|
10.12.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 332/20 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2008 m. spalio 30 d.
kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB nustatomos atlikus interkalibraciją gautos valstybių narių monitoringo sistemų klasių vertės
(Pranešta dokumentu Nr. C(2008) 6016)
(Tekstas svarbus EEE)
(2008/915/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (1), ypač jos V priedo 1.4.1. skirsnio ix punktą,
kadangi:
|
(1) |
Pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį reikalaujama, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į jos V priedo nuostatose numatytas tam tikras išimtis, saugotų, gerintų ir atkurtų visus paviršinio vandens telkinius ir stengtųsi, kad gera paviršinio vandens būklė būtų pasiekta ne vėliau kaip po 15 metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį reikalaujama, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į jos V priedo nuostatose numatytas tam tikras išimtis, saugotų ir gerintų visus dirbtinius bei smarkiai pakeistus vandens telkinius ir siektų, kad geras ekologinis potencialas ir gera paviršinio vandens cheminė būklė būtų pasiekta ne vėliau kaip po 15 metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Pagal Direktyvos 2000/60/EB 1.4.1. skirsnio i punktą nuorodos į dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių ekologinę būklę laikomos nuorodomis į ekologinį potencialą. |
|
(2) |
Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.4.1. skirsnyje numatyta procedūra, užtikrinanti valstybių narių biologinio monitoringo rezultatų, kuriais remiantis klasifikuojama ekologinė būklė, palyginamumą. Šiuo tikslu valstybių narių monitoringo ir būklės klasifikavimo sistemų taikymo rezultatai turi būti lyginami naudojant interkalibracinį tinklą, sudarytą iš kiekvienoje valstybėje narėje ir kiekviename Bendrijos ekoregione esančių monitoringo vietų. Direktyvoje 2000/60/EB nustatyta, kad valstybės narės apie interkalibracinį tinklą sudarančias vietas turi atitinkamais atvejais rinkti reikiamą informaciją, kurios pagrindu būtų galima įvertinti nacionalinės klasifikavimo sistemos atitiktį Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.2 skirsnyje pateiktoms normatyvinėms apibrėžtims ir valstybių narių klasifikavimo sistemų taikymo rezultatų palyginamumą. |
|
(3) |
2005 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos sprendime dėl vietų, sudarančių interkalibracinį tinklą, registro sukūrimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (2) yra nustatytas Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.4.1 skirsnio vii punkte nurodytas vietų, kurios sudarys interkalibracinį tinklą, registras. |
|
(4) |
Interkalibracijai atlikti valstybės narės yra suskirstytos į Sprendimo 2005/646/EB priedo 2 skirsnyje nurodytas geografines interkalibracines grupes, sudarytas iš valstybių narių, turinčių bendrus tam tikro tipo paviršinio vandens telkinius. Dėl tokio suskirstymo kiekviena grupė gali palyginti savo rezultatus ir atlikti interkalibraciją tarp savo narių. |
|
(5) |
Interkalibracija atliekama biologinių elementų lygiu; ją atliekant lyginami kiekvieno biologinio elemento ir kiekvieno bendro paviršinio vandens telkinio tipo klasifikavimo rezultatai, gauti taikant tą pačią geografinę interkalibracinę grupę sudarančių valstybių narių nacionalines monitoringo sistemas, ir vertinama rezultatų atitiktis minėtosioms norminėms apibrėžtims. |
|
(6) |
„Vandens pagrindų direktyvoje numatytos interkalibracijos techninėje ataskaitoje“ išsamiai aprašyta šio sprendimo priede nurodytų vandens kategorijų ir biologinės kokybės elementų interkalibracija. |
|
(7) |
Komisija padėjo atlikti interkalibraciją: jai talkino Ispros Jungtinių tyrimų centro Aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi institutas (Italija), kuris koordinavo techninį darbą. |
|
(8) |
Interkalibracija – tai sudėtinga mokslinė ir techninė užduotis. Geografinės interkalibracinės grupės taikė įvairius interkalibracijos metodus, kurie buvo pasirinkti atsižvelgiant į turimus įvairių biologinės kokybės elementų monitoringo duomenis ir nacionalinių monitoringo bei klasifikavimo sistemų kūrimo pažangą. Kad rezultatai būtų statistiškai patikimesni, taikant daugelį geografinių interkalibracinių grupių pasirinktų metodų buvo naudojami iš kuo didesnio monitoringo taškų skaičiaus surinkti duomenys, apimantys visas būklės klases – nuo „labai geros“ iki „labai blogos“. Todėl monitoringo duomenys buvo paimti ir iš interkalibraciniam tinklui nepriklausančių vietų, nes tinklui priklauso tik nedaug „labai geros“, „geros“ arba „vidutiniškos“ būklės vietų. |
|
(9) |
Komisija gavo tam tikro biologinės kokybės elementų, kuriais remiantis nustatoma ekologinė būklė, skaičiaus interkalibracijos rezultatus. Keliais atvejais buvo pateikti tik kai kurių biologinių elementų parametrų arba tik kai kurių geografinėje interkalibracinėje grupėje dalyvaujančių valstybių narių rezultatai. Taigi Komisija mano, kad tokiais atvejais palyginamumas nėra visiškai užtikrintas. Todėl naujiems interkalibracijos rezultatams taikytinas sprendimas gali būti priimtas vėliau, kai valstybės narės pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.4.1 skirsnį pateiks atitinkamą informaciją. |
|
(10) |
Turimus atliktos interkalibracijos rezultatus būtina patvirtinti laiku, kad juos būtų galima naudoti rengiant Direktyvos 2000/60/EB 11 ir 13 straipsnyje numatytus pirmuosius upės baseino valdymo planus ir priemonių programas. |
|
(11) |
Atliekant interkalibraciją gautos ekologinės kokybės santykių vertės, skirtos ekologinės būklės klasių riboms nustatyti, turėtų atspindėti lygiavertę ekologinę būklę. Tų pačių biologinės kokybės elementų vertės skiriasi dėl to, kad taikomi skirtingi nacionaliniai metodai. Be to, dėl skirtingų skaičiavimo būdų ir kitų priežasčių neįmanoma palyginti skirtingų biologinės kokybės elementų ekologinės kokybės santykių verčių. |
|
(12) |
Tokie parametrai, kaip chlorofilo a koncentracija, fitoplanktono biomasė, melsvadumblių procentinė dalis arba didžiųjų dumblių ir gaubtasėklių gylio ribos, neapima visų biologinės kokybės elementų. Tačiau, kadangi apie juos turima duomenų ir yra sukurti jų vertinimo metodai, šie parametrai – tai vieni iš pamatinių rodiklių, kuriais grindžiama dabar atliekama ežerų ir pakrantės vandenų interkalibracija. Šių parametrų vertės visose valstybėse narėse gali būti tiesiogiai sutikrinamos, atsižvelgiant į skirtingus mėginių ėmimo būdus ir analizės metodus. Todėl šio sprendimo priede pateikiant interkalibracijos rezultatus reikėtų įtraukti ne tik ekologinės kokybės santykius, bet ir absoliučias minėtų parametrų vertes. |
|
(13) |
Rezultatai turėtų nurodyti ekologinę būklę. Jei interkalibruotus tipus atitinkantys vandens telkiniai yra laikomi labai pakeistais vandens telkiniais pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 3 dalį, šio sprendimo priede pateikti rezultatai gali būti naudojami jų geram ekologiniam potencialui nustatyti, atsižvelgiant į jų fizinius pokyčius ir susijusį vandens naudojimą pagal Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.2.5 skirsnyje pateiktas normines apibrėžtis. |
|
(14) |
Kaip nustatyta Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.4.1 skirsnio iii papunktyje, valstybės narės interkalibracijos rezultatus perkelia į savo nacionalines klasifikavimo sistemas, kad visiems savo nacionaliniams tipams nustatytų ribas tarp „labai geros“ ir „geros“ būklės bei „geros“ ir „vidutiniškos“ būklės. Siekiant padėti taikyti gautus rezultatus, parengtos interkalibracijos rezultatų perkėlimo į nacionalines klasifikavimo sistemas ir standartinių sąlygų nustatymo gairės. |
|
(15) |
Informacija, kuri bus gauta įgyvendinus Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnyje numatytas monitoringo programas, ir patikrinus bei atnaujinus Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnyje numatytas upės baseino rajono charakteristikas, gali suteikti naujų duomenų, dėl kurių gali tekti, atsižvelgiant į mokslo bei technikos pažangą, derinti valstybių narių monitoringo ir klasifikavimo sistemas ir galiausiai patikslinti interkalibracijos rezultatus, kad pagerėtų jų kokybė. |
|
(16) |
Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 2000/60/EB 21 straipsnio 1 dalyje nurodyto Komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Taikydamos Direktyvos 2000/60/EB V priedo 1.4.1 skirsnio iii punktą, valstybės narės savo monitoringo sistemų klasifikacijoje naudoja šio sprendimo priede nustatytas ribų tarp klasių vertes.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2008 m. spalio 30 d.
Komisijos vardu
Stravros DIMAS
Komisijos narys
(1) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
(2) OL L 243, 2005 9 19, p. 1.
PRIEDAS
VANDENS KATEGORIJA: Upės
GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Alpinė
Interkalibruotų tipų aprašas
|
Tipas |
Upių apibūdinimas |
Nuotėkio baseinas (km2) |
Altitudė ir geomorfologija |
Šarmingumas |
Nuotėkio režimas |
|
R–A1 |
Nuo mažų iki vidutinių, aukštai iškilusios virš jūros lygio, kalkinės |
10–1 000 |
800–2 500 m (nuotėkio baseinas), rieduliai/gargždas |
Didelis (bet ne itin didelis) šarmingumas |
|
|
R–A2 |
Nuo mažų iki vidutinių, aukštai iškilusios virš jūros lygio, silicinės |
10–1 000 |
500–1 000 m (didžiausia nuotėkio baseino altitudė –3 000 m, vidutinė 1 500 m), rieduliai |
Nekalkingas (granitinis, metamorfinis) šarmingumas nuo vidutinio iki žemo |
Snieginis–ledyninis nuotėkio režimas |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija
|
Tipas R–A1: |
Vokietija, Austrija, Prancūzija, Italija, Slovėnija |
|
Tipas R–A2: |
Austrija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Slovėnija |
REZULTATAI
Biologinės kokybės elementai: Dugno bestuburiai
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
|
Tipas ir šalis |
Interkalibruotos nacionalinės klasifikavimo sistemos |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
Tipas R–A1 |
|||
|
Austrija |
Austrijos ekologinės upių būklės vertinimo sistema (Blogiausias atvejis tarp multimetrinių bendros degradacijos indeksų ir saprobinio indekso verčių) |
0,80 |
0,60 |
|
Prancūzija |
Classification française DCE Indice Biologique Global Normalisé (IBGN). Norme AFNOR NF T 90 350 (1992 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/05 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d. |
0,93 |
0,79 |
|
Vokietija |
PERLODES – Bewertungsverfahren von Fließgewässern auf Basis des Makrozoobenthos |
0,80 |
0,60 |
|
Italija |
STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi) |
0,97 |
0,73 |
|
Slovėnija |
Slovėnijos dugno bestuburių vertinimo sistema: Multimetrinis indeksas (Hidromorfologija/Bendra |
0,80 |
0,60 |
|
Tipas R–A2 |
|||
|
Austrija |
Austrijos ekologinės upių būklės vertinimo sistema (Blogiausias atvejis tarp multimetrinių bendros degradacijos indeksų ir saprobinio indekso įverčių) |
0,80 |
0,60 |
|
Prancūzija (Alpės) |
Classification française DCE Indice Biologique Global Normalisé (IBGN). Norme AFNOR NF T 90 350 (1992 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/05 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d. |
0,93 |
0,71 |
|
Prancūzija (Pirėnai) |
Classification française DCE Indice Biologique Global Normalisé (IBGN). Norme AFNOR NF T 90 350 (1992 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/5 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d. |
0,94 |
0,81 |
|
Italija |
STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi) |
0,95 |
0,71 |
|
Ispanija |
Iberijos BMWP/balų sistema/(IBMWP) |
0,83 |
0,53 |
Biologinės kokybės elementas: Fitobentosas (dugno nuosėdų augmenija)
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
|
Tipas ir šalis |
Interkalibruotos nacionalinės klasifikavimo sistemos |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
Tipas R–A1 |
|||
|
Austrija |
Multimetrinis metodas, susidedantis iš 3 modulių/rodiklių (trofinis indeksas, saprobinis indeksas, etaloninės rūšys) |
0,87 |
0,56 |
|
Prancūzija |
Classification française DCE Indice Biologique Diatomées (IBD) norme AFNOR NF T 90–354 (2000 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/5 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d. |
0,86 |
0,71 |
|
Vokietija |
Deutsches Bewertungsverfahren für Makrophyten und Phytobenthos (PHYLIB) |
0,73 |
0,54 |
|
Slovėnija |
Multimetrinis metodas, susidedantis iš 2 modulių/rodiklių |
0,80 |
0,60 |
|
Tipas R–A2 |
|||
|
Austrija |
Multimetrinis metodas, susidedantis iš 3 modulių/rodiklių (trofinis indeksas, saprobinis indeksas, etaloninės rūšys) |
0,87 |
0,56 |
|
Prancūzija |
Classification française DCE Indice Biologique Diatomées (IBD) norme AFNOR NF T 90–354 (2000 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/5 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d. |
0,86 |
0,71 |
|
Ispanija |
Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) (Lenoir &Coste, 1996 m.) |
0,94 |
0,74 |
VANDENS KATEGORIJA: Upės
GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Centrinė/Baltijos
Interkalibruotų tipų aprašas
|
Tipas |
Upių apibūdinimas |
Nuotėkio baseinas (km2) |
Altitudė ir geomorfija |
Šarmingumas (meq/l) |
|
R–C1 |
Mažos, žemumų, silicinės, smėlis |
10–100 |
Žemuma, kurioje vyrauja smėlio substratas (mažų dalelių dydžio), 3–8 m (krantų apriboto) pločio |
> 0,4 |
|
R–C2 |
Mažos, žemumų, silicinė uoliena |
10–100 |
Žemuma, uoliena 3–8 m (krantų apriboto) pločio |
< 0,4 |
|
R–C3 |
Mažos, vidutiniame aukštyje virš jūros lygio, silicinės |
10–100 |
Vidutinis aukštis virš jūros lygio, uoliena (granito) – žvyro substratas, 2–10 m (krantų apriboto) pločio |
< 0,4 |
|
R–C4 |
Vidutinio dydžio, žemumų, mišrios |
100–1 000 |
Žemuma, smėlio–žvyro substratas, 8–25 m (krantų apriboto) pločio |
> 0,4 |
|
R–C5 |
Didelės, žemumų, mišrios |
1 000—10 000 |
Žemuma, ūsorių zona, įvairus greitis, didžiausia altitudė nuotėkio baseine: 800 m, > 25 m (krantų apriboto) pločio |
> 0,4 |
|
R–C6 |
Mažos, žemumų, kalcinės |
10–300 |
Žemuma, žvyro substratas (klintys), 3–10 m (krantų apriboto) pločio |
> 2 |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija
|
Tipas R–C1: |
Belgija (Flandrija), Vokietija, Danija, Prancūzija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Švedija, Jungtinė Karalystė |
|
Tipas R–C2: |
Ispanija, Prancūzija, Airija, Portugalija, Švedija, Jungtinė Karalystė |
|
Tipas R–C3: |
Austrija, Belgija (Valonija), Čekija, Vokietija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Prancūzija, Latvija, Liuksemburgas, Jungtinė Karalystė |
|
Tipas R–C4: |
Belgija (Flandrija), Čekija, Vokietija, Danija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija, Švedija, Jungtinė Karalystė |
|
Tipas R–C5: |
Čekija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija, Švedija, Jungtinė Karalystė |
|
Tipas R–C6: |
Danija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė |
REZULTATAI
Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
Toliau pateikti rezultatai taikomi visiems pirmiau apibūdintiems tipams.
|
Šalis |
Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
Austrija |
Austrijos ekologinės upių būklės vertinimo sistema (blogiausias atvejis tarp multimetrinių bendros degradacijos indeksų ir saprobinio indekso įverčių) |
0,80 |
0,60 |
|
Belgija (Flandrija) |
Multimetrinis makrobestuburių indeksas, Flandrija (MMIF) |
0,90 |
0,70 |
|
Belgija (Valonija) |
Indice Biologique Global Normalisé (IBGN) (Norme AFNOR NF T 90 350, 1992 m.) ir „Negalutinis geros būklės apibrėžimas“, Valonijos regiono ministerija (2007) |
0,97 |
0,74 |
|
Danija |
Danijos upelių gyvūnijos indeksas (DSFI) |
1,00 |
0,71 |
|
Vokietija |
PERLODES –Bewertungsverfahren von Fließgewässern auf Basis des Makrozoobenthos |
0,80 |
0,60 |
|
Prancūzija |
Classification française DCE Indice Biologique Global Normalisé (IBGN). Norme AFNOR NF T 90 350 (1992) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/05 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d. |
0,94 |
0,80 |
|
Airija |
Kokybės vertinimo sistema (K (Q) vertė) |
0,85 |
0,75 |
|
Italija |
STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi) |
0,96 |
0,72 |
|
Liuksemburgas |
Classification Liuksemburgaseoise DCE, Indice Biologique Global Normalisé (IBGN), Norme AFNOR NF T 90 350, 1992 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2007 m. balandžio 11 d. Nr. 14/07 |
0,96 |
0,72 |
|
Nyderlandai |
KRW–maatlat |
0,80 |
0,60 |
|
Lenkija |
BMWP (BMWP–PL), patikrintas taikant modifikuotą Margalef’o įvairovės indeksą |
0,89 |
0,68 |
|
Ispanija |
Šiaurės Ispanijos multimetriniai indeksai |
0,93 |
0,70 |
|
Švedija |
DJ indeksas (Dahl & Johnson, 2004 m.) |
0,80 |
0,60 |
|
Jungtinė Karalystė |
Upių bestuburių klasifikavimo priemonė (RICT) |
0,97 |
0,86 |
Biologinės kokybės elementas: Fitobentosas
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
|
Šalis |
Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema |
Tipas |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|||
|
Austrija |
Multimetrinis metodas, susidedantis iš 3 modulių/rodiklių (trofinis indeksas, saprobinis indeksas, etaloninės rūšys) |
Visi tipai, altitudė < 500 m |
0,70 |
0,42 |
|
Visi tipai, altitudė > 500 m |
0,71 |
0,42 |
||
|
Belgija (Flandrija) |
Poveikiui neatsparių ir su poveikiu susijusių titnagdumblių proporcijos (PISIAD) |
Visi tipai |
0,80 |
0,60 |
|
Belgija (Valonija) |
Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) AFNOR norm NF T 90–354 (2000 m.) ir „Negalutinis geros būklės apibrėžimas“, Valonijos regiono ministerija (2007 m.) |
Visi tipai |
0,93 |
0,68 |
|
Estija |
Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) |
Visi tipai |
0,85 |
0,70 |
|
Prancūzija |
Classification française DCE Indice Biologique Diatomées (IBD) norme AFNOR NF T 90–354 (2000 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/05 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d. |
1, 2 ir 4 nacionaliniai tipai |
0,93 |
0,80 |
|
3 nacionalinis tipas |
0,92 |
0,77 |
||
|
Vokietija |
Deutsches Bewertungsverfahren für Makrophyten und Phytobenthos (PHYLIB) |
R–C1 |
0,67 |
0,43 |
|
R–C3 |
0,67 |
0,43 |
||
|
R–C4 |
0,61 |
0,43 |
||
|
R–C5 |
0,73 |
0,55 |
||
|
Airija |
Titnagdumblių trofinio indekso patikslinta versija (TDI) |
Visi tipai |
0,93 |
0,78 |
|
Liuksemburgas |
Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) |
Visi tipai |
0,85 |
0,70 |
|
Nyderlandai |
KRW Maatlat |
Visi tipai |
0,80 |
0,60 |
|
Ispanija |
Titnagdumblių multimetrinis (MDIAT) |
Visi tipai |
0,93 |
0,70 |
|
Švedija |
Švedijos vertinimo metodai, Švedijos EPA (aplinkos apsaugos agentūrų) reglamentai (NFS 2008:1), pagrįsti Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) |
Visi tipai |
0,89 |
0,74 |
|
Jungtinė Karalystė |
Upių ekologinės būklės vertinimas pagal titnagdumblius (DARES) |
Visi tipai |
0,93 |
0,78 |
VANDENS KATEGORIJA: Upės
GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Rytų kontinentinė
Interkalibruotų tipų aprašas
|
Tipas |
Upių apibūdinimas |
Ekoregionas |
Nuotėkio baseinas (km2) |
Altitudė (m) |
Geologija |
Substratas |
|
R–E1 |
Karpatai: nuo mažų iki vidutinių, vidutinis aukštis virš jūros lygio |
10 |
10–1 000 |
500–800 |
Silicinės |
Žvyras ir dideli akmenys |
|
R–E2 |
Lygumos: vidutinio dydžio, žemuma |
11 ir 12 |
100–1 000 |
< 200 |
Mišrios |
Smėlis ir dumblas |
|
R–E4 |
Lygumos: vidutinio dydžio, vidutinis aukštis virš jūros lygio |
11 ir 12 |
100–1 000 |
200–500 |
Mišrios |
Smėlis ir žvyras |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija
|
Tipas R–E1: |
Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija |
|
Tipas R–E2: |
Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija |
|
Tipas R–E4: |
Austrija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija |
REZULTATAI
Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
|
Tipas ir šalis |
Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
Tipas R–E1, R–E2, R–E4 |
|||
|
Slovakija |
Slovakijos ekologinės upių būklės vertinimo sistema |
0,80 |
0,60 |
|
Tipas R–E4 |
|||
|
Austrija |
Austrijos ekologinės upių būklės vertinimo sistema (blogiausias atvejis tarp multimetrinių bendros degradacijos indeksų ir saprobinio indekso verčių) |
0,80 |
0,60 |
VANDENS KATEGORIJA: Upės
GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Viduržemio jūros
Interkalibruotų tipų aprašas
|
Tipas |
Upių apibūdinimas |
Nuotėkio baseinas (km2) |
Altitudė (m) |
Geologija |
Nuotėkio režimas |
|
R–M1 |
Mažos, vidutinės altitudės, Viduržemio jūros baseino upeliai |
10–100 |
200–800 |
Mišrus |
Labai priklauso nuo sezono |
|
R–M2 |
Mažos, žemumų, Viduržemio jūros baseino upeliai |
10–1 000 |
< 400 |
Mišrus |
Labai priklauso nuo sezono |
|
R–M4 |
Mažos (vidutinės), Viduržemio jūros baseino kalnų upokšniai |
10–1 000 |
400–1 500 |
Nesilicinis |
Labai priklauso nuo sezono |
|
R–M5 |
Mažos, žemumų, laikino pobūdžio |
10–100 |
< 300 |
Mišrus |
Laikinas |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija
|
Tipas R–M1: |
Prancūzija, Graikija, Italija, Portugalija, Slovėnija, Ispanija |
|
Tipas R–M2: |
Prancūzija, Graikija, Italija, Portugalija, Ispanija |
|
Tipas R–M4: |
Kipras, Prancūzija, Graikija, Italija, Ispanija |
|
Tipas R–M5: |
Kipras, Italija, Portugalija, Slovėnija, Ispanija |
REZULTATAI
Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
|
Tipas ir šalis |
Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
R–M1 |
|||
|
Prancūzija |
Classification française DCE Indice Biologique Global Normalisé (IBGN). Norme AFNOR NF T 90 350 (1992 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/05 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d. |
0,94 |
0,81 |
|
Graikija |
STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi) |
0,95 |
0,71 |
|
Italija |
STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi) |
0,97 |
0,72 |
|
Portugalija |
Portugalijos šiaurės bestuburių indeksas, IPtIN |
0,92 |
0,69 |
|
Ispanija |
IBMWP |
0,78 |
0,48 |
|
R–M2 |
|||
|
Graikija |
STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi) |
0,94 |
0,71 |
|
Italija |
STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi) |
0,94 |
0,70 |
|
Portugalija |
Portugalijos šiaurės bestuburių indeksas, IPtIN |
0,87 |
0,66 |
|
R–M4 |
|||
|
Kipras |
STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi) |
0,97 |
0,73 |
|
Graikija |
STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi) |
0,96 |
0,72 |
|
Italija |
STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi) |
0,94 |
0,70 |
|
Ispanija |
IBMWP |
0,83 |
0,51 |
|
R–M5 |
|||
|
Italija |
STAR Interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi) |
0,97 |
0,73 |
|
Portugalija |
Portugalijos pietų bestuburių indeksas, IPtIS |
0,98 |
0,72 |
|
Ispanija |
IBMWP |
0,91 |
0,55 |
Biologinės kokybės elementas: Fitobentosas
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
|
Tipas ir šalis |
Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
R–M1 |
|||
|
Prancūzija |
Classification française DCE Indice Biologique Diatomées (IBD) norme AFNOR NF T 90–354 (2000 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/5 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d. |
0,93 |
0,80 |
|
Portugalija |
Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) |
0,84 |
0,62 |
|
Ispanija |
Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) |
0,90 |
0,67 |
|
R–M2 |
|||
|
Prancūzija |
Classification française DCE Indice Biologique Diatomées (IBD) norme AFNOR NF T 90–354 (2000 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/5 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d. |
0,93 |
0,80 |
|
Portugalija |
Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) |
0,84 |
0,62 |
|
Ispanija |
Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) |
0,93 |
0,70 |
|
R–M4 |
|||
|
Ispanija |
Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) |
0,91 |
0,68 |
|
R–M5 |
|||
|
Portugalija |
Europos indeksas (CEE) |
0,85 |
0,64 |
|
Ispanija |
Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) |
0,95 |
0,71 |
VANDENS KATEGORIJA: Upės
GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Šiaurinė
Interkalibruotų tipų aprašas
|
Tipas |
Upių apibūdinimas |
Baseino plotas (upės atkarpos) |
Altitudė ir geomorfija |
Šarmingumas (meq/l) |
Organinė medžiaga (mg Pt/l) |
|
R–N1 |
Mažos, žemumų, silicinės, vidutinio šarmingumo |
10–100 km2 |
< 200 m arba žemiau aukščiausios kranto linijos |
0,2–1 |
< 30 (< 150 Airijoje) |
|
R–N3 |
Mažos/vidutinio dydžio, žemumų, su daug organinių junginių |
10–1 000 km2 |
< 0,2 |
> 30 |
|
|
R–N4 |
Vidutinio dydžio, žemumų, silicinės, vidutinio šarmingumo |
100–1 000 km2 |
0,2–1 |
< 30 |
|
|
R–N5 |
Mažos, vidutiniame lygyje virš jūros, silicinės |
10–100 km2 |
Tarp žemumos ir aukštumos |
< 0,2 |
< 30 |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija
|
Tipas R–N1: |
Suomija, Airija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė |
|
Tipas R–N3: |
Suomija, Airija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė |
|
Tipas R–N4: |
Suomija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė |
|
Tipas R–N5: |
Suomija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė |
REZULTATAI
Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
Toliau pateikti rezultatai taikomi visiems pirmiau apibūdintiems tipams
|
Šalis |
Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
Suomija |
Multimetrinė sistema, pirmoji sukurta versija |
0,80 |
0,60 |
|
Airija |
Kokybės vertinimo sistema (K vertė) |
0,85 |
0,75 |
|
Norvegija |
Average score per taxon (ASPT) |
0,99 |
0,87 |
|
Švedija |
DJ indeksas (Dahl & Johnson, 2004 m.) |
0,80 |
0,60 |
|
Jungtinė Karalystė |
Upių bestuburių klasifikavimo priemonė (RICT) |
0,97 |
0,86 |
Biologinės kokybės elementas: Fitobentosas
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
Toliau pateikti rezultatai taikomi visiems pirmiau apibūdintiems tipams
|
Šalis |
Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
Suomija |
Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) |
0,91 |
0,80 |
|
Airija |
Titnagdumblių trofinio indekso patikslinta versija (TDI) |
0,93 |
0,78 |
|
Švedija |
Švedijos vertinimo metodai, Švedijos EPA reglamentai (NFS 2008:1), pagrįsti Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) |
0,89 |
0,74 |
|
Jungtinė Karalystė |
Upių ekologinės būklės vertinimas pagal titnagdumblius (DARES) |
0,93 |
0,78 |
VANDENS KATEGORIJA: Ežerai
GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Atlantinė
Interkalibruotų tipų aprašas
|
Tipas |
Ežerų apibūdinimas |
Altitudė (m virš jūros lygio) |
Vidutinis gylis (m) |
Šarmingumas (meq/l) |
|
LA1/2 |
Žemumų, negilūs, kalkiniai, maži ir dideli |
< 200 |
3–15 |
> 1 |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija:
Airija ir Jungtinė Karalystė
REZULTATAI
Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas
Fitoplanktono parametras, rodantis biomasę (chlorofilas a)
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
Toliau nurodyti rezultatai yra augimo sezono vidutinės vertės ir taikomi visoms tuos pačius tipus turinčioms šalims
|
Tipas |
Ekologinės kokybės santykiai |
Chlorofilo a koncentracijos (μg/l) |
||
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
Labai gero ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
LA1/2 |
0,55 |
0,32 |
4,6—7,0 |
8,0—12,0 |
VANDENS KATEGORIJA: Ežerai
GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Alpinė
Interkalibruotų tipų aprašas
|
Tipas |
Ežerų apibūdinimas |
Altitudė (m virš jūros lygio) |
Vidutinis gylis (m) |
Šarmingumas (meq/l) |
Ežerų dydis (km2) |
|
L–AL3 |
Žemumų ar vidutiniame aukštyje virš jūros lygio, gilūs, nuo vidutinio iki didelio šarmingumo (Alpių poveikis), dideli |
50–800 |
> 15 |
> 1 |
> 0,5 |
|
L–AL4 |
Vidutiniame aukštyje virš jūros lygio, seklūs, vidutinio – didelio šarmingumo (Alpių poveikis), dideli |
200–800 |
3–15 |
> 1 |
> 0,5 |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija:
|
Tipai L–AL3 ir L–AL4: |
Austrija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Slovėnija |
REZULTATAI
Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas
Fitoplanktonas: parametrai, rodantys biomasę
Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės
Toliau nurodyti rezultatai yra metinės vidutinės vertės ir taikomi visoms tuos pačius tipus turinčioms šalims. Valstybės narės gali pasirinkti, ką naudoti: chlorofilą a, bendrą biomasę ar abu parametrus.
Chlorofilas a
|
Tipas |
Ekologinės kokybės santykiai |
Chlorofilo a koncentracijos (μg/l) |
||
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
L–AL3 |
0,70 |
0,40 |
2,1—2,7 |
3,8—4,7 |
|
L–AL4 |
0,75 |
0,41 |
3,6—4,4 |
6,6—8,0 |
Bendra biomasė
|
Tipas |
Ekologinės kokybės santykiai |
Bendra biomasė (mm3/l) |
||
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
L–AL3 |
0,60 |
0,25 |
0,3—0,5 |
0,8—1,2 |
|
L–AL4 |
0,64 |
0,26 |
0,8—1,1 |
1,9—2,7 |
Fitoplanktonas: parametrai, rodantys taksonominę sudėtį ir gausą
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
|
Šalis |
Kalibruoti nacionaliniai parametrai |
Tipas |
Ekologinės kokybės santykiai |
Klasės ribos |
||
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|||
|
Austrija Slovėnija |
Brettum’o indeksas |
L–AL3 |
0,94 |
0,83 |
4,12—4,34 |
3,64—3,83 |
|
L–AL4 |
0,94 |
0,81 |
3,69—3,87 |
3,20—3,34 |
||
|
Vokietija |
PTSI (Ežerų fitoplanktono taksonų indeksas) |
L–AL3 |
0,60 |
0,43 |
1,25 |
1,75 |
|
L–AL4 |
0,71 |
0,56 |
1,75 |
2,25 |
||
|
Italija |
PTIot (Fitoplanktono taksonų indeksas) |
L–AL 3 (Vidutinis gylis < 100m) |
0,95 |
0,89 |
3,43 |
3,22 |
|
L–AL4 |
0,95 |
0,85 |
3,37 |
3,01 |
||
|
PTIrūšis (Fitoplanktono taksonų indeksas) |
L–AL 3 (Vidutinis gylis > 100m) |
0,93 |
0,82 |
4,00 |
3,50 |
|
Biologinės kokybės elementas: Makrofitai
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
|
Tipas ir šalis |
Interkalibruotos nacionalinės klasifikavimo sistemos |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
Austrija Tipas L–AL3 ir L–AL4 |
Austrijos ežerų vertinimo pagal makrofitus sistema: Austrijos ežerų makrofitų indeksas, 1 modulis |
0,80 |
0,60 |
|
Vokietija Tipas L–AL3 |
Vokietijos makrofitų/fitobentoso vertinimo sistema: 1 modulis |
0,78 |
0,51 |
|
Vokietija Tipas L–AL4 |
Vokietijos makrofitų/fitobentoso vertinimo sistema: 1 + 2 moduliai |
0,71 |
0,47 |
VANDENS KATEGORIJA: Ežerai
GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Centrinė/Baltijos
Interkalibruotų tipų aprašas
|
Tipas |
Ežerų apibūdinimas |
Altitudė (m virš jūros lygio) |
Vidutinis gylis (m) |
Šarmingumas (meq/l) |
Hidrologinis sėdimo laikas (metai) |
|
L–CB1 |
Žemumų, negilūs, kalciniai |
< 200 |
3–15 |
> 1 |
1–10 |
|
L–CB2 |
Žemumų, labai negilūs, kalciniai |
< 200 |
< 3 |
> 1 |
0,1–1 |
|
L–CB3 |
Žemumų, negilūs, maži, silicingi (vidutinio šarmingumo) |
< 200 |
3–15 |
0,2–1 |
1–10 |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija
|
Tipai L–CB1 ir L–CB2: |
Belgija, Vokietija, Danija, Estija, Prancūzija, Lietuva, Latvija, Nyderlandai, Lenkija, Jungtinė Karalystė |
|
Tipas L–CB3: |
Belgija, Danija, Estija, Prancūzija, Latvija, Lenkija |
REZULTATAI
Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas
Fitoplanktonas: parametras, rodantis biomasę
Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės
Toliau nurodyti rezultatai yra augimo sezono vidutinės vertės ir tinka visoms tuos pačius tipus turinčioms šalims.
|
Tipas |
Ekologinės kokybės santykiai |
Chlorofilo a koncentracijos (μg/l) |
||
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
L–CB1 |
0,55 |
0,32 |
4,6—7,0 |
8,0—12,0 |
|
L–CB2 |
0,63 |
0,30 |
9,9—11,7 |
21,0—25,0 |
|
L–CB3 |
0,57 |
0,31 |
4,3—6,5 |
8,0—12,0 |
Biologinės kokybės elementas: Makrofitai
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
Toliau nurodyti rezultatai taikomi LCB1 ir LCB2 tipams
|
Šalis |
Interkalibruotos nacionalinės klasifikavimo sistemos |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
Belgija |
Flamandijos makrofitų vertinimo sistema |
0,80 |
0,60 |
|
Vokietija |
Vokietijos makrofitų vertinimo sistema: etaloninis indeksas |
0,75 |
0,50 |
|
Estija |
Estijos makrofitų vertinimo sistema |
0,80 |
0,60 |
|
Latvija |
Latvijos makrofitų vertinimo sistema |
0,80 |
0,60 |
|
Nyderlandai |
Olandijos makrofitų vertinimo sistema (KRW Maatlat) |
0,80 |
0,60 |
|
Jungtinė Karalystė |
Jungtinės Karalystės makrofitų vertinimo sistema: LEAFPACS |
0,80 |
0,60 |
VANDENS KATEGORIJA: Ežerai
GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Viduržemio jūros
Interkalibruotų tipų aprašas
|
Tipas |
Ežerų apibūdinimas |
Altitudė (m) |
Vidutinis metinis kritulių kiekis (mm) ir T ( oC) |
Vidutinis gylis (m) |
Šarmingumas (meq/l) |
Ežerų gylis (km2) |
|
L–M5/7 |
Vandens telkiniai, gilūs, dideli, siliciniai, „šlapi plotai“, nuotėkio baseinas < 20 000 km2 |
0–800 |
> 800 arba < 15 |
> 15 |
< 1 |
> 0,5 |
|
L–M8 |
Vandens telkiniai, gilūs, dideli, kalkiniai, nuotėkio baseinas < 20 000 km2 |
0–800 |
— |
> 15 |
> 1 |
> 0,5 |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija
|
Tipas L–M5/7: |
Graikija, Prancūzija, Portugalija, Ispanija, Rumunija |
|
Tipas L–M8: |
Kipras, Graikija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Rumunija |
REZULTATAI
Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas
Fitoplanktonas: parametrai, rodantys biomasę
Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės
Toliau nurodyti rezultatai paremti vasaros vidutinėmis vertėmis, eufotiniu gyliu ir taikomi visoms tą patį tipą turinčioms šalims. Valstybės narės gali pasirinkti, ką naudoti: chlorofilą a, bendrą biomasę ar abu parametrus.
Chlorofilas A
|
Tipas |
Ekologinės kokybės santykiai |
Chlorofilo a koncentracijos (μg/l) |
|
Geros ir vidutinės klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
L–M5/7 |
0,21 |
6,7—9,5 |
|
L–M8 |
0,43 |
4,2—6,0 |
Bendra biomasė
|
Tipas |
Ekologinės kokybės santykiai |
Bendra biomasė (mm3/l) |
|
Geros ir vidutinės klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
L–M5/7 |
0,19 |
1,9 |
|
L–M8 |
0,36 |
2,1 |
Fitoplanktonas: parametrai, rodantys taksonominę sudėtį ir gausą
Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės
Toliau nurodyti rezultatai paremti vasaros vidutinėmis vertėmis, eufotiniu gyliu ir taikomi visoms tą patį tipą turinčioms šalims. Valstybės narės turi naudoti bent vieną iš šių interkalibruotų parametrų (melsvadumblių procentinis kiekis, Catalan indeksas, Med PTI indeksas)
Melsvadumblių procentinis kiekis
|
Tipas ir šalis |
Ekologinės kokybės santykiai |
Melsvadumbliai % |
|
Geros ir vidutinės klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
Tipas L–M5/7 |
||
|
Visos šį tipą turinčios šalys |
0,91 |
9,2 |
|
Tipas L–M8 |
||
|
Visos šį tipą turinčios šalys |
0,72 |
28,5 |
Ekologinės kokybės santykiai, išreikšti EQR = (100 – ribos vertė)/(100 – referencinė vertė)
Catalan indeksas
|
Tipas ir šalis |
Ekologinės kokybės santykiai |
Catalan indeksas |
|
Geros ir vidutinės klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
Tipas L–M5/7 |
||
|
Visos šį tipą turinčios šalys |
0,97 |
10,6 |
|
Tipas L–M8 |
||
|
Visos šį tipą turinčios šalys |
0,98 |
7,7 |
Ekologinės kokybės santykiai, išreikšti EQR = (400 – ribos vertė)/(400 – referencinė vertė)
Med PTI indeksas
|
Tipas ir šalis |
Ekologinės kokybės santykiai |
Med PTI |
|
Geros ir vidutinės klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
Tipas L–M5/7 |
||
|
Visos šį tipą turinčios šalys |
0,75 |
2,32 |
|
Tipas L–M8 |
||
|
Visos šį tipą turinčios šalys |
0,77 |
2,38 |
VANDENS KATEGORIJA: Ežerai
GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Šiaurinė
Interkalibruotų tipų aprašas
|
Tipas |
Ežerų apibūdinimas |
Altitudė (m virš jūros lygio) |
Vidutinis gylis (m) |
Šarmingumas (meq/l) |
Spalva (mg Pt/l) |
|
LN1 |
Žemumų, negilūs, vidutinio šarmingumo, skaidrūs |
< 200 |
3–15 |
0,2–1 |
< 30 |
|
LN2a |
Žemumų, negilūs, vidutinio šarmingumo, skaidrūs |
< 200 |
3–15 |
< 0,2 |
< 30 |
|
LN2b |
Žemumų, gilūs, nedidelio šarmingumo, skaidrūs |
< 200 |
> 15 |
< 0,2 |
< 30 |
|
LN3a |
Žemumų, negilūs, nedidelio šarmingumo, vidutiniškai humusingi |
< 200 |
3–15 |
< 0,2 |
30–90 |
|
LN5 |
Vidutiniame aukštyje virš jūros lygio, negilūs, nedidelio šarmingumo, skaidrūs |
200–800 |
3–15 |
< 0,2 |
< 30 |
|
LN6a |
Vidutiniame aukštyje virš jūros lygio, negilūs, nedidelio šarmingumo, vidutiniškai humusingi |
200–800 |
3–15 |
< 0,2 |
30–90 |
|
LN8a |
Žemumų, negilūs, vidutinio šarmingumo, vidutiniškai humusingi |
< 200 |
3–15 |
0,2–1 |
30–90 |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija:
|
Tipai LN1, LN2a, LN3a, LN8a: |
Airija, Suomija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė |
|
Tipai LN2b, LN5 ir LN6a: |
Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė |
Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas
Fitoplanktonas: parametras, rodantis biomasę
Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės
Toliau nurodyti rezultatai yra augimo sezono vidutinės vertės ir taikomi visoms tuos pačius tipus turinčioms šalims
|
Tipas |
Ekologinės kokybės santykiai |
Chlorofilo a koncentracijos (μg/l) |
||
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba a |
|
|
LN1 |
0,50 |
0,33 |
5,0—7,0 |
7,5—10,5 |
|
LN2a |
0,50 |
0,29 |
3,0—5,0 |
5,0—8,5 |
|
LN2b |
0,50 |
0,33 |
3,0—5,0 |
4,5—7,5 |
|
LN3a |
0,50 |
0,30 |
5,0—7,0 |
8,0—12,0 |
|
LN5 |
0,50 |
0,33 |
2,0—4,0 |
3,0—6,0 |
|
LN6a |
0,50 |
0,33 |
4,0—6,0 |
6,0—9,0 |
|
LN8a |
0,50 |
0,33 |
7,0—10,0 |
10,5—15,0 |
Biologinės kokybės elementas: Makrofitai
Interkalibruotų tipų aprašas (tik makrofitų interkalibracija)
|
Tipas |
Ežero apibūdinimas |
Šarmingumas (meq/l) |
Spalva(mg Pt/l) |
|
101 |
Nedidelio šarmingumo, skaidrus |
0,05—0,2 |
< 30 |
|
102 |
Nedidelio šarmingumo, humusinis |
0,05—0,2 |
> 30 |
|
201 |
Vidutinio šarmingumo, skaidrus |
0,2—1,0 |
< 30 |
|
202 |
Vidutinio šarmingumo, humusinis |
0,2—1,0 |
> 30 |
|
301 |
Didelio šarmingumo, skaidrus |
> 1,0 |
< 30 |
|
302 |
Didelio šarmingumo, humusinis |
> 1,0 |
> 30 |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija
|
Tipai 101, 102, 201 ir 202: |
: |
Airija, Suomija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė |
|
Tipas 301: |
: |
Airija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė |
|
Tipas 302: |
: |
Airija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė |
Rezultatai: Nacionalinių klasifikavimo sistemų metodų ekologinės kokybės santykiai
|
Šalis |
Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema |
Tipas |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|||
|
Airija |
Laisvų (neprisitvirtinusių) makrofitų indeksas |
Visi interkalibruoti tipai |
0,90 |
0,68 |
|
Švedija |
Makrofitų trofinis indeksas (Ecke) |
Tipas 101 |
0,98 |
0,79 |
|
Tipas 102 |
0,98 |
0,88 |
||
|
Tipas 201 |
0,94 |
0,83 |
||
|
Tipas 202 |
0,96 |
0,83 |
||
|
Norvegija |
Makrofitų trofinis indeksas (Mjelde) |
Tipas 101 |
0,94 |
0,61 |
|
Tipas 102 |
0,96 |
0,65 |
||
|
Tipas 201 |
0,91 |
0,72 |
||
|
Tipas 202 |
0,9 |
0,77 |
||
|
Tipas 301 |
0,92 |
0,69 |
||
|
Jungtinė Karalystė |
Jungtinės Karalystės makrofitų vertinimo sistema: LEAFPACS |
Visi interkalibruoti tipai |
0,80 |
0,60 |
VANDENS KATEGORIJA: Pakrančių ir tarpiniai vandenys
GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Baltijos jūros GIG
Interkalibruotų tipų aprašas
|
Tipas |
Druskingumas |
Atvirumas bangavimui |
Gylis |
Ledo danga (dienos) |
Kitos charakteristikos |
|
CW B0 |
0,5–3 |
Apsaugota |
Negilu |
> 150 |
Vietos Botnijos įlankoje (Šiaurinis kvarkas) |
|
CW B2 |
3–6 |
Apsaugota |
Negilu |
90–150 |
Vietos Botnijos jūroje |
|
CW B3 a |
3–6 |
Apsaugota |
Negilu |
~90 |
Vietos teritorijoje nuo Baltijos jūros pietų Botnijos srities iki Baltijos jūros salų srities ir vakarinės Suomijos įlankos srities |
|
CW B3 b |
3–6 |
Atvira |
Negilu |
~90 |
|
|
CW B12 a Baltijos jūros rytinė dalis |
5–8 |
Apsaugota |
Negilu |
— |
Vietos Rygos įlankoje |
|
CW B12 b Baltijos jūros vakarinė dalis |
8–22 |
Apsaugota |
Negilu |
— |
Vietos pietinėje Švedijos pakrantėje ir pietvakarinės Baltijos jūros dalies atviroje pakrantėje palei Daniją ir Vokietiją |
|
CW B13 |
6–22 |
Atvira |
Negilu |
— |
Vietos palei Estijos, Latvijos ir Lietuvos pakrantę, Lenkijos pakrantėje ir Danijos Bornholmo saloje |
|
CW B 14 |
6–22 |
Apsaugota |
Negilu |
— |
Lagūnos |
|
TW B 13 |
6–22 |
Atvira |
Negilu |
— |
Tarpiniai vandenys. Vietos palei Lietuvos ir Lenkijos pakrantę |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija:
|
Tipai CWB0, CWB2, CWB3a, CWB3b: |
Suomija, Švedija |
|
Tipas CWB12a: |
Estija |
|
Tipas CWB12b: |
Vokietija, Danija, Švedija |
|
Tipas CWB13: |
Danija, Estija, Lietuva, Latvija, Lenkija |
|
Tipas CWB14: |
Danija, Lenkija |
|
Tipas TWB13: |
Lietuva, Lenkija |
REZULTATAI
Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
|
Tipas ir šalis |
Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
CW B0 |
|||
|
Suomija |
BBI – Suomijos sūrokų vandenų dugno bestuburių indeksas |
0,99 |
0,59 |
|
Švedija |
BQI – Švedijos multimetrinis biologinės kokybės indeksas (minkšto grunto fauna) |
0,77 |
0,31 |
|
CW B2 |
|||
|
Suomija |
BBI – Suomijos sūrokų vandenų dugno bestuburių indeksas |
0,95 |
0,57 |
|
Švedija |
BQI – Švedijos multimetrinis biologinės kokybės indeksas (minkšto grunto fauna) |
0,76 |
0,29 |
|
CW B3 a |
|||
|
Suomija |
BBI – Suomijos sūrokų vandenų dugno bestuburių indeksas |
0,89 |
0,53 |
|
Švedija |
BQI – Švedijos multimetrinis biologinės kokybės indeksas (minkšto grunto fauna) |
0,76 |
0,29 |
|
CW B3 b |
|||
|
Suomija |
BBI – Suomijos sūrokų vandenų dugno bestuburių indeksas |
0,90 |
0,54 |
|
Švedija |
BQI – Švedijos multimetrinis biologinės kokybės indeksas (minkšto grunto fauna) |
0,76 |
0,29 |
Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas
Fitoplanktonas: parametras, rodantis biomasę (chlorofilas a)
Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės
Toliau nurodyti rezultatai yra vasaros vidurkis nuo gegužės (birželio) – rugsėjo mėn.
|
Tipas ir šalis |
Nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai |
Parametrų vertės/ribos Chlorofilas a μg/l |
||
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
CW B0 |
|
|
|
|
|
Visos šalys, turinčios šį tipą |
0,76 |
0,56 |
1,7 (1,5—1,8) |
2,3 (2,0—2,7) |
|
CW B2 |
|
|
|
|
|
Visos šalys, turinčios šį tipą |
0,78 |
0,56 |
1,8 |
2,5 (2,3—2,6) |
|
CW B3 a |
|
|
|
|
|
Apsaugotas Visos šalys, turinčios šį tipą |
0,71 |
0,49 |
2,4 (2,2—2,6) |
3,5 (2,9—4,0) |
|
CW B3 b |
|
|
|
|
|
Atviras Visos šalys, turinčios šį tipą |
0,81 |
0,68 |
1,5 |
1,8 |
|
CW B 12 a |
|
|
|
|
|
Baltijos jūros rytinė dalis Druskingumas 5–8 psu Visos šalys, turinčios šį tipą |
0,82 |
0,66 |
2,2 |
2,7 |
|
CW B 12 b |
|
|
|
|
|
Baltijos jūros vakarinė dalis Druskingumas 8–22 psu Visos šalys, turinčios šį tipą |
0,92 |
0,63 |
1,3 (1,1—1,5) |
1,9 |
|
CW B 13 |
|
|
|
|
|
Danija, Estija ir Latvija |
0,92 |
0,75 |
1,3 |
1,6 |
|
CW B 14 |
|
|
|
|
|
Danija |
0,82 |
0,56 |
1,1 |
1,6 |
|
TW B 13 |
|
|
|
|
|
Visos šalys, turinčios šį tipą |
0,90 |
0,66 |
4,2 |
5,8 |
Biologinės kokybės elementas: Gaubtasėkliai
Gaubtasėkliai: parametras, rodantis gausą (Jūrinio andro Zostera marina gylio riba)
Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės
|
Tipas ir šalis |
Nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai |
Parametrų vertės (intervalai) Jūrinio andro Zostera marina gylio riba (m) |
||
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
CW B 12 b |
|
|
|
|
|
Danija ir Vokietija Atvira pakrantė |
0,90 |
0,74 |
8,5 (8,0—9,4) |
7 (6,6—7,1) |
VANDENS KATEGORIJA: Pakrančių ir tarpiniai vandenys
GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Šiaurės rytinė Atlanto dalis
Interkalibruotų tipų aprašas
|
Tipas |
Apibūdinimas |
Druskingumas (psu) Jūros lygio svyravimas (m) Gylis(m) |
Srovės greitis (mazgai) Atvirumas |
Maišymosi charakteristikos ir trukmė |
|
NEA1/26a |
Atviras vandenynas, atviras arba apsaugotas, smarkiai padidinto druskingumo, seklus |
> 30 Vidutinis lygio svyravimas 1–5 < 30 |
Vidutinis 1–3 Atvira arba apsaugota |
Visiškai persimaišę Dienos |
|
NEA1/26b |
Uždaros jūros, atviros arba apsaugotos, smarkiai padidinto druskingumo, seklios |
> 30 Vidutinis lygio svyravimas 1–5 < 30 |
Vidutinis 1–3 Atvira arba apsaugota |
Visiškai persimaišę Dienos |
|
NEA1/26c |
Uždaros jūros, uždaros arba apsaugotos, iš dalies stratifikuotos |
> 30 Mažas/vidutinis lygio svyravimas < 1–5 < 30 |
Vidutinis 1–3 Atvira arba apsaugota |
Iš dalies stratifikuoti (arba persimaišę) Nuo dienų iki savaičių |
|
NEA1/26d |
Skandinavijos pakrantė, atvira arba apsaugota, sekli |
> 30 Vidutinis lygio svyravimas < 1 < 30 |
Nedidelis < 1 Atvira arba iš dalies apsaugota |
Iš dalies stratifikuoti Nuo dienų iki savaičių |
|
NEA1/26e |
Apvelingo zonos, atviros arba apsaugotos, smarkiai padidinto druskingumo, seklios |
> 30 Vidutinis lygio svyravimas 1–5 < 30 |
Vidutinis 1–3 Atvira arba apsaugota |
Visiškai persimaišę Dienos |
|
NEA3/4 |
Didelis druskingumas, atvira arba iš dalies apsaugota (Vadenzės įlankos tipas) |
Didelis druskingumas 18–30 Vidutinis lygio svyravimas 1–5 < 30 |
Vidutinis 1–3 Atvira arba iš dalies apsaugota |
Visiškai persimaišę Dienos |
|
NEA7 |
Giliųjų fiordų ir siaurų jūros įlankų sistemos |
> 30 Vidutinis lygio svyravimas 1–5 > 30 |
Nedidelis < 1 Apsaugota |
Visiškai persimaišę Dienos |
|
NEA8 |
Skagerako sąsiauris, vidaus arkos tipo, didelio druskingumo, mažo potvynio, apsaugotas, seklus |
Didelis druskingumas 18–30 Mažas lygio svyravimas < 1 < 30 |
Nedidelis < 1 Apsaugota |
Iš dalies stratifikuoti Nuo dienų iki savaičių |
|
NEA9 |
Fiordas su sekliu slenksčiu prie žiočių, labai gilia maksimalaus gylio vieta centriniame baseine, prasta giluminių vandenų kaita |
Didelis druskingumas 18–30 Mažas lygio svyravimas < 1 > 30 |
Nedidelis < 1 Apsaugota |
Iš dalies stratifikuoti Savaitės |
|
NEA10 |
Skagerako sąsiauris, išorinės arkos tipo, didelio druskingumo, mažo potvynio, atviras, gilus |
Didelis druskingumas 18–30 Mažas lygio svyravimas < 1 > 30 |
Nedidelis < 1 Atvira |
Iš dalies stratifikuoti Dienos |
|
NEA11 |
Tarpiniai vandenys |
Mažas druskingumas 0–35 Nuo mažo iki didelio potvynio < 30 |
Kintantis Apsaugota arba iš dalies apsaugota |
Iš dalies arba nuolatos stratifikuoti Nuo dienų iki savaičių |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija
|
Tipas NEA1/26a: |
Ispanija, Prancūzija, Airija, Norvegija, Jungtinė Karalystė |
|
Tipas NEA1/26b: |
Belgija, Prancūzija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė |
|
Tipas NEA1/26c: |
Vokietija, Danija |
|
Tipas NEA1/26d: |
Danija |
|
Tipas NEA1/26e: |
Portugalija, Ispanija |
|
Tipas NEA3/4: |
Vokietija, Nyderlandai |
|
Tipas NEA7: |
Norvegija, Jungtinė Karalystė |
|
Tipas NEA8: |
Danija, Norvegija, Švedija |
|
Tipas NEA9: |
Norvegija, Švedija |
|
Tipas NEA10: |
Norvegija, Švedija |
|
Tipas NEA11: |
Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Nyderlandai, Portugalija, Jungtinė Karalystė |
REZULTATAI
Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
Šie rezultatai taikomi tik minkštųjų nuosėdų arealams (žemiau potvynio zonos esantys dumblo/smėlio arealai).
|
Tipas ir šalis |
Nacionalinė klasifikavimo sistema |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
Tipai NEA1/26, NEA 3/4 ir NEA 7 (Indeksai, visų pirma reaguojantys į organinių medžiagų koncentracijos padidėjimą ir toksinių medžiagų poveikį minkštųjų nuosėdų arealuose) |
|||
|
Danija |
DKI |
0,67 |
0,53 |
|
Prancūzija |
M–AMBI |
0,77 |
0,53 |
|
Vokietija |
M–AMBI |
0,85 |
0,70 |
|
Airija |
IQI |
0,75 |
0,64 |
|
Norvegija |
NQI |
0,92 |
0,81 |
|
Portugalija |
P–BAT |
0,79 |
0,58 |
|
Ispanija |
M–AMBI |
0,77 |
0,53 |
|
Jungtinė Karalystė |
IQI |
0,75 |
0,64 |
|
Tipai NEA1/26 ir NEA3/4 (Indeksai, reaguojantys į įvairaus tipo poveikius įvairiose buveinėse) |
|||
|
Belgija |
BEQI |
0,80 |
0,60 |
|
Nyderlandai |
BEQI |
0,80 |
0,60 |
|
Tipai NEA8/9/10 |
|||
|
Danija |
DKI |
0,82 |
0,63 |
|
Norvegija |
NQI |
0,92 |
0,81 |
|
Švedija |
BQI |
0,89 |
0,68 |
Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas
Fitoplanktonas: parametras, rodantis biomasę (chlorofilas a)
Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės
Toliau pateikti rezultatai taikomi visoms tuos pačius tipus turinčioms šalims. Parametrų vertės išreikštos chlorofilo aμg/l 90-ai procentilei, skaičiuojamai ištisus metus ne mažiau kaip šešerių metų laikotarpiu. Rezultatai yra susiję su geografinėmis vietovėmis, priskirtoms techninėje ataskaitoje aprašytiems tipams.
|
Tipas |
Ekologinės kokybės santykiai |
Vertės (μg/l 90-ai procentilei) |
||
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
NEA1/26a |
0,67 |
0,33 |
1–5 |
2–10 |
|
NEA1/26b |
0,67 |
0,44 |
6–10 |
9–15 |
|
NEA1/26c |
0,67 |
0,44 |
5 |
7,5 |
|
NEA1/26d |
0,67 |
0,50 |
3 |
4 |
|
NEA1/26e |
0,67 |
0,44 |
6–8 |
9–12 |
|
NEA8 |
0,67 |
0,33 |
1,5 |
3 |
|
NEA9 |
0,67 |
0,33 |
2,5 |
5 |
|
NEA10 |
0,67 |
0,33 |
3 |
6 |
Fitoplanktonas: parametras, rodantis žydėjimą
Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės
|
Tipas ir šalis |
Interkalibruotas nacionalinis parametras |
Ekologinės kokybės santykiai |
Vertės (ribas viršijančių atskirų taksonų skaičiaus %) |
||
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
NEA1/26a/b, NEA3/4 |
|||||
|
Belgija |
|
|
|
|
|
|
Vokietija |
|
|
|
|
|
|
Nyderlandai |
|
|
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
Phaeocystis žydėjimai |
0,92 |
0,49 |
9 |
17 |
|
NEA1/26a/b |
|||||
|
Ispanija |
|
|
|
|
|
|
Prancūzija |
|
|
|
|
|
|
Airija |
|
|
|
|
|
|
Jungtinė Karalystė |
Taksonų ląstelių skaičius |
0,84 |
0,43 |
20 |
39 |
|
NEA1/26e |
|||||
|
Portugalija |
|
|
|
|
|
|
Ispanija |
Taksonų ląstelių skaičius |
0,83 |
0,51 |
30 |
49 |
Biologinės kokybės elementas: Didieji dumbliai
Didieji dumbliai: parametras rodo sudėtį
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
|
Tipas ir šalis |
Interkalibruotas nacionalinis parametras |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
NEA1/26 |
|||
|
Airija |
Uolėto kranto sumažinto rūšių sąrašo multimetrinė sistema |
0,80 |
0,60 |
|
Norvegija |
Uolėto kranto sumažinto rūšių sąrašo multimetrinė sistema |
0,80 |
0,60 |
|
Jungtinė Karalystė |
Uolėto kranto sumažinto rūšių sąrašo multimetrinė sistema |
0,80 |
0,60 |
|
Ispanija |
Multimetrinė Sistema CFR |
0,81 |
0,57 |
|
Portugalija |
Multimetrinė sistema p–MarMAT |
0,82 |
0,64 |
|
Airija Jungtinė Karalystė |
Oportunistinių didžiųjų dumblių multimetrinė sistema |
0,80 |
0,60 |
|
NEA8/9/10 |
|||
|
Norvegija Švedija |
Giliau potvynio zonos esantys dumbliai (didžiųjų dumblių rūšių gylio ribos) |
0,81 |
0,61 |
Biologinės kokybės elementas: Gaubtasėkliai
Gaubtasėkliai: parametras, rodantis taksonominę sudėtį ir gausą
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
|
Tipas ir šalis |
Interkalibruotas nacionalinis parametras |
Ekologinės kokybės santykiai |
Parametrų vertės (1) |
||
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
NEA1/26, NEA 3/4, NEA11 |
|||||
|
Airija JK |
Potvynio zonos jūrinio andro gausumas (tankis) ir rūšių sudėties multimetrinis indeksas |
0,90 |
0,70 |
Netaikomos |
Netaikomos |
|
NEA1/26, NEA3/4 |
|||||
|
Vokietija Airija Nyderlandai Jungtinė Karalystė |
Potvynio zonos jūrinis andras (plotas: akrai/klodo dydis) |
0,90 |
0,70 |
10 |
30 |
VANDENS KATEGORIJA: Pakrančių ir tarpiniai vandenys
GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Viduržemio jūros
Rezultatai taikomi tik pakrančių vandenims.
Tipologija parengta tik konkretiems kokybės elementams (žr. toliau).
REZULTATAI
Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai
Rezultatai: Nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
Toliau pateikti rezultatai taikomi tik minkštoms nuosėdoms.
|
Šalis |
Interkalibruotos nacionalinės klasifikavimo sistemos |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
Kipras |
Bentix |
0,75 |
0,58 |
|
Graikija |
Bentix |
0,75 |
0,58 |
|
Slovėnija |
M–AMBI |
0,83 |
0,62 |
|
Ispanija |
MEDOCC indeksas |
0,73 |
0,47 |
Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas
Interkalibruotų tipų aprašas (taikomas tik fitoplanktonui)
|
Tipas |
Apibūdinimas |
Tankis (kg/m3) |
Vidutinis metinis druskingumas (psu) |
|
Tipas I |
Didelį poveikį turi įtekantis gėlas vanduo |
< 25 |
< 34,5 |
|
Tipas IIA |
Įtekantis gėlas vanduo turi vidutinišką poveikį (žemyno įtaka) |
25–27 |
34,5—37,5 |
|
Tipas IIIW |
Žemyno pakrantė, kuriai neturi poveikio įtekantis gėlas vanduo (Vakarų baseinas) |
> 27 |
> 37,5 |
|
Tipas IIIE |
Įtekantis gėlas vanduo neturi poveikio (Rytų baseinas) |
> 27 |
> 37,5 |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija
|
Tipas I: |
Prancūzija, Italija |
|
Tipas IIA: |
Prancūzija, Ispanija, Italija, Slovėnija |
|
Tipas IIIW: |
Prancūzija, Ispanija, Italija |
|
Tipas IIIE: |
Graikija, Kipras |
Fitoplanktonas: parametras, rodantis biomasę (chlorofilas a)
Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės
Toliau pateikti rezultatai taikomi visoms tuos pačius tipus turinčioms šalims. Parametrų vertės išreikštos chlorofilo aμg/l 90-ai procentilei, skaičiuojamai ištisus metus ne mažiau kaip penkerių metų laikotarpiu. Rezultatai yra susiję su geografinėmis vietovėmis, priskirtoms techninėje ataskaitoje aprašytiems tipams.
|
Tipas |
Ekologinės kokybės santykiai |
Vertės (μg/l, 90-ai procentilei) |
||
|
Labai geros–geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
Tipas IIA |
0,80 |
0,53 |
2,4 |
3,6 |
|
Tipas IIIW |
0,80 |
0,50 |
1,1 |
1,8 |
|
Tipas IIIE |
0,80 |
0,20 |
0,1 |
0,4 |
Biologinės kokybės elementas: Didieji dumbliai
Rezultatai: Nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
Toliau pateikti rezultatai taikomi uolinių pakrančių viršutinei infralitoralinei zonai (3,5–0,2 m gylis):
|
Šalis |
Interkalibruotos nacionalinės klasifikavimo sistemos |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
||
|
Kipras |
EEI – Ekologinio vertinimo indeksas |
0,75 |
0,50 |
|
Prancūzija |
CARLIT – Litoralinės ir viršutinės sublitoralinės uolinių krantų bendrijų kartografija |
0,75 |
0,60 |
|
Graikija |
EEI – Ekologinio vertinimo indeksas |
0,75 |
0,50 |
|
Slovėnija |
EEI – Ekologinio vertinimo indeksas |
0,75 |
0,50 |
|
Ispanija |
CARLIT–BENTHOS |
0,75 |
0,60 |
VANDENS KATEGORIJA: Pakrančių ir tarpiniai vandenys
GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Juodosios jūros
Interkalibruotų tipų aprašas
|
Tipas |
Apibūdinimas |
|
CW–BL1 |
Vidutinis druskingumas, mažas potvynis (< 1 m), seklus (< 30 m), iš dalies atviras, mišrus substratas |
Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija
Bulgarija ir Rumunija
REZULTATAI
Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas
Fitoplanktonas: parametras, rodantis biomasę
Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės
|
Metų laikai |
Ekologinės kokybės santykiai |
Biomasės vertės (mg/m3) |
||
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
Žiema |
0,93 |
0,78 |
1 770 |
3 420 |
|
Pavasaris |
0,93 |
0,78 |
3 515 |
5 690 |
|
Vasara |
0,93 |
0,78 |
1 281 |
2 526 |
|
Ruduo |
0,93 |
0,78 |
1 840 |
3 640 |
Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai
Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai
Valstybės narės turi naudoti bent vieną iš interkalibruotų parametrų (Shannon įvairovės indeksą H’, AMBI, M–AMBI)
|
Kalibruoti nacionaliniai parametrai |
Ekologinės kokybės santykiai |
|
|
Labai geros ir geros klasės riba |
Geros ir vidutinės klasės riba |
|
|
Shannon įvairovės indeksas H’ |
0,89 |
0,69 |
|
AMBI |
0,83 |
0,53 |
|
M–AMBI |
0,85 |
0,55 |
(1) Potvynio zonos jūrinio andro vertės, išreikštos prarasto ploto procentine dalimi nuo etaloninio ploto.