20.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 127/32


TARYBOS SPRENDIMAS 2005/387/TVR

2005 m. gegužės 10 d.

dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį, 31 straipsnio 1 dalies e punktą ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Dėl ypatingo pavojaus, kurį kelia psichoaktyvių medžiagų kūrimas, būtini skubūs valstybių narių veiksmai.

(2)

Jei psichoaktyvios medžiagos neįtraukiamos į baudžiamosios teisės taikymo sritį visose valstybėse narėse, valstybių narių teisminių institucijų ir teisėsaugos žinybų bendradarbiavimui gali iškilti problemų dėl to, kad už atitinkamą nusikaltimą ar nusikaltimus nebūtų baudžiama ir pagal prašančiosios, ir pagal prašomosios valstybės įstatymus.

(3)

2000–2004 m. Europos Sąjungos kovos su narkotikais veiksmų planas numato, kad Komisija organizuoja 1997 m. birželio 16 d. bendrųjų veiksmų dėl keitimosi informacija apie naujus sintetinius narkotikus, jų pavojų įvertinimo ir kontrolės (2) (toliau – bendrieji veiksmai) įvertinimą atsižvelgiant į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (toliau – ENNSC) užsakytą nepriklausomą išankstinio įspėjimo sistemos reikiamą įvertinimą. Įvertinimas parodė, kad bendrieji veiksmai pateisino lūkesčius. Vis dėlto įvertinimo rezultatai parodė, kad bendruosius veiksmus būtina sustiprinti ir perorientuoti. Visų pirma reikėtų iš naujo apibrėžti jų pagrindinį tikslą, išaiškinti procedūras ir sąvokų apibrėžimus, veikimo skaidrumą ir taikymo srities aktualumą. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES kovos su narkotikais veiksmų plano (2000–2004 m.) vidurio laikotarpio įvertinimo nurodoma, kad siekiant išplėsti kovos su sintetiniais narkotikais veiksmus turėtų būti įtraukti teisės aktų pakeitimai. Todėl reikėtų pritaikyti bendruosiuose veiksmuose nustatytą mechanizmą.

(4)

Naujos psichoaktyvios medžiagos gali būti kenksmingos sveikatai.

(5)

Naujoms psichoaktyvioms medžiagoms, kurioms taikomas šis sprendimas, gali būti priskiriami 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (3), ir 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (4), apibrėžti vaistai.

(6)

Pasitvirtino keitimosi informacija pagal išankstinio įspėjimo sistemą, nustatytą bendruosiuose veiksmuos, nauda valstybėms narėms.

(7)

Nė viena šio sprendimo nuostata neturėtų trukdyti valstybėms narėms naudojantis Europos narkotikų ir narkomanijos informaciniu tinklu (toliau – Reitox tinklas) keistis informacija apie naujas esamų psichoaktyvių medžiagų, kurios gali kelti pavojų visuomenės sveikatai, vartojimo tendencijas bei informacija apie galimas su visuomenės sveikata susijusias priemones pagal ENNSC įgaliojimus ir tvarką.

(8)

Šiuo sprendimu negali būti leidžiami pažeidimai, susiję su žmonių sveikatos apsaugos ar veterinarijos kokybe. Todėl medžiagoms, kurių medicininė vertė yra nustatyta ir pripažinta, netaikomos šiuo sprendimu pagrįstos kontrolės priemonės. Medžiagoms, kurių medicininė vertė yra nustatyta ir pripažinta, tačiau kurios yra vartojamos netinkamai, turėtų būti taikomos atitinkamos norminės ir su visuomenės sveikata susijusios priemonės.

(9)

Be to, kas numatyta pagal farmakologinio budrumo sistemas, apibrėžtas Direktyvoje 2001/82/EB ir Direktyvoje 2001/83/EB, būtina sustiprinti keitimąsi informacija apie piktnaudžiavimą psichoaktyviomis medžiagomis ar netinkamą jų vartojimą ir užtikrinti reikiamą bendradarbiavimą su Europos vaistų kontrolės tarnyba (toliau – EVKT). Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijos (toliau – NMK) rezoliucijoje 46/7 „Priemonės, skirtos keistis informacija apie naujus narkotikų vartojimo modelius ir vartojamas psichoaktyvias medžiagas“ numatytas naudingas pagrindas valstybių narių veiksmams.

(10)

Galutinių terminų įvedimas kiekviename šiuo sprendimu nustatytame procedūros etape turėtų užtikrinti, kad priemonė gali skubiai reaguoti, ir toks įvedimas didina galimybę pateikti greito atsako mechanizmą.

(11)

ENNSC mokslinis komitetas vaidina svarbų vaidmenį vertinant riziką, susijusią su nauja psichoaktyvia medžiaga, šiam sprendimui taikyti jis bus išplėstas įtraukiant Komisijos, Europolo ir EVKT ekspertus bei tų mokslo sričių, kurioms neatstovaujama ar atstovaujama nepakankamai, ekspertus.

(12)

Išplėstas mokslinis komitetas, kuris vertina riziką, susijusią su naujomis psichoaktyviomis medžiagomis, turėtų likti vientisa technine ekspertų įstaiga, sugebančia veiksmingai įvertinti įvairaus pobūdžio riziką, susijusią su nauja psichoaktyvia medžiaga. Todėl išplėstas mokslinis komitetas turėtų likti valdomo dydžio.

(13)

Kadangi siūlomo veiksmo tikslų, pirmiausia keitimosi informacija, mokslinio komiteto atliekamo rizikos įvertinimo ir naujų medžiagų kontrolės ES lygio procedūros, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomų veiksmų masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis sprendimas neviršija būtinų priemonių nurodytiems tikslams pasiekti.

(14)

Laikantis Sutarties 34 straipsnio 2 dalies c punkto, šiuo sprendimu pagrįstos priemonės gali būti tvirtinamos kvalifikuota balsų dauguma, kadangi šios priemonės yra būtinos šiam sprendimui įgyvendinti.

(15)

Šiame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Sutarties 6 straipsnyje pripažintų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje atspindėtų principų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame sprendime nustatomas greito keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas mechanizmas. Jame atkreipiamas dėmesys į informaciją apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, kuri turi būti perduota pagal Direktyvos 2001/83/EB IX dalyje nustatytą farmakologinio budrumo sistemą.

Šis sprendimas taip pat numato rizikos, susijusios su šiomis naujomis psichoaktyviomis medžiagomis, įvertinimą siekiant leisti narkotikų ir psichotropinių medžiagų kontrolės priemones, taikomas valstybėse narėse, taikyti ir naujoms psichoaktyvioms medžiagoms.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas medžiagoms, kurios šiuo metu nėra išvardytos nė viename iš sąrašų, pridėtų prie:

a)

1961 m. Jungtinių Tautų bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, kurios gali kelti palyginti didelį pavojų visuomenės sveikatai kaip medžiagos, išvardytos konvencijos I, II ar IV sąrašuose; ir

b)

1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencijos, kurios gali kelti palyginti didelį pavojų visuomenės sveikatai kaip medžiagos, išvardytos konvencijos I, II, III ar IV sąrašuose.

Šis sprendimas siejamas su galutiniais produktais, kurie atskiriami nuo pirmtakų, kuriems taikomas 1990 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3677/90 nustatančiame priemones, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią panaudoti tam tikras medžiagas neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai (5), ir 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) (6) numatytas Bendrijos režimas.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame sprendime taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

a)

„nauja psichoaktyvi medžiaga“ – tai grynos formos ar ruošiamas naujas narkotikas ar naujas psichotropinis narkotikas;

b)

„naujas narkotikas“ – tai grynos formos ar ruošiama medžiaga, kuri nėra įtraukta į 1961 m. Jungtinių Tautų bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją ir kuri gali kelti pavojų visuomenės sveikatai panašiai kaip medžiagos, išvardytos I, II ar IV sąrašuose;

c)

„naujas psichotropinis narkotikas“ – tai grynos formos ar ruošiama medžiaga, kuri nėra įtraukta į 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją ir kuri gali kelti pavojų visuomenės sveikatai panašiai kaip medžiagos, išvardytos I, II, III ar IV sąrašuose;

d)

„leidimas prekiauti“ – tai valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas leidimas pateikti vaistą į rinką, kaip nustatyta Direktyvos 2001/83/EB III dalyje (žmonėms skirtų vaistų atveju) arba Direktyvos 2001/82/EB III dalyje (veterinarinių vaistų atveju) ar pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą, (7) 3 straipsnį Europos Komisijos išduotas leidimas prekiauti;

e)

„Jungtinių Tautų sistema“ – tai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Narkotinių medžiagų komisija (NMK) ir (arba) Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, veikiantys atitinkamose savo kompetencijos srityse, kaip apibrėžta 1961 m. Jungtinių Tautų bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos 3 straipsnyje arba 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencijos 2 straipsnyje;

f)

„preparatas“ – mišinys, kurio sudėtyje yra „naujos psichoaktyvios medžiagos“;

g)

„pranešimo forma“ – struktūriškai apibrėžta pranešimo apie naują psichoaktyvią medžiagą ir (arba) preparatą, kurio sudėtyje yra naujos psichoaktyvios medžiagos, forma, kurią suderino ENNSC/Europolas ir jų atitinkami tinklai valstybėse narėse – Reitox bei Europolo nacionaliniai padaliniai.

4 straipsnis

Keitimasis informacija

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad Europolo nacionalinis padalinys ir jos atstovas Reitox tinkle Europolui ir ENNSC, atsižvelgdami į atitinkamus šių dviejų organų įgaliojimus, teiktų informaciją apie naujų psichoaktyvių medžiagų ir preparatų, kurių sudėtyje yra naujų psichoaktyvių medžiagų, gamybą, prekybą jais ir jų vartojimą, įskaitant papildomą informaciją apie galimą jų vartojimą medicinoje.

Europolas ir ENNSC surenka valstybių narių pranešimo formoje pateiktą informaciją ir nedelsiant šią informaciją perduoda vienas kitam bei Europolo nacionaliniams padaliniams ir valstybių narių atstovams Reitox tinkle, Komisijai ir EVKT.

2.   Jei, Europolo ir ENNSC nuomone, valstybių narių perduota informacija apie naują psichoaktyvią medžiagą nėra vertinga, kad ją reikėtų perduoti 1 dalyje nurodyta tvarka, apie tai jie nedelsdami informuoja pranešusiąją valstybę narę. Europolas ir ENNSC per šešias savaites Tarybai pateikia savo sprendimo motyvus.

5 straipsnis

Bendra ataskaita

1.   Jei Europolas ir ENNSC arba Taryba, spręsdama savo narių dauguma, mano, kad valstybės narės pateikta informacija apie naują psichoaktyvią medžiagą yra vertinga, kad būtų toliau renkama informacija, šią informaciją surenka bei pateikia Europolas ir ENNSC parengdami bendrą ataskaitą (toliau – bendra ataskaita). Bendra ataskaita pateikiama Tarybai, EVKT ir Komisijai.

2.   Bendroje ataskaitoje nurodoma:

a)

cheminis ir fizinis aprašymas, įskaitant pavadinimą, kuriuo nauja psichoaktyvi medžiaga yra žinoma, ir, jei yra, mokslinis pavadinimas (Tarptautinis nepatentuotas pavadinimas);

b)

informacija apie naujos psichoaktyvios medžiagos aptikimo dažnumą, aplinkybes ir (arba) kiekius bei informaciją apie naujos psichoaktyvios medžiagos gamybos priemones ir metodus;

c)

informacija apie organizuotų nusikalstamų grupuočių dalyvavimą naujos psichoaktyvios medžiagos gamyboje ar prekyboje ja;

d)

pirmieji rizikos, susijusios su nauja psichoaktyvia medžiaga, požymiai, įskaitant pavojų sveikatai ir socialinio pobūdžio pavojų, bei vartotojų savybės;

e)

informacija apie tai, ar šiuo metu atliekamas naujos medžiagos vertinimas, ar ji įvertinta pagal JT sistemą;

f)

pranešimo data, nurodyta pranešimo apie naują psichoaktyvią medžiagą ENNSC ar Europolui formoje;

g)

informacija apie tai, ar naujai psichoaktyviai medžiagai jau taikomos kontrolės priemonės nacionaliniu lygiu valstybėje narėje;

h)

jei įmanoma, pateikiama informacija apie:

i)

cheminius pirmtakus, kurie, kaip žinoma, buvo panaudoti medžiagos gamybai,

ii)

nustatyto ar numanomo naujos medžiagos vartojimo būdą ir sritį,

iii)

kitą naujos psichoaktyvios medžiagos vartojimą ir tokio vartojimo mastą, su naujos psichoaktyvios medžiagos vartojimu susijusią riziką, įskaitant pavojų sveikatai ir socialinio pobūdžio pavojų.

3.   EVKT Europolui ir ENNSC pateikia šią informaciją apie tai, ar Europos Sąjungoje ar valstybėse narėse:

a)

yra išduotas leidimas prekiauti nauja psichoaktyvia medžiaga;

b)

dėl naujos psichoaktyvios medžiagos yra paduota paraiška leidimui prekiauti gauti;

c)

išduotas leidimas prekiauti nauja psichoaktyvia medžiaga yra sustabdytas.

Kai ši informacija yra susijusi su valstybių narių išduotais leidimais prekiauti, šios valstybės narės, gavę EVKT prašymą, pateikia jai šią informaciją.

4.   Valstybės narės 2 dalyje nurodytą informaciją pateikia per šešias savaites nuo pranešimo dienos, nurodytos pranešimo formoje, kaip nustatyta 4 straipsnio 1 dalyje.

5.   Bendra ataskaita pateikiama ne vėliau kaip per keturias savaites nuo valstybės narės ir EVKT informacijos gavimo dienos. Ataskaitą atitinkamai pateikia Europolas arba ENNSC pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis.

6 straipsnis

Rizikos įvertinimas

1.   Taryba, atsižvelgdama į Europolo ir ENNSC rekomendacijas ir spręsdama savo narių dauguma, gali paprašyti atlikti rizikos, įskaitant pavojų sveikatai ir socialinio pobūdžio pavojų, kurį kelia naujos psichotropinės medžiagos vartojimas, gamyba ir prekyba ja, organizuotų nusikalstamų grupuočių dalyvavimo ir galimų kontrolės priemonių padarinių įvertinimą 2–4 dalyse nustatyta tvarka, jei ne mažiau kaip ketvirtadalis Komisijos narių raštu informuoja Tarybą apie pritarimą tokiam įvertinimui. Valstybės narės ar Komisija nedelsiant, tačiau bet kurio atveju per keturias savaites nuo bendros ataskaitos gavimo apie tai informuoja Tarybą. Tarybos Generalinis Sekretoriatas nedelsdamas šią informaciją perduoda ENNSC.

2.   Siekdamas atlikti įvertinimą, ENNSC sušaukia specialų mokslinio komiteto remiamą posėdį. Be to, šiam posėdžiui mokslinis komitetas gali būti išplėstas pakviečiant ne daugiau kaip penkis ekspertus, kuriuos, remdamasis mokslinio komiteto pirmininko rekomendacija, turi paskirti ENNSC direktorius iš valstybių narių pasiūlytos ekspertų grupės, kurią kas trejus metus tvirtina ENNSC valdyba. Paskiriami moksliniame komitete neatstovaujamų ar nepakankamai atstovaujamų mokslo sričių ekspertai, kurių įnašas yra būtinas suderintam ir tinkamam galimos rizikos, įskaitant pavojų sveikatai ir socialinio pobūdžio pavojų, įvertinimui. Be to, Komisijos, Europolo ir EVKT prašoma paskirti ne daugiau kaip du ekspertus.

3.   Rizikos įvertinimas atliekamas remiantis informacija, kurią moksliniam komitetui turi pateikti valstybės narės, ENNSC, Europolas ir EVKT atsižvelgdami į visus veiksnius, kurie pagal 1961 m. Jungtinių Tautų bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją ar 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją turėtų garantuoti tarptautinę medžiagos kontrolę.

4.   Užbaigus rizikos įvertinimą, mokslinis komitetas parengia ataskaitą (toliau – rizikos įvertinimo ataskaita). Rizikos įvertinimą sudaro turimos mokslinės ir teisėsaugos informacijos analizė, jame atsispindi visos Komiteto narių pareikštos nuomonės. Rizikos įvertinimo ataskaitą Komiteto vardu Komisijai ir Tarybai pateikia jo pirmininkas per dvylika savaičių nuo Tarybos Generalinio Sekretoriato pranešimo pateikimo ENNSC, nurodyto 1 dalyje.

Rizikos įvertinimo ataskaitoje nurodoma:

a)

fizinis ir cheminis naujos psichoaktyvios medžiagos aprašymas ir jos veikimo mechanizmai, įskaitant jos medicininę vertę,

b)

su nauja psichoaktyvia medžiaga susijęs pavojus sveikatai,

c)

su nauja psichoaktyvia medžiaga susijęs socialinio pobūdžio pavojus,

d)

informacija apie organizuotų nusikalstamų grupuočių dalyvavimo mastą ir informacija apie institucijų konfiskuotą ir (arba) aptiktą naują psichoaktyvią medžiagą bei jos gamybą,

e)

informacija apie naujos psichoaktyvios medžiagos įvertinimą Jungtinių Tautų sistemoje,

f)

kontrolės priemonių, atitinkamais atvejais taikomų naujai psichoaktyviai medžiagai valstybėse narėse, aprašymas,

g)

kontrolės priemonių pasirinkimas ir galimi kontrolės priemonių padariniai, bei

h)

cheminiai pirmtakai, naudojami medžiagos gamybai.

7 straipsnis

Aplinkybės, kuriomis rizikos įvertinimas neatliekamas

1.   Rizikos įvertinimas neatliekamas tais atvejais, kai Europolas ir ENNSC neparengia bendros ataskaitos. Rizikos įvertinimas taip pat neatliekamas, kai pasiekiamas atitinkamos naujos psichoaktyvios medžiagos įvertinimo pagal Jungtinių Tautų sistemą tolesnis etapas, t. y., PSO narkomanijos ekspertų komitetas paskelbia savo kritinę apžvalgą bei rašytinę rekomendaciją, išskyrus atvejus, kai gaunama reikšmingos naujos informacijos, kuri yra svarbi pagal šį sprendimą.

2.   Kai atliekamas naujos psichoaktyvios medžiagos įvertinimas Jungtinių Tautų sistemoje, nepriėmus sprendimo įtraukti naują psichoaktyvią medžiagą į 1961 m. Jungtinių Tautų bendrąją narkotinių medžiagų konvencijos ar 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencijos sąrašą, rizikos įvertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai gaunama reikšmingos naujos informacijos, kuri yra svarbi pagal šį sprendimą.

3.   Naujos psichoaktyvios medžiagos rizikos įvertinimas neatliekamas, jei:

a)

nauja psichoaktyvi medžiaga naudojama vaisto, kuriam buvo išduotas leidimas prekiauti, gamybai; arba,

b)

nauja psichoaktyvi medžiaga naudojama vaisto, dėl kurio pateikta paraiška leidimui prekiauti gauti, gamybai, arba

c)

nauja psichoaktyvi medžiaga naudojama vaisto, kuriam išduotą leidimą prekiauti sustabdė kompetentinga institucija, gamybai.

Kai nauja psichoaktyvi medžiaga priskiriama vienai iš pirmojoje pastraipoje nurodytų kategorijų, Komisija, remdamasi ENNSC ir Europolo surinktais duomenimis, kartu su EVKT įvertina poreikį imtis tolesnių veiksmų glaudžiai bendradarbiaudama su ENNSC ir laikydamasi ENNSC įgaliojimų ir tvarkos.

Komisija informuoja Tarybą apie rezultatus.

8 straipsnis

Konkrečių naujų psichoaktyvių medžiagų kontrolės tvarka

1.   Per šešias savaites nuo rizikos įvertinimo ataskaitos gavimo dienos Komisija pateikia Tarybai iniciatyvą dėl kontrolės priemonių taikymo naujai psichoaktyviai medžiagai. Jei Komisija mano, kad iniciatyva dėl kontrolės priemonių taikymo naujai psichoaktyviai medžiagai nėra būtina, per šešias savaites nuo rizikos įvertinimo ataskaitos gavimo dienos Komisija pateikia Tarybai pranešimą, kuriame paaiškina savo motyvus.

2.   Jei Komisija mano, kad iniciatyva dėl kontrolės priemonių taikymo naujai psichoaktyviai medžiagai nėra būtina, tokią iniciatyvą Tarybai gali pateikti viena ar kelios valstybės narės, pageidautina ne vėliau kaip per šešias savaites nuo Komisijos pranešimo pateikimo Tarybai dienos.

3.   Taryba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl pagal 1 ar 2 dalį pateiktos iniciatyvos dėl kontrolės priemonių taikymo naujai psichoaktyviai medžiagai, remdamasi Sutarties 34 straipsnio 2 dalies c punktu.

9 straipsnis

Valstybių narių taikomos kontrolės priemonės

1.   Jei Taryba nusprendžia naujai psichoaktyviai medžiagai taikyti kontrolės priemones, valstybės narės deda pastangas, kad kuo greičiau, tačiau ne vėliau kaip per metus nuo to sprendimo priėmimo, būtų imtasi būtinų priemonių pagal nacionalinę teisę, kad:

a)

naujam psichotropiniam narkotikui būtų taikomos kontrolės priemonės ir su juo susijusios baudžiamosios sankcijos, numatytos pagal jų teisės aktus, laikantis įsipareigojimų pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją;

b)

naujam narkotikui būtų taikomos kontrolės priemonės ir su juo susijusios baudžiamosios sankcijos, numatytos pagal jų teisės aktus, laikantis įsipareigojimų pagal 1961 m. Jungtinių Tautų bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją.

2.   Nedelsiant, priėmus atitinkamą sprendimą, valstybės narės Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą apie priemones, kurių buvo imtasi. Vėliau ši informacija perduodama ENNSC, Europolui, EVKT ir Europos Parlamentui.

3.   Nė viena šio sprendimo nuostata nedraudžia valstybei narei, aptikus naują psichoaktyvią medžiagą, savo teritorijoje toliau taikyti jos nuomone būtinas nacionalines kontrolės priemones ar jų imtis.

10 straipsnis

Metinė ataskaita

ENNSC ir Europolas kasmet Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia atskaitą apie šio sprendimo įgyvendinimą. Ataskaitoje atsižvelgiama į visus šiuo sprendimu sukurtos sistemos veiksmingumo ir pasiekimų įvertinimui būtinus aspektus. Į ataskaitą visų pirma įtraukiama patirtis, įgyta derinant šiame sprendime išdėstytą sistemą ir farmakologinio budrumo sistemą.

11 straipsnis

Farmakologinio budrumo sistema

Valstybės narės ir EVKT užtikrina reikiamą keitimąsi informacija naudojantis šiuo sprendimu sukurtu mechanizmu ir farmakologinio budrumo sistemomis, apibrėžtomis ir sukurtomis pagal Direktyvos 2001/82/EB VII dalį ir Direktyvos 2001/83/EB IX dalį.

12 straipsnis

Panaikinimas

1997 m. birželio 16 d. Bendrieji veiksmai dėl naujų sintetinių narkotikų panaikinami. Tarybos sprendimai, priimti remiantis tų bendrųjų veiksmų 5 straipsniu, lieka teisiškai galioti.

13 straipsnis

Paskelbimas ir įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 10 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KRECKÉ


(1)  2004 m. sausio 13 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 167, 1997 6 25, p. 1.

(3)  OL L 311, 2001 11 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/28/EB (OL L 136, 2004 4 30, p. 58).

(4)  OL L 311, 2001 11 28, p. 67. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/27/EB (OL L 136, 2004 4 30, p. 34).

(5)  OL L 357, 1990 12 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1232/2002 (OL L 180, 2002 7 10, p. 5).

(6)  OL L 47, 2004 2 18, p. 1.

(7)  OL L 136, 2004 4 30, p. 1.