojų apsaugos taisyklių.

(7)

Yra didelių skirtumų tarp nacionalinės teisės aktų ir tarp geležinkelių vidaus taisyklių bei techninių specifikacijų, kurios taikomos geležinkelių sistemai, kadangi juose nustatyti konkretūs matmenys, įtaisai ir specialios charakteristikos. Tokia padėtis traukiniams trukdo be kliūčių važinėti po visą Bendrijos tinklą.

(8)

Dėl tokios padėties nacionalinės geležinkelių pramonės įmonės su nacionaliniais geležinkeliais per ilgą laiką užmezgė labai glaudžius ryšius, o tai trukdo iš tiesų atverti rinkas. Siekiant padidinti jų konkurencingumą pasauliniu lygiu šios įmonės turi dalyvauti atviroje ir konkurencingoje Europos rinkoje.

(9)	Dėl to tikslinga apibrėžti pagrindinius esminius reikalavimus visai Bendrijai, kurie būtų taikomi jos geležinkelių sistemai.

(10)	Siekdama šių tikslų, Taryba pirmosios priemonės ėmėsi 1996 m. liepos 23 d. priimdama Direktyvą 96/48/EB. Vėliau Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2001/16/EB.

(11)

2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/12/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (6), 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/13/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (7) ir 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (8) įsigaliojimas darė poveikį sąveikos įgyvendinimui. Prieigos prie infrastruktūros teisės turi būti suteikiamos, kaip ir kitų transporto rūšių atveju, kartu įgyvendinant būtinas su tuo susijusias suderinimo priemones. Todėl būtina įgyvendinti sąveiką visame tinkle, palaipsniui plečiant Direktyvos 2001/16/EB geografinę taikymo sritį. Taip pat būtina išplėsti Direktyvos 2001/16/EB teisinę bazę, aprėpiant Sutarties 71 straipsnį, kuriuo pagrįsta Direktyva 2001/12/EB.

(12)

Rengiant technines sąveikos specifikacijas (toliau – TSS) išryškėjo poreikis išaiškinti santykį tarp esminių reikalavimų bei TSS ir Europos standartų bei kitų norminio pobūdžio dokumentų. Visų pirma reikėtų aiškiai atskirti standartus ar jų dalis, kurie turi tapti privalomi norint pasiekti šios direktyvos tikslus ir „suderintus“ standartus, kurie parengti naujo požiūrio į techninį suderinimą ir standartizavimą dvasia.

(13)

Paprastai Europos specifikacijos yra rengiamos naujo požiūrio į techninį suderinimą ir standartizavimą dvasia. Jos leidžia daryti prielaidą dėl atitikties esminiams šios direktyvos reikalavimams, ypač sąveikos sudedamųjų dalių ir sąsajų atveju. Šios Europos specifikacijos arba taikomos jų dalys nėra privalomos ir TSS negali būti aiškių nuorodų į tas specifikacijas. Nuorodos į šias Europos specifikacijas skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o valstybės narės skelbia nuorodas į nacionalinius standartus, į kuriuos perkelti Europos standartai.

(14)

Kai kuriais atvejais, kai tai yra tikrai būtina šios direktyvos tikslams pasiekti, TSS gali būti konkreti nuoroda į Europos standartus ar specifikacijas. Tokia aiški nuoroda turi pasekmes, kurias reikia išaiškinti: visų pirma, šie Europos standartai ar specifikacijos nuo TSS taikymo pradžios tampa privalomi.

(15)

TSS nustatyti visi reikalavimai, kurių turi laikytis sąveikos sudedamoji dalis, ir tvarka, kurios reikia laikytis vertinant atitiktį. Be to, būtina nustatyti, kad kiekvienos sudėtinės dalies atitiktis ir tinkamumas TSS nurodytai paskirčiai turi būti įvertintas tam tikra procedūra ir ji turi turėti atitinkamą sertifikatą.

(16)

Rengiant naujas TSS visada reikia siekti užtikrinti, kad jos atitiktų esamą patvirtintą sistemą. Tai padės skatinti geležinkelio transporto konkurencingumą ir išvengti nereikalingų papildomų išlaidų, nes bus reikalaujama tobulinti ar atnaujinti esamus patvirtintus posistemius, kad būtų užtikrintas atgalinis suderinamumas. Išskirtiniais atvejais, kai nebus įmanoma užtikrinti suderinamumo, TSS galima pasitelkti kaip gaires, būtinas norint nuspręsti, ar esamą posistemį reikia patvirtinti iš naujo, ir nustatyti atitinkamus terminus.

(17)

Saugos tikslais būtina reikalauti, kad valstybės narės kiekvienai pradedamai eksploatuoti transporto priemonei priskirtų tapatumo kodą. Tuomet transporto priemonė turėtų būti įrašoma į nacionalinį transporto priemonių registrą. Registrai turi būti prieinami visoms valstybėms narėms ir tam tikriems Bendrijos ekonomikos subjektams informacijai gauti. Registrai turėtų būti vienodo duomenų formato. Todėl juos turėtų reglamentuoti bendros naudojimo ir techninės specifikacijos.

(18)

Turėtų būti nustatyta tvarka, taikoma posistemiui taikomiems esminiams reikalavimams, kurių dar nereglamentuoja išsamios atitinkamos TSS specifikacijos. Tokiu atveju už atitikties įvertinimo ir tikrinimo procedūras turėtų būti atsakingos direktyvų 96/48/EB ir 2001/16/EB 20 straipsnyje nurodytos notifikuotosios įstaigos.

(19)

Greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių sistemų atskyrimas nėra pagrįsta priežastis naudotis dviem atskiromis direktyvomis. Abiejų sistemų atveju TSS rengimo procedūros yra tokios pačios, sąveikos sudedamųjų dalių ar posistemių sertifikavimo atveju taip pat privaloma laikytis tokių pačių procedūrų. Esminiai reikalavimai bei sistemos suskirstymas į posistemius, kuriems reikia parengti technines specifikacijas, yra beveik identiški. Be to, kadangi greitiesiems traukiniams turi būti sudaryta galimybė nevaržomai važiuoti paprastųjų geležinkelių tinklu, techninės abiejų sistemų specifikacijos daugeliu atveju sutampa. Beje, rengiant TSS nustatyta, kad kai kurių posistemių atveju abiem sistemoms pakanka vienos TSS. Todėl tikslinga integruoti direktyvas 96/48/EB ir 2001/16/EB.

(20)

Direktyvoje 2004/50/EB buvo numatyta Direktyvos 2001/16/EB taikymo sritį laipsniškai plėsti, atsižvelgiant į naujų TSS priėmimą ar esamų TSS persvarstymą. Įsigaliojus šiai direktyvai jos taikymo sritis apims Europos paprastųjų geležinkelių ir greitųjų geležinkelių tinklus, kaip apibrėžta 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (9), ir tuose tinkluose naudojamas transporto priemones. Taikymo sritis bus laipsniškai plečiama ir ilgainiui į ją pateks visas tinklas ir visos transporto priemonės su sąlyga, kad atlikus poveikio vertinimą bus pagrįsta ekonominė nauda.

(21)

Atsižvelgiant į geležinkelių sistemos sąveikos kliūčių panaikinimo laipsnišką metodą ir laiką, kurio dėl tos priežasties prireiks TSS priimti, reikėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta padėties, kai valstybės narės priima naujas nacionalines taisykles arba imasi projektų, kurie didina esamos sistemos įvairiapusiškumą.

(22)

Laipsniško metodo taikymas atitinka ypatingus poreikius, būtinus siekiant geležinkelių sistemos, turinčios seną nacionalinę infrastruktūrą ir senas transporto priemones, kurioms pritaikyti ar atnaujinti būtinos didelės investicijos, sąveikos, ir reikia itin stengtis, kad geležinkeliai ekonomiškai nenukentėtų, palyginti su kitomis transporto rūšimis.

(23)	Europos Parlamentas savo 1999 m. kovo 10 d. teisėkūros rezoliucijose dėl geležinkelių paketo prašė, kad palaipsniui atveriant geležinkelių sektorių kartu būtų taikomos kuo skubesnės ir veiksmingesnės techninio derinimo priemonės.

(24)

Taryba 1999 m. spalio 6 d. posėdyje paprašė Komisijos pasiūlyti strategiją, kaip pagerinti geležinkelių transporto sąveiką ir panaikinti tai, kas trukdo nedelsiant pašalinti technines, administracines ir ekonomines tinklų sąveikos kliūtis, kartu garantuojant susijusio personalo aukšto lygio saugą, rengimą ir kvalifikaciją.

(25)

Vadovaudamosi 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (10), geležinkelių bendrovės turėjo padidinti prieigą prie valstybių narių geležinkelių tinklų, o tam savo ruožtu reikalingas infrastruktūros, įrangos, riedmenų bei valdymo ir eksploatavimo sistemų, įskaitant atitinkamų posistemių eksploatacijai ir techninei priežiūrai bei kiekvienai TSS įgyvendinti reikalingą darbuotojų kvalifikaciją ir darbo higienos bei saugos sąlygas, sąveika. Tačiau šia direktyva nesiekiama tiesiogiai ar netiesiogiai derinti darbo sąlygų geležinkelių sektoriuje.

(26)

Paaiškėjo, kad dėl geležinkelių sistemos masto ir sudėtingumo praktiniais sumetimais būtina padalyti šią sistemą į šiuos posistemius: infrastruktūros, kontrolės ir valdymo bei signalizavimo, energetikos, riedmenų, traukinių eismo organizavimo ir valdymo, techninės priežiūros ir telematikos priemonių keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms. Kiekvienam iš šių posistemių, ypač jų sudedamosioms dalims ir sąsajoms, visos Bendrijos mastu reikia apibrėžti esminius reikalavimus ir nustatyti technines specifikacijas, kad tie esminiai reikalavimai būtų įvykdyti. Ta pati sistema skirstoma į stacionarią ir kilnojamą dalis, kurių viena susideda iš tinklo, kurį sudaro linijos, stotys, terminalai ir visa kita saugiam ir nuolatiniam sistemos veikimui užtikrinti būtina stacionari įranga, o kita -– iš visų šiuo tinklu važiuojančių transporto priemonių. Todėl šioje direktyvoje transporto priemonę sudaro vienas posistemis (riedmenys) ir, kai tai taikoma, viena ar daugiau kitų posistemių dalių (pirmiausia transporto priemonėje esanti kontrolės ir valdymo bei signalizavimo posistemio dalis ir transporto priemonėje esanti energetikos posistemio dalis).

(27)	Geležinkelių sistemos sąveikos nuostatų įgyvendinimas ekonominės naudos atžvilgiu neturėtų sudaryti nepateisinamų kliūčių išsaugoti kiekvienos valstybės narės esamą geležinkelių tinklą, tačiau įgyvendinant tas nuostatas turi būti stengiamasi išlaikyti tikslą pasiekti sąveiką.

(28)	TSS taip pat turi poveikį sąlygoms, kuriomis asmenys naudojasi geležinkelių transportu, dėl to su šiais naudotojais reikia konsultuotis jiems rūpimais klausimais.

(29)

Kiekvienai valstybei narei turėtų būti leidžiama ypatingais atvejais netaikyti tam tikrų TSS, jei yra nustatyta tvarka, užtikrinanti, kad tokios išlygos yra pateisinamos. Sutarties 155 straipsnyje reikalaujama, kad Bendrijos veikloje sąveikos srityje būtų atsižvelgiama į potencialų ekonominį projektų gyvybingumą.

(30)	TSS parengimas ir jų taikymas geležinkelių sistemai neturėtų kliudyti technologinei inovacijai, kuria turėtų būti siekiama gerinti ekonominius veiklos rezultatus.

(31)	Siekiant sudaryti sąlygas didesnei transporto rūšių sąveikai, turėtų būti pasinaudota geležinkelių sistemos sąveika, ypač vežant krovinius.

(32)

Kad atitiktų tam tikras viešųjų pirkimų tvarkos geležinkelių sektoriuje ir ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB nuostatas (11), bendruose dokumentuose arba kiekvienos sutarties sąlygose perkančiosios organizacijos turėtų įrašyti technines specifikacijas. Šiuo tikslu reikia sudaryti Europos specifikacijų rinkinį, kuriuo būtų grindžiamos tos techninės specifikacijos.

(33)

Bendrijai būtų pravarti tarptautinė standartizacijos sistema, kurią taikant būtų rengiami standartai, faktiškai naudojami tų, kurie dalyvauja tarptautinėje prekyboje, ir tų, kurie atitinka Bendrijos politikos reikalavimus. Dėl to Europos standartizacijos organizacijos turi ir toliau bendradarbiauti su tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis.

(34)	Perkančiosios organizacijos turi nustatyti papildomus reikalavimus, reikalingus, kad būtų papildytos Europos specifikacijos ar kiti standartai. Šios specifikacijos turėtų atitikti esminius reikalavimus, kurie buvo suderinti Bendrijos lygmeniu ir kuriuos turi atitikti geležinkelių sistema.

(35)	Sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą reglamentuojanti tvarka turėtų būti pagrįsta modulių, kuriems taikomas Tarybos sprendimas 93/465/EEB (12), naudojimu. Kiek įmanoma ir siekiant skatinti pramonės plėtrą, tikslinga parengti su kokybės užtikrinimo sistema susijusią tvarką.

(36)

Siekiant garantuoti sistemos sąveiką, sudedamųjų dalių atitiktis daugiausia siejama su jų naudojimo sritimi, ne tik su jų laisvu judėjimu Bendrijos rinkoje. Turėtų būti įvertintas pačių svarbiausių sudedamųjų dalių tinkamumas naudoti saugos, prieinamumo ir sistemos ekonomiškumo atžvilgiu. Dėl to gamintojui nebūtina pritvirtinti ženklo „CE“ prie sudedamųjų dalių, kurioms taikomos šios direktyvos nuostatos. Remiantis atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti įvertinimu turėtų užtekti gamintojo atitikties deklaracijos.

(37)	Tačiau gamintojai privalo pritvirtinti ženklą „CE“ prie tam tikrų sudedamųjų dalių, kad būtų patvirtinta jų atitiktis kitoms jiems taikomoms Bendrijos nuostatoms.

(38)	Kai TSS įsigalioja, kai kurios sąveikos sudedamosios dalys jau yra rinkoje. Reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad tas sudedamąsias dalis būtų galima integruoti į posistemį, net jei jos tą TSS atitinka ne visiškai.

(39)

Geležinkelių sistemą sudarantiems posistemiams turėtų būti taikoma patikros procedūra. Ši patikra turi leisti valdžios institucijoms, atsakingoms už leidimą pradėti jas eksploatuoti, būti tikroms, kad projektuojant, konstruojant ir pradedant eksploatuoti buvo laikomasi galiojančių taisyklių ir techninių bei eksploatavimo nuostatų. Ji taip pat turi sudaryti sąlygas gamintojams tikėtis vienodų sąlygų, kad ir kokiai šaliai jie priklauso. Dėl to reikia parengti vieną ar kelis modulius, apibrėžiančius posistemių „EB“ patikrai taikomus principus ir sąlygas.

(40)

Pradėjus eksploatuoti posistemį, reikia tikrinti, ar jis eksploatuojamas ir techniškai prižiūrimas pagal jam keliamus esminius reikalavimus. Pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose (toliau – Saugos geležinkeliuose direktyva) (13) atsakomybė už šių reikalavimų laikymąsi tenka infrastruktūros valdytojui arba geležinkelio įmonei; kiekvienas jų yra atsakingas už savo posistemį. Valstybės narės gali tikrinti šių reikalavimų laikymąsi prieš išduodamos saugos sertifikatus ir įgaliojimus saugos srityje pagal Saugos geležinkeliuose direktyvos 10 ir 11 straipsnius.

(41)

Reikia išaiškinti leidimų pradėti eksploatuoti transporto priemones išdavimo tvarką, atsižvelgiant į „transporto priemonės“, kurią sudaro vienas ar daugiau posistemių, apibrėžtį. Be to, kadangi direktyvos 94/48/EB ir 2001/16/EB susijusios su naujais ir patobulintais posistemiais, o Direktyva 2004/49/EB – su eksploatuojamomis transporto priemonėmis, į šią direktyvą turėtų būti įtrauktos visos nuostatos, susijusios su leidimais pradėti eksploatuoti. Be to, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pradėti eksploatuoti transporto priemones ir sumažinti administracinę naštą, reikia įtraukti leidimų naudoti tam tikrų tipų transporto priemones išdavimo tvarką. Kad procedūra taptų paprastesnė ir kad būtų lengviau nustatyti transporto priemonių tipus, reikėtų sukurti Europos leidžiamų naudoti transporto priemonių tipų registrą, kurį tvarkytų Europos geležinkelio agentūra (toliau – Agentūra).

(42)

Patirtis parodė, kad šios procedūros taikymas nacionaliniu lygiu dažnai yra sudėtingas, jai taikomi skirtingi nacionaliniai reikalavimai, kurie yra ne visiškai skaidrūs ar net pasikartojantys. Todėl ši procedūra labai kliudo steigiant naujas, visų pirma krovinių vežimo, geležinkelio įmones. Taigi reikia imtis priemonių siekiant išaiškinti ir supaprastinti leidimų naudoti transporto priemones išdavimo tvarką. Pirma, reikia nustatyti bendrą principą, kad užtenka vieno leidimo visam Bendrijos geležinkelių tinklui. Antra, leidimų naudoti TSS atitinkančias transporto priemones išdavimo tvarka turėtų būti paprastesnė ir greitesnė negu taikoma tais atvejais, kai transporto priemonės TSS neatitinka. Trečia, kai tik įmanoma, reikia taikyti abipusio pripažinimo principą: kai transporto priemonė jau buvo pradėta eksploatuoti vienoje valstybėje narėje, kitos valstybės narės neturėtų, pasitelkusios nacionalines taisykles, taikyti nereikalingų reikalavimų ir atlikti papildomų patikrinimų, nebent jie tikrai būtini norint patikrinti transporto priemonės techninį suderinamumą su atitinkamu tinklu. Šiuo tikslu, siekiant nustatyti, kokiu mastu nacionalinės taisyklės gali būti laikomos tinkamomis reikalavimų, eksploatacinių charakteristikų ir saugos požiūriu, nacionalines taisykles reikia klasifikuoti ir palyginti pagal kontrolinį sąrašą. Ketvirta, reikia laikytis nustatytos tvarkos rezultatų teisinio tikrumo principo. Šiuo tikslu, jei nacionalinė saugos institucija per nustatytą laiką nepriima sprendimo, pareiškėjui turėtų būti leista pradėti eksploatuoti transporto priemonę. Suteikti tokį leidimą būtų galima tik tuo atveju, jei kitoje valstybėje narėje jau buvo išduotas leidimas naudoti tą transporto priemonę. Be to, tokią transporto priemonę savo atsakomybe galėtų naudoti tik pagal Direktyvą 2004/49/EB tinkamai patvirtinta geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas.

(43)

Leidimų naudoti TSS atitinkančias ir TSS neatitinkančias transporto priemones išdavimo tvarka skirtinga. Tam tikrais atvejais gali būti nevisiškai aišku, kurią tvarką pasirinkti. Transporto priemonės, priskiriamos TSS atitinkančioms transporto priemonėms, turėtų būti tokios, kurioms taikomos visų svarbiausių posistemių, bent jau riedmenų posistemio, TSS. Tai reikštų, kad nustatyta didžioji dalis esminių reikalavimų. Pavyzdžiui, kol neįsigaliojo lokomotyvų posistemio TSS, lokomotyvai priskiriami TSS neatitinkančioms transporto priemonėms, nors jie gali atitikti kitas svarbias TSS, kurios galioja jų eksploatavimo pradžios metu.

(44)

Jei TSS negalima visapusiškai aprėpti konkrečių esminius reikalavimus atitinkančių techninių aspektų, TSS priede jie nurodomi kaip „neišspręsti klausimai“. Kai vienoje valstybėje jau išduotas leidimas eksploatuoti TSS atitinkančią transporto priemonę, išduodant papildomus leidimus turėtų būti atsižvelgiama tik į tuos neišspręstus klausimus, kurie susiję su transporto priemonės ir tinklo techniniu suderinamumu.

(45)

Parametrų sąrašas, tikrinamas pradedant eksploatuoti TSS neatitinkančias transporto priemones, yra itin svarbus siekiant geležinkelio sistemų sąveikos, ypač naudojamų transporto priemonių atžvilgiu. Šiame sąraše atsižvelgiama tik į kai kuriuose tinkluose įgytą patirtį. Todėl Agentūrai būtina persvarstyti VII priede išvardytus parametrus ir pateikti Komisijai atitinkamas rekomendacijas.

(46)

„EB“ patikros procedūra turėtų remtis TSS. Šioms TSS yra taikomos Direktyvos 93/38/EEB 18 straipsnio nuostatos. Notifikuotosios įstaigos, atsakingos už sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo ir tinkamumo naudoti procedūrų bei posistemių įvertinimo procedūros tikrinimą, privalo, ypač tais atvejais, kai nėra jokios Europos specifikacijos, kuo atidžiau koordinuoti savo sprendimus.

(47)	Reikia, kad notifikuotosios įstaigos būtų struktūrizuotos taip, kad atitiktų šio tipo įstaigai taikytinus kriterijus visuose sektoriuose, kuriems taikomas naujas metodas techninio suderinimo ir standartizavimo požiūriu, ypač nepriklausomumo ir kompetencijos kriterijų požiūriu.

(48)

TSS reguliariai peržiūrimos. Aptikus klaidas turi būti ad hoc taikoma greita procedūra, pagal kurią pirmiausia komitete yra susitariama dėl laikino klaidų ištaisymo, o vėliau jį skelbia Agentūra. Tai leis šiuo klaidų ištaisymų greičiau pradėti naudotis visiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant pramonę, notifikuotąsias įstaigas ir valdžios institucijas, kol TSS oficialiai peržiūrės Komisija. Siekiant išvengti painiojimo su oficialiu Komisijos klaidų ištaisymu, bus naudojama sąvoka „techninė nuomonė“. Ši procedūra atitinka įgaliojimus, kuriuos Komisija suteikė 2007 m. liepos 13 d. sprendimu dėl bendrojo įgaliojimo Europos geležinkelių agentūrai vykdyti tam tikrą veiklą, numatytą direktyvose 96/48/EB ir 2001/16/EB. Tačiau jeigu TSS būtina iš dalies keisti dėl svarbios ar kritinės klaidos, taikoma persvarstymo procedūra.

(49)

Valdytojo sąvokos apibrėžimas turėtų kuo labiau atitikti sąvokos apibrėžimą, naudojamą 1999 m. Konvencijoje dėl tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais. Daug įmonių gali būti laikomos transporto priemonės valdytojais, pvz., savininkas, bendrovė, vykdanti verslą su keletu vagonų, geležinkelio įmonei vagonus nuomojanti bendrovė, geležinkelio įmonė ar infrastruktūros valdytojas, naudojantys transporto priemones infrastruktūros priežiūrai. Šios įmonės valdo transporto priemones, kurias naudoja geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai. Siekiant išvengti bet kokių abejonių valdytojas turi būti aiškiai nurodytas nacionaliniame transporto priemonių registre.

(50)	Priemonės, reikalingos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 99/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (14).

(51)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus tvirtinti ir atnaujinti TSS. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir jomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(52)

Tais atvejais, kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių neįmanoma laikytis įprastų reguliavimo procedūros su tikrinimu terminų, tvirtindama priemones, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant TSS arba susijusiais pakeitimais, Komisija turėtų galėti taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą.

(53)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. geležinkelių sistemos sąveikos visos Bendrijos mastu, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes jokia atskira valstybė narė neturi galimybės imtis tokiai sąveikai pasiekti reikalingos veiklos, ir kadangi to tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

(54)

Vadovaudamosi Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (15) 34 punktu, valstybės narės raginamos atsižvelgti į savo ir į Bendrijos interesus ir parengti lenteles, kuriose būtų kuo tiksliau parodytas šioje direktyvoje numatytų priemonių ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio ryšys, ir jas paskelbti.

(55)	Įsipareigojimas perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios yra esminės ankstesnių direktyvų požiūriu. Įsipareigojimas perkelti nepakeistas nuostatas yra sąlygotas ankstesniųjų direktyvų.

(56)	Todėl turėtų būti panaikintas Direktyvos 2004/49/EB 14 straipsnis bei direktyvos 96/48/EB ir 2001/16/EB,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1. Šios direktyvos tikslas – nustatyti reikalavimus, kurių turi būti laikomasi siekiant užtikrinti Bendrijos geležinkelių sistemos sąveiką, suderintą su Direktyvos 2004/49/EB nuostatomis. Šie reikalavimai yra susiję su šios sistemos dalių projektavimu, konstravimu, pradėjimu eksploatuoti, patobulinimu, atnaujinimu, naudojimu ir technine priežiūra, taip pat su personalo, kuris ją eksploatuoja ir techniškai prižiūri, profesine kvalifikacija ir sveikatos bei saugos sąlygomis.

2. Siekiant šio tikslo turi būti nustatytas optimalus techninio suderinimo lygis ir turi tapti įmanoma:

a)	palengvinti, pagerinti ir plėtoti tarptautinių geležinkelių transporto paslaugų teikimą Europos Sąjungoje ir su trečiosiomis šalimis;

b)	padėti palaipsniui kurti įrangos ir paslaugų, skirtų Bendrijos geležinkelių sistemai konstruoti, rekonstruoti, modernizuoti ir eksploatuoti, vidaus rinką;

c)	prisidėti prie Bendrijos geležinkelių sistemos sąveikos.

3. Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės gali netvirtinti priemonių, susijusių su:

a)	metro, tramvajaus ir kito lengvojo bėginio transporto sistemomis;

b)	tinklais, kurie funkciniu požiūriu yra atskirti nuo likusios geležinkelių transporto sistemos, ir yra skirti tik keleivių vežimo vietos, miesto ar priemiestiniais maršrutais paslaugoms teikti; taip pat susijusių su geležinkelio įmonėmis, kurios vykdo veiklą tik tokiuose tinkluose;

c)	privačia geležinkelio infrastruktūra ir tik su tokioje infrastruktūroje naudojamomis transporto priemonėmis, kurias infrastruktūros savininkas naudoja tik savo kroviniams vežti;

d)	infrastruktūra ir transporto priemonėmis, skirtomis tik vietos, istorinėms ar turizmo reikmėms.

4. TSS taikymo sritis laipsniškai išplečiama pagal 8 straipsnį aprėpiant visą geležinkelių sistemą, įskaitant kelių prieigą prie terminalų ir pagrindinės uosto infrastruktūros, aptarnaujančių ar galinčių aptarnauti daugiau kaip vieną naudotoją, nepažeidžiant TSS taikymo išlygų, išvardytų 9 straipsnyje.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

a)	transeuropinė geležinkelių sistema – atitinkamai I priedo 1 ir 2 punktuose apibūdintos transeuropinės paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos;

sąveika – geležinkelių sistemos gebėjimas sudaryti sąlygas saugiam ir nenutrūkstamam traukinių, kurie atitinka šioms linijoms reikalingą eksploatacijos lygį, judėjimui. Šis gebėjimas priklauso nuo visų norminių, techninių ir eksploatacinių sąlygų, kurių turi būti laikomasi, kad būtų įvykdyti esminiai reikalavimai;

c)	transporto priemonė – bėgiais judanti ratinė geležinkelio transporto priemonė su traukos sistema arba be jos. Transporto priemonę sudaro vienas ar keli struktūriniai ir funkciniai posistemiai arba tokių posistemių dalys;

d)	tinklas – linijos, stotys, terminalai ir visa kita saugiam ir nuolatiniam sistemos veikimui užtikrinti būtina stacionari įranga;

e)	posistemiai – geležinkelių sistemos padalijimo rezultatas, kaip nurodyta II priede. Šie posistemiai, kuriems turi būti nustatyti esminiai reikalavimai, gali būti struktūriniai arba funkciniai;

sąveikos sudedamosios dalys – bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą;

g)	esminiai reikalavimai – visos III priede nurodytos sąlygos, kurias turi atitikti geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas;

h)	Europos specifikacija – bendra techninė specifikacija, Europos techninis liudijimas arba Europos standartą perkeliantis nacionalinis standartas, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/17/EB XXI priede;

i)	techninė sąveikos specifikacija (toliau – TSS) – pagal šią direktyvą patvirtinta specifikacija, kuri yra taikoma kiekvienam posistemiui ar jo daliai, kad būtų įvykdyti esminiai reikalavimai ir užtikrinta geležinkelių sistemos sąveika;

j)	notifikuotosios įstaigos – įstaigos, atsakingos už sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą arba už posistemių „EB“ patikros procedūros įvertinimą;

k)	pagrindiniai parametrai – bet koks norminis, techninis arba eksploatacinis reikalavimas, labai svarbus sąveikai, kuris yra nurodytas atitinkamose TSS;

specifinis atvejis – bet kuri geležinkelių sistemos dalis, kuriai dėl geografinių, topografinių, miesto aplinkos arba suderinamumui su esama sistema įtakos turinčių suvaržymų TSS turi būti numatytos specialios laikinos arba galutinės nuostatos. Tai visų pirma gali būti nuo likusiosios Bendrijos dalies atskirtos geležinkelių linijos ir tinklai, pakrovos gabaritas, vėžės plotis arba tarpukelės plotis ir transporto priemonės, skirtos tik vietiniam, regioniniam ar istoriniam naudojimui, taip pat transporto priemonės, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, ar kurios skirtos trečiajai šaliai;

m)	patobulinimas – bet koks svarbus posistemio ar dalies posistemio modifikavimo darbas, kuris pagerina bendrąsias posistemio eksploatacines charakteristikas;

n)	atnaujinimas – bet koks svarbus posistemio ar dalies posistemio pakeitimo darbas, kuris nekeičia bendrųjų posistemio eksploatacinių charakteristikų;

o)	esama geležinkelių sistema – struktūra, kurią sudaro esamos geležinkelių sistemos linijos ir stacionarūs įrenginiai bei ta infrastruktūra važinėjančios visų kategorijų ir bet kokios kilmės transporto priemonės;

p)	pakeitimas atliekant techninę priežiūrą – bet koks komponentų keitimas tapataus veikimo ir eksploatacinių charakteristikų dalimis atliekant prevencinę arba taisomąją techninę priežiūrą;

q)	pradėjimas eksploatuoti – visos operacijos, kuriomis posistemis arba transporto priemonė parengiami iki projektinės veikimo būklės;

r)	perkančioji organizacija – posistemio projektavimą ir (arba) statybą arba atnaujinimą ar patobulinimą užsakantis viešas arba privatus subjektas. Šis subjektas gali būti geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas ar riedmens valdytojas arba už projekto įgyvendinimą atsakingas koncesininkas;

s)	valdytojas – asmuo ar subjektas, kuris, būdamas transporto priemonės savininku arba turėdamas teisę ją naudoti, eksploatuoja šią transporto priemonę ir yra registruotas kaip transporto priemonės valdytojas nacionaliniame transporto priemonių registre, nurodytame 33 straipsnyje;

gerokai pažengęs projektas – projektas, kurio planavimo/statybos darbai yra pažengę tiek, kad techninių specifikacijų pakeitimas būtų nepriimtinas susijusiai valstybei narei. Tie trukdžiai gali būti teisinio, sutartinio, ekonominio, finansinio, socialinio ar aplinkosauginio pobūdžio ir turi būti tinkamai pagrįsti;

suderintieji standartai – vienos iš 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (16) I priede nurodytų Europos standartizacijos organizacijų pagal Komisijos įgaliojimą, suteiktą pagal tos direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą tvarką, priimtas Europos standartas, kuris vienas arba kartu su kitais standartais yra teisės nuostatų laikymąsi užtikrinantis sprendimo būdas;

v)	nacionalinė saugos institucija – Direktyvos 2004/49/EB 3 straipsnio g punkte apibrėžta saugos institucija;

w)	tipas – transporto priemonės tipas, pagal kurį nustatomos pagrindinės transporto priemonės konstrukcijos charakteristikos, pateikiamos bendrajame tipo tyrimo sertifikate, apibūdintame Europos Komisijos sprendimo 93/465 B modulio aprašyme;

x)	serija – keletas identiškos konstrukcijos transporto priemonių;

y)	Agentūra – Europos geležinkelio agentūra, įsteigta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 881/2004, įsteigiančiu Europos geležinkelio agentūrą (Agentūros reglamentas) (17);

z)	už priežiūrą atsakingas subjektas –už transporto priemonę atsakingas subjektas, įregistruotas tokiu statusu nacionaliniame transporto priemonių registre.

3 straipsnis

Bendras suderinamumas

1. Ši direktyva susijusi su kiekvieno posistemio nuostatomis dėl sąveikos sudedamųjų dalių, sąsajų ir procedūrų, taip pat visuotinio geležinkelių sistemos suderinamumo sąlygų, reikalingų jos sąveikai pasiekti.

2. Šios direktyvos nuostatos taikomos nepažeidžiant kitų atitinkamų Bendrijos nuostatų. Tačiau, kad būtų įvykdyti esminiai šios direktyvos reikalavimai, sąveikos sudedamosioms dalims, įskaitant sąsajas, gali prireikti taikyti tuo tikslu parengtas atskiras Europos specifikacijas.

4 straipsnis

Esminiai reikalavimai

1. Geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas, atitinka atitinkamus esminius reikalavimus.

2. Kitos techninės specifikacijos, nurodytos Direktyvos 2004/17/EB 34 straipsnyje, kurios yra būtinos papildyti Europos specifikacijas arba kitus standartus, naudojamus Bendrijoje, neturi prieštarauti esminiams reikalavimams.

II SKYRIUS

TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS (TSS)

5 straipsnis

TSS turinys

1. Kiekvienam iš posistemių taikoma viena TSS. Jei būtina, posistemiui gali būti taikomos kelios TSS ir viena TSS gali būti taikoma keletui posistemių. Sprendimui dėl TSS rengimo arba persvarstymo priimti ir jos techninei ir geografinei taikymo sričiai parinkti reikalingas įgaliojimas pagal 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Remiantis šia direktyva, posistemiai turi atitikti TSS, kurios galioja jų eksploatavimo pradžios, tobulinimo ar atnaujinimo metu; kol kiekvienas posistemis yra naudojamas, ši atitiktis yra nuolatos palaikoma.

3. Tiek, kiek reikia 1 straipsnyje nurodytam tikslui pasiekti, kiekvienoje TSS:

a)	nurodoma numatyta jos taikymo sritis (I priede nurodyta tinklo ar transporto priemonių dalis; II priede nurodytas posistemis ar jo dalis);

b)	nustatomi kiekvieno atitinkamo posistemio ir jo sąsajų su kitais posistemiais esminiai reikalavimai;

c)	nustatomos funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais. Prireikus šios specifikacijos gali skirtis pagal posistemio paskirtį, pvz., pagal I priede numatytas linijų, mazgų ir (arba) transporto priemonių kategorijas;

d)	nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinos sąveikai geležinkelių sistemoje pasiekti;

e)	kiekvienu nagrinėjamu atveju nurodo, kokios procedūros turi būti taikomos norint įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti ir posistemių „EB“ patikrai. Šios procedūros grindžiamos Sprendime 93/465/EEB apibrėžtais moduliais;

f)	nurodyta TSS įgyvendinimo strategija. Visų pirma reikia nurodyti etapus, kurie turi būti užbaigti, kad būtų galima palaipsniui pereiti iš esamos padėties į galutinę padėtį, kurioje TSS laikymasis yra norma;

g)	atitinkamiems darbuotojams nurodyta profesinė kvalifikacija bei profesinės sveikatos ir darbo saugos sąlygos, kurios reikalingos minėtam posistemiui eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti, taip pat TSS įgyvendinti.

4. Kiekviena TSS parengiama remiantis esamo posistemio tyrimu ir joje nurodoma, koks tikslinis posistemis gali būti palaipsniui pasiektas per pagrįstą terminą. Atitinkamai laipsniškas TSS priėmimas ir jų laikymasis padės palaipsniui pasiekti geležinkelių sistemos sąveiką.

5. TSS tinkamu būdu išlaiko kiekvienos valstybės narės esamos geležinkelių sistemos suderinamumą. Šiuo tikslu gali būti numatyti specifiniai atvejai kiekvienai TSS, susijusiai ir su tinklu, ir su transporto priemonėmis; ypač daug dėmesio turi būti skiriama pakrovos gabaritui, vėžės pločiui arba tarpukelės pločiui ir transporto priemonėms, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis arba kurios yra skirtos trečiosioms šalims. Kiekvienu specifiniu atveju TSS turi būti nustatytos šio straipsnio 3 dalies c–g punktuose nurodytų TSS elementų įgyvendinimo taisyklės.

6. Jei TSS negalima visapusiškai aprėpti konkrečių esminius reikalavimus atitinkančių techninių aspektų, jie TSS priede yra aiškiai nurodomi kaip „neišspręsti klausimai“. Jiems taikoma 17 straipsnio 3 dalis.

7. TSS nėra kliūtis valstybių narių sprendimams dėl infrastruktūros naudojimo transporto priemonių, kurioms TSS netaikomos, eismui.

8. TSS gali būti konkreti, aiškiai apibrėžta nuoroda į Europos arba tarptautinius standartus ar specifikacijas arba Agentūros paskelbtus techninius dokumentus, jei to būtinai reikia šios direktyvos tikslui pasiekti. Tokiais atvejais šie standartai ar specifikacijos (ar atitinkamos jų dalys) arba techniniai dokumentai laikomi atitinkamų TSS priedais ir tampa privalomi nuo TSS taikymo pradžios. Nesant tokių standartų ar specifikacijų arba techninių dokumentų ir iki jie bus parengti, gali būti daroma nuoroda į aiškiai apibrėžtus norminius dokumentus; tokiu atveju tai turi būti lengvai prieinami ir vieši dokumentai.

6 straipsnis

TSS priėmimas, persvarstymas ir paskelbimas

1. TSS projektus ir vėlesnių TSS pataisų projektus rengia Agentūra pagal šios direktyvos 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu Komisijos suteiktą įgaliojimą. Projektai rengiami Reglamento (EB) Nr. 881/2004 3 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka ir bendradarbiaujant su šiuose straipsniuose minimomis dirbančiosiomis šalimis.

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant TSS arba jų pataisomis, tvirtinamos pagal 29 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 29 straipsnio 5 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

2. Agentūra yra atsakinga už TSS persvarstymą, atnaujinimą ir rekomendacijų teikimą Komisijai, kad būtų atsižvelgiama į technologijos plėtrą arba socialinius poreikius. Komisija apie šias rekomendacijas informuoja 29 straipsnyje nurodytą komitetą.

3. Bet kuris TSS projektas rengiamas dviem etapais.

Iš pradžių Agentūra nustato pagrindinius TSS parametrus bei sąsajas su kitais posistemiais ir bet kokius kitus specifinius atvejus, kurių gali reikėti. Kiekvienam iš šių parametrų ir sąsajų pasiūlomi patikimiausi alternatyvūs sprendimai, pagrįsti techniškai ir ekonomiškai.

Po to, remdamasi šiais pagrindiniais parametrais, Agentūra parengia TSS projektą. Kai reikia, Agentūra atsižvelgia į technikos pažangą, jau atliktą standartizavimo darbą, esamas dirbančiąsias šalis ir pripažintą tyrimų darbą. Prie TSS projekto pridedamas bendras TSS išlaidų ir naudingumo įvertinimas; šis įvertinimas nurodo tikėtiną poveikį susijusiems naudotojams ir ekonomikos subjektams.

4. Rengiant, tvirtinant ir persvarstant kiekvieną TSS (įskaitant pagrindinius parametrus) atsižvelgiama į visų svarstytų techninių sprendimų ir sąsajų tarp jų planuojamas išlaidas ir naudingumą, kad būtų nustatyti ir įgyvendinti patikimiausi sprendimai. Valstybės narės dalyvauja šiame vertinime suteikdamos reikiamus duomenis.

5. 29 straipsnyje nurodytas komitetas reguliariai informuojamas apie parengiamąjį TSS darbą. Atliekant šį darbą Komisija komiteto prašymu gali suformuluoti bet kokias gaires ar naudingas rekomendacijas dėl TSS projekto ir naudingumo analizės. Pavyzdžiui, Komisija valstybės narės prašymu gali reikalauti, kad būtų išnagrinėti alternatyvūs sprendimai ir šių sprendimų išlaidų ir naudingumo įvertinimas būtų pateiktas su TSS projektu pateikiamoje ataskaitoje.

6. Tvirtinant kiekvieną TSS pagal 29 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu nustatoma tos TSS įsigaliojimo data. Jei dėl techninio suderinamumo priežasčių vienu metu turi būti pradedami eksploatuoti skirtingi posistemiai, atitinkamų TSS įsigaliojimo data yra ta pati.

7. Rengiant, tvirtinant ir persvarstant TSS atsižvelgiama į vartotojų nuomonę apie charakteristikas, kurios turi tiesioginį poveikį sąlygoms, kuriomis jie naudoja posistemius. Tuo tikslu TSS rengimo ir persvarstymo etapų metu Agentūra konsultuojasi su vartotojus atstovaujančiomis asociacijomis ir įstaigomis. TSS projekte ji pateikia ataskaitą apie tokių konsultacijų rezultatus.

Komisija, komitetui pagal 29 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą pateikus nuomonę, parengia asociacijų ir įstaigų, su kuriomis turi būti konsultuojamasi, sąrašą ir tas sąrašas gali būti pakartotinai patikrintas ir atnaujintas valstybės narės reikalavimu ar Komisijos iniciatyva.

8. Rengiant, tvirtinant ir persvarstant TSS atsižvelgiama į socialinių partnerių nuomonę dėl 5 straipsnio 3 dalies g punkte nurodytų sąlygų.

Tuo tikslu su socialiniais partneriais konsultuojamasi iki TSS projekto pateikimo 29 straipsnyje nurodytam komitetui tvirtinti arba persvarstyti.

Su socialiniais partneriais konsultuojamasi sektorių dialogo komitete, įsteigtame pagal 1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimą 98/500/EB dėl sektorių dialogo komitetų, skatinančių socialinių partnerių dialogą Europos lygiu, įkūrimo (18). Socialiniai partneriai pateikia savo nuomonę per tris mėnesius.

9. Jei persvarsčius TSS keičiami reikalavimai, tai remiantis naujosiomis TSS yra užtikrinamas suderinamumas su posistemiais, kurie pradėti eksploatuoti remiantis ankstesnėmis TSS.

Jei, siekiant užtikrinti tinkamą saugą ar sąveiką, būtinas naujas leidimas šiems posistemiams eksploatuoti arba iškyla būtinybė juos atnaujini ar tobulinti, TSS yra nustatomi atitinkami terminai arba tam tikrais atvejais juos turi nustatyti valstybės narės.

10. TSS Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

TSS trūkumai

1. Jei patvirtinus TSS paaiškėja, kad ji ne visiškai atitinka esminius reikalavimus, valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva galima konsultuotis su 21 straipsnyje nurodytu komitetu.

Siekdama gauti techninę nuomonę, Komisija gali kreiptis į Agentūrą. Komisija nagrinėja techninę nuomonę kartu su komiteto atstovais.

2. Jei TSS būtina iš dalies keisti dėl nedidelio netikslumo, tačiau nėra pagrindo ją skubiai iš naujo svarstyti, Komisija iki TSS persvarstymo gali rekomenduoti vadovautis technine nuomone pagal 6 straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju techninę nuomonę paskelbia Agentūra.

3. Jei TSS būtina iš dalies keisti dėl svarbios ar kritinės klaidos, skubiai taikoma 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta TSS persvarstymo procedūra.

8 straipsnis

TSS taikymo srities papildymas

1. Pagal 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija tvirtina vieną ar keletą įgaliojimų naujoms TSS parengti ir (arba) jau patvirtintoms TSS persvarstyti, kad TSS galėtų būti būtų taikomos dar neįtrauktoms linijoms ir transporto priemonėms.

2. Nepažeidžiant 5 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl galimybės veikti specifiniais atvejais ir 9 straipsnio nuostatų, kuriomis remiantis numatomos išimtys ypatingomis aplinkybėmis, pagal pirmąjį įgaliojimą sudaroma pirmoji naujų TSS ir (arba) TSS pakeitimų, kurie turėtų būti patvirtinti iki 2012 m. sausio mėn., grupė. Pirmasis įgaliojimas nustatomas remiantis Agentūros rekomendacija, pagal kurią ketinama rengti naujas TSS ir (arba) iš dalies keisti patvirtintas TSS atsižvelgiant į kiekvienos siūlomos priemonės veiksmingumą kainos požiūriu ir priemonių, kurių imamasi Bendrijos lygmeniu, proporcingumo principą. Šiuo tikslu yra atitinkamai atsižvelgiama į I priedo 4 punkto nuostatas ir į būtiną nenutrūkstamo traukinių judėjimo ir techninio suderinamumo tikslų bei susijusio eismo transeuropiniu, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis pusiausvyrą.

3. Kol TSS taikymo sritis bus papildyta ir įtrauktas visas geležinkelio tinklas:

leidimai:

—	bent iš dalies pradėti eksploatuoti riedmenis, traukinių kontrolės ir valdymo bei signalizavimo sistemas, priklausančias tinklo dalims, kurios dar neįtrauktos į TSS taikymo sritį,

—	pradėti eksploatuoti infrastruktūrą, energijos ir šalikelių kontrolės ir valdymo bei signalizavimo posistemius, priklausančius tinklo dalims, kurios dar neįtrauktos į TSS taikymo sritį,

išduodami pagal nacionalines taisykles nurodytas Direktyvos 2004/49/EB 8 straipsnyje arba, kai taikoma, šios direktyvos 17 straipsnio 3 dalyje;

leidimai pradėti eksploatuoti transporto priemones, skirtas kartais naudoti tose tinklo dalyse, kurios dar neįtrauktos į TSS taikymo sritį, išduodami pagal 21–27 straipsnių nuostatas ir nacionalines taisykles, kaip nurodyta Direktyvos 2004/49/EB 8 straipsnyje arba, kai taikoma, šios direktyvos 17 straipsnio 3 punkte.

4. Valstybės narės neprivalo taikyti pagal 2 dalies nuostatas priimtų naujų ar persvarstytų TSS gerokai pažengusiems projektams arba projektams, kurie vykdomi pagal sutartį tuo metu, kai skelbiamos atitinkamos TSS.

9 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1. Išskyrus atitinkamus specifinius atvejus, pagal šį straipsnį valstybė narė gali netaikyti vienos ar kelių TSS tokiais atvejais:

a)	siūlomam naujam posistemiui, esamo posistemio atnaujinimui ar patobulinimui ar bet kokiam 1 straipsnio 1 dalyje nurodytam elementui, kai paskelbus atitinkamas TSS darbai gerokai pažengę arba jie atliekami pagal vykdomą sutartį;

b)	bet kuriam esamo posistemio atnaujinimo ar patobulinimo projektui, jei šių TSS ir esamos posistemio pakrovos gabaritas, vėžės plotis, tarpukelės plotis arba elektrifikavimo įtampa yra nesuderinami;

c)	siūlomam naujam posistemiui arba siūlomam esamo posistemio atnaujinimui ar patobulinimui tos valstybės narės teritorijoje, kai jos geležinkelių tinklas yra jūra atskirtas ar izoliuotas arba dėl ypatingų geografinių sąlygų atskirtas nuo likusios Bendrijos dalies geležinkelių tinklo;

d)	siūlomam esamo posistemio atnaujinimui, pratęsimui arba patobulinimui, kai dėl šių TSS taikymo nukentėtų to projekto ekonominis perspektyvumas ir (arba) geležinkelių sistemos suderinamumas toje valstybėje narėje;

e)	tais atvejais, kai po avarijos ar stichinės nelaimės tinklo skubaus atstatymo sąlygos ekonomiškai ar techniškai neleidžia iš dalies ar visiškai taikyti atitinkamų TSS;

f)	transporto priemonėms, važiuojančioms į trečiąsias šalis ar iš jų, kur vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio geležinkelių tinklo vėžės pločio Bendrijoje.

2. 1 dalyje nurodytais atvejais atitinkama valstybė narė Komisijai praneša apie dokumentų rinkinį, kuriame yra IX priede nurodyta informacija. Komisija išanalizuoja valstybės narės siūlomas priemones ir informuoja 29 straipsnyje nurodytą Komitetą.

3. 1 dalies a punkte nurodytu atveju kiekviena valstybė narė per vienerius metus nuo kiekvienos TSS įsigaliojimo pateikia Komisijai jos teritorijoje vykdomų gerokai pažengusių projektų sąrašą.

4. 1 dalies a, c ir e punktuose nurodytais atvejais Komisija patikrina, ar dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus ir informuoja valstybes nares apie nagrinėjimo rezultatus. Prireikus parengiama rekomendacija dėl taikytinų specifikacijų. Valstybė narė gali nedelsdama taikyti alternatyvias nuostatas, nurodytas IX priede.

5. 1 dalies b, d ir f punktuose nurodytais atvejais, pagal 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija sprendžia, ar patenkinti prašymą taikyti išlygą. 1 dalies b punkte nurodytu atveju Komisijos sprendimas neaprėpia pakrovos gabarito ir vėžės pločio rodiklių. Komisija priima sprendimą per šešis mėnesius nuo paraiškos ir bylos, į kurią turi būti įtraukti visi reikalingi dokumentai, pateikimo datos. Jei tokio sprendimo nėra, prašymas laikomas patenkintu. Kol Komisija priima sprendimą, 1 dalies f punkte nurodytu atveju valstybė narė gali taikyti IX priede nurodytas alternatyvias nuostatas.

6. Visos valstybės narės informuojamos apie nagrinėjimų išvadas ir 4 bei 5 dalyse nurodytos procedūros rezultatus.

III SKYRIUS

SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

10 straipsnis

Sąveikos sudedamųjų dalių pateikimas į rinką

1. Valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių siekdamos užtikrinti, kad sąveikos sudedamosios dalys:

a)	būtų pateikiamos į rinką tik tuo atveju, jei jos leidžia geležinkelių sistemoje pasiekti sąveiką ir kartu atitinka esminius reikalavimus;

b)	būtų naudojamos toje srityje, kuriai jos skirtos, ir būtų tinkamai įrengiamos ir prižiūrimos.

Šios nuostatos neužkerta kelio pateikti šias sudedamąsias dalis į rinką kitoms taikymo sritims.

2. Valstybės narės negali savo teritorijoje, remdamosi šia direktyva, drausti, riboti ar trukdyti pateikti į rinką sąveikos sudedamąsias dalis, skirtas naudoti geležinkelių sistemoje, jei jos atitinka šią direktyvą. Visų pirma jos negali reikalauti patikrinimų, kurie jau buvo atlikti pagal „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaravimo procedūrą, kurios sudedamosios dalys yra išdėstytos IV priede.

11 straipsnis

Atitiktis arba tinkamumas naudoti

1. Valstybės narės tas sąveikos sudedamąsias dalis, kurios turi „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaraciją, laiko atitinkančiomis šios direktyvos esminius reikalavimus.

2. Visoms sąveikos sudedamosioms dalims taikoma atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūra, nurodyta atitinkamoje TSS, ir jos turi turėti atitinkamą sertifikatą.

3. Valstybės narės nusprendžia, kad sąveikos sudedamoji dalis atitinka esminius reikalavimus, jei ji atitinka reikalavimus, nustatytus atitinkamose TSS ar atitinkamose Europos specifikacijose parengtose tam, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.

4. Posistemių, kurie buvo eksploatuojami dar iki atitinkamos TSS įsigaliojimo, atsarginės dalys šiuose posistemiuose gali būti instaliuojamos netaikant 2 dalyje nurodytos procedūros.

5. TSS gali būti numatytas pereinamasis laikotarpis, skirtas pagal šias TSS nustatytiems geležinkelių produktams – sąveikos sudedamosioms dalims, kurios TSS įsigaliojimo metu jau yra rinkoje. Šios sudedamosios dalys atitinka 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

12 straipsnis

Europos specifikacijų neatitikimas esminiams reikalavimams

Jei valstybė narė arba Komisija mano, kad šios direktyvos tikslais tiesiogiai ar netiesiogiai taikomos Europos specifikacijos neatitinka esminių reikalavimų, apie tai informuojamas 29 straipsnyje nurodytas komitetas, o Komisija nustato tinkamą priemonę:

a)	pasikonsultavus su komitetu, tais atvejais, kai tai susiję su Europos specifikacijomis, įsteigtu pagal Direktyvą 98/34/EB, atitinkamas specifikacijas ar jų pataisas visiškai arba iš dalies pašalinti iš leidinių, kuriuose jos buvo paskelbtos; arba

b)	peržiūrėti TSS pagal 7 straipsnį.

13 straipsnis

„EB“ atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijos rengimo procedūra

1. Rengdamas sąveikos sudedamosios dalies „EB“ atitikties ar tinkamumo naudoti deklaraciją, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas taiko nuostatas, numatytas tos sudedamosios dalies TSS.

2. Atitinkamos TSS atveju, sąveikos sudedamosios dalies suderinto ar tinkamumo naudoti vertinimą atlieka notifikuotoji įstaiga, kuriai paraišką yra pateikęs gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas.

3. Jeigu sąveikos sudedamosioms dalims taikomos kitos Bendrijos direktyvos, apimančios kitus aspektus, tada „EB“ atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijoje nurodoma, kad sąveikos sudedamosios dalys atitinka ir tų kitų direktyvų reikalavimus.

4. Jeigu gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas nevykdo 1 ir 3 dalyse nurodytų įsipareigojimų, šie įsipareigojimai perleidžiami bet kuriam asmeniui, pateikusiam sąveikos sudedamąją dalį į rinką. Pagal šią direktyvą tie patys įpareigojimai taikomi bet kam, kas surenka įvairios kilmės sąveikos sudedamąsias dalis arba sudedamųjų dalių dalis arba gamina sąveikos sudedamąsias dalis savo reikmėms.

5. Nepažeidžiant 14 straipsnio nuostatų:

kaskart, kai valstybė narė nustato, kad „EB“ atitikties deklaracija buvo netinkamai parengta, iškilus būtinybei iš gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo reikalaujama iš naujo užtikrinti sąveikos sudedamosios dalies atitiktį ir nutraukti pažeidimus vadovaujantis tos valstybės narės nustatytais reikalavimais;

b)	jei į šį reikalavimą neatsižvelgiama, valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad apribotų tos sąveikos sudedamosios dalies pateikimą į rinką ar ją uždraustų arba užtikrintų, kad ji būtų pašalinta iš rinkos 14 straipsnyje numatyta tvarka.

14 straipsnis

Sąveikos sudedamųjų dalių neatitikimas esminiams reikalavimams

1. Jei valstybė narė nustato, kad į rinką pateikta ir pagal paskirtį naudojama sąveikos sudedamoji dalis, kuriai taikomos „EB“ atitikties ar tinkamumo naudoti deklaracijos nuostatos, neatitinka esminių reikalavimų, ji imasi visų reikalingų priemonių, kad apribotų jos taikymo galimybes, uždraustų jos naudojimą arba pašalintų ją iš rinkos. Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi, ir pateikia savo sprendimo motyvus, konkrečiai nurodydama, ar neatitikimą lėmė viena iš šių priežasčių:

a)	nesugebėjimas laikytis esminių reikalavimų;

b)	neteisingas Europos specifikacijų taikymas, kai turi būti remiamasi šiomis specifikacijomis;

c)	Europos specifikacijų taikymo spragos.

2. Komisija skubiai konsultuojasi su susijusiomis šalimis. Jei po tos konsultacijos Komisija nustato, kad esama pagrindo taikyti minėtąją priemonę, ji skubiai apie tai informuoja tą valstybę narę, kuri ėmėsi iniciatyvos, ir kitas valstybes nares. Jei po konsultacijos Komisija nustato, kad taikyti minėtąją priemonę nėra pagrindo, ji skubiai apie tai informuoja tą valstybę narę, kuri ėmėsi iniciatyvos, ir gamintoją arba Bendrijoje įsisteigusį jo įgaliotąjį atstovą. Jei 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas Europos specifikacijų spragomis, taikoma 12 straipsnyje numatyta procedūra.

3. Jeigu sąveikos sudedamoji dalis, kuriai galioja „EB“ atitikties deklaracijos nuostatos, neatitinka reikalavimų, valstybė narė, kurios kompetencijai priklauso spręsti šį klausimą, imasi atitinkamų priemonių prieš instituciją, kuri parengė deklaraciją, ir apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

4. Komisija užtikrina, kad valstybės narės būtų informuotos apie šios procedūros eigą ir rezultatus.

IV SKYRIUS

POSISTEMIAI

15 straipsnis

Pradėjimas eksploatuoti

1. Nepažeidžiant V skyriaus, kiekviena valstybė narė duoda leidimą pradėti eksploatuoti tuos geležinkelių sistemą sudarančius struktūrinius posistemius, kurie yra arba veikia jos teritorijoje.

Šiuo tikslu valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog šie posistemiai galėtų būti pradėti eksploatuoti tik tais atvejais, kai jie yra suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad juos integravus į geležinkelių sistemą jie atitiktų jiems keliamus esminius reikalavimus. Visų pirma jos tikrina:

—	šių posistemių techninį suderinamumą su sistema, į kurią jie yra integruojami,

—	tai, ar šie posistemiai integruoti saugiai, laikantis Direktyvos 2004/49/EB 4 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies.

2. Prieš pradedant eksploatuoti šiuos posistemius, kiekviena valstybė narė tikrina, ar tam tikrais atvejais minėtieji posistemiai atitinka konkrečias TSS nuostatas, susijusiais su eksploatavimu ir priežiūra.

3. Pradėjus eksploatuoti tuos posistemius, atliekamas toks tikrinimas:

a)	infrastruktūrų – išduodant saugos sertifikatus ir vykdant jų kontrolę pagal Direktyvos 2004/49/EB 11 straipsnį;

b)	transporto priemonių – išduodant saugos sertifikatus ir vykdant jų kontrolę pagal Direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnį.

Tuo tikslu taikoma įvertinimo ir tikrinimo tvarka, nustatyta atitinkamose struktūrinėse ir funkcinėse TSS.

16 straipsnis

Laisvas posistemių judėjimas

Nepažeisdamos 15 straipsnio 1 dalies nuostatų, valstybės narės negali savo teritorijoje, remdamosi šia direktyva, drausti, riboti ar trukdyti pradėti eksploatuoti ir naudoti esminius reikalavimus tenkinančių struktūrinių posistemių, sudarančių geležinkelio sistemą. Visų pirma jos negali reikalauti, kad būtų atlikti patikrinimai, kurie:

—	arba sudarė dalį procedūros, taikomos rengiant „EB“ patikros deklaraciją, kurios sudedamosios dalys yra nurodytos V priede,

—	arba buvo atliekami kitose valstybėse narėse iki arba po šios direktyvos įsigaliojimo, siekiant įvertinti, ar identiškomis eksploatavimo sąlygomis buvo laikomasi identiškų reikalavimų.

17 straipsnis

TSS ir nacionalinių taisyklių laikymasis

1. Valstybės narės sąveikiais ir atitinkančiais jiems keliamus esminius reikalavimus laiko tuos geležinkelių sistemą sudarančius struktūrinius posistemius, kurie turi „EB“ patikros deklaraciją.

2. Geležinkelių sistemos struktūrinio posistemio sąveikos patikra pagal esminius reikalavimus nustatoma remiantis TSS, jei jos parengtos.

3. Valstybės narės rengia ir Komisijai teikia kiekvieno posistemio techninių taisyklių, kurios taikomos esminiams reikalavimams įgyvendinti, sąrašą, kai:

—	nesama reikalingų TSS, arba

—	remiantis 9 straipsnio nuostatomis, buvo pranešta apie išlygą, arba

—	specifiniu atveju reikia taikyti technines taisykles, kurios nenumatytos konkrečioje TSS.

Šis sąrašas pateikiamas arba:

—	kaskart pakeitus techninių taisyklių, kurios, remiantis Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 3 dalies ir Direktyvos 2001/16/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turėjo būti pateiktos iki 2005 m. balandžio 30 d., sąrašą, arba

—	pranešus apie išlygą, arba

—	paskelbus reikalingą TSS.

Tokiu atveju valstybės narės paskiria ir institucijas, atsakingas už 18 straipsnyje nurodytos šių techninių taisyklių tikrinimo procedūros eigą.

Komisija šią informaciją pateikia Agentūrai, kuri ją paskelbia.

Komisijos prašymu valstybės narės pateikia visą taisyklių, apie kurias buvo pranešta, tekstą. Kad išvengtų papildomų kliūčių ir galėtų klasifikuoti nacionalines taisykles remdamasi 27 straipsnio nuostatomis, Komisija stebi, kaip valstybės narės nustato naujas taisykles. Jei, Komisijos manymu, tam tikra priimta nauja taisyklė galėtų būti naudojama kaip neleistina diskriminacijos priemonė arba tapti slaptu geležinkelio transporto eismo tarp valstybių narių apribojimu, pagal 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą ji priima sprendimą, skirtą atitinkamai valstybei narei.

Valstybėms narėms leidžiama neteikti informacijos apie vietinės reikšmės taisykles ir apribojimus. Tokiais atvejais valstybės narės minėtąsias taisykles ir apribojimus įtraukia į 35 straipsnyje nurodytus infrastruktūros registrus.

Valstybės narės užtikrina, kad privalomos techninės taisyklės būtų formuluojamos aiškiai, skelbiamos ir prieinamos visiems infrastruktūros valdytojams, geležinkelio įmonėms ir subjektams, siekiantiems gauti leidimus eksploatuoti, bei suprantamos suinteresuotosioms šalims.

18 straipsnis

„EB“ patikros deklaracijos parengimo procedūra

1. Kad būtų parengta „EB“ patikros deklaracija, pareiškėjas kreipiasi į šiuo tikslu pasirinktą notifikuotąją įstaigą, kuri taiko VI priede nurodytą „EB“ patikros procedūrą. Pareiškėju gali būti perkančioji organizacija ar gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jų įgaliotasis atstovas.

2. Notifikuotoji įstaiga, atsakinga už posistemio „EB“ patikrą, imasi veiksmų projektavimo etape ir juos tęsia visu gamybos laikotarpiu iki tvirtinimo etapo, kai posistemis pradedamas eksploatuoti. Remdamasi atitinkamose TSS, taip pat 34 ir 35 straipsniuose numatytų registrų informacija, ji vykdo ir atitinkamo posistemio sąsajų su sistema, į kurią minėtasis posistemis įtraukiamas, patikrą.

3. Notifikuotoji įstaiga atsakinga už techninės bylos, kuri pateikiama kartu su „EB“ patikros deklaracija, sudarymą. Į šią techninę bylą įtraukiami visi būtiniausi su posistemio charakteristikomis susiję dokumentai, o kai kada ir visi dokumentai, patvirtinantys sąveikos sudedamųjų dalių suderinamumą. Į ją turėtų būti įtraukiami ir visi dokumentai, susiję su naudojimo sąlygomis ir apribojimais, aptarnavimo, nuolatinės ar eilinės stebėsenos, suderinimo ir techninės priežiūros instrukcijomis.

4. Notifikuotoji įstaiga gali išduoti laikinas patikros deklaracijas, kuriose pateikiama informacija apie kai kuriuos patikros procedūros etapus ar apie tam tikras posistemio dalis. Tokiu atveju taikoma VI priede numatyta procedūra.

5. Jei tai leidžia atitinkamos TSS, notifikuotoji įstaiga gali išduoti visos posistemių grupės arba tam tikrų tų posistemių dalių atitikties sertifikatus, jei tai numatoma atitinkamose TSS.

19 straipsnis

Posistemių neatitikimas esminiams reikalavimams

1. Jei valstybė narė nustato, kad struktūrinis posistemis, kurio atžvilgiu galioja „EB“ patikros deklaracija ir kartu su ja pateikiamos techninės bylos dokumentai, ne visiškai atitinka šios direktyvos nuostatas, ypač jeigu jis neatitinka esminių reikalavimų, ji gali kreiptis su prašymu atlikti papildomus patikrinimus.

2. Teikianti prašymą valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie visus papildomus patikrinimus, dėl kurių ji kreipiasi, ir nurodo šio prašymo priežastis. Komisija konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis.

3. Paraišką teikianti valstybė narė nurodo priežastis, dėl kurių nepavyksta visapusiškai laikytis minėtosios direktyvos nuostatų, t. y.:

a)	ar tai susiję su esminių reikalavimų arba su TSS nesilaikymu ar netinkamu TSS taikymu. Tokiu atveju Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę, kurioje įsisteigęs netinkamai „EB“ patikros deklaraciją parengęs asmuo, ir prašo šią valstybę narę imtis atitinkamų priemonių;

b)	ar tai susiję su TSS trūkumais. Tokiu atveju taikoma 7 straipsnyje nurodyta TSS keitimo procedūra.

20 straipsnis

Posistemių eksploatavimo pradžia po atnaujinimo ar patobulinimo

1. Ketindami atnaujinti ar tobulinti posistemius, perkančioji organizacija arba gamintojas siunčia susijusiai valstybei narei projektą apibūdinančius dokumentus. Valstybė narė nagrinėja šiuos dokumentus ir, atsižvelgdama į įgyvendinimo strategiją, apibrėžtą pagal taikomą TSS, sprendžia, ar, įvertinus darbų mastą, būtinas naujas leidimas pradėti eksploatuoti pagal šios direktyvos nuostatas.

Šio naujo eksploatacijos pradžios leidimo reikalaujama tada, kai nustatoma, kad planuojami darbai gali turėti neigiamos įtakos bendram atitinkamo posistemio saugos lygiui. Jei reikalingas naujas leidimas, valstybė narė sprendžia, kokiu mastu TSS turi būti taikoma vykdant projektą.

Valstybė narė priima sprendimą ne vėliau kaip per keturis mėnesius po to, kai pareiškėjas pateikia visus dokumentus.

2. Jeigu būtinas naujas leidimas, o TSS taikoma tik iš dalies, valstybės narės Komisijai pateikia šią informaciją:

—	priežastį, dėl kurios TSS taikoma tik iš dalies,

—	vietoj TSS taikomas technines charakteristikas,

—	jei taikomos minėtosios charakteristikos, nurodo įstaigas, kurios atsakingos už 18 straipsnyje nurodytos tikrinimo procedūros taikymą.

3. Komisija perduoda 2 dalyje nurodytą informaciją Agentūrai, kuri ją paskelbia.

V SKYRIUS

TRANSPORTO PRIEMONĖS

21 straipsnis

Leidimas pradėti eksploatuoti transporto priemones

1. Prieš pradedant transporto priemonę naudoti tinkle, su šiuo tinklu susijusi kompetentinga nacionalinė saugos institucija išduoda leidimą pradėti eksploatuoti transporto priemonę, nebent šiame skyriuje numatytos kitokios nuostatos.

2. Leidimas pradėti eksploatuoti TSS atitinkančią transporto priemonę suteikiamas pagal 22 ar 23 straipsnius.

3. Leidimas pradėti eksploatuoti TSS neatitinkančią transporto priemonę suteikiamas pagal 24 ar 25 straipsnius.

4. Leidimas pradėti eksploatuoti transporto priemonę, kuri atitinka tipo patvirtinimo reikalavimus, suteikiamas pagal 26 straipsnį.

5. Nepažeidžiant 23 ir 25 straipsnių nuostatų dėl papildomų leidimų, vienoje valstybėje narėje išduotas leidimas galioja visose kitose valstybėse narėse. Valstybės narės tvirtina specialias nacionalines taisykles, kuriose patikslinama, ar, remiantis susijusiomis 23 straipsnio nuostatomis dėl TSS atitinkančių transporto priemonių arba 25 straipsnio nuostatomis dėl TSS neatitinkančių transporto priemonių, būtini papildomi leidimai, arba nurodo tai nacionalinėse nuostatose, kuriomis įgyvendinama ši direktyva.

6. Remiantis 22 ir 23 straipsnių arba 24 ir 25 straipsnių nuostatomis, dėl visų paraiškų, pateiktų siekiant gauti leidimą pradėti eksploatuoti transporto priemonę, sprendžia kompetentinga nacionalinė saugos institucija. Suteikiant leidimą pradėti eksploatuoti, gali būti numatomos naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai.

7. Bet koks kompetentingos nacionalinės saugos institucijos atsisakymas išduoti leidimą eksploatuoti geležinkelio transporto priemones turi būti tinkamai pagrįstas. Gavęs neigiamą atsakymą, pareiškėjas per vieną mėnesį gali kreiptis į kompetentingą nacionalinę saugos instituciją su prašymu persvarstyti minėtąjį sprendimą dėl tinkamų ir pateisinamų priežasčių. Gavusi apeliaciją, nacionalinė saugos institucija per du mėnesius patvirtina savo sprendimą arba jį keičia. Jei patvirtinamas neigiamas sprendimas, pareiškėjas gali kreiptis į kompetentingos valstybės narės pagal Direktyvos 2004/49/EB 17 straipsnio 3 dalį paskirtą apeliacinę instituciją su prašymu iš naujo svarstyti sprendimą dėl tinkamų ir pateisinamų priežasčių. Remdamosi Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnio nuostatomis, dalyvauti šioje apeliacijos procedūroje valstybės narės gali paskirti reguliavimo tarnybą.

8. Jei kompetentinga nacionalinė saugos institucija per nustatytą laikotarpį nepriima 23 straipsnio 7 dalyje ir 25 straipsnio 5 dalyje nurodyto sprendimo, yra laikoma, kad geležinkelio transporto priemonę, dėl kurios buvo kreiptasi, leidžiama pradėti eksploatuoti praėjus trims mėnesiams nuo minėtojo laikotarpio pabaigos. Leidimai, gauti pagal šioje dalyje nurodytą procedūrą, galioja tik tame tinkle, dėl kurio savo sprendimo per nustatytą laikotarpį nepateikė kompetentinga nacionalinė saugos institucija.

9. Nacionalinė saugos institucija, ketinanti panaikinti jos pačios suteiktą arba 8 dalies pagrindu pareiškėjo įgytą leidimą, vadovaujasi Direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta saugos sertifikatų persvarstymo procedūra arba, tam tikrais atvejais, minėtosios direktyvos 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta saugos sertifikatų persvarstymo procedūra.

10. Apeliacijos procedūros atveju 7 dalyje nurodyta kompetentinga apeliacinė institucija gali kreiptis į Agentūrą siekdama gauti jos nuomonę, kuri tokiu atveju turėtų būti parengta per mėnesį nuo kreipimosi datos ir apie kurią turėtų būti pranešta pareiškėjui, kompetentingai apeliacinei institucijai ir atsisakančiai išduoti leidimą kompetentingai nacionalinei saugos institucijai.

11. Transporto priemonių, važiuojančių iš valstybės narės į trečiąją šalį arba iš trečiosios šalies į valstybę narę tinkle, kur vėžės plotis skiriasi nuo Bendrijos pagrindinio geležinkelių tinklo vėžės pločio, ir kurioms pagal 9 straipsnio 5 dalį gali būti taikoma nukrypti leidžianti nuostata arba kurios priskiriamos specifiniams atvejams, atveju 22 ir 24 straipsniuose nurodytos nacionalinės taisyklės gali apimti tarptautinius susitarimus, jeigu jie atitinka Bendrijos teisės aktus.

12. Leidimai pradėti eksploatuoti, kurie buvo suteikti iki 2008 m. liepos 19 d., įskaitant leidimus, išduotus pagal tarptautinius susitarimus, visų pirma RIC (Regolamento Internazionale Carrozze) ir RIV (Regolamento Internazionale Veicoli), lieka galioti tomis sąlygomis, kuriomis jie buvo suteikti. Šiai nuostatai teikiama pirmenybė prieš 22–25 straipsnius.

13. Valstybės narės gali išduoti leidimus pradėti eksploatuoti transporto priemonių serijas. Šiuo tikslu nacionalinės saugos institucijos praneša pareiškėjui apie procedūrą, kurios reikia laikytis.

14. Pagal šį straipsnį suteikti leidimai pradėti eksploatuoti nepanaikina geležinkelio įmonėms ir geležinkelių infrastruktūros valdytojams pagal Direktyvos 2004/49/EB 9, 10, ir 11 straipsnius keliamų kitų reikalavimų, susijusių su tinkle naudojamų geležinkelio riedmenų eksploatavimu.

22 straipsnis

Pirmas leidimas pradėti eksploatuoti TSS atitinkančias transporto priemones

1. Šis straipsnis taikomas transporto priemonėms, atitinkančioms susijusias eksploatavimo pradžios metu galiojančias TSS, jeigu tose TSS nustatyta didelė esminių reikalavimų dalis ir jei susijusi TSS dėl riedmenų įsigaliojo ir yra taikytina.

2. Pirmą leidimą nacionalinė saugos institucija išduoda tokia tvarka:

a)	jeigu visus transporto priemonės struktūrinius posistemius leista eksploatuoti laikantis IV skyriaus nuostatų, leidimas suteikiamas be papildomų patikrinimų;

„EB“ patikros deklaraciją, nurodytą 18 straipsnyje, turinčių transporto priemonių atveju išsamūs kriterijai, kuriuos išduodama leidimą pradėti eksploatuoti saugos institucija gali tikrinti, gali būti tik:

—	techninis atitinkamų transporto priemonės posistemių ir jų saugios integracijos pagal 15 straipsnio 1 dalį suderinamumas,

—	techninis transporto priemonės ir atitinkamo tinklo suderinamumas,

—	neišspręstiems klausimams taikomos nacionalinės taisyklės,

—	atitinkamose TSS tinkamai nustatytiems specifiniams atvejams taikomos nacionalinės taisyklės.

23 straipsnis

Papildomi leidimai pradėti eksploatuoti TSS atitinkančias transporto priemones

1. Transporto priemonėms, visiškai atitinkančioms TSS, kurios apima visus atitinkamų posistemių aspektus nenurodant specifinių atvejų ir neišspręstų klausimų, susijusių tik su techniniu transporto priemonės ir tinklo suderinamumu, nereikia papildomo leidimo pradėti eksploatuoti, jeigu jos važinėja TSS atitinkančiais tinklais kitose valstybėse narėse arba pagal atitinkamose TSS nurodytas sąlygas.

2. Transporto priemonių, pradėtų eksploatuoti pagal 22 straipsnį, tačiau kurioms netaikoma 1 dalis, atveju valstybės narės sprendžia, ar jų teritorijoje reikalingi papildomi leidimai. Tokiais atvejais taikomos 3–7 dalys.

3. Pareiškėjas nacionalinei saugos institucijai pateikia dokumentus apie transporto priemonę ar transporto priemonės tipą ir informaciją apie jų numatomą naudojimą tinkle. Dokumentuose pateikiama tokia informacija:

a)	dokumentais pagrįstas įrodymas, kad transporto priemonę leista eksploatuoti kitoje valstybėje narėje pagal 22 straipsnį;

b)	VI priede nurodyto techninio failo kopija. Transporto priemonių, kuriose yra duomenų įrašymo priemonės, atveju ši informacija apima ir informaciją apie duomenų rinkimo tvarką, sudarančią galimybę informaciją nuskaityti ir įvertinti, jei ta informacija nėra suderinta su atitinkama TSS;

c)	įrašai, rodantys transporto priemonės techninės priežiūros istoriją ir, kai taikoma, po leidimo išdavimo atliktus techninius pakeitimus;

techninių ir eksploatacinių charakteristikų liudijimas, rodantis, kad transporto priemonė atitinka infrastruktūrą ir stacionarius įrenginius (įskaitant klimato sąlygas, energijos tiekimo sistemą, kontrolės komandų ir signalizacijos sistemą, vėžės plotį ir infrastruktūros dydį, didžiausią leistiną ašies apkrovą ir kitus tinklo apribojimus).

4. Kriterijai, kuriuos tikrina nacionalinė saugos institucija, gali būti susiję tik su:

—	techniniu transporto priemonės ir atitinkamo tinklo suderinamumu, įskaitant nacionalines taisykles, taikomas neišspręstų klausimų atveju, kad būtų užtikrintas toks suderinamumas,

—	atitinkamose TSS tinkamai nustatytiems specifiniams atvejams taikomomis taisyklėmis.

5. Nacionalinė saugos institucija gali paprašyti pateikti papildomą informaciją, atlikti rizikos analizę pagal Direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnio 3 dalies a punktą arba atlikti bandymus tinkle siekiant patvirtinti 4 dalyje minėtus kriterijus. Tačiau priėmus šios direktyvos 27 straipsnyje nurodytą informacinį dokumentą, nacionalinė saugos institucija gali tokius patikrinimus atlikti tik remdamasi nacionalinėmis taisyklėmis, susijusiomis su tame dokumente pateiktomis B ar C grupėmis.

6. Pasikonsultavusi su pareiškėju, nacionalinė saugos institucija apibrėžia papildomos informacijos apimtį ir turinį, rizikos analizę ar bandomuosius važiavimus, kuriuos buvo paprašyta atlikti. Pasikonsultavęs su pareiškėju, infrastruktūros valdytojas deda visas pastangas siekdamas užtikrinti, kad visi bandomieji važiavimai būtų atlikti per tris mėnesius nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos. Prireikus nacionalinė saugos institucija imasi priemonių siekdama užtikrinti, kad bandomieji važiavimai įvyktų.

7. Dėl visų paraiškų dėl leidimų pradėti eksploatuoti, kurios pateiktos pagal šį straipsnį, sprendimą priima nacionalinė saugos institucija; spendimas priimamas kuo greičiau ir ne vėliau kaip:

a)	per du mėnesius po to, kai buvo pateikti 3 dalyje nurodyti dokumentai;

b)	kai taikoma, per vieną mėnesį nuo papildomos informacijos, kurios paprašė nacionalinė saugos institucija, pateikimo;

c)	kai taikoma, per vieną mėnesį nuo bandymų, kurių pareikalavo nacionalinė saugos institucija, rezultatų pateikimo.

24 straipsnis

Pirmas leidimas pradėti eksploatuoti TSS neatitinkančias transporto priemones

1. Šis straipsnis taikomas transporto priemonėms, neatitinkančioms visų atitinkamų TSS, kurios galioja jas pradedant eksploatuoti, įskaitant transporto priemones, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos arba jeigu vienoje ar keliose TSS nėra nustatyta didelė esminių reikalavimų dalis.

2. Pirmą leidimą nacionalinė saugos institucija išduoda tokia tvarka:

—	dėl techninių aspektų, kuriuos apima TSS (jeigu tokių yra), taikoma „EB“ patikros procedūra,

—	dėl visų kitų techninių aspektų taikomos nacionalinės taisyklės, apie kurias pranešta pagal šios direktyvos 17 straipsnio 3 dalį ir Direktyvos 2004/49/EB 8 straipsnį.

Šis pirmas leidimas galioja tik jį išdavusios valstybės narės tinkle.

25 straipsnis

Papildomi leidimai pradėti eksploatuoti TSS neatitinkančias transporto priemones

1. Transporto priemonių, kurias buvo leista pradėti eksploatuoti vienoje valstybėje narėje pagal 21 straipsnio 12 dalį arba 24 straipsnį, atveju kitos valstybės narės pagal šį straipsnį gali nuspręsti, ar būtini papildomi leidimai pradėti eksploatuoti jų teritorijoje.

2. Pareiškėjas nacionalinei saugos institucijai pateikia techninius dokumentus apie transporto priemonę ar transporto priemonės tipą ir informaciją apie jų numatomą naudojimą tinkle. Dokumentuose pateikiama tokia informacija:

dokumentai, įrodantys, kad kitoje valstybėje narėje buvo išduotas leidimas pradėti eksploatuoti transporto priemonę ir dokumentai dėl procedūros, kurios buvo laikomasi siekiant įrodyti, kad transporto priemonė atitinka galiojančius saugos reikalavimus, įskaitant, kai taikoma, informaciją apie suteiktas išlygas arba išlygas, kuriomis pasinaudota, pagal 9 straipsnį;

techniniai duomenys, techninės priežiūros programa ir eksploatavimo charakteristikos. Transporto priemonių, kuriose yra duomenų įrašymo priemonės, atveju ši informacija apima ir informaciją apie duomenų rinkimo tvarką, sudarančią galimybę informaciją nuskaityti ir įvertinti, kaip nurodyta Direktyvos 2004/49/EB 20 straipsnio 2 dalies c punkte;

c)	įrašai, rodantys transporto priemonės eksploatavimo istoriją, techninę priežiūrą ir, kai taikoma, po leidimo išdavimo atliktus techninius pakeitimus;

3. Nacionalinė saugos institucija negali kvestionuoti 2 dalies a ir b punktuose nurodytos informacijos, išskyrus atvejus, kai ji, nepažeisdama 16 straipsnio nuostatų, gali įrodyti, kad esama didelio pavojaus saugai. Priėmus 27 straipsnyje nurodytą informacinį dokumentą, nacionalinė saugos institucija negali šiuo požiūriu taikyti A grupės taisyklių, išvardytų tame dokumente.

4. Nacionalinė saugos institucija gali paprašyti pateikti papildomą informaciją, atlikti rizikos analizę pagal Direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnio 3 dalies a punktą arba tinkle atlikti bandomuosius važiavimus siekiant patikrinti, kad šio straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nurodyta informacija atitinka galiojančias nacionalines taisykles, apie kurias buvo pranešta Komisijai pagal Direktyvos 2004/49/EB 8 straipsnį ar šios direktyvos 17 straipsnį. Tačiau priėmus šios direktyvos 27 straipsnyje nurodytą informacinį dokumentą, nacionalinė saugos institucija gali tokius patikrinimus atlikti tik remdamasi nacionalinėmis taisyklėmis, susijusiomis su tame dokumente išvardytomis B ar C grupėmis.

Pasikonsultavusi su pareiškėju, nacionalinė saugos institucija apibrėžia papildomos informacijos apimtį ir turinį, rizikos analizę ar bandomuosius važiavimus, kuriuos buvo paprašyta atlikti. Pasikonsultavęs su pareiškėju, infrastruktūros valdytojas deda visas pastangas siekdamas užtikrinti, kad visi bandomieji važiavimai būtų atlikti per tris mėnesius nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos. Prireikus nacionalinė saugos institucija imasi priemonių, kad būtų atlikti bandomieji važiavimai.

5. Dėl visų paraiškų dėl leidimų pradėti eksploatuoti, kurios pateiktos pagal šį straipsnį, sprendimą priima nacionalinė saugos institucija; spendimas priimamas kuo greičiau ir ne vėliau kaip:

a)	per keturis mėnesius po to, kai buvo pateikti 2 dalyje nurodyti techniniai dokumentai;

b)	kai taikoma, per du mėnesius po to, kai buvo pateikta papildoma informacija ar atlikta rizikos analizė, kurių pagal 4 dalį paprašė nacionalinė saugos institucija;

c)	kai taikoma, per du mėnesius po to, kai buvo pateikti bandymų, kurių pareikalavo nacionalinė saugos institucija, rezultatai.

26 straipsnis

Transporto priemonių tipų patvirtinimas

1. Valstybės narės gali patvirtinti transporto priemonių tipus.

2. Tačiau jeigu valstybės narės suteikia leidimą dėl transporto priemonės, tuo pačiu metu jos turi patvirtinti transporto priemonės tipą.

3. Valstybė narė išduoda leidimą pradėti eksploatuoti transporto priemonę, kuri atitinka valstybės narės jau patvirtinto tipą, remdamasi pareiškėjo pateikta atitikties tam tipui deklaracija, ir netaiko papildomų patikrinimų. Tačiau jeigu pasikeičia TSS ir nacionalinių taisyklių, kurių pagrindu suteiktas transporto priemonių tipo patvirtinimas, susijusios nuostatos, valstybės narės nusprendžia, ar tipo patvirtinimas lieka galioti, ar jį reikia atnaujinti. Tipo patvirtinimo atnaujinimo atveju nacionalinė saugos institucija gali tikrinti tik pagal kriterijus, susijusius su pasikeitusiomis taisyklėmis. Tipo patvirtinimo atnaujinimas nedaro įtakos leidimams, jau suteiktiems transporto priemonėms remiantis ankstesniais tipų patvirtinimais.

4. Komisija iki 2009 m. liepos 19 d. patvirtina atitikties tipui deklaraciją remdamasi Agentūros parengtu projektu ir laikydamasi 29 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.

5. Atitikties tipui deklaracijos patvirtinama:

a)	TSS atitinkančių transporto priemonių atveju – remiantis susijusių TSS patikros procedūromis;

b)	TSS neatitinkančių transporto priemonių atveju – remiantis Sprendimo 93/465/EEB D arba E moduliuose apibrėžtomis patikros procedūromis. Prireikus Komisija gali patvirtinti ad hoc patikros procedūrą pagal 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

6. Pareiškėjas gali prašyti leidimo dėl transporto priemonių tipo patvirtinimo keliose valstybėse narėse tuo pačiu metu. Šiuo atveju nacionalinės saugos institucijos bendradarbiauja siekdamos supaprastinti procedūrą ir sumažinti administracines kliūtis.

7. Tipų patvirtinimai registruojami 34 straipsnyje nurodytame Europos patvirtintų tipų transporto priemonių registre. Šiame registre nurodoma valstybė narė ar valstybės narės, kurioje (-iose) suteiktas leidimas dėl transporto priemonės tipo.

27 straipsnis

Nacionalinių taisyklių klasifikacija

1. Siekiant palengvinti leidimų pradėti eksploatuoti transporto priemones išdavimo procedūrą, nurodytą 25 straipsnyje, nacionalinės taisyklės klasifikuojamos pagal VII priedą.

2. Nepažeidžiant 30 straipsnio 3 dalies, ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 19 d. Agentūra peržiūri VII priedo 1 skirsnyje nurodytus parametrus ir pateikia Komisijai atitinkamas rekomendacijas.

3. Agentūra parengia rekomendaciją informaciniam dokumentui, kuriame pateikiamos kryžminės nuorodos į transporto priemonių naudojimą reglamentuojančias valstybių narių nacionalines taisykles. Vykdant šią užduotį nacionalinės saugos institucijos bendradarbiauja su Agentūra.

4. Remdamasi Agentūros rekomendacija ir laikydamasi 29 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros, Komisija priima informacinį dokumentą ir visus jį atnaujinančius sprendimus.

VI SKYRIUS

NOTIFIKUOTOSIOS ĮSTAIGOS

28 straipsnis

Notifikuotosios įstaigos

1. Valstybės narės paskelbia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms įstaigas, atsakingas už 13 straipsnyje nurodytą atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo procedūrą ir 18 straipsnyje nurodytą patikros procedūrą, nurodydamos kiekvienos įstaigos atsakomybės sritį ir iš anksto iš Komisijos gautus identifikacijos numerius. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia tų įstaigų sąrašą, jų identifikacijos numerius ir atsakomybės sritis bei šį sąrašą nuolat atnaujina.

2. Valstybės narės, vertindamos įstaigas, kurias jos turi paskelbti, taiko VIII priede nustatytus kriterijus. Įstaigos, atitinkančios atitinkamuose Europos standartuose numatytus vertinimo kriterijus, yra laikomos atitinkančiomis minėtus kriterijus.

3. Įstaigai suteiktą patvirtinimą valstybė narė skelbia netekusiu galios, jeigu ta įstaiga daugiau nebeatitinka VIII priede nurodytų kriterijų. Apie tai ji nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

4. Jeigu valstybė narė arba Komisija mano, kad įstaiga, kurią yra paskelbusi kita valstybė narė, nebeatitinka VIII priede nustatytų kriterijų, Komisija konsultuojasi su atitinkamomis šalimis. Komisija pastarajai valstybei narei praneša apie visus pakeitimus, būtinus, kad notifikuotoji įstaiga išlaikytų jai suteiktą statusą.

5. Komisija įsteigia notifikuotųjų įstaigų koordinavimo grupę (toliau – koordinavimo grupė), kuri svarsto bet kokius klausimus, susijusius su 13 straipsnyje nurodytos atitikties ar tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros ir 18 straipsnyje nurodytos patikros procedūros taikymu arba atitinkamų TSS taikymu. Valstybių narių atstovai gali dalyvauti koordinavimo grupės darbe kaip stebėtojai.

Komisija ir stebėtojai informuoja 29 straipsnyje nurodytą komitetą apie koordinavimo grupės atliktą darbą. Kai reikia, Komisija siūlo problemoms spręsti reikalingas priemones. Jei reikia, notifikuotųjų įstaigų koordinavimas vyksta pagal 30 straipsnio 4 dalį.

6. Pirmajame iš 39 straipsnyje nurodytų pranešimų taip pat įvertinamas VIII priede nurodytų kriterijų įgyvendinimas ir prireikus pasiūlomos atitinkamos priemonės.

VII SKYRIUS

KOMITETAS

29 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda pagal Direktyvos 96/48/EB 21 straipsnį įsteigtas komitetas (toliau – Komitetas).

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

4. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

5. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

30 straipsnis

Papildomos užduotys

1. Komisija gali pateikti Komitetui svarstyti bet kokius klausimus, susijusius su šios direktyvos įgyvendinimu. Jei reikia, Komisija pagal 29 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą patvirtina įgyvendinimo rekomendaciją.

2. Komitetas gali svarstyti visus klausimus, susijusius su geležinkelio sistemos sąveika, įskaitant klausimus, susijusius su sąveika tarp Bendrijos geležinkelių sistemos ir trečiųjų šalių geležinkelių sistemos.

3. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ir susijusios su II–IX priedų pakeitimu, tvirtinamos pagal 29 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4. Jei prireiktų, Komitetas gali įsteigti darbo grupes, padedančias atlikti jo užduotis, visų pirma, siekiant koordinuoti notifikuotąsias įstaigas.

31 straipsnis

Darbo programa

1. Komisija parengia darbo programą, kurioje atsižvelgdama į 8 straipsnyje nustatytą taikymo srities išplėtimą, į 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą TSS pakeitimą ir į kitas šia direktyva jai pavestas pareigas. Komisija išsamiai informuoja Komitetą ir užtikrina jo dalyvavimą sudarant ir atnaujinant programą.

2. Darbo programą sudaro šie etapai:

posistemių sąrašu (II priedas) paremtos Bendrijos geležinkelių sistemos modelio sudarymas, remiantis Agentūros parengtu projektu, kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarp TSS; šis modelis visų pirma turi aprėpti įvairias šios sistemos sudedamąsias dalis ir jų sąsajas ir būti pamatine struktūra kiekvienos TSS naudojimo sritims apibrėžti;

b)	pavyzdinės TSS rengimo struktūros kūrimas;

c)	TSS išdėstytų sprendimų naudingumo analizės metodo nustatymas;

d)	TSS parengti reikalingų įgaliojimų patvirtinimas;

e)	kiekvienos TSS pagrindinių parametrų identifikavimas;

f)	standartizacijos programų projektų patvirtinimas;

g)	pereinamojo laikotarpio nuo Direktyvos 2004/50/EB įsigaliojimo iki TSS paskelbimo valdymas, įskaitant 36 straipsnyje nurodytos pamatinės sistemos patvirtinimą.

VIII SKYRIUS

TINKLO IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ REGISTRAI

32 straipsnis

Transporto priemonių numeravimo sistema

1. Visos transporto priemonės, kurias pradedama eksploatuoti Bendrijos geležinkelių sistemoje, žymimos Europos transporto priemonės numeriu (ETPN), kuris paskiriamas išduodant pirmą leidimą pradėti eksploatuoti.

2. Pareiškėjas dėl pirmo leidimo eksploatuoti yra taip pat atsakingas už tai, kad atitinkama transporto priemonė būtų pažymėta jai paskirtu ETPN.

3. ETPN nurodomas TSS dėl eismo organizavimo ir valdymo.

4. ETPN transporto priemonei suteikiamas tik vieną kartą, nebent eismo valdymui ir organizavimui skirtose TSS nurodyta kitaip.

5. Nepaisant 1 dalies, tuo atveju, jei transporto priemonės važiuoja iš trečiųjų šalių arba į trečiąsias šalis, kuriose vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Bendrijos geležinkelių tinklo vėžės pločio, valstybės narės gali įsileisti transporto priemones, aiškiai paženklintas pagal kitokią kodavimo sistemą.

33 straipsnis

Nacionaliniai transporto priemonių registrai

1. Kiekviena valstybė narė tvarko transporto priemonių, kurioms suteiktas leidimas jų teritorijoje, registrą. Registras atitinka šiuos kriterijus:

a)	jis atitinka bendrąsias specifikacijas, nurodytas 2 dalyje;

b)	jį tvarko ir atnaujina nuo jokios geležinkelio įmonės nepriklausoma įstaiga;

jis turi būti prieinamas saugos institucijoms ir tyrimų institucijoms, paskirtoms Direktyvos 2004/49/EB 16 ir 21 straipsniuose; jis taip pat turi būti prieinamas pateikusioms oficialų prašymą reguliavimo institucijoms, paskirtoms pagal Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnį ir Agentūrai, geležinkelio įmonei ir infrastruktūros valdytojams, taip pat asmenims arba organizacijoms, registruojančioms transporto priemones ar nurodytoms registre.

2. Bendrosios registro specifikacijos tvirtinamos pagal 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, remiantis Agentūros parengtais specifikacijų projektais. Šiuose specifikacijų projektuose nurodoma: turinys, duomenų formatas, funkcinė ir techninė architektūra, darbo režimas, įskaitant keitimosi duomenimis tvarką, ir duomenų įvesties bei konsultavimosi taisyklės. Registre nurodoma bent tokia su kiekviena transporto priemone susijusi informacija:

ETPN;

b)	nuorodos į „EB“ patikros deklaraciją ir išduodančią instituciją;

c)	nuorodos į 34 straipsnyje nurodytą Europos patvirtintų tipų transporto priemonių registrą;

d)	transporto priemonės savininko ir valdytojo tapatybė;

e)	bet kokie transporto priemonės naudojimo apribojimai;

f)	už priežiūrą atsakingas subjektas.

3. Registracijos turėtojas nedelsdamas praneša valstybės narės, kurioje buvo pirmą kartą leista transporto priemonę eksploatuoti, institucijai apie visus duomenų, įvestų į nacionalinį transporto priemonių registrą, pakeitimus, apie transporto priemonės sunaikinimą ar apie sprendimą neberegistruoti transporto priemonės.

4. Jeigu valstybių narių nacionaliniai transporto priemonių registrai nėra integruoti, kiekviena valstybė narė atnaujina savo registrus atsižvelgdama į joms svarbių duomenų pakeitimus, kuriuos padarė kitos valstybės narės savo registruose.

5. Tuo atveju, kai transporto priemonė pirmą kartą pradedama eksploatuoti trečiojoje šalyje ir valstybė narė yra suteikusi leidimą transporto priemonę pradėti eksploatuoti jos teritorijoje, minėta valstybė narė užtikrina, kad nacionaliniame transporto priemonių registre būtų galima gauti 2 dalies d–f punktuose pateiktus duomenis. Vietoj 2 dalies f punkte nurodytų duomenų gali būti naudojami svarbiausi saugos duomenys, susiję su techninės priežiūros grafiku.

34 straipsnis

Europos patvirtintų tipų transporto priemonių registras

1. Agentūra sudaro ir tvarko transporto priemonių, kurias valstybės narės leido eksploatuoti Bendrijos geležinkelių tinkle, patvirtintų tipų registrą. Šis registras atitinka tokius kriterijus:

a)	jis yra viešas ir juo galima naudotis elektroniniu būdu;

b)	jis atitinka bendrąsias specifikacijas, nurodytas 4 dalyje;

c)	jis yra susietas su visais nacionaliniais transporto priemonių registrais.

2. Registre saugomi tokie duomenys, susiję su kiekvienu transporto priemonių tipu:

a)	transporto priemonės tipo techninės charakteristikos, kaip apibrėžta atitinkamose TSS;

b)	gamintojo pavadinimas;

c)	visi transporto priemonės tipo patvirtinimai, įskaitant visus apribojimus ir panaikinimus, datos, nuorodos ir juos išdavusios valstybės narės.

3. Valstybėje narėje suteikus, pakeitus, laikinai panaikinus ar panaikinus tipo patvirtinimą, nacionalinė saugos institucija praneša apie tai Agentūrai, kad pastaroji galėtų atnaujinti registrą.

4. Bendrosios registro specifikacijos tvirtinamos pagal 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą ir remiantis Agentūros parengtais specifikacijų projektais. Tuose specifikacijų projektuose turi būti nurodyta: turinys, duomenų formatas, funkcinė ir techninė architektūra, darbo režimas ir duomenų įvesties bei konsultavimosi taisyklės.

35 straipsnis

Infrastruktūros registras

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad remiantis 2 dalyje nurodytu atnaujinimo ciklu būtų skelbiamas ir atnaujinamas infrastruktūros registras. Šiame registre nurodomos kiekvieno įtraukto posistemio ar posistemio dalies svarbiausios savybės (t. y. pagrindiniai parametrai) ir jų koreliacija su taikytinose TSS nustatytomis savybėmis. Tuo tikslu kiekvienoje TSS tiksliai nurodoma, kokia informacija turi būti įtraukta į infrastruktūros registrą.

2. Agentūra parengia šio registro specifikacijų projektą dėl registro pateikimo, formos, atnaujinimo ciklo ir naudojimo būdo, atsižvelgiant į iki šios direktyvos įsigaliojimo pradėtos eksploatuoti infrastruktūros atžvilgiu taikomą atitinkamą pereinamąjį laikotarpį. Komisija pagal 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą patvirtina specifikacijas.

IX SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

36 straipsnis

Pamatinės sistemos projektas

1. Agentūra, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 881/2004 3 bei 12 straipsnių ir remdamasi valstybių narių pagal šios direktyvos 17 straipsnio 3 dalį pranešta informacija, geležinkelininkų techniniais dokumentais ir atitinkamų tarptautinių susitarimų tekstais, parengia techninių taisyklių, užtikrinančių dabartinį tinklo ir transporto priemonių, kurie bus įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį kaip apibrėžta šios direktyvos 1 straipsnyje, sąveikos laipsnį, pamatinės sistemos projektą. Jei reikia, Komisija pagal šios direktyvos 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą patvirtina pamatinę sistemą.

2. Patvirtinus šią pamatinę sistemą, valstybės narės informuoja Komisiją apie savo ketinimą priimti kokias nors vidaus nuostatas ar savo teritorijoje parengti kokį nors projektą, kuris neatitinka pamatinės sistemos.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

37 straipsnis

Motyvai

Kiekviename sprendime, priimtame pagal šią direktyvą dėl sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo, geležinkelių sistemą sudarančių posistemių tikrinimo ar kiekviename sprendime, priimtame pagal 7, 12, 14 ir 19 straipsnius, išsamiai išdėstomi motyvai, kuriais jie remiasi. Apie tuos sprendimus kuo greičiau pranešama suinteresuotai šaliai, kartu nurodant jai pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius įstatymus galimus teisės gynimo būdus ir laikotarpį, per kurį leidžiama tais būdais pasinaudoti.

38 straipsnis

Perkėlimas i nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2010 m. liepos 19 d., įgyvendina 1 ir 2 straipsnius, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 2, 5, 6 ir 8 dalis, 6 straipsnio 1, 2, 3, 9 ir 10 dalis, 7, 8 ir 9 straipsnius, 11 straipsnio 4 ir 5 dalis, 12 straipsnį, 13 straipsnio 5 dalį, 15, 16 ir 17 straipsnius, 18 straipsnio 1, 2, 4, ir 5 dalis, 19 straipsnio 3 dalį, 20–27 straipsnius, 28 straipsnio 4 ir 6 dalis, 32–35 straipsnius ir I–IX priedus. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstus.

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, jose daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

2. Šios direktyvos IV, V, VII ir VIII skyrių perkėlimo ir įgyvendinimo pareigos netaikomos Kipro Respublikai ir Maltos Respublikai, kol jų teritorijose nėra geležinkelių sistemos.

Tačiau gavus oficialų valstybinės įstaigos arba privačios įmonės prašymą statyti geležinkelio liniją, kuria naudosis viena arba daugiau geležinkelio bendrovių, šios valstybės narės per metus nuo prašymo gavimo priima teisės aktus, kuriais įgyvendinami pirmoje pastraipoje nurodyti skyriai.

39 straipsnis

Pranešimų ir informacijos teikimas

1. Kas trejus metus, o pirmą kartą 2011 m. liepos 19 d., Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie pažangą, padarytą siekiant geležinkelių sistemos sąveikos. Tame pranešime taip pat pateikiama 9 straipsnyje nurodytų atvejų analizė.

2. Komisija iki 2013 m. liepos 19 d paskelbia ataskaitą, įskaitant V skyriaus taikymo analizę ir geležinkelio transporto priemonių tarpusavio pripažinimo Bendrijoje patobulinimus, nurodant procedūros trukmę ir išlaidas pareiškėjams. Prireikus šioje ataskaitoje pateikiamas įvairių tolesnio leidimų išdavimo transporto priemonėms tvarkos supaprastinimo galimybių poveikio vertinimas. Tokiu atveju analizuojamos kelios nacionalinių saugos institucijų ir Agentūros bendradarbiavimo galimybės.

3. Agentūra parengia ir reguliariai atnaujina priemonę, leidžiančią valstybės narės arba Komisijos prašymu pateikti geležinkelių sistemos sąveikos lygio schemą. Tai priemonei rengti naudojama į 33, 34 ir 35 straipsniuose numatytus registrus įtraukta informacija.

40 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 96/48/EB ir 2001/16/EB panaikinamos nuo 2010 m. liepos 19 d. nepažeidžiant valstybių narių pareigų, susijusių su perkėlimo į nacionalinius teisės aktus ir tų direktyvų taikymo terminais.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal koreliacijos lentelę, esančią XI priede.

Direktyvos 2004/49/EB 14 straipsnis panaikinamas nuo 2008 m. liepos 19 d.

41 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

42 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2008 m. birželio 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. LENARČIČ

(1) OL C 256, 2007 10 27, p. 39.

(2) 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento pozicija ir 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 235, 1996 9 17, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/32/EB (OL L 141, 2007 6 2, p. 63).

(4) OL L 110, 2001 4 20, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/32/EB.

(5) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/50/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (OL L 164, 2004 4 30, p. 114. Pataisyta OL L 220, 2004 6 21, p. 40).

(6) OL L 75, 2001 3 15, p. 1.

(7) OL L 75, 2001 3 15, p. 26.

(8) OL L 75, 2001 3 15, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/58/EB (OL L 315, 2007 12 3, p. 44).

(9) OL L 228, 1996 9 9, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(10) OL L 237, 1991 8 24, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/58/EB.

(11) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, 2004 4 30, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 213/2008 (OL L 74, 2008 3 15, p. 1).

(12) 1993 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 93/465/EEB dėl įvairių atitikties įvertinimo procedūrų įvairiuose etapuose taikomų modulių ir ženklinimo atitikties ženklu „CE“ ir jo naudojimo taisyklių, kurios skirtos naudoti techninio derinimo direktyvose (OL L 220, 1993 8 30, p. 23).

(13) OL L 164, 2004 4 30, p. 44. Pataisyta OL L 220, 2004 6 21, p. 16.

(14) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(15) OL L 321, 2003 12 31, p. 1.

(16) OL L 204, 1998 7 21, p. 37. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2006/96/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 81).

(17) OL L 164, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta OL L 220, 2004 6 21, p. 3.

(18) OL L 225, 1998 8 12, p. 27. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1792/2006 (OL L 362, 2006 12 20, p. 1).

I PRIEDAS

TAIKYMO SRITIS

1. Transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema

1.1. Tinklas

Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos tinklas – tai transeuropinio transporto tinklo, apibrėžto Sprendime Nr. 1692/96/EB, paprastųjų linijų tinklas.

Taikant šią direktyvą šis tinklas gali būti skirstomas į tokias kategorijas:

—	keleiviams vežti skirtos linijos,

—	mišriam (keleivių ir krovinių) vežimui skirtos linijos,

—	kroviniams vežti specialiai suprojektuotos arba patobulintos linijos,

—	keleiviniai mazgai,

—	krovininiai mazgai, įskaitant skirtingų transporto rūšių terminalus,

—	pirmiau minėtas sudedamąsias dalis jungiančios linijos.

Šis tinklas aprėpia eismo valdymą, kelių žymėjimo ir navigacijos sistemas, techninę duomenų apdorojimo ir telekomunikacijos įrangą, skirtas tolimojo susisiekimo keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms tinkle, siekiant garantuoti saugų ir darnų tinklo veikimą ir veiksmingą eismo valdymą.

1.2. Transporto priemonės

Transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema apima visas transporto priemones, galinčias važinėti visame transeuropiniame paprastųjų geležinkelių tinkle arba jo dalyje, įskaitant:

—	savaeigius šiluminius arba elektrinius traukinius,

—	šiluminius arba elektrinius traukimo agregatus,

—	keleivinius vagonus,

—	krovininius vagonus, įskaitant sunkvežimiams vežti suprojektuotas transporto priemones.

Gali būti įtraukiama ir mobilioji geležinkelių infrastruktūros statybos ir techninės priežiūros įranga.

Kiekviena iš pirmiau minėtų kategorijų gali būti skirstoma į:

—	tarptautinio naudojimo transporto priemones,

—	vidaus naudojimo transporto priemones.

2. Transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema

2.1. Tinklas

Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos tinklas – tai transeuropinio transporto tinklo, apibrėžto Sprendime Nr. 1692/96/EB, greitųjų geležinkelių linijų tinklas.

Greitųjų geležinkelių linijos – tai:

—	specialiai nutiestos greitųjų traukinių linijos, paprastai įrengtos važiuoti ne mažesniu kaip 250 km/h greičiu,

—	specialiai atnaujintos greitųjų traukinių linijos, skirtos važiuoti maždaug 200 km/h greičiu,

—

specialiai atnaujintos greitųjų traukinių linijos, turinčios specialių funkcijų dėl topografinių, reljefo ar miesto planavimo apribojimų, važiavimo kuriomis greitis kiekvienu atveju turi būti priderintas. Šiai kategorijai taip pat priskiriamos greitųjų ir paprastųjų geležinkelių tinklus jungiančios linijos, stotis kertančios linijos, terminalų ir depų prieigos ir pan., pro kuriuos įprastu greičiu pravažiuoja greitųjų geležinkelių riedmenys.

Šis tinklas aprėpia eismo valdymą, kelių žymėjimo ir navigacijos sistemas, techninę duomenų apdorojimo ir telekomunikacijos įrangą, skirtas keleivių vežimo šiomis linijomis paslaugoms, siekiant garantuoti saugų ir darnų tinklo veikimą ir veiksmingą eismo valdymą.

2.2. Transporto priemonės

Transeuropinė greitojo geležinkelio sistema apima transporto priemones, skirtas važiuoti:

—	ne mažiau kaip 250 km/h greičiu specialiai greitųjų traukinių eismui nutiestomis linijomis, o tam tikromis aplinkybėmis tinkamas, kad jomis būtų galima važiuoti greičiau kaip 300 km/h,

—	maždaug 200 km/h greičiu 2.1 skyriuje nurodytomis linijomis, kai tai suderinama su jų galimybėmis.

Be to, transporto priemonės, suprojektuotos važiuoti ne didesniu kaip 200 km/h maksimaliu greičiu, kurios, tikėtina, važiuos visame transeuropiniame greitojo geležinkelio tinkle ar jo dalyje, kai tai suderinama su šio tinklo charakteristikomis, turi atitikti reikalavimus, užtikrinančius saugų veikimą šiame tinkle. Todėl įprastinėms transporto priemonėms skirtose TSS taip pat nustatomi saugaus įprastinių transporto priemonių važiavimo greitojo geležinkelių tinkluose reikalavimai

3. Geležinkelių sistemos suderinamumas

Geležinkelių paslaugų kokybė Europoje priklauso, inter alia, nuo puikaus tinklo charakteristikos (plačiausiąja prasme, t. y. visų susijusių posistemių nejudamos dalys) ir transporto priemonių (įskaitant visų susijusių posistemių įmontuotuosius komponentus) suderinamumo. Nuo to suderinamumo priklauso eksploatacinės charakteristikos, sauga, paslaugų kokybė ir sąnaudos.

4. Taikymo srities išplėtimas

4.1. Tinklo ir transporto priemonių subkategorijos

TSS taikymo sritis palaipsniui išplečiama apimant visą 1 straipsnio 4 dalyje nurodytą geležinkelių sistemą. Siekiant rentabiliai sudaryti sąveiką, prireikus, gali būti skiriamos papildomos visų šiame priede minėtų tinklų ir transporto priemonių kategorijų subkategorijos. Jei reikia, subkategorijų funkcinės ir techninės specifikacijos, minimos 5 straipsnio 3 dalyje, gali skirtis.

4.2. Sąnaudų saugikliai

Atliekant siūlomų priemonių naudingumo analizę, visų pirma atsižvelgiama į:

—	siūlomos priemonės sąnaudas,

—	taikymo srities išplėtimo įtraukiant konkrečias tinklų ir transporto priemonių subkategorijas, naudą sąveikai,

—	kapitalo išlaidų ir mokesčių sumažinimą dėl masto ekonomikos ir geresnio transporto priemonių išnaudojimo,

—	investicijų ir techninės priežiūros/eksploatavimo išlaidų sumažinimą dėl padidėjusios konkurencijos tarp gamintojų ir techninės priežiūros įmonių,

—	naudą aplinkai dėl geležinkelių sistemos techninio pagerinimo,

—	eksploatavimo saugos padidėjimą.

Be to, įvertinimas nurodys numatomą poveikį visiems susijusiems operatoriams ir ekonomikos veikėjams.

II PRIEDAS

POSISTEMIAI

1. Posistemių sąrašas

Taikant šią direktyvą geležinkelių sistemą sudaranti sistema dar gali būti skirstoma į tokius posistemius:

struktūrines sritis:

—	infrastruktūra,

—	energetika,

—	kontrolės komandos ir signalizacija,

—	riedmenys;

funkcines sritis:

—	traukinių eismo organizavimas ir valdymas,

—	techninė priežiūra,

—	telematikos priemonės keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms.

2. Posistemių aprašymas

Rengdama atitinkamos TSS projektą, Agentūra kiekvienam posistemiui ar jo daliai pasiūlo su sąveika susijusių sudedamųjų dalių ir aspektų sąrašą.

Iš anksto nesprendžiant, kokie su sąveika susiję aspektai ir sudedamosios dalys bus pasirinktos ar kokia tvarka joms bus pradėtos taikyti TSS, posistemius visų pirma sudaro:

2.1. Infrastruktūra

Kelias, iešmai, inžineriniai statiniai (tiltai, tuneliai ir kt.), su stotimis susijusi infrastruktūra (platformos, prieigos zonos, įskaitant riboto judrumo asmenų reikmes), saugos ir apsaugos įranga.

2.2. Energetika

Elektrifikavimo sistema, įskaitant antžemines linijas ir transporto priemonėje esančias elektros energijos suvartojimo matavimo įrangos dalis.

2.3. Kontrolės komandos ir signalizacija

Visa įranga, reikalinga saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti.

2.4. Traukinių eismo organizavimas ir valdymas

Procedūros ir su jomis susijusi įranga, leidžianti įvairiems struktūriniams posistemiams darniai veikti normaliu ir pablogėjusiu režimu, įskaitant visų pirma traukinių formavimą ir valdymą, traukinių eismo planavimą ir valdymą.

Profesinės kvalifikacijos, kurių gali reikėti teikiant tarptautines paslaugas.

2.5. Telematikos priemonės

Pagal I priedą šį posistemį sudaro du elementai:

a)	priemonės keleivių vežimo paslaugoms, įskaitant sistemas, teikiančias keleiviams prieš kelionę ir kelionės metu informaciją, išankstinių užsakymų ir atsiskaitymo sistemas, bagažo tvarkymą ir traukinių tvarkaraščio tvarkymą bei šio tvarkaraščio derinimą su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais;

priemonės krovinių vežimo paslaugoms, įskaitant informacijos sistemas (tikralaikį krovinių ir traukinių monitoringą), rūšiavimo ir skirstymo sistemas, išankstinių užsakymų, atsiskaitymų ir sąskaitų-faktūrų tvarkymo sistemas, traukinių tvarkaraščių derinimą su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais ir elektroninių važtos dokumentų rengimą.

2.6. Riedmenys

Visos traukinių įrangos struktūros, valdymo ir kontrolės sistema, srovės imtuvai, traukos ir energijos transformavimo vienetai, stabdymo, sukabinimo ir važiuoklės įtaisai (vežimėliai, ašys ir kt.) bei pakaba, durys, žmogaus ir mechanizmų sąsajos (mašinistas, traukinio personalas ir keleiviai, įskaitant riboto judrumo asmenų reikmes), pasyvieji ar aktyvieji saugos įtaisai bei keleivių ir traukinio personalo sveikatos reikmenys.

2.7. Techninė priežiūra

Techninės priežiūros darbų tvarka, su technine priežiūra susijusi įranga, logistikos centrai ir ištekliai, sudarantys sąlygas privalomai korekcinei ir profilaktinei techninei priežiūrai, kad būtų užtikrinta geležinkelių sistemos sąveika ir garantuotos reikalingos eksploatacinės savybės.

III PRIEDAS

ESMINIAI REIKALAVIMAI

1. Bendrieji reikalavimai

1.1. Sauga

1.1.1.

Saugai svarbių sudedamųjų dalių ir, dar konkrečiau, sudedamųjų dalių, kurios dalyvauja traukiniui judant, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir monitoringas turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka tinklui nustatytus tikslus, įskaitant tuos, kurie numatyti konkretiems ypatingiems atvejams.

1.1.2.

Parametrai, susiję su ratų ir bėgių sąlyčiu, turi atitikti stabilumo reikalavimus, reikalingus siekiant garantuoti saugų judėjimą didžiausiu leistinu greičiu. Stabdymo įrangos parametrai turi būti užtikrinti, kad važiuojant didžiausiu leistinu greičiu būtų įmanoma sustoti nurodytame stabdymo atstume.

1.1.3.

Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis.

1.1.4.

Projektuojant stacionarius įrenginius ir riedmenis bei parenkant naudojamas medžiagas turi būti siekiama riboti ugnies ir dūmų atsiradimą, sklidimą ir poveikį kilus gaisrui.

1.1.5.

Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant kokiu nors numanomu būdu ne pagal iškabintas instrukcijas, nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.

1.2. Patikimumas ir prieinamumas

Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių monitoringas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.

1.3. Sveikata

1.3.1.

Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje negali būti naudojamos medžiagos, dėl jų naudojimo būdo galinčios kelti pavojų sveikatai tų, kuriems jos yra prieinamos.

1.3.2.

Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui.

1.4. Aplinkosauga

1.4.1.

Geležinkelių sistemos sukūrimo ir eksploatavimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį atsižvelgta pagal galiojančias Bendrijos nuostatas sistemas dar projektuojant.

1.4.2.

Traukiniuose ir infrastruktūroje naudojamos medžiagos turi neleisti atsirasti aplinkai kenksmingiems ir pavojingiems dūmams ir dujoms, ypač kilus gaisrui.

1.4.3.

Riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.

1.4.4.

Eksploatuojant geležinkelių sistemą turi būti laikomasi esamų akustinės taršos taisyklių.

1.4.5.

Geležinkelių sistemos eksploatavimas neturi sukelti neleistino lygio žemės virpesių netoli infrastruktūros esančiose tvarkingai prižiūrimose vietose ir jose vykdomai veiklai.

1.5. Techninis suderinamumas

Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis.

Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys atitiktį ateityje.

2. Konkretūs kiekvieno posistemio reikalavimai

2.1. Infrastruktūra

2.1.1.

Sauga

Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų neleidžiama patekti arba be leidimo nebūtų patenkama į įrenginius.

Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti asmenims kylantys pavojai, ypač traukiniams pravažiuojant pro stotis.

Viešai prieinama infrastruktūra turi būti suprojektuota ir pastatyta taip, kad būtų apriboti žmonių saugai kylantys pavojai (stabilumas, priešgaisrinė sauga, prieinamumas, evakuacija, platformos ir kt.).

Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose ir viadukuose.

2.2. Energetika

2.2.1.

Sauga

Energijos tiekimo sistemos eksploatavimas neturi pabloginti nei traukinių, nei asmenų (naudotojų, personalo, aplinkinių gyventojų ir trečiųjų asmenų) saugos sąlygų.

2.2.2.

Aplinkosauga

Elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemų veikimas neturi kenkti aplinkai labiau nei leidžia nustatytos ribos.

2.2.3.

Techninis suderinamumas

Naudojamos elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemos turi:

—	sudaryti sąlygas, kad traukinius būtų galima eksploatuoti pagal apibrėžtus tokių traukinių eksploatavimo lygius,

—	naudojant elektros energijos tiekimo sistemas, būti suderinamos su traukiniuose esančiais elektra maitinamais įtaisais.

2.3. Kontrolės komandos ir signalizacija

2.3.1.

Sauga

Kontrolės komandų ir signalizacijos įrenginiai ir naudojamos procedūros turi sudaryti sąlygas pasiekti tokį traukinių važiavimo saugos lygį, kuris atitiktų tinklui nustatytus tikslus. Pablogėjus sąlygoms, kontrolės komandų ir signalizacijos sistemos turėtų ir toliau leisti saugų traukinių, kuriems leidžiama važiuoti, judėjimą.

2.3.2.

Techninis suderinamumas

Visa nauja infrastruktūra ir visi nauji riedmenys, pagaminti ar sukurti patvirtinus suderinamas kontrolės komandų ir signalizacijos sistemas, turi būti pritaikyti naudojimui tose sistemose.

Mašinistų kabinoje įrengta kontrolės komandų ir signalizacijos įranga turi leisti visoje geležinkelių sistemoje užtikrinti normalų darbą esant nustatytoms sąlygoms.

2.4. Riedmenys

2.4.1.

Sauga

Riedmenų ir transporto priemonių jungčių konstrukcija turi būti suprojektuota taip, kad įvykus susidūrimui ar nuvažiavus nuo bėgių būtų apsaugotos keleivių kupė ir mašinisto kabina.

Elektros įranga negali pabloginti kontrolės komandų ir signalizacijos įrenginių saugos ir veikimo.

Stabdymo metodai ir įtempiai turi būti suderinami su kelio, inžinerinių statinių ir signalizacijos sistemų konstrukcija.

Siekiant nekelti pavojaus asmenų saugai turi būti imamasi priemonių, kad jiems nebūtų pasiekiamos elektra veikiančios sudedamosios dalys.

Kilus pavojui, įtaisai turi sudaryti sąlygas keleiviams pranešti apie tai mašinistui, o palydovams – su juo susisiekti.

Įėjimo durys turi turėti keleivių saugą garantuojančią atidarymo ir uždarymo sistemą.

Turi būti įrengti ir nurodyti avariniai išėjimai.

Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.

Traukiniuose privaloma įrengti pakankamo galingumo ir trukmės avarinio apšvietimo sistemą.

Traukiniai turi būti aprūpinti keleivių informavimo sistema, kad traukinio personalas turėtų ryšį su keleiviais.

2.4.2.

Patikimumas ir prieinamumas

Svarbiausios įrangos, važiavimo, traukos ir stabdymo įrangos bei kontrolės ir valdymo sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad leistų traukiniui toliau važiuoti esant konkrečiam ypatingam atvejui ir nesukeltų neigiamų padarinių tebeveikiančiai įrangai.

2.4.3.

Techninis suderinamumas

Elektros įranga turi būti suderinama su kontrolės komandų ir signalizacijos įrenginių veikimu.

Elektrinės traukos atveju srovės imtuvai turi būti tokie, kad traukiniai galėtų važiuoti naudodamiesi geležinkelių sistemos energijos tiekimo sistemomis.

Riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad leistų jiems važiuoti visomis linijomis, kuriomis važiuoti jie numatyti, atsižvelgiant į atitinkamas klimato sąlygas.

2.4.4.

Kontrolė

Traukiniuose turi būti įrengtas registravimo įtaisas. Šio įtaiso surenkama informacija ir jos apdorojimas turi būti suderinti.

2.5. Techninė priežiūra

2.5.1.

Sveikata ir sauga

Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros turi užtikrinti saugų posistemio veikimą ir nekelti pavojaus sveikatai ir saugai.

2.5.2.

Aplinkosauga

Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros negali viršyti leistinų kenksmingo poveikio artimai aplinkai dydžių.

2.5.3.

Techninis suderinamumas

Riedmenų techninės priežiūros įrenginiai turi būti tokie, kad būtų galima atlikti su sauga, sveikata ir komfortu susijusius darbus visiems riedmenims, kuriems tie darbai buvo numatyti.

2.6. Traukinių eismo organizavimas ir valdymas

2.6.1.

Sauga

Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir valdymo centrų darbuotojų kvalifikacija turi būti tokia, kad užtikrintų saugią eksploataciją atsižvelgiant į įvairius tarptautinio ir vidaus vežimo reikalavimus.

Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių sudaryta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukšto lygio saugą.

2.6.2.

Patikimumas ir prieinamumas

Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių nustatyta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukštą sistemos patikimumo ir prieinamumo lygį.

2.6.3.

Techninis suderinamumas

Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir traukinių eismo valdymo darbuotojų kvalifikacija turi užtikrinti geležinkelių sistemos eksploatacinį efektyvumą atsižvelgiant į įvairius tarptautinio ir vidaus vežimo reikalavimus.

2.7. Telematikos priemonės krovinių ir keleivių vežimui

2.7.1.

Techninis suderinamumas

Esminiai reikalavimai telematikos priemonėms garantuoja būtiniausią keleivių ir krovinių vežėjų aptarnavimo kokybę, ypač techninio suderinamumo atžvilgiu.

Turi būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti:

—	kad duomenų bazės, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai būtų rengiami taip, kad būtų sudarytos sąlygos maksimaliems duomenų mainams tarp įvairių programų ir operatorių, išskyrus konfidencialius komercinius duomenis,

—	nesudėtingą informacijos prieinamumą naudotojams.

2.7.2.

Patikimumas ir prieinamumas

Tokių duomenų bazių naudojimo, tvarkymo, atnaujinimo ir techninės priežiūros būdai, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai turi garantuoti šių sistemų veiksmingumą ir paslaugų kokybę.

2.7.3.

Sveikata

Šių sistemų ir naudotojų sąsajos turi atitikti būtiniausias ergonomikos ir sveikatos apsaugos taisykles.

2.7.4.

Sauga

Kaupiant ar perduodant su sauga susijusią informaciją turi būti užtikrintas tinkamas sąžiningumo ir patikimumo lygis.

IV PRIEDAS

„EB“ SĄVEIKOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR TINKAMUMO NAUDOTI DEKLARACIJA

1. Sąveikos sudedamosios dalys

„EB“ deklaracija yra taikoma sąveikos sudedamosioms dalims, susijusioms su geležinkelių sistemos sąveikumu, kaip nurodyta 3 straipsnyje. Šios sąveikos sudedamosios dalys gali būti tokios:

1.1. Universalios sudedamosios dalys

Tai sudedamosios dalys, kurios nėra būdingos vien geležinkelių sistemai ir gali būti naudojamos kitose srityse.

1.2. Universalios specifinių charakteristikų sudedamosios dalys

Tai sudedamosios dalys, kurios iš esmės nėra būdingos geležinkelių sistemai, bet kurios turi turėti konkrečių eksploatacinių savybių jas naudojant geležinkeliuose.

1.3. Konkrečios sudedamosios dalys

Tai geležinkelių priemonėms būdingos sudedamosios dalys.

2. Taikymo sritis

„EB“ deklaraciją sudaro:

—	notifikuotosios įstaigos ar įstaigų pateiktas atskirai vertintos sąveikos sudedamosios dalies esminės atitikties techninėms specifikacijoms įvertinimas,

—	arba notifikuotosios įstaigos ar įstaigų pateiktas sąveikos sudedamosios dalies tinkamumo naudoti geležinkeliuose ir, ypač jei ji susijusi su sąsajomis, techninių specifikacijų, ypač funkcinio pobūdžio, pagal kurias reikia tikrinti, atžvilgiu, įvertinimas.

Projektavimo ir gamybos etapuose notifikuotųjų įstaigų taikomos įvertinimo procedūros bus grindžiamos Sprendime 93/465/EEB apibūdintais moduliais laikantis TSS nurodytų sąlygų.

3. „EB“ deklaracijos turinys

„EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai turi būti pažymėti data ir pasirašyti.

Tokia deklaracija turi būti parašyta ta pačia kalba kaip ir instrukcijos, o joje turi būti:

—	nuorodos į direktyvą,

—	gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodykite firmos pavadinimą ir visą adresą; įgaliotasis atstovas taip pat nurodo gamintojo firmos pavadinimą),

—	sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir kt.),

—	procedūros, kurios buvo laikomasi, kad būtų deklaruota atitiktis arba tinkamumas naudoti (13 straipsnis), aprašymas,

—	visi reikalingi aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis ir visų pirma jos naudojimo sąlygos,

—	procedūroje, kurios buvo laikomasi dėl atitikties arba tinkamumo naudoti, dalyvaujančios notifikuotosios įstaigos ar įstaigų pavadinimas, adresas, ekspertizės sertifikato data, kartu tam tikrais atvejais nurodant sertifikato galiojimo trukmę ir sąlygas,

—	tam tikrais atvejais – nuoroda į Europos specifikacijas,

—	pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

V PRIEDAS

„EB“ POSISTEMIŲ PATIKROS DEKLARACIJA

„EB“ patikros deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai turi būti pažymėti data ir pasirašyti.

Tokia deklaracija turi būti parašyta ta pačia kalba kaip techninė byla, o joje turi būti:

—	nuorodos į direktyvą,

—	perkančiosios organizacijos arba gamintojo firmos arba Bendrijoje įsisteigusio jų įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodykite firmos pavadinimą ir visą adresą; įgaliotasis atstovas taip pat nurodo perkančiosios organizacijos arba gamintojo firmos pavadinimą),

—	trumpas posistemio aprašymas,

—	notifikuotosios įstaigos, kuri atliko 18 straipsnyje nurodytą „EB“ patikrą, pavadinimas ir adresas,

—	techninėje byloje esančių dokumentų nuorodos,

—	visos svarbios laikinos ar galutinės nuostatos, kurias turi atitikti posistemiai, ypač tam tikrais atvejais – visi eksploatavimo apribojimai ar sąlygos,

—	jei „EB“ deklaracija laikina, jos galiojimo trukmė,

—	pasirašiusiojo asmens tapatybė.

VI PRIEDAS

„EB“ POSISTEMIŲ PATIKROS PROCEDŪRA

1. Įžanga

„EB“ patikra yra procedūra, kuria notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad posistemis:

—	atitinka šią direktyvą,

—	atitinka kitus iš Sutarties kylančius teisės aktus ir gali būti pradėtas eksploatuoti.

2. Etapai

Posistemis yra tikrinamas kiekviename iš šių etapų:

—	bendras projektas,

—	gamyba: posistemio konstravimas, įskaitant visų pirma civilinės inžinerijos darbus, gaminimą, sudedamųjų dalių surinkimą, bendrą suderinimą,

—	galutinis posistemio išbandymas.

Projektavimo (įskaitant tipo bandymų) etape ir gamybos etape pareiškėjas gali pateikti prašymą dėl pirminio įvertinimo.

Tokiu atveju šio įvertinimo ar įvertinimų pagrindu parengiama viena ar daugiau laikinų patikrų deklaracijų (LPD), kurias išduoda pareiškėjo pasirinkta notifikuotoji įstaiga. Atitinkamai, notifikuotoji įstaiga atitinkamiems etapams parengia „EB deklaraciją dėl laikinos posistemių atitikties“.

3. Sertifikatas

Notifikuotoji įstaiga, atsakinga už „EB“ patikrą, įvertina posistemio projektą ir gamybą ir parengia patikros sertifikatą, skirtą pareiškėjui, kuris savo ruožtu parengia „EB“ patikros deklaraciją, skirtą valstybės narės, kurioje tas posistemis yra ir (arba) eksploatuojamas, priežiūros institucijai.

Notifikuotoji įstaiga atsižvelgia į LPD, jei jų esama, ir, kad būtų galima išduoti „EB patikros sertifikatą“:

—

ji patikrina, kad:

—	posistemiui būtų išduotos atitinkamų projektavimo ir gamybos etapų LPD, jeigu pareiškėjas pateikė notifikuotajai įstaigai prašymą dėl šių dviejų etapų, arba

—	posistemis gamybos pabaigoje atitiktų visus pareiškėjui išduotoje projektavimo LPD išdėstytus aspektus, jei pareiškėjas pateikė notifikuotajai įstaigai prašymą tik dėl projektavimo etapo,

—	ji patikrina, kad jie tiksliai atitiktų TSS reikalavimus ir įvertina projektavimo ir gamybos elementus, neįtrauktus į projektavimo ir (arba) gamybos LPD.

4. Techninė byla

Prie patikros deklaracijos pridedamą techninę bylą turi sudaryti:

—	infrastruktūra: inžinerinių statinių planai, kasimo ir sutvirtinimo darbų patvirtinimo dokumentai, betono ekspertizės ir inspekcijos pažymos ir t. t.,

—	kiti posistemiai: bendrieji ir detalūs brėžiniai, elektros ir hidraulikos schemos, valdymo grandynai, duomenų apdorojimo ir automatinių sistemų aprašymas, eksploatavimo ir techninės priežiūros instrukcijos ir kt.,

—	į posistemį įtrauktų sąveikos sudedamųjų dalių, nurodytų 3 straipsnyje, sąrašas,

—

„EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijų, kurios pirmiau minėtoms sudedamosioms dalims turi būti pateiktos pagal šios direktyvos 13 straipsnį, kopijos ir tam tikrais atvejais – atitinkami apskaičiavimai bei notifikuotųjų įstaigų remiantis bendromis techninėmis specifikacijomis atliktų bandymų ir ekspertizių dokumentų kopijos,

—	LPD – jei jų esama, kartu pateikiama (-os) „EB“ deklaracija (-os) dėl laikinos posistemio atitikties bei „EB“ patikros sertifikatas, įskaitant notifikuotosios įstaigos atliktos jų galiojimo patikros rezultatus,

—

notifikuotosios įstaigos, atsakingos už „EB“ patikrą, sertifikatas, pateiktas kartu su atitinkamais apskaičiavimais ir patvirtintas jos parašu, pažymintis, kad projektas atitinka šią direktyvą, ir nurodantis visas abejones, užfiksuotas atliekant patikrą ir neatšauktas; prie sertifikato taip pat pridedamos tikrinimo ir kontrolės ataskaitos, parengtos tos pačios įstaigos atliekant savo užduotį, kaip nurodyta 5.3 ir 5.4 punktuose.

5. Monitoringas

5.1.	„EB“ monitoringo tikslas yra užtikrinti, kad iš techninės bylos kylantys įsipareigojimai buvo įvykdyti posistemio gamybos metu.

5.2.

Notifikuotoji įstaiga, atsakinga už gamybos tikrinimą, turi turėti galimybę nuolat patekti į statybos aikšteles, gamybos cechus, sandėliavimo patalpas ir tam tikrais atvejais – į ruošinių gamybos arba bandymų atlikimo patalpas ir apskritai į visas patalpas, kurios, jos manymu, turi būti prieinamos, kad ji galėtų atlikti savo užduotį. Pareiškėjas turi nusiųsti arba turi būti nusiuntęs visus tam tikslui reikalingus dokumentus, visų pirma įgyvendinimo planus bei su posistemiu susijusius techninius dokumentus.

5.3.	Notifikuotoji įstaiga, atsakinga už įgyvendinimo tikrinimą, turi periodiškai kontroliuoti, kad patvirtintų, jog laikomasi šios direktyvos. Tiems, kurie yra atsakingi už įgyvendinimą, ji turi pateikti kontrolės ataskaitą. Jai gali reikėti dalyvauti tam tikruose statybos darbų etapuose.

5.4.	Be to, notifikuotoji įstaiga gali neįspėdama apsilankyti darbų aikštelėse arba gamybos cechuose. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga gali atlikti visą arba dalinę kontrolę. Tiems, kurie yra atsakingi už įgyvendinimą, ji turi pateikti tikrinimo protokolą ir, jei reikia, kontrolės ataskaitą.

5.5.	Norėdama išduoti „EB“ atitikties arba tinkamumo naudoti deklaraciją, minimą IV priedo 2 dalyje, notifikuotoji įstaiga turi prižiūrėti posistemį, kuriame įmontuotos sąveikos sudedamosios dalys siekiant įvertinti jų tinkamumą naudoti geležinkelių aplinkoje, jei to reikalaujama pagal atitinkamą TSS.

6. Pateikimas

Visa šio straipsnio 4 dalyje nurodyta byla turi būti pateikta pareiškėjui LPD, jei reikia, išduotai už tai atsakingos notifikuotosios įstaigos, arba notifikuotosios įstaigos, atsakingos už techniškai tvarkingo posistemio patikrą, išduotam patikros sertifikatui paremti. Byla turi būti pridėta prie LPD ir (arba) „EB“ patikros deklaracijos, kurią pareiškėjas siunčia atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijai.

Bylos kopiją pareiškėjas turi laikyti per visą posistemio eksploatavimo laiką. Paprašius ji turi būti nusiųsta bet kuriai kitai valstybei narei.

7. Skelbimas

Kiekviena notifikuotoji įstaiga turi periodiškai skelbti svarbią informaciją apie:

—	gautus prašymus atlikti „EB“ patikrą,

—	išduotus arba atsisakytus išduoti LPD,

—	išduotus arba atsisakytus išduoti patikros sertifikatus,

—	atsisakymus išduoti atitikties sertifikatą.

8. Kalba

Byla ir su „EB“ patikros procedūromis susijusi korespondencija turi būti rašoma valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs pareiškėjas, valstybine kalba arba pareiškėjui priimtina kalba.

VII PRIEDAS

PARAMETRAI, KURIUOS REIKIA PATIKRINTI PRIEŠ PRADEDANT EKSPLOATUOTI TSS NEATITINKANČIAS TRANSPORTO PRIEMONES, IR NACIONALINIŲ TAISYKLIŲ KLASIFIKACIJA

1. Parametrų sąrašas

Bendra aiškinamojo pobūdžio informacija

—	informacija, susijusi su galiojančia nacionaline teisės sistema,

—	ypatingos nacionalinės sąlygos,

—	techninės priežiūros žurnalas,

—	eksploatavimo planas.

Infrastruktūros sąsajos

—	srovės imtuvai,

—	tiekimo įranga ir poveikis elektromagnetiniam suderinamumui, pakrovos gabaritas,

—	įvairi saugos įranga, pvz.: kontrolės ir valdymo, informacijos „geležinkelio kelias–traukinys“ perdavimo sistemos.

Geležinkelių riedmenų charakteristikos

—	transporto priemonės dinamika,

—	transporto priemonės konstrukcija,

—	traukos ir taukšų įrenginys,

—	vežimėliai ir važiuoklė,

—	aširačiai ir (arba) jų mazgo konstrukcija,

—	stabdymo įranga,

—	techninės sistemos, kurias būtina stebėti, pvz., suslėgtojo oro sistema,

—	priekiniai ir šoniniai stiklai,

—

durys,

—	praėjimų tarp vagonų įtaisai,

—	kontrolės sistemos (programinė įranga),

—	geriamojo ir panaudoto vandens įrenginiai,

—	aplinkos apsauga,

—	apsauga nuo gaisro,

—	sveikata ir sauga darbe,

—	cisternos ir vagonai, skirti vežti konteineriams,

—	konteineriai su slėgine krovinio pašalinimo įranga,

—	krovinio tvirtinimas,

—	ženklinimas,

—	suvirinimo metodai.

2. Taisyklių klasifikavimas

1 skyriuje nustatytos su parametrais susijusios nacionalinės taisyklės yra priskiriamos vienai iš trijų toliau apibrėžtų grupių. Į grynai vietinio pobūdžio taisykles ir apribojimus neatsižvelgiama; jų patikrinimas įtraukiamas į abipusiu geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų susitarimu atliktiną patikrinimą.

A grupė

A grupei priklauso:

—	tarptautiniai standartai,

—	nacionalinės taisyklės, kurios pripažįstamos tapačiomis kitų valstybių narių nacionalinėms taisyklėms geležinkelių transporto eismo saugos požiūriu.

B grupė

B grupei priklauso visos taisyklės, kurios nepatenka į A ar C grupes ar tos, kurios dar negali būti klasifikuojamos vienoje iš tų grupių.

C grupė

C grupei priklauso taisyklės, kurios griežtai būtinos ir susijusios su infrastruktūros techninėmis charakteristikomis, atsižvelgiant į saugų ir sąveikai tinkamą eksploatavimą konkrečiame tinkle (pavyzdžiui, gabaritas).

VIII PRIEDAS

BŪTINIAUSI KRITERIJAI, Į KURIUOS VALSTYBĖS NARĖS TURI ATSIŽVELGTI SKIRDAMOS NOTIFIKUOTĄSIAS ĮSTAIGAS

Įstaiga, jos direktorius ir už patikrinimų atlikimą atsakingi darbuotojai negali nei tiesiogiai, nei kaip įgaliotieji atstovai būti susiję nei su sąveikos sudedamųjų dalių ar posistemių projektavimu, gamyba, konstravimu, prekyba ar technine priežiūra, nei su jų naudojimu. Tai neatmeta galimybės gamintojui ir tai įstaigai keistis technine informacija.

Įstaiga ir už patikrinimus atsakingi darbuotojai patikrinimus turi atlikti su kuo didžiausiu profesiniu sąžiningumu ir kuo didžiausia technine kompetencija ir turi būti laisvi nuo bet kokio asmenų ar grupių, kuriuos gali paveikti patikrinimų rezultatai, spaudimo ir paskatos, ypač finansinės, galinčios paveikti jų sprendimus arba jų atliekamo tikrinimo rezultatus.

Visų pirma už tikrinimus atsakinga institucija ir personalas turi būti funkciškai nepriklausomi nuo institucijų, paskirtų išduoti leidimus pradėti eksploataciją pagal šią direktyvą, licencijas pagal Direktyvą 95/18/EB ir saugos sertifikatus pagal Direktyvą 2004/49/EB ir nuo institucijų, atsakingų už avarijų tyrimą.

3.	Įstaiga turi samdyti darbuotojus ir turėti reikalingų priemonių, kad deramai atliktų su patikrinimais susijusias technines ir administracines užduotis; jai turėtų būti prieinama išskirtiniams patikrinimams reikalinga įranga.

Už patikrinimus atsakingi darbuotojai turi turėti:

—	tinkamą techninį ir profesinį pasirengimą,

—	pakankamai žinių apie patikrinimų, kuriuos jie atlieka, reikalavimus ir pakankamą tokių patikrinimų praktiką,

—	sugebėjimą rengti sertifikatus, dokumentus ir išvadas, kurie sudaro atlikto tikrinimo įforminimą.

5.	Turi būti garantuotas už patikrinimus atsakingų darbuotojų nepriklausomumas. Jokiems pareigūnams neturi būti atlyginama už darbą pagal atliktų patikrinimų skaičių ar tų patikrinimų rezultatus.

6.	Įstaiga turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, jeigu pagal vidaus teisę tos atsakomybės nėra apdraudusi valstybė arba jeigu tuos patikrinimus valstybė narė atlieka netiesiogiai.

Įstaigos darbuotojai privalo laikytis profesinės paslapties dėl visko, ką jie sužino atlikdami savo pareigas (išskyrus kompetentingas administracines institucijas ir avarijų tyrimo įstaigas valstybėje, kurioje jie tas pareigas atlieka, taip pat avarijų tyrimo įstaigas, atsakingas už avarijų, kilusių dėl patikrintų sąveikos sudedamųjų dalių arba posistemių gedimo, tyrimą) vadovaudamiesi šia direktyva arba šią direktyvą įgyvendinančios nacionalinės teisės nuostatomis.

IX PRIEDAS

PRAŠANT IŠLYGOS PATEIKIAMAS DOKUMENTŲ RINKINYS

Valstybės narės, pateikiančios prašymą dėl išlygos, privalo pateikti tokius dokumentus:

a)	Oficialų laišką, kuriame Komisijai nurodoma planuojama išlyga.

Prie laiško pridedamą dokumentų rinkinį, kuriame yra:

—	darbų, turto ir paslaugų, kuriems taikytina išlyga, aprašas; nurodant pagrindines datas, geografinę padėtį bei funkcinę ir techninę sritį,

—	tiksli TSS (arba jų dalių), kuriai prašoma išlygos, nuoroda,

—	tiksli alternatyvių nuostatų, kurios bus taikomos, nuoroda ir išsami informacija,

—	prašymų, pateiktų pagal 7 straipsnio 1 dalies a punktą, atveju – gerokai pažengusio projekto pagrindimas,

—	išlygos pagrindimas, nurodant pagrindines technines, ekonomines, komercines, veiklos ir (arba) administracines priežastis,

—	kiti išlygą pagrindžiantys duomenys,

—	valstybės narės planuojamų priemonių, kuriomis siekiama skatinti galutinę projekto sąveiką, aprašymas. Jei išlyga nėra esminė, aprašymo pateikti nereikia.

Dokumentai turi būti pateikti popieriuje ir elektroninėse laikmenose. Tai suteiks galimybę dokumentus pateikti Komiteto nariams.

X PRIEDAS

A DALIS

Panaikintos direktyvos

(nurodytos 40 straipsnyje)

Direktyva 96/48/EB
Direktyva 2001/16/EB
Direktyva 2004/49/EB	Tik 14 straipsnis

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinius teisės aktus terminai

(nurodyti 40 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas
96/48/EB	1999 m. balandžio 9 d.
2001/16/EB	2003 m. balandžio 20 d.
2004/49/EB	2006 m. balandžio 30 d.

XI PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Direktyva 96/48/EB	Direktyva 2001/16/EB	Ši direktyva
1 straipsnio 1 dalis	1 straipsnio 1 dalis	1 straipsnio 1 dalis
1 straipsnio 2 dalis	1 straipsnio 2 dalis	1 straipsnio 2 dalis
		1 straipsnio 3 dalis
—	1 straipsnio 3 dalis	1 straipsnio 4 dalis
2 straipsnio įvadiniai žodžiai	2 straipsnio įvadiniai žodžiai	2 straipsnio įvadiniai žodžiai
2 straipsnio a–1 punktai	2 straipsnio a–1 punktai	2 straipsnio a–b ir e–m punktai
—	—	2 straipsnio c ir d punktai
2 straipsnio n punktas	2 straipsnio m punktas	2 straipsnio m punktas
2 straipsnio o punktas	2 straipsnio n punktas	2 straipsnio n punktas
2 straipsnio m punktas	2 straipsnio o punktas	2 straipsnio p punktas
2 straipsnio p punktas	2 straipsnio p punktas	2 straipsnio q punktas
—	—	2 straipsnio r–z punktai
3, 4 ir 5 straipsniai	3, 4 ir 5 straipsniai	3 ir 4 straipsniai bei 5 straipsnio 1–5 dalys
5 straipsnio 6 dalis	5 straipsnio 7 dalis	5 straipsnio 7 dalis
—	—	5 straipsnio 6 dalis
		5 straipsnio 8 dalis
6 straipsnio 1–8 dalys	6 straipsnio 1–8 dalys	6 straipsnio 1–8 dalys
—	—	6 straipsnio 9–10 dalys
		7 ir 8 straipsniai
7 straipsnis	7 straipsnis	9 straipsnis
8 straipsnis	8 straipsnis	10 straipsnio 1 dalis
9 straipsnis	9 straipsnis	10 straipsnio 2 dalis
10 straipsnio 1–3 dalys	10 straipsnio 1–3 dalys	11 straipsnio 1–3 dalys
—	10 straipsnio 6 dalis	11 straipsnio 4 dalis
—	—	11 straipsnio 5 dalis
11–13 straipsniai	11–13 straipsniai	12–14 straipsniai
14 straipsnio 1 ir 2 dalys	14 straipsnio 1 ir 2 dalys	15 straipsnio 1 ir 2 dalys
14 straipsnio 3 dalis	14 straipsnio 3 dalis	20 straipsnis
14 straipsnio 4 ir 5 dalys	14 straipsnio 4 ir 5 dalys	33 straipsnis
—	—	15 straipsnio 2 ir 3 dalys
15 ir 16 straipsniai	15 ir 16 straipsniai	16 ir 17 straipsniai
16 straipsnio 3 dalis	16 straipsnio 3 dalis	17 straipsnio 3 dalis
—	—	—
18 straipsnio 1–3 dalys	18 straipsnio 1–3 dalys	18 straipsnio 1–3 dalys
—	—	18 straipsnio 4 ir 5 dalys
19 straipsnis	19 straipsnis	19 straipsnis
20 straipsnis	20 straipsnis	28 straipsnis
—	—	21–27 straipsniai
21 straipsnio 1–3 dalys	21 straipsnio 1–3 dalys	29 straipsnio 1–3 dalys
—	—	29 straipsnio 4 ir 5 dalys
21a straipsnio 1 dalis	22 straipsnis	30 straipsnio 2 dalis
21 straipsnio 4 dalis	21 straipsnio 4 dalis	30 straipsnio 4 dalis
21a straipsnio 2 dalis	21a straipsnis	30 straipsnio 1 dalis
21b straipsnis	—	—
21c straipsnis	21b straipsnis	30 straipsnio 3 dalis
22 straipsnis	26 straipsnis	37 straipsnis
22a straipsnis	24 straipsnis	34 ir 35 straipsniai
—	—	32 straipsnis
—	23 straipsnis	31 straipsnis
—	25 straipsnis	36 straipsnis
23 straipsnis	27 straipsnis	38 straipsnis
24 straipsnis	28 straipsnis	39 straipsnis
—	—	40 straipsnis
25 straipsnis	29 straipsnis	41 straipsnis
26 straipsnis	30 straipsnis	42 straipsnis
I–VI priedai	I–VI priedai	I–VI priedai
—	—	VII priedas
VII priedas	VII priedas	VIII priedas
—	—	IX–XI priedai