27.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/1

(1)

ES piliečių supratimu, katės ir šunys yra gyvūnai augintiniai, todėl nepriimtina naudoti jų kailius ar gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių. Yra įrodymų, kad Bendrijoje parduodami nepaženklinti kačių ir šunų kailiai bei gaminiai, kurių sudėtyje yra tokių kailių. Todėl vartotojai būgštauja, kad gali nusipirkti kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių. 2003 m. gruodžio 18 d. (3) Europos Parlamentas priėmė deklaraciją, išreiškiančią susirūpinimą prekyba tokiais kailiais ir gaminiais ir reikalaujančią ją nutraukti siekiant atkurti ES vartotojų ir mažmeninės prekybos subjektų pasitikėjimą. Būtinybė kuo greičiau priimti taisykles dėl prekybos kačių ir šunų kailiais ir tokių kailių turinčiais gaminiais buvo taip pat pabrėžta 2003 m. lapkričio 17 d. ir 2005 m. gegužės 30 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžiuose.

(2)

Reikėtų paaiškinti, kad šis reglamentas turėtų apimti tik naminių rūšių kačių ir šunų kailius. Vis dėlto, kadangi moksliškai neįmanoma atskirti naminių kačių kailių nuo kitų, laukinių kačių porūšių kailių, šiame reglamente katė turėtų būti apibrėžiama kaip „felis silvestris“, kuri apima ir laukinių kačių porūšius.

(3)

Atsižvelgdamos į vartotojų susirūpinimą, kai kurios valstybės narės priėmė teisės aktus, skirtus neleisti gaminti kačių ir šunų kailių bei jais prekiauti.

(4)

Valstybių narių nuostatos, reglamentuojančios kailių ir kailių gaminių prekybą, importą, gamybą ir ženklinimą, skirtos neleisti pateikti į rinką arba kitaip naudoti komercinėms reikmėms kačių ir šunų kailius, skiriasi viena nuo kitos. Nors kai kurios valstybės narės visiškai uždraudė kačių ir šunų kailių gamybą, drausdamos tokius gyvūnus laikyti ir skersti kailių gamybos reikmėms, kitos valstybės narės tik apribojo kailių arba gaminių, kurių sudėtyje yra tokių kailių, gamybą ir (arba) importą. Visuomenė vis labiau susipažįsta su šia problema, todėl tikėtina, kad tai paskatins daugiau valstybių narių priimti papildomas ribojančias priemones nacionaliniu lygiu.

(5)

Todėl tam tikri ES kailių pardavėjai pradėjo taikyti savanorišką elgesio kodeksą, siekdami uždrausti prekybą kačių ir šunų kailiais bei gaminiais, kurių sudėtyje yra tokių kailių. Tačiau paaiškėjo, jog šio kodekso nepakanka, kad būtų užkirstas kelias kačių ir šunų kailių importui bei prekybai jais, ypač jei kailių pardavėjai parduoda kailius, kurių kilmė nenurodyta arba sunkiai nustatoma, arba jei jie įsigyja gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių, ir kyla pavojus, kad atitinkamais gaminiais nebus galima teisėtai prekiauti vienoje ar daugiau valstybių narių, arba jie turės įvykdyti papildomus reikalavimus, skirtus neleisti naudoti kačių ir šunų kailių.

(6)

Nacionalinių priemonių dėl kačių ir šunų kailių skirtumai trukdo visai kailių prekybai. Tokios priemonės trukdo sklandžiai veikti vidaus rinkai, nes skirtingi teisiniai reikalavimai daro neigiamą poveikį visai kailių gamybai ir kliudo išleisti į laisvą Bendrijos apyvartą teisėtai importuotus arba Bendrijoje pagamintus kailius. Skirtingi teisiniai reikalavimai valstybėse narėse sudaro papildomą naštą ir išlaidas kailių pardavėjams.

(7)

Be to, visuomenę trikdo teisinių reikalavimų skirtingose valstybėse narėse įvairovė, o tai savaime sudaro kliūčių prekybai.

(8)

Todėl šiame reglamente numatomos priemonės turėtų visose valstybėse narėse suderinti taisykles, susijusias su prekybos šunų ir kačių kailiais bei gaminiais, kurių sudėtyje yra tokių kailių, jų siūlymo pirkti ir platinimo uždraudimu, ir taip neleisti sutrikdyti visų kitų panašių gaminių vidaus rinkos.

(9)

Siekiant panaikinti dabartinį vidaus rinkos susiskaidymą būtina suderinti taikomas priemones, o draudimas pateikti į Bendrijos rinką, importuoti į ją ir eksportuoti iš jos kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių, būtų veiksmingiausia ir proporcingiausia priemonė pašalinti prekybos kliūtis, susidarančias dėl skirtingų nacionalinių reikalavimų.

(10)

Ženklinimo reikalavimas nebūtų tinkamas siekiant to paties rezultato, nes jis sudarytų neproporcingą naštą drabužių pramonei, įskaitant prekybininkus, kurie specializuojasi prekyboje dirbtiniais kailiais, ir būtų neproporcingai brangus tokiais atvejais, kai kailiai sudaro tik nedidelę gaminio dalį.

(11)

Bendrijoje nėra tradicijos auginti kates ir šunis kailių gamybos reikmėms, nors buvo pastebėta kačių ir šunų kailių gamybos atvejų. Iš tikrųjų atrodo, kad dauguma Bendrijoje parduodamų kačių ir šunų kailių gaminių yra trečiųjų šalių kilmės. Taigi, kad prekybos Bendrijos viduje draudimas būtų veiksmingesnis, jį turi papildyti tų pačių gaminių importo į Bendriją draudimas. Toks importo draudimas taip pat būtų atsakas į vartotojų išreiškiamus nuogąstavimus dėl galimo kačių ir šunų kailių įvežimo į Bendriją, ypač kai yra informacijos, kad šie gyvūnai galėjo būti nehumaniškai laikomi ir skerdžiami.

(12)

Eksporto draudimas taip pat turėtų užtikrinti, kad kačių ir šunų kailiai bei gaminiai, kurių sudėtyje yra tokių kailių, nebus gaminami Bendrijoje eksporto reikmėms.

(13)

Tačiau tikslinga suteikti galimybę ribotai nukrypti nuo bendro draudimo pateikti į Bendrijos rinką, importuoti į ją arba eksportuoti iš jos kačių ir šunų kailius bei gaminius, kurių sudėtyje yra tokių kailių. Tai galėtų būti taikoma kačių ir šunų kailiams, kurie importuojami ir pateikiami į rinką švietimo ar iškamšų gamybos tikslais.

(14)

2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 (4) nustatomos gyvūnų ir visuomenės sveikatos taisyklės, skirtos pateikti į rinką šalutinius gyvūninius produktus, įskaitant kačių ir šunų kailius, juos importuoti ar eksportuoti. Taigi reikėtų paaiškinti šio reglamento taikymo sritį; jis turėtų būti vienintelis aktas, taikytinas kačių ir šunų kailių, įskaitant neapdorotų kailių, pateikimui į rinką ir importui arba eksportui visais gamybos etapais. Tačiau šiuo reglamentu neturėtų būti daroma įtakos pareigoms, susijusioms su kačių ir šunų kailių šalinimu visuomenės sveikatos sumetimais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002.

(15)

Priemonės, draudžiančios naudoti kates ir šunis kailių gamybai, turėtų būti vienodai vykdomos visoje Bendrijoje. Tačiau įvairiose valstybėse narėse šiuo metu kačių ir šunų kailiams nustatyti taikomos technologijos, pavyzdžiui, DNR tyrimai, mikroskopija ir MALDI-TOF masės spektrometrija, skiriasi. Todėl informaciją apie šias technologijas tikslinga pateikti Komisijai, kad vykdančios institucijos būtų nuolat informuojamos apie naujoves šioje srityje ir būtų galima įvertinti galimybę nustatyti vienodą technologiją.

(16)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5)

(17)

Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti analizės metodus, kuriuos naudojant būtų nustatoma kailių kilmė, ir išimtiniais atvejais priimti nuostatas, pagal kurias būtų leidžiama nukrypti nuo šiame reglamente nustatytų draudimų. Kadangi tai yra bendro pobūdžio priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, jį papildant neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(18)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Visų pirma valstybės narės, kurios taikydamos šį reglamentą sulaiko kačių ir šunų kailių siuntas, turėtų priimti įstatymus, leidžiančius konfiskuoti ir sunaikinti tokias siuntas bei sustabdyti arba panaikinti importo ar eksporto licencijas, išduotas atitinkamiems prekybininkams. Valstybės narės turėtų būti skatinamos taikyti baudžiamąsias sankcijas, jei jų nacionaliniuose įstatymuose numatyta tokia galimybė.

(19)

Kadangi šio reglamento tikslo, būtent pašalinti vidaus rinkos veikimo kliūtis suderinant Bendrijos lygiu nacionalinius draudimus prekiauti kačių ir šunų kailiais bei gaminiais, kurių sudėtyje yra tokių kailių, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

1.

katė – felis silvestris rūšies gyvūnas;

2.

šuo – canis lupus familiaris porūšio gyvūnas;

3.

teikimas į rinką – kačių ir (arba) šunų kailių arba gaminių, kurių sudėtyje yra tokių kailių, laikymas pardavimo tikslu; tai apima siūlymą parduoti, pardavimą ir platinimą;

4.

importas – išleidimas į laisvą apyvartą, kaip numatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (6) 79 straipsnyje, išskyrus nekomercinio pobūdžio importą, kaip tai suprantama pagal 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (7) 45 straipsnio 2 dalies b punktą;

5.

eksportas – eksporto procedūra, pagal kurią Bendrijos prekes leidžiama išgabenti iš Bendrijos muitų teritorijos, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 161 straipsnį.