dėl Bendrijos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, skirtoje vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybei pagerinti panaudojant naujas informacines ir ryšių technologijas

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 169 straipsnį ir 172 straipsnio antrą pastraipą,

1. Įgyvendindama Septintąją bendrąją programą Bendrija moka finansinį įnašą bendrai Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos mokslinių tyrimų ir plėtros programai (bendra KGPA programa), kurią bendrai įgyvendina Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Vengrija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė (dalyvaujančiosios valstybės narės) bei Izraelis, Norvegija ir Šveicarija.

2. Bendrija moka ne didesnį kaip 150 mln. EUR finansinį įnašą Septintosios bendrosios programos galiojimo laikotarpiu bendros KGPA programos įgyvendinimui pagal I priede, kuris yra neatskiriama šio sprendimo dalis, nustatytus principus.

3. Bendrijos finansinis įnašas mokamas iš specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ informacinių ir ryšių technologijų (IRT) temai skirtų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų.

Kai bendros KGPA programos įgyvendinimo metu speciali vykdomoji struktūra skiria finansinę paramą trečiosioms šalims, ypač finansinę paramą, teikiamą po kvietimų teikti paraiškas subsidijoms gauti atrinktų projektų dalyviams, taikomi vienodų sąlygų bei skaidrumo, aiškumo užtikrinimo pareiškėjams ir nepriklausomo vertinimo principai. Finansinė parama trečiosioms šalims skiriama remiantis moksline kompetencija, socialiniu ir ekonominiu poveikiu Europos lygmeniu, jų svarba įgyvendinant bendruosius programos tikslus ir laikantis I priede nustatytų principų ir tvarkos.

Bendrijos finansinio įnašo mokėjimo tvarka ir su finansine atsakomybe ir intelektinės nuosavybės teisėmis susijusios taisyklės bei išsamios specialios vykdomosios struktūros finansinės paramos teikimo trečiosioms šalims taisyklės nustatomos bendruoju susitarimu, kurį turi sudaryti Komisija Bendrijos vardu ir speciali vykdomoji struktūra, bei metiniais finansavimo susitarimais.

Jei bendra KGPA programa neįgyvendinama arba įgyvendinama nepakankamai, iš dalies arba vėluojant, Bendrija gali sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą, atsižvelgdama į faktinį bendros KGPA programos įgyvendinimą.

Jei dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija prie bendros KGPA programos finansavimo neprisideda, prisideda iš dalies arba vėluoja prisidėti, Bendrija, atsižvelgdama į faktišką dalyvaujančiųjų valstybių narių, Izraelio, Norvegijos ir Šveicarijos viešojo finansavimo sumą, pagal susitarime, kurį turi sudaryti Komisija ir speciali vykdomoji struktūra, nustatytas sąlygas, gali sumažinti savo finansinį įnašą.

Įgyvendindamos bendrą KGPA programą dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija imasi visų teisinių, reguliavimo, administracinių arba kitų priemonių, būtinų Bendrijos finansiniams interesams apsaugoti. Visų pirma dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų visišką Bendrijai priklausančių sumų sugrąžinimą pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktą ir Įgyvendinimo taisyklių 38 straipsnio 2 dalį.

Komisija ir Audito Rūmai per savo pareigūnus ir atstovus gali atlikti visus patikrinimus ir inspektavimus, būtinus siekiant užtikrinti tinkamą Bendrijos lėšų valdymą ir apsaugoti Bendrijos finansinius interesus nuo sukčiavimo arba pažeidimų. Šiuo tikslu dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija bei Šveicarija ir speciali vykdomoji struktūra tinkamu laiku pateikia visus turimus susijusius dokumentus Komisijai ir Audito Rūmams.

Komisija perduoda visą susijusią informaciją Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. Dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija raginamos per specialią vykdomąją struktūrą pateikti Komisijai bet kokią Europos Parlamento, Tarybos ar Audito Rūmų prašomą papildomą, su specialios vykdomosios struktūros finansų valdymu susijusią informaciją pagal 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias nuostatas dėl ataskaitų teikimo.

Bet kuri valstybė narė gali prisijungti prie bendros KGPA programos pagal 2 straipsnio e–h punktuose nustatytus kriterijus.

Bet kuri trečioji šalis gali prisijungti prie bendros KGPA programos pagal 2 straipsnio e–h punktuose nustatytus kriterijus, jei tokiam dalyvavimui taikomas atitinkamas tarptautinis susitarimas ir jei pritaria ir Komisija, ir dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija bei Šveicarija.

Remdamasi šiame sprendime nustatytomis taisyklėmis ir bet kokiomis įgyvendinimo taisyklėmis ir tvarka, Bendrija gali tartis dėl savo finansinio įnašo mokėjimo sąlygų, taikomų bendroje KGPA programoje dalyvaujančiai bet kuriai prie Septintosios bendrosios programos prisijungusiai valstybei arba, jei tai labai svarbu bendros KGPA programos įgyvendinimui – bet kuriai kitai valstybei.

1. Į Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Sutarties 173 straipsnį teikiamą metinę ataskaitą dėl Septintosios bendrosios programos įtraukiama bendros KGPA programos veiklos ataskaita.

2. Komisija atlieka tarpinį bendros KGPA programos vertinimą po dvejų metų nuo programos pradžios, bet visais atvejais ne vėliau kaip 2010 m. Jei būtina, po pirmo tarpinio vertinimo gali būti atliekami tolesni tarpiniai vertinimai.

Tarpinis vertinimas apima pažangą siekiant I priede nustatytų bendros KGPA programos tikslų, įskaitant rekomendacijas dėl tinkamiausių būdų toliau didinti bendros KGPA programos integraciją, įgyvendinimo kokybę bei veiksmingumą, įskaitant mokslinę, valdymo ir finansinę integraciją, ir ar dalyvaujančiųjų valstybių narių, Izraelio, Norvegijos ir Šveicarijos finansinių įnašų lygis yra tinkamas atsižvelgiant į jų įvairių nacionalinių mokslinių tyrimų bendrijų galimas reikmes. Be to, atsižvelgiama į patirtį, sukauptą įgyvendinant kitas bendras programas pagal Sutarties 169 straipsnį.

Komisija perduoda tarpinio vertinimo išvadas ir savo pastabas bei prireikus šio sprendimo derinimo pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. 2013 m. pabaigoje Komisija atlieka galutinį bendros KGPA programos vertinimą. Galutinio vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai.

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1) 2008 m. kovo 13 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas.

I PRIEDAS

BENDROS KGPA PROGRAMOS TIKSLŲ, VEIKLOS IR ĮGYVENDINIMO APRAŠYMAS

I. Konkretūs tikslai

Konkretūs bendros KGPA programos tikslai yra tokie:

—

Skatinti oriam senėjimui namuose, bendruomenėje ir darbe skirtų naujoviškų IRT grindžiamų produktų, paslaugų ir sistemų kūrimą, tokiu būdu gerinant vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, savarankiškumą, dalyvavimą socialiniame gyvenime, įgūdžius ir galimybes įsidarbinti bei mažinant sveikatos ir socialinės priežiūros išlaidas. Tai gali būti pagrįsta, pvz., naujovišku IRT panaudojimu, naujais sąveikos su klientais būdais arba naujais savarankiško gyvenimo paslaugų vertės grandinių metodais. Bendros KGPA programos rezultatais taip pat galėtų naudotis kitos žmonių grupės, būtent neįgalieji.

—	Sutelkti mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių diegimo kritinę masę ES lygmeniu oriam senėjimui informacinėje visuomenėje skirtų technologijų ir paslaugų srityje, įskaitant palankios aplinkos MVĮ dalyvavimui programoje sukūrimą.

—

Pagerinti mokslinių tyrimų rezultatų pramoninio panaudojimo sąlygas sukuriant nuoseklią Europos sistemą bendriems metodams, įskaitant bendrus minimalius standartus, kurti ir palengvinant bendrų, su įvairiais socialiniais prioritetais ir reguliavimo aspektais nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu suderinamų sprendimų lokalizavimą ir pritaikymą visoje Europoje.

Sutelkiant dėmesį į taikomuosius mokslinius tyrimus šia bendra KGPA programa bus papildyta pagal Septintąją bendrąją programą numatyta susijusi ilgalaikė mokslinių tyrimų veikla bei Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1639/2006/EB (1) įsteigtos Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (2007–2013 m.), dėmesį telkiančios į plataus masto dabartinių sprendimų įsisavinimą, demonstracinė veikla.

Vykdant bendrą KGPA programą prisidedama prie atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo ir žiniomis pagrįstos visuomenės kūrimo, kartu siekiama užtikrinti, kad naujų technologijų naudojimas nepaskatintų socialinės atskirties. Be to, įgyvendinant programą skatinama ieškoti rentabilių sprendimų, kurie padėtų užtikrinti lygiateisę nesudėtingą prieigą prie atitinkamų IRT pagrįstų produktų ir paslaugų, įskaitant prieigą prie paslaugų panaudojant įvairius kanalus bei užtikrinant vyresnio amžiaus žmonių privatumą ir orumą visuose Europos regionuose, įskaitant kaimo ir nutolusias vietoves.

Be to, įgyvendinant bendrą KGPA programą turėtų būti skatinama diegti naujoves privačiame sektoriuje, ypač MVĮ, ir panaudoti privataus sektoriaus, ypač MVĮ, bendrą finansavimą siekiant remti su rinka susijusius projektus ir skatinama pritaikyti įgyvendinant projektus sukurtas technologijas bei priimtus sprendimus vadovaujantis vyresnio amžiaus žmonių reikmėmis, atsižvelgiant į aktyvesnį jų socialinį dalyvavimą visuomenės gyvenime.

Kai tik įmanoma, užtikrinamas bendros KGPA programos ir kitų Bendrijos, nacionalinių ir regioninių programų papildomumas bei sąveika.

Laikantis tarptautinių gairių tinkamai atsižvelgiama į galimus etikos ir privatumo klausimus.

II. Veikla

Pagrindinė bendros KGPA programos veikla – moksliniai tyrimai, taikomoji veikla ir naujovių diegimas. Ši veikla, įgyvendinama vykdant tarptautinius mokslinių tyrimų, plėtros, demonstracinės ir sklaidos veiklos projektus, kurių išlaidos pasidalijamos ir kuriuose dalyvauja partneriai iš ne mažiau kaip trijų šių šalių: dalyvaujančiųjų valstybių narių, Izraelio, Norvegijos bei Šveicarijos ir kitų dalyvaujančių valstybių. Jie turėtų būti skirti į rinką orientuotiems moksliniams tyrimams, būti trumpalaikiai arba vidutinės trukmės ir iš jų turėtų būti matyti gebėjimas panaudoti projekto rezultatus per realų laikotarpį.

Be to, tarpininkavimo, programų rėmimo ir tinklų kūrimo veikla gali būti įgyvendinama organizuojant specialius renginius arba kartu su esamais renginiais. Ji apima seminarų rengimą ir ryšių užmezgimą su kitomis vertės grandinei priklausančiomis suinteresuotosiomis šalimis.

Bendra KGPA programa apima konsultacijas su susijusiomis Europos suinteresuotosiomis šalimis (pavyzdžiui, sprendimus priimančiais ministerijų ir viešojo sektoriaus valdžios institucijų pareigūnais, privačiojo sektoriaus paslaugų ir draudimo paslaugų teikėjais bei pramonės, MVĮ ir vartotojų atstovais) dėl mokslinių tyrimų prioritetų, kuriuos reikėtų atsirinkti, ir programos įgyvendinimo.

Įgyvendinant bendrą KGPA programą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į demografines tendencijas ir demografinius tyrimus įvairiose Europos valstybėse siekiant pateikti sprendimus, atitinkančius socialinę ir ekonominę padėtį visoje Europos Sąjungoje.

III. Programos įgyvendinimas

Metinė darbo programa ir kvietimai teikti paraiškas

Bendra KGPA programa įgyvendinama pagal metines darbo programas, kuriose nustatomos kvietimų teikti paraiškas temos, dėl kurių turi būti susitarta su Komisija, kad būtų galima gauti Bendrijos finansinį įnašą.

Pagal bendrą KGPA programą reguliariai skelbiami kvietimai teikti paraiškas laikantis sutartos metinės darbo programos. Paraiškos teikiamos centralizuotai specialiai vykdomajai struktūrai (bendra prieiga).

Pasibaigus kvietimo teikti paraiškas terminui, speciali vykdomoji struktūra, bendradarbiaudama su nacionalinėmis programų valdymo agentūromis, atlieka centralizuotą atitikties reikalavimams patikrinimą. Patikrinimas atliekamas vadovaujantis bendros KGPA programos bendraisiais reikalavimų atitikimo kriterijais, kurie paskelbiami kartu su metine darbo programa ir turi būti bent šie:

—	paraiškos turi būti išsamios, pateiktos laiku ir elektroniniu būdu, bei

—	atitikti reikalavimus, susijusius su konsorciumo sudarymu.

Be to, speciali vykdomoji struktūra, padedama nacionalinių programų valdymo agentūrų, patikrina, ar laikomasi nacionalinių reikalavimų atitikimo kriterijų, kurie paskelbiami kartu su metine darbo programa ir paminėti kvietimuose teikti paraiškas. Nacionaliniai reikalavimų atitikimo kriterijai turi būti susiję tik su atskirų pareiškėjų teisiniu ir finansiniu statusu, o ne su paraiškos turiniu, ir turi apimti šiuos aspektus:

—	pareiškėjo rūšis, įskaitant teisinį statusą ir tikslą,

—	atsakomybė ir perspektyvumas, įskaitant finansinį patikimumą, fiskalinių ir socialinių įsipareigojimų įvykdymą.

Reikalavimus atitinkančios projektų paraiškos vertinamos ir atrenkamos centralizuotai, pasitelkiant nepriklausomus ekspertus bei remiantis darbo programoje nustatytais skaidriais ir bendrais vertinimo kriterijais. Generalinės asamblėjos patvirtinta atranka yra privaloma dalyvaujančiosioms valstybėms narėms, Izraeliui, Norvegijai ir Šveicarijai.

Speciali vykdomoji struktūra yra atsakinga už projektų stebėjimą; turi būti nustatytos visam projekto ciklui valdyti skirtos bendros veiklos procedūros.

Kadangi nacionalinė programų valdymo agentūra tvarko su atrinktuose projektuose dalyvaujančiais nacionaliniais projekto partneriais susijusius administracinius klausimus, taikomi nacionaliniai reikalavimų atitikimo kriterijai, siejami tik su atskirų dalyvių teisiniu ir finansiniu statusu, kaip apibūdinta pirmiau, taip pat nacionaliniai administravimo principai.

Tuo atveju, jei sutarties sudarymo etapu dalyvis neatitinka vieno iš nurodytų nacionalinių reikalavimų atitikimo kriterijų, pagal bendrą KGPA programą išsaugoma mokslinė kompetencija. Šiuo tikslu vykdomoji valdyba gali nuspręsti, kad turėtų būti atliktas atitinkamos paraiškos papildomas centralizuotas ir nepriklausomas vertinimas pasitelkus nepriklausomus ekspertus, siekiant įvertinti paraišką be atitinkamo dalyvio arba, jei projekto konsorciumas pasiūlo, su kitu dalyviu.

Kiekviena valstybė finansuoja sėkmingas paraiškas pateikusius savo nacionalinius dalyvius per nacionalines agentūras, kurios, be to, perduoda iš specialios vykdomosios struktūros gaunamą centralizuotą finansavimą remdamosi susitarimu, kurį kiekvienam projektui turi sudaryti atitinkamos nacionalinės agentūros ir jų nacionaliniai dalyviai.

Mokslinės, valdymo ir finansinės integracijos užtikrinimas

Bendra KGPA programa užtikrinama dalyvaujančių nacionalinių programų mokslinė integracija rengiant bendras darbo programas ir kvietimų teikti paraiškas temas visose nacionalinėse programose.

Nacionalinių programų valdymo integraciją užtikrina dalyvaujančiųjų valstybių narių ir Izraelio, Norvegijos bei Šveicarijos įsteigtas juridinis asmuo. Bendros KGPA programos valdymas apima:

—	kvietimų teikti paraiškas centralizuotą organizavimą,

—	centralizuotą, nepriklausomą ir skaidrų europinio lygmens ekspertų vertinimą, pagrįstą bendromis taisyklėmis ir kriterijais, skirtais mokslinės kompetencijos pagrindu vykdomam paraiškų vertinimui ir atrankai,

—	bendrą pateikimo adresą (numatomas elektroninis paraiškos pateikimas).

Bendra KGPA programa finansinė integracija padidinama:

—	užtikrinant visus nacionalinio finansavimo įsipareigojimus iniciatyvos laikotarpiui, taip pat metinius įsipareigojimus kiekvienai pasiūlytai darbo programai,

—	užtikrinant, kad galutinis paraiškų klasifikavimas, dėl kurio susitariama remiantis vertinimu, bus privalomas pirmiau nurodytoms dalyvaujančiosioms valstybėms narėms, Izraeliui, Norvegijai ir Šveicarijai, įskaitant sutarties sudarymo etapu atliekamus veiksmus,

—	skatinant kuo didesnį nacionalinio biudžeto asignavimų lankstumą, kad būtų galima nagrinėti išimtinius atvejus, pvz., padidinant nacionalinius įnašus arba kryžminį finansavimą.

Dalyvaujančiosios valstybės narės deda visas pastangas, kad įgyvendindamos iniciatyvą padidintų integraciją ir pašalintų esamas nacionalines teisines ir administracines tarptautinio bendradarbiavimo kliūtis.

IV. Finansavimo principai

Bendrijos įnašas sudaro fiksuotą dalyvaujančių nacionalinių programų bendros viešojo finansavimo sumos procentinę dalį, tačiau jokiu atveju negali viršyti 50 % projekto, atrinkto paskelbus kvietimą teikti paraiškas pagal bendrą KGPA programą, dalyvio bendros viešojo finansavimo sumos. Ši fiksuota procentinė dalis apibrėžiama specialios vykdomosios struktūros ir Komisijos susitarime bei yra pagrįsta dalyvaujančiųjų valstybių narių ir Izraelio, Norvegijos bei Šveicarijos daugiamečiu įsipareigojimu bei Bendrijos įnašu.

Finansuojant bendros KGPA programos bendrąsias veiklos išlaidas naudojama ne daugiau nei 6 % Bendrijos finansinio įnašo.

Siekiant užtikrinti veiksmingą bendros KGPA programos įgyvendinimą, dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija taip pat moka finansinį įnašą.

Projekto dalyviai bendrai finansuoja projektus.

V. Numatomi bendros KGPA programos įgyvendinimo rezultatai

Speciali vykdomoji struktūra teikia metinę ataskaitą, kurioje išsamiai apžvelgiamas bendros KGPA programos įgyvendinimas (pateiktų ir finansuoti atrinktų projektų skaičius, Bendrijos lėšų panaudojimas, nacionalinių lėšų paskirstymas, dalyvių tipai, valstybių statistika, tarpininkavimo renginiai, sklaidos veikla ir t. t.) ir pažanga siekiant tolesnės integracijos.

Numatomi rezultatai išsamiau nustatomi susitarime, kurį turi sudaryti Komisija Bendrijos vardu ir speciali vykdomoji struktūra.

(1) OL L 310, 2006 11 9, p. 15.

II PRIEDAS

BENDROS KGPA PROGRAMOS VALDYMO GAIRĖS

Bendros KGPA programos organizacinė struktūra yra tokia:

KGPA asociacija, pagal Belgijos teisę įsteigta tarptautinė ne pelno asociacija, yra dalyvaujančiųjų valstybių narių ir Izraelio, Norvegijos bei Šveicarijos įsteigta speciali vykdomoji struktūra.

KGPA asociacija atsakinga už visą bendros KGPA programos veiklą. KGPA asociacijos užduotys – sutarčių ir biudžeto valdymas, metinių darbo programų rengimas, kvietimų teikti paraiškas organizavimas ir projektų vertinimas bei klasifikavimas. Be to, ji prižiūri projektų stebėjimą ir perveda atitinkamus Bendrijos mokamus įnašus paskirtoms nacionalinėms programų agentūroms. Ji taip pat rengia rezultatų sklaidos veiklą.

KGPA asociacijai vadovauja Generalinė asamblėja. Generalinė asamblėja, kuri yra bendros KGPA programos sprendimus priimantis organas, skiria vykdomosios valdybos narius ir prižiūri bendros KGPA programos įgyvendinimą, įskaitant metinių darbo programų tvirtinimą, nacionalinio finansavimo skyrimą projektams ir naujas paraiškas dėl narystės. Jos darbo principas: viena valstybė – vienas balsas. Sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl narių teisių ir (arba) pareigų perėmimo, narių priėmimo ar pašalinimo arba asociacijos paleidimo, dėl kurių asociacijos įstatuose gali būti nustatyti specialūs balsavimo reikalavimai. Komisija dalyvauja Generalinės asamblėjos posėdžiuose kaip stebėtoja.

KGPA vykdomąją valdybą, kurią sudaro bent pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir iždininkas, renka Generalinė asamblėja specialioms valdymo užduotims, pavyzdžiui, biudžeto planavimo, personalo ir sutarčių sudarymo, vykdyti. Ji teisiškai atstovauja asociacijai ir yra atskaitinga Generalinei asamblėjai.

Dalyvaujančiosios valstybės narės ir Izraelis, Norvegija bei Šveicarija įgalioja nacionalines programų valdymo agentūras imtis užduočių, susijusių su nacionalinių projektų partnerių projektų valdymu ir administraciniais bei teisiniais aspektais, bei teikti paramą vertinant projektų paraiškas ir derantis dėl jų. Jos dirba prižiūrint KGPA asociacijai.

Patariamoji valdyba, kurią sudaro pramonės ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovai, įskaitant įvairių kartų atstovus, teiks rekomendacijas dėl prioritetų ir temų, į kuriuos reikia atsižvelgti bendros KGPA programos kvietimuose teikti paraiškas.