26.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/21

(1)

Bendrija ir valstybės narės pagal Lisabonos darbotvarkę įsipareigojo didinti Europoje veikiančių bendrovių konkurencingumą. Pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2004/387/EB dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC) (3) Komisija ir valstybės narės turėtų įdiegti efektyvias, veiksmingas ir sąveikias informacines bei ryšių sistemas, skirtas informacijos mainams tarp viešojo administravimo institucijų ir Bendrijos piliečių.

(2)

Tam, kad galėtų būti teikiamos Sprendime 2004/387/EB numatytos paneuropinės e. valdžios paslaugos, reikia imtis priemonių veiksmingiau organizuoti muitinį tikrinimą ir užtikrinti nenutrūkstamą duomenų srautą, kas padidintų muitinio įforminimo veiksmingumą, sumažintų administracinio darbo krūvį, padėtų kovoti su sukčiavimu, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, gintų finansinius interesus, apsaugotų intelektinę nuosavybę ir kultūros paveldą, didintų prekių saugą bei tarptautinės prekybos saugumą ir gerintų sveikatos bei aplinkos apsaugą. Siekiant šių tikslų, ypač svarbu, kad būtų sudarytos sąlygos muitinės reikmėms naudoti informacijos ir ryšių technologijas (IRT).

(3)

2003 m. gruodžio 5 d. Tarybos rezoliucijoje dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos kūrimo (4), kuri buvo priimta pasirėmus Komisijos komunikatu dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos, Komisija paraginta, artimai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti daugiametį strateginį planą, kaip sukurti suderintą ir sąveikią Bendrijos muitinių elektroninę aplinką. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (5), reikalaujama naudoti technines duomenų apdorojimo priemones pateikiant bendrąsias deklaracijas ir muitinių administracijoms vykdant elektroninius duomenų mainus, kad muitinis tikrinimas galėtų būti grindžiamas automatinių rizikos analizės sistemų naudojimu.

(4)

Todėl kuriant nepopierinę muitinės ir verslo aplinką būtina nustatyti siektinus tikslus bei šių darbų struktūrą, priemones ir terminus.

(5)

Komisija turėtų įgyvendinti šį sprendimą glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Todėl būtina apibrėžti atitinkamų šalių pareigas bei užduotis ir nustatyti, kaip Komisija ir valstybės narės pasidalys išlaidas.

(6)

Komisija ir valstybės narės turėtų pasidalyti atsakomybę už ryšių ir informacijos mainų sistemų Bendrijos ir nacionalinius komponentus, vadovaudamosi principais, išdėstytais 2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 253/2003/EB, nustatančiame muitinių veiksmų programą Bendrijoje (Muitinė 2007) (6), ir atsižvelgdamos į 2002 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2235/2002, patvirtinantį Bendrijos programą mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje pagerinti (2003–2007 m. Fiscalis programa) (7).

(7)

Siekiant užtikrinti šio sprendimo vykdymą ir skirtingų sistemų, kurios turės būti sukurtos, suderinamumą, būtina sukurti stebėsenos mechanizmą.

(8)

Valstybės narės ir Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas apie įgyvendinant šį sprendimą padarytą pažangą.

(9)

Nepopierinei aplinkai sukurti reikia glaudaus Komisijos, muitinių ir ekonominių operacijų vykdytojų bendradarbiavimo. Kad bendradarbiauti būtų lengviau, Muitų politikos grupė turėtų užtikrinti šiam sprendimui įgyvendinti būtinų veiksmų koordinavimą. Vykdant visus šių veiksmų parengimo etapus turėtų būti nacionaliniu ir Bendrijos lygiu konsultuojamasi su ekonominių operacijų vykdytojais.

(10)

Stojančioms šalims ir šalims kandidatėms turėtų būti leidžiama dalyvauti šiuose veiksmuose siekiant, kad jos pasirengtų stojimui.

(11)

Kadangi šio sprendimo tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, t.y. sukurti nepopierinę muitinės ir verslo aplinką, ir kadangi šio tikslo dėl jo masto ir poveikio būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(12)

Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(13)

Komisijai visų pirma turėtų būti suteikti įgaliojimai pratęsti šio sprendimo 4 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse numatytus terminus. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti neesmines šio sprendimo nuostatas, jos turi būti tvirtinamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje,

a)

supaprastinti importo ir eksporto procedūras;

b)

sumažinti nustatytų reikalavimų laikymosi bei administracinio darbo išlaidas ir sutrumpinti muitinės formalumams atlikti reikalingą laiką;

c)

koordinuoti bendro požiūrio taikymą prekių tikrinimo srityje;

d)

padėti užtikrinti tinkamą visų muitų ir kitų mokesčių surinkimą;

e)

užtikrinti greitą svarbios informacijos, susijusios su tarptautine tiekimo grandine, teikimą ir gavimą;

f)

sudaryti galimybes šalių eksportuotojų ir importuotojų administracijoms, taip pat muitinėms ir ekonominių operacijų vykdytojams nuolatos vykdyti tarpusavio duomenų mainus, leidžiančius pakartotinai panaudoti į sistemą jau įvestus duomenis.

a)

suderintai keičiantis informacija remiantis tarptautiniu lygiu pripažintais duomenų modeliais ir pranešimų formatais;

b)

pertvarkant muitinėse vykdomus ir su muitinių veikla susijusius procesus siekiant optimalaus jų našumo ir veiksmingumo, šių procesų supaprastinimo, muitinės nustatytų reikalavimų laikymosi išlaidų sumažinimo;

c)

siūlant ekonominių operacijų vykdytojams platų elektroninių muitinės paslaugų asortimentą, sudarantį jiems galimybes tokiu pačiu būdu bendrauti su bet kurios valstybės narės muitine.

a)

ekonominių operacijų vykdytojais;

b)

Komisija;

c)

kitomis su tarptautiniu prekių gabenimu susijusiomis administracijomis ar oficialiomis institucijomis (toliau – kitos administracijos ar institucijos).

a)

importo ir eksporto sistemas, sąveikias su tranzito sistema ir sudarančias sąlygas nenutrūkstamam duomenų srautui tarp tokių muitinės sistemų visoje Bendrijoje;

b)

ekonominių operacijų vykdytojų identifikavimo ir registravimo sistemą, sąveikią su įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų sistema ir sudarančią jiems sąlygas bendrauti su visos Bendrijos muitinėmis užsiregistravus tik vieną kartą, kuri būtų kuriama įvertinus esamas Bendrijos ar nacionalines sistemas;

c)

sistemą, sudarančią sąlygas taikyti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimo procedūrą, kuri apimtų informavimo ir konsultavimo procesą, įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų sertifikatų valdymą ir šių subjektų įregistravimą duomenų bazėje, prie kurios turi prieigą muitinės administracijos.

a)

vieno prieigos taško sistemoms, kurios sudaro galimybes ekonominių operacijų vykdytojams pasinaudojus viena ir ta pačia sąsaja pateikti elektronines muitinės deklaracijas ir tada, kai muitinės procedūra atliekama kitoje valstybėje narėje;

b)

ekonominių operacijų vykdytojams skirtoms elektroninėms sąsajoms, kurios sudarytų jiems galimybę atlikti visus su muitinės funkcijomis susijusius formalumus per valstybės narės, kurioje jie įsteigti, muitinę, net ir tada, kai atliekant tokius formalumus turėtų dalyvauti kelios valstybės narės; ir

c)

„vieno langelio“ paslaugoms, sudarančioms sąlygas nenutrūkstamiems duomenų srautams tarp ekonominių operacijų vykdytojų bei muitinių, tarp muitinių bei Komisijos ir tarp muitinių bei kitų administracijų ir institucijų, ir duodančioms galimybę ekonominių operacijų vykdytojams pateikti muitinei visą importo ar eksporto formalumams atlikti būtiną informaciją, įskaitant informaciją, reikalaujamą ne pagal muitų teisės aktus.

a)

su sistemomis susijusios galimybių studijos ir bendros funkcinės bei techninės sistemų specifikacijos;

b)

bendri produktai ir paslaugos, įskaitant būtinas bendras muitinės normatyvinės informacijos ir su muitinės veikla susijusios informacijos sistemas;

c)

valstybėms narėms teikiamos bendrojo ryšių tinklo ir bendrosios sistemų sąsajos (CCN/CSI) paslaugos;

d)

valstybių narių ir Komisijos įgyvendinamos koordinavimo priemonės, kai jos įgyvendinamos ir veikla vykdoma Bendrijos bendrojoje srityje;

e)

Komisijos įgyvendinamos koordinavimo priemonės, kai jos įgyvendinamos ir veikla vykdoma Bendrijos išorinėje srityje, išskyrus nacionaliniams poreikiams tenkinti skirtas paslaugas.

a)

nacionalinės funkcinės ir techninės sistemų specifikacijos;

b)

nacionalinės sistemos, įskaitant duomenų bazes;

c)

tinklo sujungimai tarp muitinės administracijų bei ekonominių operacijų vykdytojų ir tarp muitinės administracijų bei kitų administracijų ar institucijų, veikiančių toje pačioje valstybėje narėje;

d)

visa programinė įranga arba įrenginiai, valstybės narės nuomone, būtini visapusiškam tinkamam sistemos naudojimui užtikrinti.

a)

elektroninių muitinės sistemų Bendrijos komponentų kūrimo, tinkamumo tikrinimo, diegimo, eksploatacijos ir priežiūros koordinavimą;

b)

šiame sprendime numatytų sistemų bei paslaugų ir kitų atitinkamų su e. valdžios iniciatyva susijusių projektų koordinavimą Bendrijos lygiu;

c)

8 straipsnio 2 dalyje numatytame daugiamečiame strateginiame plane jai paskirtų užduočių vykdymą;

d)

Bendrijos ir nacionalinių komponentų kūrimo koordinavimą reikalingą sinchroniškam projektų įgyvendinimui;

e)

elektroninių muitinės paslaugų ir „vieno langelio“ paslaugų koordinavimą Bendrijos lygiu, susijusį su jų propagavimu ir įgyvendinimu nacionaliniu lygiu;

f)

mokymo poreikių koordinavimą.

a)

elektroninių muitinės sistemų nacionalinių komponentų kūrimo, tinkamumo tikrinimo, diegimo, eksploatacijos ir priežiūros koordinavimą;

b)

šiame sprendime numatytų sistemų bei paslaugų ir kitų atitinkamų su e. valdžios iniciatyva susijusių projektų koordinavimą nacionaliniu lygiu;

c)

8 straipsnio 2 dalyje numatytame daugiamečiame strateginiame plane joms paskirtų užduočių vykdymą;

d)

reguliarų Komisijos informavimą apie priemones, kurių jos ėmėsi, sudarydamos sąlygas atitinkamoms savo valdžios institucijoms arba ekonominių operacijų vykdytojams visapusiškai naudotis elektroninėmis muitinės sistemomis;

e)

elektroninių muitinės paslaugų ir „vieno langelio“ paslaugų propagavimą bei įgyvendinimą nacionaliniu lygiu;

f)

būtiną muitinės pareigūnų ir kitų kompetentingų pareigūnų mokymą.

a)

strategijų, reikalingų išteklių ir kūrimo etapų nustatymą;

b)

visų su elektroninės muitinės iniciatyva susijusių priemonių koordinavimą siekiant užtikrinti, kad ištekliai, įskaitant jau naudojamus nacionaliniu ir Bendrijos lygiu, būtų naudojami geriausiai ir veiksmingiausiai;

c)

teisinių, veiklos, mokymo ir informacinių technologijų kūrimo aspektų koordinavimą, taip pat muitinių ir ekonominių operacijų vykdytojų informavimą apie tuos aspektus;

d)

visų suinteresuotų šalių vykdomų įgyvendinimo priemonių koordinavimą;

e)

kad suinteresuotos šalys laikytųsi 4 straipsnyje numatytų terminų.