21.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 82/10

KOMISIJOS DIREKTYVA 2006/33/EB

2006 m. kovo 20 d.

iš dalies keičianti Direktyvą 95/45/EB dėl saulėlydžio geltonojo FCF (E 110) ir titano dioksido (E 171)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo (1), ypač į jos 3 straipsnio 3 dalies a punktą,

pasikonsultavusi su Europos maisto saugos tarnyba,

kadangi:

(1)

1995 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvoje 95/45/EB, nustatančioje tam tikrus dažiklių, skirtų naudoti maisto produktuose, grynumo kriterijus (2), nustatomi 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažų (3) išvardytų dažiklių grynumo kriterijai.

(2)

Pagal Direktyvą 94/36/EB saulėlydžio geltonąjį FCF (E 110) leidžiama naudoti kaip dažiklį tam tikruose maisto produktuose. Moksliškai įrodyta, kad tam tikromis aplinkybėmis gaminant saulėlydžio geltonąjį kaip priemaiša gali susidaryti Sudanas I (1-(fenilazo)-2-naftolis). Sudanas I yra neleistinas dažiklis ir nepageidaujama medžiaga maisto produktuose. Dėl šios priežasties jo kiekį saulėlydžio geltonojo FCF sudėtyje reikia apriboti, kad jis neviršytų aptikimo ribos, t. y. 0,5 mg/kg. Todėl reikia iš dalies pakeisti saulėlydžio geltonojo FCF (E 110) grynumo kriterijus.

(3)

Būtina atsižvelgti į Jungtinio PSO/MŽŪO maisto priedų ekspertų komiteto (JECFA) parengtus priedų specifikacijas ir analizės metodus, išdėstytus Codex Alimentarius. JEFCA pradėjo įgyvendinti sisteminę programą, kuria siekiama bandymus sunkiesiems metalams (pvz., švinui) aptikti visose galiojančiose maisto priedų specifikacijose pakeisti atitinkamais kiekvieno metalo leistinais kiekiais. Todėl reikia iš dalies pakeisti šiuos kiekius saulėlydžio geltonojo FCF (E 110) sudėtyje.

(4)

Pagal Direktyvą 94/36/EB titano dioksidą (E 171) leidžiama naudoti kaip dažiklį tam tikruose maisto produktuose. Titano dioksidas gali būti gaminamas siekiant gauti anatazo arba rutilo kristalus. Plokštelės formos rutilo titano dioksidas skiriasi nuo anatazo savo struktūra ir optinėmis savybėmis (perlamutro efektu). Technologiniuose procesuose reikia naudoti plokštelės formos rutilo titano dioksidą kaip dažiklį maisto produktuose ir maisto papildų tablečių apvalkaluose. 2004 m. gruodžio 7 d. Europos maisto saugos tarnyba pareiškė, kad plokštelės ar amorfinės formos rutilo titano dioksido naudojimas nekeltų jokių saugos problemų. Todėl reikia iš dalies pakeisti titano dioksido (E 171) grynumo kriterijus, siekiant įtraukti šią medžiagą tiek anatazo, tiek rutilo forma.

(5)

Todėl Direktyvą 95/45/EB reikia atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 95/45/EB priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2007 m. balandžio 10 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. kovo 20 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1)  OL L 40, 1989 2 11, p. 27. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(2)  OL L 226, 1995 9 22, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/47/EB (OL L 113, 2004 4 20, p. 24).

(3)  OL L 237, 1994 9 10, p. 13. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

PRIEDAS

Direktyvos 95/45/EB priedo B dalis iš dalies keičiama taip:

1)

Tekstas apie saulėlydžio geltonąjį FCF (E 110) pakeičiamas šiuo tekstu:

„E 110 SAULĖLYDŽIO GELTONASIS FCF

Sinonimai

Maistinis geltonasis CI Nr. 3, oranžinis geltonasis S

Apibrėžimas

Saulėlydžio geltonąjį FCF iš esmės sudaro dinatrio 2-hidroksi-1-(4-sulfonatofenilazo)naftalen-6-sulfonatas ir pagalbinės dažančiosios medžiagos, taip pat pagrindiniai nedažantieji komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio sulfatas.

Saulėlydžio geltonasis FCF yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti kalcio ir kalio druską.

Klasė

Monoazo

Spalvos indeksas Nr.

15985

EINECS

220-491-7

Cheminis pavadinimas

Dinatrio 2-hidroksi-1-(4-sulfonatofenilazo)naftalen-6-sulfonatas

Cheminė formulė

C16H10N2Na2O7S2

Santykinė molekulinė masė

452,37

Analizės duomenys

Bendras dažančiųjų medžiagų kiekis ne mažesnis kaip 85 % skaičiuojant natrio druska.

E1 % 1 cm 555, kai bangos ilgis apytikriai lygus 485 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 7

Apibūdinimas

Raudonai oranžiniai milteliai arba granulės

Identifikavimas

A.

Spektrometrija

Maksimumas atitinka maždaug 485 nm, vandeninis tirpalas, kurio pH 7

B.

Oranžinės spalvos vandeninis tirpalas

 

Grynumas

Vandenyje netirpios medžiagos

Ne daugiau kaip 0,2 %

Papildomos dažančiosios medžiagos

Ne daugiau kaip 5,0 %

1-(fenilazo)-2-naftolis (Sudanas I)

Ne daugiau kaip 0,5 mg/kg.

Organiniai junginiai, išskyrus dažančiąsias medžiagas:

 

4-aminobenzen-1-sulfonrūgštis

3-hidroksinaftalen-2,7-disulfonrūgštis

6-hidroksinaftalen-2-sulfonrūgštis

7-hidroksinaftalen-1,3-disulfonrūgštis

4,4′-diazoaminodi(benzensulfonrūgštis)

6,6′-oksidi(naftalen-2-sulfonrūgštis)

Bendras kiekis ne didesnis kaip 0,5 %

Nesulfoninti pirminiai aromatiniai aminai

Ne daugiau kaip 0,01 % (skaičiuojant kaip aniliną)

Eteriu ekstrahuojama medžiaga

Ne daugiau kaip 0,2 %, kai pH 7

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg

Švinas

Ne daugiau kaip 2 mg/kg

Gyvsidabris

Ne daugiau kaip 1 mg/kg

Kadmis

Ne daugiau kaip 1 mg/kg“

2)

Tekstas apie titano dioksidą (E 171) pakeičiamas šiuo tekstu:

„E 171 TITANO DIOKSIDAS

Sinonimai

Baltasis pigmentas CI Nr. 6

Apibrėžimas

Titano dioksidą iš esmės sudaro grynas anatazo ir (arba) rutilo titano dioksidas, kuris produkto technologinėms savybėms pagerinti gali būti padengtas nedideliu kiekiu aliuminio oksido ir (arba) silicio dioksido.

Klasė

Neorganiniai junginiai

Spalvos indeksas Nr.

77891

EINECS

236-675-5

Cheminis pavadinimas

Titano dioksidas

Cheminė formulė

TiO2

Santykinė molekulinė masė

79,88

Analizės duomenys

Kiekis ne mažesnis kaip 99 %, neįskaitant aliuminio ir silicio oksidų

Apibūdinimas

Balti ar šiek tiek spalvoti milteliai

Identifikavimas

Tirpumas

Netirpus vandenyje ir organiniuose tirpikliuose. Lėtai tirpsta vandenilio fluorido rūgštyje ir karštoje koncentruotoje sieros rūgštyje.

Grynumas

Nuodžiūvis

Ne daugiau kaip 0,5 % (105 °C, 3 h)

Iškaitinimo nuostoliai

Ne daugiau kaip 1,0 % skaičiuojant po lakiųjų medžiagų pašalinimo (800 °C)

Aliuminio oksidas ir (arba) silicio dioksidas

Bendras kiekis ne didesnis kaip 2,0 %

Medžiaga, ištirpstanti 0,5 N HCl

Ne daugiau kaip 0,5 %, neįskaitant aliuminio ir silicio oksidų, tačiau, jei produktuose yra aliuminio oksido ir (arba) silicio dioksido, ne daugiau kaip 1,5 % parduodamo produkto masės.

Vandenyje tirpi medžiaga

Ne daugiau kaip 0,5 %

Kadmis

Ne daugiau kaip 1 mg/kg

Stibis

Ne daugiau kaip 50 mg/kg po visiško ištirpinimo

Arsenas

Ne daugiau kaip 3 mg/kg po visiško ištirpinimo

Švinas

Ne daugiau kaip 10 mg/kg po visiško ištirpinimo

Gyvsidabris

Ne daugiau kaip 1 mg/kg po visiško ištirpinimo

Cinkas

Ne daugiau kaip 50 mg/kg po visiško ištirpinimo.“.