I PRIEDAS

PENKERIŲ METŲ STATISTIKOS PROGRAMA: KOMPLEKSINIAI KLAUSIMAI

Šiame priede išdėstyti Bendrijos statistikos vidutinės trukmės ir ilgalaikiam vystymuisi strategiškai svarbūs kompleksiniai aspektai. Pirma, jame aprašoma kaip statistikos politika prisidedama prie Europos integracijos; antra, aprašomi bendri Europos statistikos sistemos (ESS) ypatumai ir bendradarbiavimas su vartotojais bei rengėjais; ir trečia, aprašomos pagrindinės priemonės, kurias Bendrijos institucija naudoja bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis. Kiekvienu šių aspektų priede pateikiama pagrindinių tikslų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis per šį penkerių metų laikotarpį, santrauka.

1.   Statistikos vaidmuo Europos integracijoje

Patikima statistinė informacija apie ekonominę, socialinę ir aplinkosaugos padėtį ES ir jos sudedamąsias dalis nacionaliniu ir regionų lygiais yra būtina Europos integracijos proceso išankstinė sąlyga. Ji suteikia ES institucijoms, valstybėms narėms ir piliečiams reikalingą informaciją Europos politinių iniciatyvų poreikiui ir pažangai įvertinti. Suderinta ir palyginama statistika taip pat reikalinga, kad plačioji visuomenė suprastų Europą, kad piliečiai galėtų dalyvauti diskusijose ir demokratiniame procese kuriant Europos ateitį ir kad ūkio subjektai galėtų dalyvauti vidaus rinkoje.

Europos Sąjungos tvirtėjimas ir plėtra atsispindi pačioje ESS: pasitelkiant ESS strategijas ir priemones vyksta nuolatinis koncepcijų, apibrėžimų ir metodų derinimas ir, jei reikia, rengimo procesų integravimas bei bendrųjų tarpusavyje susijusių sistemų įgyvendinimas. Tačiau reikia toliau plėtoti ESS struktūras, strategijas ir priemones, kad būtų galima išlaikyti ir didinti visiems vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą kokybę ir našumą. Moksliniais tyrimais oficialioje statistikoje galima prisidėti, inter alia, prie tolesnio Bendrijos statistikos infrastruktūros, veiksmingumo ir kokybės vystymo.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu siekiama šių tikslų:

—	toliau derinti, vystyti ir įgyvendinti koncepcijų, klasifikacijų ir metodikų „bendrąją statistikos kalbą“. Vienas svarbiausių veiksmų šioje srityje yra Europos sąskaitų sistemos tikslinimas ir NACE 2 red. ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus įdiegimas,

—	kurti tarptautinių įmonių grupių Europos statistikos registrą ir jį įtraukti į statistikos rengimo procesus,

—

bendradarbiaujant su kitomis atitinkamomis Komisijos tarnybomis, Europos centrinių bankų sistema ir tarptautinėmis organizacijomis, toliau vystyti ir įgyvendinti standartus ir bendrąsias priemones veiksmingam ir saugiam keitimuisi statistiniais duomenimis ir metaduomenimis ESS. Šie standartai bus įgyvendinami visose susijusiose srityse,

—	kurti ir įgyvendinti visame duomenų rengimo cikle duomenis ir metaduomenis jungiančią metaduomenų saugyklą, kuria galėtų naudotis duomenų vartotojai ir rengėjai,

—	skatinti labiau naudotis internetu ne tik duomenims galutiniams vartotojams perduoti, bet ir kituose statistikos rengimo proceso etapuose,

—

kurti ir įgyvendinti suderinto konfidencialumo valdymo ESS politiką ir kryptis. Visų pirma kurti ir įgyvendinti suderintas priemones, kad leidimus turintys mokslo darbuotojai galėtų optimaliai naudotis nuasmenintais mikroduomenimis, surinktais rengiant Bendrijos statistiką. Bus tinkamai vertinamas atskleidimo pavojus ir kuriamos techninės priemonės, kad būtų galima lengviau naudotis ir keistis statistiniais duomenimis,

—	kurti keitimosi priemonėmis būdus ESS. Šiuo tikslu skatinti naudotis atviro kodo programine įranga, ir

—	įgyvendinti priemones, kad būtų patogiau naudojamasi mokslinių tyrimų rezultatais oficialioje statistikoje.

2.   Santykiai su suinteresuotais subjektais

2.1.   Europos statistikos sistema

Eurostatas yra atsakingas už Bendrijos statistikos rengimą ES politikos tikslais. Siekiant veiksmingai rengti šioje programoje nustatytą Bendrijos statistiką, kai valstybių narių institucijos atsakingos už suderintos nacionalinės statistikos parengimą, o Eurostatas atsakingas už Bendrijos statistikos parengimą remdamasis daugiausia nacionalinių statistikos institucijų pateiktais duomenimis, reikalingas glaudus ir suderintas bendradarbiavimas. Šis bendradarbiavimas vykdomas pasitelkus ESS.

ESS reiškia Eurostato, nacionalinių statistikos institucijų ir kitų nacionalinių statistikos įstaigų, kiekvienoje valstybėje narėje atsakingų už Europos statistikos rengimą ir platinimą, bendradarbiavimą laikantis Europos statistikos praktikos kodekso principų. Eurostatas užtikrins, kad ši struktūra būtų valdoma ir jos darbas koordinuojamas siekiant, kad statistika būtų teikiama laiku ir tenkintų ES politikos poreikius.

EES narių keitimasis patirtimi, geriausia praktika, techninėmis žiniomis ir pagrindinėmis metodikomis taip pat yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių sklandų sistemos veikimą. Tai skatinama rengiant Europos mokymo statistikos srityje programą.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu siekiama šių tikslų:

—	Komisija ir valstybės narės turi imtis tinkamų iniciatyvų, kad būtų laikomasi Europos statistikos praktikos kodekso,

—	sukurti Europos statistikos valdymo patariamąją tarybą, siekiant papildyti valdymo struktūrą,

—	tirti oficialių Europos statistinių suvestinių rodiklių kokybės ženklinimas atliekant tam tikslui skirtas tinkamų procedūrų, standartų ir kriterijų kūrimo galimybių studijas, ir

—	Europos mokymo statistikos srityje programa tobulinti bendrą Europos statistikos kokybę keliant statistikos darbuotojų kvalifikaciją, skatinant jų nepriklausomumą, remiant teorinį ir praktinį mokymą bei keičiantis patirtimi ir geriausia praktika.

2.2.   Bendradarbiavimas su vartotojais

Būtinas glaudus nuolatinis dialogas su Bendrijos statistikos vartotojais apie jų poreikius, realų vartojimą ir prioritetus. Dabartinis bendradarbiavimas su vartotojais yra naudingas ir be kita ko apima Europos statistinės informacijos ekonomikos ir socialinėje srityje patariamojo komiteto (CEIES) (1) veiklą, bendradarbiavimą su Europos įmonių federacijomis ir oficialias diskusijas su Komisijos tarnybomis apie darbo programą statistikos srityje. Tačiau kadangi Bendrijos statistikos vartotojų skaičius didėja, o vartotojų poreikiai tampa vis įvairesni, Eurostatas toliau stiprins Europos statistikos sistemos ir jos vartotojų dialogą.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu siekiama šių tikslų:

—	mažinti atstumą tarp vartotojų ir rengėjų gerinant bendravimą su įvairiomis vartotojų grupėmis ir jų tinklais,

—	įgyvendinti aktyvų vartotojų poreikių tyrimą, tokiu būdu sudarant galimybę ESS veiksmingiau tenkinti iškilusius poreikius, ir

—	sustiprinti CEIES, tokiu būdu Bendrijos statistikos rengimą labiau orientuojant į vartotojus.

2.3.   Techninis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

ES bendrauja su kaimyninėmis šalimis, kitais regionais ir viso pasaulio šalimis, todėl reikia patikimos oficialios statistikos apie tų šalių ekonomines ir socialines sąlygas. Išsamus techninis bendradarbiavimas vyksta siekiant kurti tų šalių statistinius gebėjimus ir teikti statistiką, reikalingą ES politikos sritims valdyti. Tai labiausiai taikytina šalims kandidatėms. Bendradarbiavimas apima daugelio ESS partnerių patirtį.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu siekiama šio tikslo:

—	rengti ir įgyvendinti regionų vystymo programas bei užtikrinti glaudų veiksmų statistikos srityje ir ES programų platesnių tikslų ryšį.

2.4.   Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

Turi būti įmanoma palyginti statistiką ne tik ES valstybėse narėse, bet ir platesniu tarptautiniu mastu. Daug ESS sričių yra grindžiamos tarptautiniu lygiu suderinta metodika. Daugeliu atveju ESS imamasi iniciatyvos ir sukuriami standartai anksčiau, nei jie nustatomi pasauliniu lygiu. Tokiais atvejais labai svarbu, kad pasaulinėse metodikose būtų atsižvelgiama į Europos pasiekimus. Tarptautinis bendradarbiavimas taip pat apima bendrą vadovavimą dideliems projektams ir darbo programų bei duomenų rinkimo veiklos koordinavimą, kad būtų išvengta pastangų dubliavimosi.

Patirtis parodė, jog suderinta bendra pozicija yra svarbi, kad ES prioritetai darytų įtakos tarptautinių statistikos sistemų darbotvarkei ir vystymui bei derinimui. Dėl šios priežasties buvo pradėta intensyviau rengti ir koordinuoti ES pozicijas prieš aukšto lygio tarptautinius susitikimus.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu siekiama šių tikslų:

—	užtikrinti, kad ES būtų nuolat atstovaujama, ir, jei reikia, derinti pozicijas svarbiausiuose tarptautiniuose statistikos forumuose ir pozicijas dėl ES politikos sričių prioritetinių klausimų; ir

—	skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir darbo programų koordinavimą siekiant išvengti darbo dubliavimo ir tobulinti tarptautinės statistikos palyginamumą.

3.   Priemonės

3.1.   Geresnis reglamentavimas

Reglamento (EB) Nr. 322/97 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti trys „atskirų statistikos veiksmų“ tipai, kurie gali būti taikomi Bendrijos statistikos programai įgyvendinti. Pirma, bendro sprendimo procedūra priimti teisės aktai, kuriais galima Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimus. Antra, Komisijos tiesiogiai atliekami veiksmai taikant labai ribotas sąlygas: veiksmai negali trukti ilgiau kaip vienerius metus, turi būti renkami atsakingų nacionalinių institucijų jau turimi arba jose prieinami duomenys, o visas papildomas su šia veikla susijusias išlaidas, patirtas nacionaliniu lygiu, turi padengti Komisija. Trečia, Eurostato ir valstybių narių institucijų susitarimai.

Daugeliu atvejų, kai reikia rinkti statistiką, turėtų būti teikiama pirmenybė teisės aktų pagal Sutarties nuostatas priėmimui. Tai bus grindžiama realistiška teisės aktų leidybos politika, remiantis Komisijos politika dėl paprastesnių ir tinkamai orientuotų teisės aktų. Naujos teisės aktų iniciatyvos bus išsamiai rengiamos kartu su suinteresuotais subjektais ir jose turėtų būti kreipiamas dėmesys į vartotojų poreikius, vengiama per didelės naštos respondentams, tinkamai atsižvelgiama į prioritetus, išlaidas ir įgyvendinimo galimybes.

Programos įgyvendinimo laikotarpio tikslai yra imtis šių iniciatyvų:

—	kai kuriose nuolatinio Bendrijos statistikos rengimo srityse, kuriose jau pasiektas pakankamas brandos lygis, pakeisti susitarimus Bendrijos teisės aktais,

—	statistikos srityse, kurias reglamentuoja sudėtingi Bendrijos teisės aktai, išdėstyti teisės aktus nauja redakcija ir juos supaprastinti, ir

—	statistikos srityse, kuriose Bendrijos teisės aktai neveiksmingai atspindi vartotojų poreikius, prioritetus, socialinį bei ekonominį ir technologinį aspektą, panaikinti arba pataisyti teisės aktus.

3.2.   Teisės aktų laikymosi stebėsena

Be mokslinių reikalavimų, Bendrijos statistikos kokybė priklauso nuo pagrindinio reikalavimo laikytis Sutarties ir antrinės teisės aktų principų. Todėl prioritetas teikiamas griežtai nuolatinei teisės aktų laikymosi stebėsenai. Bus laikomasi nuoseklios bendrosios teisės aktų laikymosi strategijos, grindžiamos realistinės teisės aktų leidybos politikos principais, valstybių narių pareiga sistemingai taikyti statistikos teisės aktus ir vykdoma nuoseklia nuolatine teisės aktų laikymosi stebėsena. Glaudūs ryšiai su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis visuose etapuose yra teisės aktų laikymosi proceso dalis.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu siekiama šio tikslo:

—	užtikrinti nuolatinę Bendrijos teisės aktų laikymosi stebėseną.

3.3.   Sustiprintas gebėjimas tenkinti vartotojų poreikius

Siekiant pagerinti vartotojams teikiamas statistikos paslaugas ir visos ESS veiksmingumą, didesnį dėmesį reikia skirti pagrindiniams Europos politikos sričių poreikiams. Konkrečiais atvejais tai bus grindžiama pragmatiška strategija „Europos požiūris į statistiką“, kuria siekiama palengvinti Europos statistinių suvestinių rodiklių, kurie yra ypač svarbūs Bendrijos politikos sritims, rinkimą. Taip pat turi būti stiprinamas ESS lankstumas ir jos gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančių vartotojų poreikių.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu siekiama šių tikslų:

—	tobulinti statistikos sistemų suderinamumą, sustiprinant gebėjimą tenkinti vartotojų poreikius derinant skirtingus statistikos šaltinius,

—	konkrečiais atvejais išplėsti ad hoc modulių naudojimą Bendrijos tyrimuose, pagerinant naujų poreikių tenkinimą,

—	platesniu mastu naudoti reikalavimų diferencijavimą pagal šalių reikšmę Europos statistikos suvestinių rodiklių atžvilgiu, žymiai sumažinant kai kurių nacionalinių institucijų išlaidas ir respondentams tenkančią naštą, taip pat pagerinant ES statistikos suvestinių rodiklių savalaikiškumą, ir

—	konkrečiais atvejais naudoti Europos imtis siekiant pateikti geros kokybės duomenis Europos suvestinių rodiklių lygiu, pagerinant suderinamumą bei palyginamumą ir supaprastinant rengimo procesus.

3.4.   Finansinė parama veiklai, kuria siekiama Bendrijos tikslų

Siekdama laiku patenkinti vartotojų poreikius, Komisija gali remti statistikos vystymą ir ESS gebėjimų stiprinimą sudarydama paslaugų teikimo sutartis arba susitarimus dėl dotacijų. Teikiant tokią paramą bus atsižvelgiama į finansinės naštos pasidalinimą ES ir valstybių narių biudžetuose, susijusį su programos įgyvendinimu (taip pat į kiekvienos valstybės narės padėtį), ypač tais atvejais, kai taikomas Europos požiūris į statistiką.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu siekiama šių tikslų:

—	sudaryti paslaugų teikimo sutartis ir susitarimus dėl dotacijų siekiant užtikrinti kuo geresnį statistikos vystymą ir Europos statistikos sistemos gebėjimų stiprinimą, kaip galima geriau naudojant turimus išteklius, ir

—	dėti pastangas racionalizuoti ir supaprastinti dotacijų valdymo procedūras, nedarant poveikio 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (2) taikymui.

3.5.   Naudojimasis partnerių patirtimi Bendrijos tikslais

Siekiant ESS tikslų ir užtikrinant reikalingą programų, procesų ir produktų tobulinimą, kad būtų patenkinti didėjantys vartotojų poreikiai, reikia ne tik pakankamų išteklių, bet ir visos ESS kūrybingumo bei kompetencijos. Todėl, jei įmanoma, pasinaudojant patirtimi ir geriausia praktika, kuriami nauji kai kurių veiklos rūšių praktinio organizavimo būdai siekiant sukurti sąveiką ir pagerinti bendrą veiksmingumą bei kokybę.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu siekiama šio tikslo:

—

sukurti arba toliau plėtoti bendras struktūras, priemones ir procesus (pvz., ESSnet – ESS partnerių bendradarbiavimo tinklai, kuriais siekiama išvengti darbo dubliavimosi, tokiu būdu didinant veiksmingumą) įtraukiant nacionalines institucijas bei atitinkamas Bendrijos tarnybas ir palengvinant kai kurių valstybių narių specializavimąsi konkrečiose statistikos srityse siekiant naudos visai ESS.

3.6.   Platinimas

Programos įgyvendinimo laikotarpiu iš esmės bus keičiami platinimo tikslai ir priemonės; žymiai pasikeis ne tik platinimo funkcijos pobūdis, bet ir kiti statistikos rengimo proceso etapai.

Greitas interneto pajėgumo ir naudojimo vystymasis ateityje taps svarbiausia statistinių duomenų platinimo priemone. Todėl žymiai išsiplės potencialių vartotojų tinklas ir bus sukurtos naujos platinimo galimybės. Be to, Eurostatui ir nacionalinėms statistikos institucijoms bus sudaryta galimybė intensyviau bendradarbiauti. Vis dėlto, dėl interneto atsiras naujų rimtų uždavinių – duomenys turės būti pateikiami nesudėtingai, kad vartotojai galėtų lengvai surasti, matyti ekrane ir suprasti statistinius duomenis. Dabartinis spausdintų leidinių ir elektroninių neinternetinių leidinių platinimas turės būti plėtojamas kaip papildomos platinimo priemonės. Veiksmingą platinimą daugiausiai lemia tinkamos pagalbos vartotojams priemonės ir bendravimas su vartotojų grupėmis.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu siekiama šių tikslų:

—	plėtoti Eurostato interneto tinklavietės turinį, patogumą juo naudotis ir funkcionalumą, kad jis atitiktų geriausią praktiką, ir

—	plėsti bendradarbiavimą su kitomis ESS ir kitų Bendrijos tarnybų platinimo programomis siekiant palengvinti naudojimąsi interneto tinklavietėmis ir padidinti statistinės informacijos vertę vartotojams.

3.7.   Sąnaudų ir naudos balansas

ESS ir toliau turi atidžiai stebėti, kad būtų išlaikyta informacijos poreikių Bendrijos politikos sričių tikslams ir išteklių, reikalingų ES, nacionaliniu ir regioniniu lygiais šiai informacijai teikti, pusiausvyra. Pakankamų išteklių skyrimas nacionaliniu lygiu yra ypač svarbus vykdant statistinės informacijos reikalavimus, nustatytus ES politikos sprendimuose. Tačiau taip pat svarbu išlaikyti pakankamą lankstumą, kad nacionalinės institucijos pačiu ekonomiškai efektyviausiu būdu galėtų patenkinti Bendrijos statistinės informacijos poreikius.

Prioritetai bus nustatomi remiantis trimis pagrindiniais principais:

—	vartotojų poreikių vertinimas, įskaitant aktualumą politikos formavimui Bendrijos lygiu,

—	respondentų, valstybių narių ir Komisijos patiriamų išlaidų vertinimas naudojant, pvz., ES bendrą išlaidų įvertinimo modelį arba Standartinių išlaidų modelį,

—

konkrečių statistikos klausimų, kurie yra svarbūs tam tikros statistikos ekonominiam efektyvumui, vertinimas, įskaitant statistinių duomenų kokybės atskirų elementų, pavyzdžiui, „tikslumo“ ir „savalaikiškumo“, suderinimą, ir galimybes, susijusias su ataskaitų teikimo prievolių lankstumu, atsižvelgiant į pagrindinius Europos poreikius.

Siekiant kuo labiau padidinti bendrą ekonominį efektyvumą ir vykdyti subalansuotą veiklos prioritetų nustatymą metinėse darbo statistikos srityje programose, šie principai bus taikomi skaidriai ir remiantis praktinėmis gairėmis, kurias turi parengti ir tvarkyti Eurostatas, bendradarbiaudamas su nacionalinėmis statistikos institucijomis.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu siekiama šių tikslų:

—

įdiegti nuodugnios palaipsninės esamų Bendrijos statistikos sričių peržiūros ir naujų arba iš esmės pasikeitusių vartotojų pageidavimų vertinimo metodus. Tai bus svarbu nuolat tobulinant Bendrijos statistiką, nustatant reikalavimus, kuriuos galima sumažinti ar jų atsisakyti, ir nustatant patikslintas arba naujas iniciatyvas statistikos srityje,

—

atlikti visų sričių, kurias apima ši statistikos programa, sąnaudų efektyvumo analizę pradedant sąnaudų naštos įvertinimu, sudarančiu sąlygas sistemingam prioritetų performulavimui iki 2008–2012 m. programos laikotarpio pabaigos. Viso proceso veiksmų planas bus pradėtas vykdyti per pirmus šešis 2008–2012 m. programos laikotarpio mėnesius,

—	prieš įgyvendinant visus naujus statistikos projektus arba atliekant pagrindinius esamos statistikos tikslinimus, kurie, tikėtina, užkraus didelę papildomą naštą duomenų teikėjams, visų pirma įmonėms, atlikti jų sąnaudų efektyvumo analizę,

—	siekiant peržiūros ir prioritetų performulavimo procesui nurodyti gaires, nustatyti bendrų sąnaudų ir naštos apribojimo ir sumažinimo uždavinius,

—

užtikrinti, kad ataskaitų teikimo našta būtų proporcinga vartotojų poreikiams ir ne pernelyg didelė respondentams, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms. Reikia parengti jos stebėsenos priemones ir įgyvendinti tokios naštos sumažinimo būdus. Didesnis administracinių duomenų naudojimas statistikos tikslais bus svarbi priemonė šiam tikslui siekti, ir

—	kuo labiau naudoti esamus duomenis tam, kad būtų įgyvendinti nauji statistikos reikalavimai.

---

(1)  Komisija pasiūlė pakeisti CEIES Europos statistikos patariamuoju komitetu.

(2)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).

II PRIEDAS

PENKERIŲ METŲ STATISTIKOS PROGRAMA: TIKSLAI IR VEIKSMAI

Šiame priede pateikiama statistikos poreikių ir reikalavimų santrauka žvelgiant iš Europos Sąjungos politikos poreikių perspektyvos. Po pirmojo skirsnio, kuriame kalbama apie horizontalią statistikos veiklą, kuria remiami bendrieji politikos prioritetai, poreikiai klasifikuojami pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) antraštines dalis. Todėl gali būti pasikartojimų, nes kai kurios statistikos sritys tinka daugiau nei vienai antraštinei daliai. Šiame priede pateikiamas kiekvienos politikos srities teisinis pagrindas, apibendrinama esama padėtis ir pagrindinės iniciatyvos, kurių turi būti imtasi per šį penkerių metų laikotarpį.

Kiekvienais metais su valstybėmis narėmis diskutuojama apie Komisijos nustatytus prioritetus, kad būtų teikiami pasiūlymai, kaip paprastinti statistikos reikalavimus, kurie būtų įtraukti į naujų teisinių pagrindų priėmimo procesą ir jų įgyvendinimo priemones. Su valstybėmis narėmis nuolat keičiamasi duomenų rinkimo geriausia praktika ir diskutuojama apie ją, kad būtų skatinamas duomenų rinkimo metodų paprastinimas ir modernizavimas, o tai palengvintų respondentams tenkančią naštą.

HORIZONTALIOJI VEIKLA STATISTIKOS SRITYJE, KURIA REMIAMI BENDRIJOS POLITIKOS BENDRIEJI PRIORITETAI

Struktūriniai ir tvaraus vystymosi rodikliai

Teisinis pagrindas

2000 m. kovo 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje Lisabonos strategijoje numatytas pagrindas struktūriniams rodikliams, kurie daugiausia orientuoti į ekonomikos augimą ir užimtumą, kaip 2005 m. nustatyta integruotose ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėse (EB sutarties 99 straipsnis). 2006 m. birželio 15 ir 16 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos priimta Tvaraus vystymosi strategija suteiktas naujas pagrindas tvaraus vystymosi rodikliams.

Dabartinė padėtis

Statistika ir rodikliai yra reikalingi stebėti Lisabonos strategijos ir Tvaraus vystymosi strategijos įgyvendinimą bei poveikį, nes abi strategijos yra kompleksinio pobūdžio. Nuolat daromi patobulinimai, siekiant pritaikyti rodiklių rinkinius prie esamų poreikių ir gerinti plačiajai visuomenei teikiamos informacijos kokybę.

Kai kuriose srityse, pvz., maisto saugos ir kokybės, cheminių medžiagų ir pesticidų, sveikatos ir aplinkosaugos, įmonių atsakomybės, biologinės įvairovės, gamtos išteklių, transporto, jūrų ekosistemų, gero valdymo ir finansinių paslaugų, dar nėra visų reikalingų rodiklių.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Struktūrinius ir tvaraus vystymosi rodiklius pritaikyti prie naujų atsirandančių vartotojų poreikių ir konkrečių nacionalinių programų, atsižvelgiant į bendrą sistemą, pavyzdžiui nacionalines sąskaitas.

—

Kurti naujus tvaraus vystymosi rodiklius bendradarbiaujant su kitomis Komisijos tarnybomis ir Europos aplinkos agentūra, kad būtų geriau tenkinami esami ir būsimi poreikiai, visų pirma maisto saugos ir kokybės, cheminių medžiagų ir pesticidų, sveikatos ir aplinkosaugos, įmonių atsakomybės, biologinės įvairovės, gamtos išteklių, transporto, jūrų ekosistemų, žemės naudojimo ir gero valdymo srityse; suskirstymai pagal regionus prireikus bus nustatyti vėliau.

—	Gerinti esamų rodiklių kokybę ir baigti rengti informaciją apie paskelbtų rodiklių kokybę.

—	Skatinti informavimą struktūrinio ir tvaraus vystymosi rodiklių klausimais, atsižvelgiant į pagrindinių strategijų svarbą.

Plėtra

Teisinis pagrindas

Derybose dėl stojimo Komisija turi turėti galimybę remtis išsamia patikima statistika, kurią būtų galima metodiškai palyginti su Europos Sąjungos šalių statistika. Pagalba statistikos srityje naujosioms valstybėms narėms, šalims kandidatėms ir kandidatėmis besirengiančioms tapti šalims yra reglamentuojama griežtu teisiniu pagrindu, kurį sudaro Stojimo aktai ir 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (1).

Dabartinė padėtis

Siekdama su parama statistikos srityje susijusių tikslų, Europos Sąjunga susiduria su trimis iš dalies skirtingais sunkumais:

—	integruoti potencialias naujas nares į visus Bendrijos mechanizmus, įskaitant, pavyzdžiui, nuosavų išteklių biudžetus ir struktūrinius fondus bei visas kitas sritis ir programas,

—	dalyvaujant derybų procese ir stebint jų įsipareigojimus per derybas iki įstojimo tinkamai parengti šalis kandidates iki jų įstojimo,

—	toliau rengti likusias šalis kandidates ir padėti joms visiškai laikytis dabartinių Bendrijos teisės aktų.

Tai kelia aukštus reikalavimus šalių kandidačių statistikos rengimui. Pagrindiniai ekonomikos statistiniai duomenys, įskaitant BVP, gyventojų, užimtumo ir pan. pasiskirstymą pagal sektorius ir regionus, yra neišvengiamai reikalingi. Kiti svarbūs statistiniai duomenys yra tie, pagal kuriuos galima vertinti, kaip įgyvendinama vidaus rinka, pvz., prekyba prekėmis, prekyba paslaugomis ir steigimosi laisvė, mokėjimų balansas, kapitalo srautai, asmenų judėjimas, pramonės gamyba bei struktūra ir pan. Be to, stojimo deryboms svarbių sektorių statistikai keliami reikalavimai, susiję su svarbiausiomis ES politikos sritimis, pvz., žemės ūkiu, transportu, regionais ir aplinka.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Konsoliduoti pagrindinių politikos sričių palyginamų duomenų rinkimą deryboms ir Komisijos vidaus reikmėms.

—	Toliau teikti paramą naujoms valstybėms narėms, šalims kandidatėms ir kandidatėmis besirengiančioms tapti šalims, siekiant priderinti jų statistikos sistemas, kad jos atitiktų Bendrijos reikalavimus.

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS

Teisinis pagrindas

EB sutarties nuostatos: 133 straipsnis (bendra prekybos politika).

Atitinkamoms statistikos sritims taikomi teisės aktai: 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų (2), 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 184/2005 dėl mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų Bendrijos statistikos (3).

Dabartinė padėtis

Paskutiniuoju programos įgyvendinimo laikotarpiu didžiausi pasiekimai buvo prekybos statistikos teisės aktų, ypač atsižvelgiant į Intrastato reglamentą, tikslinimas, Intrastato ataskaitų teikimo sistemos įdiegimas naujosiose valstybėse narėse ir Kombinuotosios nomenklatūros pozicijų skaičiaus mažinimas. Šie darbai buvo atlikti siekiant geriau tenkinti statistinių duomenų vartotojų poreikius Bendrijos ir valstybių narių lygiu, kad būtų galima tinkamai interpretuoti makroekonomikos vystymąsi ir ES bei valstybių narių konkurencingumo vertinimą. Tuo pat metu buvo optimizuotas statistinių duomenų rinkimas ir tvarkymas, todėl sumažėjo administracinė našta statistinės informacijos teikėjams. Šie rezultatai iš esmės atitinka Lisabonos darbotvarkės tikslus.

2008–2012 m. laikotarpio tikslai – toliau dėti pastangas supaprastinant teisės aktus, derinant įvairių rūšių statistinius duomenis apie tarptautinį prekių judėjimą ir mokėjimų balansą, tuo pat metu ieškant galimybių susieti prekybos statistinius duomenis ir nomenklatūras su kitomis statistinių duomenų rūšimis, ypač verslo statistiniais duomenimis ar pramonės veiklos nomenklatūromis. Tai bus dar vienas žingsnis link paprastesnės, skaidresnės ir suprantamesnės prekybos statistikos rinkimo ir vartojimo sistemos, kuria remiantis toliau bus mažinama administracinė našta įmonėms ir skatinamas Europos ekonomikos konkurencingumas. Tuo pat metu skirtingų statistinių duomenų rūšių susiejimas suteiktų galimybę taikyti naujus ekonominio ir struktūrinio ES vystymosi bei tvaraus išteklių naudojimo analizės būdus.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	2010 m. Komisija, deramai atsižvelgdama į kokybės galimybių studijas, įskaitant statistikos savalaikiškumą, pasiūlys vieno srauto sistemą arba kitą metodą, kuris padėtų žymiai sumažinti Intrastatui tenkančios statistinės atskaitomybės naštą.

—	Kurti metodus ir priemones, siekiant geriau integruoti skirtingų rūšių statistikos informaciją, kurios reikalaujama iš įmonių.

—

Didinti prekybos prekėmis statistikos ir mokėjimų balanso statistikos suderinamumą. Ilgo laikotarpio tikslas: sukurti integruotą prekybos stebėsenos sistemą, kuri tarpvalstybinius prekių bei paslaugų srautus ir kitus su prekyba susijusius srautus atspindėtų suderintai ir metodikos aspektu – nuosekliai.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

ŽEMĖS ŪKIS

Teisinis pagrindas

Žemės ūkio statistika liudija aukštą žemės ūkio integracijos lygį ES, bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) svarbą ES biudžete ir esminį jos vaidmenį BŽŪP sprendimų priėmimo procese.

Dabartinė padėtis

Tradicinė žemės ūkio statistika toliau išliks labai svarbi BŽŪP (rinkos valdymas) ir turės būti stiprinama bei paprastinama. Kita vertus, naujoms politikos problemoms (kaimo plėtra, aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis ir poveikis, maisto sauga) spręsti reikės struktūrinės statistikos, kuri gali būti ne taip dažnai pateikiama, bet turėtų patenkinti išsamaus ir kartais konkretaus geografinio suskirstymo duomenų, suderintų, pvz., su erdviniais duomenimis apie dirvožemį, vandens baseinus ir biologinę įvairovę, poreikį. Šiuo požiūriu labai svarbus šaltinis bus 2010 m. vyksiantis surašymas žemės ūkio srityje.

Vienas pagrindinių Komisijos 2004 m. komunikate „Europos veiksmų planas dėl ekologinės žemdirbystės ir mitybos“ pateiktų pasiūlymų yra informacija grindžiama ekologiškų maisto produktų rinkos plėtra. Šiuo tikslu bus numatytas statistinių duomenų, susijusių su ekologiškų produktų gamyba ir pardavimu, rinkimas. ES žemės ūkio statistikos sistemos teisinė struktūra turi būti paprastinama artimiausioje ateityje ir turės būti įgyvendinta ES bei šalyse kandidatėse.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas konkrečių rodiklių kūrimui aplinkosaugos principais grindžiamam tvariam miškų ir medieną naudojančioms pramonės šakų valdymui. Po 2006–2007 m. numatyto pradžios etapo turės būti vykdoma ES veiksmų miškų srityje plano stebėsena.

Į žuvininkystės statistikos programą bus įtrauktas nuolatinis galiojančių teisės aktų įgyvendinimas, įskaitant akvakultūros statistiką, socialinių bei ekonominių rodiklių ir tvarumo rodiklių kūrimas bei žuvininkystės produktų tiekimo balanso kūrimas. Eurostatas stebės siūlomos jūrų politikos raidą ir atitinkamai pritaikys savo darbo programą.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	2009–2010 m. iš esmės atlikti surašymą žemės ūkio srityje, laikantis teisės aktų, ir kas dešimt metų vykdomą vynuogynų tyrimą. 2007 m. ūkių struktūros tyrimo rezultatus pateikti 2008 m. (taip pat 2007 m. vaismedžių tyrimo rezultatus).

—	Pagal teisės aktus vykdyti žemės ūkio gamybos metodų, žemės ir lėšų naudojimo bei ekologinio ūkininkavimo tyrimus.

—	Vykdyti dabartinius derliaus ir gyvulininkystės produkcijos tyrimus pagal patikslintus teisės aktus, kuriais siekiama integruoti ir paprastinti galiojančius teisės aktus bei mažinti statistinės atskaitomybės naštą.

—	Bus įvertinta šiuo metu vykdoma galimybių studija, susijusi su žemės ūkio namų valdų pajamomis.

—	Toliau kurti bei pateikti kaimo plėtros ir žemės ūkio bei aplinkos rodiklius.

—	Ypatingas dėmesys bus skiriamas veiksmingesnės žemės ūkio statistikos rinkimo ir patikimumo užtikrinimo sistemos kūrimui.

—	Bus renkama ir skleidžiama nauja statistinė informacija, kuria bus vadovaujamasi siūlomoje ir šiuo metu Komisijos rengiamoje jūrų politikoje.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

LAISVAS ASMENŲ, PASLAUGŲ IR KAPITALO JUDĖJIMAS (4)

Teisinis pagrindas

ES vidaus rinkai labai svarbus laisvas kapitalo ir paslaugų judėjimas. Jis priklauso vadinamosioms „pagrindinėms laisvėms“, kurios sudaro vidaus rinkos esmę. Kadangi Komisija yra atsakinga už Sutarties nuostatų dėl laisvo kapitalo ir paslaugų judėjimo tinkamo ir laiku vykdomo taikymo stebėseną, jai reikia patikimos ir palyginamos statistinės informacijos.

Atitinkamos Sutarties nuostatos dėl laisvo kapitalo judėjimo yra išdėstytos EB sutarties 56–60 straipsniuose. Laisvė teikti paslaugas kitoje valstybėje reglamentuojama EB sutarties 49 straipsnyje.

Atitinkamoms statistikos sritims taikomi šie teisės aktai: Reglamentas (EB) Nr. 184/2005, 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1608/2003/EB dėl Bendrijos mokslo ir technologijų statistikos rengimo ir plėtros (5); 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 716/2007 dėl Bendrijos statistikos apie su užsieniu susijusių įmonių struktūrą ir veiklą (6); pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl verslo struktūros statistikos.

Dabartinė padėtis

Dėl augančios laisvo paslaugų ir kapitalo judėjimo svarbos didėja aukštos kokybės statistikos poreikis. Atitinkamus duomenis reikia skelbti laiku ir sistemą pritaikyti prie kintančių politikų reikalavimų, taip išlaikant žemą respondentams tenkančios naštos lygį.

Nuo 2006 m. įgyvendinant Mokėjimų balanso reglamentą buvo pagerinta prekybos paslaugomis ir tiesioginių investicijų duomenų kokybė. Be to, statistiniai duomenys apie su užsieniu susijusias įmones suteiks galimybę vertinti gamybos sistemų globalizaciją. Rengiami statistiniai duomenys ir ateityje apims ES užsienio ir vidaus prekybą, ir dėl to atitiks vidaus rinkos poreikius.

Didėjant tarptautinių įmonių svarbai, atsiras naujų duomenų rinkimo formų poreikis. Naujame reglamente dėl įmonių registrų numatomas atskirų duomenų apie tarptautinių įmonių grupes perdavimas Eurostatui ir suderintos informacijos perdavimas valstybėms narėms, pagal kurią rengiamas tarptautinių įmonių grupių Bendrijos registras (EuroGroups), kuris pradės visa apimtimi veikti 2008 m.

Europos politikams, nacionaliniams reguliuotojams ir pašto operatoriams svarbu, kad būtų nuolat rengiama aukštos kokybės statistika apie pašto paslaugas, kad ir toliau būtų galima siekti atviros pašto rinkos. Siekiant užtikrinti aukštą duomenų kokybę, duomenų rinkimo būdai bus grindžiami 2006 m. bandomojo projekto vertinimu.

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei su tuo susijusių žmogiškųjų išteklių internacionalizavimas yra svarbus Europos ekonomikos veikimo rezultatams. Todėl svarbu rinkti MTTP duomenis atsižvelgiant į mokėjimų balansą, FATS ir tarptautinėms įmonėms taikomas priemones.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Taikyti NACE 2 red. ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių su išsamesniu paslaugų skirstymu visoms susijusioms sritims.

—	Užtikrinti pagrindinių teisės aktų (mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis. tiesioginių užsienio investicijų ir su užsieniu susijusių įmonių) įgyvendinimą ir atnaujinimą.

—	Vykdyti patobulintą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros internacionalizacijos vertinimą.

—	Tęsti darbą su leidimais gyventi susijusios statistikos srityje, įskaitant ES ir trečiųjų šalių piliečius, kol Bendrijos politikos sritims reikės tokios statistikos.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

VIZŲ, PRIEGLOBSČIO, IMIGRACIJOS IR KITOS SU LAISVU ASMENŲ JUDĖJIMU SUSIJUSIOS POLITIKOS SRITYS (7)

Teisinis pagrindas

Migracijos ir prieglobsčio bei nusikalstamumo ir baudžiamosios teisenos statistika, tokiu mastu, kokiu ji būtina Bendrijos veiklai vykdyti, bus plėtojama, kad būtų patenkinti atsirandantys statistikos poreikiai, siekiant remti Komisijos veiksmų planą dėl Hagos programos teisingumo, laisvės ir saugumo klausimais įgyvendinimo. Šiame veiksmų plane išdėstyti pasiūlymai dėl migracijos srautų valdymo, socialinės ir ekonominės migrantų integracijos, sienų apsaugos, prieglobsčio ir saugumo stiprinimo imantis bendrų veiksmų prieš nusikalstamumą, ypač prieš organizuotą nusikalstamumą. Reikės gerokai padidinti galimybes gauti statistiką, skirtą remti šias priemones, ir pagerinti jos kokybę. Tai ypač susiję su keturių naujų fondų, pasiūlytų 2007–2013 m. Solidarumo ir migracijos srautų valdymo pagrindų programoje, įgyvendinimu. Šie darbai bus pradėti iki 2008 m., tačiau bus nuolat vykdomi net pasibaigus šios statistikos programos įgyvendinimo laikotarpiui.

Dabartinė padėtis

Bendrijos migracijos ir prieglobsčio statistikos srityje šiuo metu yra rimtų problemų dėl duomenų nebuvimo ir menko suderinamumo. Šiuo metu vykdomos priemonės šiems trūkumams pašalinti, ir šis darbas bus tęsiamas programos įgyvendinimo laikotarpiu. Patobulinimai bus vykdomi pirmaisiais šios programos galiojimo metais įgyvendinant naujus teisės aktus dėl Bendrijos migracijos ir prieglobsčio statistikos. Bus toliau nagrinėjamos galimybės nusikalstamumo statistikos srityje pagal 2006–2010 m. ES veiksmų planą dėl darnios ir išsamios nusikalstamumo bei baudžiamosios teisenos vertinimo sistemos kūrimo. Bus tiriama galimybė ir poreikis nustatyti šios statistikos teisinį pagrindą.

Atsižvelgiant į didelius nacionalinių administravimo ir statistikos sistemų migracijos bei prieglobsčio ir nusikalstamumo bei baudžiamosios teisenos srityse skirtumus, priemonės statistikos palyginamumui pagerinti bus sutelktos statistiniams duomenims derinti, o ne bendriems duomenų šaltiniams ir procedūroms nustatyti. Tačiau kai kuriais atvejais (pvz., organizuoto nusikalstamumo statistikos atveju) gali reikėti kurti naujus duomenų šaltinius.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Baigti įgyvendinti Bendrijos migracijos ir prieglobsčio statistikos teisės aktus. Taip bus nustatyta esamų priemonių, skirtų sustiprinti šios statistikos prieinamumą, palyginamumą, savalaikiškumą ir aktualumą politikos sričių atžvilgiu sistema.

—	Plėtoti statistiką, kuri teikia socialinę ir ekonominę informaciją apie migrantus, prireikus suskirstant pagal lytį, įskaitant darbo jėgos tyrimo ad hoc modulių įgyvendinimą ir informacijos apie migrantus rinkimą, kaip Bendrijos 2011 m. gyventojų surašymo programos dalį.

—	Tęsti šiuo metu vykdomus Bendrijos statistikos nusikalstamumo (įskaitant organizuotą nusikalstamumą), nusikaltimo aukų ir baudžiamosios teisenos srityje galimybių mokslinius tyrimus.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

TRANSPORTAS

Teisinis pagrindas

Per pastaruosius 15 metų ES transporto politika sparčiai vystėsi. Jos tikslas buvo nustatytas transporto sričiai skirtose 1992 m. ir 2001 m. baltosiose knygose ir 2006 m. birželio mėn. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Užtikrinti judėjimą Europoje: tvarus mobilumas mūsų žemyne. Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga“. Jos tikslas yra optimizuoti transporto sistemą, kad atskiros transporto rūšys ir jų deriniai intermodalinio transporto grandinėse veiktų veiksmingai, konkurencingai, saugiai, patikimai ir nekenktų aplinkai. Švaresnis ir veiksmingesnis transportas reikalingas siekiant atsieti didėjantį transporto mobilumą nuo jo neigiamo poveikio. Europos Sąjungos transporto politika yra ES tvaraus vystymosi strategijos ir Lisabonos darbotvarkės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui pagrindas.

Dabartinė padėtis

Bendrijos transporto statistikos tikslas yra sudaryti išsamią transporto informacijos sistemą, įskaitant duomenis apie krovinių ir keleivių srautus, eismą, infrastruktūrą, transporto rūšis, įrangą, asmenų judėjimą, saugą, patikimumą, energijos suvartojimą ir poveikį aplinkai, transporto išlaidas, investicijas į infrastruktūrą, transporto įmones ir struktūrinius bei tvaraus vystymosi rodiklius.

Yra pakankamai visų rūšių transporto statistikos apie keleivių ir krovinių srautus bei eismą, išskyrus keleivių vežimo keliais ir nevariklinėmis transporto priemonėmis statistiką. Be to, visų transporto priemonių rūšių eismo statistikai šiuo metu trūksta kai kurių svarbių duomenų, reikalingų stebėti transporto grūstis, į orą atmosferą išmetamų teršalų kiekį ir kitą aplinkai neigiamą poveikį. Krovininio transporto statistika daugiausia orientuota į vežimą vienos rūšies transportu ir nepateikia pakankamos informacijos apie intermodalinio transporto grandines.

Šiuo metu trūksta rodiklių, kuriais atsižvelgiama į sąlygas, faktiškai turinčias įtakos atskirų transporto rūšių vidaus konkurencijai ir skirtingų transporto rūšių tarpusavio konkurencijai, visų pirma susijusias su įvairiomis veiklos sąlygomis: mokesčiais, naudojimusi ir rinkliavų normomis, išlaidomis atlyginimams ir tarifais.

Šiuo metu transporto informacinėms sistemoms trūksta informacijos apie investicijas į transporto infrastruktūrą ir apie sąnaudas bei detalios erdvinės informacijos apie transporto tinklus ir srautus, nurodant geografinio transporto tinklo pasiskirstymo ir apie tinklą surinktų duomenų sąsajas; šios informacijos reikia remiant investicijas į Europos transporto infrastruktūrą ir Bendrijos regioninės politikos kryptis.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Konsoliduoti ir užbaigti visoms transporto rūšims taikomų Bendrijos transporto statistikos teisinių pagrindų aprėptį. Tęsti vykdomus darbus keleivinio ir krovininio transporto pasiskirstymo pagal rūšis rodiklių kūrimo srityje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas keleivių vežimui keliais.

—

Skatinti papildomos statistikos apie intermodalinio transporto grandines bei miesto transportą rinkimą ir aplinkosaugos bei saugos aspektų integracijos į transporto politiką stebėsenos rodiklių kūrimą, tinkamai atsižvelgiant į ekonominės naudos aspektus. Tikslinti duomenų apie sąnaudas ir išlaidas investicijoms į infrastruktūrą rinkimą. Taip pat bus atsižvelgiama į logistikos veiklos rodiklių poreikį. Ypatingas dėmesys bus skiriamas eismo duomenų, išreikštų transporto kilometrais rinkimui.

—	Bus kuriami transporto sektoriaus konkurencingumo ir atskirų transporto rūšių vidaus konkurencijos bei skirtingų transporto rūšių tarpusavio konkurencijos analizės rodikliai, rengiami atitinkami duomenys ir atitinkama forma platinami rezultatai.

VI   ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKURENCIJOS, APMOKESTINIMO IR TEISĖS AKTŲ DERINIMO BENDROSIOS TAISYKLĖS

Statistikos programos tiesiogiai nereikia. Statistinė informacija šiai antraštinei daliai prireikus yra gaunama pasitelkus kitoms programos antraštinėms dalims parengtus duomenis ir rodiklius.

VII   ANTRAŠTINĖ DALIS

EKONOMINĖ IR PINIGŲ POLITIKA

Teisinis pagrindas

EB sutarties nuostatos: 99 straipsnis (ekonominės politikos koordinavimas ir priežiūra); 104 straipsnis (fiskalinės būklės stebėsena); 105 straipsnis (pinigų politika ir kainų stabilumas); 133 straipsnis (bendra prekybos politika); 269 straipsnis (nuosavi ištekliai).

Pagrindiniai reglamentai: 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (8) (ESA95); 2003 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 dėl bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis suderinimo (BNP reglamentas) (9); 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (10); 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (11); 1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2494/95 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų (12); 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1165/98 dėl trumpojo laikotarpio statistikos (13); Reglamentas (EB) Nr. 184/2005, 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 723/2004 iš dalies keičiantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (14).

Dabartinė padėtis

Europos Sąjungos makroekonomikos politikai stebėti ir koordinuoti, pinigų politikai Ekonominėje ir pinigų sąjungoje vykdyti bei Bendrijos struktūrinės politikos kryptims reikalinga tvirta statistikos atrama. Be to, statistinių duomenų teikimas ES administravimo tikslais yra labai svarbus.

Eurostatas ir valstybės narės turi užtikrinti sėkmingą Europos sąskaitų sistemos duomenų perdavimo programos įgyvendinimą. Šie duomenys yra pagrindinė ekonomikos ciklo ir struktūrinės analizės sudedamoji dalis. Bus dedamos didelės pastangos tobulinti našumo vertinimą, skatinamą ES KLEMS projektu.

Statistinių duomenų teikimas ES administravimo tikslais išlieka labai svarbus. Tai apima BNP ir pridėtinės vertės mokesčio duomenų pateikimą nuosaviems ištekliams apskaičiuoti, makroekonominius duomenis, reikalingus kaip atrama struktūrinės politikos kryptims (visų pirma perkamosios galios paritetams), taip pat duomenis, reikalingus ES pareigūnų atlyginimams ir pensijoms.

Biudžeto ir fiskalinei priežiūrai naudojamų duomenų derinimas ir palyginamumas bus nuolat peržiūrimi, kad sprendimus priimantiems asmenims būtų teikiamos aukštos kokybės ir palyginamos statistinės priemonės, kuriomis remiantis galima teisingai vertinti padėtį kiekvienoje valstybėje narėje.

Pastaraisiais metais suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) tobulinimo greitis sulėtėjo, todėl turi būti energingiau siekiama tobulinti SVKI kokybę (ypač nuosavojo gyvenamojo būsto, kokybės derinimo ir atrankų atžvilgiu).

Reikalingas nuolatinis pagrindinių Europos ekonomikos rodiklių (PEER) savalaikiškumo, aprėpties ir sklaidos gerinimas. Tai turėtų būti proporcinga pavojui, kuris kyla statistinių duomenų kokybei, visų pirma išankstinių įverčių patikimumui. Trumpojo laikotarpio statistikos (TLS) srityje reikia tobulinti paslaugų, ypač teikiamų paslaugų kainų, laiko eilučių ilgio ir duomenų savalaikiškumo aprėptį.

Mokėjimų balanso statistikos atžvilgiu problemos šiuo metu kyla dėl tinkamo įnašo į nacionalines sąskaitas ir nuolatinio pirminių duomenų kokybės užtikrinimo valstybėse narėse, kuriose didinamos bankų atskaitomybės ribos.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Bus aktyviai dalyvaujama tikslinant nacionalinių sąskaitų (SNA93) ir mokėjimų balanso statistikos (BMP5) tarptautinius standartus.

—	Bus įgyvendinta patikslinta Europos sąskaitų sistema (ESA95).

—	Nacionalinių sąskaitų, mokėjimų balanso ir trumpojo laikotarpio statistikoje bus įdiegtas NACE 2 red. ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius ir bus įgyvendinti kiti pagrindiniai teisės aktai.

—	Bus sukurta SVKI grindžiama Europos vartotojų kainų statistikos sistema, paprastinamas ir konsoliduojamas SVKI teisinis pagrindas ir užtikrinamas SVKI patikimumas pasitelkus veiksmingesnę bendravimo politiką ir teisės aktų laikymosi strategiją.

—	Bus tobulinamas darbo rinkos statistikos ir nacionalinių sąskaitų suderinamumas.

VIII   ANTRAŠTINĖ DALIS

UŽIMTUMAS

Teisinis pagrindas

ES darbo statistika bus plėtojama pagal atnaujintą Lisabonos strategiją, kurioje dabar dėmesys skiriamas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui Europoje, pagal Europos užimtumo strategijoje bei ekonomikos ir pinigų sąjungoje nustatytus tikslus bei standartus, dėl kurių reikia išsamios trumpesnio nei metai laikotarpio statistikos apibūdinti darbo rinkos raidą euro zonoje ir Europos Sąjungoje.

Dabartinė padėtis

Darbo rinkos statistiką reglamentuoja tvirtas teisinis pagrindas, kad būtų užtikrintas nuolatinis duomenų perdavimas, reikalingas vertinant užimtumą, nedarbą, darbo užmokestį ir darbo sąnaudas. Nepaisant to, dėl naujųjų politikos sričių reikės išplėsti statistikos teisės aktų taikymą kitose srityse, pvz.,

i)	laisvų darbo vietų statistika, pagal kurią vertinama paklausa darbo rinkoje, ir papildoma užimtumo ir nedarbo statistika;

ii)	migrantų padėtis darbo rinkoje, šių žmonių geresnės integracijos skatinimas;

iii)	vyresnio amžiaus darbuotojų padėtis darbo rinkoje; ir

iv)	perėjimas nuo mokyklos prie darbo, kuriuo paremtos atitinkamos politikos sritys, užtikrinančios sklandų jaunimo įsiliejimą į darbo rinką.

Kitose srityse, pavyzdžiui, kokybės darbe ir užimtumo senėjant darbo jėgai, darbuotojų bei įmonių prisitaikomumo ir informacinės visuomenės poreikio darbo rinkoje, ir toliau būtina skirti dėmesį statistikos plėtojimui.

Užimtumo ir nedarbo statistiniai duomenys visų pirma skirti makroekonominiams reikalavimams vykdyti. Todėl jais nėra visiškai atsižvelgiama į egzistuojančius regioninius skirtumus, visų pirma tam tikrose miesto teritorijose.

Praėjusiais metais patobulėjęs Bendrijos darbo jėgos tyrimas (DJT) ir jo metiniai moduliai tapo pagrindiniu šaltiniu rengiant palyginamus duomenis apie darbo rinką. DJT yra namų ūkiais grindžiamas tyrimas, kurio rezultatai turi būti papildomi įmonių duomenimis, pavyzdžiui, struktūrine ir trumpojo laikotarpio statistika apie darbo užmokestį ir darbo sąnaudas. Tačiau darbo rinkos statistikoje vis dar reikalingi tolesni veiksmai, susiję su kokybės gerinimu, pvz., suderinamumo su užimtumo duomenimis, gautais iš nacionalinių sąskaitų ir kitų įmonių bei žemės ūkio tyrimų, gerinimas ir Europos imčių schemų diegimas bei įverčių skaičiavimas siekiant pagerinti rodiklių skelbimą laiku. Taip pat turėtų būti dedamos pastangos nuodugniai analizuoti esamus duomenų šaltinius, pagerinti Bendrijos statistikos tikslais surinktų nuasmenintų asmens duomenų skelbimą mokslo visuomenei ir 2011 m. įdiegti patikslintą profesijų klasifikatorių (ISCO), kad būtų geriau atspindima darbo vietų struktūra ir sudaryta galimybė atlikti tobulesnius tarptautinius palyginimus.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Bus nustatomi ir įgyvendinami 2008 m. DJT ad-hoc modulis apie migrantų ir jų palikuonių padėtį darbo rinkoje, 2009 m. DJT ad-hoc modulis apie perėjimą nuo mokyklos prie darbo ir 2010–2012 m. DJT ad-hoc modulių programa.

—	Bus išplėsta darbo užmokesčio ir darbo sąnaudų struktūrinių tyrimų apimtis visai ekonomikai bei atlikti 2008 m. darbo sąnaudų tyrimai ir 2010 m. darbo užmokesčio struktūros tyrimai.

—	Trumpojo laikotarpio darbo rinkos statistikoje gali būti įdiegtos platesniu esamų duomenų naudojimu grindžiamas Europos imčių schemos, kad būtų galima laiku rengti ketvirčio ir mėnesio užimtumo ir nedarbo euro zonoje suvestinius rodiklius.

—

Užimtumo ir nedarbo statistika gali apimti labiau sutelktus regioninius rodiklius, visų pirma skirtus miestų teritorijoms ir aglomeracijoms, kad būtų labiau atsižvelgiama į vietos užimtumo ir nedarbo lygių svyravimus. Iki 2010 m. bus išnagrinėtas daugiau kaip 500 000 gyventojų turinčių aglomeracijų metinės statistikos įdiegimo poreikis ir išlaidos.

—	Darbo statistika sudarys sąlygas stebėti užimtumą informacinėje visuomenėje.

—	Bus visiškai įgyvendintas būsimas Tarybos reglamentas dėl laisvų darbo vietų statistikos.

—	NACE 2 red. ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius bus įdiegtas darbo užmokesčio ir darbo sąnaudų struktūriniuose tyrimuose, ketvirčio darbo sąnaudų indekse ir nuolatiniame darbo jėgos tyrime.

IX   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRA PREKYBOS POLITIKA

Teisinis pagrindas

EB sutarties 133 straipsniu įtvirtinta Komisijos atsakomybė už derybas dėl prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, įskaitant prekybos paslaugomis susitarimus. Atitinkamoms statistikos sritims taikomi šie teisės aktai: 1995 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1172/95 dėl statistinių duomenų apie Bendrijos ir jos valstybių narių prekybą su valstybėmis, kurios nėra narės (15); Reglamentas (EB) Nr. 184/2005; Reglamentas (EB) Nr. 716/2007.

Dabartinė padėtis

Duomenų reikalavimai didėja, kadangi atsiranda nauji prekybos konkurentai ir partneriai (pvz., Kinija, Indija, Brazilija ir kitomis Lotynų Amerikos valstybėmis) ir dėl to, kad vyksta struktūriniai pasikeitimai prekybos prekėmis ir paslaugomis srityje. Be to, prioritetu išlieka šalių kandidačių ir pagrindinių ES šalių partnerių aukštos kokybės duomenų rinkimas, analizė ir derinimas.

Tuo pat metu bus dedamos pastangos išlaikyti kokybės standartus, taikomus duomenims apie tarptautinę prekybą paslaugomis, tiesiogines užsienio investicijas ir su užsieniu susijusių įmonių prekybą. Šiam tikslui pasiekti bus labai svarbu įgyvendinti 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 184/2005 dėl mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų Bendrijos statistikos (16) ir Reglamentas (EB) Nr. 716/2007.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Bus įgyvendinami nauji Ekstrastato teisės aktai siekiant pagrindinio tikslo, kad papildoma aktuali muitinės informacija ir papildoma statistika būtų gauta naudojant prekyba užsiimančių ūkio subjektų registrus.

—	Bus įgyvendinami ir atnaujinami pagrindiniai teisės aktai (mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis, tiesioginių užsienio investicijų ir su užsieniu susijusių įmonių).

—	Bus įdiegiami nauji TVF tarptautinius metodikos standartus ES rengiant mokėjimų balanso statistinius duomenis.

—	ES bus įgyvendinti Tarptautinės prekybos paslaugomis statistikos vadovas ir jo patikslinta redakcija.

X   ANTRAŠTINĖ DALIS

MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS

Statistikos programos tiesiogiai nereikia. Statistinė informacija šiai antraštinei daliai prireikus yra gaunama pasitelkus kitoms programos antraštinėms dalims parengtus duomenis ir rodiklius.

XI   ANTRAŠTINĖ DALIS

SOCIALINĖ POLITIKA, ŠVIETIMAS, PROFESINIS MOKYMAS IR JAUNIMAS

Teisinis pagrindas

Šios srities statistika bus renkama taikant atviro koordinavimo metodą (AKM) socialinės atskirties, pensijų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros srityse; remiamasi Tvaraus vystymosi strategija, sutarties 143 (pranešimas apie socialinę padėtį) ir 13 (nediskriminavimas) straipsniais, Darbuotojų sveikatos ir saugos strategija, 2003 m. Tarybos rezoliucija dėl žmonių su negalia užimtumo skatinimo ir socialinės integracijos bei Komisijos komunikatu dėl žmonių su negalia lygių galimybių – Europos veiksmų planas. UNECE Švietimo tvaraus vystymosi srityje strategijoje taip pat reikalaujama tobulinti duomenis.

Dabartinė padėtis

Gyvenimo sąlygų ir socialinės apsaugos statistikos sistema pagrįsta dviem pagrindiniais ramsčiais: ESSPROS (socialinės apsaugos statistikos sistema) ir ES-SPGS (pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika). Šiais dviems ramsčiais grindžiami AKM Lakeno ir pensijų rodikliai. Toliau reikia siekti pažangos kuriant regionų ir vaikų skurdo rodiklius.

Demografinių pokyčių ES srityje toliau bus rengiami rodikliai ir statistinė analizė, susijusi su visuomenės senėjimu, finansiniu tvarumu, našumu ir dalyvavimu darbo rinkoje, taikant atviro koordinavimo metodą ir bendradarbiaujant su atitinkamomis Tarybos darbo grupėmis.

Duomenys apie mokymąsi visą gyvenimą apima informaciją apie formalųjį ir neformalųjį švietimą ir profesinį mokymą bei savišvietą. Remiantis surinktais statistiniais duomenimis apie švietimą, bus renkami nauji duomenys apie profesinį mokymą įmonėse (vertinant įmonių įsipareigojimą ir įnašą į darbuotojų profesinį mokymą) ir apie suaugusiųjų švietimą bei profesinį mokymą. Duomenys apie jaunimą gaunami iš esamų tyrimų ir jais bus visapusiškai naudojamasi tol, kol bus pradėtos dėti papildomos pastangos geriau integruoti jaunimo aspektą į esamus tyrimus.

Darbuotojų sveikatos ir saugos srityje renkant ir analizuojant duomenis dėmesys bus skiriamas nelaimingų atsitikimų darbe priežastims, aplinkybėms ir su tuo susijusiomis sąnaudomis, profesinėms ligoms ir su darbu susijusioms sveikatos problemoms bei veiksniams, kurie gali daryti neigiamos įtakos darbuotojų sveikatai. Bus toliau renkami statistiniai duomenys, visų pirma kuriami suderinti tyrimų moduliai apie negalią. Statistika bus toliau tobulinama, kad ja galėtų būti grindžiamas aukštos kokybės, prieinamos ir tvarios sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemos kūrimas.

Pagrindinis tikslas demografinės statistikos srityje bus teikti išsamų duomenų rinkinį ir analizes, reikalingas vertinti demografinių pokyčių Europoje įtaką. To bus siekiama tobulinant demografinių duomenų rinkimo metodus ir jų turinį, įgyvendinant teisės aktus, skirtus 2011 m. gyventojų ir būstų surašymui ir nuolat rengiant ilgalaikę gyventojų skaičiaus prognozę.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Bus sukurtas ribotas pagrindinių rodiklių sąrašas ir nauja priemonė – Europos socialinės statistikos tyrimo modulių sistema (E4SM).

—	Bus konsoliduojamas ES-SPGS projektas, plėtojamas išilginio pjūvio rodiklių skelbimas ir visapusiškai taikoma bendrųjų pajamų koncepcija.

—	Bus sukurti regionų skurdo (taikant mažų teritorijų vertinimo metodus, kai neturima nacionalinių regioninių duomenų) ir vaikų skurdo rodikliai.

—	Bus rengiami ESSPROS įgyvendinantys reglamentai, ir bus gerinama duomenų apimtis, palyginamumas ir savalaikiškumas.

—	Bus priimtas ir įgyvendintas pasiūlymas dėl Reglamento dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą statistikos.

—	Bus tobulinama esamos mokymosi visą gyvenimą statistikos sistema kokybės atžvilgiu.

—	Iki 2010 m. bus išnagrinėta galimybė įgyvendinti ES JT žmogiškojo išsivystymo rodiklį, atsižvelgiant taip pat ir į aprūpinimo būstu bei užimtumo (nedarbo) veiksnius.

—	Statistiniai duomenys apie jaunimą, susiję su visais švietimo lygiais, taip pat apie jaunimo ekonominę ir socialinę integraciją, bus kaupiami palaipsniui, naudojantis esamais šaltiniais ir, jei reikia, geriau juos integruojant į esamus tyrimus.

—	Bus renkama statistika apie vaikus, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu sutartą vaikystės amžiaus ribą, kuri pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl vaiko teisių yra 18 metų, kiek ji susijusi su vaikų socialine padėtimi ir skurdu.

—	Visi ES lygiu surinkti socialiniai duomenys apie asmenis bus suskirstyti pagal lytį ir bus nustatytas pagrindinis rodiklių sąrašas apie lyčių lygybę.

—	Bendradarbiaujant su Europos lyčių lygybės institutu bus parengtas susitarimo memorandumas siekiant nustatyti bendradarbiavimo praktines priemones.

—	Bus nagrinėjamos galimybės kurti bendrą metodiką esamiems statistiniams duomenims apie diskriminacijos mastą ir poveikį rinkti ar tobulinti.

XII   ANTRAŠTINĖ DALIS

KULTŪRA

Kultūros statistikos rengimas šiuo metu yra ribotas. Be to, nėra išsamios ir nuoseklios sistemos bei atskirų teisės aktų kultūros statistikos srityje.

Siekiant, kad kultūros ir kūrybos sektoriai prisidėtų siekiant Lisabonos tikslų, reikia konsoliduoti kultūros statistiką, kad būtų užtikrintas tvarus ir reguliarus duomenų rinkimas (grindžiamas įvairiais duomenų šaltiniais). Todėl būtinas išsamus metodinis darbas, kad, pvz., būtų galima geriau vertinti socialinį ir ekonominį kultūros ir kūrybos sektorių poveikį žiniomis grindžiamoje ekonomikoje.

XIII   ANTRAŠTINĖ DALIS

VISUOMENĖS SVEIKATA

Teisinis pagrindas

1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (17); 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1786/2002/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) (18); 2007 m. vasario 7 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe.

Dabartinė padėtis

Sveikatos informacijos sistema, sukurta pagal ankstesnes Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programas, bus tobulinama toliau vykdant „sveikatos žinių ir informacijos“ veiksmus pagal būsimąją 2007–2013 m. Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą. Glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, šalimis kandidatėmis ir EEE/ELPA šalimis, Eurostatas per ESS toliau plėtos šios sistemos statistikos elementą, visų pirma Europos bendrijos sveikatos rodiklius (EBSR).

Visuomenės sveikatos statistika taip pat reikalinga tvaraus vystymosi rodikliams, struktūriniams rodikliams, konteksto rodikliams negalios srityje ir pagal atviro koordinavimo metodą parengtiems rodikliams, kuriais grindžiamos nacionalinės strategijos kurti aukštos kokybės, prieinamą ir tvarią sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemą.

Kartu su veikla pagal Bendrijos visuomenės sveikatos programą, su atitinkamomis ES agentūromis ir visuomenės sveikatos statistikos srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis (PSO, OECD ir UNECE), daugiausia dėmesio skiriama tolesniam metodikos kūrimui ir įgyvendinimui, visų pirma sveikatos būklės, sveikatą lemiančių veiksnių (pvz., gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai), sveikatos priežiūros (įskaitant išlaidas sveikatai) ir mirties priežasčių srityse.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Jei įmanoma, bus priimti Komisijos reglamentai, skirti įgyvendinti būsimą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe.

—	Bus sustiprinta visuomenės sveikatos statistikos pagrindinės sistemos infrastruktūra, ypatingą dėmesį skiriant atitinkamų metodikų, pvz., Europos sveikatos tyrimui apklausos būdu (EHIS) ir Sveikatos sąskaitų sistemos (SHA), nagrinėjimui, konsolidavimui ir įgyvendinimui.

—

Bus tobulinamas visuomenės sveikatos statistikos, įskaitant statistikos apie negalią ir sveikatos priežiūrą, suskirstytą pagal lytį, prieinamumas, palyginamumas, savalaikiškumas ir aktualumas politiniams sprendimams, ypatingą dėmesį skiriant tolesniam metodikos vystymui ir atsižvelgiant į skirtingą kiekvienos šalies padėtį.

XIV   ANTRAŠTINĖ DALIS

VARTOTOJŲ APSAUGA

Teisinis pagrindas

Pastaraisiais metais vartotojų apsauga įgijo daug didesnę svarbą (EB Sutarties 153 straipsnis). Eurostato darbas bus grindžiamas Sveikatos ir vartotojų apsaugos strategija ir 2005 m. balandžio mėn. Komisijos priimtu pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos programos sveikatos ir vartotojų apsaugos srityje (2007–2013 m.) sukūrimo.

Vartotojų apsaugos sritis yra plati, todėl dalijama į dvi dalis: vartotojų reikalų ir maisto saugos.

Dabartinė padėtis

Su vartotojais susijusių klausimų srityje Eurostatas rengia metinį panoraminį leidinį „Europos vartotojai: faktai ir skaičiai“ ir įsteigė įvairias tarnybas jungiančią darbo grupę dėl išsamios kainų statistikos.

Maisto sauga yra svarbi tema atsižvelgiant į vartotojų apsaugos politiką, todėl Europos Sąjunga parengė daug teisės aktų ir numatė kitus veiksmus, kuriais užtikrinamos veiksmingos kontrolės sistemos visoje grandinėje, įskaitant teisiškai nustatytus aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartus.

Eurostato veiklos tikslas maisto saugos statistikos srityje yra teikti metodinius patarimus ir statistinius duomenis, kurie domina ne tik politikus, bet ir privačius suinteresuotus subjektus bei apskritai visuomenę.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos (vartotojų reikalai)

—	Bus rengiama patikima oficiali statistika (pvz. išsamios kainos, tarpvalstybinės vartojimo išlaidos, verslas vartotojui ir pan.) ir plėtojama metodinė pagalba kitoms viešosioms ar privačioms įstaigoms, rengiančioms neoficialią statistiką.

—	Bus rengiamas veiksmų planas, atsižvelgiant į įvairias tarnybas jungiančios darbo grupės išvadas dėl išsamios kainų statistikos.

—	Bus pradėtas išsamus tyrimas dėl galimo vartotojų apsaugos klausimų modulio, kuris būtų įtrauktas į šiuo metu Eurostato rengiamą naują priemonę (E4SM).

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos (maisto sauga)

—	Bus rengiami statistiniai duomenys reikalingi maisto saugos stebėsenai.

—	Bus tobulinami ženklintų produktų (ekologiškų produktų, produktų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų ir t. t.) statistikos prieinamumas ir kokybė.

XV   ANTRAŠTINĖ DALIS

TRANSEUROPINIAI TINKLAI

Statistikos programos tiesiogiai nereikia. Statistinė informacija šiai antraštinei daliai prireikus yra gaunama pasitelkus kitoms programos antraštinėms dalims parengtus duomenis ir rodiklius.

XVI   ANTRAŠTINĖ DALIS

PRAMONĖ

Įmonių statistika

Statistika apie Europos įmones yra reikalinga konkurencingumo, našumo ir augimo analizei ir sudaro pagrindinę informaciją peržiūrėtos Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo pažangai stebėti.

Teisinis pagrindas

1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3924/91 dėl Bendrijos pramonės produkcijos tyrimo nustatymo (19). 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 58/97 dėl verslo struktūros statistikos (su pakeitimais) (20); 2003 m. gruodžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 48/2004 dėl metinių Bendrijos plieno pramonės statistinių duomenų už 2003–2009 m. ataskaitinius metus pateikimo (21); 2004 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1450/2004 įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1608/2003/EB dėl Bendrijos inovacijų statistikos rengimo ir plėtros (22); 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 716/2007; 2005 m. balandžio 5 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nustatančio bendrą verslo registrų sistemą statistiniais tikslais.

Dabartinė padėtis

Verslo struktūros statistika naudojama išsamiai Europos įmonių sektoriaus analizei. Pagrindinis vartotojų rūpestis yra tai, kad duomenys yra nepateikiami laiku ir lėtai prisitaikoma prie naujų bei besiformuojančių politikos poreikių, pavyzdžiui, nėra pakankamai informacijos apie paslaugų sektorių, verslumą, globalizaciją ir apie perėjimą prie tvarios gamybos modelių. Konkretiems gamybos sektoriams gamybos statistika yra esminė pagalbinė priemonė, padedanti suvokti sektoriaus veiklą.

Bendrijos inovacijų statistika yra pagrindinė Europos inovacijų vertinimo priemonė. Ši statistika rengiama kas dvejus metus nuo 2004 m. Jei įmanoma, galimybė naudotis mikroduomenimis suteikiama Bendrijos inovacijų tyrimo (CIS) duomenų tikslais.

Plėtojama su užsieniu susijusių įmonių (FATS) statistika, o naujame reglamente bus pateikti pagrindiniai globalizacijos vertinimo rodikliai. Tarptautinių įmonių grupių Bendrijos registras (EuroGroups), kaip numatyta naujame reglamente dėl įmonių registrų, yra bandomosios stadijos.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Užtikrinti visišką pagrindinių teisės aktų įgyvendinimą (SBS reglamento, FATS reglamento ir EuroGroups registro išdėstymas nauja redakcija). Vykdyti ir visapusiškai įvertinti teisės aktuose numatytus bandomuosius tyrimus.

—	2008 m. CIS atlikti bus visiškai įdiegtas 2005 m. Oslo vadovas. CIS 2010 m. ir vėlesni Bendrijos inovacijų tyrimai taip pat dar patobulins duomenų kokybę ir galimybes jais naudotis.

—	Bus rengiama nauja statistika, siekiant gerinti supratimą apie ekonomikos globalizaciją ir verslumą.

—	Atsižvelgiant į vartotojų susirūpinimą dėl duomenų savalaikiškumo ir pernelyg lėtos reakcijos į naujus poreikius, bus bandomi nauji ir lankstūs duomenų rinkimo būdai, naudojant ad hoc tyrimus ir europinės imties modelius.

—	Užtikrinant įmonių teisę į jų duomenų konfidencialumą, bus ieškoma būdų, kaip galima skelbti Europos suvestinius rodiklius pačiu smulkiausiu veiklos lygiu.

—	NACE 2 red. ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius bus įdiegtas visoje įmonių statistikoje nuo 2008 ataskaitinių metų.

—	Bus sukurta speciali įmonių ir prekybos statistikos perorganizavimo programa. Šioje programoje bus ieškoma būdų, kaip sumažinti įmonėms tenkančią naštą.

Informacinės visuomenės statistika

Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas yra viena iš pagrindinių varomųjų jėgų siekiant integruotos visuomenės, geresnių darbo vietų ir didesnio Europos įmonių konkurencingumo. Eurostato statistika apie informacinę visuomenę sudaro esminį pagrindą Europos politikams vertinti struktūrinę raidą siekiant žiniomis grindžiamos ekonomikos ir padeda stebėti, kaip siekiama peržiūrėtos Lisabonos strategijos tikslų.

Teisinis pagrindas

2004 m. balandžio 21 d Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos (23).

Dabartinė padėtis

Keletą metų Eurostatas prisidėjo prie informacinės visuomenės lyginamosios analizės, teikdamas įmonių, namų ūkių ir asmenų IRT naudojimo rodiklius. Ši veikla bus tęsiama ir tobulinama siekiant prisitaikyti prie politikos poreikių, pavyzdžiui, i2010 iniciatyvos, grindžiamos atnaujinta Lisabonos strategija ir tolesnių politikos iniciatyvų. Tai reiškia, kad pasibaigus esamų teisės aktų galiojimui, bus reikalingas tinkamas teisinis pagrindas.

Siekiant apimti ne vien tik pasirengimo ir vartojimo aspektus, dabartiniai Bendrijos tyrimai bus papildyti renkant duomenis apie investicijas IRT srityje ir IRT poveikį įmonių rezultatams bei praktikai ir visuomenei. Bus įvertintas poreikis pritaikyti informacinės visuomenės statistikos teisinį pagrindą, siekiant užtikrinti išsamų, aktualų ir nacionalines sąskaitas atitinkantį duomenų apie IRT sektorius ir elektroninius ryšius rinkinį.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Informacinės visuomenės rodikliai, įskaitant IRT sektoriaus ir jo konkurencingumo rodiklius, bus nuolat derinami prie besikeičiančių politikos poreikių, atsižvelgiant į platesnį tarptautinį bendradarbiavimą vertinant IRT.

—	Siekiant geriau įvertinti tvarią plėtrą ir poveikį informacinei visuomenei, bus rengiama statistika apie investicijas IRT srityje ir IRT įdiegimą.

Turizmo statistika

Turizmas yra svarbi Europos Sąjungos ekonominė veikla, galinti gerokai padidinti užimtumą ir ekonomikos augimą, prisidėti prie vystymosi ir socialinės bei ekonominės integracijos taip pat kaimo, periferiniuose ar nepakankamai išsivysčiusiuose regionuose.

Teisinis pagrindas

1995 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 95/57/EB dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo (24).

Dabartinė padėtis

Šiuo metu statistika renkama apie turistų apgyvendinimo pasiūlą ir paklausą, taip pat apie turizmo tendencijų ekonominius aspektus. Tačiau pagrindiniai dalykai, kuriems reikia skirti dėmesio, yra siekti didesnio dabartinės statistikos palyginamumo ir kurti suderintas turizmo satelitines sąskaitas. Tai apima platesnį tvaraus turizmo klausimą, kuriam reikės nustatyti ir įvertinti atitinkamus rodiklius. Atsižvelgiant į tiesioginį įvykių (pavyzdžiui, teroristinių išpuolių arba užkrečiamųjų ligų plitimo) poveikį turizmo pramonei, pagrindinis uždavinys bus pagerinti duomenų savalaikiškumą.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Bus atnaujintas bei, kai įmanoma, supaprastintas, esamas turizmo statistikos rinkinys ir jo teisinis pagrindas.

—	Bus įdiegtos suderintos satelitinės turizmo sąskaitos (įskaitant tvaraus turizmo rodiklius).

Energetikos statistika

Saugi ir ekologiška įperkamų energetikos produktų pasiūla yra ES energetikos politikos esmė. Energetikos statistikos sistema buvo sukurta atsižvelgiant į šios politikos poreikius.

Teisinis pagrindas

Energetikos statistikos sistema daugiausiai grindžiama susitarimu. Be 1990 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 90/377/EEB dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramonės vartotojams skaidrumą (25) konkrečius sistemos aspektus apima tam tikros esančios teisinės pareigos.

Dabartinė padėtis

Per paskutinius kelerius metus naftos rinka tapo nepastovi ir nenuspėjama, o kainos labai išaugo. ES priklausomybė energetikos srityje nuolat didėja; energijos paklausa didėja ir kelia abejonių dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo galimybių, o ES elektros energijos ir dujų rinkos dar negali veikti kaip konkurencinga vidaus rinka. Esant tokiai politinei situacijai, Komisija, reaguodama į 2005 m. valstybių ir Vyriausybių vadovų kvietimą, pateikė keletą pasiūlymų (Žalioji knyga: Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija), pavyzdžiui, įsteigti Europos energijos tiekimo observatorijas, kurios stebėtų ES energijos rinkų paklausos ir pasiūlos modelius, nauja Bendrijos direktyva dėl šildymo ir vėsinimo, apibrėžti ir stebėti uždavinius dėl atsinaujinančių energijos šaltinių po 2010 m. (įskaitant elektros energiją ir skystąjį biokurą) bei stebėti galutinio energijos vartojimo efektyvumo pažangą.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Bus priimtas Energetikos statistikos reglamentas, į kurį bus įtraukti dabartiniai reikalavimai taip gerinant kokybę.

—	Bus nustatytas teisinis įpareigojimas rinkti statistiką apie namų ūkių mokamas elektros energijos ir dujų kainas.

—	Bus sukurta metodika arba metodas, leidžiantis identifikuoti faktines dujų importo (eksporto) kilmės (paskirties) šalis.

—	Bus patobulinta metodika arba nomenklatūra, skirta rinkti statistiką apie skystąjį biokurą.

—	Bus apibrėžti rodikliai ir duomenys, kuriais, kaip numatyta 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų (26), vertinamas energijos efektyvumas, rinkimas.

—	Jei būtina, bus papildyti konkurencijos rodikliai, kuriais vertinamas dujų arba elektros energijos rinkų konkurencijos ir integracijos efektyvumas.

XVII   ANTRAŠTINĖ DALIS

EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ SANGLAUDA

Teisinis pagrindas

2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (27); 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (28).

Dabartinė padėtis

Regionų statistika renkama beveik dvylikoje pagrindinių statistikos sričių, kurias reglamentuoja teisės aktai arba susitarimai. Paprastai duomenys nuolat siunčiami Eurostatui. Duomenys apie miestus miestų audito tikslais renkami kas trejus metus nuo 2003 m.

Geografinė informacija, kuria gali naudotis Eurostatas ir visi Komisijos generaliniai direktoratai, renkama ir tvarkoma GISCO duomenų bazėje. Kadangi nėra standartų ir suderintos informacijos rinkimo sistemos, reikia daug išteklių tinkamam duomenų tvarkymui ir jų atnaujinimui. Kita vertus, geresnis supratimas, koks naudingas geografinės, statistinės ir teminės informacijos derinys, didina kartografijos, analizių ir taikomųjų priemonių paklausą.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—

2008–2012 m. statistikos programos darbai bus apibrėžti pagal naująją Bendrijos regioninę politiką per naująjį programavimo laikotarpį struktūriniams fondams. Bus toliau konsoliduojami dabartiniai duomenys, ypač miesto audito, transporto, aplinkos ir mokslo bei technologinės plėtros srityse. Regioninių gyventojų skaičiaus duomenų teisinės sistemos įgyvendinimas ir numatomas ESA 95 reglamento, apimančio regioninių sąskaitų duomenis, peržiūrėjimas yra labai svarbus struktūrinių rodiklių darbui. Metodinis regioninės statistikos nuoseklumas bus patobulintas pradėjus naudoti tikslesnę metodiką peržiūrint atitinkamą teisinę sistemą ir pritaikius jau regioninėse sąskaitose pradėtus naudoti kokybės standartus kitoje regioninėje statistikoje, užtikrinant palyginamumą ir savalaikiškumą. Įdiegiant NACE 2 red. ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių reikės perskaičiuoti laiko eilutes laikotarpiams prieš įvedant naują redakciją.

—

Galimybė naudotis geografine informacija visoje ES bus iš pagrindų pakeista įgyvendinant Erdvinės informacijos infrastruktūros Europoje (INSPIRE) direktyvą, kuria siekiama sukurti aplinkos apsaugos ir kitoms politikos sritims naudingą Europos erdvinės informacijos infrastruktūrą. Tai turės didelės įtakos tokios informacijos sisteminimui ir jos panaudojimui Komisijos tarnybų darbe. Per šį programos laikotarpį Eurostato GI komanda turės ne tik prisidėti prie techninio įgyvendinimo ir suteikti organizacinę infrastruktūrą (įskaitant INSPIRE komiteto sukūrimą ir jo valdymą), bet ir remti INSPIRE įgyvendinimą visoje ES. Komisijos naudotojai toliau bus skatinami naudotis erdvinės analizės metodika, kurioje derinami statistiniai ir geografiniai duomenys; didesnės galimybės naudotis erdviniais duomenimis, atsiradusios sukūrus infrastruktūrą, leis kur kas geriau apibrėžti tikslius rodiklius.

XVIII   ANTRAŠTINĖ DALIS

MOKSLINIAI TYRIMAI IR TECHNOLOGINĖ PLĖTRA

Teisinis pagrindas

Mokslo, technologijų ir inovacijų statistika (MTI)

Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 1608/2003/EB dėl Bendrijos mokslo ir technologijų statistikos rengimo ir plėtros (29); 2004 m. balandžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 753/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1608/2003/EB dėl mokslo ir technologijų statistikos (30); Reglamentas (EB) Nr. 1450/2004.

Moksliniai tyrimai statistikoje, metodika ir nomenklatūros: 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (31).

Mikroduomenų tvarkymas ir konfidencialumas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1104/2006.

Dabartinė padėtis

Mokslo, technologijų ir inovacijų statistika. Kaip buvo pabrėžta Barselonos Europos Vadovų Tarybos išvadose ir 2002 m. kovo 15 ir 16 d. vidurio laikotarpio peržiūroje, ES politika mokslo, technologijų ir inovacijų srityse yra kertinis Lisabonos strategijos akmuo. Statistikos apie mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, žmogiškuosius išteklius mokslo ir technologijų srityje, patentus, pažangiųjų technologijų pramonę ir žiniomis grindžiamas paslaugas rengimas ir sklaida per pastaruosius metus labai pagerėjo. Ši statistika rengiama remiantis savo surinktais duomenimis, administraciniais šaltiniais ir kitais oficialiais ir neoficialiais duomenų šaltiniais. Yra sukurta teisinė sistema.

Moksliniai tyrimai statistikoje, metodika ir nomenklatūros: dėl pasikeitusios darbo aplinkos, daugiausiai dėl plėtros, globalizacijos ir IT technologijų, taip pat dėl statistinių duomenų rinkimo sąnaudų, reikia gerinti visus duomenų kokybės aspektus, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 322/97, kurie atitiktų naujus ES politikų ir kitų naudotojų reikalavimus bei pritaikytų statistiką prie visuomenės pokyčių.

Mikroduomenų tvarkymas ir konfidencialumas: svarbu mokslo darbuotojams užtikrinti galimybę lengvai gauti mikroduomenis, kurie surinkti Europos lygiu rengiant statistinę informaciją pagal EB sutarties 285 straipsnį. Suteikiant tokią prieigą laikomasi atitinkamų teisės aktų dėl konfidencialumo, pvz., Tarybos reglamento (EB) Nr. 322/97 ir 1990 m. birželio 11 d. reglamento (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai (32). Reikėtų ieškoti naujų saugių sprendimų.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—

Mokslo ir technologijų bei inovacijų statistika: ateinančiais metais rengiant MTI statistiką daugiausiai dėmesio bus skiriama geresnei duomenų kokybei, statistinių metodų tobulinimui, nomenklatūroms, koncepcijoms ir apibrėžimams (pvz., geriau vertinti žinių srautus; naudoti tarptautiniu mastu suderintą pirminių duomenų šaltinį Patstat), galimybėms naudotis papildomais duomenų šaltiniais ir visapusiškai įgyvendinti daktaro laipsnį turinčių asmenų (mokslininko karjeros) statistiką, taip pat galiojančių teisės aktų dėl įvairių statistikos sričių tobulinimui ir kokybiškesnės informacijos nacionalinėms sąskaitoms teikimui.

—

Moksliniai tyrimai statistikoje, metodika ir nomenklatūros: 7-ojoje bendrojoje programoje pirmenybė bus teikiama teminių sričių tobulinimui, taip pat tyrimams, kuriais bus gerinama duomenų kokybė taikant pažangias metodikas, įskaitant modeliavimą, vertinimą arba praleistų reikšmių įrašymą. Mokslinių tyrimų bendruomenės veikla oficialiojoje statistikoje turi būti suaktyvinta skatinant kurti tinklus. Turi būti skatinama ir sudaromos galimybės platinti bei naudoti 6-ojoje ir 7-ojoje bendrosiose programose pasiektus mokslinių tyrimų oficialiojoje statistikoje rezultatus, bei juos taikyti veikloje. Taip pat dar turi būti dirbama gerinant naudojamas nomenklatūras (pvz., Europos tyrimai apie mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančių įmonių grupes) bei naudojant ir plečiant Europos įmonių grupių registrų infrastruktūrą.

—	Mikroduomenų tvarkymas ir konfidencialumas: turi būti skatinamas integruotas Europos infrastruktūrų kūrimas siekiant sudaryti geresnes galimybes tyrėjams naudotis nuasmenintais duomenimis pagal galiojančius teisės aktus.

XIX   ANTRAŠTINĖ DALIS

APLINKA

Teisinis pagrindas

ES aplinkos statistika turi būti rengiama atsižvelgiant į aukštos kokybės, išsamių, patikimų ir aktualių statistinių duomenų reikalavimus, sąskaitas ir rodiklius, siekiant kurti, įgyvendinti ir stebėti Bendrijos aplinkos politiką, ypač šeštąją aplinkosaugos veiksmų programą ir jos temines strategijas, ES tvaraus vystymosi strategijos (TVS) ir Lisabonos strategijos tikslus aplinkosaugos srityje ir Kardifo procesą dėl aplinkosaugos klausimų integravimo į visas politikos sritis. Šiuo metu pagal teisės aktus renkama statistika tik apie atliekas (33) ir aplinkos apsaugos išlaidas (34).

Dabartinė padėtis

Šiuo metu duomenis apie aplinkos apsaugą tvarko Europos aplinkos agentūra (EAA), Jungtinis tyrimų centras (JTC), Aplinkos generalinis direktoratas (DG ENV) ir Eurostatas. Ketverto grupė (Go4) sudarė techninį susitarimą dėl pareigų ir darbo paskirstymo kuriant Aplinkos duomenų centrus (ADC) (35). Bus užtikrinta glaudesnė Go4 partnerių IT infrastruktūros sąveika. Glaudus bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis (JT, OECD) dėl metodų (pvz., vadovų) ir dėl duomenų rinkimo (jungtinis Eurostato ir OECD klausimynas) papildo aplinkos statistikos ir sąskaitų sistemą.

Pagrindinis prioritetas – įgyvendinti atliekų prevencijos ir perdirbimo, tvaraus gamtinių išteklių naudojimo ir tausiojo pesticidų naudojimo teminėse strategijose duomenims keliamus reikalavimus. Tęsiamas pagrindinės aplinkos statistikos rengimas, taip pat teikiama statistika ir rodikliai apie vandenį, orą, biologinę įvairovę, dirvožemį, miškus ir žemės naudojimą kitiems aplinkos duomenų centrams.

Geriau analizuojant ir vertinant ryšį tarp Tvaraus vystymosi strategijos ekonominio ir ekologinio ramsčių būtina toliau plėtoti bendras aplinkos ir ekonomikos sąskaitas. Kai kuriose aplinkos informacijos dalinėse srityse yra didelių trūkumų ir informacija kartais yra pasenusi. ES teisės aktai reglamentuoja mažą aplinkos statistikos ir sąskaitų dalį, todėl turėtų būti svarstoma apie kitų pagrindinių sričių teisinius pagrindus.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

Siekiant tobulinti aplinkos statistikos sąveikas, planavimą ir įgyvendinimą, 2008–2012 m. darbas bus koordinuojamas per Už aplinkos statistiką ir sąskaitas atsakingų direktorių susitikimą (DIMESA), skirtą dviems Go4 tinklams ir valstybėms narėms.

—	Atliekų, gamtinių išteklių ir produktų duomenų centrai bei reglamentai dėl atliekų statistikos ir pesticidų (numatomi) padės rengti itin kokybiškus duomenis, kurie atitiks teminių strategijų duomenų reikalavimus.

—	Šiuo metu taikomi aplinkos rodikliai bus supaprastinti, bus sukurti nauji rodikliai ir teikiama techninė pagalba skaičiuojant rodiklius ES lygiu bei peržiūrint ataskaitų teikimo įsipareigojimus, kad aplinkos duomenys būtų renkami tiksliau ir ekonomiškai efektyviau.

—	Bus toliau skatinamas bendrų aplinkos ir ekonomikos sąskaitų metodikos kūrimas ir mokslinis tyrimas ir įgyvendinami pagrindiniai aplinkos sąskaitų moduliai.

—	Bus toliau tobulinami vertinimo ir prognozės metodai, siekiant užpildyti trūkstamus duomenis ir pagerinti aplinkos statistikos ir sąskaitų savalaikiškumą.

—	Prireikus bus sukurti pagrindinių aplinkos sričių duomenų rinkimo, kurio šiuo metu nereglamentuoja teisės aktai, teisiniai pagrindai.

XX   ANTRAŠTINĖ DALIS

VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS

Kokybiška statistika yra būtina norint įvertinti vystymosi politikos pažangą. Ji reikalinga besivystančioms šalims formuojant patikimais duomenimis pagrįstą politiką. Be to, stiprinant demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms statistika yra gero valdymo pavyzdys ir, jeigu rengiant statistinius duomenis laikomasi tinkamos kokybės standartų ir užtikrinamas oficialiosios statistikos prieinamumas bei jos sklaida, statistika gali skatinti gerą valdymą ir skaidrumą.

Teisinis pagrindas

EB Sutarties 180 straipsnis.

Dabartinė padėtis

Besivystančiose šalyse dar daug reikia padaryti siekiant padidinti jų statistinius gebėjimus. Bendras tikslas yra remti ES išorės santykių politikos kryptis teikiant tinkamą tikslinę statistinę techninę paramą, kad būtų stiprinami šalių, gaunančių ES pagalbą, statistiniai gebėjimai. Tokia parama turi būti ilgalaikė. Šiuo atžvilgiu reikia stengtis užtikrinti, kad statistika sudarytų neatskiriamą nacionalinių ir regioninių vystymosi planų dalį.

Reikšmingiausias politikos elementas yra padidėjusi ir aiški ES vystymosi bendradarbiavimo politikos orientacija į skurdo mažinimą, ypač su AKR (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno) valstybėmis, ypač Afrikoje. Taigi bendradarbiaujant statistikos srityje vis daugiau dėmesio skiriama skurdo vertinimo ir stebėsenos stiprinimui, ypatingai susitelkiant ties Tūkstantmečio vystymosi tikslų (MDG) rodikliais.

Teikiami techniniai patarimai ir pagalba dėl ES vystymosi programų poveikio vertinimo ir apskritai dėl ES regioninio vystymosi programų statistikos.

Programoje ir toliau svarbi išliks regioninė integracija, atspindinti padidėjusį pačių valstybių polinkį stiprinti savo regionines struktūras. Parama bus teikiama tokiose srityse kaip daugiašalis stebėjimas, nacionalinių sąskaitų tobulinimas, kainų statistika, žemės ūkio statistika, gamtinių išteklių ir poveikio aplinkai statistika, užsienio prekyba, įmonių statistika ir mokymas statistikos srityje.

Europos statistikos sistema toliau ir dar labiau sieks gerinti pagalbą teikiančių valstybių (t. y. dvišalės ir daugiašalės pagalbos) tarpusavio koordinavimą. Todėl Eurostatas ir valstybės narės remia veiklą (visų pirma OECD/DAC, JT ir Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko darbą), kuria siekiama įvertinti vystymosi bendradarbiavimo poveikį siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Europos statistikos sistema yra labai svarbi įgyvendinant PARIS 21 iniciatyvą. Techninio bendradarbiavimo veikloje ypač pabrėžiama, kaip svarbu atsižvelgti į vartotoją, ir remiamas daugiamečio programavimo prasmingumas.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—	Bus didinama statistikos svarba nacionaliniuose ir regioniniuose vystymosi planuose.

—

Jei įmanoma, bus teikiami techniniai patarimai ir mokslinė parama, kad būtų įgyvendinamos statistikos tobulinimo programos, ypač regioniniu lygiu; remiami statistikos atžvilgiu reikšmingi projektai ir ES paramą gaunančių valstybių narių statistikos derinimas; prisidedama prie ES statistinio bendradarbiavimo veiklos planavimo ir programavimo statistinių prioritetų vertinimo.

—	Bus skiriamas ypatingas dėmesys skurdo, socialinės sanglaudos pažangos, ekologinio tvarumo ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų rodiklių vertinimui ir stebėjimui, atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą.

XXI   ANTRAŠTINĖ DALIS

EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS U TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

Teisinis pagrindas

1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1279/96 dėl pagalbos ekonominei reformai ir ekonomikai atsigauti naujose nepriklausomose valstybėse ir Mongolijoje (36); 2004 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatas Tarybai dėl Komisijos pasiūlymų dėl veiksmų planų pagal Europos kaimynystės politiką (EKP).

Dabartinė padėtis

Bendradarbiaujant statistikos srityje su Europos kaimynystės politikos (EKP) šalimis siekiama padėti šių šalių statistikos sistemų raidai, kad būtų sudarytas pagrindinis suderintų duomenų rinkinys, atitinkantis ES reikalavimus tose srityse, kuriose, kaip numatyta ES politikoje, jos yra reikalingos. Statistinė pagalba šiose šalyse įgyvendinama pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę.

2008–2012 m. pagrindinės iniciatyvos

—

Bus tobulinamos pagrindinės statistikos sritys: ekonominė statistika, nacionalinės sąskaitos ir kainų statistiniai duomenys, užsienio prekyba, migracijos statistika ir socialinė statistika. Be to, kiti sektoriai, pavyzdžiui, energetikos ir aplinkos statistika, o dar bendriau – tvaraus vystymosi rodikliai – turėtų palaipsniui įgauti didžiausią svarbą formuojant politiką.

—	Bendradarbiavimu taip pat bus siekiama formuoti ir stiprinti institucinius nacionalinių statistikos tarnybų gebėjimus ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

---

(1)  OL L 210, 2006 7 31, p. 82.

(2)  OL L 102, 2004 4 7, p. 1.

(3)  OL L 35, 2005 2 8, p. 23. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 602/2006 (OL L 106, 2006 4 19, p. 10).

(4)  Laisvas asmenų judėjimas aptariamas IV antraštinėje dalyje.

(5)  OL L 230, 2003 9 16, p. 1.

(6)  OL L 171, 2007 6 29, p. 17.

(7)  Priemonių nustatymas policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje nėra numatytas EB steigimo sutarties IV antraštinėje dalyje, tačiau yra Europos Sąjungos sutarties VI antraštinės dalies dalis. Ši tema įtraukta į šio dokumento IV antraštinę dalį, nes migracijos politika ir policijos bei teismų bendradarbiavimas patenka į laisvės, saugumo ir teisingumo sritį.

(8)  OL L 310, 1996 11 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1267/2003 (OL L 180, 2003 7 18, p. 1).

(9)  OL L 181, 2003 7 19, p. 1.

(10)  OL L 163, 2007 6 23, p. 17.

(11)  OL L 332, 1993 12 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2103/2005 (OL L 337, 2005 12 22, p. 1).

(12)  OL L 257, 1995 10 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(13)  OL L 162, 1998 6 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(14)  OL L 124, 2004 4 27, p. 1.

(15)  OL L 118, 1995 5 25, p. 10. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(16)  OL L 35, 2005 2 8, p. 23.

(17)  OL L 183, 1989 6 29, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/30/EB (OL L 165, 2007 6 27, p. 21).

(18)  OL L 271, 2002 10 9, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 786/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 7).

(19)  OL L 374, 1991 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006.

(20)  OL L 14, 1997 1 17, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006.

(21)  OL L 7, 2004 1 13, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006.

(22)  OL L 267, 2004 8 14, p. 32. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 973/2007 (OL L 216, 2007 8 21, p. 10).

(23)  OL L 143, 2004 4 30, p. 49. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006.

(24)  OL L 291, 1995 12 6, p. 32. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2006/110/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 418).

(25)  OL L 185, 1990 7 17, p. 16. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2007/394/EB (OL L 148, 2007 6 9, p. 11).

(26)  OL L 114, 2006 4 27, p. 64.

(27)  OL L 154, 2003 6 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 105/2007 (OL L 39, 2007 2 10, p. 1).

(28)  OL L 108, 2007 4 25, p. 1.

(29)  OL L 230, 2003 9 16, p. 1.

(30)  OL L 118, 2004 4 23, p. 23. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 973/2007.

(31)  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(32)  OL L 151, 1990 6 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(33)  2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (OL L 332, 2002 12 9, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006).

(34)  Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 58/97.

(35)  2005 m. lapkričio 14 d. keturių Bendrijos institucijų, teikiančių ataskaitas ir platinančių duomenis apie aplinką, techninis susitarimas dėl aplinkos duomenų centrų kūrimo.

(36)  OL L 165, 1996 7 4, p. 1.